Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl NACIONALINĖS MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“
DERINIMO PAŽYMA

Institucija, pateikusi pastabas ir pasiūlymus	Pastabos ir pasiūlymai	Žyma apie pastabų ir pasiūlymų įvertinimą
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-12-13 raštas Nr. (1.6.)7R-10113	4.1. Neaiški 1.1 uždavinio antrojo vertinimo kriterijaus siektina reikšmė 2020 m. „ne mažiau kaip 10000 ha“ – jeigu, kaip teigiama 1.1 uždavinio aprašyme, siekiama, kad miškų urėdijoms miškų veisimui būtų perduodama kasmet „ne mažiau kaip 1000 ha“ valstybei nuosavybės teise priklausančių nenaudojamų žemių, mūsų supratimu, siektina antrojo vertinimo kriterijaus reikšmė turėtų padidėti bent 1 000 ha kiekvienais programos metais lyginant su „dabartine reikšme“ ir todėl turėtų būti patikslinta.	Neatsižvelgta. Aplinkos ministerijos nuomone, Projekto 1.1. uždavinio antrojo vertinimo kriterijaus siektina reikšmė yra aiški, nes patikslintas vertinimo kriterijus yra „Per dešimt metų miškų urėdijoms miškams įveisti perduotų valstybei nuosavybės teise priklausančių nenaudojamų žemių plotas, ha“, todėl jo reikšmė ir yra „ne mažiau kaip 10000 ha (ne mažiau kaip po 1000 ha kasmet padauginta iš dešimties metų – rezultatas po dešimties metų: ne mažiau kaip 10000 ha).
	4.2. 1.1 uždavinio trečiasis vertinimo kriterijus neturi prasmės, nes jo dabartinė ir siektina reikšmės yra tokios pačios. Analogiška pastaba taikytina 2.6 uždavinio antram vertinimo kriterijui, 3.5 uždavinio vertinimo kriterijui, 4.1 uždavinio antram vertinimo kriterijui, 4.6 uždavinio pirmam vertinimo kriterijui, 4.9 uždavinio antram vertinimo kriterijui.	Neatsižvelgta. Aplinkos ministerijos nuomone, visi pastaboje įvardinti vertinimo kriterijai turi prasmę ir tuo atveju, kai jų dabartinė ir siektina reikšmės yra tokio paties dydžio, nes tais atvejais numatytas esamos situacijos išlaikymas jau yra reikšminga prielaida miškų ūkio sektoriaus plėtrai, leidžianti išvengti  grėsmės minėtų kriterijų verčių sumažėjimui.
	4.3. Neaišku, ką reiškia miškų ūkio „kontrolės rodikliai“ 3.8 uždavinio vertinimo kriterijaus aprašyme.	Miškų ūkio „kontrolės rodikliai“ 3.8 uždavinio vertinimo kriterijaus aprašyme suprantami taip, kaip jie įvardinami miškų ūkio veiklą ir valstybinę miškų kontrolę reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz., Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702; 2009, Nr. 130-5654;  2010, Nr. 124-6336), VIII-X skyriuose ir 7-8 prieduose.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-11-28 raštas Nr. 2D-5793(12.37)	1. Žemės ūkio ministerija, formuodama žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemės ūkio plėtros srityse politiką, skatina žemės ūkio plėtrą ir siekia, kad žemės ūkio paskirties žemės plotai nemažėtų ir šie plotai sudarytų vientisus didelius masyvus. Paprastai nenaudojamos žemės plotai yra nedideli (0,5–3 ha dydžio), įsiterpę tarp žemės ūkio paskirčiai naudojamų žemės plotų, taip pat dalis jų yra naudoti durpynai, todėl manome, kad didžiąją šių plotų dalį būtų tikslingiau paversti žemės ūkio naudmenomis ir juose vystyti tradicinę arba alternatyviąją žemės ūkio veiklą. Pastarajai veiklai ypač tiktų nebeeksploatuojamų durpynų plotai, kuriuos būtų galima sėkmingai panaudoti spanguolių ir šilauogių auginimui. Miško įveisimas būtų tikslingas tik tuose nenaudojamos žemės plotuose, kurie yra dideli arba ribojasi su esamais miškais ir yra ypač nederlingi. Dėl išvardytų motyvų siūlome sumažinti Projekto 8.1 punkte bei Projekto priede pateiktos lentelės ,,Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės“ 1 ir 2 eilutėje nurodytas siektinų tikslų (uždavinių) reikšmes.	Neatsižvelgta. Projekto 8.1 punkte bei Projekto priede pateiktos lentelės ,,Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės“ 1 ir 2 eilutėje nurodytos siektinų tikslų (uždavinių) reikšmės yra nedidelės ir jau sumažintos, lyginant jas su Lietuvos miškingumo didinimo programoje, patvirtintoje aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 „Dėl Lietuvos miškingumo didinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-10), todėl netikslinga jų dar labiau sumažinti ypač atsižvelgiant į miškų svarbą klimato kaitos procese ir įvertinant tai, kad numatytos naujų miškų įveisimo apimtys užimtų sąlyginai nedidelę dalį šiuo metu apleistų ir nenaudojamų žemės ūkio žemių, tokiu būdu sudarant sąlygas likusiose žemėse vystyti tradicinę žemės ūkio veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad miškų ūkio veikla, apimanti ir naujų miškų įveisimą, taip pat yra vertinama kaip alternatyvi žemės ūkiui veikla kaimo vietovėse ir yra skatinama bei remiama Europos Sąjungos mastu.
	3. Miškų ūkio plėtros tikslams pasiekti Projekto 8.1 ir 10.5 punktuose nurodyti uždaviniai bei Projekto priede pateiktos lentelės ,,Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės“ 3, 22, 28, 29, 30, 36, 41, 42 ir 46 eilutėse pateikti jų vertinimo kriterijai ir / ar siekiamos reikšmės yra susiję su miškų ūkio sektoriaus rėmimo iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2014–2020 metais galimybėmis. Šiuo metu teisės aktai, reglamentuojantys paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. teikimo galimybes, dar nėra priimti, vyksta tik Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai minėtu laikotarpiu pasiūlymų svarstymas. Dėl išvardintų motyvų negalime pritarti šioje pastraipoje nurodytoms Projekto ir Projekto priedo nuostatoms, kuriomis siekiama įtvirtinti konkrečių miškų ūkio sektoriaus veiklų rėmimą Europos Sąjungos paramos kaimo plėtrai lėšomis ir jų apimtis 2014–2020 metų laikotarpiu.	Atsižvelgta iš dalies. Pastaboje minimi vertinimo kriterijai pakeisti taip, kad jų įgyvendinimas ir vertinimas yra susieti su Europos Sąjungos paramos 2014-2020 m. laikotarpyje teikimo galimybėmis, t.y.  su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai būsimais sprendimais. Pvz., vertinimo kriterijus suformuluotas taip: „Naujų miškų įveisimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, jei tokia parama numatyta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai“. Taigi, jei 2014-2020 metų laikotarpyje iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal aukščiau minėtą reglamentą nebebus teikiama parama naujų miškų įveisimui, tai ir vertinimo rodiklis neteks prasmės, bet jei tokia parama bus numatyta, tai uždavinio įgyvendinimui reikės tą paramą numatyti ir Lietuvos kaimo plėtros programoje 2014-2020 metų laikotarpiui.
	5. Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programos projekto 10, 11 ir 13 psl. rašoma apie kvalifikuotų specialistų miškų ūkiui poreikį, aukštojo mokslo institucijų ir profesinių technikos mokyklų rengiamų specialistų skaičių, šios srities specialistų subalansavimą, taip pat būtinus jų poreikio darbo rinkoje tyrimus. Projektas pateiktas derinti Finansų, Ūkio, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijoms. Siūlome jį taip pat suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija, kadangi miškų ūkio sektoriaus specialistų rengimo klausimai yra pastarosios kompetencija	Neatsižvelgta. Projektas nederintas su Švietimo ir mokslo ministerija, nes numatyti su miškų mokslu ir švietimu susiję Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programos uždaviniai ir vertinimo kriterijai apsiriboja Aplinkos ministerijos kompetencija, atitinkamai atsakinga institucija įvardinant Aplinkos ministeriją.