Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. NUTARIMO NR. 1504 „DĖL už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO projekto
DERINIMO PAŽYMA
|
Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris |
Pastabos ir pasiūlymai |
Žyma apie nepriimtas (nurodyti motyvai) pastabas |
|
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011-09-28 raštas Nr. SR-4593 |
Minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas įgyvendina Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, kurioje, nustatytas ir šiai nuostatai įgyvendinti taikomas (vienintelis) kriterijus – geriausi studijų rezultatai („Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina“). Teikiamu projektu siekiama įgyvendinti Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuriai įgyvendinti nustatytas kitas nei Mokslo ir studijų įstatyme kriterijus, nesusijęs su mokymosi pastangomis ir rezultatais, – atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba ar baigti baziniai kariniai mokymai („Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir dydžiu aukštosiose mokyklose studijuojantiems ar jas baigusiems asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, kompensuojama dalis už studijas sumokėtos kainos. Ši kompensacija taikoma 3 metų laikotarpiu nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių mokymų baigimo dienos. Studijų kainos dalis, sumokėta už anksčiau negu prieš 3 metus baigtas studijas, nekompensuojama.“). Mūsų nuomone, abiejuose įstatymuose aprašytos nuostatos dėl skirtingai apibrėžtos tikslinės asmenų grupės, kuriai jos taikytinos, turėtų būti įgyvendinamos atskirais paminėtus įstatymus lydinčiais teisės aktais. |
Neatsižvelgta. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija administruoja švietimo sistemą Lietuvos Respublikoje, kuri jau yra sukūrusi valstybės biudžeto lėšų skyrimo už studijas sumokėtos kainos kompensavimo atitinkamą studijų laikotarpį Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavusiems asmenims mechanizmą, manytume, nėra tikslinga sukurti naują Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame būtų nustatyta atskira už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarka privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims. Pažymėtina, kad Finansų ministerija laikosi tos pačios nuomonės.
|
|
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011-12-07 raštas Nr. SR-5884 |
Krašto apsaugos ministerijos siūlomi Nutarimo pakeitimai, įtraukiant į kompensavimo mechanizmą asmenis, atlikusius privalomąją pradinę tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, įgyvendina tik krašto apsaugos politiką (siekiama įteisinti lengvatą kaip vieną iš motyvacinių priemonių pritraukti jaunus Lietuvos Respublikos piliečius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą) ir visiškai neįgyvendina mokslo ir studijų politikos, kuria studijų srityje siekiama suteikti geriausiai besimokantiems valstybės nefinansuojamoje vietoje galimybę mokytis nemokamai ir parengti specialistų, siekiant atliepti būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Nutarimas įgyvendina Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 71 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas ir šiai nuostatai įgyvendinti taikomas (vienintelis) kriterijus – studijų rezultatai, t. y. kompensacijos skiriamos geriausiai besimokantiems studentams. Teikiamu Projektu siekiama įgyvendinti Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 41 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuriai įgyvendinti nustatytas kitas nei MSĮ kriterijus – atlikta privalomoji pradinė karo tarnybą ar baigti baziniai kariniai mokymai. Projektas nekelia tikslų kompensuoti studijų kainą geriausiais besimokantiems, todėl naujai atsirandančios nuostatos iš principo nedera su baziniais pradiniais Nutarimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kas Nutarimas skirtas būtent mokslo ir studijų politikai įgyvendinti, pagal tai sukonstruotas ir visas kompensavimo mechanizmas. Į Nutarimą įterpus nuostatas, įgyvendinančias krašto apsaugos politiką, jis iš esmės neatitiktų savo tikslų. Priešingu atveju tai reikštų, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems studentams būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitiems studijuojantiems, todėl nėra būtina išskirti atlikusiųjų privalomąją karo tarnybą kaip atskirą kategoriją. Taip pat abejotina, ar Projekte siūlomos priemonės yra tinkamos įgyvendinti KPĮ str. 1 d. 2 p. ir 4 d. nuostatas. Pažymime, kad skirtingiems tikslams įgyvendinti turėtų būti naudojami atskiroms valdymo sritims skiriami asignavimai. Krašto apsaugos ministerija, vykdydama krašto apsaugos politiką, turėtų planuoti ir numatyti tam reikiamų asignavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerijos 2011 m. liepos 25 d. rašte Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose įstatymuose siekiama skirtingų tikslų bei apibrėžtos skirtingos tikslinės asmenų grupės, kurios jos būtų taikytinos, minėti įstatymai turėtų būti įgyvendinami atskirais įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kartu pažymime, kad Švietimo ir mokslo ministerijos turima informacinė sistema, Studentų registre esantys duomenys apie studentus yra naudotini įvairiems tikslams, taip pat galėtų būti naudojami ir siekiant krašto apsaugos sistemos tikslų. |
Neatsižvelgta. Nesutinkame su nuomone, kad Krašto apsaugos ministerijos siūlomi pakeitimai, įtraukiant į už studijas sumokėtos kainos kompensavimo mechanizmą asmenis, atlikusius privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusius bazinius karinius mokymus, visiškai neįgyvendina mokslo ir studijų politikos, o įgyvendina tik krašto apsaugos politiką. Projekte nenumatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems pravalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, to fakto ir užteks už studijas sumokėtos kainos kompensacijos gavimui. Integruojantis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1504 siekta pasinaudoti jau sukurtu už studijas sumokėtos kainos kompensavimo mechanizmu, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, taip pat bus taikomas studijų rezultatų kriterijus, tačiau priimant spendimą skirti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, ji pirmiausia turės būti skiriama asmenims, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus. Taigi, tik šioje vietoje pradeda veikti papildomas (ne studijų rezultatų) kriterijus. Todėl toks šių asmenų grupės išskirimas Nutarime yra būtinas. Nemanome, kad KPĮ nuostatų įgyvendinimas pasinaudojant jau esamu kompensavimo mechanizmu, tiek pakeistų Nutarimą, kad jis neatitiktų savo tikslų. Atvirkščiai, pagrindinis Nutarimo tikslas išlieka tas pats – kompensacijų geriausiai besimokantiems studentams skyrimas. Kadangi pagrindinis Nutarimo tikslas išliktų, jo įgyvendinimui skiriamos lėšos taip pat turėtų likti vieno viešojo administravimo subjekto, kuris iki šiol buvo atsakingas už Nutarimo nuostatų įgyvendinimą, rankose. Atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1504 „Dėl Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, jokių pastabų (nei dėl įgyvendinimo, nei dėl finansavimo šaltinio) jam neturėjo. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, net jei ir įstatymuose numatyti skirtingi tikslai ir apibrėžtos skirtingos tikslinės grupės, Nutarimo tikslas išlieka tas pats, tik vienai asmenų grupei taikomas papildomas, o ne vienintelis, kriterijus – privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas ar bazinių karinių mokymų baigimas. |