LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 
AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant Įstatymo projektą

I. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2010 m. balandžio 28 d. pasitarimo protokolinį sprendimą Nr. 31, kuriuo iš esmės buvo pritarta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministro Pirmininko) 2010 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 118 sudarytos darbo grupės ataskaitai ir siūlymams tobulinti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) sistemą. Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias PSD galiojimo (draustumo) sąlygas, terminus, įmokų dydžius ir mokėjimo reguliarumą rengė Ministro Pirmininko 2010 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 168 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė.

II. Užduotis buvo vykdoma taip pat atsižvelgiant į:

1) 2011 m. balandžio 14 d. Valstybinio audito, kurį atliko Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, ataskaitos Nr. FA-P-10-4-6 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos audito rezultatų“ išvadas ir pasiūlymus ir siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-470 „Dėl Valstybinio audito „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano pavirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas;

2) Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolą Nr. 46 (15 klausimas), kuriuo pavesta teikiant Įstatymo projektą reglamentuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto viršplaninių lėšų panaudojimą ir numatyti tikslesnį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudojimo reglamentavimą;

3) Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo protokolo Nr. 66 išrašą, kuriame siūloma apsvarstyti galimybę atsisakyti įstaigoms prie ministerijų pavaldžių įstaigų juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 141-S-35 ,,Dėl Privalomojo sveikatos draudimo sistemos“ nurodytą pasiūlymą Vyriausybei – optimizuoti PSD sistemą, peržiūrint institucijų, vykdančių PSD skaičių, vykdomą veiklą, atliekamas funkcijas bei veiklos išlaidas.

Ministro Pirmininko tarnybai įgyvendinant projektą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliko Įstatymo projekto išplėstinį poveikio vertinimą ir 2011 m. birželio 1 d. pateikė galutinę ataskaitą (toliau – ekspertų ataskaita). Sprendimų projektų ex-ante vertinimo tikslas buvo pateikti galimas problemos sprendimo (reguliavimo) alternatyvas ir įvertinti jų įgyvendinimo pasekmes bei suteikti informacijos argumentų sprendimų priėmimo procesui. Šiame aiškinamajame rašte naudojami kai kurie ekspertų ataskaitoje pateikti poveikio viešiesiems finansams bei PSDF biudžetui skaičiavimai.

Pažymėtina, kad ekspertų ataskaitoje teigiama, jog Įstatymo projektas sprendžia problemą ir aiškiau atspindi visuotinumo, solidarumo ir socialinio teisingumo principus. Priėmus Įstatymo projektą, tikėtinas didesnis pasitikėjimas sveikatos draudimo sistema. Nepriėmus Įstatymo projekto, liktų esama sveikatos draudimo sistema, kuri dėl nepakankamai teisinga ir aiški.

2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

I. Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – užtikrinant visuotinumo, solidarumo ir socialinio teisingumo principus, teisingiau ir aiškiau reglamentuoti PSD galiojimo (draustumo) sąlygas, terminus, įmokų dydžius, mokėjimo reguliarumą ir įmokų administravimą, taip pat perduoti PSD įmokų administravimą vienai administruojančiai institucijai.  

II. Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas yra sujungtas su kitais pakeitimais, kuriais siekiama:

1) detalizuoti, kokioms išlaidoms yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai, siekiant skaidresnio, aiškesnio PSDF biudžeto lėšų reglamentavimo bei mažinant korupcijos pasireiškimo galimybes;

2) užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų laikomos geriausiomis ir ekonomiškiausiomis sąlygomis – numatyti, kad PSDF biudžeto ir PSDF biudžeto rezervo lėšos laikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasirinktuose dviejuose skirtinguose bankuose;

3) numatyti, kokios lėšos sudaro PSDF biudžeto rezervą, apibrėžia jo dydį, taip pat praplėsti rezervo lėšų panaudojimo galimybes, siekiant detalesnio ir efektyvesnio PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudojimo reglamentavimo;

4) reglamentuoti, kad PSDF biudžeto viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos viršijant PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas išlaidas;

5) optimizuoti institucijų, vykdančių PSD, skaičių ir veiklą.

3. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

I. Galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas) yra nustatytas painus PSD mechanizmas, kuris darėsi vis painesnis nuolat priimant atskirų Įstatymo straipsnių pakeitimus:

1) nuo Įstatymo įsigaliojimo (t. y. nuo 1996 m.) iš viso Įstatymas keistas 41 kartą ir nebeatspindi visuotinumo, solidarumo ir socialinio teisingumo principų;

2) taikomi skirtingi PSD įmokų tarifai draudžiamiesiems – 6 procentai nuo pajamų, 9 procentai nuo pusės pajamų, 9 procentai nuo minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), 3 procentai nuo MMA;

3) taikomos skirtingos PSD įmokų mokėjimo bazės – socialinio draudimo įmokomis apmokestinamos pajamos, gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos pajamos ir MMA, valstybės biudžeto įmoka skaičiuojama nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio;

4) kai kurioms asmenų grupėms yra nustatytos PSD įmokų „grindys“, o kai kurioms – „lubos“;

5) dalis PSD įmokų yra administruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) administravimo įstaigų, dalis – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI). Vienas asmuo moka dalį PSD įmokų vienoje, dalį – kitoje institucijoje, įmokų mokėjimas yra painus ir nepatogus;

6) dalis PSD įmokų administruojama Mokesčių administravimo įstatymo, dalis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

7) dalis tam tikros draudžiamųjų grupės asmenų yra išskirti iš bendros tos grupės taisyklės, pvz., už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nedraudžiamus valstybės lėšomis ar negaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų, PSD įmokas sumoka asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, kai tuo tarpu kitų draudžiamųjų grupių (o tuo labiau kita dalis tos pačios grupės) draudžiamieji draudžiasi išskirtinai tik savo lėšomis;

8) Įstatyme numatyta daug išimčių, atsiradusių ginant tam tikrų visuomenės grupių interesus – PSD sąskaita sprendžiamos tų visuomenės grupių socialinės, organizacinės ir kt. problemos, kompensuojamas bendras kitų mokesčių didėjimas;

9) Įstatyme numatyta daug nuorodų į kitus straipsnius ir įstatymus.

II. Kitos Įstatymo nuostatos:

1) Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyti papildomi valstybės biudžeto asignavimai, kaip vienas iš PSDF biudžeto pajamų šaltinių. Neaišku, kokioms PSDF biudžeto išlaidoms kompensuoti yra skiriamos šios tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto. Be to, minėti 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti papildomi valstybės biudžeto asignavimai, kurie yra skiriami būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti, kraujo donorų kompensacijoms ir kt., dėl tokio paties pavadinimo dažnai yra painiojami su 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais papildomais valstybės biudžeto asignavimais, kuriuos Seimas gali patvirtinti įstatymu, kai dėl PSDF biudžeto pajamų mažėjimo ar išlaidų augimo negalima įvykdyti visų nustatytų įpareigojimų;

2) Įstatymo 20 straipsnio nuostatos, numatančios, kad banką Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) privalo pasirinkti konkurso, kurio sąlygas nustato SAM, būdu, yra netikslios;

3) Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad PSDF biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės PSDF pajamų sumos. 22 straipsnis nustato, kad rezervo lėšos naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant PSDF biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. Įstatyme nereglamentuota, kokios lėšos sudaro rezervą, ir kaip turėtų būti elgiamasi su lėšomis, viršijus nustatytą 10 procentų ribą;

4) šiuo metu Įstatymas ir kiti įstatymai draudžia viršplanines PSDF biudžeto pajamas naudoti einamaisiais metais. Taip pat nėra reglamentuota, kad per metus nepanaudotos praėjusių metų viršplaninės pajamos kartu su nepanaudotu rezervo lėšų likučiu bei planinių išlaidų ekonomija metų pradžioje tampa PSDF biudžeto rezervo dalimi, nors praktikoje šis procesas vyksta;

5) Įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad TLK yra savarankiški juridiniai asmenys. Kituose įstatymuose nurodomas tik TLK pavadinimas ir vykdomos atskiros funkcijos.

4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

I. TOBULINANT PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO SISTEMĄ:

1. Kiek įmanoma, sustambintos draudžiamųjų grupės bei tos pačios grupės draudžiamiesiems nustatytas vienodas tarifas, laikantis principo, kad vienoda veikla apmokestinama tokiu pačiu PSD tarifu. Visi draudžiamieji, atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį ir statusą, suskirstyti į kelias grupes:

1.1. asmenys, turintys darbo santykius arba jų esmę atitinkančius santykius;

1 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Asmenys, turintys darbo santykius (toliau lentelėse – DS) arba jų esmę atitinkančius santykius
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	Darbdavys moka 3 %, dirbantysis – 6 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	Darbo užmokestis	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki kito mėnesio 15 d.	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja nuo dienos, kurią pradėtos mokėti PSD	Įsigalioja nuo DS atsiradimo mėn. pradžios iki jų nutraukimo mėn. pabaigos (atleidus iš darbo, apdrausti dar per išmokėtos išmokos laikotarpį)
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
8.	Metinės „grindys“	Nėra	Nesikeičia

Įstatymo projekte tiksliau reglamentuojamas asmenų, turinčių darbo santykius arba jų esmę atitinkančius santykius, PSD galiojimo laikotarpis, laikant juos apdraustaisiais nuo darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių atsiradimo kalendorinio mėnesio pradžios iki jų nutraukimo kalendorinio mėnesio pabaigos (žr. 1 lentelę). Ši sąlyga grindžiama socialinio teisingumo principu, nes net nuo darbo užmokesčio, kuris sumokėtas už mėnesio vieną ar kelias dienas, išskaičiuotos įmokos leidžia asmenį laikyti apdraustu PSD visą mėnesį.  (Pažymėtina, kad galiojančiame Įstatyme bei Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos, jog PSD turi būti mokamos kas mėnesį – tai yra mėnesinė įmoka). Pavyzdžiui, jei darbo santykiai nutraukti liepos 25 d., tai asmuo laikomas apdraustas PSD iki liepos 31 d. imtinai. Be to, jei asmenį atleidžiant iš darbo išeitinė išmoka sumokama už 4 mėnesius, tai tuos 4 kalendorinius mėnesius jis bus apdraustas. Jei išeitinė išmoka sumokama ne iš karto, o kas mėnesį, draustumas taip pat galioja tais mėnesiais. Šis reglamentavimas naudinga asmeniui, kadangi visus tuos mėnesius jis turės teisę gauti asmens sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto.

2 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Individualių įmonių (toliau lentelėse – IĮ) savininkai ir ūkinių bendrijų (toliau lentelėse – ŪB) tikrieji nariai
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	IĮ moka už IĮ savininkus, ŪB – už ŪB tikruosius narius 9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	Išsiimta asmeniniams poreikiams suma (priskiriama DS pajamoms)	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Yra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja nuo dienos, kurią pradėtos mokėti įmokos	Nuo mėn., kai IĮ ar ŪB įregistruojama juridinių asmenų registre (toliau – JAR), pradžios iki mėn., kai išregistruojama (sustabdo veiklą, įregistruoja likvidavimą, bankrutavimą), pabaigos
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	48 DPD[1] (4 DPD per mėn.)	„Lubų“ nėra
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA Bet jei IĮ savininkas ar ŪB tikrasis narys gauna pajamas iš DS ar yra draudžiami valstybės, ar turi žemės ūkio iki 2 ekonominių dydžių vienetų (toliau – EDV), ir išsiimtų asmeniniams poreikiams sumą mažesnę negu 12 MMA per metus, tai metinė PSD gali būti mažesnė nei 9 % 12 MMA (mokėtų tik nuo išsiimtos sumos)	Nesikeičia
9.	Kita	1. Nepriskiriami prie asmenų, turinčių DS ar jų esmę atitinkančius santykius 2. Jei IĮ ar ŪB laikinai nevykdo veiklos arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios statusą, savininkai ir tikrieji nariai moka už save savarankiškai 9 % MMA 3. Moka kas mėnesį, neturi teisės sumokėti už visus metus 4. Jei neišsiima savo poreikiams sumos, tai kiekvieną mėn. IĮ ar ŪB moka 9 % MMA	1. Priskiriami prie asmenų, turinčių DS ar jų esmę atitinkančius santykius 2. Nesikeičia 3. Jei gauna pajamas iš DS ar yra valstybės draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams (iki kitų metų 05-01) 4. Nesikeičia

Įstatymo projekte individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai priskiriami asmenų, turinčių darbo santykius arba jų esmę atitinkančius santykius, grupei (žr. 2 lentelę). Toks grupavimo principas pasirinktas, nes rengiant Įstatymo projektą buvo įvertinta tai, kad individualių įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų tikrųjų narių asmeniniams poreikiams išsiimamų pajamų pobūdis artimas darbo užmokesčiui – šių pajamų dydis Įstatymo projekte siejamas su MMA, ir PSD įmoka sudaro 9 proc. kaip ir asmenų, turinčių darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius. Į atskirą grupę IĮ savininkus ir ŪB tikruosius narius skirti netikslinga, nes tokiu atveju reikėtų ir kitus asmenis (pvz. asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą arba pažymą) pagal jų veiklos pobūdį skirti į atskiras grupes.

Įvertinus tai, kad ir individualiose įmonėse, ir ūkinėse bendrijose gali dirbti asmenys pagal darbo sutartis, siekiant teisinio aiškumo bei atribojant individualių įmonių ir ūkinių bendrijų darbuotojus nuo šių juridinių asmenų savininkų ar dalyvių (ūkinių bendrijų tikrųjų narių), pastarųjų PSD įmokų mokėjimo sąlygos reglamentuotos kaip visų turinčių darbo santykius arba juos atitinkančius santykius (žr. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį).

Įstatymo projekte patikslinamas individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių PSD galiojimo laikotarpis, laikant juos apdraustaisiais nuo mėnesio, kai individuali įmonė ar ūkinė bendrija įregistruojama JAR, pradžios iki mėnesio, kai ji išregistruojama iš JAR arba apie laikiną veiklos nevykdymą informuoja VMI jos nustatyta tvarka, taip pat kai įregistruojamas likviduojamos arba bankrutuojančios įmonės statusas, pabaigos (žr. Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį). Pavyzdžiui, jeigu individuali įmonė įregistruojama liepos 28 d., jos savininkas bus laikomas apdraustu nuo liepos 1 iki 31 d. Be to, jei įmonė išregistruojama liepos 2 d., jos savininkas bus laikomas apdraustu taip pat nuo liepos 1 iki 31 dienos. Toks teisinis reglamentavimas naudingas individualių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams dviem aspektais: šie asmenys yra apdrausti PSD visą mėnesį įmonės ar ūkinės bendrijos išregistravimo atveju (pagal pavyzdį – visą liepos mėnesį) ir, antra, nenutrūksta jų draustumo stažas (pagal pavyzdį – liepos mėnesį). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys laikomas apdraustu PSD nuo tos dienos, kurią buvo pradėtos mokėti PSD įmokos.

1.2. asmenys, vykdantys ekonominę veiklą;

3 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Asmenys, vykdantys individualią veiklą be verslo liudijimo (pagal pažymą)
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	50 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir SODROS įmokų)	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Yra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA  (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	48 DPD	„Lubų“ nėra
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA Bet jei gauna pajamas iš DS, yra IĮ savininkai ar ŪB tikrieji nariai ar valstybės draudžiami, tai metinė PSD gali būti mažesnė nei 9 % 12 MMA (skaičiuojama tik nuo 50 proc. individualios veiklos pajamų)	Nesikeičia
9.	Kita	Jei gauna pajamas iš DS, yra IĮ savininkai ar ŪB tikrieji nariai, ar valstybės draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams (iki 05-01)	Nesikeičia

Individualią veiklą, kaip ši veikla apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vykdančių fizinių asmenų (žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį, tai asmenys dirbantys pagal pažymą, pvz. advokatai, notarai, taksistai, gidai, vertėjai) 50 proc. metinių pajamų laikomos jų veiklos išlaidomis, o kiti 50 proc. – atlyginimu už darbą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte neatsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad PSD įmokos yra skaičiuojamos nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (žr. 3 lentelę).

4 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal verslo liudijimą
Eil. Nr.	PSD	Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 % MMA	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	MMA	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA  (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	VMI	Nesikeičia
7.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA (išskyrus, jei veikla vykdoma ne visą mėnesį) Bet jei turi DS ar yra valstybės draudžiami, tai metinė PSD gali būti mažesnė nei 9 % 12 MMA, jei veiklą vykdo per metus ne po pilną mėnesį (t. y. PSD įmokos skaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui)	Nesikeičia
9.	Kita	Jei gauna pajamas iš DS ar yra valstybės draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams (iki 05-01)	Nesikeičia

Įstatymo projekte neatsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad asmenys, vykdydami individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kurie kartu turi darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius arba priskiriami prie valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų grupės, PSD įmokas gali mokėti proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui ir ne kas mėnesį, o pasibaigus metams, bet ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos (žr. 4 lentelę). Pavyzdžiui, pensininkas (t. y. valstybės biudžeto lėšomis draudžiamas asmuo), įsigijęs verslo liudijimą, lapkričio 1 d. pardavinėja gėles. Vadinasi jis PSD įmoką sumokės proporcingai išduoto verslo liudijimo laikotarpiui, t. y. už vieną dieną. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog minėtasis pensininkas PSD įmoką sumokėjo tik už vieną dieną, apdraustuoju jis bus laikomas visą einamąjį mėnesį, kadangi PSD įmokos administruojamos (dėl techninių galimybių) ne dienomis, o mėnesiais.

5 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Autoriai, sportininkai, atlikėjai
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	Darbdavys moka 3 %, dirbantysis – 6 %	1. Jei pajamas gauna iš Lietuvos (toliau – LT) vieneto, darbdavys moka 3 %, dirbantysis - 6%; 2. Jei pajamas gauna iš ne LT vieneto, dirbantysis moka 9 %
2.	PSD įmokų bazė	1. Asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos ir susiję su tuo pačiu draudėju darbo santykiais, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ir dirbantys pagal darbo sutartis (ar valstybės tarnyboje ir kt.), PSD įmokas moka nuo visų pajamų gautų iš draudėjo už sporto ir/ar atlikėjo veiklą ir/ar pagal autorinę sutartį 2. Asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos ir nesusiję su tuo pačiu draudėju darbo santykiais, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ir nedirbantys pagal darbo sutartis (ar valstybės tarnyboje ir kt.) PSD įmokas moka nuo 50% pajamų, gautų iš draudėjo už sporto ir/ar atlikėjo veiklą ir/ar pagal autorinę sutartį	Į 2 grupes neskaidoma PSD įmokos mokamos nuo 50 proc. pajamų už sporto ir/ar atlikėjo veiklą ir/ar pagal autorinę sutartį
3.	Mokėjimo tvarka	PSD įmokos mokamos atlygio išmokėjimo dieną (išskaičiuoja atlyginimą išmokantis asmuo). Jei tą mėn. atlyginimas neišmokamas, iki to mėn. paskutinės dienos moka patys savarankiškai 9% MMA (jei nedrausti kitose draudžiamųjų grupėse)	1. Gaunantys pajamas iš LT vieneto: Nesikeičia 2. Gaunantys pajamas iš ne LT vieneto: patys autoriai, sportininkai, atlikėjai kas mėnesį moka 9% MMA, pasibaigus metams patys suskaičiuoja, deklaruoja pajamas ir sumoka PSD skirtumą iki 9 % pusės pajamų
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Yra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	1. Turintiems DS metinių lubų nėra 2. Neturintiems DS metinės „lubos“- 48 DPD	Į 2 grupes neskaidoma „Lubų“ nėra
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA Bet jei turi DS, yra IĮ savininkai ar ŪB tikrieji nariai arba valstybės draudžiami, tai metinė PSD gali būti mažesnė nei 9 % 12 MMA	Nesikeičia
9.	Kita	Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nepriskiriamus nei vienai draudžiamųjų grupei, gaunančius mažas ir nereguliarias pajamas, PSD įmokos mokamos iš Meno kūrėjų socialinės programos	Nesikeičia

Įstatymo projekte numatyta, kad fizinių asmenų, vykdančių veiklą pagal autorinę sutartį, taip pat sporto arba atlikėjo veiklą, išskyrus tų, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, PSD įmokų bazė suvienodinama su gyventojų pajamų mokesčio baze: asmenys, gaunantys pajamas iš Lietuvos vieneto (privalantys išskaičiuoti pajamų mokestį – A klasė; žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei 5 lentelę), ir asmenys, gaunantys pajamas iš ne Lietuvos vieneto (B klasė; žr. 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šios draudžiamųjų grupės PSD įmokų mokėjimas yra painus, todėl siekiant teisinio aiškumo šios draudžiamųjų grupės PSD įmokų reglamentavimas suderintas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis ir PSD sistema tampa aiškesnė bei teisingesnė.

Laikantis principo, kad vienoda veikla yra apmokestinama vienodai, Įstatymo projekte numatyta, kad autorių, sportininkų ir atlikėjų PSD įmokų bazę sudaro 9 proc. veiklos pagal autorinę sutartį, sporto arba atlikėjo veiklos gautų 50 proc. pajamų (žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį). Tokia pati bazė taikoma asmenims, vykdantiems individualią veiklą be verslo liudijimo (pagal pažymą; žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį). Šiuo metu sportininkai ir atlikėjai, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, taip pat autoriai, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ir neturintys darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, PSD įmokas moka nuo 50 proc. pajamų, o susiję darbo santykiais / turintys darbo santykius – nuo 100 proc. pajamų. Taigi naujomis Įstatymo projekto nuostatomis palengvinama mokesčių našta sportininkams ir atlikėjams, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš draudėjo, su kuriuo jie susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, taip pat autoriams, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis ir turintiems darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius: minėti asmenys mokės mažesnes PSD įmokas. Naujasis teisinis reglamentavimas išlaikytų Įstatymo projekto nuostatų nuoseklumą, turėtų teigiamą poveikį tiek socialinei aplinkai, tiek ekonomikai. Įgyvendinamos priemonės teisingiau atspindi visuotinumo, solidarumo ir socialinio teisingumo principus. Suvienodinus PSD įmokų bazes, augtų sveikatos draudimo sistemos skaidrumas ir pasitikėjimas ja. Be to, teigiamas poveikis būtų valstybės biudžeto surinkimui, tuo pačiu vidaus vartojimui, kadangi šios draudžiamųjų grupės asmenys mokės mažesnes PSD įmokas.

Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316 buvo patvirtinta Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, kuri numato socialinės apsaugos priemones mažas ir nereguliarias pajamas gaunantiems meno kūrėjams. Programa finansuojama iš Kultūros ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, kurie skiriami: sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir PSD įmokas mažas ir nereguliarias pajamas turintiems meno kūrėjams bei kūrybinės prastovos išmokas laikinai kūrybinėje prastovoje esantiems meno kūrėjams. Atsisakant PSD įmokų sumokėjimo valstybės biudžeto lėšomis meno kūrėjo statusą turintiems asmenims, kurie nepriklauso jokiai draudžiamųjų grupei, poveikis viešiesiems finansams būtų teigiamas: valstybės biudžeto metinės išlaidos sumažėtų apie 1 mln. litų. Tačiau Įstatymo projekte neatsisakoma šiuo metu galiojančių nuostatų drausti valstybės biudžeto lėšomis minėtus asmenis, atsižvelgiant į sudėtingą jų situaciją, kuri sparčiai ėmė blogėti dėl 2009 metų pradžioje padidėjusios mokesčių naštos ir neišspręstų meno kūrėjų socialinių garantijų problemų.

1.3. asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą;

6 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą
1. Turintys iki 2 EDV
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	3 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	MMA	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	VMI	Nesikeičia
7.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
8.	Metinės „grindys“	3 % 12 MMA	Nesikeičia
9.	Kita	Jei apdrausti kitoje draudžiamųjų grupėje, PSD įmokų gali nemokėti	Nesikeičia
2. Turintys 2 EDV ir daugiau ir nesantys PVM mokėtojais
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	MMA	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	VMI	Nesikeičia
7.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA	Nesikeičia
9.	Kita	Jei apdrausti kitoje draudžiamųjų grupėje, PSD įmokų gali nemokėti	Nesikeičia
3. Turintys daugiau nei 2 EDV, bet mažiau nei 4 EDV ir esantys PVM mokėtojais
Eil. Nr.	PSD	Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	MMA	Žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus PSD ir SODROS įmokų)
3.	Mokėjimo tvarka	PSD įmokos mokamos kas mėn., sumokama iki to mėn. paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Yra
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	12 DPD	Lubų nėra
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA (su sąlyga, jei nedrausti kitoje draudžiamųjų grupėje)	Nesikeičia
9.	Kita		Jei gauna pajamas iš DS, yra IĮ savininkai ar ŪB tikrieji nariai, ar yra valstybės draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams
4. Turintys daugiau nei 4 EDV ir esantys PVM mokėtojais
Eil. Nr.	PSD	Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	Žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus PSD ir SODROS įmokų)	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	PSD įmokos mokamos kas mėn., sumokama iki to mėn. paskutinės dienos nuo pajamų sumos, bet ne mažesnės kaip MMA ir ne didesnės kaip DPD	PSD įmokos mokamos kas mėnesį, sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Yra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	SODRA	VMI
7.	Metinės „lubos“	12 DPD	Lubų nėra
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA	Nesikeičia
9.	Kita	Jei gauna pajamas iš DS, yra IĮ savininkai ar ŪB tikrieji nariai, ar yra valstybės draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams	Nesikeičia

Įstatymo projekte žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys ir toliau yra priskiriami individualią veiklą vykdančių asmenų grupei, tačiau, siekiant aiškumo, šių asmenų PSD įmokų mokėjimo reglamentavimas išskirtas į atskirą straipsnį (žr. Įstatymo projekto 8 straipsnį).

