LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 37, 42, 44, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 521 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sudaryti prielaidas taikos sutarties instituto taikymui administraciniame procese. Taikos sutartis yra priemonė, užtikrinanti teismo sprendimo priėmimą per tinkamą laiką, skatina proceso operatyvumą, taip pat leidžia proceso šalims lanksčiai išspręsti tarpusavio ginčą, atkuriant ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Šiuo metu Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nenumato taikos sutarties instituto administraciniame procese, kas laikytina teisinio reglamentavimo trūkumu. Administraciniai teisiniai santykiai yra labai įvairūs, todėl kai kuriais atvejais nagrinėjant administracinių ginčų bylas, taikos sutarties sudarymas būtų ne tik įmanomas, bet ir skatintinas (pvz., bylos dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, atlyginimo; tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) bylos, kt.).
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siekiama įtvirtinti taikos sutarties institutą nagrinėjant administracinių ginčų bylas, nustatyti taikos sutarties sudarymo pagrindus ir sąlygas bei įtvirtinti tokio veiksmo procesines pasekmes.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Šiuo metu ABTĮ nenumato taikos sutarties instituto administraciniame procese.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte įtvirtinamas taikos sutarties institutas nagrinėjant administracinių ginčų bylas. Numatoma šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi. Terminas „šalys“ Projekte reiškia tiek ginčo (administracinės bylos) šalis (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis), tiek ir administracinės bylos proceso šalis (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame ABTĮ taip pat vartojamas terminas „šalys“, kuris apima tiek ginčo, tiek ir proceso šalis (pvz., 82 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 5, 6 dalys, 87 straipsnis ir kt.).
Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą taikos sutartis negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui ar pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta konkrečios viešojo intereso sąvokos. Viešojo intereso sąvokos formavimas yra teismų praktikos dalykas. Viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A3-11/2004). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Fizinių ar juridinių asmenų, ūkio subjektų privatūs interesai neturi būti priešingi visuomenės interesams. Pavyzdžiui, paminėtina administracinė byla Nr. A502-403/2010, kurioje teismas nurodė, kad Kuršių nerija yra gamtinė bei kultūrinė aplinka, kurios vertingumas visuotinai pripažintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Kuršių Nerijos apsauga – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Teismas, nustatęs, jog detalusis planas, kuriuo buvo numatyta rekonstruojant ar griaunant esamus buvusios pionierių stovyklos pastatus Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statyti poilsio namus, šį detalųjį planą pripažino neteisėtu iš esmės. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad visuotinai žinoma, jog Lietuvos valstybė nuolat Kuršių neriją laikė ir tebelaiko unikaliu gamtos ir žmogaus sukurtu kraštovaizdžio kompleksu – saugotina teritorija, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, todėl šių sprendinių nepaisymas neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.
Projekte numatoma, kad taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir nurodomi skunde (prašyme) reikalavimai. Toks ribojimas numatomas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuostatas, kad „<...> teisme nagrinėjamo administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimais, nustatyta tvarka teismo priimtais nagrinėti (ABTĮ 23, 24, 37 str.). <...>“ (byla Nr. A525-1134/2011) ir, kad „<...> Teismas nagrinėdamas bylą negali peržengti ginčo ribų ir spręsti klausimų, nesuformuluotų pareiškėjo reikalavime teismui <...>“ (byla Nr. Nr. A16-932/2007).
Taikos sutartimi gali būti išspręstas tiek visas ginčas, tiek jo dalis (atskiri reikalavimai). Taip pat įtvirtinama nuostata, kad taikos sutartis negali būti sudaroma norminių administracinių aktų teisėtumo bylose, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis ribojimas nereiškia, kad taikos sutartis gali būti visais atvejais sudaroma kitų kategorijų administraciniuose ginčuose. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai teisiniai santykiai yra įvairūs bei nuolat kintantys, manytina, kad konkretus administracinių ginčų kategorijų išskyrimas yra netikslingas. Visais atvejais turės būti vertinamas konkretus ginčas bei sudaromos taikos sutarties atitikimas Projekte numatomiems reikalavimams. Kita vertus, galimi ir tokie atvejai, kad nors formaliai administracinis ginčas ir galėtų būti išspręstas taikos sutartimi, tačiau teismas privalėtų atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajam interesui, imperatyviems įstatymo reikalavimams.
Projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, įvertinęs ir nustatęs, kad byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas, pasiūlo šalims abipusių derybų nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiems šalims susitarimą ir nurodo, kad šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos. Tokiu būdu siekiama, kad taikos sutarties sudarymo galimybė būtų įvertinta pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu tam, kad būtų sudarytos prielaidos sudaryti taikos sutartį prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neužkerta kelio šalims sudaryti taikos sutartį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Projekte numatoma, kad teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalys linkusios abipusių nuolaidų būdu išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiems šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismui numatoma pareiga prieš tvirtinant taikos sutartį išaiškinti šalims tokių procesinių veiksmų pasekmes. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, Projekte numatoma, kad jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo apygardos administraciniame teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Siekiant užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti procesu, Projekte numatoma, kad dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą.
Taikos sutarties sudarymas Projekte numatomas kaip savarankiškas bylos nutraukimo pagrindas. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taip pat numatoma, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis yra pagrindas teismui atsisakyti priimti skundą (prašymą), jeigu taikos sutartis buvo patvirtinta byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taikos sutartis vykdoma civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo patvirtintos taikos sutartys yra vykdytinas dokumentas).
Projekte numatoma, kad ABTĮ 97 straipsnio 3 dalyje nurodytų teismo sprendimų bei taikos sutarčių vykdymo proceso metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio taikos sutartis perduodama apylinkės teismui ir ją tvirtina apylinkės teismo teisėjas, todėl praktikoje galimos probleminės situacijos, kai vykdymo procese dėl administracinių teismų priimtų sprendimų taikos sutartis turėtų tvirtinti bendrosios kompetencijos teismo teisėjas. Atsižvelgiant į tai, Projekte numatoma, kad aukščiau minėtais atvejais tokios taikos sutartys pateikiamos tvirtinti apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymo procesinę reikšmę, Projekte numatoma, kad atstovas pagal pavedimą neturi teisės sudaryti taikos sutarties, jeigu toks veiksmas nėra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.
Taikos sutartis yra priemonė, užtikrinanti teismo sprendimo priėmimą per tinkamą laiką, skatina proceso operatyvumą, taip pat leidžia proceso šalims lanksčiai išspręsti tarpusavio ginčą, atkuriant ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką, todėl manome, kad taikos sutarties instituto įtvirtinimas sprendžiant administracinių ginčų bylas turės teigiamos įtakos administraciniam procesui.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Priėmus teikiamą Projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai
Projektui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Projektą parengė Teisingumo ministerija.
14. Reikšminiai šio Įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „taikos sutartis“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius