LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
2011 m. d. Nr.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. GEGUŽĖS 9 D. ĮSAKYMO NR. 252 „DĖL APLINKOSAUGINIŲ BUITINIŲ NUOTEKŲ FILTRAVIMO ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO GAMTINĖMIS SĄLYGOMIS TAISYKLIŲ (LAND 21-01) PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996,
Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773) 6 str.,
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816)
31 16 str. 4 dalimi: Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 09 22 nutarimu Nr.1138 (Žin., 1998, Nr.84-2353) patvirtintų Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 p. bei įvertindamas Europos Sąjungos
direktyvų nuostatas:
1.
T v i r t i n u Pakeičiu
Aplinkosaugines buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis
sąlygomis taisykles LAND 21-01 ir išdėstau jas nauja redakcija
(pridedama).
2.
Nustatau, kad natūralios sanklodos gruntuose įrengtuose ir neturinčiuose organizuoto
nuotekų išleidimo filtravimo įrenginiuose draudžiama valyti nebūdingais
buitinėms nuotekoms teršalais (naftos produktai, sunkieji metalai ir pan.
kt.) užterštas nuotekas.
3. Laikau netekusiomis galios Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 08 20 įsakymu Nr. 148 (Žin., 1997, Nr. 81-2045).
4.
Aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis
sąlygomis taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę pavedu Aplinkos ministerijos Valstybinei
aplinkos apsaugos inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos
departamentams.
5.
Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Augliui.
6.
Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis
reikšminiais žodžiais: “projektavimas”, “valdymo sistema”, “vanduo”.
Aplinkos Ministras GEDIMINAS KAZLAUSKAS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 05 09 įsakymu Nr.252
2011 m. d. Nr. redakcija
Suderinta su:
Lietuvos
geologijos tarnyba prie Aplinkos Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos
ministerijos
(2001 04 09 raštas Nr. 1-18-232) Valstybiniu visuomenės sveikatos centru
(2001
04 04 raštas Nr. 01-12-323)
Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis
T A I S Y K L Ė S
LAND 21-01
ĮVADAS
Mažų
kiekių buitinėms nuotekoms valyti užsienyje ir mūsų šalyje plačiai taikomas
filtracijos specialiai įrengtais filtravimo įrenginiais (FĮ) gruntuose metodas.
FĮ
paskirtis yra nuotekų biologinis valymas, naudojant natūralių grunto sluoksnių
valomąsias savybes. FĮ valomų nuotekų užterštumas ir kiekis negali viršyti
leistinų apkrovų. Sujungiant gruntinius nuotekų valymo būdus su
paprasčiausiomis jų paruošimo filtracijai technologinėmis schemomis, ekonominiu
ir aplinkosauginiu požiūriu pasiekiami neblogi rezultatai. Pagrindinis
filtracijos metodo trūkumas - lokalioje vietoje neišvengiamai teršiamas gruntas
ir požeminis vanduo, sudėtinga vykdyti aplinkos monitoringą [[A.1 - A.13]].
Šis
normatyvinis dokumentas neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvų 91/271/EEC
“Dėl miestų nuotekų valymo”, 80/68/EEC “Dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam
tikrų pavojingų medžiagų”, 76/464/EEC “Dėl pavojingų medžiagų sukeltos taršos”,
96/61/EEC “Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės”, Bendrosios vandens
politikos direktyvos (2000/60/EC), HELCOM rekomendacijos “Dėl nuotekų išleidimų
iš miesto teritorijų mažinimo tinkamai tvarkant paviršines nuotekas (17/7)” bei
Aplinkos apsaugos veiksmų programos Centrinei ir Rytų Europai nuostatoms, iš
esmės nedraudžiančioms gruntinio nuotekų valymo, taikant nacionalinius aplinkos
kokybės standartus [[5.28 - 5.34]].
I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1.
Normatyvinio dokumento Aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo
įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklių (toliau – Taisyklės)
tikslas - nustatyti privalomuosius aplinkos apsaugos reikalavimus nuotekų
valymo natūralios (gamtinės) sanklodos gruntuose įrenginiams projektuoti,
įrengti ir eksploatuoti, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį požeminio ir
paviršinio vandens kokybei.
2.
Normatyvinio dokumento reikalavimai Šios Taisyklės taikomos
valant buitines nuotekas filtracijos įrenginiuose (FĮ), paskleidus jas
žemės paviršiuje arba podirviniame, aeracijos zonos sluoksnyje.
3.
Normatyvinio dokumento Šių Taisyklių reikalavimai privalomi
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio
asmens teisių, projektuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems,
eksploatuojantiems FĮ bei ir jų įrengimą ir eksploataciją
kontroliuojančioms valstybinės priežiūros institucijoms. Eksploatuojamų FĮ
atveju šio dokumento reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio.
4.
Šio dokumento reikalavimai Šios Taisyklės netaikomos
gamybinių ir mišrių nuotekų FĮ, įrenginiams su dirbtinai įrengtais filtracijos
sluoksniais ir valytų nuotekų surinkimo sistema, neleidžiančia joms patekti į
gilesnius horizontus, taikomos tiek, kiek tai reglamentuoja atskiri
Taisyklių punktai. bei Taisyklės netaikomos žemdirbystės
laukams.
II. NUORODOS
5.
Rengiant šį dokumentą, vadovautasi šiais teisės aktais ir normatyvais:
5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr.5-75; 1996, Nr.57-1335; 1997, Nr.65-1540; 2000, Nr.39-1093, Nr.90-2773);
5.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr.63-1582; 1997, Nr.66-1600, Nr.117-3012);
5.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr.104-2615; 2000, Nr.61-1816);
5.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr.107-2391; 1997, Nr.65-1548, Nr.96-2427; 2000, Nr.34-953, Nr.42-1195, Nr.58-1708);
5.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2000, Nr.39-1092);
5.6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr.32-788; 1997, Nr.65-1551; 2000, Nr.78-2360);
5.7. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu (Žin., 1993, Nr.71-1326; 1995, Nr.53-1298; 1997, Nr.59-1362, Nr.65-1543);
5.8. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr.63-1188; 1995, Nr.60-1502; 2000, Nr.58-1703);
5.9. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr.112-2824);
5.10.
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr.101-2015;
1996, Nr.35-876, Nr.55-1293, Nr.126-2938; 1997, Nr.21-489, Nr.62-1466, Nr.97-2444,
Nr.101-2549; 1998, Nr.96-2655; 1999, Nr.30-854, Nr.50-1602; 2000, Nr.42-1190);
5.101.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 09 22 nutarimu Nr.1138 “Dėl Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.84-2353);
5.112.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 06 16 nutarimu Nr.469 “Dėl gyvenamųjų
namų ir kitų objektų statybos teritorijose, kuriose neįrengti inžineriniai
įrenginiai” (Žin., 1993, Nr.25-593; 1994, Nr.17-282);
5.123.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr.343 “Dėl specialiųjų
žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” (Žin., 1992, Nr.22-652, Nr.26-774;
1993, Nr.71-1334; 1996, Nr.2-43, Nr.43-1057, Nr.93-2193; 1997, Nr.30-798, Nr.38-940;
1999, Nr.104-2995);
5.14.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 16 nutarimu Nr.370 “Dėl teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo” (Žin.,
1997, Nr.34-851);
5.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 11 15 nutarimu Nr.1447 “Dėl Leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr.95-2127);
5.16.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr.1167 “Dėl Lietuvos
Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių
krypčių” (Žin., 1997, Nr.97-2461);
5.17.
aplinkos ministro 1999 11 30 įsakymu Nr.387 patvirtinta Gamtos išteklių
naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos
taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka, LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr.106-3087);
aplinkos
ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių
patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
5.18.
aplinkos ministro 1996 04 10 įsakymu Nr.58 patvirtintomis Nuotekų užterštumo
normomis, LAND 10-96 (Žin., 1997, Nr.73-1888); aplinkos ministro 2006 m. gegužės
17 d. įsakymu Nr. D1-Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos
ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103;
2007, Nr, 110-4522) „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006,
Nr. 59-2103; 2007, Nr, 110-4522);
5.139.
aplinkos ministro 1999 12 23 įsakymu Nr.417 patvirtinta Gręžinių vandeniui
tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo,
konservavimo bei likvidavimo tvarka, LAND 4-99 (Žin., 1999, Nr.112-3263);
5.1420.
aplinkos ministro 2000 06 01 įsakymu Nr.222 patvirtintomis Miestų nekanalizuotų
gyvenamųjų kvartalų nuotekų tvarkymo rekomendacijomis, R 19-00 (Žin., 2000, Nr.46-1331);
5.1521.
aplinkos ministro 2000 07 17 įsakymu Nr.304 patvirtintomis Paviršinio vandens
telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklėmis (Žin., 2000,
Nr.60-1794); aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.540
„Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų
nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372; 2007, Nr. 23-892);
5.16. aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2004 “Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai” patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 25-779);
5.22.
Geologijos tarnybos direktoriaus 1999 06 08 įsakymu Nr.23 patvirtinta Ūkio
subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 1999, Nr.54-1763);
5.23.
organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.03:1997
“Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų rengimo ir
tvirtinimo tvarka” (Žin., 1997, Nr.101-2559; 1998, Nr.34-924; 1999, Nr.85-2554);
5.24.
organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:1999
“Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka” (Žin., 1999, Nr.84-2510;
2000, Nr.11-273, Nr.88-2730);
5.25.
organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.05:2000
“Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis” (Žin., 2000, Nr.67-2031);
5.216.
Lietuvos higienos norma HN 44:2000 “Gėlo ir mineralinio požeminio vandens
vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir
priežiūros higienos normos bei taisyklės”;
5.27.
RSN 151-92 “Miestų ir gyvenviečių sodybos”;
5.1728.
Europos Sąjungos Tarybos direktyva 91/271/EEC “Dėl miestų nuotekų valymo”;
5.1829.
Europos Sąjungos Tarybos direktyva 80/68/EEC “Dėl požeminio vandens apsaugos
nuo tam tikrų pavojingų medžiagų”;
5.1930.
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 76/464/EEC
“Dėl pavojingų medžiagų sukeltos taršos”2006/11/EB „Dėl tam tikrų į
Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos“;
5.2031.
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/61/EEC
“Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės”; 2008/1 „Dėl taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės“;
5.2132.
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos bendrąja vandens politikos direktyva
(2000/60/EC);
5.33.
HELCOM rekomendacija 17/7 “Dėl nuotekų išleidimų iš miesto teritorijų mažinimo
tinkamai tvarkant paviršines nuotekas” (priimta 1996 03 13);
5.34.
Aplinkos apsaugos veiksmų programa Centrinei ir Rytų Europai (dokumento,
patvirtinto Liucernos ministrų konferencijoje Šveicarijoje 1993 m. balandžio
28-30 d., sutrumpintas variantas, 1994).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
6. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:
6.1.
buitinės nuotekos - skystos atliekos, susidarančios žmonių buitinės
veiklos metu;
6.12.
filtravimo įrenginiai - tai kompleksas įrenginių, skirtų nuotekoms valyti,
kuriuose galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje
natūralios sanklodos gruntuose ir nėra organizuoto nuotekų išleidimo;
6.23.
filtravimo sistema - tai biologinio valymo įrenginių dalis, kurioje
nuotekos paskleidžiamos žemės paviršiuje (antžeminio filtravimo sistema) arba
podirvyje aukščiau gruntinio vandens paviršiaus (požeminio filtravimo sistema)
ir savaiminiu būdu įfiltruojamos į žemės sluoksnius, pasižyminčius natūraliomis
valomosiomis savybėmis;
6.4.
filtravimo šulinys - kompaktiškas, įgilintas į aeracijos zoną biologinio
valymo įrenginys mažiems buitinių nuotekų kiekiams valyti, filtruojant per
gruntą;
6.35.
podirvinė drėkinimo sistema - viena iš galimų nuotekų tvarkymo sistemų
(schemų) gamtinėmis sąlygomis, kai nėra sąlygų išvalytų nuotekų išleisti į
paviršinio vandens telkinius, įrengiant ne žemiau kaip 1 m iki gruntinio
vandens lygio požeminius nuotekų drėkintuvus;
6.46.
filtravimo įrenginių sanitarinė apsaugos zona (SAZ) - teritorija aplink
įrenginius, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas FĮ poveikis
aplinkai, žmogui. SAZ sudaro dvi juostos (I ir II);
6.57.
filtravimo įrenginių SAZ I juosta - teritorija aplink FĮ, kurioje
pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis antžeminės ir požeminės
aplinkos kokybei (nemalonus kvapas, ligas pernešančių vabzdžių ir parazitų
populiacijos padidėjimas ir t.t.);
6.68.
filtravimo įrenginių SAZ II juosta - teritorija aplink FĮ, kurioje
pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis paviršinio ir požeminio
vandens kokybei;
6.7. dirbtiniai filtravimo įrenginiai – galutiniam nuotekų valymui skirti įrenginiai, kuriuose nuotekos filtruojamos per dirbtinai suformuotą inertinės filtruojančios medžiagos (smėlio, žvyro ar kt.) sluoksnį;
6.9.
paviršinio vandens telkinys - reljefo įdauba, nuolat arba laikinai
užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu (upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai
ir kt.);
6.810.
vandenvietė - teritorija, kurioje vandens tiekimo reikmėms išgaunamas
vanduo; Teritorija, kurioje išgaunamas geriamasis vanduo ir yra įrengti
vandens ėmimo įrenginiai.
6.911.
kaptažo įrenginiai - įranga, kurią naudojant surenkamas požeminis vanduo
ir nukreipiamas į žemės paviršių;
6.102.
inžineriniai geologiniai tyrimai – žemės gelmių sandaros ir savybių
tyrimai statybų planavimo ir statybos reikmėms; veikla, skirta ištirti užstatomos
teritorijos, akvatorijos, statybos sklypo ar jo dalies inžinerines geologines
sąlygas ir gauti duomenis, reikalingus atlikti detalųjį planavimą, rengti
statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus, statinio projektą,
statybos darbų technologijos projektą ekogeologiniai tyrimai -
tai kompleksas specialiųjų tyrimų, skirtų antropogeniniams hidrosferos
pokyčiams, kurie turi ar gali turėti neigiamos įtakos ekosistemų funkcionavimui
bei žmonių sveikatai, įvertinti;
6.113.
aeracijos zona - nuogulų sluoksnis nuo žemės paviršiaus iki pirmojo
požeminio vandeningojo sluoksnio vandens lygio; Tarp žemės paviršiaus ir
gruntinio vandens esantis sluoksnis, kurio uolienų porose, plyšiuose bei kitose
ertmėse laikosi plėvelinis ir kapiliarinis vanduo, vandens garai ir oras.
6.124.
gruntas - viršutinėje žemės plutos dalyje iš diskretiškų dalelių
susidariusios nuogulos (taip pat dėl žmogaus ūkinės ar gamybinės veiklos
susiformavusios kietosios atliekos), sudarančios daugiakomponentę sistemą iš
kietų dalelių, vandens ir oro; Viršutinėje Žemės plutos dalyje esančios
nuogulos, sudarančios pagrindą, aplinką arba medžiagą, į kurią remiasi arba
kurioje įrengiami inžineriniai įrenginiai. Susidaro iš atskirų dalelių arba dėl
žmogaus veiklos.
6.135.
smėlingas gruntas - tai biriosios nuogulos, kuriose stambesnių kaip 0,01
mm skersmens dalelių yra > 90 proc.;
6.146.
molingas gruntas - uoliena, kurioje smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens
dalelių yra > 10 proc.;
6.157.
gruntinis vanduo - požeminis vanduo, slūgstantis ant pirmojo nuo žemės
paviršiaus mažai laidaus nuogulų sluoksnio ir turintis laisvą paviršių;
6.168.
gruntinio vandens lygio gradientas - gruntinio vandens lygio kritimo
dydis jo tėkmės kelio ilgio vienetui;
6.179.
filtracijos koeficientas - pastovus proporcingumo koeficientas,
priklausantis nuo uolienų porų ir plyšių dydžio bei pro juos besifiltruojančio
skysčio savybių;
6.1820.
tikrasis filtracijos greitis - požeminio vandens tekėjimo uolienų
poromis ir plyšiais greitis;
6.21.
biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)
-
ištirpusio deguonies kiekis, suvartojamas biocheminiam organinių medžiagų
oksidavimui per 7 paras;
6.22.
cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) - deguonies kiekis, suvartojamas
vandenyje, nuotekose esančių organinių medžiagų oksidavimui taikant
bichromatinį metodą;
6.23.
bendras azotas (N) - vandenyje, nuotekose esantys organiniai ir
neorganiniai azoto junginiai;
6.24.
bendras fosforas (P) - vandenyje, nuotekose esantys organiniai ir
neorganiniai fosforo junginiai;
6.25.
gyventojų ekvivalentas - santykinis žmonių skaičius, apskaičiuojamas
pagal teršalų kiekį nuotekose (70g BDS7/d/žm.,
12g N/d/žm., 2,7g P/d/žm.);
6.26.
kaimas - nekompaktiškai užstatyta, be miesto ir miestelio požymių
gyvenamoji vietovė, turinti mažiau kaip 500 gyventojų;
6.27.
miestelis - kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė, turinti nuo 500
iki 3 000 gyventojų;
6.28.
miestas - kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė, turinti daugiau
kaip 3 000 gyventojų;
6.29.
poveikio aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio
aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas;
6.19. ekstensyvusis nuotekų valymas – nuotekų valymas įrenginiuose, kuriuose atkartojami natūralūs gamtoje vykstantys teršalų skaidymo procesai (smėlio, nendrių filtrai, biotvenkiniai ir pan.);
6.30.
filtravimo įrenginių požeminio ir paviršinio vandens monitoringas
- sistemingas požeminio ir paviršinio vandens kokybės bei ją veikiančių
veiksnių stebėjimas, poveikio vertinimas ir prognozė.
