DIREKTYVOS 2002/22/EB IR Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projekto
ATITIKTIES LENTELĖ
|
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektas (toliau - Projektas)
Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-574 (Žin., 2006, Nr. 49-1786) (toliau – Nuostolių apskaičiavimo taisyklės).
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2011, 91-4327). |
Direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo lygis |
|||||||||||||||||||||||
|
12 straipsnis Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų apskaičiavimas 1. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad 3–10 straipsniuose nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas paskirtosioms įmonėms gali būti nepagrįstai didelė prievolė, jos apskaičiuoja universaliųjų paslaugų teikimo grynąsias sąnaudas. Tuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos: a) pagal IV priedo A dalį apskaičiuoja universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas atsižvelgdamos į rinkos naudą, kurią gauna įmonė, paskirta teikti universaliąsias paslaugas; arba b) pasinaudoja universaliųjų paslaugų teikimo grynosiomis sąnaudomis, kurios yra nustatytos taikant skyrimo mechanizmą pagal 8 straipsnio 2 dalį.
|
Projekto 3-5 punktai 3. Universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai, įskaitant nematerialios naudos įvertinimą, apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau vadinama – Ryšių reguliavimo tarnyba) nustatytų universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklių reikalavimus. 4. Universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai gali būti kompensuojami tik tada, kai universaliųjų paslaugų teikėjas Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka motyvuotai pareiškia, kad pagal įpareigojimus, susijusius su universaliųjų paslaugų teikimu, universaliąsias paslaugas jis galės teikti tik nuostolingai ir universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai jam bus nesąžininga našta. 5. Jeigu universaliųjų paslaugų teikėjas teisės aktų nustatyta tvarka vykdė sąnaudų apskaitą pagal teikiamų paslaugų rūšis ir įvertinęs vienerių arba daugiau finansinių metų, praėjusių nuo įpareigojimų jam teikti universaliąsias paslaugas nustatymo, rezultatus nustatė, kad tolesnis universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimų vykdymas nuostolingas, kad ateityje jis atneš ilgalaikių nuostolių ir bus nesąžininga našta, jis turi teisę iki einamųjų finansinių metų birželio 30 dienos raštu pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai prašymą kompensuoti universaliųjų paslaugų teikimo nuostolius.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 5 punktas 5. Skaičiuojant Paslaugų teikimo nuostolius (toliau – Nuostoliai), siekiama nustatyti nuostolius, kuriuos Teikėjas patiria dėl to, jog yra įpareigotas teikti Paslaugas, t. y. siekiama nustatyti paslaugų, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, sąlygojamų nuostolių dydį. |
Visiškas Pastaba: IV priedo A dalies nuostatas perkeliančios nacionalinės teisės nuostatos nurodytos prie IV priedo A dalies. |
|||||||||||||||||||||||
|
2. Sąskaitas ir (arba) kitą informaciją, kuria remiantis apskaičiuojamos universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosios sąnaudos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, patikrina arba auditą atlieka nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo suinteresuotų šalių nepriklausoma įstaiga ir patvirtina nacionalinė reguliavimo institucija. Sąnaudų apskaičiavimo rezultatai ir audito išvados turi būti viešai prieinami.
|
Projekto 13-14 punktai 13. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama Taisyklių 5 punkte nurodyto prašymo pagrįstumą, turi teisę: 13.1. pareikalauti papildomos informacijos, būtinos prašymui ir kartu su juo pateiktai informacijai išnagrinėti ir detalizuoti; 13.2. tikrinti universaliųjų paslaugų teikėjo sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis; 13.3. prašymą pateikusio universaliųjų paslaugų teikėjo lėšomis užsakyti nepriklausomą šio universaliųjų paslaugų teikėjo veiklos duomenų tikslumo ir palyginimo patikrinimą ir (ar) auditą; 13.4. įpareigoti universaliųjų paslaugų teikėją pateikti audito išvadą ir audito ataskaitą. 14. Nuostolių apskaičiavimo rezultatai ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 24, 53, 54 punktai 24. Tarnyba, siekdama patikrinti Teikėjo kartu su prašymu kompensuoti Nuostolius pateiktus duomenis ir informaciją, gali iš Teikėjo lėšų užsakyti nepriklausomą šio Teikėjo veiklos duomenų tikslumo bei palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą pagal Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių nustatytus reikalavimus. 53. Tarnyba, vertindama šių Taisyklių 52 punkte nurodytos informacijos pagrįstumą, gali: 53.1. pareikalauti papildomos informacijos, būtinos prašymui ir kartu su prašymu pateiktai informacijai įvertinti bei detalizuoti; 53.2. tikrinti Teikėjo sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas Nuostolių dydis; 53.3. iš prašymą pateikusio Teikėjo lėšų užsakyti nepriklausomą šio Teikėjo veiklos duomenų tikslumo ir palyginimo patikrinimą ir (ar) auditą; 53.4. įpareigoti Teikėją pateikti Tarnybai audito išvadą bei audito ataskaitą. 54. Nuostolių apskaičiavimo rezultatai ir Tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
|
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
13 straipsnis Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimas 1. Kai, remdamosi 12 straipsnyje nurodytu grynųjų sąnaudų apskaičiavimu, nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, kad įmonei universaliosios paslaugos įpareigojimai yra nepagrįstai didelė prievolė, valstybės narės paskirtosios įmonės prašymu nusprendžia: a) pradėti skaidriai taikyti tai įmonei nustatytų grynųjų sąnaudų kompensavimo iš viešųjų lėšų mechanizmą ir (arba) b) paskirstyti universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams.
|
Projekto 16-19 punktai 16. Įvertinusi su Taisyklių 5 punkte nurodytame prašyme pateiktą informaciją ir nusprendusi, kad prašymas pagrįstas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Susisiekimo ministerijai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išvadas dėl konkretaus universaliųjų paslaugų teikėjo nuostolių dydžio. Šios per 20 kalendorinių dienų nuo išvadų gavimo turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai savo išvadas dėl universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo ir (arba) universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos pakeitimo, ir (arba) universaliųjų paslaugų masto, ir (arba) kokybės reikalavimų pakeitimo, arba įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo, arba universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo šių paslaugų teikėjams. Per 2 mėnesius nuo prašymo nagrinėjimo termino pabaigos Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Susisiekimo ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Finansų ministerija, turi: 16.1. parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl konkretaus universaliųjų paslaugų teikėjo universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo, kuriame taip pat turi būti nurodytas nuostolių kompensavimo būdas, tvarka, lėšų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliams kompensuoti šaltiniai; 16.2. ir (arba) parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos pakeitimo; 16.3. ir (arba) pakeisti universaliųjų paslaugų mastą ir (ar) kokybės reikalavimus; 16.4. ir (arba) spręsti klausimą dėl įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo, arba universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo šių paslaugų teikėjams. 17. Rengiant ir teikiant išvadas arba, kaip nurodyta Taisyklių 16 punkte, projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl konkretaus universaliųjų paslaugų teikėjo universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo, turi būti atsižvelgta į siūlomų priemonių tikslingumą, sąnaudas ir kitus veiksnius, galinčius lemti kompensavimo priemonių įgyvendinimo ir funkcionavimo efektyvumą. 18. Universaliųjų paslaugų teikėjų, išrinktų pagal Taisyklių 11 punktą, patiriami universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai nustatomi vadovaujantis konkurso sąlygomis ir rezultatais, pagal kuriuos Ryšių reguliavimo tarnyba parengia ir nustatytąja tvarka pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl konkretaus universaliųjų paslaugų teikėjo universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo, kuriame taip pat nurodomas universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdas, tvarka ir lėšų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliams kompensuoti šaltiniai. Tokiu atveju Taisyklių 12–14, 16 ir 17 punktų reikalavimai netaikomi. 19. Universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami šiais būdais: 19.1. viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis; 19.2. didinant universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą; 19.3. derinant Taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose nurodytus universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo būdus. |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
2. Kai grynosios sąnaudos paskirstomos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nustato sąnaudų paskirstymo mechanizmą, kurį administruoja nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo naudos gavėjų nepriklausoma įstaiga, nacionalinei reguliavimo institucijai prižiūrint. Finansuoti galima tik 3–10 straipsniuose nustatytų įpareigojimų grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas pagal 12 straipsnį.
