LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius,

tel. (8~5) 266 3661, faks. (8~5) 266 3663, el. p. [email protected], http://www.am.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 

 

 

 

 

2011-10-17

Nr.

(9-1)-D8-9232

Į

 

Nr.

 

 

DĖL lietuvos respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsniO ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektO

 

Aplinkos ministerija, vykdydama 2011 m. spalio 11 d. ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimo protokolo Nr. 39 (23 klausimas) Dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) (Nr. 11-0369-01-I) (11-2644-02), sprendimą, suderino su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais ginčytinas Projekto nuostatas ir teikia pataisytą, atsižvelgus į Lietuvos pramonininkų konfederacijos siūlymus, Projektą. Projekte siūloma mokesčio tarifus už išgaunamus gamtos išteklius: anhidritą, dolomitą, durpes, smėlį ir žvyrą didinti ne iš karto, kaip buvo numatyta, o palaipsniui po 20 proc. kasmet iki 2016 metų, taip sušvelninant mokestinę naštą verslui ir leidžiant prisitaikyti prie pakitusio mokesčio.

Projektas, kuriuo siūloma didinti mokesčio tarifus už išgaunamus gamtos išteklius buvo parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2011 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolą Nr. 107-P-26-8, kuriuo Aplinkos ministerijai pavesta atlikti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifų didinimo galimybių studiją ir parengti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą. Projektas suderintas su suinteresuotomis vyriausybinėms ir nevyriausybinėms institucijoms, o gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinti ir į juos atsižvelgta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1728 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2658“ (Žin., 2010, Nr. 145-7444) nuostatomis, šis Projektas turi būti teikiamas LR Seimui kartu su 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą taikant ekonomines priemones, Projektu siūloma padidinti bazinius mokesčio tarifus anhidritui, dolomitui, smėliui, žvyrui ir statybiniam gruntui du kartus, o durpėms – tris kartus, tarifus penkių metų laikotarpyje didinant palaipsniui po 20 proc. kasmet iki 2016 metų. Nustatant mokesčio tarifus, vadovautasi Statistikos departamento informacija apie išteklių vertę, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie įmonių mokestinę naštą, ES šalių oficialiai per ambasadas pateikta informacija apie kitų šalių taikomas apmokestinimo sistemas ir nustatytus mokesčio tarifus už išgautą tos pačios rūšies ir kokybės išteklių kiekį. Taip pat verslą atstovaujančių asociacijų pateiktus duomenis apie produkcijos savikainą ir kitas išlaidas. Vienas svarbesnių kriterijų, nulėmusių mokesčio tarifų peržiūrėjimą ir padidinimą yra aplinkosauginis aspektas – išteklių kokybė, išžvalgytas ir aprobuotas išteklių kiekis, jų pritaikymo ir panaudojimo galimybės, eksploatavimo nauda valstybei ir daroma žala bioįvairovei ir kraštovaizdžiui, išteklių pakeitimas alternatyviomis, pavyzdžiui antrinėmis žaliavomis. Informacija apie kitose šalyse taikomas mokesčio sistemas ir mokesčio tarifus, taip pat duomenys apie mokestinę įmonių naštą yra pateikiami Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifų didinimo galimybių studijoje (toliau – Studija), kuri paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt. Įvertinus visą turimą informaciją ir remiantis Studijos išvadomis, siūloma mokesčio tarifus padidinti tik tiems ištekliams, kurių tarifas gavybos įmonių parduodamos žaliavos kainoje sudaro palyginti mažą dalį, pavyzdžiui, Lietuvos karjerų asociacijos pateiktais duomenimis, mokestis dolomito, žvyro, smėlio išteklių savikainoje sudaro nuo 1 iki 3,6 procentų. Pažymėtina, kad daugelyje ES šalių mokesčio tarifas už išteklių naudojimą sudaro nuo 4 iki 10 proc. išteklių pardavimo kainoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitose ES šalyse apmokestinamas ne tik išgautas išteklių kiekis, bet taip pat taikomas mokestis už suteiktą kasybos plotą, licencijos suteikimą, jos atnaujinimą ar pratęsimą, gavybos plotų praplėtimą ir panašiai. Palyginimui su kitomis ES šalimis, Lietuvoje dabar taikomi mokesčio tarifai už išgaunamus išteklius yra vieni mažiausių, išskyrus kaimyninę Latviją, kuri taiko mažesnius tarifus už durpių, dolomito, klinties, molio išteklius, išskyrus žvyrą, smėlį ir vandenį, kuriems dabar taikomi tarifai yra didesni, nei nustatyti Lietuvoje. Atsižvelgus į tai, kad durpių ištekliai Lietuvoje yra senkantys, ypač mažaskaidžių durpių, kurios turi didelę paklausą, o jų ištekliai sudaro tik 13 proc. visų turimų durpių išteklių, mokestį už durpes siūloma padidinti nuo 0,62 Lt/m3 iki 2 Lt Lt/m3. Pagal pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie mokestinę naštą ir mokamus į valstybės biudžetą mokesčius, įmonių, ypač išgaunančių durpes, indėlis į valstybės biudžetą yra labai menkas, t.y. išteklių mokestis 2009 m. duomenimis, sudarė vos 1,5 mln. per metus, o kiti mokesčiai, pavyzdžiui pelno mokestis, nekilnojamojo turto mokestis sudarė dar mažesnę dalį, o PVM susigrąžinta apie 35 mln. litų. Atsižvelgus į tai, tik padidinus mokestį už išteklius bus galima tikėtis didesnio šių įmonių indėlio už eksploatuojamus neatsinaujinančius valstybės išteklius, o ypač už mažaskaides durpes, kurių didžioji dalis yra eksportuojama į kitas šalis. Projektu siūloma taip pat patikslinti įstatymo nuostatą dėl duomenų teikimo, nurodant, kad duomenys teikiami pagal pasirašytą dviejų institucijų – Aplinkos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenų teikimo sutartį.

Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.

Projektas neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų.

Projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai pagal Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617, reikalavimus.

Priėmus Projektą, naujų teisės aktų rengti ir keisti nereikės.

Projektas buvo paskelbtas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAPIS). Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta

Projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos.

Projektą rengė Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamentas (direktorė Vilija Augutavičienė, tel. 266 3523, Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė V. Kalesinskienė, tel. 266 3528).

Projektas buvo teiktas derinti visoms suinteresuotoms vyriausybinėms ir nevyriausybinėms institucijos. Į Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos pastabas iš esmės buvo atsižvelgta. Aplinkos ministerija vadovaudamasi 2011-10-11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vykusio ministerijų atstovų pasitarimo protokolo Nr. 39 „Dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto“ sprendimu, surengė pasitarimą su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir suderino ginčytinas Projekto nuostatas.

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto teikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas, 1 lapas.

2. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto, 2 lapai.

3. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas, 2 lapai.

4. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas, 2 lapai.

 

 

 

Aplinkos ministras

Gediminas Kazlauskas

 

 

 

 

 

 

V. Kalesinskienė, 266 3528, el. p. [email protected]