Rengiant Įstatymo projektą Įstatymo projekto rengėjai įvertino tai, kad vykdantys žemės ūkio veiklą fiziniai asmenys, neįsiregistravę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, neužsiima žemės ūkio produkcijos realizavimu, o žemės ūkio veiklos rezultatą paprastai suvartoja asmeniniams poreikiams tenkinti ir pajamų faktiškai neuždirba. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, siekiama, kad kiekvienas gyventojas įmokas mokėtų pagal savo galimybes. Kita vertus, remiantis PSD visuotinumo principu, Įstatymo projektu siekiama į draudimo sistemą įtraukti visus draudžiamuosius, kurie išvardyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos darbo biržos nustatytą tvarką, asmenims, kurie turi įregistruotą ūkininko ūkį, yra registruoti ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, bedarbio statusas nesuteikiamas ir nedarbo socialinio draudimo išmoka neskiriama. Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) nuomone, kadangi įsidarbinimo galimybės kaimo vietovėse yra ribotos ir minėtų asmenų grupė negali užsiregistruoti bedarbiais, dalis šių asmenų lieka nedrausti sveikatos draudimu, nes neturi pajamų sumokėti PSD mokesčio. Dėl tokių svarbių ir ŽŪM specialistų argumentuotų priežasčių nukrypta nuo visame Įstatymo projekte išimčių netaikymo principo ir šiai socialiai pažeidžiamai asmenų grupei yra paliekamos šiuo metu galiojančios nuostatos dėl PSD įmokų lengvatų (žr. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą bei 6 lentelę).

Panaikinus lengvatinį 3 proc. nuo MMA PSD įmokos tarifą žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių žemės ūkio valda yra iki 2 EDV dydžio, numatomas teigiamas poveikis PSDF biudžetui: PSDF biudžeto metinės pajamos padidėtų apie 5 mln. Lt, jei būtų taikomas 6 proc. tarifas, arba apie 9 mln. Lt, jei – 9 proc. tarifas. Tačiau pakeitus PSD įmokų dydžius, galimas didelis šios draudžiamųjų grupės bei suinteresuotų institucijų nepasitenkinimas ir pasipriešinimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikto Ūkių apskaitos duomenų tinklo 2009 m. rezultatų tyrimo duomenis, žemės ūkio valdai ar ūkiui, kurių ekonominis dydis sudaro iki 2 EDV tenka iki 6,9 ha žemės ūkio naudmenų ploto ir 2-3 sutartiniai gyvuliai. ŽŪM nuomone, šio dydžio ūkiai savo esme yra natūriniai ūkiai. Dėl to šiose žemės ūkio valdose ar ūkiuose pagaminti žemės ūkio produktai yra suvartojami tik savo ūkio ir (ar) savo šeimos narių gyvybiniams poreikiams patenkinti, todėl ir produkcijos pardavimai faktiškai beveik nevykdomi (negaunamos jokios pardavimo pajamos arba jos yra mažesnės nei MMA per mėnesį).

Rengiant Įstatymo projektą, remiamasi solidarumo principu – PSD įmokos mokamos nuo uždirbamų pajamų. Tikėtina, kad asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą ir turintys daugiau nei 2 EDV, bet mažiau nei 4 EDV ir esantys PVM mokėtojais, gauna daugiau pajamų nei nustatytas MMA, todėl Įstatymo projekte numatoma, kad PSD įmokas turi mokėti nuo uždirbamų apmokestinamųjų pajamų.

1.4. asmenys, draudžiami valstybės biudžeto lėšomis;

1.4.1 valstybės biudžeto įmokos už viena draudžiamąjį didinimas:

Pažymėtina, kad, nenukrypstant nuo dabartinio teisinio reglamentavimo, Įstatymo projekte neatsisakyta nuostatos, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtintų į PSDF biudžetą pervedamos įmokos už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, dydį (žr. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį), kuris (pagal Įstatymo projektą) 2013 m. sudaro 36 proc., 2014 m. – 37 proc., o vėlesniais metais – 38 proc. Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Šis įmokos dydis ir toliau būtų nustatomas įstatymu ir nuo 2015 m. taptų pastovus (žr. Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį). Tai leistų tikėtis didesnio teisinio apibrėžtumo planuojant PSDF biudžeto pajamas ir prognozuojant šio biudžeto išlaidas. Be to, naujomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama mažinti skirtumą tarp valstybės biudžeto įmokos už vieną draudžiamąjį ir vieno dirbančiojo vidutinės mėnesinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio, kuris 2012 m. skiraisi 3,1 karto: valstybės biudžeto įmoka į PSDF biudžetą už 1-ą valstybės lėšomis draudžiamą asmenį sudaro 725,5 Lt, vidutinė metinė 1-o dirbančiojo asmens PSD įmoka – 2 250 litų. Minėtą skirtumą tikslinga mažinti, kadangi dėl visuomenės senėjimo išlaidos sveikatos priežiūrai kasmet didėja ir dirbančiųjų mokamomis PSD įmokomis PSDF biudžetas nebus pajėgus padengti didėjančių išlaidų sveikatos apsaugai.

1.4.2. valstybės biudžeto lėšomis draudžiamųjų sąrašo papildymas:

Įstatymo projekte valstybės biudžeto lėšomis draudžiamųjų sąrašas papildytas viena grupe: priėmus Įstatymo projektą, Respublikos Prezidentas, nutrūkus jo įgaliojimams, iki gyvos galvos būtų draudžiamas valstybės biudžeto lėšomis (žr. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 19 punktą). Ši nuostata taip pat galiotų ir buvusiems Lietuvos Respublikos prezidentams. PSD įmokų suma priklausytų nuo atitinkamais metais galiojančios valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės biudžeto lėšomis draudžiamą asmenį, dydžio (ši įmoka kinta kasmet, pvz., 2011 m. ji sudarė 733,2 Lt, 2012 m. – 725,4 Lt) ir nuo Prezidento draudimo metų skaičiaus. Jeigu šis asmuo minėtu laikotarpiu gautų pajamų arba vykdytų veiklą, apmokestinamą PSD įmokomis, tuomet šios įmokos iš valstybės biudžeto nebūtų mokamos. Be to, Įstatymo projekte numatyta, kad ir Respublikos Prezidento sutuoktinis, jei nepriklauso kitai draudžiamųjų grupei, bus draudžiamas valstybės biudžeto lėšomis ne tik Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu (kaip numatyta dabar galiojančiame Įstatyme), bet iki gyvos galvos (žr. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą).

1.4.3. studentų PSD:

Galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšomis PSD draudžiami Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai (tarp jų ir doktorantai). Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, kuriame vietoj dieninių studijų įtvirtinta nuolatinė studijų forma, atsirado prielaidos skirtingam teisiniam reglamentavimui. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 7 straipsnyje apibrėžiamas besimokančių ir studijuojančių asmenų, kurie būtų laikomi apdraustais PSD, ratas: pagal Lietuvos Respublikoje vykdomas bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo dienines programas besimokantys mokiniai ir nuolatinę studijų formą pasirinkę aukštųjų mokyklų studentai iki 25 metų (imtinai) ir vyresni, jei 25 metai sukanka tam tikros pakopos studijų baigimo metais, – iki šios pakopos studijų pabaigos, taip pat Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje besimokantys pagal analogiškas šiame punkte nurodytosioms programas mokiniai ar šiose šalyse studijuojantys nuolatinę studijų formą pasirinkę aukštųjų mokyklų studentai iki 25 metų (imtinai) ir vyresni, jei 25 metai sukanka tam tikros pakopos studijų baigimo metais, – iki šios pakopos studijų pabaigos. Šia nuostata būtų suvienodinti Sveikatos draudimo bei Mokslo ir studijų įstatymuose pateikiami studijų formų apibūdinimai. Tokios amžiaus ribos nustatymą lėmė šie argumentai:

- daugeliu atvejų asmens mokslo studijos baigiamos ir asmuo išsilavinimą įgyja sukakęs apie 25 metus;

- dėl sunkmečio valstybė negali prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų ir valstybės lėšomis drausti vyresnius nei 25 metų studentus, besimokančius pagal nuolatinių ir ištęstinių studijų programas. Be to, jokios objektyvios aplinkybės neriboja 25 metų studentų galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir savo įnašu (mokant PSD įmokas) dalyvauti sveikatos draudimo sistemoje;

- amžiaus riba studentams numatyta ir SADM socialinės paramos priemonėje – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme, kurio 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisę į piniginę socialinę paramą turi „asmenys, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai“;

- būtina atsižvelgti ir į kitose srityse studentams taikomas lengvatas (pvz., viešojo transporto lengvatos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams).

7 lentelė. Poveikis PSDF biudžetui, apribojus valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų studentų amžių iki 25 metų

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Studentų skaičiaus padidėjimas (+) / sumažėjimas (-), vnt.	-3 132	-2 975	-2 827	-2 685	-2 551
Valstybės įmoka, proc.	36	37	38	38	38
PSDF biudžeto įplaukos (+) / praradimai (-), tūkst.Lt	-744	786	2 339	2 395	2 353

Šaltinis: VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas Įstatymo projekto išplėstinis poveikio vertinimas (2011-06-01)

Dėl nustatytos 25 metų amžiaus ribos sumažėja valstybės biudžeto lėšomis draustinų studentų skaičius ir tai 2013 m. neigiamai veikia PSDF biudžetą, tačiau valstybės biudžeto atžvilgiu ši suma būtų suprantama kaip sutaupymai mažinantys valstybės biudžeto išlaidas (žr. 7 lentelę). Pažymėtina, kad nuo 2014 m., mažėjant valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų studentų skaičiui, PSDF biudžetas gautų papildomų lėšų dėl valstybės įmokos didėjimo kasmet.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos ir Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) nuomone, siūlymai apriboti draudžiamų studentų amžių iki 25 metų diskriminuotų vyresnius studentus, taip pat studentus, kurie planuoja studijas pradėti ne iš karto po mokyklos baigimo. Priėmus pateiktą pasiūlymą studijų pabaigoje įmokas turėtų mokėti studentai, sustabdę studijas dėl ligos, nėštumo ar kitų svarbių priežasčių. ŠMM siūlo valstybės biudžeto lėšomis drausti pagal Lietuvos Respublikoje vykdomas bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo programas besimokančius mokinius ir nuolatine (dienine) ir ištęstine studijų forma studijuojančius aukštųjų mokyklų studentus bei doktorantus, išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios arba žemesnės studijų pakopos programą.

8 lentelė. Siūlomo ŠMM sprendimo poveikis PSDF biudžetui

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Studentų skaičiaus padidėjimas (+) / sumažėjimas (-), vnt.	10 060	9 557	9 079	8 625	8 194
PSDF biudžeto įplaukos (+) / praradimai (-), tūkst.Lt	7 268	7 384	7 417	7 593	7 459

Šaltinis: VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas Įstatymo projekto išplėstinis poveikio vertinimas (2011-06-01)

Siūlomo ŠMM sprendimo poveikis PSDF biudžetui yra pateikiamas 8 lentelėje. ŠMM siūlomo sprendimo dėl valstybės lėšomis draudžiamų studentų apimties poveikio į PSDF biudžetą iš valstybės biudžeto būtų pervestos papildomos lėšos, todėl yra traktuojamos kaip įplaukos. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju PSDF biudžeto įplaukų padidėjimas reiškia ir valstybės išlaidų padidėjimą.

1.5. kiti draudžiamieji asmenys (gaunantys ligos ir motinystės pašalpas, savarankiškai besidraudžiantys asmenys)

9 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Asmenys, gaunantys ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	6 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	PSD įmokos mokamos nuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytos iš VSDF mokamos pašalpos, kurios apmokestinamos GPM	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Įmokos mokamos pašalpos išmokėjimo dieną	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Administratorius	Įmokas išskaito ir perveda SODRA	Nesikeičia
6.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
7.	Metinės „grindys“	Nėra	Nesikeičia

Rengiant Įstatymo projekto nuostatas buvo atsižvelgta į tai, kad pagal savo paskirtį ir prasmę PSD įmoka yra panaši į valstybinio socialinio draudimo įmoką, todėl nustatant, nuo kokių pajamų turėtų būti skaičiuojamos PSD įmokos asmenų, turinčių darbo santykius arba jų esmę atitinkančius santykius, buvo remtasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios nurodo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Dėl šios priežasties Įstatymo projekte neatsisakyta dabar galiojančio teisinio reglamentavimo ir palikta nuostata, pagal kurią PSD įmokos yra mokamos nuo pašalpų, skiriamų ir mokamų vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (žr. Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį bei 9 lentelę). Įstatymo projekto rengėjai įvertino tai, kad šias pašalpas iš VSDF biudžeto sumoka VSDF administravimo įstaigos, todėl pagal santykio analogiją jos prilygintinos darbdaviams, o ne šio mokesčio administratoriams. Tai apibrėžta Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad pašalpas skiria ir moka, taip pat įmokas išskaito, bet ne administruoja, VSDF administravimo įstaigos.

10 lentelė. Galiojančio Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatų palyginimas

Kiti draudžiamieji asmenys (besidraudžiantys savarankiškai)
Eil. Nr.		Galiojančio Įstatymo nuostatos	Įstatymo projekto nuostatos
1.	PSD įmokos dydis	9 %	Nesikeičia
2.	PSD įmokų bazė	MMA	Nesikeičia
3.	Mokėjimo tvarka	Kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos nuo MMA	Nesikeičia
4.	Prievolė primokėti nuo pajamų mokėtinų ir sumokėtų PSD įmokų skirtumą iki kitų metų gegužės 1 d.	Nėra	Nesikeičia
5.	Draustumo įsigaliojimas	Įsigalioja: 1) kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka)	Įsigalioja: 1) kitą mėn. po to, kai 3 mėn. iš eilės buvo mokamos PSD, 2) kai sumokamos 3 MMA (+ mėnesinė PSD įmoka), 3) tą mėn. kai pradėtos mokėti PSD, o prieš tai buvusį mėn. draudžiamasis buvo diplomatų šeimos narys, gyv. užsienyje, buvo karys arba nuteistasis
6.	Administratorius	VMI	Nesikeičia
7.	Metinės „lubos“	Nėra	Nesikeičia
8.	Metinės „grindys“	9 % 12 MMA	Nesikeičia

Įstatymo projekte iš esmės paliktas šiuo metu galiojantis savarankiškai besidraudžiančių asmenų (pvz. niekur nedirbančios namų šeimininkės) PSD įmokų reglamentavimas (žr. 10 lentelę).

2. Įstatymo projektas neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokėtojo statusą. Rengiant Įstatymo projektą, buvo vadovaujamasi solidarumo principu, kad PSD įmokos turi būti mokamos nuo visų uždirbtų pajamų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte panaikinamos metinės „lubos“ draudžiamųjų grupėms, kuriose jos egzistavo. Pavyzdžiui, darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius turinčių asmenų PSD bazė yra darbo užmokestis, todėl, siekiant išlaikyti Įstatymo projekto nuoseklumą, kitose draudžiamųjų grupėse PSD įmokos taip pat turi būti skaičiuojamos nuo uždirbtų pajamų. „Lubų“ panaikinimas padidins mokestinę naštą fiziniams asmenims ir verslui, gali sumažinti jo konkurencingumą ir gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad „lubų“ panaikinimas įtakos daugiausia pajamų uždirbančius, o ne socialiai pažeidžiamus asmenis, kurių atlyginimas yra minimalus, ir kuriems šis pakeitimas įtakos neturės. 2011 metais individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, asmenų, vykdančių individualią veiklą be verslo liudijimo (pagal pažymą), sportininkų ir atlikėjų, gaunančių pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš draudėjo, su kuriuo jie susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, taip pat autorių, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis ir turintiems darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius, metinės „lubos“ siekė 56 160 Lt (48 DPD * 1 170 Lt), o žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, turinčių daugiau nei 2 EDV ir esančių PVM mokėtojais – 14 040 Lt (12 DPD * 1 170 Lt). Taigi pagal dabar galiojančias nuostatas šių asmenų PSD įmokos skaičiuojamos nuo minėtų sumų, nepriklausomai, kad, pavyzdžiui, verslininkas per metus gali uždirbti kelis milijonus litų. Kaip pavyzdį pateikiame duomenis: individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurių 2011 m. išsiimtos savo poreikiams pajamos buvo didesnės nei 48 DPD, buvo 459 ir jų pajamų suma sudarė apie 80 mln. litų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad „lubų“ panaikinimas turės teigiamą įtaką PSDF biudžeto pajamų augimui, o tuo pačiu ir valstybėms finansams, kadangi bus surenkama daugiau PSD įmokų.  Padidėjusios PSDF biudžeto pajamos leis užtikrinti kokybiškesnes ir prieinamesnes sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Pažymėtina, kad gydymo išlaidos paprastai yra gerokai didesnės nei PSD įmokos. Pavyzdžiui, kelio ir klubo sąnarių protezavimo operacijos kaina – 10-12 tūkst. Lt, širdies operacijos – nuo 12 tūkst. Lt, kepenų transplantacijos kaina gali siekti net apie 120 tūkst. Lt., vieno asmens vėžio gydymas – 100 tūkst. litų.

3. Įstatymo projekto rengėjai neatsisakė galiojančiame Įstatyme įtvirtinto principo, kad asmenys, vykdantys bet kurios rūšies veiklą, kartu turintys darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius, arba yra valstybės biudžeto lėšomis draudžiami, PSD įmokas gali mokėti ne kas mėnesį, o pasibaigus metams, bet ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tokios nuostatos Įstatymo projekte suformuluotos, kadangi šie asmenys turi draustumą dirbant pagal darbo sutartis arba kaip valstybės biudžeto lėšomis draudžiami (tai tarsi garantija), taigi jiems leidžiama pasirinkti, ar mokėti PSD įmokas kas mėnesį, ar vieną kartą už visus metus. Įstatymo projekte šios nuostatos taip pat taikomos individualių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams.

