LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

2011-12-

Nr.

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 

 

dėl ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

 

 

Teikiame Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti tinkamą 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009) įgyvendinimą.

Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 nustatomos išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų taikytinos teisės, tarptautinio teismingumo, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo taisyklės, taip pat kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimo su išlaikymo prievolėmis susijusiuose santykiuose tvarka. Be to, Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 numato aktyvų centrinių institucijų bei kitų kompetentingų įstaigų bendradarbiavimą vykdant teismų sprendimus ar autentiškus dokumentus bei susitarimus dėl išlaikymo pareigų, renkant ir perduodant su jų vykdymu susijusią informaciją (pavyzdžiui, informaciją apie skolininko buvimo vietą, jo darbo vietą ir kt.). Įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomas taisykles bei procedūras, kurios nereguliuojamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009, tačiau būtinos siekiant sudaryti prielaidas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymui.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip, taip pat, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikras specialias su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimo taisykles.

Reglamento (EB) Nr. 4/2009 19 straipsnyje yra reglamentuota kilmės valstybės teismo procese nedalyvavusio atsakovo teisė kreiptis į tos valstybės narės kompetentingą teismą dėl teismo sprendimo peržiūros. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekse nėra reglamentuota peržiūros procedūra Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 312 straipsnis) siūloma nustatyti specialias peržiūros procedūros taisykles, numatant, kad teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių peržiūri šį sprendimą priėmęs teismas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo prievolių santykiai yra socialiai jautri visuomeninių santykių sritis, Įstatymo projektu siūloma suteikti teismui diskrecijos teisę, esant būtinybei, paskirti žodinį prašymo peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėjimą.

Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 313 straipsnis) taip pat siūloma nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus dėl atsisakymo visiškai arba iš dalies vykdyti kilmės teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Siūloma, kad šie prašymai būtų nagrinėjami mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo  4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas, t. y. jau šiuo metu galiojančias taisykles, skirtas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymui ir nustatančias bylų dėl analogiškų prašymų nagrinėjimo taisykles civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus dėl kilmės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių vykdymo sustabdymo visiškai arba iš dalies siūloma priskirti nagrinėti vykdymo vietos apylinkės teismui.

Keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 314 straipsnyje numatoma įtvirtinti teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, vykdymo tvarką, t. y. reglamentuoti egzekvatūros procedūrą. Ši procedūra nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme jau įtvirtintas taisykles, skirtas kitų Europos Sąjungos reglamentų (pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir kt.) įgyvendinimui, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytus trumpesnius bylų išnagrinėjimo terminus ir tam tiktas specialias tokių bylų nagrinėjimo taisykles.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad centrinė institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projekto rengėjų nuomone funkcijos, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimu, turėtų būti priskirtos Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos valdymo sričiai, kadangi:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dėl ministrams pavedamų valdymo sričių Nr. 330 1.6.4. punkte numatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras atsakingas už šeimos ir jaunimo politiką: šeimos gerovė, vaiko teisių apsauga, jaunimo reikalai;

2) vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (toliau – Nuostatai), 8.4 punktu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, o išlaikymo prievolių sistemos funkcionavimo užtikrinimas yra neatsiejamai susijęs su minėtomis sritimis;

3) Nuostatų 8.8.1 punkte nustatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministrui pavestose valdymo srityse teisės aktų nustatyta tvarka palaiko tarptautinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

4) siūlymas įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnį centrine institucija Lietuvai paskirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pateiktas Teisingumo ministerijos užsakymu atliktame tyrime „Dėl tinkamo 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje įgyvendinimo“.

Išsamūs argumentai dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskyrimo centrine institucija pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 nurodyti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

            Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija buvo parengusi Įstatymo projektą, kuriuo siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją paskirti centrine institucija funkcijų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 4/2009, vykdymui, dar 2010 m. Įstatymo projektas Teisingumo ministerijos 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (1.6)-7R-8181 buvo pateiktas išvadoms gauti suinteresuotoms institucijos, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. (26.9-61)SD-6382 nepritarė Įstatymo projekto nuostatai dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrimo centrine institucija pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009. Teisingumo ministerija, nepakeitusi minėtos Įstatymo projekto nuostatos, Įstatymo projektą 2010 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (1.5.)7R-9476 pateikė Vyriausybei. Projektas buvo svarstytas 2010 m. lapkričio 16 d. ministerijų atstovų pasitarime ir, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesutinkant vykdyti centrinės institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 funkcijas, toliau svarstomas Vyriausybėje nebuvo.

            Siekiant išspręsti nesutarimą dėl centrinės institucijos funkcijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 vykdymo, vyko keli Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimai. Teisingumo ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, turėtų vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau, siekiant užtikrinti kuo skubesnį Įstatymo projekto priėmimą, 2011 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo ministerijoje vykusiame Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikime buvo pasiektas kompromisas ir sutarta, kad centrine institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytoms funkcijoms vykdyti Įstatymo projektu bus paskirta Teisingumo ministerija, taip pat Teisingumo ministerija perims iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centrinių institucijų funkcijų vykdymą pagal kitus tarptautinius dokumentus: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003), ir pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija). Minėtame 2011 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo ministerijoje vykusiame susitikime taip pat buvo sutarta, kad Teisingumo ministerija ne tik perims centrinių institucijų pagal visus nurodytus susijusius teisės aktus funkcijų vykdymą, bet ir perims iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kuri praktiškai vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 ir Hagos konvenciją) dvi pareigybes Teisingumo ministerijai ar teisingumo ministro įgaliotoms institucijoms nurodytų centrinių institucijų funkcijų vykdymui.

            Teisingumo ministerija parengė teisės aktų projektus, pagal kuriuos centrinių institucijų funkcijų vykdymas pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 ir Hagos konvenciją būtų priskirtas Teisingumo ministerijai ir teisingumo ministro įgaliotoms institucijoms. Tačiau, pateikus šiuos teisės aktų projektus išvadoms gauti, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. spalio 24 d. raštu Nr. (16.3-42)SD-6609, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. S-4513 nurodė, kad neketina ir neturi galimybių perduoti Teisingumo ministerijai pareigybių, reikalingų centrinių institucijų funkcijų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesilaiko 2011 m. rugsėjo 16 d. vykusiame susitikime pasiekto susitarimo, Įstatymo projektu grįžta prie pradinių nuostatų ir centrine institucija pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 vėl siūloma paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 įsigaliojo 2011 m. birželio 18 d., todėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimui reikalingos nuostatos, tarp jų ir dėl centrinės institucijos paskyrimo, turi būti priimtos kuo skubiau.

Pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 preambulės 31 konstatuojamojoje dalyje tiesiogiai nurodoma, kad centrinės institucijos turėtų padėti išlaikymo kreditoriams ir skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikdamos prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimo priėmimo. Jos taip pat turėtų keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kreditorių buvimo vietą ir, jei būtina, nustatytų jų pajamas bei turtą. Be to, jos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti keisdamosi bendro pobūdžio informacija ir skatindamos savo valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos, skirtos centrinių institucijų veiklai reguliuoti, yra susijusios būtent su visapusiškos pagalbos pareiškėjams teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Teisingumo ministerija įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką, kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, taip pat atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, Įstatymo projektu Teisingumo ministerijai siūloma priskirti Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas centrinės institucijos funkcijas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu arba palankesnių sąlygų teikti teisinę pagalbą sudarymu.

Siekiant sudaryti prielaidas centrinei institucijai vykdyti jai Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 priskirtas funkcijas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atlikdama Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas funkcijas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti.

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28, 40, 59 straipsnių nuostatas, valstybės narės turi pasirinkti kalbas, kuriomis sutiktų priimti atitinkamus dokumentus. Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 316 straipsnis) siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalies c punktą, 40 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį yra lietuvių kalba ir anglų kalba.

Įstatymo projekto rengimo metu, be kita ko, buvo vadovautasi Teisingumo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu „Dėl tinkamo 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje įgyvendinimo“. Su šio tyrimo rezultatais galima susipažinti Teisingumo ministerijos interneto tinklapyje adresu http://www.tm.lt/teisineinfo/tareguliavimas.

Naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurias siūloma nustatyti Įstatymo projektu, sudarytų prielaidas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatų įgyvendinimui ir taikymui praktikoje. Be to, bus palengvinta teismų sprendimų bei kitų autentiškų dokumentų dėl išlaikymo prievolių vykdymo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tvarka, sudarytos prielaidos išlaikymo kreditoriams lengvai, greitai ir dažniausiai nemokamai gauti teismo sprendimą, kuris galėtų laisvai judėti Europos Bendrijoje.

Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo, kartu su Įstatymo projektu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriuo galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma tiesiogiai numatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui tarptautiniuose ginčuose šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Įtvirtinus šią nuostatą specialiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančiame įstatyme, būtų visiškai aiškus minėto įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 4/2009 santykis, t. y. būtų aišku, kad sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo klausimus į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritį patenkančiose bylose, visų pirma turi būti vadovaujamasi būtent Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatomis.

Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Įstatymų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, kadangi teikiami Įstatymų projektai nepatenka į minėtų taisyklių reguliavimo sritį.

Įstatymų projektų nuostatos atitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą. Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, 3 lentelės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonių 701 priemonę, kurioje numatyta parengti teisės aktų projektus, siekiant tinkamai įgyvendinti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai, Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta, į Finansų ministerijos pastabas atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projektas taip pat buvo pateiktas susipažinti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos bankų asociacijai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos bankų asociacija, pasiūlymų dėl Įstatymo projekto neturėjo Nacionalinė teismų administracija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Į dalį pasiūlymų atsižvelgta, dėl suinteresuotų institucijų pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos neatsižvelgta ir kurie aktualūs atsižvelgiant į siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, teikiama derinimo pažyma.

Dėl Įstatymų projektų konsultuotasi su visuomene, paskelbus Įstatymų projektus Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. Pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymų projektų negauta.

Įgyvendinant Įstatymų projektus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. Papildomos valstybės biudžeto lėšos gali būti reikalingos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vykdant centrinės institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 funkcijas, taip pat Teisingumo ministerijai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytais atvejais užtikrinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, tačiau pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis nepriklausys nuo Įstatymų projektų priėmimo, bet atsirado įsigaliojus pačiam Reglamentui (EB) Nr. 4/2009, kuris yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinio ginčo atveju Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 numato palankesnes teisinės pagalbos sąlygas nei šiuo metu numatytos nacionalinėje teisėje suteikiant asmenims nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išlaikymo prievolių srityje, kai išlaikymą siekiama nustatyti vaikui iki 21 metų. Didėjant visuomenės informuotumui apie Reglamento (EB) Nr. 4/2009 teikiamas galimybes, tai gali sąlygoti papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimui (atstovavimo, ekspertizės, nustatant giminystės ryšius, vertimų išlaidoms apmokėti). Tačiau šiuo metu nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti galimo papildomo lėšų poreikio, nes nėra duomenų, kuriais remiantis galėtų būti prognozuojamos numatomų suteikti paslaugų apimtys.

Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento (direktorė – Renata Juzikienė, tel. 266 2936, el. p. [email protected]) Teisės sistemos vystymo skyriaus l. e. p. vedėja Reda Gabrilavičiūtė, tel. (8 5) 266 2931, el. p. [email protected].

PRIDEDAMA:

1.      Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas, 3 lapai.

2.      Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas, 7 lapai.

3.      Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto lyginamasis variantas, 3 lapai.

4.      Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 1 lapas.

5.      Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas, 1 lapas.

6.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas, 1 lapas.

7.      2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto atitikties lentelė, 9 lapai.

8.      Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto derinimo pažyma, 11 lapų.

9.      Institucijų raštų kopijos, 18 lapų.

 

 

 

 

Teisingumo ministras                                                                                             Remigijus Šimašius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Reda Gabrilavičiūtė, (8 5) 2662931, el. p. [email protected]                            Originalas nebus siunčiamas

LL dok nesp