LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga    Šventaragio g. 2,  LT-01510  Vilnius    Tel.: (8 5)  271 7154 / 271 7178

Faks. (8 5)  271 8551   El. p. [email protected]    Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Kodas 188601464    PVM mokėtojo kodas  LT886014610

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

2012-08-07

Nr. 1D-              (3)

DĖL įstatymų projektų (MINISTERIJŲ ATSTOVŲ PASITARIMO 13 KLAUSIMAS)

Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. (13.5-283)-10-6132 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktus ir ministerijų atstovų 2012 m. rugpjūčio 7 d. pasitarime 13 klausimu numatytus svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 3, 33, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 43⁶, 43⁷, 43⁸ ir 239¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Manome, kad nepagrįstai neatsižvelgta į kai kurias Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 2 d. rašte Nr. 1D-900(3) (toliau – raštas) teiktas pastabas. Atsižvelgdami į tai ir į Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) po derinimo su Vidaus reikalų ministerija atsiradusias naujas nuostatas, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Manome, kad nepagrįstai neatsižvelgta į rašte teiktą 1 pastabą dėl sąvokų „užsieniečiai“ ir „asmenys“ keičiamame įstatyme suvienodinimo. Siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje vartoti sąvoką „užsieniečiai“, o ne „asmenys“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „žodis „asmenys“ vartojamas todėl, kad įrašius žodį „užsieniečiai“ būtų neaišku, ar laikytini užsieniečiais EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiai (toliau – EFTA piliečiai), išlaikę darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šie argumentai nepagrįsti, nes įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 32 dalyje nurodyta, kad „užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios“. Be to, ši problema įžvelgta tik dėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vartojama sąvoka „užsieniečiai“ (kyla klausimas, ar tai reiškia, kad EFTA piliečiai, jeigu jie specialiai išskirti prie laikinų gyventojų, o neišskirti prie nuolatinių gyventojų apibrėžimo, negalės būti laikomi nuolatiniais gyventojais). Atsižvelgdami į tai, siūlome suvienodinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 11 dalių formuluotes ir abiejose vartoti sąvoką „užsieniečiai“, o ne „asmenys“. Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nebepaaiškinama, kokia tvarka gyvenamoji vieta turi būti deklaruojama Lietuvos Respublikoje. Abiejose keičiamo įstatymo dalyse kalbama apie tą patį (deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), bet vartojamos skirtingos formuluotės. Šias formuluotes taip pat siūlome suvienodinti.

2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodoma, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, tačiau šie asmenys neįtraukti į keičiamo įstatymo 5 straipsnį, kuriame nurodomi privalomai draudžiami sveikatos draudimu asmenys. Jie turėtų būti įrašyti į šį straipsnį, nes nelydimi nepilnamečiai nebus laikomi Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenančiais asmenimis ir nepateks į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jie nebūtinai užsiims ekonomine veikla. Siūlome tikslinti.

3. Manome, kad keičiamame įstatyme nevisiškai tinkamai įgyvendinta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – direktyva). Pagal direktyvą turi būti užtikrinta, kad pabėgėliai arba papildomos apsaugos statusą gavę užsieniečiai gautų vienodą sveikatos priežiūrą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Manome, kad tai neužtikrinama. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 18 punktą valstybės biudžeto lėšomis bus apdrausti papildomą ar laikiną apsaugą gavę užsieniečiai, „kuriems nustatyta liga ar būklė, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą“. Lietuvos Respublikos piliečiai arba pabėgėlio statusą gavę užsieniečiai analogiškai nedraudžiami. Tokiu atveju galima šių asmenų diskriminacija. Be to, manome, kad šio punkto reikėtų atsisakyti (išskyrus nuostatų dėl ligos ar būklės, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą), nes jis dubliuoja kitus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies punktus. Atsižvelgdami į tai, siūlome dar kartą įvertinti keičiamo įstatymo nuostatas, kuriomis įgyvendinama direktyva.

4. Nepagrįstai neatsižvelgta į rašte teiktą 11 pastabą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl Ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.8.4 punktą sveikatos draudimas yra priskirtas sveikatos apsaugos ministro valdymo sričiai. Pagal Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas. Pažymėtina, kad dalyvavimas formuojant valstybės politiką yra suprantamas kaip valstybės įstaigų veikla atliekant teisės aktų projektų kompleksinį ar dalinį nagrinėjimą, derinimą, koregavimą, su jais susijusias tikslines analizes ir teikiant pasiūlymus, darančius poveikį rengiamų teisės aktų projektų kokybei. Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 35 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatoma, kad Valstybinė ligonių kasa rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą. Manome, kad ši veikla priskirtina valstybės politikos formavimui. Siūlome tikslinti šį punktą ir vietoj žodžio „rengia“ įrašyti žodžius „dalyvauja rengiant“, o keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytina, kad Sveikatos apsaugos ministerija rengia (o ne dalyvauja rengiant) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius.

Vidaus reikalų viceministras

Sigitas Šiupšinskas

E. Gudzinskaitė, tel. 271 8640

A. Gritienė, tel. 271 8281