Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889; 2008, Nr. 71-2701, Nr. 74-2861; 2009, Nr. 93-3963; 2010, Nr. 145-7437, Nr. 153-7797; 2011, Nr. 86-4144)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGINĖS SOCIALINĖS
PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių gyventojų turtą ir pajamas, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos rūšis, jos dydį ir teikimo sąlygas, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.
1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, nustatyti piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.
2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims šiems asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje;
3) Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.ArtimiArtimieji giminaičiai –tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seseryskaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
2. Bendrai gyvenantys asmenys – neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį vedantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, įskaitant nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) nesusituokusius ir savo vaikų (įvaikių) neauginančius pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), bei dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius) nesusituokusius ir savo vaikų (įvaikių) neauginančius pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečius vaikus (įvaikius) nuo bendrojo lavinimo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
2.3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.
3.4. Būstas(gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas)– vienbutis gyvenamasis namas,jo dalis,butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai arba bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančiosstatybos bei specialiųjų normųesminius statinio (higienos,priešgaisrinėsgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.
4. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
5.
Išlaidos būsto šildymui Būsto šildymo išlaidos – išmatuotų,
priskirtų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
rekomenduojamus ar su ja suderintus vartotojų siūlomus šilumos
paskirstymo metodus būstui šildyti priskirtų centralizuotai tiekiamos
šilumos sąnaudų arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos patvirtintą metodiką būstui šildyti ar kitaip
nustatytų kitų energijos rūšių ar kuro sąnaudų patalpoms
šildyti, padaugintų iš jų kainos, suma, (įskaitant pridėtinės
vertės mokestį).
6. Geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
6.
Išlaidos karštam vandeniui – karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos,
arba išlaidų už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, ir
energijos ar kuro sąnaudų, suvartotų šaltam vandeniui pašildyti, padaugintų iš
jų kainos, bei energijos ar kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti
(cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainos, suma, (įskaitant pridėtinės
vertės mokestį).
7. Karšto vandens išlaidos – kai karštas vanduo ar šiluma karštam vandeniui ruošti tiekiama centralizuotai, – pateikto apmokėti karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba pateiktų apmokėti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio ir šilumos šiam vandeniui pašildyti kiekio, padaugintų iš geriamojo vandens ir šilumos geriamajam vandeniui pašildyti kainų, arba, kai vanduo šildomas naudojant kitas energijos rūšis ar kurą, – kitų energijos rūšių ar kuro geriamajam vandeniui pašildyti kiekių, apskaičiuotų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, padaugintų iš jų kainų, bei pateiktos apmokėti centralizuotai tiekiamos šilumos kiekio arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką apskaičiuotų kitų energijos rūšių ar kuro kiekių karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainų, suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
7.
Išlaidos šaltam vandeniui– šalto vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų
kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma (įskaitant pridėtinės
vertės mokestį).
8. Naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
8.9.Nepasiturinti šeima arba vienas gyvenantis asmuoNepasiturintys gyventojai – šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
9. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
10. Pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas.
11. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka.
12. Savarankiškai dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
13. Socialinė kortelė – dokumentas, suteikiantis teisę pirkti maisto produktus ir kitas būtinas prekes, išskyrus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, loterijos bilietus.
10. Socialinės rizikos asmuo– vyresnis kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
11. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
14. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.
12. Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.
15. Šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, įskaitant nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) nesusituokusius ir savo vaikų (įvaikių) neauginančius pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), bei dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius) nesusituokusius ir savo vaikų (įvaikių) neauginančius pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečius vaikus (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Į globėjų ar rūpintojų šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi. Globojamiems ar rūpinamiems vaikams, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, piniginė socialinė parama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis skiriama atskirai. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamas ar rūpinamas vaikas įskaitomas į savo tėvų šeimos sudėtį.
13. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turto vertės normatyvas – pagal šio įstatymo 14 straipsnį nustatyta vertė.
14. Valstybės remiamos pajamos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
15.16. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metųnesusituokęsasmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyriumasmuo, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
-3 straipsnis. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims rūšys
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:
1) socialinė pašalpa;
2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).
3 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo principai
Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais:
1) bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;
2) prieinamumo. Piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos;
3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius;
4) visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu;
5) lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos finansavimas
1. Piniginė socialinė parama, išskyrus socialinę paramą, nurodytą šio įstatymo 22 23 straipsnio 4 dalyje ir 9 skirsnyje, finansuojama ir šio įstatymo 7 8 straipsnio 6 7 dalyje numatytas kredito ir palūkanų apmokėjimas finansuojami kreditas ir palūkanos apmokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.
2. Piniginei socialinei paramai, nustatytai šio įstatymo 22 23 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.
3. Socialinė parama šio įstatymo 22 23 straipsnio 4 dalyje ir 9 skirsnyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
4.
Piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios
tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriami 4 procentai skiriama
nuo 2 iki 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Konkretų piniginei socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų
procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir
darbo ministras. Piniginei socialinei paramai administruoti panaudojama ne
didesnė lėšų suma nei nustatytas piniginei socialinei paramai administruoti
skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų piniginei socialinei paramai
mokėti.
5. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinei pašalpai ir kompensacijoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
6. Nepanaudotos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS
5 straipsnis. Piniginės socialinės paramos rūšys
Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios:
1) socialinė pašalpa;
2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).
56 straipsnis.Šeimos arba vieno gyvenančio asmensteisėTeisė į socialinę pašalpą
Šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:
1) šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;
3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo78 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
67 straipsnis.Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisėTeisė į kompensacijas
1. Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2) išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)
3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)
4) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
5)2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo78 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
6)3) įsiskolinusieji už būsto šildymą,ir (ar) karštą vandenį, ir (ar)šaltągeriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies įsiskolinimopadengimoapmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęspadengtiapmokėti įsiskolinimą.
2. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, jos skiriamos, jei laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)
2) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)
3) karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
3. Būstą nuomojanti šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.
4. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
78 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisęteisei į piniginę socialinę paramą nustatyti
1. Sąlygos, kurioms esant asmenys šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą:
1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo laiką ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies dalis) 2–6 punktuose nustatytais atvejais, tačiau ne viso darbo laiko Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią minimaliąją mėnesinę algą arba minimalų minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai bei ir laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai;
3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas netekus 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), bei ir našlių ar našlaičių pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijų, paskirtų asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijos, paskirtos asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), ir našlių ar našlaičių pensijų, skyrimo, bet ji dar nėra paskirta ar paskirta, bet neišmokėta;
4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus. Šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo;
5) 4) asmenys
yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę Lietuvos teritorinėje
darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
6)5)vienas gyvenantis asmuo arbavienas iš šeimos narių ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar(rūpyba)šeimoje, šeimos narį (narius) arba bendrai gyvenantį (gyvenančius) asmenį (asmenis),artimąsavo ar sutuoktinio artimąjį (artimuosius) giminaitį (giminaičius), jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos,arba jie pripažinti neveiksniaisarba įstatymo nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, šeimos nario (narių) arba bendrai gyvenančio (gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, šeimos nario (narių) arba bendrai gyvenančio (gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems) nustatyta rūpyba, rūpintoju, arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, savo artimąjį (artimuosius) giminaitį (giminaičius), jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems) nustatyta rūpyba, rūpintoju;
7)6) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūrosįstaigos stacionareįstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesįturiišduotas elektroninis nedarbingumopažymėjimąpažymėjimas ar medicininė pažyma (forma Nr. 094/a);
8)7) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;
10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys. Nutraukus registraciją teritorinėje darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, šiame punkte nurodytiems asmenims taikoma šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata;
11)8)motina (tėvas) arba globėja (globėjas)vienas iš tėvų ar globėjųnamuoseaugina:nelankantį ugdymo įstaigosvaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki32 metų;bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų;pagal gydytojų rekomendaciją nelankantįugdymošvietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų;arbanelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietųikimokyklinėse ugdymo įstaigosearba dėl to, kad šeima ar bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuoikimokyklinio ugdymošvietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
12)9)motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji)turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar(vaikų)(įvaikių), auginanamuosevaiką (įvaikį) ar(vaikus)(įvaikius) iki148 metų ir dirba šeimai arba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančiusar išsinuomotusarba kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
13)10) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;(šios dalies 5 ir 10 punkto sąlygos netaikomos);įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies87 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).
2. Auginančių Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokusių asmenų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), nutraukusių santuoką ar gyvenančių teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai sutuoktinių šeimos, arba susituokę ar bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnių santuokų (bendro gyvenimo), ir atitinkančios atitinkantys šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių straipsnio reikalavimus, teisę į socialinę pašalpą turi:
1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) ar (vaikų) (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui (įvaikiui) ar (šiems vaikams) (įvaikiams) išlaikymą. Ši nuostata netaikoma, jei asmuo pateikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
2) tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar (vaikų) (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
3. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtu, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejus, kai asmuo pateikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Jei asmuo pateikia ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.
3.4. Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra:
1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
1) gaunantis ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;
2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis mokinys ar studentas iki 24 metų;
3) atliekantis su laisvės atėmimu susijusią bausmę,ar administracinį areštą,sulaikytas arsuimtas, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;
5)neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus.
5) vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų asmenų, jei jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;
6) užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
4.
Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta šeima nėra sudariusi teismo patvirtintos
sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės
nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir
(ar) išlaikymas nebuvo priteistas, ši šeima turi teisę gauti kompensacijas, o
socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).
5.
Jei viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi dvi
ir daugiau šeimų ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų, ir (arba) vienų
gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas būsto šildymą ir
(ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną
sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi
teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių šeimų ar bendrai
gyvenančių asmenų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.
6. Gyvenamąją vietą būste deklaravusios, tačiau būstą kitur nuomojančios šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.
6. 7. Jeigu
daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar)
savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)
projektą, asmenims, turintiems jų šeimoms ar bendrai gyvenantiems
asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi
teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų
normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme
nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo
sezono metu apmokamas kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą
kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų
valdytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nustatant
daugiabučio namo buto savininko šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno
gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų
kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, neatsižvelgiama į tame pačiame
būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų šeimų ar bendrai gyvenančių
asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo
padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio
namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.
89 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis
1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.
2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.
2. Socialinės pašalpos dydis šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, įskaitant atvejus, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), sudaro:
1) pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
2) antram šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
3) trečiam ir paskesniems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
10 straipsnis. Pagrindai, kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai arba ji mažinama
1. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutiniam dydžiui, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) bent vienas iš šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę bei jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau nei nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
3) šeima ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius tris mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).
2. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš šeimos narių ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:
1) gaunantiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
2) gaunantiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
3) gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), mažinamas 40 procentų; socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (įvaikių) neauginančiai šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims neskiriama.
3. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
911 straipsnis. Kompensacijų dydis
1. Šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:
1) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis būsto plotas bei ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
2) išlaidų už faktinį šalto geriamojo vandens, bet ne didesnį kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
3) karšto vandens išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
2. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms būsto šildymo išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis būsto plotas bei ir atskirų energijos ir ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatytus normatyvus.
3. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui būsto šildymo išlaidas ir karšto vandens išlaidas, energijos ir kuro centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens, kitų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamų energijos ir kuro rūšių, kurių kainos reguliuojamos, taip pat geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos tiekiamos šilumos kainas, o kuro, kurio kainos nereguliuojamos ir už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas.
4. Apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas.
4.5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi dvi ir daugiau šeimų ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų, ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildytibeiir karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą.
1012 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti
1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:
1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
2) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;
3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
3) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui arba bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram šeimos nariui arba bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.
2. Jei viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi dvi ir daugiau šeimų ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų, ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, turinčių teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), šioms šeimoms ir (arba) bendrai gyvenantiems asmenims, ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas apskaičiuojamas tokia pačia tvarka, kaip vienai šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims.
2.3. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvusbūstui šildyti ir karštam vandeniui paruoštivienam kvadratiniam metrui naudingojo būsto ploto šildyti, vienam kubiniam metrui vandens pašildyti ir vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
3.4. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims,kurioskurių nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste arba nuomojančiam būstą,kompensacijakompensacijos pagal šio įstatymo78 straipsnio34 dalįneteikiamaneteikiamos, apskaičiuojantbūstonaudingojo būsto ploto, geriamojo ir karšto vandensnormatyvąnormatyvus, šiam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų tenkanti šiųbūsto naudingojo ploto normatyvonormatyvų dalis nenustatoma. Vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį neteikiamos, naudingojo būsto ploto, geriamojo ir karšto vandens normatyvai nenustatomi.
1113 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymas
1. Valstybės remiamos pajamos šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims nustatomos valstybės remiamų pajamų dydį padauginus iš šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus.
2. Piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos yra skiriamos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS
1214 straipsnis.Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtasTurtas
1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas aukštųjų mokyklų studentams, ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.
2. Į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.
1315 straipsnis. Nekilnojamojo turto ploto normatyvai
1. Būsto ploto normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui.
2. Žemės sklypo ploto normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
1) namų valdos žemės sklypo kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
2) žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miško ūkio paskirties žemės sklypo ploto: – miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 3,5 hektaro 3 hektarai.
