Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. Rugpjūčio 25 D. NUTARIMO NR. 1264 „dĖL baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m.                              d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 105-5431):

1. Išdėstyti 1 punkto lentelėje strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijų (efekto kriterijų) 2 punktą taip:

2. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija jūros aplinkoje:

dabartinė reikšmė (2001–2008 metais) – vandenyje tirtos pavojingos medžiagos 17 procentų viršija didžiausią leistiną koncentraciją;

siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų jūros rajone tiriamų pavojingų cheminių medžiagų neviršija didžiausios leistinos koncentracijos.

„2. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija jūros aplinkoje:

dabartinė reikšmė (2001–2008 metais) – vandenyje tirtos pavojingos medžiagos 17 procentų viršija didžiausią leistiną koncentraciją;

siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų Lietuvos Respublikos jūros rajone (toliau – jūros rajonas) tiriamų pavojingų cheminių medžiagų neviršija didžiausios leistinos koncentracijos“.

2. Išdėstyti 7 punktą taip:

7. Strategijoje vartojamos sąvokos:

Ekosistemomis pagrįstas metodas – išsamus kompleksinis žmogaus veiklos valdymo metodas, pagrįstas naujausiomis turimomis žiniomis apie ekosistemas ir jų kitimą, siekiant identifikuoti ir imtis veiksmų poveikiui, kuris kelia pavojų jūrų ekosistemų gerovei, pašalinti, kad ekosistemų ištekliai ir paslaugos būtų tausiai naudojami ir išlaikytas ekosistemų vientisumas.

Eutrofikacija – vandens teršimas maistinėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais), kuris skatina greitesnį dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir pablogina vandens kokybę.

Gera jūros aplinkos būklė – jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities kartoms, be to:

jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai, geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams; jūrinės rūšys ir buveinės apsaugotos, užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairūs biologiniai komponentai funkcionuoja darniai;

ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas; antropogeninis medžiagų ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio.

Išskirtinė ekonominė zona – už teritorinės jūros ribų esanti Baltijos jūros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.

Jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona.

Kenksmingieji ir ligas sukeliantys vandens organizmai – vandens organizmai, kurie patekę į vandens telkinius gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai, turtui ir ištekliams, pakenkti biologinei įvairovei ar kitaip trukdyti naudoti šiuos telkinius.

Teritorinė jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.

Vidaus vandenys – Lietuvos Respublikos Kuršių marios ir jūros uostų akvatorijos į rytus nuo linijos, jungiančios labiausiai į jūrą nutolusius jūrų uostų molų taškus.

„7. Strategijoje vartojamos sąvokos:

Ekosistemomis pagrįstas metodas – išsamus kompleksinis žmogaus veiklos valdymo metodas, pagrįstas naujausiomis turimomis žiniomis apie ekosistemas ir jų kitimą, siekiant identifikuoti ir imtis veiksmų poveikiui, kuris kelia pavojų jūrų ekosistemų gerovei, pašalinti, kad ekosistemų ištekliai ir paslaugos būtų tausiai naudojami ir išlaikytas ekosistemų vientisumas.

Eutrofikacija – vandens teršimas maistinėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais), kuris skatina greitesnį dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir pablogina vandens kokybę“.

3. Įrašyti 8 punkte po oficialaus paskelbimo šaltinio „1997, Nr. 108-2731“ oficialų paskelbimo šaltinį „2010, Nr. 153-7780“:

8. Kitos Strategijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

4. Įrašyti 14 punkte po žodžių „2008 metų žiemą“ žodžius „Lietuvos Respublikos“, po žodžių „teritorinės jūros“ žodžius „(toliau – teritorinė jūra) ir Lietuvos Respublikos“ ir po žodžių „išskirtinės ekonominės zonos“ žodžius „(toliau – išskirtinė ekonominė zona)“:

14. 1997–2008 metų tyrimų duomenys rodo – žiemą bendrojo azoto ir nitratų azoto (NO3-N) jūros rajone mažėja. Vidutinė nitratų azoto koncentracija 2008 metų žiemą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros (toliau – teritorinė jūra) ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos (toliau – išskirtinė ekonominė zona) vandenyje buvo atitinkamai 0,25 ir 0,05 mg/l ir didžiausios leistinos koncentracijos (2,26 mg/l) neviršijo. Vidutinė daugiametė nitratų azoto žiemos koncentracija teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyje – atitinkamai apie 0,22 mg/l ir 0,074 mg/l. Fosforo junginių koncentracija beveik nekinta arba kinta nedaug. Vidutinė fosfatų fosforo (PO4-P) koncentracija 2008 metų žiemą jūros rajone buvo apie 0,024 mg/l ir didžiausios leistinos koncentracijos (0,065 mg/l) neviršijo. Vidutinė daugiametė fosfatų fosforo žiemos koncentracija jūros rajone – apie 0,018 mg/l.

Ministras Pirmininkas

Aplinkos ministras