|
Projekto 20-22 punktai 20. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendžia universaliųjų paslaugų teikimo nuostolius kompensuoti viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklėmis, įgyvendina universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą. 21. Jeigu universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami iš universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo sąskaitos, kurios lėšas sudaro viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokos (toliau vadinama – sąskaita). 22. Sąskaitos lėšos naudojamos tik universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliams kompensuoti.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 56, 57, 58, 59, 60 punktai 56. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendžia Nuostolius kompensuoti viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, Tarnyba įgyvendina Nuostolių kompensavimo mechanizmą, t.y. Nuostoliai yra kompensuojami iš Paslaugų teikimo Nuostolių kompensavimo sąskaitos, kurios lėšas sudaro viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokos (toliau – Sąskaita). 57. Tarnyba, įgyvendindama Nuostolių kompensavimo mechanizmą: 57.1. organizuoja ir vykdo Sąskaitos administravimą; 57.2. organizuoja ir vykdo duomenų, reikalingų viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokoms apskaičiuoti, surinkimą; 57.3. apskaičiuoja viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokų į Sąskaitą dydžius; 57.4. atlieka kitas su Sąskaitos administravimu susijusias funkcijas. 58. Tarnyba, apskaičiavusi įmokų į Sąskaitą dydžius, šiuos dydžius bei informaciją apie įmokų sumokėjimo tvarką per 10 darbo dienų: 58.1. išsiunčia viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, dalyvaujantiems Nuostolių kompensavimo mechanizme; 58.2. paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“; 58.3. paskelbia Tarnybos interneto tinklalapyje. 59. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, išskyrus Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių 45 punkte nurodytus viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus, įmoką į Sąskaitą privalo sumokėti per 15 darbo dienų nuo įmokų dydžio paskelbimo oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 60. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų, nurodytų šių Taisyklių 59 punkte, įmokos Teikėjui pervedamos per 10 darbo dienų nuo pinigų gavimo Sąskaitoje dienos. |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
3. Sąnaudų paskirstymo mechanizmas taikomas laikantis skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pagal IV priedo B dalies nuostatas. Valstybės narės gali nereikalauti įnašų iš įmonių, kurių nacionalinė apyvarta yra mažesnė už nustatytą ribą.
|
Projekto 23 punktas 23. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai nedalyvauja įgyvendinant universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, o jų finansiniai duomenys nenaudojami įmokų į sąskaitą dydžiui apskaičiuoti, jeigu jie tenkina bent vieną iš šių sąlygų: 23.1. pajamos iš viešųjų telefono ryšio paslaugų laikotarpiu, už kurį skaičiuojama universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensacija, nesiekė 2000000 litų; 23.2. iki laikotarpio, už kurį skaičiuojama universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensacija, pabaigos viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas nepertraukiamai vykdė viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo veiklą trumpiau kaip 24 mėnesius.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 58 punktas 58. Tarnyba, apskaičiavusi įmokų į Sąskaitą dydžius, šiuos dydžius bei informaciją apie įmokų sumokėjimo tvarką per 10 darbo dienų: 58.1. išsiunčia viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, dalyvaujantiems Nuostolių kompensavimo mechanizme; 58.2. paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“; 58.3. paskelbia Tarnybos interneto tinklalapyje. |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
4. Visi mokesčiai, susiję su universaliųjų paslaugų įpareigojimų sąnaudų paskirstymu, turi būti išskaidyti ir kiekvienai įmonei nurodyti atskirai. Tokie mokesčiai neturi būti taikomi ir renkami iš įmonių, kurios valstybės narės, nustačiusios sąnaudų paskirstymo mechanizmą, teritorijoje paslaugų neteikia.
|
Projekto 23-24 punktai 23. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai nedalyvauja įgyvendinant universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, o jų finansiniai duomenys nenaudojami įmokų į sąskaitą dydžiui apskaičiuoti, jeigu jie tenkina bent vieną iš šių sąlygų: 23.1. pajamos iš viešųjų telefono ryšio paslaugų laikotarpiu, už kurį skaičiuojama universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensacija, nesiekė 2000000 litų; 23.2. iki laikotarpio, už kurį skaičiuojama universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensacija, pabaigos viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas nepertraukiamai vykdė viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo veiklą trumpiau kaip 24 mėnesius. 24. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų, dalyvaujančių įgyvendinant universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, įmokos į sąskaitą dydis skaičiuojamas pagal (1) formulę:
Įi – viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo įmoka į sąskaitą; PVTRPi – konkretaus viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pajamos iš viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, už kurį skaičiuojama universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensacija, neįskaitant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pajamų už universaliąsias paslaugas, kurių jis neteiktų, jeigu nebūtų paskirtas teikti universaliąsias paslaugas; n – viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų, mokančių įmokas į sąskaitą, skaičius; i – indeksas, nurodantis konkretų viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, dalyvaujantį įgyvendinant universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą; i kinta nuo 1 iki n; UPN – Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas universaliųjų paslaugų teikimo nuostolis. |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
IV PRIEDAS ĮPAREIGOJIMŲ TEIKTI UNIVERSALIĄSIAS PASLAUGAS GRYNŲJŲ SĄNAUDŲ APSKAIČIAVIMAS IR SĄNAUDŲ SUSIGRĄŽINIMO AR PASKIRSTYMO MECHANIZMO NUSTATYMAS PAGAL 12 IR 13 STRAIPSNIUS A dalis. Grynųjų sąnaudų apskaičiavimas Universaliųjų paslaugų įpareigojimai — tai valstybės narės reikalaujamos iš įmonės paslaugos, susijusios su tinklo ar paslaugos teikimu visoje nurodytoje geografinėje teritorijoje, įskaitant prireikus vidutines kainas toje geografinėje teritorijoje už tos paslaugos teikimą ar specialius galimus tarifus vartotojams, turintiems mažas pajamas ar specialių socialinių poreikių. Nacionalinės reguliavimo institucijos privalo apsvarstyti visas priemones, kurios užtikrintų įmonių (paskirtų ar nepaskirtų) paskatas ekonomiškai vykdyti universaliųjų paslaugų įpareigojimus. Universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosios sąnaudos — tai paskirtosios įmonės grynosios sąnaudos, kai ji dirba teikdama universaliąsias paslaugas, ir jos grynosios sąnaudos, kai ji dirba tokių paslaugų neteikdama. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar tam tikroje valstybėje narėje tinklas yra iki galo išplėtotas, ar jis dar plėtojamas ir plečiamas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų teisingai apskaičiuotos sąnaudos, kurių paskirtoji įmonė būtų nusprendusi vengti, jei jai nebūtų nustatytos universaliųjų paslaugų įpareigojimus. Apskaičiuojant grynąsias sąnaudas, reikia įvertinti ir naudą, įskaitant nematerialią naudą, kurią gauna universaliųjų paslaugų operatorius. Apskaičiuojama remiantis sąnaudomis, priskiriamomis: i) konkrečių paslaugų elementams, kurie gali būti teikiami tik nuostolingai arba tokiomis sąlygomis, kurios peržengia įprastų komercinių normų ribas. Į šią kategoriją gali įeiti tokie paslaugos elementai: prieiga prie telefono ryšio paslaugų ypatingais atvejais, galimybė naudotis tam tikrais taksofonais, tam tikros paslaugos ar įranga žmonėms su negalia ir t. t; ii) konkretiems galutiniams paslaugų gavėjams ar jų grupėms, kurie, atsižvelgiant į konkretaus tinklo ir paslaugos teikimo sąnaudas, gaunamas pajamas ir valstybės narės nustatytas vidutines kainas geografiniu pagrindu, gali būti aptarnaujami tik su nuostoliu ar tokiomis sąnaudomis, kurios viršija įprastas komercines normas. Į šią kategoriją įeina tie galutiniai paslaugų gavėjai ar jų grupės, kurių komercinis operatorius, neturintis įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, neaptarnautų. Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas specifinių aspektų grynosios sąnaudos apskaičiuojamos atskirai, kad būtų išvengta dvigubo tiesioginės ar netiesioginės naudos ir sąnaudų apskaitymo. Bendros įmonės patiriamos universaliųjų paslaugų grynosios sąnaudos — tai universaliųjų paslaugų visų konkrečių komponentų grynųjų sąnaudų suma atsižvelgiant į nematerialią naudą. Nacionalinė reguliavimo institucija atsako už grynųjų sąnaudų patikrinimą. |
Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 68 dalis 3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 68. Universaliosios paslaugos – nustatytos kokybės paslaugų minimumas, kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
Projekto 2, 7-8 punktai 2. Taisyklėse vartojamos sąvokos: Universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudos - skirtumas tarp universaliųjų paslaugų teikėjo sąnaudų, kurias jis patiria vykdydamas įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, ir sąnaudų, kurias jis patirtų, jeigu veiktų be šių įpareigojimų. 7. Skaičiuojant universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas, turi būti remiamasi tik sąnaudomis, kurios priskiriamos: 7.1. toms universaliosioms paslaugoms, kurios gali būti teikiamos patiriant nuostolius; 7.2. konkretiems universaliųjų paslaugų gavėjams ar jų grupėms, kuriems atsižvelgiant į nurodyto tinklo ar universaliųjų paslaugų sąnaudas, universaliųjų paslaugų teikėjo gaunamas pajamas ir nustatytas aukščiausias kainų ribas tokios universaliosios paslaugos gali būti teikiamos tik patiriant nuostolius. Šiai kategorijai priskiriami tie universaliųjų paslaugų gavėjai arba jų grupės, kuriems teikėjas, neturintis įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, jų neteiktų. 8. Į universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas negali būti įtrauktos sąnaudos, patiriamos aptarnaujant skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir (arba) kitais pagalbos tarnybų trumpaisiais telefono ryšio numeriais, taip pat elektroninių ryšių tinklo modernizavimo investicijos, kurios būtų ar turėtų būti atliktos, nesvarbu, ar yra įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas, ir (ar) investicijos, atliktos iki 2002 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 9, 15, 18, 23, 40 punktai ir 1 priedas 9. Siekiant apskaičiuoti Nuostolius bei nustatyti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, kiekvieną iš ataskaitiniu laikotarpiu suteiktų Paslaugų Teikėjas privalo paskirstyti pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą schemą. Kiekvienai struktūrinei schemos daliai atskirai turi būti apskaičiuotos iš kiekvienos atskiros Paslaugos teikimo gautos pajamos ir šių Paslaugų teikimo sąnaudos. 15. Paslaugų, kurios nebūtų teikiamos, jei Teikėjas nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, pajamos ir sąnaudos turi būti apskaitomos atskirai nuo kitų Teikėjo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų pajamų ir sąnaudų. 18. Teikėjas, skaičiuodamas nematerialią naudą, privalo taikyti ekonomiškai pagrįstus metodus ir (ar) modelius, remtis savo apskaitos sistemoje sukauptais duomenimis bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Sąjungos statistikos institucijos (EUROSTAT) ar kitų, nematerialiai naudai apskaičiuoti reikalingus duomenis kaupiančių, institucijų duomenimis. Teikėjas prognozuodamas ateities veiklos rodiklius, privalo vadovautis objektyvumo principu, kuriuo vadovaudamasis Teikėjas per ataskaitinį laikotarpį gautų pajamų bei patirtų sąnaudų apskaitą ir paskirstymą turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų ir nesiekdamas paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų bei priežastingumo principu, kuriuo vadovaudamasis Teikėjas visas per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas turi apskaityti pagal paslaugas, o patirtas sąnaudas turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurie sąlygojo tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). 23. Teikėjas, privalo Nuostolius apskaičiuoti tokia tvarka: 23.1. nustatyti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas; 23.2. apskaičiuojamos Paslaugų pajamos; 23.3. apskaičiuojamos Paslaugų sąnaudos; 40. Teikėjas turi skaičiuoti Nuostolius pagal šią formulę:
(Pi – (PPi + PENi)) – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas; Pi – bendros pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbo Teikėjas; (PPi + PENi) – pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbtų Teikėjas net tuomet, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas; PPi – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš pelningoje vietovėje teikiamų Paslaugų; PENi – pajamos gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamų Paslaugų; (Si – (SPi + SENi)) – sąnaudos, patirtos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas; Si – bendros konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patyrė Teikėjas; (SPi + SENi) – konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patirtų Teikėjas, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas; SPi – pelningoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktų Paslaugų sąnaudos; SENi – ekonomiškai naudingoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktų Paslaugų sąnaudos; NN – NN, patiriama, teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas. NN yra vertinama pinigine verte.
Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklių 1 priedas
Paslaugų, kurių Teikėjas neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, nustatymo schema
|
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
B dalis. Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynųjų sąnaudų susigrąžinimas Grąžinant ar finansuojant universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas paskirtosioms įmonėms, kurioms nustatyti universaliųjų paslaugų įpareigojimai, kompensuojama už paslaugas, kurias jos teikia nekomercinėmis sąlygomis. Kadangi kompensuojant pervedami pinigai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad pervedimai būtų vykdomi objektyviai, skaidriai, be diskriminacijos ir proporcingai. Vadinasi, tokie pervedimai turi kuo mažiau iškraipyti konkurenciją ir paslaugų gavėjų paklausą. Pagal 13 straipsnio 3 dalį sąnaudų paskirstymo mechanizmas, paremtas fondu, turėtų taikyti skaidrias ir neutralias įnašų surinkimo priemones ir taip išvengti, kad įnašai nebūtų renkami du kartus, apskaičiuojant pagal įmonių produkciją ir sąnaudas. Fondą administruojanti nepriklausoma institucija turi būti atsakinga už įnašų, kurie yra apskaičiuoti taip, kad galėtų padengti universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas valstybėje narėje, surinkimą iš įmonių ir privalo prižiūrėti sumų ir (arba) administracinių mokesčių pervedimą įmonėms, turinčioms teisę gauti išmokas iš fondo.
|
Projekto 21-22 punktai 21. Jeigu universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami iš universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo sąskaitos, kurios lėšas sudaro viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokos (toliau vadinama – sąskaita). 22. Sąskaitos lėšos naudojamos tik universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliams kompensuoti.
Nuostolių apskaičiavimo taisyklių 56, 57, 58, 59, 60 punktai 56. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendžia Nuostolius kompensuoti viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, Tarnyba įgyvendina Nuostolių kompensavimo mechanizmą, t.y. Nuostoliai yra kompensuojami iš Paslaugų teikimo Nuostolių kompensavimo sąskaitos, kurios lėšas sudaro viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokos (toliau – Sąskaita). 57. Tarnyba, įgyvendindama Nuostolių kompensavimo mechanizmą: 57.1. organizuoja ir vykdo Sąskaitos administravimą; 57.2. organizuoja ir vykdo duomenų, reikalingų viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokoms apskaičiuoti, surinkimą; 57.3. apskaičiuoja viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokų į Sąskaitą dydžius; 57.4. atlieka kitas su Sąskaitos administravimu susijusias funkcijas. 58. Tarnyba, apskaičiavusi įmokų į Sąskaitą dydžius, šiuos dydžius bei informaciją apie įmokų sumokėjimo tvarką per 10 darbo dienų: 58.1. išsiunčia viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, dalyvaujantiems Nuostolių kompensavimo mechanizme; 58.2. paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“; 58.3. paskelbia Tarnybos interneto tinklalapyje. 59. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, išskyrus Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių 45 punkte nurodytus viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus, įmoką į Sąskaitą privalo sumokėti per 15 darbo dienų nuo įmokų dydžio paskelbimo oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 60. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų, nurodytų šių Taisyklių 59 punkte, įmokos Teikėjui pervedamos per 10 darbo dienų nuo pinigų gavimo Sąskaitoje dienos. |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
|
38 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
|
Nutarimo preambulė Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2011, Nr. 91-4327) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 31 straipsnio 2 dalimi bei įgyvendindama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: |
Visiškas |
|||||||||||||||||||||||
____________________________