AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 44, 50, 51, 52 IR 103 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44, 50, 51, 52 ir 103 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas Teisingumo ministerijos iniciatyva, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėsenos metu nustatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo problemas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios antrinės teisinės pagalbos suteikimą baudžiamosiose bylose, neatitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principo ir rekomendavo patikslini teisės aktuose nustatytą antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamosiose bylose tvarką. Įgyvendinant šią rekomendaciją buvo suformuluotos priemonės įvertinti būtinus gynėjo dalyvavimo atvejus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje ir kituose įstatymuose ir teikti siūlymus dėl jų tikslinimo; nustatyti išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose atlyginimo atvejus ir tvarką ir inicijuoti teisės aktų priėmimą ar (ir) pakeitimą.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto pagrindinis siekis – pakoreguoti BPK nuostatas taip, kad iš nuteistojo būtų galima išieškoti paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
Įstatymo projektu taip pat siekiama susiaurinti būtinojo gynėjo dalyvavimo procese pagrindus, atsisakant kelių pagrindų, kuriems esant, Įstatymo rengėjų nuomone, praktikoje ne visais atvejais gynėjo dalyvavimas, siekiant tinkamai realizuoti asmens teisę į gynybą, būdavo būtinas. Kartu tokiais pakeitimais siekiama išvengti piktnaudžiavimo būtinojo gynėjo dalyvavimo institutu (pavyzdžiui, privaloma paskirti gynėją proceso kalbos nemokančiam asmeniui, nors pastarasis iš tiesų ją moka).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose buvo išmokėta 7043817 Lt. Esant galimybei bent dalį šių išlaidų atlyginti į valstybės biudžetą, būtų užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principas.
3. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
3.1. Šiuo metu paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nėra pripažįstamos proceso išlaidomis (žiūrėti BPK 103 straipsnį).
3.2. Šiuo metu BPK numatytos sąlygos, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, būtų nutraukiamas tos teikimas, dėl ko tolesnis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas praranda tikslingumą, o kartu apkrauna valstybės biudžetą.
3.3 Šiuo metu būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų sąrašas, manytina, yra koreguotinas, nes apima keletą perteklinių pagrindų (pavyzdžiui, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).
4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos
4.1. Įstatymo projektu siūloma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo pripažinti proceso išlaidomis, taip sudarant teisinį pagrindą jų išieškojimo mechanizmui. Šis pasiūlymas grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTK) nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Iš ŽTK 6 straipsnio 3 dalies nuostatų („Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: b) turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą;“) išplaukia dvi esminės sąlygos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimui: a) lėšų nepakankamumas; b) teisingumo interesai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad suteikimas nemokamos teisinės pagalbos net ir tais atvejais, kai ji yra būtina, neužkerta galimybės vėliau, kai asmuo yra pripažįstamas kaltu, valstybei susigrąžinti pinigus (pvz., Croissant prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 13611/88, 1992 m. rugsėjo 25 d.) su sąlyga, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų.
4.2. Įstatymo projekte siūloma, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pagal BPK 51 straipsnio 1 arba 2 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.
4.3. Įstatymo projekte, siekiant įgyvendinti įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisę į informaciją procese tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas, numatoma nuostata, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam turi būti išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka.
4.4. BPK 51 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 10 punktu, kuris nukreipia į kitus būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejus, numatytus BPK Specialiojoje dalyje, priklausomai nuo bylos stadijos ar bylos kategorijos (pavyzdžiui, BPK 322, 388, 396, 431, 435, 454 ar 460 straipsniai). Šis pakeitimas sistemiškai derinamas su Įstatymo projektu keičiamo BPK 103 straipsnio pakeitimais, papildant, kad proceso išlaidas sudaro paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus atvejus, numatytus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Minėtų pakeitimų esmė yra ta, kad būtų sudaryta galimybė ir BPK Specialiojoje dalyje numatytais būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejais išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, o norma būtų aiški teisės taikytojams.
4.5. Koreguojami BPK 51 straipsnio 1 dalies būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindai, atsisakant būtinojo gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kai asmuo nemoka proceso kalbos ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmuoju atveju, pažymėtina, kad imperatyvus reikalavimas užtikrinti valstybės garantuojamo gynėjo dalyvavimą praktikoje sukelia įtariamųjų ar kaltinamųjų piktnaudžiavimų šia teise, o pareigūnai neturi diskrecijos teisės nepaskirti valstybės garantuojamo gynėjo. Problema ta, kad nemokančiais kalbos, kuria vyksta procesas, laikomi asmenys ne tik asmenys, kurie apskritai nemoka ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procese vartojamos šnekamosios lietuvių kalbos, tačiau ir tie asmenys, kurie ją moka ne idealiai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai užsienio tautybės asmuo visą gyvenimą pragyvenęs Lietuvoje prašo valstybės garantuojamo gynėjo BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Jokiu būdu nepaneigiant proceso kalbos nemokančio asmens teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šiais pakeitimais numatomi procesiniai saugikliai piktnaudžiavimo minėta procesine teise sumažinimui. Įgyvendinus Įstatymo projektą, proceso kalbos nemokančių asmenų teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patektų į BPK 51 straipsnio 2 dalies veikimo sritį.
Antruoju atveju paminėtina, kad asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, dažniausiai skiriamas suėmimas, o tai yra atskiras būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindas. Tais atvejais, kai pagrindai nesidubliuoja, t.y. asmeniui nėra paskirtas suėmimas (nėra suėmimo pagrindų ir sąlygų), manytina, būdamas laisvėje asmuo turi teisę pasirinkti galimybę pačiam realizuoti teisę į gynybą procese. Kita vertus, ir toliau išlieka 51 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui motyvuotu nutarimu ir teismas motyvuota nutartimi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
4.6. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto esminius pakeitimus, techniškai koreguojami BPK 44 straipsnio 8 dalyje vartojami terminai.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymų projektus
Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu.
9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra įtvirtinama naujų terminų.
10. Įstatymo projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Šiam įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionaline teismų administracija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis. Įstatymo projektas svarstytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje.
13. Įstatymo projekto rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė – Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, patarėja – Marina Gušauskienė (tel. (8 5) 266 2878), Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis (tel. (8 5) 266 2874), Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Veršekys (tel. (8 5) 266 2879)). Projektas parengtas Teisingumo ministerijos iniciatyva.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „advokatas“; „teisinė pagalba“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius