LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga    Šventaragio g. 2,  LT-01510  Vilnius    Tel.: (8 5)  271 7154 / 271 7178

Faks. (8 5)  271 8551   El. p. [email protected]  Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Kodas 188601464    PVM mokėtojo kodas  LT886014610

Ministro Pirmininko tarnybai

2012-03- Į 2012-03-05

Nr. 1D-            (3) Nr. 72-848

DĖL VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO DERINIMO 

Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ projektą (toliau – projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekte tvirtinamos Lietuvos Respublikos krizių valdymo įstatymo koncepcijos (toliau – koncepcija) 21 punkte apibrėžiant „krizės“ sąvoką dėstoma, kad krizė apima ir situaciją, kurios poveikio mastas kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, aplinkai. Pažymėtina, kad nurodytu aspektu „krizės“ sąvoka dubliuoja Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „ekstremaliosios situacijos“ sąvoką, kuri apibrėžiama kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Taigi, nesant aiškaus „krizės“ ir „ekstremaliosios situacijos“ sąvokų atribojimo, darytina išvada, kad koncepcijos teisinio reguliavimo dalykas siejasi su jau veikiančiu ir Civilinės saugos įstatyme nustatytu civilinės saugos sistemos teisiniu reglamentavimu, o koncepcijoje nurodyto Krizių valdymo įstatymo nuostatos konkuruoja su galiojančiu Civilinės saugos įstatymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintos Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos 9.3 punkte nustatyta, kad koncepcijos rengėjai turi įvertinti būsimo įstatymo vietą ne tik konkrečiame teisės institute, teisės pošakyje ar teisės šakoje, bet ir visoje teisės sistemoje bei įstatymų leidybos sistemoje. Todėl manome, kad koncepcijos IV dalyje minėtas įvertinimas (pvz., aprašyta numatomo rengti Krizių valdymo įstatymo ir galiojančių teisės aktų civilinės saugos sistemos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje reguliavimo riba) nėra tinkamai atliktas.

2. Koncepcijos 2, 20, 39 punktuose rašoma, kad Krizių valdymo įstatymas nustatys krizių prevencijos ir valdymo procedūrų sąveiką su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis, tačiau koncepcijos 18 punkte nurodoma, kad Europos Sąjungos teisė krizių valdymo nereglamentuoja, o koncepcijos 19 punkte – kad NATO atsako į krizes vadovas nenustato reikalavimų nacionalinėms krizių valdymo sistemoms, jame pateikta priemonių visuma, jų taikymas, taikymo procedūros ir būtini NATO padalinių, šalių narių veiksmai, todėl neaišku, apie kokių krizių prevencijos ir valdymo procedūrų sąveikos nustatymą kalbama koncepcijos 2, 20 ir 39 punktuose. Siūlome tikslinti.

3. Koncepcijos 5 punkte dėstoma, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neapima kitų krizių valdyme dalyvaujančių institucijų kompetencijos ir atsakomybės prognozuojant, stebint pavojų keliančias situacijas, tačiau Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta „ekstremaliosios situacijos“ sąvoka apima pavojų keliančias situacijas, todėl institucijų kompetencija ir atsakomybė prognozuojant ir stebint pavojų keliančias situacijas jau reglamentuota Civilinės saugos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kuriuose įtvirtintas ekstremaliųjų situacijų prognozavimas, prevencija ir valdymas. Be to, koncepcijos 6 punkte nustatyta, kad galiojančiuose teisės aktuose neapibrėžtos pavojų keliančios situacijos, tačiau jos iš esmės patenka į Civilinės saugos įstatyme apibrėžtą „ekstremaliosios situacijos“ sąvoką, todėl koncepcijos 6 punktą taip pat siūlytina tikslinti.

Abejotinos koncepcijos 5 punkto nuostatos dėl institucijų kompetencijos ir atsakomybės, vientisos sistemos nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad koncepcijos 4.2 punkte paminėtas Civilinės saugos įstatymas nustato bendrą integruotą ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, apimančią ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, o koncepcijos 4.7 punkte paminėtas Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo aprašas reglamentuoja valstybės institucijų veiksmus identifikuojant grėsmes nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdami į tai, kad nacionalinio saugumo objektai bei pagrindinės nacionalinį saugumą užtikrinančios Lietuvos vidaus bei užsienio politikos nuostatos įtvirtintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir iš esmės apima koncepcijos 21 punkte siūlomą krizės sąvoką, bei į tai, kad grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymą ir vertinimą koordinuoja Valstybės saugumo departamentas, o rekomendacijas dėl nustatytų grėsmių šalinimo ir (ar) mažinimo prioritetų teikia Valstybės gynimo taryba, manome, kad minėti teisės aktai pakankamai aiškiai nustato institucijų kompetenciją ir atsakomybės sritis koncepcijoje siūlomoje apibrėžti krizių valdymo srityje.

4. Koncepcijos 8 punkte dėstoma, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, įpareigojančios valstybės institucijas pagal kompetenciją nuolat atlikti rizikos veiksnių, grėsmių ir krizinių reiškinių analizę, tačiau Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkte, 14 straipsnio 4 punkte ir 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad atitinkamos ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos ir savivaldybės rengia ir tvirtina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir jį įgyvendina tik atlikusios galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę. Siūlome tikslinti.

5. Koncepcijos 21 punkte pateiktame „rizikos veiksnių“ sąvokos išaiškinime siūlytume vietoj formuluotės „grėsmių valstybės ir visuomenės saugumui“ vartoti platesnio turinio formuluotę „grėsmių valstybės (ar šalies) nacionaliniam saugumui“.

6. Koncepcijos 22 punkte nustatoma, kas dalyvauja valdant krizes. Koncepcijos 27 punkte nustatyta, kad Krizių operacijų centras sudaromas ir iš savivaldybės institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų atstovų, nors minėtų institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų nėra numatyta koncepcijos 22 punkte tarp krizes valdančių subjektų. Todėl neaišku, ar savivaldybės institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai dalyvauja krizių valdyme ar ne. Siūlome atitinkamai tikslinti Krizių operacijų centro sudėtį arba koncepcijos 22 punkte nurodytų subjektų sąrašą.

7. Kadangi koncepcijos 21 punkte pateikiamas „krizių valdymo“ sąvokos apibrėžimas, apima tiek krizių prognozavimą, tiek prevenciją bei įprastos padėties atkūrimą (taigi ir krizės padarinių šalinimą), siūlome koncepcijos 24 punktą išdėstyti taip: „24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skelbia ir atšaukia krizę, tvirtina krizių valdymui būtinas priemones, prireikus teikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus“. Siūlome tikslinti ir koncepcijos 26 ir 29 punktus, juose vietoj „krizių prevencijos ir valdymo“ sąvokos vartoti „krizių valdymo“ sąvoką, kuri apima ir krizių prevenciją.

8. Koncepcijos 25 punkte nustatyta, kad Krizių valdymo komitetas koordinuoja krizių valdymą. Koncepcijos 21 punkte „krizių valdymas“ apibrėžiamas kaip „koordinuota institucijų veikla, apimanti krizių prognozavimą, prevenciją ir įprastos padėties atkūrimą“. Koncepcijos 26 punkte nustatyta, kad Ministro Pirmininko tarnyba koordinuoja krizių prevenciją. Iš nurodytų koncepcijos nuostatų neaišku, kas koordinuoja krizių prevenciją: Krizių valdymo komitetas ar Ministro Pirmininko tarnyba. Siūlome tikslinti.

9. Koncepcijos 27 punkte numatoma, kad Krizių operacijų centras sudaromas iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų atstovų. Pažymėtina, kad šis centras iš esmės atitiktų ir valstybės operacijų centro sudarymo, aktyvavimo, veiklos, valstybės operacijų centro vadovo skyrimo, veiklos reglamentavimo nuostatas pagal Civilinės saugos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl siūlytume minėtame koncepcijos punkte numatyti galimybę Krizių operacijų centro ir jo vadovo uždaviniams vykdyti pasitelkti jau sureguliuotą ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, t. y. Valstybės operacijų centrą, jo vadovą.

10. Siūlytume išbraukti arba tikslinti koncepcijos 28 punktą, nes ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punktą jau  įpareigotos atlikti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę (pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ žodžiai „grėsmė“ ir „pavojus“ yra sinonimai), o pavojų (grėsmių) šalinimo priemonės yra ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo plano dalis.

11. Apibendrindami tai, kas išdėstyta šiame rašte, atkreipiame dėmesį, kad, vadovaudamiesi Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos 9.4 punktu, koncepcijos rengėjai turi nurodyti, kokios teisės normos turi būti pakeistos arba panaikintos ir pateikti detalią bei argumentuotą šių teisės normų neefektyvumo analizę teisiniu ir socialiniu aspektais, o 9.11 punkte numatyta, kad koncepcijos rengėjas turi nurodyti, kokius teisės aktus reikėtų keisti ar priimti, taip pat numatyti už šių teisės aktų parengimą arba pakeitimą atsakingas institucijas. Atsižvelgdami į šias nuostatas, manome, kad koncepcijos 6–9 punktų formuluotės yra per daug abstrakčios, netikslios ar net klaidinančios (pvz., koncepcijos 8 punktas dėl rizikos veiksnių ir grėsmių analizės atlikimo). Pažymėtina, kad koncepcijos XI skyriuje numatyta, kad reikės keisti Civilinės saugos ir Nepaprastosios padėties įstatymus (atsakingos institucijos nenurodytos). Tačiau koncepcijos IV skyriuje nėra paaiškinta, kokias teisės normas reikės keisti ir svarbiausia, kaip jas reikės keisti ateityje, neįrodomas šių galiojančių teisės normų neefektyvumas, nepateikiamos būsimo teisinio reglamentavimo pagrindinės gairės, taip pat nepateikiami argumentai, kodėl galiojančių teisės normų pakeitimais nebūtų pasiektas siūlomo rengti įstatymo tikslas (2010 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas parengtas atsižvelgiant į geriausią Europos Sąjungos valstybių praktiką). Taip pat iš koncepcijos projekto neaišku, kaip po teisės aktų pakeitimų šalyje veiks galiojančios ekstremaliųjų situacijų, grėsmių nustatymo bei nepaprastosios padėties sistemos, ar nebus sukurta papildoma administracinė našta valstybės institucijoms, ar nepablogės pagalbos suteikimas gyventojams pavojingų situacijų metu. Manome, kad be šių koncepcijos nuostatų patikslinimo ateityje parengti atitinkamus minėtų įstatymų pakeitimus bus gana sudėtinga. Kartu rengiant koncepciją, siūlytina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ekstremalių situacijų valdymo organizavimas“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas dėl krizių valdymo sistemos ir civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcijų aiškaus atribojimo.

Vidaus reikalų viceministras

Mindaugas Ladiga

D. Cicėnas, tel. 271 8521, el. p. [email protected]

J. Targonskas, tel. 271 7501, el. p. [email protected]

A. Tamašauskas, tel. 271 7211, el. p. [email protected]

S. Šarkutė, tel. 271 8919, el. p. [email protected]