LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJAČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU1 SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys
2008 m. gruodžio 18 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009). Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 nustatomos išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų taikytinos teisės, tarptautinio teismingumo, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo taisyklės, taip pat kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimo su išlaikymo prievolėmis susijusiuose santykiuose tvarka. Be to, Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 numato aktyvų centrinių institucijų bei kitų kompetentingų įstaigų bendradarbiavimą vykdant teismų sprendimus ar autentiškus dokumentus bei susitarimus dėl išlaikymo pareigų, renkant ir perduodant su jų vykdymu susijusią informaciją (pavyzdžiui, informaciją apie skolininko buvimo vietą, jo darbo vietą ir kt.).
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į plačią Reglamento (EB) Nr. 4/2009 reguliavimo sritį, reikia nustatyti, kokioms institucijoms, kokiems teismams yra tikslinga priskirti Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytų konkrečių funkcijų vykdymą, taip pat reikia numatyti instituciją, kuriai būtų priskirtas centrinės institucijos funkcijų pagal reglamentą vykdymas.
Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytos su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos būtų nagrinėjamos, taip pat kitose valstybėse narėse priimti sprendimai su išlaikymo prievolėmis susijusiose bylose būtų pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, tačiau tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatas, Lietuvos nacionalinėje teisėje būtina nustatyti tam tikras naujas procedūras ar galiojančio teisinio reguliavimo išimtis su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimui, atitinkamų sprendimų, priimtų kitose valstybėse narėse, pripažinimui ir vykdymui. Be to, Įstatymo projekte reikia nustatyti tam tikras taisykles dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo su išlaikymo prievolėmis susijusiose bylose. Taigi šias procedūras numatoma reguliuoti Įstatymo projekte.
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatomis, reikia numatyti kalbas, kuriomis Lietuvos Respublika sutiktų priimti atitinkamus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nurodytus dokumentus, taip pat reikia numatyti kalbas, kurios būtų priimtinos Lietuvos Respublikos centrinei institucijai ryšių palaikymo su kitų valstybių narių centrinėmis institucijomis tikslais.
Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo, kartu su Įstatymo projektu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 4/2009 santykis.
2. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymų projektai) siekiama užtikrinti tinkamą Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatų įgyvendinimą, nustatant papildomas taisykles bei procedūras, kurios nereguliuojamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009, tačiau būtinos siekiant sudaryti prielaidas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymui.
3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų klausimų reglamentavimas
Šiuo metu šeimos santykiams taikytinos teisės klausimus Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.24-1.36 straipsniai. Civilinio kodekso 1.36 straipsnis numato, kad šeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisė nustatoma pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Civilinių, tarp jų ir šeimos, bylų teismingumo taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25-36 straipsniai ir 780-792 straipsniai bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų ir kitų autentiškų dokumentų, taip pat ir dėl išlaikymo pareigų, pripažinimo ir vykdymo tvarką Lietuvoje reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 809-817 straipsniai, minėtas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą.
Pradėjus taikyti Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų taikytinos teisės, tarptautinio teismingumo, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo taisyklės, taip pat kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimo su išlaikymo prievolėmis susijusiuose santykiuose tvarka bus reguliuojama Reglamentu (EB) Nr. 4/2009, tačiau nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtintos normos, būtinos tinkamam Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymui praktikoje.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip, taip pat, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikras specialias su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimo taisykles.
Reglamento (EB) Nr. 4/2009 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, t. y. tokiems sprendimams netaikoma egzekvatūra – speciali teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai nėra privalomas 2007 m. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, t. y. šiuo atveju taikytina egzekvatūros procedūra. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Įstatymo projekte taip pat yra išskiriamas kai kurių nuostatų taikymas teismo sprendimams, kurie vykdomi be egzekvatūros procedūros, ir teismo sprendimams, kuriems taikoma egzekvatūra.
Reglamento (EB) Nr. 4/2009 19 straipsnyje yra reglamentuota kilmės valstybės teismo procese nedalyvavusio atsakovo teisė kreiptis į tos valstybės narės kompetentingą teismą dėl teismo sprendimo peržiūros. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekse nėra reglamentuota peržiūros procedūra Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 312 straipsnis) siūloma nustatyti specialias peržiūros procedūros taisykles, numatant, kad teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių peržiūri šį sprendimą priėmęs teismas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo prievolių santykiai yra socialiai jautri visuomeninių santykių sritis, Įstatymo projektu siūloma suteikti teismui diskrecijos teisę, esant būtinybei, paskirti žodinį prašymo peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėjimą.
Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 313 straipsnis) taip pat siūloma nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus dėl atsisakymo visiškai arba iš dalies vykdyti kilmės teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Siūloma, kad šie prašymai būtų nagrinėjami mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas, t. y. jau šiuo metu galiojančias taisykles, skirtas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymui ir nustatančias bylų dėl analogiškų prašymų nagrinėjimo taisykles civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus dėl kilmės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių vykdymo sustabdymo visiškai arba iš dalies siūloma priskirti nagrinėti vykdymo vietos apylinkės teismui.
Keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 314 straipsnyje numatoma įtvirtinti teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, vykdymo tvarką, t. y. reglamentuoti egzekvatūros procedūrą. Ši procedūra nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme jau įtvirtintas taisykles, skirtas kitų Europos Sąjungos reglamentų (pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir kt.) įgyvendinimui, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytus trumpesnius bylų išnagrinėjimo terminus ir tam tiktas specialias tokių bylų nagrinėjimo taisykles. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 27 straipsnio 1 dalį ir skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 32 straipsnio 2 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis taikant jau minėtas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Šiuo atveju taip pat siūloma nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo teisę, nusprendus, kad tai yra būtina, paskirti žodinį prašymo dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 27 straipsnio 1 dalį nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią Lietuvos apeliacinis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, galėtų būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 34 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl tokio skundo turėtų priimti sprendimą nedelsdamas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad priimtas kasacinis skundas įrašomas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą prioriteto tvarka, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatomas terminas atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad centrinė institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 įsigaliojo 2011 m. birželio 18 d., todėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimui reikalingos nuostatos, tarp jų ir dėl centrinės institucijos paskyrimo, turi būti priimtos kuo skubiau. Pažymėtina, kad nurodyta nuostata yra siūloma atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892, 8.4 punktu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, o išlaikymo prievolių sistemos funkcionavimo užtikrinimas yra neatsiejamai susijęs su minėta sritimi.
Argumentus, pagrindžiančius, kad centrinės institucijos funkcijas, numatytas Reglamente (EB) Nr. 4/2009, turėtų vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, struktūriškai galima išskirti į šias grupes:
1. Finansavimas.
Teisingumo ministerijoje nėra sukurtos nei organizacinės, nei finansinės prielaidos centrinės institucijos funkcijoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 vykdyti, todėl šių funkcijų vykdymui Teisingumo ministerijai būtinos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra sukurtos organizacinės prielaidos centrinės institucijos funkcijoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 vykdyti, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina centrinės institucijos funkcijas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įvertinta, ar centrinės institucijos funkcijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 vykdymui nebūtu pakankami jau esantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, t. y. ar funkcijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 negalėtų vykdyti darbuotojai, vykdantys funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.
2. Patirtis.
Teisingumo ministerija neturi patirties vykdant centrinės institucijos funkcijas pagal tarptautinius dokumentus šeimos teisės srityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, todėl jau turi praktikos bei įdirbio vykdant minėtas funkcijas, turi užmezgusi kontaktus su kitų valstybių centrinėmis institucijomis.
3. Centrinės institucijos funkcijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009.
Viena iš Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytų centrinės institucijos funkcijų – kai aplinkybės reikalauja, suteikti pareiškėjams teisinę pagalbą arba sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai priskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo reguliavimo sritis, šios funkcijos vykdymą siūloma priskirti Teisingumo ministerijai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms. Kitos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytos centrinės institucijos funkcijos yra susijusios su bendrosios pagalbos pareiškėjams teikimu bylose dėl išlaikymo prievolių, todėl šių funkcijų vykdymas nepriskirtinas Teisingumo ministerijos kompetencijai.
Kitos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytos centrinės institucijos funkcijos: perduoti ir priimti pareiškėjų prašymus, inicijuoti arba palengvinti su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimą. Dėl tokių prašymų centrinės institucijos imasi visų tinkamų priemonių, kad: padėtų nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą; padėtų gauti reikiamą informaciją, susijusią su skolininko arba kreditoriaus pajamomis, ir, jei būtina – kitomis finansinėmis aplinkybėmis, įskaitant turto vietos nustatymą; skatintų taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymo išmokos būtų mokamos savanoriškai, tinkamais atvejais naudojant mediacijos, taikinimo arba panašius procesus; sudarytų palankesnes sąlygas jau atliekamam teismo sprendimų dėl išlaikymo vykdymui, įskaitant bet kokius įsiskolinimus; sudarytų palankesnes sąlygas išieškoti ir greitai pervesti išlaikymo išmokas; sudarytų palankesnes sąlygas gauti dokumentinius arba kitus įrodymus, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 taikymui; inicijuotų bylų iškėlimą arba sudarytų palankesnes sąlygas jas iškelti, kad būtų taikomos visos reikalingos laikinosios teritorinio pobūdžio priemonės, kurių tikslas – užtikrinti nagrinėjamo prašymo dėl išlaikymo išmokų rezultatą; palengvintų dokumentų įteikimą, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 taikymui.
Taigi Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatomis yra siekiama reguliuoti pagalbą pareiškėjams (o ne teismų susižinojimą), kreipiantis į teismus dėl išlaikymo priteisimo ar siekiant teismo sprendimo dėl išlaikymo įvykdymo. Be to, pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 preambulės 31 konstatuojamojoje dalyje tiesiogiai nurodoma, kad centrinės institucijos turėtų padėti išlaikymo kreditoriams ir skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija analogiškas funkcijas, susijusias su pagalbos pareiškėjams šeimos bylose teikimu, jau vykdo pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (informacijos apie vaiko padėtį, apie visas atliekamas procedūras arba dėl vaiko priimtus sprendimus rinkimas ir keitimasis šia informacija; informacijos ir pagalbos tėvų pareigų turėtojams, siekiantiems sprendimų pripažinimo ir vykdymo jų teritorijoje, ypač dėl bendravimo teisių ir vaiko sugrąžinimo, teikimas ir kt.), todėl, laikantis nuoseklumo, ir centrinės institucijos funkcijų pagal Reglamentą vykdymas turėtų būti priskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
4. Proceso paprastumas.
Praktikoje gali būti situacijų, kai iš to paties šeimos santykio gali kilti skirtingi ginčai, kuriems būtų taikomi skirtingi reglamentai (Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003), pavyzdžiui, santuokos nutraukimas, naudojimasis tėvų pareigomis, išlaikymo priteisimas ir kt.
Jei centrinės institucijos funkcijas, susijusias su bendrosios pagalbos pareiškėjams išlaikymo bylose teikimu, vykdytų Teisingumo ministerija, pagalbos teikimas įvairiuose ginčuose, kylančiuose iš to paties šeimos santykio, nebūtų koncentruotas vienoje centrinėje institucijoje, nebūtų sprendžiamas kompleksiškai ir nebūtų užtikrinamas proceso pareiškėjams pagal atskirus reglamentus paprastumas.
Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdytų ir centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, taip būtų sudaromos prielaidos pagalbą pareiškėjams skirtinguose ginčuose, kylančiuose iš to paties šeimos santykio, koncentruoti vienoje institucijoje ir užtikrinti proceso paprastumą pareiškėjams.
5. Santykis su valstybės politikos įgyvendinimu atitinkamose srityse.
Pagal Teisingumo ministerijos nuostatus Teisingumo ministerijos kompetencijai yra priskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo reguliavimo sritis, todėl Teisingumo ministerijai siūloma priskirti vieną iš Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytų centrinės institucijos funkcijų – kai aplinkybės reikalauja, suteikti pareiškėjams teisinę pagalbą arba sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti.
Teisingumo ministerija neįgyvendina valstybės politikos šeimos srityje, todėl kitų funkcijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, kurios susijusios su bendrosios pagalbos pareiškėjams teikimu bylose dėl išlaikymo prievolių, priskyrimas Teisingumo ministerijai nebūtų pagrįstas.
Be to, pažymėtina, kad nors Teisingumo ministerija vykdo funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 (reglamentas dėl įrodymų rinkimo) ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 (reglamentas dėl dokumentų įteikimo), tai savaime nesuponuoja, kad visų su įrodymų rinkimu ar dokumentų įteikimu susijusių funkcijų, nepatenkančių į aukščiau nurodytų specialių reglamentų taikymo sritis ir susijusių su bendrosios pagalbos teikimu pareiškėjams išlaikymo prievolių bylose, vykdymas turėtų būti priskirtas Teisingumo ministerijai.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse; analizuoja vaiko teisių apsaugos būklę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo; koordinuoja vaiko globos (rūpybos), įvaikinimo, vaiko apsaugos nuo smurto ir tarptautinės vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje; ministrui pavestose valdymo srityse teisės aktų nustatyta tvarka palaiko tarptautinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, t. y. institucija, įgyvendinanti valstybės politiką šeimos srityje, turėtų vykdyti centrinės institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 funkcijas, kadangi Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritis (išlaikymo prievolių sritis) yra neatsiejamai susiusi su šeimos santykių sritimi.
Siekiant sudaryti prielaidas centrinei institucijai vykdyti jai Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 priskirtas funkcijas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atlikdama Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas funkcijas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti.
Tuo pačiu pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Teisingumo ministerija įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką, kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, taip pat atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas centrinės institucijos funkcijas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu arba palankesnių sąlygų teikti teisinę pagalbą sudarymu, atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28, 40, 59 straipsnių nuostatas, valstybės narės turi pasirinkti kalbas, kuriomis sutiktų priimti atitinkamus dokumentus. Įstatymo projektu (keičiamo Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 316 straipsnis) siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalies c punktą, 40 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį yra lietuvių kalba ir anglų kalba.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurias siūloma nustatyti Įstatymo projektu, sudarytų prielaidas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatų įgyvendinimui ir taikymui praktikoje.
Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo, kartu su Įstatymo projektu parengtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma tiesiogiai numatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui tarptautiniuose ginčuose šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Įtvirtinus šią nuostatą specialiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančiame įstatyme, būtų visiškai aiškus minėto įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 4/2009 santykis, t. y. būtų aišku, kad sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo klausimus į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritį patenkančiose bylose, visų pirma turi būti vadovaujamasi būtent Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatomis.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijaiPriimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektusPriėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų teisės aktų.
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjaiĮstatymams įgyvendinti lydimųjų aktų parengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Papildomos valstybės biudžeto lėšos gali būti reikalingos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vykdant centrinės institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 funkcijas, taip pat Teisingumo ministerijai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms Reglamente (EB) Nr. 4/2009 numatytais atvejais užtikrinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, tačiau pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis nepriklausys nuo Įstatymų projektų priėmimo, bet šis poreikis atsirado įsigaliojus pačiam Reglamentui (EB) Nr. 4/2009, kuris yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvadosĮstatymų projektų rengimo metu, be kita ko, buvo vadovautasi Teisingumo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu „Dėl tinkamo 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje įgyvendinimo“. Su šio tyrimo rezultatais galima susipažinti Teisingumo ministerijos interneto tinklapyje adresu http://www.tm.lt/teisineinfo/tareguliavimas.
14. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija.
15. Reikšminiai šių Įstatymų projektų žodžiai
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „civilinė teisė“, „išlaikymo prievolės“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimaiNėra.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius