LIETUVOS RESPUBLIKOS

TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9¹, 10, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 25 ir

26 Straipsnių pakeitimo, III ir iv skyrių pavadinimų pakeitimo įstatymo

AIŠKINAMASIS  RAŠTAS

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9¹, 10, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo, III ir IV skyrių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į:

– Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolą Nr. SPP-328, kuriuo Seimas grąžino Tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 17 ir 26 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1498 iniciatoriams tobulinti;

– 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva), kurios nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d., ir būtinybę skubiai pašalinti nacionalinės teisės prieštaravimus Europos Sąjungos teisei (Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato raštas (Nr. 2176/11/MARK), nes priešingu atveju prieš Lietuvą gali būti pradėta teisės pažeidimo procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį;

– 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos praktinį vadovą „Kenksmingų medžiagų kiekio cigaretėse nustatymas ir kai kurie pagrindiniai kriterijai laboratorijoms patvirtinti“;

– Europos Sąjungos teisės aktus dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo;

– Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kitų institucijų bei verslo asociacijų pastabas ir pasiūlymus.

Įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) ir Paslaugų direktyvos bei kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, susijusias su ūkio subjektų teisės teikti paslaugas ir verstis veikla įgijimu (veiklos licencijavimu), reguliuojančias ant tabako gaminių pakuočių nurodomų kenksmingų medžiagų kiekio patikros metodus; patikslinti Tabako kontrolės įstatyme nustatytas ekonomines sankcijas už kai kurių šio įstatymo nuostatų pažeidimus ir priežiūros institucijų kompetenciją skirti už juos baudas; pagal lietuvių kalbos reikalavimus patikslinti įstatyme vartojamas sąvokas ir kt.

Įstatymo projekte daromi šie pagrindiniai galiojančio Tabako kontrolės įstatymo pakeitimai:

1) Šiuo metu galiojančiame Tabako kontrolės įstatyme nustatyta, kad teisę verstis su tabako gaminiais susijusiu verslu (tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba) Lietuvos Respublikoje turi tik licencijas įsigijusios Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos įmonės ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybių įstatymus turinčių teisę verstis komercine ūkine veikla, filialai.

Pagal Paslaugų direktyvos nuostatas valstybėms narėms draudžiama reikalauti, kad bet kurioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, pageidaujantis laikinai teikti paslaugas kitoje valstybėje, joje įsisteigtų. Teisė laisvai teikti laikinas paslaugas turi būti suteikta visiems Europos ekonominės erdvės valstybių paslaugų teikėjams, įskaitant ir juridinio asmens statuso neturinčius juridinių asmenų filialus, kitas organizacijas.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte keičiamos veiklos rūšių licencijavimą reguliuojančios nuostatos, t. y. nustatoma, kad licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitų Europos ekonominės erdvės ir užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, o licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba tabako gaminiais (t. y. teikti laikinas paslaugas) – ir Lietuvos Respublikoje neįsisteigusiems kitų Europos ekonominės erdvės valstybių juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams (toliau – juridiniai asmenys ir jų filialai).

Pažymėtina, kad pagal Paslaugų direktyvą įstatymuose gali būti nustatyti kai kurie steigimosi ir paslaugų teikimo laisvės apribojimai, jeigu jie yra nediskriminuojantys, proporcingi ir pateisinami svarbiais visuomenės interesais, taip pat jeigu užsibrėžto tikslo neįmanoma pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tabako gaminių vartojimas sukelia sunkių pasekmių visuomenės sveikatai, dėl to patiriama didelių ekonominių nuostolių. Kaip nurodoma Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, tabako gaminių vartojimo paplitimas yra pasaulinė problema, reikalaujanti veiksmingo visų valstybių reagavimo, siekiant sumažinti tabako gaminių vartojimą ir prieinamumą.

Lietuvos statistikos departamento ir kitų institucijų atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje iš esmės nemažėja kasdien rūkančių gyventojų dalis ir naujų susirgimų kai kuriomis tabako gaminių vartojimo sukeltomis ligomis skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didėja rūkančių vaikų ir paauglių skaičius. 

Kartu pažymėtina, kad Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis užsienio valstybėmis, ypač didelis tabako gaminių kainų skirtumas. Dėl šios priežasties tabako gaminiai yra viena pagrindinių kontrabandos ir nelegalios prekybos prekių, o jos apimtys – vienos iš didžiausių Europos Sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad tabako gaminiai yra akcizinės prekės, kurioms taikomas ypatingas valstybinis teisinis reguliavimas, ir siekiant mažinti tabako gaminių vartojimą ir jo daromą žalą visuomenės sveikatai ir ūkiui, užtikrinti prekybos tabako gaminiais kontrolę ir užkirsti kelią nelegalių ir sveikatai pavojingų tabako gaminių patekimui į apyvartą, t. y. siekiant svarbių visuomenės interesų (apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti viešąją tvarką), Įstatymo projekte Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, įtvirtinančios prekybos jais licencijavimą ir reikalaujančios įsisteigti, norint gauti neterminuotą licenciją (įskaitant licenciją verstis tabako gaminių mažmenine prekyba iš automobilinių parduotuvių), nekeičiamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad prekyba tabako gaminiais iš automobilinių parduotuvių nėra laikina paslauga ir jai netaikytinos Paslaugų direktyvos 16 straipsnio nuostatos. Šia veikla verstis leidžiama tik įsigijus neterminuotą licenciją ir laikantis savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos, t. y. pagal savivaldybių tarybų nustatytus grafikus, maršrutus ir kt.

Siekiant svarbių visuomenės interesų – apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti viešąją tvarką – Įstatymo projekte taip pat nenumatoma, kad licencijos gali būti išduodamos fiziniams asmenims. Nustačius, kad licencijos verstis su tabako gaminiais susijusia veikla gali būti išduodamos ir fiziniams asmenims, ypač išaugtų tabako gaminių prieinamumas, būtų sudėtinga užtikrinti viešąją tvarką, užkirsti kelią kontrabandai ir nelegalių tabako gaminių realizavimui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Paslaugų direktyva neapibrėžia paslaugų laikinumo. Be to, valstybėms narėms palikta teisė riboti licencijų galiojimo teritoriją ir reikalauti įsisteigti valstybėje narėje, kurioje planuojama vykdyti veiklą, jei tai yra pateisinama svarbiais visuomenės interesais ir jų negalima apginti mažiau ribojančiomis priemonėmis, jei šie reikalavimai yra proporcingi ir nediskriminuojantys, taip pat, kai licencija yra susijusi su fizine infrastruktūra.  

Siekiant užtikrinti tabako verslo kontrolę, užkirsti kelią kontrabandinių tabako gaminių realizavimui, Lietuvoje licencijų išdavimas yra siejamas su atitinkama infrastruktūra, t. y. licencijos išduodamos konkrečiai prekybos vietai, juridiniai asmenys ir jų filialai, besiverčiantys mažmenine prekyba tabako gaminiais, privalo naudoti kasos aparatus, besiverčiantys didmenine prekyba – turėti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sandėlius ir pan.

Įstatymo projekte įtvirtinti reikalavimai taikomi visiems ta pačia veikla besiverčiantiems Lietuvos, kitų Europos ekonominės erdvės bei kitų užsienio valstybių paslaugų teikėjams, jais siekiama apsaugoti svarbius visuomenės interesus, todėl jie yra nediskriminuojantys ir proporcingi.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis galiojančio Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis, Lietuvoje ir šiuo metu yra išduodamos sezoninės licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Atsižvelgiant į tai, kad daugumai kurortinio, poilsio ir turizmo vietovių Lietuvoje yra būdingas jose vykdomos prekybinės veiklos sezoniškumas, licencijos išduodamos vienam savivaldybės tarybos nustatytos trukmės kurortiniam, poilsio ir turizmo sezonui. Tikimybė, kad daug Lietuvoje neįsisteigusių Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų ar jų filialų atvyks prekiauti tabako gaminiais tokiam trumpam laikotarpiui yra nedidelė, be to, licencijos yra išduodamos prekiauti konkrečioje prekybos vietoje (patalpose), todėl abejotina, ar Europos ekonominės erdvės valstybių juridiniai asmenys ar jų filialai trumpalaikei veiklai statytų naujus statinius ar įrengtų naujas patalpas. Tikėtina, kad jie išsinuomotų tas patalpas, kuriose ir ankstesniais sezonais buvo prekiaujama tabako gaminiais. Atsižvelgiant į tai, tabako gaminių prieinamumas neturėtų padidėti.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje draudžiama parduoti tabako gaminius, jeigu jie nepaženklinti banderolėmis, taip pat jeigu ant tabako gaminių pakuočių valstybine lietuvių kalba nepateikti įspėjamieji užrašai apie kenksmingą tabako gaminių poveikį sveikatai, tabako gaminiuose esančias kenksmingas medžiagas ir jų kiekius, todėl Lietuvoje neįsisteigę kitų Europos ekonominės erdvės valstybių juridiniai asmenys ir jų filialai galėtų prekiauti tik iš Lietuvos ūkio subjektų, turinčių teisę verstis didmenine prekyba, įsigytais tabako gaminiais. Visa tai apsunkina naujų rinkos dalyvių galimybes vykdyti sezoninę prekybą tabako gaminiais.

Be to, jeigu būtų atsisakyta sezoninių licencijų, sumažėtų legalių prekybos tabako gaminiais vietų skaičius ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos neteisėtai (kontrabandinių ar kitaip neteisėtai įsigytų, į apskaitą neįtrauktų ir pan.) tabako gaminių prekybai, nes didžiausios Lietuvos kurortinės, poilsio ir turizmo vietovės yra padidintos rizikos zonoje, t. y. netoli Rusijos (Kaliningrado sr.) ir Baltarusijos, kuriose tabako gaminiai yra ženkliai pigesni, negu Lietuvoje.

2) Atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos nuostatas, tikslinamos ir kitos su licencijavimu susijusios nuostatos, reguliuojančios licencijų išdavimo sąlygas, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejus ir kt.

Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti tabako auginimo licencijavimo ir ploto, kuriame fiziniams asmenims leidžiama auginti tabaką asmeniniams poreikiams, apribojimo, nes žaliavinis tabakas yra sudėtinė Europos Sąjungos vykdomos žemės ūkio politikos dalis, reguliuojama Europos Parlamento ir Tarybos bei Europos Komisijos reglamentais, kurie taikomi valstybėms narėms tiesiogiai. Nustatytas griežtas tiesioginis žaliavinio tabako rinkos reguliavimas lėmė tai, kad žaliavinis tabakas yra auginamas pagal iš anksto sudarytas sutartis su pirminiais tabako perdirbėjais (atliekančiais apvytinto tabako tolesnį džiovinimą, lapų išgyslinimą, smulkinimą, kitus paruošiamuosius darbus, kad tabakas galėtų būti parduodamas tabako gaminių gamintojams), jose nustatomi superkamo tabako kiekiai bei kokybės reikalavimai.

Tabako verslo specialistų atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje užaugintas tabakas dėl šalies klimato sąlygų yra labai prastos kokybės, iš kurio neįmanoma pagaminti tabako gaminių, atitinkančių teisės aktuose ir ISO standartuose nustatytus kokybės ir kenksmingų medžiagų (dervų, nikotino, anglies monoksido ir kt.) kiekio reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagrindinės žaliavinio tabako gamintojos Europos Sąjungoje yra Italija, Graikija ir Ispanija, jose pagaminama apie 87 procentus viso Europos Sąjungoje pagaminto žaliavinio tabako. Europos Audito Rūmų duomenimis, daugiau negu pusė Europos Sąjungoje pagaminto žaliavinio tabako yra eksportuojama, nes jo kokybė neatitinka Europos Sąjungos paklausos, tabako auginimo mechanizavimo priemonės yra ribotos, o gamybos išlaidos didelės, todėl be Europos Sąjungos pagalbos tabako gamintojai negalėtų užsitikrinti prideramo gyvenimo lygio.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl anksčiau nurodytų priežasčių Lietuvoje tabakas nėra auginamas, Lietuvoje taip pat nėra pirminių žaliavinio tabako perdirbėjų.

Nuo 1996 metų, kai buvo nustatytas tabako auginimo licencijavimas, Lietuvoje nebuvo išduota nė viena licencija verstis tabako auginimu. Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, pagal kurią fiziniams asmenims buvo leista asmeniniams poreikiams auginti tabaką be licencijos ne didesniame kaip 100 kv. m. plote, pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, Europos Sąjungos direktyvose numatytos tabako kontrolės priemonės, skirtos tabako gaminių vartojimui mažinti, yra siejamos tik su tabako gaminių gamybos, prekybos, reklamos, sudėties ir pan. reguliavimu.

Atsižvelgiant į tai, tabako auginimo licencijavimas ir ploto, kuriame leidžiama auginti tabaką fizinių asmenų asmeniniams poreikiams, ribojimas laikytini pertekliniais, o jų panaikinimas neturėtų sukelti neigiamų padarinių.

3) Įgyvendinant 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 147) (toliau – Direktyva 2001/37/EB), šiuo metu galiojančiame Tabako kontrolės įstatyme yra nustatyta, kad laboratorijos, tikrindamos ant tabako gaminių pakuočių nurodytų dervų ir nikotino kiekių tikslumą, privalo taikyti standarte ISO 8243 nustatytus metodus. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, ant tabako gaminių pakuočių privaloma nurodyti ne tik dervų ir nikotino, bet ir anglies monoksido kiekį, kuris neturi viršyti 10 miligramų vienoje cigaretėje, tačiau nei Direktyvoje 2001/37/EB, nei šiuo metu galiojančiame Tabako kontrolės įstatyme, metodai, kuriais vadovaujantis turėtų būti tikrinamas ant tabako gaminių pakuočių nurodyto anglies monoksido kiekis, nenustatyti.

2006 m. rugsėjo mėn. (t. y. jau įsigaliojus Direktyvai 2001/37/EB) standartas ISO 8243 buvo papildytas nuostatomis dėl anglies monoksido patikros. Atsižvelgdama į tai, taip pat į Europos Sąjungos valstybių narių pageidavimus didesnio aiškumo taikant Direktyvos 2001/37/EB nuostatas, Europos Komisija 2007 m. rugsėjo 11 d. išleido praktinį vadovą „Kenksmingų medžiagų kiekio cigaretėse nustatymas ir kai kurie pagrindiniai kriterijai laboratorijoms patvirtinti“, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Direktyvos 2001/37/EB nuoroda į standartą ISO 8243 turėtų būti suprantama kaip nuoroda į patikrinimą, ar dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai yra tinkami ir neviršija nustatytų ribų pagal atliktą kiekio patikrinimą ir nuorodas ant pakelio.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 11 d. praktiniame vadove „Kenksmingų medžiagų kiekio cigaretėse nustatymas ir kai kurie pagrindiniai kriterijai laboratorijoms patvirtinti“ pateiktą išaiškinimą, Įstatymo projekte Tabako kontrolės įstatymo 6 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata, kad, tikrinant ant tabako gaminių pakuočių nurodyto anglies monoksido kiekio tikslumą, taikomi standarte ISO 8243 nustatyti metodai.

4) Įstatymo projekte taip pat siūloma panaikinti Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, reguliuojančias, kad juridiniams asmenims licencijos neišduodamos tais atvejais, jeigu jų steigėjams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, įsiteisėjęs teismo nutarimas, sprendimas arba atitinkamas valstybinės priežiūros ir teisėsaugos institucijų sprendimas dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių, tabako gaminių be banderolių arba be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų pardavimą, laikymą ar gabenimą, arba juridinio asmens steigėjai buvo juridinio asmens, kuriam buvo panaikintas licencijos galiojimas už minėtas veikas, steigėjai. Pažymėtina, kad informacija apie juridinių asmenų steigėjus nėra kaupiama Juridinių asmenų registre, be to, keičiantis juridinių asmenų savininkams nėra įmanoma nustatyti jų steigėjų.

5) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) 2.97 straipsnio nuostatos numato galimybę po reorganizavimo pasibaigus vienam ar daugiau juridinių asmenų, kitiems reorganizavime dalyvavusiems juridiniams asmenims toliau tęsti pasibaigusio juridinio asmens veiklą, Įstatymo projekte siūloma panaikinti Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, reguliuojančią, kad licencijos galiojimas panaikinamas, kai juridinis asmuo yra reorganizuojamas ir baigia veiklą kaip savarankiškas juridinis asmuo. Priėmus Įstatymo projektą, įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose bus numatyta galimybė reorganizavus juridinį asmenį ar jo filialą, kuriam buvo išduota licencija, tokią licenciją patikslinti nurodant joje reorganizuoto juridinio asmens ar jo filialo veiklą tęsiančio juridinio asmens ar jo filialo duomenis.

6) Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma papildyti Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nuostatomis, leidžiančiomis laikyti, gabenti tabako gaminius be licencijos, kai šiuos gaminius, turėdami tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančius dokumentus laiko ir gabena kitų valstybių juridiniai asmenys ar kitos organizacijos ar jų filialai, išvežantys tabako gaminius iš Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir tarptautinės organizacijos, akredituotos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

8) Šiuo metu galiojančio Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje juridiniams asmenims ar jų filialams draudžiama parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Kita šio punkto nuostata įtvirtina reikalavimą, kad tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose, taip pat juos gabenant.

Tačiau 26 straipsnio 5 dalyje nustatytos ekonominės sankcijos (nuo dešimties iki trisdešimties tūkstančių litų dydžio bauda ir licencijos galiojimo panaikinimas visam laikui) už 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto draudimo pažeidimus nėra diferencijuotos priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, masto ir pan. Todėl jos yra taikomos ir tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių patikrinimo metu šių dokumentų tabako gaminių prekybos ar laikymo vietoje arba juos gabenant nebuvo, nors apskritai šiuos dokumentus juridinis asmuo ar jo filialas turėjo, taip pat kai be įsigijimo ar gabenimo dokumentų buvo laikoma, parduodama ar gabenama vienas ar keli pakeliai tabako gaminių. Manytina, kad tokios griežtos ekonominės sankcijos, esant mažareikšmiam pažeidimui, yra neproporcingos padarytam pažeidimui ir gali lemti ūkio subjektų veiklos sužlugdymą.

Siekiant, kad dėl mažareikšmių pažeidimų nebūtų žlugdomas verslas, Įstatymo projekte  siūloma papildyti 26 straipsnį naujomis 5¹ ir 5² dalimis ir jose nustatyti atskiras sankcijas – tik baudą, nenumatant licencijos galiojimo panaikinimo – taikytinas už mažareikšmį pažeidimą, t. y. už draudimo parduoti, laikyti ar gabenti tabako gaminius, neturint tabako gaminių pardavimo, laikymo vietoje ar jų gabenimo metu tų gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų egzemplioriaus, pažeidimą, taip pat tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kai be šių dokumentų parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (t. y. 65 litų, tai būtų iki 10 pigiausių cigarečių pakelių mažmeninėje prekyboje vertė). Tokio dydžio vertė projekte siūloma dėl to, kad šis dydis būtų taikomas ne tik stambiose parduotuvėse, bet ir smulkiuose prekybos objektuose. Jeigu būtų nustatyta didesnė vertė, pastaruosiuose objektuose, pvz., kioske, palyginti su bendra jo prekių apyvarta ar pajamomis, gautomis už tabako gaminių pardavimą, ji būtų santykinai didelė ir nelaikytina mažareikšme. Be to, švelnesnes ekonomines sankcijas siekta nustatyti tik už atsitiktinius (netyčinius) pažeidimus, kuriuos dažniausiai lemia darbuotojų neapsižiūrėjimas ar klaidos, o jų mastas ir padariniai nedaro esminės žalos visuomenės interesams. Nustačius didesnę vertę, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimams įstatyme numatyta išlyga.

Be to, Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse, 26 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už draudimo parduoti, laikyti ar gabenti falsifikuotus, kontrabandinius tabako gaminius, taip pat tabako gaminius be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų arba be banderolių pažeidimą licencijos galiojimas gali būti panaikintas ir nauja licencija apskritai neišduodama, t. y. subjektas yra visam laikui pašalinamas iš rinkos. Toks reguliavimas yra nesuderinamas su konstituciniu proporcingumo principu, taip pat tai prieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, kurioje konstatuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus numatomos valstybės poveikio priemonės turėtų būti adekvačios ir proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nurodyto apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl bausmės skyrimo ir teismo nutarties, nutarimo, kompetentingos institucijos nutarimo dėl nuobaudos skyrimo teisinės pasekmės labai skiriasi.

 Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 11 straipsnyje yra siūloma numatyti konkrečius licencijos neišdavimo terminus, t. y. nustatyti, kad už minėtų draudimų pažeidimą licencija yra neišduodama dešimt metų, jei yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, ir penkerius metus, jei yra įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis ar kompetentingos institucijos nutarimas dėl nuobaudos skyrimo. Siūlomos trukmės licencijų neišdavimo terminai už minėtus pažeidimus, t. y. už tabako gaminių be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ar be banderolių, ar kontrabandinių, ar falsifikuotų pardavimą, laikymą ir gabenimą, pasirinkti atsižvelgiant į tai, kad šie pažeidimai, jei į juos nebus tinkamai reaguota, gali sudaryti prielaidas pakenkti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, valstybės ekonominiams interesams. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2008 m. sausio 21 d. nutarime (Žin., 2008, Nr. 10-349) taip pat yra pasisakęs, kad „yra suprantama ir pagrįsta tai, kad valstybė imasi priemonių, taip pat ir įstatymuose numatydama atitinkamas uždraudimo sankcijas, kad atitinkama rinka, ypač tokia, kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms“.

9) Įstatymo projekte taip pat keičiami 26 straipsnio 13 dalies 3 ir 4 punktai, reguliuojantys institucijų teisę skirti baudas asmenims, pažeidusiems Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, draudžiančias parduoti, laikyti, gabenti ar importuoti tabako gaminius, jeigu dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis cigaretėse viršija Tabako kontrolės įstatyme nustatytus kiekius.

Pagal šiuo metu galiojančias Tabako kontrolės įstatymo nuostatas minėto draudimo įgyvendinimo priežiūrą atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o teisė skirti baudas už šio draudimo pažeidimą suteikta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (kai Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pateikia pažeidimo protokolą).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. kovo 26 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-40-20P-5) inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų supaprastinta vartotojų gynimo ne teisme tvarka, nustatant vienos pakopos vartotojų teisių gynimo ne teisme mechanizmą, ir į tai, kad Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos Tabako kontrolės įstatyme jau yra suteikta teisė nagrinėti bylas ir skirti baudas už panašaus pobūdžio pažeidimus, Įstatymo projekte Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos turėta teisė skirti baudas už draudimo parduoti, laikyti, gabenti ar importuoti tabako gaminius, jeigu dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis cigaretėse viršija Tabako kontrolės įstatyme nustatytus kiekius, pažeidimą perduodama Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693 (Žin., 2010, Nr. 111-5666) ši inspekcija yra įpareigota prižiūrėti, ar ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, Įstatymo projekte siūloma panaikinti 26 straipsnio 13 dalyje jai suteiktus įgaliojimus kontroliuoti su jos kompetencija nesusijusius Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus ir skirti už juos baudas.

10) Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas ir pasiūlymus, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas (1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), tikslinamos kai kurios Tabako kontrolės įstatymo sąvokos ir jų apibrėžtys.

Įstatymo projekte taip pat daroma ir kitų redakcinio pobūdžio pakeitimų.

Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai neprieštarauja.

Įstatymas verslo sąlygų ir kriminogeninės situacijos nepablogins, įtakos korupcijos mastui neturės. Priėmus įstatymą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto įstatymui įgyvendinti nereikės.

Priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 1180 „Dėl tabako gaminių gamybos licencijavimo“ (Žin., 1998, Nr. 88-2439; 2004, Nr. 53-1813), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 383 „Dėl Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir Tabako gaminių pardavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 53-1799), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 384 „Dėl Didmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 53-1800), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 94 „Dėl Tabako auginimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-428) pripažinti netekusiu galios.

Siekiant, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su įstatymu, įstatymo projekte nustatoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 dieną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento (direktorius – Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja – Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756).

Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.

Įstatymo reikšminiai žodžiai: „tabakas“, „tabako gaminiai“.

                                                     _____________________