IV. BENDRIEJI FILTRAVIMO ĮRENGINIŲ VIETOS NUSTATYMO REIKALAVIMAI
7.
FĮ įrengti galima įvairios litologinės sudėties gruntuose. Tinkamiausi yra
smėlingų darinių išplitimo plotai, taip pat teritorijos, kur yra storesnė
aeracijos zona (giliau slūgso gruntinis vanduo) [[A.1, A.2, A.6-A.11]].
8. FĮ įrengti draudžiama:
8.1.
paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje [5.13, 5.21];
8.2. potvynių užliejamuose plotuose;
8.3.
visų požeminio vandens vandenviečių SAZ griežto režimo juostoje bei II ir III
pogrupių vandenviečių 2-oje mikrobinės taršos juostoje [5.13, 5.26];
8.4.
šachtinių ir gręžtinių šulinių SAZ [5.19];
8.5.
intensyvių karstinių procesų zonoje [5.13];
8.6.
išžvalgytuose ir perspektyviuose naudingųjų iškasenų telkinių plotuose [5.13];
8.7.
miestuose, miesteliuose ir kaimuose, gyvenamosiose vietovėse, kuriuose
yra centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos i
kanalizacijos tinklai, kai yra ir sudarytos sąlygos galimybių
prie jų prisijungti [5.12, 5.20];
8.8.
kai aeracijos zoną sudaro molingos nuogulos, kurių filtracijos koeficientas
mažesnis kaip 0,01 m/d [A.6] ( tai netaikoma įrengiant podirvinio
drėkinimo sistemą);
8.9.
kai aukščiausio gruntinio vandens lygio gylis nuo nuotekų paskleidimo vamzdžio,
filtravimo dugno arba drėkintuvo yra < 1 m [5.20, A.1];
8.10.
miesto (miestelio) teritorijose esant neaiškiai gruntinio vandens srauto
tėkmės krypčiai, jo iškrovos sričiai bei kai gruntinio vandens lygio gradientas
yra <0,001 (esant tokiai situacijai dėl FĮ veikimo gali pakisti filtracinio
srauto tėkmės kryptis) [A.6];
8.11.
kai yra ekologiniu aspektu tinkamas išvalytoms (apvalytoms) nuotekoms
išleisti paviršinio vandens telkinys [5.20, 5.27, A.11];
8.12. kai planuojamų infiltruoti nuotekų kiekis yra didesnis kaip 50 m3 per parą;
8.132.
kitų šiame dokumente nenurodytų normatyvinių bei teisės aktų numatytais
atvejais.
9. Buitinių nuotekų valymui galima įrengti dirbtinius FĮ. Gamybinės, paviršinės ar kitos nuotekos, užterštos buitinėms nuotekoms nebūdingais teršalais, gali būti valomos tik dirbtinai įrengtuose FĮ su vandeniui nelaidžiu pagrindu ir organizuotu nuotekų išleidimu. FĮ su organizuotu išvalytų nuotekų išleidimu taikomi Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522) nustatyti reikalavimai nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką.
9 10. Prieš
parengiant FĮ projektą, turi būti atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai,
skirti vietovės tinkamumo FĮ statybai ir eksploatacijos sąlygoms įvertinti pagal
geologinių, hidrogeologinių, geomorfologinių ir geodinaminių požymių visumą.
vietos tinkamumui pagrįsti ir eksploatacijos sąlygoms įvertinti būtina
atlikti ikiprojektinius tiesioginius ekogeologinius tyrimus, (fondinė
geologinė - hidrogeologinė medžiaga, atliktų inžinerinių – geologinių tyrimų
duomenys, vietovės vizualios apžiūros rezultatai, tam tikrais atvejais, esant
būtinybei, – natūriniai tyrimai) kai FĮ našumas > 50 m3/d, netiesioginius (fondinė geologinė -
hidrogeologinė medžiaga, atliktų inž.-geologinių tyrimų duomenys, vietovės vizualios
apžiūros rezultatai, tam tikrais atvejais, esant būtinybei, - natūriniai
tyrimai) - kai FĮ našumas < 50m3/d [5.2]..
10 11. Ekogeologinių
Inžinerinių geologinių tyrimų arba poveikio aplinkai vertinimo
metu būtina ištirti (nustatyti) [A.3, A.6]:
10 11.1. aeracijos
zonos litologinę sudėtį, storį, filtracijos koeficientą;
10. 11.2. gruntinio vandeningojo
sluoksnio storį ir litologiją;
10. 11.3. gruntinio vandens
srauto tėkmės kryptį ir tikrąjį filtracijos greitį;
10. 11.4. gruntinio vandens
foninę cheminę sudėtį;
10. 11.5. gruntinio vandeningojo
sluoksnio ribines sąlygas (gruntinio vandens iškrovos į paviršinius vandens
telkinius sritis, gruntinio vandens pertekėjimo į gilesnius vandeninguosius
sluoksnius sąlygas ir jų pokyčius dėl FĮ veikimo).
11. 12 Papildomi ekogeologiniai
tyrimai nebūtini, jei atliktų inžinerinių – geologinių tyrimų metu buvo
nustatyti 11 punkte nurodyti rodikliai.
12. 13 Ekogeologinius
Inžinerinius geologinius tyrimus gali vykdyti tik fiziniai ir juridiniai
asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą užsiimti šios
rūšies veikla [5.2, 5.15].
V. APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI
143.
Nustatant infiltruojamų nuotekų užterštumą, hidraulinę apkrovą tikslinga
atlikti analogiškomis gamtinėmis sąlygomis įrengtų įrenginių eksploatacijos
įvertinimą.
15
4. Į natūralios sanklodos gruntus infiltruojamos nuotekos turi būti
apvalytos pirminio nuotekų valymo įrenginiuose (septikuose arba ekstensyvaus
biologinio nuotekų valymo) ir jų užterštumas po pirminio valymo negali
viršyti 150 mg O2/l pagal BDS7.
14.1.
organinėmis medžiagomis (pagal BDS7) - 150 mg O2/l, ChDS/BDS7<2,
bendru azotu (N) - 50 mg/l, bendru fosforu (P) - 10 mg/l, riebalais - 25 mg/l,
sintetinėmis veikliosiomis paviršiaus medžiagomis (detergentais): anijoninėmis
- 5 mg/l, nejoninėmis - 10 mg/l, pH turi būti tarp 6,5 ir 8,5 kaime;
14.2.
organinėmis medžiagomis (pagal BDS7) - 50 mg O2/l, ChDS/BDS7<2,
bendru azotu (N) - 20 mg/l, bendru fosforu (P) - 8 mg/l, riebalais - 25 mg/l,
sintetinėmis veikliosiomis paviršiaus medžiagomis (detergentais): anijoninėmis
- 3 mg/l, nejoninėmis - 8 mg/l, pH turi būti tarp 6,5 ir 8,5 miesteliuose ir
miestuose;
14.3.
atskirais atvejais, įvertinus vietovės geologines - hidrogeologines ir vietines
(teritorijos dydis ir jos užstatymas, vietinių geriamojo vandens tiekimo
sistemų išdėstymas bei kt.) sąlygas, miesteliuose ir miestuose gali būti
taikomi 14.1 punkte nurodyti reikalavimai.
165.
FĮ hidraulinė apkrova nuotekomis nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju
priklausomai nuo grunto filtracinių savybių, galimo poveikio aplinkai bei
nuotekų sudėties.
16.
FĮ, kurių našumas didesnis kaip 50 m3/d,
visais atvejais yra ribojama apkrova organinėmis medžiagomis (pagal BDS7), bendru azotu (N) ir bendru fosforu (P), kuri
negali būti atitinkamai didesnė kaip 1; 0,5 ir 0,15 gramų vienam kv. metrui per
dieną (g/m2 d) [A.9, A.12].
17.
FĮ, kurių našumas nuo 5 iki 50 m3/d, visais atvejais yra
ribojama apkrova organinėmis medžiagomis (pagal BDS7),
bendru azotu (N) ir bendru fosforu (P), kuri negali būti atitinkamai didesnė
kaip 1,5; 0,8 ir 0,2 g/m2 d [A.9, A.12].
18.
FĮ, kurių našumas mažesnis kaip 5 m3/d,
visais atvejais yra ribojama apkrova organinėmis medžiagomis (pagal BDS7), bendru azotu (N) ir bendru fosforu (P), kuri
negali būti atitinkamai didesnė kaip 6; 2 ir 0,9 g/m2 d kaime bei 3; 1 ir 0,6 g/m2 d miesteliuose ir miestuose.
179.
Antžeminių filtravimo laukų žemės paviršiaus nuolydis neturi būti didesnis kaip
2°. Nuotekos juose turi būti paskleidžiamos tolygiai [A.1]. Visais
atvejais gretimos teritorijos privalo būti apsaugotos nuo paviršinio vandens iš
FĮ pritekėjimo.
1820. Iš FĮ teritorijos
ištekančiame ir į paviršinius vandens telkinius įtekančiame drenažo ar
gruntiniame vandenyje teršalų koncentracija neturi viršyti nuotekų, išleidžiamų
į gamtinę aplinką paviršinius vandens telkinius, užterštumo normų
[5.17, 5.18].
1921. Nustatant FĮ
projektavimo sąlygas bei rengiant projektą, aplinkosauginiu požiūriu papildomai
būtina [5.23, 5.25]:
1921.1. parinkti
optimaliausią ekonominiu ir ekologiniu požiūriu santykį tarp FĮ ploto ir
nuotekų apvalymo prieš filtraciją efektyvumo;
1921.2. numatyti nuotekų
paskirstymo laukelių išdėstymą taip, kad būtų mažiau teršiamas gruntinis
vanduo, t.y. laukų ilgoji ašis turėtų būti skersai gruntinio vandens tėkmės [A.6];
1921.3. siekiant nepažeisti
gretimų valdų savininkų interesų, įvertinti jose įrengtų arba planuojamų
įrengti vandens ūkio sistemų sprendinius [5.6, 5.7, 5.20];
20. Išvalytos nuotekos, kurių užterštumas neviršija išleidimui į gamtinę aplinką nustatytų normatyvų, gali būti sugerdinamos į gruntą, tačiau sugerdinimo vietos planuojamos ir įrengiamos vadovaujantis FĮ įrengimui nustatytais reikalavimais
21.4.
projektuojant antžeminius filtravimo laukelius, skirtus didesnių nei 2 000
gyventojų ekvivalentų nuotekų kiekiui valyti, turi būti atliekama atranka dėl
poveikio aplinkai privalomojo vertinimo; parengta poveikio aplinkai vertinimo
ataskaita nagrinėjama ir sprendimas priimamas Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka [5.5].
212.
Parengtas projektas derinamas Statybos įstatymo bei statybos techninių
reglamentų nustatyta tvarka [5.6, 5.23, 5.24]. Kai FĮ našumas
didesnis nei 100 m3/d, projektas papildomai
derinamas su Lietuvos geologijos tarnyba Tais atvejais, kai teisės
aktų nustatyta tvarka projektas turi būti tikrinamas regiono aplinkos apsaugos
departamente (toliau – RAAD), RAAD projektą suderina su Lietuvos geologijos
tarnyba. Atsižvelgiant į vietos aplinkos sąlygas, gali būti nustatytas
motyvuotas reikalavimas įrengti dirbtinius FĮ su vandeniui nelaidžiu apatiniu
sluoksniu ir organizuotu nuotekų išleidimu.
23.
Eksploatuojant didesnio kaip 50 m3/d FĮ, būtina vykdyti
aplinkos monitoringą pagal parengtas ir patvirtintas aplinkos monitoringo
programas [5.1-5.3, 5.9, 5.17, 5.22].
22
4. Įsirengę FĮ fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės,
neturinčios juridinio asmens teisių, privalo juos tinkamai eksploatuoti ir
prižiūrėti, užtikrinti vandens išteklių apsaugą nuo užteršimo [5.1, 5.3].
VI. SANITARINĖS APSAUGOS ZONŲ REIKALAVIMAI
235.
FĮ nustatoma dviejų juostų SAZ. SAZ juostų dydžiai nustatomi įvertinus FĮ
našumą ir nuogulų litologinę sudėtį [5.13] (žr.1 lentelę).
1
lentelė. Filtravimo įrenginių sanitarinės apsaugos zonosų
dydžiai.
Juostų dydis, m
Pavadinimas Našumas,
m3/d Gruntas SAZ SAZ II juosta
I juosta
prieš pagal
gruntinio gruntinio
vandens tėkmę vandens tėkmę
1 2 3 4 5 6
iki 50 1* 100 100 100
2* 100 100 200
50-200 1 200 200 200
Antžeminio
filtravimo sistema 2 200 200 300
per
200 1 300 300 300
2 300 300 500
iki 50 1 15 15 100
Požeminio filtravimo sistema 2 15 15 200
per
50 1 15 15 200
2 15 15 300
Podirvinio drėkinimo sistema iki 5 1 15 15 50
2 15 15 100
iki 1 1 8 8 30
Filtravimo
šuliniai 2 8 8 50
1-5 1 8 8 50
2 8 8 100
1* - molingas gruntas; 2* - smėlingas gruntas.
26.
SAZ juostų dydžiai gali būti koreguojami įvertinus faktines vietovės
hidrogeologines sąlygas, meteorologinius veiksnius (vyraujančių vėjų kryptis ir
pan.), urbanizacijos, filtruojamų į gruntą nuotekų išvalymo laipsnį ir kitus
faktorius.
27.
Įvertinus paviršinio vandens telkinio - išvalytų (apvalytų) nuotekų priimtuvo -
debitą bei vandens užterštumo lygį, atstumas nuo FĮ iki paviršinio vandens
telkinių (SAZ II juostos dydis) gali būti mažesnis už nurodytąjį 1 lentelėje,
tačiau jis turi užtikrinti nuotekų apsivalymą nuo patogeninių mikroorganizmų
(minėtas atstumas įvertinamas priešprojektinių ekogeologinių tyrimų metu).
248.
FĮ SAZ I juostoje negali būti gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių [5.13].
259.
FĮ SAZ II juostoje negali būti požeminio vandens kaptažo įrenginių (šachtinių
šulinių, artezinių gręžinių ir kt.), kuriais eksploatuojamas gruntinis vanduo,
ir paviršinio vandens telkinių.
30.
Įsifiltravusių nuotekose esančių teršiančių medžiagų sklaidos požeminiuose
vandeninguose sluoksniuose atveju teršalų koncentracija ties FĮ SAZ II juostos
riba nutekančiame gruntinio vandens sraute turi atitikti įtekančio į FĮ
gruntinio vandens kokybę.
VII. GINČŲ SPRENDIMAS. ATSAKOMYBĖ
31.
Ginčus dėl šio normatyvinio dokumento vykdymo pagal savo kompetenciją sprendžia
apskrities viršininko administracijos valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie
Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija ir teismas, vadovaudamiesi Lietuvos
Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
[5.6, 5.10, 5.11, 5.14].
2632. Už šio normatyvinio
dokumento pažeidimą ir dėl to padarytą žalą atsako pažeidėjas Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
______________
A
priedas (informacinis)
LITERATŪRA
1.
Baltrukonis J. Maži nuotekų apdorojimo įrenginiai kaime. Apžvalginė
informacija, Vilnius, 1987.
2.
Buitinių nuotekų išleidimo licencijavimo įstatymas ir kodeksas. Ilinojaus
visuomenės sveikatos apsaugos departamentas, 1986 (Illinois Department of
Public Health. Private sewage disposal licensing act and code, 1986).
3.
Diliūnas J. Gamybinių ir buitinių nuotekų išleidimo į filtracijos laukus
užterštumo normos: tyrimų programa ir rekomendacijos LAND rengimui (ataskaita),
Geologijos institutas, Vilnius, 1998.
4.
Kadūnas K., Klimas A. ir kt. Filtracijos laukų eksploatacijos įtakos aplinkai
tyrimai (ataskaita, I etapas). Lietuvos geologijos sąjunga, Aplinkos apsaugos
departamentas, Vilnius, 1993.
5.
Klimas A., Marcinonis A. ir kt. Filtracijos laukų įtakos požeminei hidrosferai
tyrimas (ataskaita, II etapas). UAB “Grota”, Aplinkos apsaugos departamentas,
Vilnius, 1994.
6.
Klimas A. ir kt. Hidrogeologinės rekomendacijos filtracijos laukams įrengti ir
eksploatuoti (ataskaita, III etapas). UAB “Grota”, Aplinkos apsaugos
departamentas. Vilnius, 1994.
7.
Levitas E., Baltrukonis J. ir kt. Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei
projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos. Aplinkos
ministerija, Vilnius, 1998.
8.
Mažo našumo nutekamojo vandens valymo įrenginių techninės eksploatacijos
tipinės taisyklės, ŽŪM, Vilnius, 1985.
9.
Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai. Žemės ūkio ministerija, Aplinkos
ministerija, Vilainiai, 2000.
10.
Septinių talpyklų sistemos ir požeminis vanduo Airijoje. Airijos geologijos
tarnyba, 1993 (Geological Survey of Ireland. Septic tank systems and
groundwater in Ireland, 1993).
11.
Strusevičius Z. Nuotekų, atliekų ir mėšlo tvarkymas žemės ūkyje. Lietuvos
vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Vilainiai,
1996.
12.
Strusevičius Z., Strusevičienė S.M. ir kt. Ūkininkavimo aplinka. Mėšlo
tvarkymas, nuotekų valymas, geriamasis vanduo. Lietuvos vandens ūkio
institutas, Vilainiai, 1998.
13.
Zabulis R., Janulevičius S. Filtracijos laukų nuotekų apsivalymo parametrų
grunte natūrinis tikslinimas (ataskaita, IV etapas). UAB “Grota”, Aplinkos
apsaugos ministerija, Vilnius, 1996.
______________