Užsienio reikalų ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl privalomosios Tarptautinio Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) jurisdikcijos pripažinimo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl pritarimo šiam įstatymo projektui projektą.

Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintas taikaus ginčų sprendimo mechanizmas remiasi savanorišku įsipareigojimu perduoti ginčus Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Lietuvos Respublika, būdama Jungtinių Tautų narė, tarptautinius ginčus su kita valstybe gali spręsti Teisme. Vadovaujantis Teismo sSatuto 36 straipsnio 1 dalimi, Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias šalys perduoda jam spręsti, ir visi klausimai, specialiai numatyti Jungtinių Tautų įstatuose ir galiojančiose tarptautinėse sutartyse bei konvencijose. Valstybės, šio Statuto šalys, gali bet kuriuo metu pareikšti, kad jos pripažįsta, be specialaus dėl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalomąją jurisdikciją sprendžiant visus teisinius ginčus su bet kuria kita valstybe, prisiėmusia tokį pat įsipareigojimą, dėl a) tarptautinės sutarties aiškinimo; b) bet kurio tarptautinės teisės klausimo; c) kokio nors fakto, kuris, jeigu būtų ištirtas, būtų laikomas tarptautinio įsipareigojimo pažeidimu; d) reparacijų už tarptautinio įsipareigojimo pažeidimą dydžio. Šie pareiškimai gali būti daromi nekeliant jokių sąlygų arba juose keliant kelių ar tam tikrų valstybių savitarpiškumo sąlygą, arba tam tikram laikui.

Užsienio reikalų ministerija siūlo pripažinti privalomąją Teismo jurisdikciją su išlygomis. 2012 m. balandžio 3 d. 67 iš 192 Jungtinių Tautų narių buvo pareiškusios, kad pripažįsta Teismo jurisdikciją pagal 36 Statuto straipsnį. Daugumoje pareiškimų daroma išlyga, apribojanti privalomosios jurisdikcijos taikymą tam tikroms sritims ar nustatanti tam tikras sąlygas. 2011 m. gruodžio 15 d. Teismo jurisdikciją be išlygų pripažino Airija.

Pagal Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo statuto 36 straipsnį padaryti ir tebegaliojantys pareiškimai yra laikomi šio Statuto šalių sutikimu su Teismo privalomąja jurisdikcija ir jos pripažinimu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose nurodytomis sąlygomis. Šis straipsnis Lietuvos Respublikai netaikytinas. Tarpukario Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusi privalomąją teismo jurisdikciją. 1921 m. spalio 5 d. Ženevoje E. Galvanauskas Lietuvos vardu pasirašė Nuolatinio teismo statuto pasirašymo protokolą. 1922 m. vasario 14 d. Seimas ratifikavo protokolą kartu su fakultatyvine nuostata dėl privalomosios jurisdikcijos. Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo jurisdikcija spręsti tarptautinius ginčus buvo pripažinta penkeriems metams, be jokių papildomų išlygų. Vėliau, 1930 m. sausio 14 d., jau baigęs galioti pareiškimas buvo pakartotas dar penkeriems metams, o 1935 m. sausio 14 d. pratęstas dar vienam penkerių metų laikotarpiui, šiuokart su abipusiškumo sąlyga. Taip beveik visą Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo veiklos laikotarpį Lietuva buvo įsipareigojusi perduoti kilusius nesutarimus su kitomis valstybėmis šiai tarptautinio teisingumo institucijai, tačiau Nuolatinio teismo privalomosios jurisdikcijos pripažinimo laikotarpis baigėsi 1940 m. sausio 14 d. Atkūrusi nepriklausomybę Lietuvos Respublika nepadarė pareiškimo dėl Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo.

Pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos valstybės ištikimybė visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams buvo deklaruota dar 1990 m. kovo 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akte „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“. Kaip pažymi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas.

Pripažinus Teismo jurisdikciją bus sudarytos sąlygos spręsti kylančius ginčus su kitomis valstybėmis taikiai, remiantis tarptautinės teisės normomis, kartu išreiškiama Lietuvos Respublikos parama tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose principams.

Teisės aktų projektai suderinti su visomis ministerijomis ir Europos Teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos. Derinimo metu pateiktos pastabos pateikiamos derinimo pažymoje.

Teisės aktų projektai atitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52.

Teisės aktų projektai neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

Teisės aktų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Dėl teisės aktų projektų atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Teisės aktų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 reikalavimus.

Teisės aktų projektus parengė Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentas (direktorius – Artūras Žurauskas, tel. 2362630, tiesioginis rengėjas – Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjas Rytis Satkauskas, tel. 2362651).

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, 1 lapas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, 1 lapas.

3. Pranešimo projektas anglų ir lietuvių kalbomis, 2 lapai.

4. Aiškinamasis raštas, 2 lapai.

5. Derinimo išvados, 14 lapų.

6. Derinimo pažyma, 3 lapai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
	Lietuvos Respublikos Vyriausybei	2012-04- Nr. (22.3.8.1)-3-
	DĖL TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO PRIVALOMOSIOS JURISDIKCIJOS PRIPAŽINIMO