Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. Rugpjūčio 25 D. NUTARIMO NR. 1264 „dĖL baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 105-5431):
1. Išdėstyti 1 punkto lentelėje strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijų (efekto kriterijų) 2 punktą taip:
2. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija jūros aplinkoje:
dabartinė reikšmė (2001–2008 metais) – vandenyje tirtos pavojingos
medžiagos 17 procentų viršija didžiausią leistiną koncentraciją;
siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų jūros rajone tiriamų
pavojingų cheminių medžiagų neviršija didžiausios leistinos koncentracijos.
„2. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija jūros aplinkoje:
dabartinė reikšmė (2001–2008 metais) – vandenyje tirtos pavojingos medžiagos 17 procentų viršija didžiausią leistiną koncentraciją;
siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų Lietuvos Respublikos jūros rajone (toliau – jūros rajonas) tiriamų pavojingų cheminių medžiagų neviršija didžiausios leistinos koncentracijos“.
2. Išdėstyti 7 punktą taip:
7. Strategijoje vartojamos sąvokos:
Ekosistemomis pagrįstas metodas – išsamus kompleksinis žmogaus veiklos valdymo metodas, pagrįstas
naujausiomis turimomis žiniomis apie ekosistemas ir jų kitimą, siekiant
identifikuoti ir imtis veiksmų poveikiui, kuris kelia pavojų jūrų ekosistemų
gerovei, pašalinti, kad ekosistemų ištekliai ir paslaugos būtų tausiai
naudojami ir išlaikytas ekosistemų vientisumas.
Eutrofikacija
– vandens teršimas
maistinėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais), kuris skatina greitesnį
dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą
ir pablogina vandens kokybę.
Gera jūros
aplinkos būklė – jūros aplinkos būklė, kai
įprastomis sąlygomis jūros vandenys švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros
ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities kartoms, be
to:
jūros
ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai,
geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai
funkcionuoti, palaiko jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams;
jūrinės rūšys ir buveinės apsaugotos, užkirstas kelias žmonių sukeliamam
biologinės įvairovės nykimui, o įvairūs biologiniai komponentai funkcionuoja
darniai;
ekosistemų
hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant dėl žmonių veiklos
atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas; antropogeninis medžiagų ir
energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos
poveikio.
Išskirtinė
ekonominė zona – už teritorinės jūros ribų
esanti Baltijos jūros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras
suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis
valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai
pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.
Jūros
rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys,
teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona.
Kenksmingieji
ir ligas sukeliantys vandens organizmai –
vandens organizmai, kurie patekę į vandens telkinius gali kelti pavojų
aplinkai, žmonių sveikatai, turtui ir ištekliams, pakenkti biologinei įvairovei
ar kitaip trukdyti naudoti šiuos telkinius.
Teritorinė
jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12
jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos
Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybėmis nustato
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, visuotinai pripažinti tarptautinės
teisės principai ir normos.
Vidaus
vandenys – Lietuvos Respublikos Kuršių marios
ir jūros uostų akvatorijos į rytus nuo linijos, jungiančios labiausiai į jūrą
nutolusius jūrų uostų molų taškus.
„7. Strategijoje vartojamos sąvokos:
Ekosistemomis pagrįstas metodas – išsamus kompleksinis žmogaus veiklos valdymo metodas, pagrįstas naujausiomis turimomis žiniomis apie ekosistemas ir jų kitimą, siekiant identifikuoti ir imtis veiksmų poveikiui, kuris kelia pavojų jūrų ekosistemų gerovei, pašalinti, kad ekosistemų ištekliai ir paslaugos būtų tausiai naudojami ir išlaikytas ekosistemų vientisumas.
Eutrofikacija – vandens teršimas maistinėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais), kuris skatina greitesnį dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir pablogina vandens kokybę“.
3. Įrašyti 8 punkte po oficialaus paskelbimo šaltinio „1997, Nr. 108-2731“ oficialų paskelbimo šaltinį „2010, Nr. 153-7780“:
8. Kitos Strategijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).
4. Įrašyti 14 punkte po žodžių „2008 metų žiemą“ žodžius „Lietuvos Respublikos“, po žodžių „teritorinės jūros“ žodžius „(toliau – teritorinė jūra) ir Lietuvos Respublikos“ ir po žodžių „išskirtinės ekonominės zonos“ žodžius „(toliau – išskirtinė ekonominė zona)“:
14. 1997–2008 metų tyrimų duomenys rodo – žiemą bendrojo azoto ir nitratų azoto (NO3-N) jūros rajone mažėja. Vidutinė nitratų azoto koncentracija 2008 metų žiemą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros (toliau – teritorinė jūra) ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos (toliau – išskirtinė ekonominė zona) vandenyje buvo atitinkamai 0,25 ir 0,05 mg/l ir didžiausios leistinos koncentracijos (2,26 mg/l) neviršijo. Vidutinė daugiametė nitratų azoto žiemos koncentracija teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyje – atitinkamai apie 0,22 mg/l ir 0,074 mg/l. Fosforo junginių koncentracija beveik nekinta arba kinta nedaug. Vidutinė fosfatų fosforo (PO4-P) koncentracija 2008 metų žiemą jūros rajone buvo apie 0,024 mg/l ir didžiausios leistinos koncentracijos (0,065 mg/l) neviršijo. Vidutinė daugiametė fosfatų fosforo žiemos koncentracija jūros rajone – apie 0,018 mg/l.
Ministras Pirmininkas
Aplinkos ministras