4. Vienas iš pagrindinių Įstatymo projekto tikslų – PSD įmokų administravimo perdavimas į vienas rankas (kaip nurodyta Ministro Pirmininko 2010 m. gegužės 12 d. potvarkyje Nr. 168, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė Įstatymo projektui parengti). Atsižvelgus į bendras tendencijas, nustatyta, kad PSD įmokas administruoja VMI. Tokia nuostata visiškai atitinka Vyriausybės suformuotą poziciją – mažinti mokesčių mokėtojams administracinę naštą. Be to, tai leis išspręsti šiuo metu esančius teisinio reguliavimo ir įstatymų leidėjo dirbtinai sukurtus skirtumus, kai analogišką veiklą (pvz., žemės ūkio) vykdantys asmenys, vien tik pagal ne esminius skirtumus (pvz., žemės ūkio valdos dydį) vienu atveju įmokas moka į VSDF administravimo įstaigų, kitu atveju – į VMI surenkamąsias sąskaitas (žr. Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 11 lentelę). Vieno administratoriaus nustatymas naštą palengvintų ir tiems draudžiamiesiems, kurie vienu metu vykdo skirtingo pobūdžio ekonominę veiklą (pvz., su ir be verslo liudijimo), nes pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą tokie mokesčių mokėtojai PSD įmokas moka skirtingiems įmokų administratoriams. Perdavus įmokų administravimą VMI, atsižvelgiant į žmonių interesus, įmokų mokėjimas taptų patogesnis, įmokų mokėtojai sutaupytų laiko ir patirtų mažiau išlaidų, nes būtų mokama tik vienam gavėjui (nors įmokų kodų / mokėjimų veiksmų skaičius iš esmės nesumažėtų). Pažymėtina, kad PSD įmokų perdavimas būtent VMI atitinka bendrąsias tendencijas, taip pat Tarptautinio valiutos fondo ekspertų siūlymus nustatyti, kad valstybėje turėtų būti viena visus valstybės renkamus mokesčius administruojanti institucija. Pagal VMI veiklos pobūdį mokesčių (tarp jų ir PSD įmokų) administravimą turėtų vykdyti būtent ši institucija. Reikėtų pažymėti, kad perdavus PSD įmokų adminsitarvimą VMI, tikėtinos laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansinės sąnaudos informuojant visuomenę apie adminstratoriaus pasikeitimą ir su tuo susijusius klausimus.  

11 lentelė. PSD įmokas administruojančios įstaigos

SODRA administruoja PSD:	VMI administruoja PSD:
Ekonominę veiklą vykdantys asmenys
Individualią veiklą vykdančių fizinių asmenų, išskyrus asmenis, kurie gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus	Individualią veiklą vykdančių asmenų, kurie gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus
Asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos
Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys
Fizinių asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos dydis didesnis nei 2 EDV, ir esančių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais	Fizinių asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos dydis mažesnis nei 2 EDV
	Fizinių asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos dydis didesnis nei 2 EDV, ir nesančių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais
Kiti
Asmenų, turinčių darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius	Asmenų, besidraudžiančių savarankiškai
Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių
Asmenys, gaunantys ligos ir motinystės pašalpas

5. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinamos nuostatos, kad metinės „grindys“ yra taikomos asmeniui: sumuojamos visos per metus sumokėtos PSD įmokos, jei asmuo priklauso kelioms draudžiamųjų grupėms, t. y. jei įmokos mokamos pagal skirtingus šių įmokų mokėjimą reglamentuojančius Įstatymo projekto straipsnius. Tokia nuostata sumažintų apdraustųjų, vykdančių kelias veiklas, PSD mokestinę bei administracinę naštą ir neiškraipo solidarumo principo. Pavyzdžiui, jeigu asmuo vykdo kelias veiklas ir yra priskiriamas kelioms draudžiamųjų grupėms (pavyzdžiui, vykdo veiklą pagal verslo liudijimą ir pagal pažymą), pasibaigus metams bus suskaičiuojama, kiek iš viso jis per metus sumokėjo PSD įmokų (sumuojamos visos per metus sumokėtos PSD įmokos nuo visų pajamų pagal atskiras veiklas) ir taikomos tik „vienos“ metinės „grindys“.

6. Įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo, įvedama nuolatinių gyventojų, turinčių teisę būti draudžiamaisiais PSD, sąvoka ir išskiriami asmenys, kurie nelaikomi nuolatiniais gyventojais ir neturi teisės būti draudžiamaisiais PSD, t. y. asmenys, kurie faktiškai Lietuvoje nepertraukiamai negyvena ilgiau kaip 183 dienas (žr. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą). Galiojančiame Įstatyme nepateikiama, o kiti įstatymai skirtingai apibrėžia nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio asmens sąvoką. Todėl būtina ją reglamentuoti specialiajame įstatyme ir nustatyti kriterijus, kuriais remiantis tik faktiškai Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys būtų laikomi draudžiamaisiais PSD draudimu. Lietuvos Respublikos piliečiai išvykę iš Lietuvos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir faktiškai negyvenantys Lietuvoje neturėtų draudžiamojo statuso, neturėtų prievolės mokėti PSD įmokų, nebūtų apdrausti PSD ir jiems nebūtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto. Pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikiamas yra tiesiogiai susijęs su draudžiamojo buvimo vieta (fiziškai), taigi tik asmeniui, kuris nuolat faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje, gali būti suteikta sveikatos priežiūra.

7. Įstatymo projektas neatima galimybės lobistams ginti tam tikrų visuomenės grupių interesus – remiantis sveikatos draudimo privalomumo ir visuotinumo principais, leista įmokas ar dalį jų sumokėti iš įvairių fondų, programų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų lėšomis (žr. Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį). Ši nuostata įtvirtinta atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, iš kurios už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriskiriamiems kitoms draudžiamųjų grupėms, PSD įmokas sumoka atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

8. Reglamentuojant ekonominę, žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, taip pat savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų PSD pradžios datą, buvo atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui vykdant ekonominę veiklą yra įmanomi įvairūs elgsenos modeliai: asmuo gali verslo liudijimą įsigyti vienam mėnesiui, sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką ir prieš tai nemokėjęs šių įmokų gauti visą jam būtiną sveikatos priežiūrą, kurios teikimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto. Tai sudarytų prielaidas įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimams. Dėl šių priežasčių Įstatymo projekto rengėjai neatsisakė dabar galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintų nuostatų, kad ir ekonominę, ir žemės ūkio veiklą vykdančių, taip pat savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų PSD įsigaliotų tik tuomet, kai šios įmokos buvo mokamos tris mėnesius iš eilės (žr. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, taip pat 10 straipsnio 3 dalį). Toks reglamentavimas (dabar galiojantis ir numatomas) riboja galimybę nemokantiems PSD įmokų asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis ir, sumokėjus vieno mėnesio PSD įmoką (kai tuo tarpu kiti sąžiningai moka įmokas keletą metų), gauti didelės apimties sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, Įstatymo projektu siekiama aiškiau reglamentuoti diplomatų, valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių šeimos narių, gyvenusių kartu užsienio valstybėje, taip pat karių ir kalinių, jiems praradus savo statusą, t. y. kai minėtų asmenų šeimos nariai grįžta į Lietuvą, pasibaigia karių tarnyba, o kaliniai išeina į laisvę, draustumo įsigaliojimo momentą. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte nurodoma, kad minėtiems asmenims leidžiama grįžti į PSD sistemą ir tapti apdraustuoju, sumokėjus vieno mėnesio PSD įmoką ir nelaukiant 3 mėnesių. Diplomatų, valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių šeimos nariai jų buvimo užsienyje laikotarpiu apdraudžiami sveikatos draudimu kitoje valstybėje, karių ir kalinių sveikatos priežiūra rūpinasi krašto ir vidaus reikalų ministrų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigos. Šie asmenys negalėjo ir neturėjo teisės mokėti PSD įmokų. Taigi remiantis teisingumo ir protingumo principais, laikoma, kad minėtiems asmenims, nutrūkus PSD stažui (šeimos nariams išvažiavus į užsienį; asmenį paėmus į kariuomenę; asmeniui sėdus į kalėjimą) ir po kurio laiko jiems siekiant grįžti į draudimo sistemą (grįžus iš užsienio; grįžus iš kariuomenės; išėjus iš kalėjimo), leidžiama tai padaryti iš karto: kitą mėnesį, kai buvo pradėtos mokėti PSD įmokos.

