LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BALANDŽIO 21 D. NUTARIMO NR. 447 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO

DERINIMO PAŽYMA

Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris

Pastabos ir pasiūlymai

Žyma apie priimtas ir nepriimtas (nurodyti motyvus) pastabas ir pasiūlymus

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2011-09-29 raštas

Nr. (1.6)7R-7977

3. Svarstytina, ar keičiamo Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 1 punkte (nutarimo projekto 12.1 punktas) neturėtų būti paaiškintos sąvokos „Euro III ir mažiau taršios“, „Euro O, I, II“.

Į pastabą neatsižvelgta.

Emisijos klasių reglamentavimas nėra Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2873; 2004, Nr. 171-6302) ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1799), reguliavimo sritis. Emisijos klases reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 3-134 „Dėl sertifikatų išdavimo ekologinius ir saugumo reikalavimus atitinkančioms krovininėms transporto priemonėms“ (Žin., 2006, Nr. 43-1578).

4. Atkreiptinas dėmesys į keičiamo Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 9 punkto (nutarimo projekto 12.4 punktas) neaiškumą. Manome, kad jeigu šiuo atveju norima nustatyti mokesčio permokos negrąžinimą, toks teisinis reguliavimas nesiderina su bendrais mokesčių administravimo principais. Pažymėtina, jog pvz., pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnį mokesčių  mokėtojo  permokėtos  mokesčių  sumos,  kurios  lieka permokos   sumas   įskaičius   mokestinei  nepriemokai  padengti, grąžinamos  mokesčių  mokėtojo  prašymu.

Į pastabą neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 13 straipsnyje yra pateiktas pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių sąrašas, į kurį Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis nėra įtrauktas.

Naudotojo mokestis yra ypatingas tuo, kad transporto priemonės savininkui ar valdytojui yra suteikta pasirinkimo teisė mokėti už pageidaujamą naudojimosi apmokestintais keliais laikotarpį (dienos, savaitės, mėnesio ir metų). Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo – naudojasi keliais tiek darbo, tiek ir asmeniniais reikalais. Naudotojo mokesčio kontrolė vykdoma apmokestintuose keliuose. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju yra neįmanoma nustatyti, ar transporto priemonės savininkas ar valdytojas iš tiesų naudojosi keliais ir kokiais kriterijais remiantis reikėtų apskaičiuoti naudotojo mokesčio permoką. Remdamiesi minėtais argumentais, manome, kad nustatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms.

5. Svarstytinas keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 4.14 punkto (nutarimo projekto 13.1 punktas) 2 pastraipos atitikimas Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos įstatymo 10 straipsnio 1 daliai (įsigaliosiančia nuo 2012 m. sausio 1 d.), kurioje nustatyta, jog lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą iš esmės gali būti naudojamos tik valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti ir gaunamai informacijai apdoroti.

Į pastabą neatsižvelgta.

Lėšų, gaunamų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, dydis nėra pastovus, t. y. priklauso nuo teisinių, techninių ir kt. aplinkybių. Šios lėšos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatomis (įsigaliosiančiomis nuo 2012 m. sausio 1 d.), bus vienas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kokiems tikslams gali būti naudojamos šios programos finansavimo lėšos.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad programos finansavimo lėšos naudojamos saugaus eismo programoms keliuose ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti ir gaunamai informacijai apdoroti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą) ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, manome, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 4.14 punkto (nutarimo projekto 13.1 punktas) 2 pastraipa atitinka įstatymo nuostatas. Nutarimo projektu detalizuojama, kam bus naudojamos programos lėšos – visų pirma, stacionariosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangos funkcionavimui užtikrinti (kad įranga veiktų ir jai prižiūrėti), toliau, jei lieka lėšų, iš įrangos gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms bei jų priemonėms įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

2009-09-28 raštas

Nr. 2D- 4711 (12.51)

Atkreipiame dėmesį į tai, kad žemdirbiai kelia daug klausimų, susijusių su transporto priemonių naudojimu. Jų nuomone, teisinė reglamentacija žemdirbiams nepalanki ir neteisinga tachografų naudojimo, mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir kitais klausimais. Todėl nutarimo projekte numatytas mokesčių tarifų padidinimas, žemdirbiams keliant klausimą dėl jų sumažinimo, nebūtų suprastas žemdirbių bendruomenėje ir iššauktų nepasitenkinimo bangą.

Atsižvelgdami į tai, nepritariame dėl nutarimo projekte numatytų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio tarifų padidinimo už transporto priemones, kurių savininkai – žemės ūkio veiklos subjektai

Į pastabą neatsižvelgta.

Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektams, turintiems iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės transporto priemones (N1–N3 kategorijų), jau nustatyti mažesni nei kitiems transporto priemonių savininkams ar valdytojams naudotojo mokesčio dydžiai.

Nutarimo projektu žemės ūkio veiklos subjektams siūloma naudotojo mokesčius didinti, tačiau mažiau negu kitiems transporto priemonių savininkams ar valdytojams, t. y. išlaikant lengvatas.

Be to, šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektai gali nemokėti naudotojo mokesčio, jei apmokestinto kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokestintą kelią, žiedinėse sankryžose. Jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kt.) nėra galimybės kirsti apmokestinto kelio stačiu kampu kelių sankryžoje arba atlikti posūkio iš vieno neapmokestinto kelio į kitą apmokestintą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į apmokestintą kelią, važiuoti apmokestinto kelio dalimi nesumokėjus naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos. Taip pat naudotojo mokesčio mokėti nereikia žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima žemdirbyste ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2011-10-05 raštas

Nr.1D-6882(3)

1. Nutarimo projekto 8 punkte keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 2¹ punkte siūloma įgalioti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, suderinus su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Susisiekimo ministerija, parengti ir patvirtinti Pervestinų lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką (toliau – Pervestinų lėšų mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarka). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 punktą (Įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.) lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose, yra vienas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 3 punktą Vyriausybės įgaliota institucija, kuri yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir administravimo vykdytoja yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta Pervestinų lėšų mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarka turėtų būti patvirtinta Kelių priežiūros ir plėtros programos administratoriaus arba Susisiekimo ministerijos, kaip ir Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta „mokesčio už eismo ribojimą <…> mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarka“. Todėl siūlome tikslinti nutarimo projekto 8 punkte keičiamo nutarimo 2¹ punktą formuluojant įgaliojimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos arba Susisiekimo ministerijai, suderinus su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, parengti ir patvirtinti Pervestinų lėšų mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką.

Į pastabą neatsižvelgta.

Nutarimo projekto 8 punkte (2¹ punktas) siekiama nustatyti pervestinų lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką, t. y. ne Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, bet lėšų, kurios bus pervedamos į programą. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir administravimo vykdytojas atlieka funkcijas, susijusias tik su programos lėšomis.

Nutarimo projekto 8 punkto redakcija buvo numatyta atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (1.18-31-4)-R8387 (Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 3, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto derinimo raštas) pateiktas pastabas dėl įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta baudų, surinktų už nustatyto greičio viršijimą, administravimo tvarka, todėl gali kilti nesklandumų surenkant ir pervedant lėšas į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą. Jų nuomone, administruoti į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą pervedamas baudas turėtų nutarimus skirti administracinę baudą priėmusi ir jų vykdymo priežiūrą bei kontrolę atliekanti valstybės institucija, t. y. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jo padaliniai.

2. Nutarimo projekto 13 punkte keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – keičiamas tvarkos aprašas) 4.14 punkte nustatyta, kad „nepanaudota lėšų dalis <…> paskirstoma <…> pagal Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintas taisykles“. Manome, kad netikslinga rengti atskirą teisės aktą minėtiems santykiams sureguliuoti, todėl siūlome keičiamo tvarkos aprašo 4.14 punkte nustatyti, kad nepanaudotų lėšų paskirstymas vykdomas pagal Pervestinų lėšų mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkoje nustatytus reikalavimus.

Į pastabą neatsižvelgta.

Atsižvelgdami į pateiktus argumentus dėl Vidaus reikalų ministerijos pastabos (Nr. 1) ir į tai, kad nutarimo projekto 13 punkte (4.14 punktas) nurodytomis taisyklėmis norima detalizuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kitai institucijai skirtų lėšų panaudojimą, manome, kad tikslinga būtų reglamentuoti taip, kaip numatyta nutarimo projekte.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-10-10 raštas Nr.((2.35-03)-5K-1123048)-6K-1111156

Įstatymo 9 straipsnio 3 punktu nustatyta, kad į programos finansavimo sąskaitą yra pervedamos lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šių lėšų mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką. Atsižvelgdami į minėtas įstatymo nuostatas, siūlome tikslinti nutarimo projekto 8 punktu papildomo 2¹ punkto redakciją ir nutarimu įgalioti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos (kaip Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir administravimo vykdytoja), suderinus su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, nustatyti pervestinų lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką (toliau – tvarka).

Į pastabą neatsižvelgta.

Atkreipiame dėmesį, kad minėtos tvarkos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 4.14 punktas (nutarimo projekto 13.1 punktas) pervestinų lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, tarp jų ir likusių nepanaudotų lėšų, skirtų stacionarios pažeidimų fiksavimo įrangos priežiūrai ir gautos informacijos apdorojimui, naudojimo nuostatos turėtų atitikti įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Siūlome patikslinti minėto aprašo 4.14 punktą (nutarimo projekto 13.1 punktas) ir išbraukti žodžius ,,Nepanaudota šių lėšų dalis po lygiai paskirstoma Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kitoms saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybai gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti pagal Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintas taisykles“.

Į pastabą neatsižvelgta.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad programos finansavimo lėšos naudojamos saugaus eismo programoms keliuose ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti ir gaunamai informacijai apdoroti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą) ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, manome, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 4.14 punkto (nutarimo projekto 13.1 punktas) 2 pastraipa atitinka įstatymo nuostatas. Nutarimo projektu detalizuojama, kam bus naudojamos programos lėšos – visų pirma, stacionariosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangos funkcionavimui užtikrinti (kad įranga veiktų ir jai prižiūrėti), toliau, jei lieka nepanaudotų lėšų, iš įrangos gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms bei jų priemonėms įgyvendinti.

Taip pat siūlome <...> nutarimo projekto 12.4 punkte apibrėžti, kokiais atvejais transporto priemonių savininkams ar valdytojams naudotojo mokestis yra negrąžinamas.

Į pastabą neatsižvelgta.

Naudotojo mokestis yra ypatingas tuo, kad transporto priemonės savininkui ar valdytojui yra suteikta pasirinkimo teisė mokėti už pageidaujamą naudojimosi apmokestintais keliais laikotarpį (dienos, savaitės, mėnesio ir metų). Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo naudojasi keliais tiek darbo, tiek ir asmeniniais reikalais. Naudotojo mokesčio kontrolė vykdoma apmokestintuose keliuose. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju yra neįmanoma nustatyti, ar transporto priemonės savininkas ar valdytojas iš tiesų naudojosi keliais ir kokiais kriterijais remiantis reikėtų apskaičiuoti naudotojo mokesčio permoką. Remdamiesi paminėtais argumentais, manome, kad nustatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2011-09-20 raštas Nr. 51-1232

<...> nutarimo projekte siūloma drastiškai didinti transporto priemonių naudotojo mokesčio tarifus iki Kelių priežiūros ir plėtros įstatyme numatytų ribinių tarifų maksimalios reikšmės, tokiu būdu ženkliai pasunkinant mokestinę naštą komerciniam kelių transportui. Priėmus šį nutarimo projektą, dienos mokesčio tarifas padidėtų 85 proc., o metų tarifo dydis kai kurioms transporto priemonių kategorijoms išaugtų net 3 kartus. Krovininis kelių transportas šiuo metu tik pradeda atsigauti po krizės, tačiau pasaulio ekonomika susiduria jau su kitais iššūkiais ir neatmetama naujo nuosmukio galimybė. Asociacija „Linava“ laikosi nuomonės, jog šiuo sudėtingu metu tokio masto naudotojo mokesčių tarifų didinimas ženkliai sumenkins Lietuvos krovininio kelių transporto konkurencingumą.

Akivaizdu, kad nutarimo projekte numatomas transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio tarifų ryškus padidinimas dar labiau pablogins keleivių vežėjų padėtį. Nuo 2009 m. sausio 1 d., kuomet pridėtinės vertės mokesčio tarifas, taikomas keleivių vežimui, nuo lengvatinio 5 proc. išaugo iki 21 proc., keleivinio transporto įmonių ekonominė padėtis žymiai pablogėjo. Š.m. liepos 1 dienai keleivių vežėjų skolos išaugo iki 69 mln. litų. Dėl sunkios ekonominės situacijos viešajame transporte ir numatomo transporto priemonių naudotojo mokesčio tarifų padidinimo keleivių vežėjai bus priversti pabranginti viešojo transporto bilietus. Tai būtų labai ne laiku ir nepopuliaru.

Į pastabą neatsižvelgta.

Naudotojo mokesčio dydžiai Lietuvoje paskutinį kartą buvo keisti 2006 metais ir yra sąlyginai maži, lyginant tiek su Direktyvoje 2006/38/EB numatytais dydžiais, tiek ir su kitose šalyse esančiais mokesčiais. Pavyzdžiui, Vokietijoje krovininės transporto priemonės sumoka ~0,49–0,99 Lt/1 km, Austrijoje – 0,45–0,93 Lt/1 km, tuo tarpu Lietuvoje vidutinė naudotojo mokesčio dalis nuvažiuotam kilometrui magistraliniais keliais 2009 m. tesiekė 0,055 Lt/km (Intelektinių (pažangių) transporto sistemų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija, 2011)

Einamosios ir periodinės kelių priežiūros kaštus turėtų padengti kelių naudotojai. Lietuvoje ši nuostata praktiškai neįgyvendinama. Vien tik 2011 m. kelių priežiūrai yra skirta 267 mln. Lt, kai tuo tarpu lėšų už transporto priemonių mokesčius planuojama surinkti tik ~120 mln. Lt. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius apmokestinimą už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, kuriuose vyrauja nuostata, kad „naudotojas moka“, siūloma didinti naudotojo mokesčio dydžius.

Neigiamas poveikis dėl naudotojo mokesčio didinimo yra numatytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.

Nutarimo projekte siūloma tarifų diferenciacija pagal transporto priemonių variklių emisijos klases yra teigiamas sprendimas, tačiau skirstymas tik į 2 grupes yra nepakankamas. Manome, kad EURO III klasės transporto priemones, pagamintas prieš 10 ar daugiau metų, visiškai nelogiška priskirti tai pačiai kategorijai, kaip ir pačias moderniausias EURO V klasės transporto priemones.

Į pastabą neatsižvelgta.

Siūlymas tik padidintų naudotojo mokesčio dydžius transporto priemonėms, kurios atitinka EURO III emisijos klasę. Nutarimo projekte emisijos klasių grupavimas yra numatytas įvertinus transporto priemonių, naudojamų ne tik tarptautiniuose, bet ir vidaus pervežimuose, atitiktį emisijos klasėms. Emisijos klasių grupavimas yra susijęs ir su naudotojo mokesčio (vinječių) sistemos kaštais.

<...> manome, kad įmonėms – žemės ūkio veiklos subjektams mažesni mokesčių tarifai gali būti taikomi tik specialioms transporto priemonėms, neskirtoms keleivių ar krovinių vežimui. Nereti atvejai, kai žemės ūkio veiklos subjektai yra įsigiję licencijas vykdyti vidaus ar net tarptautinius krovinių vežimus ir dėl lengvatinių naudotojo mokesčio tarifų nepagrįstai įgauna konkurencinį pranašumą prieš kitus vežėjus.

Į pastabą neatsižvelgta.

Žemės ūkio veiklos subjektams mažesni naudotojo mokesčio ribiniai tarifai yra numatyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, todėl teikiami pasiūlymai turėtų būti nagrinėjami įstatymo lygmeniu. Keičiant atitinkamas įstatymo nuostatas, šie pasiūlymai bus vertinami.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos

2011-10-06 raštas

Nr. 407

3. Lydimuose dokumentuose teigiama, kad teikiami pakeitimai mažins administracinę naštą transporto naudotojams, verslui, tačiau siūlomomis nuostatomis jiems atsiranda papildomi reikalavimai.

Į pastabą neatsižvelgta.

Nutarimo projekte siūloma transporto priemonių savininkams ar valdytojams sumažinti administracinę naštą, susijusią su dokumentų, patvirtinančių mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones sumokėjimą, pateikimu, t. y. supaprastinami reikalavimai pateikiamiems dokumentams.

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos

2011-10-07 raštas Nr. 04-04-48

Kategoriškai ir vienareikšmiškai nepritariame ketinimui papildomai apmokestinti SVV įmonių veikloje naudojamą nesunkų ir sunkų krovininį transportą, nes jis ir jam naudojamas kuras jau yra tris kartus apmokestintas. <...>

<...> nesunkus krovininis transportas yra apmokestinamas neproporcingai daug, o realiai kelius laužantis sunkusis krovininis transportas (skaičiuojant vienai transporto su kroviniu tonai) santykinai apmokestintas žymiai mažiau, t. y. tris kartus mažiau negu rekomenduojama ES direktyvoje.

Tokiu būdu neproporcingai didelė kelių fondo pildymo našta yra užkrauta ant SVV įmonių, daugiausiai naudojančių labai lengvą, iki ir šiek tiek virš 3,5 t, krovininį transportą, kurio svoris prilygsta lengvųjų automobilių svoriui.

Projekte numatyta nesunkaus krovininio transporto, kurio bendroji masė iki 3,5 t, apmokestinimo žemutinę ribą padidinti 3 kartus (plius 200 proc.) nuo 600 Lt iki 1800 Lt per metus.

Projekte numatyta krovininio transporto, kurio bendroji masė yra nuo 3,5 iki 12 t, apmokestinimo žemutinę ribą padidinti 2,6 karto (plius 157 proc.) nuo 700 Lt iki 1800 – 2400 Lt per metus.

Projekte numatyta krovininio transporto, kurio bendroji masė yra nuo 12 iki 40 t., apmokestinimo žemutinę ribą padidinti 3,25 karto, (plius 225 proc.) nuo 800 Lt iki 2600 – 3600 Lt per metus.

Į pastabą neatsižvelgta.

Tik dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, patenka į Kelių priežiūros ir plėtros programą (iš numatytų 55 proc. – 46 proc.). Krovininės kelių transporto priemonės, kurių bendroji masė yra iki 12 t, yra apmokestintos vieninteliu – naudotojo mokesčiu. Atitinkamai krovininės kelių transporto priemonės, kurių bendroji masė 12 t ir daugiau, arba didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės yra apmokestintos keletu mokesčų. Naudotojo mokesčio dydžiai priklauso nuo transporto priemonės bendrosios masės, emisijos klasių, t. y. kuo sunkesnė, taršesnė transporto priemonė, tuo didesni mokesčiai jai yra nustatyti.

Analizuojant naudotojo mokesčio dydžių didinimą turi būti lyginami esami (dabar galiojantys) naudotojo mokesčio ir nutarimo projekte siūlomi dydžiai, todėl asociacijos pateikti skaičiavimai nėra tikslūs.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki šiol galiojančiame Vyriausybės nutarime ir numatomame projekte, savaitės ir mėnesio mokesčių tarifai yra užaukštinti, todėl jų sandauga, mokant dalimis už metus, gerokai viršija numatytą metinį mokestį. Tai akivaizdžiai pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB II priedo nuostatą, kuri skelbia, kad:

„Transporto priemonės naudotojo mokesčio mėnesio ir savaitės tarifai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūrai trukmei.

Vienos dienos naudotojo mokestis yra vienodas visų kategorijų transporto priemonėms ir sudaro 8 eurus.“

Taigi ES direktyva pažeista ir nustatant dienos mokestį, nes jis negali būti didesnis kaip 8 eurai (x 3,4528) 27,63 Lt, tuo tarpu, kai iki šiol buvo 20 – 37 Lt., o projekte ir vėl numatytas 40 proc. per didelis mokestis – 37 Lt dienai.

Į pastabą neatsižvelgta.

Maksimalius naudotojo mokesčio dydžius reglamentuoja Direktyva 2006/38/EB. Nutarimo projekte siūlomi metiniai naudotojo mokesčio dydžiai nesiekia šioje Direktyvoje nustatytų maksimalių dydžių. Dienos tarifą, kaip ir minėta nutarimo projekto lydimuose dokumentuose, siūloma nustatyti tokį, koks yra Direktyvoje (11 EUR).

Naudotojo mokesčio dydžiai nėra nustatomi paprastos aritmetinės operacijos – sandaugos veiksmu. Tarp skirtingų (laiko atžvilgiu) naudotojo mokesčio tarifų (dienos, savaitės, mėnesio ir metų) negali būti tiesinės priklausomybės, nes tokiu atveju nebūtų poreikio jų įvesti. Užsienio šalyse taikoma praktika, kai įsigyjant vinjetę ilgesniam laikotarpiui kelių naudotojai moka mažiau, nei šį mokestį dalimis mokant už tą patį laikotarpį.

Be to, SVV įmonės, kurių veikloje transportas būtinai reikalingas, tačiau naudojamas retai, neintensyviai, lyginant su specializuotomis transporto veiklos įmonėmis, transporto mokesčiams patiria santykinai didesnes išlaidas, siekdami parduoti savo prekes ar paslaugas.

Į pastabą neatsižvelgta.

Transporto priemonės savininkui ar valdytojui yra suteikta pasirinkimo teisė sumokėti už pageidaujamą naudojimosi apmokestintais keliais laikotarpį.

Dauguma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dar tik atsigauna po šalį ir pasaulį sukrėtusio ekonominio nuosmukio ir neturi lėšų, kurių papildomai reikėtų padidinus mokesčius. Be to išlaidos padidės keliant minimalius ir panašius atlyginimus (su mokesčiais), todėl iniciatyva didinti transporto priemonių apmokestinimą yra visiškai netinkama ir ne laiku.

Be to, transporto parko amžiaus vidurkis Lietuvoje yra apie 15 metų, technika sena, todėl papildomai ją apmokestinus sunku bus sutaupyti lėšas naujesniems automobiliams įsigyti. Seni automobiliai daugiau teršia aplinką.

Į pastabą neatsižvelgta.

Naudotojo mokesčio dydžiai Lietuvoje paskutinį kartą buvo keisti 2006 metais ir yra sąlyginai maži, lyginant tiek su Direktyvoje 2006/38/EB numatytais dydžiais, tiek ir su kitose šalyse esančiais mokesčiais. Pavyzdžiui, Vokietijoje krovininės transporto priemonės sumoka ~0,49–0,99 Lt/1 km, Austrijoje – 0,45–0,93 Lt/1 km, tuo tarpu Lietuvoje vidutinė naudotojo mokesčio dalis nuvažiuotam kilometrui magistraliniais keliais 2009 m. tesiekė 0,055 Lt/km. (Intelektinių (pažangių) transporto sistemų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija, 2011)

Neigiamas poveikis dėl naudotojo mokesčio didinimo yra numatytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.

_______________