AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 6 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU BEI PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. XI-1028 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008 ir 2009 metų ataskaitų“ 3 straipsnio 2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 1 d. pavedimas Nr. 62-5386, kuriais pavesta parengti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, įtvirtinant skyriuose, reglamentuojančiuose moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimą bei moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimus, seksualinį priekabiavimą, priekabiavimą ir nurodymą diskriminuoti.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos 2011 m. birželio 29 raštas Nr. 62-2940, kuriuo prašoma įvertinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Teisingumo ministerijos pasiūlymus dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo bei prireikus įtraukti šiuos siūlymus į rengiamą įstatymo projektą.
2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (toliau vadinama – Direktyva), nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į projekto rengimą paskatinusias priežastis, siekiama padidinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų taikymo veiksmingumą bei užtikrinti jo visišką atitiktį naujai priimtam ES teisės aktui – 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB. (toliau vadinama – Direktyva).
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Lygių galimybių kontrolieriaus 2009 metų ataskaitoje konstatuojama problema: „Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas ar nurodymas diskriminuoti yra įtvirtinti tik sąvokų skirsnyje. Tačiau nagrinėjant diskriminacijos dėl lyties atvejus ir teisiškai vertinant diskriminacinių veiksmų buvimą ar nebuvimą, būtina remtis skyriaus, reglamentuojančio moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimus, straipsniais. Todėl, siekiant priimti teisėtą, objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo ir nurodymo diskriminuoti veiksmų įvertinimo, būtina minėtas diskriminacijos formas nustatyti kaip pažeidžiančias žmogaus teises ir įtvirtinti jas skyriuose, reglamentuojančiuose Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimą bei Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimus“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Tarnyba, vykdydama savo funkcijas, dėl šių priežasčių susiduria su praktinėmis šio įstatymo nuostatų taikymo problemomis. Tarnyba negali taikyti sankcijas už veiksmus, kurie pateikti tik sąvokų skyriuje, bet nėra nurodyti galiojančio įstatymo III skyriuje Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas.
Įstatyme nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimu nedelsiant pateikti jam informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti. Šios informacijos pateikimo terminas įstatyme nėra aiškiai apibrėžtas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, prašoma informacija pateikti neretai delsiama, o tai trukdo operatyviai ištirti skundą dėl diskriminacijos lyties pagrindu.
Galiojančio įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame sąvokas, tiesioginės diskriminacijos sąvokos apibrėžime nurodomi atvejai, kurie nelaikytini tiesiogine diskriminacija. Direktyvoje, o ir kitose moterų ir vyrų lygybę reglamentuojančiose ES direktyvose, tiesioginės diskriminacijos sąvoka apibrėžta nenurodant jokių išimčių. Be to, atvejai kurie nėra laikomi diskriminacija dėl lyties, nėra laikytini sąvokos apibrėžimo sudėtine dalimi, o yra praktinio taikymo nuostatos. Tiek šioje perkeliamoje Direktyvoje, tiek kitose ES direktyvose moterų ir vyrų lygybės srityje, atvejai, kurie nelaikomi diskriminacija, pateikiami ne kaip kurios nors diskriminacijos dėl lyties formos (tiesioginės, netiesioginės diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo) išimtys, o kaip atvejai, kurie nėra laikomi pažeidimu ir nėra draudžiami. Pavyzdžiui, 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB nustato, kad „skirtingas požiūris dėl su lytimi susijusios savybės nelaikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų sąlygų tokia savybė yra tikras ir lemiamas profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas“. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, nelaiko diskriminacija dėl lyties atvejus, „jei prekių tiekimą ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“. Taigi, galiojančio įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka Direktyvos nuostatas.
Be to, galiojantis įstatymas nepilnai užtikrina vienodą savarankiškai dirbančiųjų moterų ir vyrų traktavimą, jiems steigiant, įrengiant įmones ar plėtojant savarankišką veiklą, o to reikalauja minėta Direktyva. Direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2012 m. rugpjūčio 5 d.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. XI-1028 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008 ir 2009 metų ataskaitų“ 3 str. 2 punkto įpareigojimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 1 d. pavedimą Nr. 62-5386, teikiamu projektu siūloma įstatymo III skyrių Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas papildyti nauju 6 straipsniu, kuriuo moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu būtų įvardinti veiksmai dėl diskriminacijos dėl lyties. Galiojančiame įstatyme diskriminacija dėl lyties įvardijama kaip tiesioginė, netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti.
Įvardijus galiojančio įstatymo III skyriuje veiksmus, laikytinus moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu, logiška įvardinti ir atvejus, kurie nėra laikytini pažeidimu. Teikiamu projektu atvejus, kurie nėra laikytini moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu, siūloma perkelti iš sąvokas reglamentuojančio straipsnio ir įtvirtinti III įstatymo skyriuje (6 straipsnis) kaip išimtys. Taip siekiama sudaryti teisines prielaidas, kad nurodyti atvejai nebūtų laikomi moterų ir vyrų lygių teisių pažeidžiančiais veiksmais ir nebūtų draudžiami, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, būtų suteiktas pagrindas praktikoje netaikyti sankcijų tais atvejais, kurie būtų įvardinti, kaip nelaikytini pažeidimu. Be to, tokiu būdu įstatymo nuostatos tiksliau atitiktų Direktyvos 3 straipsnio a) punktą.
Siekiant patikslinti galiojančio įstatymo nuostatų atitiktį Direktyvos 4 straipsnio 1 daliai, teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos administracines ar viešąsias paslaugas, pvz., išduodamos verslo liudijimus, teikdamos mokymų paslaugas ar pan., nepažeistų moterų ir vyrų lygių teisių (3 straipsnio papildymas nauju 4 punktu).
Teikiamu projektu siūloma pakeisti 25 straipsnio 1 dalį, vietoje termino „nedelsiant“ nustatant konkretų – 3 darbo dienų – laikotarpį, per kurį valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės, organizacijos, fiziniai asmenys lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimu privalo pateikti jam informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti.
Laukiami teigiami rezultatai: sudarytos teisinės prielaidos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai taikyti sankcijas visais diskriminacijos dėl lyties atvejais, įskaitant seksualinį priekabiavimą, priekabiavimą ir nurodymą diskriminuoti, ir netaikyti sankcijų tais atvejais, kurie nelaikomi pažeidimu; įstatymas suderintas su ES teise.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Teikiamas projektas tiesioginės įtakos minimoms sritims neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Galima netiesioginė palanki įtaka verslo sąlygoms.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti ar naikinti nereikės
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir perkelia vieno iš ES teisės aktų nuostatas.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiamos sąvokos ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įstatymui įgyvendinti papildomų išlaidų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projekto rengimą koordinavo viceministras Audrius Bitinas, parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos skyriaus (vedėjas – Evaldas Bacevičius, tel. 266 81 70) vyriausiasis specialistas Andrius Tekorius, tel. 266 81 65, ir šio skyriaus vedėjo pavaduotoja Vanda Juršėnienė, tel. 2664 273.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „moterų ir vyrų lygios galimybės“, „moterų ir vyrų lygybė“, „lyčių lygybė“.
Ministras Donatas Jankauskas