9. Nustatyta didesnė sveikatos priežiūros teikimo garantija laiku mokantiems įmokas asmenims – asmenys, sumokėję visas praėjusių metų PSD įmokas, PSDF lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą gauna dar 6 mėnesius po tų metų pabaigos (t. y. iki liepos 1 d.), net jeigu einamųjų įmokų už tuos 6 mėnesius jie dar nėra sumokėję. Ši garantija skatins mokėti PSD įmokas tvarkingai, nuolat ir laiku. Pabrėžtina, kad įmokas už 6 mėnesius draudžiamieji privalės sumokėti vėliau, t. y. kai atsiskaitys už praėjusių metų mokesčius. Draudžiamieji nėra atleidžiami nuo įmokų mokėjimo, jiems tik suteikiama teisė gauti paslaugas, o įmokas sumokėti vėliau. Šie 6 mėnesiai užtikrina socialinį saugumą ir garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tais mėnesiais (pavyzdžiui, staiga iš darbo atleistam asmeniui). Be to, šiuo metu galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme taip pat numatyta galimybė paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto, gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti PSD įmokas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu yra atsiskaitoma su asmenimis tiesiogiai (pvz., už apdraustajam suteiktas odontologijos paslaugas), Įstatymo projekte įtvirtinamos nuostatos, kad sveikatos priežiūros išlaidos, kai jos PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos pagal sutartis tarp VLK ir sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, medicinos optikos, ortopedijos įmonių ir kitų juridinių asmenų, gali būti kompensuojamos apdraustiesiems tiesiogiai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Galima teigti, kad pagal šias nuostatas pagerėja paslaugos prieinamumas pacientui. Pavyzdžiui, jei pacientas nenori laukti eilėje, jis susimokėjęs tiesiogiai gydymo įstaigai savo pinigais, gali gauti odontologijos paslaugą, o kompensacijos už gautas paslaugas iš PSDF biudžeto gali laukti jau po apsilankymo pas odontologą.

11. Siekiant palengvinti ekonominę, žemės ūkio veiklą vykdančių, savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų administracinę naštą, Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė PSD įmokas sumokėti ne tik už einamąjį mėnesį, bet ir už ateinančius mėnesius. Šiuo metu tokį mokėjimo būdą mokesčių mokėtojai gali pasirinkti vadovaudamiesi VMI administruojamų PSD įmokų administravimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VA-78, 21 punktu.

12. Kiek įmanoma, atsisakyta nuorodų į straipsnius ir kitus įstatymus.

II. KITI PAKEITIMAI:

1) siekiant skaidresnio, aiškesnio PSDF biudžeto lėšų reglamentavimo bei mažinant korupcijos pasireiškimo galimybes, Įstatymo projektu siūloma 24 straipsnyje valstybės biudžeto asignavimus, kaip vieną iš PSDF biudžeto pajamų šaltinių, išskirti į atskirą dalį ir detalizuoti, kokioms išlaidoms jie yra skiriami;

2) įgyvendinant LR valstybės kontrolės siūlymus ir siekiant užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų laikomos geriausiomis ir ekonomiškiausiomis sąlygomis, Įstatymo projekto 27 straipsnyje numatoma, kad PSDF biudžeto ir PSDF biudžeto rezervo lėšos laikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasirinktuose dviejuose skirtinguose bankuose;

3) siekiant detalesnio ir efektyvesnio PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudojimo reglamentavimo, Įstatymo projekto 26 straipsnis numato, kokios lėšos sudaro PSDF biudžeto rezervą, apibrėžia jo dydį, taip pat praplečiamos rezervo lėšų panaudojimo galimybės bei siūloma, kad rezervą sudarytų dvi dalys – pagrindinė ir rizikos valdymo. Sudarant rezervą, pirmiausia suformuojama rezervo pagrindinė dalis, kuri pagrindinės dalies sudarymo momentu turi sudaryti 10 procentų PSDF biudžeto rezervo dydžio. Suformavus pagrindinę rezervo dalį, iš likusių rezervo lėšų sudaroma rizikos valdymo dalis;

4) Įstatymo projektu siūloma viršplanines PSDF biudžeto pajamas naudoti einamaisiais metais viršijant Seimo patvirtintas išlaidų plano sumas, jeigu faktinės PSDF biudžeto pajamos yra didesnės, nei numatyta patvirtintame PSDF biudžete (žr. Įstatymo projekto 31 straipsnį). Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad per metus nepanaudotos praėjusių metų viršplaninės pajamos (kartu su nepanaudotu rezervo lėšų likučiu bei planinių išlaidų ekonomija) metų pradžioje tampa PSDF biudžeto rezervo dalimi;

5) siekiant aiškumo, patikslinti Įstatymo projekto 28 ir 29 straipsniai, reglamentuojantys laikinai laisvas ir PSDF biudžeto apyvartos lėšas;

6) optimizuota valstybės institucijų, vykdančių PSD, veikla: panaikinamas penkių TLK juridinio asmens statusas, jas reorganizavimo būdu prijungiant prie VLK ir perduodant visas teises ir pareigas (žr. Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį). Po reorganizavimo numatoma įsteigti VLK filialus. Ir toliau numatoma, kad VLK kompetencija apims svarbiausius su PSDF biudžeto formavimu ir vykdymu, paslaugų kainodara susijusius klausimus ir kitus uždavinius. Įstatymo projekto 35 straipsnio 8 dalis numato VLK teisę pavesti filialams vykdyti jiems priskirtoje veiklos zonoje kai kurias funkcijas, susijusias su sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, medicinos optikos įmonėmis, sudarymu, minėtų įstaigų ir įmonių kontrole, duomenų analize, viešinimu ir kita. Optimizuojant VLK ir TLK veiklą, bus peržiūrima visų TLK struktūra, veikiančių skyrių nuostatai ir panaikinamos besidubliuojančios funkcijos, pvz. optimizuojami administravimo, informatikos, finansų ir apskaitos skyriai, taip pat optimizuojami žmogiškieji resursai, pagal poreikį perskirstant juos tarp VLK ir TLK. Restruktūrizuojant VLK ir TLK, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu siekiama efektyvaus PSD įgyvendinimo, geresnio apdraustųjų interesų atstovavimo, VLK ir TLK veiklos skaidrumo, geresnių finansinių rezultatų;

7) techninio pobūdžio pakeitimai.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Galimas individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ekonominę veiklą vykdančių asmenų (individualią veiklą be verslo liudijimo vykdančių asmenų, autorių, sportininkų, atlikėjų, žemės ūkio veiklą vykdančių ir turinčių daugiau nei 2 EDV bei mokančių pridėtinės vertės mokestį) bei kitų suinteresuotų institucijų (ypatingai ŽŪM, Žemės ūkio rūmų) pasipriešinimas prieš „lubų“ panaikinimą šioms draudžiamųjų grupėms. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad „lubos“ nustatomos daugiau pajamų gaunantiems asmenims, o ne minimalias pajamas gaunantiems, kurie tų „lubų“ nesiekia, todėl labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys šiuo atveju nenukenčia ir netgi negautų jokios naudos, net ir įtvirtinus „lubas“. Be to, pabrėžtina, kad  žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims ir taip paliktos visos kitos šiuo metu galiojančios lengvatos, kurios šią draudžiamųjų dalį įmokų mokėjimo srityje ženkliai išskiria iš kitų draudžiamųjų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad privalomojo PSD įmokų pajamos PSDF biudžete sudaro apie 96 proc. visų PSDF pajamų, vadinasi PSDF biudžeto dydis tiesiogiai priklauso nuo PSD įmokų surinkimo. Sudėtingas ekonominis laikotarpis palietė ir PSDF biudžetą, mažėjo lėšos, skirtos sveikatos priežiūros sistemai: PSDF biudžetas (planinis), 2011 m. lyginant su 2009 m., sumažėjo 11 proc., t. y. apie 520 mln. litų. Pažymėtina, kad PSDF biudžetas yra pagrindinis sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo šaltinis ir būtent iš gautų PSDF pajamų yra kompensuojamos apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos optikos prekių, ortopedijos techninių priemonių ir kitos išlaidos.

Galimas studentų ir jiems atstovaujančių visuomeninių organizacijų nepasitenkinimas, nes šių organizacijų atstovų manymu, priėmus Įstatymo projektą, valstybės lėšomis bus apdrausta tik nedidelė dalis studentų. Jų siūlymu valstybės lėšomis turėtų būti draudžiami visi Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokantys studentai (taip pat ir kitose EEE valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos aukštosiose mokyklose besimokantys nuolatiniai Lietuvos gyventojai).

Galimas kai kurių draudžiamųjų grupių ir jų interesus ginančių lobistų išankstinis nepasitenkinimas, siekiant įtvirtinti naujas PSD įmokų mokėjimo lengvatas ar tų grupių įtraukimą į valstybės lėšomis draudžiamųjų grupę. Kad pasekmės būtų sušvelnintos, reikėtų šviesti visuomenę ir aiškinti pagrindinius sveikatos draudimo principus. 

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą atliko Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius. Atsižvelgta į visas šio skyriaus pastabas.

7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą

Įstatymo projektas teikiamas kartu su:

1) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁶, 43⁷, 43⁸ ir 239¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu;

2) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu;

3) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 3, 33, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu;

4) Sveikatos sistemos įstatymo 8, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu;

5) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu;

6) Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu;

7) Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu.

8. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

            Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai (išskyrus medicinos optikos įmonė ir sveikatos priežiūra) yra suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus. Ryšys su ES teise

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.

Įstatymo projektu įgyvendinamos / iš dalies įgyvendinamos direktyvos:

1. Įgyvendinant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, patikslinama, kad PSD būtų draudžiami ne tik laikinai gyvenantys ir teisėtai dirbantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai (žr. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą), bet ir EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, išlaikę darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai. Nors šios nuostatos galiojančiame Įstatyme nėra, ji veikia praktikoje nuo direktyvos priėmimo.

2. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo Įstatymo projekte įgyvendinama iš dalies – į Įstatymo projekto pagrindines sąvokas įtraukiama (su patikslinimais) direktyvoje vartojama sveikatos priežiūros sąvoka (žr. Įstatymo projekto 2 straipsnio 20 dalį).

3. Įgyvendinant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, Įstatymo projekte į draudžiamųjų asmenų sąrašą įtraukiami papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai (žr. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą). Priėmus Įstatymo projektą, būtų įgyvendintas Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pavedimas Nr. 56-2661, kuriuo Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei nutarimo dėl užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvoje, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos, projektą.

Ši direktyva – ES teisės aktas, privalomas visoms šalims narėms, kurios turi užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjai turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tokią apsaugą suteikusios valstybės narės piliečiai. Gali kilti rizika, kad papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai, tapę draudžiamaisiais ir, pvz. užsiregistravę darbo biržoje ar įgiję pensininko, studento ir kt. statusą, taps valstybės lėšomis draudžiamais asmenimis. Tokiu atveju, išsiplečia valstybės lėšomis draudžiamųjų sąrašas ir didėja valstybės išlaidos. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. buvo priimti 503 užsieniečių prašymai suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, 2011 m. – 527, 2012 m. I ketv. – 111. Migracijos departamentas 2010 m. priėmė 110 sprendimų suteikti užsieniečiams papildomą apsaugą, 2011 m. – 88, 2012 m. I ketv. – 28. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2012 m. yra 725,4 Lt, ir darant prielaidą, kad ši įmoka, taip pat ir užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ir laikinoji apsauga, skaičius kis nežymiai, prognozuojama, kad valstybės biudžeto našta apdraudžiant šiuos asmenis PSD valstybės biudžeto lėšomis būtų apie 81 tūkst. litų.

4. Įgyvendinant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių, į Įstatymo projekto sąvokas įtraukiama sąvoka Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantys asmenys sąvoka (žr. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį), taip neribojant dirbančių užsieniečių teisės tapti draudžiamaisiais.

10. Lydimieji aktai, kuriuos reikia parengti įstatymui įgyvendinti

Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 968 (Žin., 2003, Nr.48-2122);

2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 798 (Žin., 2002, Nr.56-2241);

3) Lietuvos Respublikos draudžiamųjų PSD registro nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968 (Žin., 2007, Nr.100-4074);

4) VLK nuostatus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35 (Žin., 2003, Nr.13-533);

5) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 1996, Nr. 93-2194);

6) TLK nuostatus.

11. Įstatymo projekto įgyvendinimo išlaidos

VMI sveikatos draudimo įmokoms administruoti papildomai reikalinga skirti 50 pareigybių ir jų išlaikymui 2500 tūkst. litų, 600 tūkst. litų informacinei sistemai (vienkartinės išlaidos) ir 200 tūkst. litų informacinės sistemos priežiūrai kasmet. Iš viso 3300 tūkst. litų, iš jų 2700 tūkst. litų kasmet ir 600 tūkst. litų vienkartinės išlaidos.  Taip pat, perdavus sveikatos draudimo įmokų administravimą VMI, VSDF valdybai prireiktų vienkartinių iki 100 tūkst. litų  išlaidų informacinės sistemos pertvarkymui. VSDF įstaigose pareigybių, kurios administruoja vien draudėjų priskaičiuojamas (mokamas) privalomojo sveikatos draudimo įmokas nėra, todėl pareigybių skaičius mažinamas nebūtų. Išlaidos VSDF valdybos informacinės sistemos priežiūrai (palaikymui) nesumažėtų.

Vertinant (kaip alternatyvą) galimybę privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą perduoti VSDF administravimo įstaigoms, papildomai reikėtų vienkartinių 100 tūkst. litų išlaidų informacinei sistemai.

Galutiniame rezultate neturėtų būti didesnių finansinių išlaidų, nes VMI iš VSDF administravimo įstaigų perimtų funkcijas, kurių VSDF administravimo įstaigoms vykdyti nebereikės.

12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu gauti vertinimai ir specialistų išvados paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje:

1) Aplinkos, Kultūros ir Energetikos ministerijos, Savivaldybių asociacija bei Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabų neturėjo;

2) į Užsienio reikalų, Ūkio, Susisiekimo ministerijų, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, VSDF valdybos prie SADM pastabas atsižvelgta;

3) į didžiąją dalį Teisingumo, Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ministerijų, VMI pastabų atsižvelgta. Motyvai ir argumentai, kuriais remiantis neatsižvelgta į dalį šių institucijų pastabų, pateikti šiame aiškinamajame rašte arba derinimo pažymoje;

4) į ŠMM pastabas nebuvo atsižvelgta. Vyriausybei apsisprendus dėl studentų PSD valstybės lėšomis, Įstatymo projektas bus atitinkamai tikslinamas.

Pažymėtina, kad Finansų ministerijos nuomone, Įstatymo projektas nesprendžia pamatinių sveikatos draudimo klausimų, tokių kaip sveikatos paslaugų kiekio ir jų apimties apdraustajam priklausomybės nuo draudimo įmokos dydžio, todėl siūlo šiuo metu galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą keisti tik tokia apimtimi, kuri reikalinga 2011 m. balandžio 14 d. Valstybinio audito, kurį atliko Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, ataskaitoje Nr. FA-P-10-4-6 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos audito rezultatų“ pateiktoms rekomendacijoms ir pasiūlymams įgyvendinti.

Taip pat buvo gauta pastabų iš suinteresuotų institucijų: Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų.

13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, Įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias PSD galiojimo (draustumo) sąlygas, terminus, įmokų dydžius ir mokėjimo reguliarumą bei įmokų administravimo perdavimą vienai administruojančiai institucijai, rengė Ministro Pirmininko 2010 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 168 sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo Ministro Pirmininko tarnybos, Teisingumo, Finansų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, VMI, VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Darbo grupės pirmininkė – sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias TLK veiklą, parengė sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-1019 sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Darbo grupės pirmininkė – sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai

Privalomasis sveikatos draudimas, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, teritorinės ligonių kasos.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Informacija apie asmenis, kurie nelaikomi pakeitusiais deklaruojamos gyvenamosios vietos, tačiau Lietuvoje faktiškai negyvena, bus teikiama Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų nustatyta tvarka.

Žodis „asmenys“ Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas todėl, kad įrašius žodį „užsieniečiai“,  būtų neaišku, ar laikytini užsieniečiais EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, išlaikę darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 25 straipsniu tik užsieniečiams išduodami leidimai laikinai gyventi arba leidimai nuolat gyventi Lietuvoje. Kitų šio teisės akto normų (24 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis) sisteminė analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad tik užsieniečiai gali turėti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, todėl sąvokos „laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie teisėtai dirba ir (arba) vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje“ tikslinti nereikia. Lietuvos Respublikos piliečiai tokiais negali būti, nes pagal galiojančius teisės aktus jie iškart gauna nuolatinio gyventojo statusą.

Vienos paslaugos / gydymo / atvejo terminas gali būti nuo kelių minučių iki kelių dienų, mėnesių ar net metų. Atskirų rūšių paslaugų apmokėjimo sistema taip pat nėra vienoda: gali būti mokama už atvejį, lovadienį, konsultaciją (kas trečią) ir kt. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatyti termino, už kurį būtų teikiamos šioje dalyje nurodytos sąskaitos, negalima.

Įstatymo projekte atsisakoma šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 37 straipsnyje nurodytų TLK medicininio audito komisijų, kadangi Įstatymo projekte numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis VLK yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą kontroliuos VLK; šią funkciją VLK turi teisę perduoti vykdyti teritoriniams filialams.

Įstatymo projekto 39 straipsnis numato, kad VLK yra sudaroma taikinimo komisija, kuri nagrinėtų ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, medicinos optikos, ortopedijos įmonių ir kitų juridinių asmenų ir VLK dėl PSDF biudžeto apmokamos sveikatos priežiūros ir sutarčių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu yra pertvarkomos TLK į VLK filialus, netikslinga taikinimo komisijas steigti kiekviename jų, nes būtų sudarytos ribotos galimybės nagrinėti ginčus ir priimti atitinkamus sprendimus VLK filialuose, kurie neturi juridinio statuso. Manytina, kad pritraukti atskirų TLK zonų pacientų organizacijų narius į VLK taikinimo komisiją didelių sunkumų neturėtų būti. Be to, esant būtinybei galima organizuoti taikinimo komisijos išvažiuojamuosius posėdžius atitinkamuose regionuose. Pažymėtina, kad VLK taikinimo komisijos sudarymo, veiklos tvarką nustatys Sveikatos apsaugos ministerija.

---

[1] DPD – draudžiamųjų pajamų dydis kasmet tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. 2011 m. DPD buvo 1 170 litų.