3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.
4.3. Jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemėssklypoploto normatyvas.
5.4. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemėssklypoploto normatyvas.
1416 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas
1. Šio įstatymo 13 15 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš pareiškėjo prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
2.
Šio įstatymo 13 15 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo
nekilnojamojo turto vidutinę rinkos ploto vieneto normatyvinę vertę
nustato ir „Valstybės žiniose“ valstybės įmonės Registrų centro interneto
svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų
vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. sausio 1 d.
vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių
centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
3.
Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems
asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų
tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų ploto) nekilnojamojo
turto normatyvines vertes.
4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
5. Turto vertės normatyvas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
1517 straipsnis.Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamosPajamos
1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro);
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo;
11)12)kas mėnesį gaunamossocialinio pobūdžio pajamos,(išskyrus:vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams;išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą;pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą);
12)13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
13)14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
14)15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės,irmotinystės (tėvystės)pašalpapašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;
15)16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
16) gautos dovanų piniginės lėšos;
17) paveldėtos piniginės lėšos;
18) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
19)17) turto pardavimo pajamos,(išskyrus įskaitomas į turtą);
20)18)turto nuomospajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
21)19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
22) 20) visų
rūšių stipendijos, (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę
paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir
laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus)
studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų
formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios
ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų
programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo
valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas
bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinių mokymo įstaigų mokiniams,
kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
23) kitos faktiškai gaunamos pajamos, išskyrus labdarą piniginėmis lėšomis.
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti));
22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).
2. Jei iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šios pajamos imamos įskaitomos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei ir socialinė pašalpa į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.
4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos. Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.
5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.
6. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, ir motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.
7. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės,iružmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės,irmotinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat vienkartinės,bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtosmėnesinėskas mėnesį gaunamosišmokospajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), įskaitomos į pajamas tų mėnesių,kuriaiskada jos buvo išmokėtos.
8. Vienam iš tėvų vaiko (įvaikio) ar (vaikų) (įvaikių) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (įvaikiui) ar (vaikams) (įvaikiams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko (įvaikio) pilnametystės skaičiaus.
9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.
10.9. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.
10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, gautos užsienio valiuta, perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galiojantį pajamų lyginimo dieną.
1618 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas
1. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:
1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 17 straipsnyje;
2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario ar vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos pajamos arba pasikeitė šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens sudėtis.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 praėjusius mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos pajamos.
3. Jei šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 8 straipsnio 3 dalį 4 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims.
4. Jei šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 8 straipsnio 3 dalį 4 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas šio asmens gaunamos pajamos į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims.
1719 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas
1. Kompensacijos Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių ar visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims arba gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
2. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 18 straipsnio 1 arba ir 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.
4. Jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal šį įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies taikomas įstatymas, kuris suteikia teisę į didesnio dydžio piniginę socialinę paramą.
5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus ar būstą nuomojant dviem ir daugiau šeimų ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų, ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos ar bendrai gyvenančių šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.
6. Jei šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 7 8 straipsnio 3 dalį 4 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims.
7. Jei šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 7 8 straipsnio 3 dalį 4 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas šio asmens gaunamos pajamos į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims.
8. Jei viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi dvi ir daugiau šeimų ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų, ir (arba) vienų gyvenančių asmenų ir vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį neteikiamos, jam vidutinės mėnesio pajamos nenustatomos, o kompensacijos skiriamos likusioms būste gyvenamąją vietą deklaravusioms ar būstą nuomojančioms šeimoms ir (arba) bendrai gyvenantiems asmenims, ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS
SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS
18
straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija
Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens
deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba
vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje
šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.
1920 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos
1. Dėl piniginės socialinės paramos šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.
1.2. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos,pareiškėjasasmuoužpildopateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijospatvirtintąpatvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas–paraiška), kuriuose nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:
1) save,iršeimos narius ar bendrai gyvenančius asmenis,;
2) veiklos pobūdį,;
3) turimą turtą ir šio įstatymo1214 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto vertę,;
4) gaunamas pajamas,;
5)taip patkitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
3. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo1517 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jei pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurioprašoma skirti piniginę socialinę paramąskiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumąpareiškėjasprašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
2.4.PareiškėjasPrašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo1214 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, nesant pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
3.5. Turto, nurodyto šio įstatymo1214 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.
6. Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Pateikus ne visus reikiamus dokumentus, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Asmeniui nustatytu laiku nepateikus trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos, kartu asmeniui grąžinant jo pateiktus dokumentus.
7. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per įgaliotą asmenį.
8. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
9. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.
2021 straipsnis. Piniginės socialinės paramos skyrimas
1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
2. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius ar bendrai gyvenančius asmenis ar vieną gyvenantį asmenį beišeimos arba vieno gyvenančio asmensjų (jo) pajamas, socialinė pašalpa skiriama nuopareiškėjoprašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš trijų mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jei šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu ir laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę ją gauti.
3. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.
4. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu irlaikotarpįlaikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas.
5. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius ar bendrai gyvenančius asmenis ar vieną gyvenantį asmenį beišeimos arba vieno gyvenančio asmensjų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuopareiškėjoprašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš trijų mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jei šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.
6. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
7. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens sudėtis,ir šeimos arba vieno gyvenančio asmensjų (jo) pajamos ir turtas.
8. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens sudėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui ar vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gautivalstybės ar savivaldybės išlaikymąilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
9. Jei piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiusocialinės paramosjos dydis pasikeitė (dėl šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens sudėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui ar vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gautivalstybės ar savivaldybės išlaikymąilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio poįvykusiopasikeitimo aplinkybės, atsižvelgiant į to mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas.
10. Jei dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurįbent vienas šeimos narys arba vienas gyvenantis asmuoįsidarbina aratsiranda kitaspasikeičia bent vieno šeimos nario ar vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, įskaitant vienkartines,arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už du ar daugiau mėnesių iš kartoišmokėtas mėnesines išmokasišmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiuipagal to mėnesio pajamas.Nuo kito mėnesio socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos skiriamos 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.
11. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar) kompensacijų skaičiavimo bei teikimo piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.
12. Pareiškėjas Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei piniginė socialinė parama neskiriama, raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami pareiškėjui prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
13. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.
13. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2122 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimas
1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
1) pinigais;
2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kt. kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais).;
3) pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).
2. Kompensacijos gali būti teikiamos:
1) pinigais;
2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, šaltą geriamąjį bei ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
3. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurioje kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruojamos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 20 21 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bet ne anksčiau, kaip nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos pakeitimo.
4. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokama išmokamos, jei dėl jos jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos priklausė buvo paskirtos.
5. Mirus asmeniui, kurio vardu šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiai šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirtiesmėnesioneišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėljosjų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinępašalpospašalpą ir (ar) kompensacijasgavėjogavusio asmens mirties dienos,išmokamaišmokamos mirusįjį laidojusiam šios šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jei tokio šeimos nario ar bendrai gyvenančio asmens nėra,pervedamapervedamos į vaiko (įvaikio) ar(vaikų)(įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijosneišmokamaneišmokamos.
6. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.
7. Su energijos, kuro, vandens tiekėjais atsiskaitant kiekvieną mėnesį, kompensacijos Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
8. Būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
9. Šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiavus socialinę pašalpą, mažesnę kaip 5 litai, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją – mažesnę kaip 1 litas, jos neišmokamos.
2223 straipsnis. Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą
1. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:
1) socialinę pašalpą teikti nepinigine forma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinės rizikos šeimoms ar asmenims ir tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;
1) derinti socialinės pašalpos teikimo šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patekusiems į socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;
2) kompensacijas socialinės rizikos šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patekusiems į socialinę riziką, teikti šio įstatymo 21 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;
3) 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims ar nutraukti jų teikimą, jei bent vienas šeimos narys ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų; iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą – 6 mėnesius;
4) 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jei jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų; iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą – 6 mėnesius;
5) jei bent vienas šeimos narys ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4-6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą iki pareigos bus įvykdytos;
6) jei vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4-6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą iki pareigos bus įvykdytos;
3)7) kompensacijas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą aršaltągeriamąjį vandenį, teikti šio įstatymo2122 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo67 straipsnio 1 dalies63 punkto reikalavimą;
4)8) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą,šaltągeriamąjįbeiar karštą vandenį šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurieatsisako sudarytinevykdo šio įstatymo67 straipsnio 1 dalies6 punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo3 punkto reikalavimo.;
9) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
10) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gaunamų pajamų.
2. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:
1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus ar nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ilgiau kaip 6 mėnesius arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyviose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems darbams naudingai veiklai atlikti;
2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
3) tikrinti šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
4) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
4) pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose bei 3 dalyje numatytais atvejais.
6) neskirti piniginės socialinės paramos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, nevykdantiems šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pareigų.
3. Patikrinus šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų:
1) skirti socialinę pašalpą, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 5 6 straipsnio 1 ar 3 punktuose nustatytų reikalavimų;
2) skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 9 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 5 2 punktuose nustatytų reikalavimų;
3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 10 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims,kurikurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėlvaiko materialinioišlaikymoarba dėl išlaikymoir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas.;
5) skirti socialinę pašalpą ne visiems šeimos nariams santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui.
4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais šio įstatymo nenustatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas apmokamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).
2324 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.
3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę paramą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PINIGINĘ
SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS GAUNANČIŲ
ASMENŲ PAREIGOS
24 25 straipsnis.
Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio
asmens gaunančių asmenų pareigos
1.Piniginę socialinę paramągaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuogaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:
1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);
1)2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
2)3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
3)4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos RespublikosGyventojųgyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
4)5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
5)6) dalyvauti savivaldybės administracijospagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuoseorganizuojamoje visuomeneinaudinguose darbuosenaudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2.
Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių
darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus
įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo,
siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita).
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS
2526 straipsnis. Dėlgavėjopiniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas
1. Nustačius, kad šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar bendrai gyvenančius asmenisararba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis.
2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos,yraišieškomaišskaičiuojama savivaldybės administracijos priimtu sprendimu išgavėjuipiniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniuipriklausančiospaskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jei nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
3. Jei neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
2627 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas
Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS VYKDANT SAVARANKIŠKĄJĄ SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJĄ
28 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, ypatumai
1. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybės piniginę socialinę paramą teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją.
2. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.
3. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama taikant šio įstatymo normas tiek, kiek jų nereguliuoja šis skirsnis.
29 straipsnis. Piniginės socialinės paramos, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansavimas
1. Piniginė socialinė parama finansuojama ir šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
2. Lėšos piniginei socialinei paramai skiriamos vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
3. Lėšų piniginei socialinei paramai finansuoti suma 2012–2014 metams skiriama 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygyje.
30 straipsnis. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir savivaldybės administracijos kompetencija, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją
1. Savivaldybės taryba:
1) tvirtina lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką;
2) priima sprendimus dėl lėšų piniginei socialinei paramai įgyvendinti skyrimo;
3) tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarką, kurioje nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; pajamų vertinimo laikotarpio ir pajamų apskaičiavimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, ar mirus vienam gyvenančiam asmeniui, paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų išmokėjimo procedūros); pagrindus, kuriems esant, piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, piniginė socialinė parama skiriama ne visiems šeimos nariams ar bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus; nepasiturinčių gyventojų grupes (patekę į socialinę riziką, nevykdantys savivaldybės tarybos nustatytų pareigų ir pan.), kurioms piniginė socialinė parama teikiama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose arba 2 dalies 2 punkte nustatytais būdais; minimalius neišmokamos piniginės socialinės paramos dydžius; piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas; savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą.
2. Savivaldybės administracija:
1) skiria ir moka piniginę socialinę paramą ir apmoka šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytą kreditą ir palūkanas savivaldybės gyventojams;
2) kontroliuoja piniginės socialinės paramos teikimą;
3) pasitelkia piniginę socialinę paramą gaunančius asmenis visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) teikia duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę paramą, nurodant jos neskyrimo priežastis, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
DEVINTASISDEŠIMTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
2731 straipsnis.Piniginės socialinės paramos gavėjųPiniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas
1. Jei piniginė
socialinė parama socialinė pašalpa ar kompensacijos šeimai ar
bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri
šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
yra palankiausia.
2. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).“
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) skiriant piniginę socialinę paramą nuo įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių trijų mėnesių arba pagal šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas, taikomos šio įstatymo nuostatos;
2) jei sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
3) skiriant piniginę socialinę paramą už mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos;
4) įstatymo pakeitimu nustatytų pajamų įskaitymas į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas nelaikytinas pajamų šaltinio pasikeitimu;
5) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, valstybės įmonė Registrų centras, savivaldybių tarybos ir savivaldybių administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu, ir, jei reikia, parengia atitinkamų teisės aktų pakeitimus ar priima naujus teisės aktus.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013 m. spalio 1 d. įvertina piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvas ir, prireikus, iki 2014 m. kovo 1 d. peržiūri teisės aktus bei parengia atitinkamų teisės aktų, susijusių su piniginės socialinės paramos teikimo vieningu teisiniu reguliavimu visose savivaldybėse, pakeitimus ar priima naujus teisės aktus.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 9 skirsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS