LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2011-11-	Nr.
Į 2011-10-14	Nr. 4-01-4097

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO

Teisingumo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹, 10², 16¹ straipsniais įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 188²⁰ straipsniu įstatymo projektą (toliau visi kartu– projektai), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹, 10², 16¹ straipsniais įstatymo projekto (toliau – KPĮ projektas).

Dėl KPĮ projekto numatomo teisinio reguliavimo priemonių, galimų pasekmių ir teisės technikos:

1. Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – įstatymas) 5 straipsnyje išvardintos korupcijos prevencijos priemonės. Atsižvelgiant į termino „prevencija“ autentišką esmę (Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „prevencija“ apibūdinama kaip priežasčių šalinimas užbėgant už akių) abejonių kelia projektų rengėjų siūlymas papildyti korupcijos prevencijos priemones 8 punktu, kuriuo įtvirtinamas pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais, siekiant nustatyti, ar veika turi kokio nors nusikaltimo požymių, būtina atlikti ikiteisminį tyrimą. Dažna korupcinio pobūdžio nusikaltimų sudėtis yra formalioji, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo tam tikrų ketinimų atsiradimo ar veiksmų pradžios. Todėl abejotina, ar pranešimas apie iš esmės padarytą nusikaltimą turės prevencinį poveikį.

2. Siūlytina KPĮ projekto 2 straipsnyje, kuriuo papildomas įstatymas 10¹ straipsniu, iš minėto straipsnio 2 dalies išbraukti 1, 2 ir 3 punktus, nes tiek pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiek kaltinamojo akto kartu su visa bylos medžiaga perdavimas teismui, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas nelaikytini korupcijos nustatymo rodikliais ar kriterijais. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ar ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kaltinamojo akto perdavimas teismui savaime nereiškia asmens kaltumo (kurio duomenys, anot projekto rengėjų, turi būti viešinami) arba nusikaltimo padarymo fakto konstatavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsniu ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, pvz., nesant nusikaltimo sudėties (BPK 212 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paminėtina ir tai, kad tiek administracinėje teisėje, tiek  baudžiamojo proceso metu galioja nekaltumo prezumpcija. Kol asmens kaltumas nėra nustatytas (įrodytas) įstatymo nustatyta tvarka, nepripažintas teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, jokios neigiamos sankcijos (tiek teisinio, tiek socialinio pobūdžio) asmeniui negali būti taikomos. Pabrėžtina, kad teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, priimamas valstybės vardu. Vadinasi, asmens nekaltumo prezumpciją, kaip teisinę prielaidą, paneigia pati valstybė.

3. KPĮ projekto 2 straipsnyje, kuriuo papildomas įstatymas 10¹ straipsniu, minėto straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose vartojama sąvoka „administracinis teisės pažeidimas, susijęs su korupcija“. Iš šios sąvokos neaišku, kokie administraciniai teisės pažeidimai, įtvirtinti ATPK ypatingojoje dalyje, laikytini administraciniais teisės pažeidimais, susijusiais su korupcija. Atkreipiame dėmesį, kad tokia sąvoka niekur nevartojama.

4. Tikslintinos KPĮ projekte vartojamos formuluotės. Antai, teismui perduodamas ne „ikiteisminis tyrimas“ (teismas nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, įstaiga ir ikiteisminio tyrimo neatlieka), o kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga (BPK 220 straipsnis).

5. Pažymėtina ir tai, kad KPĮ projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalis, kuri numato pareigą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai viešinti tam tikrą informaciją, nedera su BPK 177 ir 181 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu. Paminėtina, kad BPK 177 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. BPK 181 straipsnyje numatyti atvejai ir tvarka, kada ir kaip proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

6. KPĮ projekto 10¹ straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Manytina, kad visuomenės poreikis būti informuotai būtų patenkintas paviešinus faktą, kad nustatyta (padaryta) korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo patrauktas atsakomybėn, neviešinant jo asmens duomenų. Be to, projekto rengėjai pateikia nebaigtinį viešinamų duomenų sąrašą, todėl lieka neaišku, kokie duomenys patenka į kategoriją „ir kita“ bei „kiti su tuo susiję ir visuomenei reikšmingi duomenys“, kokiais kriterijais remiantis jie bus atrenkami ir koks jų viešinimo tikslas.

7. KPĮ projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalyje ir VTĮ projekte numatyta valstybės tarautojo pareiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 val. pranešti STT apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą yra labai neapibrėžtas. Kyla klausimas, kaip valstybės tarnautojas turėtų vertinti turimą informaciją, pavyzdžiui, ar veika yra korupcinio pobūdžio, ar ne, arba ar konkretus asmuo tikrai padarė korupcinio pobūdžio veiksmus, ar ne, juolab, kad dažniausiai tokia informacija yra nevienareikšmiška, tačiau už nepranešimą minėtam valstybės tarnautojui būtų taikomos neigiamos poveikio priemonės – tarnybinė ar drausminė atsakomybė. Kitaip tariant, analizuojant siūlomus įstatymo projektus, nėra aišku, kur ta kritinė informacijos, faktų visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad buvo daroma veika, turinti korupcinio pobūdžio požymių. Pavyzdžiui, ar informacijos gavimas gandų lygmenyje laikytinas svariu įrodymu ir būtinybe informuoti STT apie daromas veikas? Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti aiškius, apčiuopiamus kriterijus, nustatyti konkretų ir aiškų atspirties tašką, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, priešingu atveju, valstybės tarnautojas, bijodamas neigiamų padarinių dėl atitinkamų veiksmų nesiėmimo, bus priverstas gandus paversti informacija ir pranešti atitinkamoms institucijoms apie tai, kuo jis nėra tikras. Be to, abejonių kelia ir siūlomas 48 valandų terminas, kuris aiškinamajame rašte įvardintas kaip objektyviai teisingas, tačiau jo „teisingumas“ šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindžiamas. Taip pat tikslintinos KPĮ projekte siūlomo termino skaičiavimo taisyklės; ar terminas kaičiuojamas nuo faktinio aplinkybių dėl daromo (padaryto) nusikaltimo paaiškėjimo momento, ar nuo to momento, kai valstybės tarnautojas turi realią galimybę disponuoti turima informacija. Siūlytina iš KPĮ projekto 3 straipsniu siūlomo 10² straipsnio 2 dalies braukti imperatyvų nurodymą pranešti apie daromą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „neatsižvelgiant į tai, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atostogauja ar yra laikinai nedarbingas“. Pažymėtina ir tai, kad siūlomas reguliavimas praktine prasme gali būti sunkiai (beveik neįmanomai) įgyvendinamas. Pvz., asmuo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką sužino, būdamas ligoninėje, prieš operaciją. Tokiu atveju įstatyme siūlomas terminas bus neišvengiamai pažeistas, o toks valstybės tarnautojas sulauktų nepagrįstų sankcijų.

8. KPĮ projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalyje numatyta STT pareiga valstybės tarnautojo, pranešusio apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, prašymu užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, anonimiškumą. Ši nuostata diskutuotina dėl kelių aspektų. Pažymėtina, kad anonimiškumo institutas yra įtvirtintas BPK, kuris gali būti taikomas tik esant BPK numatytiems pagrindams. Be kita ko, lieka neaišku, nuo kurio momento būtų užtikrinamas valstybės tarnautojo asmens duomenų konfidencialumas, taip pat kaip konfidencialumas būtų užtikrinamas (kokia tvarka būtų taikoma, kaip minėti duomenys būtų saugomi ir koks būtų konfidencialumo užtikrinimo teisinis reguliavimas (baudžiamąja procesine tvarka ar kitokia?). Taisytinas ir su kitais įstatymais derintinas KPĮ projekto 6 straipsnis, kuriuo įstatymas papildomas 16¹ straipsniu. Minėtame straipsnyje įtvirtinama valstybės tarnautojų pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatant galimybę už nepranešimą taikyti tarnybinę, drausminę ar „kitą įstatymo numatytą atsakomybę“, pvz., baudžiamąją. Pažymėtina, kad tokia nuostata nedera su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsniu, kuris numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, be svarbios priežasties nepranešusiam apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą.

9. KPĮ projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad kartu su KPĮ projektu priėmus ATPK projektą, STT kiekvienais metais turėtų būti papildomai skiriama 375 tūkst. litų, kurie bus reikalingi papildomoms penkioms STT pareigūnų pareigybėms išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad KPĮ projekto aiškinamajame rašte projekto rengėjai nepateikė informacijos, kodėl numatoma įsteigti būtent penkias papildomas pareigybes, siūlytina projekto rengėjams pagrįsti šių papildomų pareigybių būtinumą ir jų siūlomą skaičių.

            Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VTĮ projektas).

Dėl VTĮ projekto numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių:

1. VTĮ projektu siekiama įtvirtini valstybės tarnautojų pareigą pranešti STT apie jiems žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Nepranešus per įstatyme nustatytą terminą minėtiems asmenims atitinkamai kiltų tarnybinė atsakomybė. Pažymėtina, kad visgi valstybės tarnautojas dažniausiai nėra savarankiškas asmuo, bet jį sieja pavaldumo ryšiai, atsižvelgiant į tai, jis gali būti psichologiškai pažeidžiamas, todėl reikėtų ieškoti kitų variantų, būdų, skatinant valstybės tarnautojus aktyviai dalyvauti ir pranešti apie daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Abejotina, ar VTĮ projektu siekiamas tikslas bus pasiektas represinėmis priemonėmis (tarnybinės atsakomybės įtvirtinimu). Manytina, kad VTĮ projekte siūlomas reguliavimas tik labiau nukreips represinių priemonių mechanizmą į silpniausią valstybės tarnautojų grandį.

2. VTĮ projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad „Neesant įstatyme nustatytos pareigos valstybės tarnautojams ar kitiems prilygintiems asmenims pranešti teisėsaugos institucijoms apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nėra užtikrinamas korupcijos prielaidų ir galimybių mažinimas, neužtikrinamas valstybės tarnautojų ir kitų jiems prilygintų asmenų veiklos skaidrumas.“ Paminėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tik valstybės tarnautojams, kaip jie apibrėžti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, ir netaikomas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytiems subjektams.

3. VTĮ projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad „tvarka, kaip valstybės tarnautojas turės pranešti STT apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, yra išdėstoma KPĮ projekte, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys apie jiems žinomą korupcinio pobūdžio požymių turinčią veiką, turėtų pranešti STT per vieną darbo dieną nuo sužinojimo apie veiką momento“. Tačiau KPĮ projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti ir tarpusavyje suderinti minėtų teisės aktų nuostatas.

Dėl VTĮ projekto teisės technikos:

VTĮ projekto aiškinamojo rašto dešiniame kampe nereikia rašyti žodžio „projektas“.

            Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 188²⁰ straipsniu įstatymo projekto (toliau – ATPK projektas).

Dėl ATPK projekto numatomo teisinio reguliavimo tikslo, priemonių ir galimų pasekmių:

1. Nepritartina ATPK projekto tikslui – numatyti administracinę atsakomybę konkretiems asmenis už tam tikrų KPĮ nuostatų nevykdymą. Manytina, kad už ATPK projekte minėtus KPĮ nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikoma ne administracinė, bet tarnybinė atsakomybė. Remiantis VTĮ nuostatomis tokiam asmeniui galėtų būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu būtų nustatyta, ar valstybės tarnautojai tinkamai ar netinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir atsižvelgiant į tai galėtų būti taikoma VTĮ numatyta tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad ATPK projekto 1 straipsnio dispozicijoje nurodytų KPĮ nuostatų nesilaikymas gali savaime ir nesukelti neigiamų padarinių, todėl, abejotina, ar dėl to valstybės tarnautojui turėtų būti skiriama administracinė nuobauda. Be to, ATPK projekto 1 straipsnyje numatytas labai didelis administracinės nuobaudos intervalas (gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 1000 litų). Tokiu atveju reiktų diferencijuoti pažeidimus bei baudas, nes kitu atveju, įstatymu paliekama labai plati baudos skyrimo pasirinkimo teisė.

2. ATPK projekto 1 straipsnyje, kuriuo pildomas kodeksas 188²⁰ straipsniu, šio straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti administracinę atsakomybę už neatlikimą antikorupcinio vertinimo dėl parengto ir Seimui pateikto įstatymo projekto. Iš šios ATPK projekto 188²⁰ straipsnio 2 dalies nuostatos lieka neaišku, koks objektas yra pažeidžiamas, į ką yra nukreiptas pažeidimas – ar tai teisėkūros taisyklių dėl įstatymų rengimo pažeidimas, ar pažeidimas, susijęs su korupcijos prevencijos priemonėmis, įtvirtintomis Korupcijos prevencijos įstatyme. Taip pat neaišku, nuo kurios stadijos laikoma, kad yra pažeidimas – nuo projekto pateikimo Seimui, ar nuo projekto parengimo konkrečioje institucijoje. Paminėtina, kad projekto rengimas ir jo pateikimas Seimui yra politinis procesas. Šiuo atveju taip pat kyla klausimas, kas būtų subjektas/pažeidėjas ATPK 188²⁰ straipsnio 2 dalies atžvilgiu – tiesioginis projekto rengėjas, ar tas, kas teikė projektą Seimui. Pažymėtina, kad Vyriausybėje parengtus projektus Seimui teikia Vyriausybė in corpore. Paminėtina ir tai, kad antikorupcinis vertinimas – tai yra teisėkūros proceso dalis, todėl manytina, kad šiuo atveju reikėtų imtis kitų teisinių priemonių nei įtvirtinant administracinę atsakomybę, pavyzdžiui įtvirtinant nuostatą (pavyzdžiui, Seimo statute), imperatyviai numatant, kad projektai, dėl kurių nebuvo atliktas antikorupcinis vertinimas, neregistruojami ir nesvarstomi Seime, taip užkertant kelią šių projektų priėmimui.

3. Be kita ko, paminėtina, kad STT kompetencija dėl KPĮ taikymo yra apibrėžta KPĮ 15 straipsnyje. Sistemiškai analizuojant KPĮ 15 straipsnį, darytina išvada, kad STT kompetencija KPĮ taikymo srityje yra padėti institucijoms ir įstaigoms tinkamai įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones (pavyzdžiui, KPĮ 15 straipsnio 4, 5 punktai), bet ne imtis atitinkamų represinių priemonių (administracinių nuobaudų skyrimo), siekiant įgyvendinti KPĮ keliamus uždavinius.

            Informuojame, kad Teisingumo ministerija, įgyvendindama Nacionalinės kovos su korupcija programos VII dalies 56 punktą bei vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, įformintą 2010 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolu Nr. 69 „Dėl asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio veikas, apsaugos teisinio reguliavimo lyginamosios analizės: problemų, situacijos vertinimo ir išvadų, parengė ir suinteresuotoms institucijos ir visuomenei pateikė derinti Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektus, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus darbdavių ir kitų asmenų veiksmus valstybės tarnybos srityje ir administraciniame procese.

Teisingumo viceministras                                                                                           Gytis Andrulionis

Liūnė Storoženkaitė, (8 5) 266 2950, el. p. [email protected]                         Originalas nebus siunčiamas

Marina Gušauskienė, tel. (8 5) 2662878, el. p. [email protected]