LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2011-	Nr.
Į 2011-09-05	Nr. (35.2-34)-3-4664

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

Dėl įstatymų projektų

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą, teikia teisinę išvadą.

Įvertinus Projekto bei Įstatymo projekto aiškinamųjų raštų 2 punkte nurodytus Projektu bei Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo tikslus, pastabų ir pasiūlymų nėra.

Teiktinos šios pastabos ir pasiūlymai dėl Projektu numatomo teisinio reguliavimo priemonių bei teisės technikos.

1. Siūlytina Projekto 1 straipsnio 1 dalį pildyti pačių išmokų, išmokamų iš Garantinio fondo, rūšių nuoroda, t. y. prieš žodį „dydžius“ įrašyti žodį „rūšis“. 

2. Teisingumo ministerija, įvertinusi Projekto aiškinamojo rašto 4.1 punkto pirmojoje pastraipoje pateiktus argumentus, visgi siūlo pildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatomų subjektų, kuriems būtų taikomas Projektas, sąrašą. Pastebėtina, kad nors Projektu ir siekiama užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam, tačiau plačiąja prasme šiame santykyje dalyvauja ir įmonės (darbdaviai), kurios tapo nemokios. Atsižvelgiant į tai bei į Projekto kai kurias nuostatas, pavyzdžiui, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, siūlytina Projekto taikymo sritį plėsti, nurodant ir įmones, su kuriomis minėtus darbuotojus siejo darbo santykiai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas Nr. XIP-3052, su kurio nuostatomis, manytina, Projektas prireikus taip pat turėtų būti suderintas, t. y. jei minėtas įstatymas būtų priimtas, Garantinio fondo įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos ir tiems darbuotojams, kurių darbdavys yra bankrutuojantis fizinis asmuo. Pastebėtina ir tai, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Latvijoje, jau šiuo metu galioja teisės aktai, reguliuojantys fizinio asmens bankrotą, todėl svarstytina, ar jau šiuo metu nereikėtų pildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos Projekto nuostatų taikymo srities.

3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė turėtų būti tikslinama taip, kad sąlyga „kurių atžvilgiu pradėtos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms įmonių bankroto procedūroms tolygios nemokumo procedūros“ būtų siejama ne su Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniais, įsteigtais Lietuvos Respublikoje, bet su pačiais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis.

4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nėra apibrėžtos sąvokos „bankroto procedūros“ reikšmės, siekiant aiškumo, siūlytina Projekte įtvirtinti šią sąvoką bei jos apibrėžtį arba vartoti Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą sąvoką „bankroto procesas“.

5. Siekiant apibrėžtumo bei tinkamo Projekto nuostatų taikymo, manytina, Projekte turėtų būti numatytos nuostatos, kuriomis remiantis (vadovaujantis) būtų galima konstatuoti, kad darbuotojas yra nuolat dirbantis Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Projekto 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

6. Vertinant Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pasigendama nuoseklumo. Siūlytina šias nuostatas dėstyti kartu viename straipsnyje su Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

7. Siūlytina Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatą „ar yra nutrūkę“ tikslinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu bei vartojamomis nuostatų formuluotėmis.

8. Laikantis nuoseklumo, Projekto 2 straipsnio 4 dalis turi būti pildoma ir tuo atveju, kai darbuotojai dirba sutrumpintą darbo laiką (žr. Darbo kodekso 145 straipsnį). Be kita ko, Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88, 108, 113, 130¹, 132 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2011 m. gegužės 19 d., 2 straipsniu buvo pakeistas Darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarčių rūšių sąrašas, kuriame, be kita ko, nebeliko tokios darbo sutarties rūšies kaip laikinoji darbo sutartis – ji pakeista į trumpalaikę darbo sutarties rūšį. Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. gruodžio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kuriame, be kita ko, reguliuojami santykiai, susiklostantys laikinojo darbo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, į Projekto rengėjų siūlymą detalizuoti darbo sutarčių rūšis, svarstytina, ar tiek pakeistame Darbo kodekso straipsnyje, tiek minėtame įstatyme nustatytų darbo sutarčių rūšių nuorodos neturėtų būti įtvirtintos Projekto 2 straipsnio 4 dalyje. Priešingu atveju siūlytina apskritai nedetalizuoti sutarčių rūšių. Kita vertus Projekto rengėjai turėtų aiškiai pasisakyti, ar Projekto nuostatos būtų taikomos darbuotojų, dirbusių, pavyzdžiui, sezoninės darbo sutarties pagrindu, atžvilgiu. Pagaliau svarstytina ir tai, kaip bus įgyvendinta Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklė, jei darbuotojas dirbs, pavyzdžiui, pagal trumpalaikę darbo sutartį, sudaromą ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių terminui, kai tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal trijų mėnesių duomenis.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trumpinys „įmonės“ apima visus Projekto 1 straipsnio 2 dalies punktuose įvardytus subjektus. Jei Projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte turimi omenyje ne visi Projekto 1 straipsnio 2 dalies punktuose nurodyti subjektai, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata „įmonių“ turi būti tikslinama.

10. Vadovaujantis apmokestinimo aiškumo principu, siūlytina detalizuoti Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatą „po ataskaitinio laikotarpio pabaigos“ du kartus per metus mokamų Garantinio fondo įmokų atžvilgiu, t. y. koks laikotarpis šiuo atveju būtų laikomas ataskaitiniu.

11. Teisingumo ministerijos nuomone, Projekte turėtų būti nustatyta, kas Projekto nuostatų taikymo prasme, ypač Projekto 3 straipsnio 6 dalies, būtų laikoma „laikinai laisvomis Garantinio fondo lėšomis“, t. y. Projekte turėtų būti įtvirtinta atitinkama sąvoka bei pateikiama jos apibrėžtis. Be kita ko, svarstytina, ar Projekte neturėtų būti nustatyti tam tikri saugikliai, susiję su Garantinio fondo laikinai laisvų lėšų investavimu, pavyzdžiui, vertybinių popierių rūšis, maksimali galima investuoti suma ir pan. Pagaliau pažymėtina ir tai, kad minėtoje Projekto dalyje nėra apibrėžta, kaip Finansų ministerija turi garantuoti šioje dalyje numatyto įpareigojimo įgyvendinimą.

12. Projekto rengėjai Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte teikiamą siūlymą argumentuoja tuo, kad „pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, taikoma sudėtinga išmokos, susijusios su darbo užmokesčiu, skaičiavimo tvarka. <...>. Teikiama alternatyva siūloma darbo užmokesčio skaičiavimą sieti su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (toliau – VDU), apskaičiuojamu Vyriausybės nustatyta tvarka“. Šiame kontekste Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Projekto rengėjų nurodomą Vyriausybės nustatytą tvarką skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (žr. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 6.1 punktą). Svarstytina, kaip, remiantis minėtomis nuostatomis, būtų skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, apie kurį kalbama Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte – siūlytina pateikti atitinkamą informaciją Projekto aiškinamajame rašte bei įvertinti, ar priėmus Projektą, nereikėtų keisti minėtos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, papildant atitinkamomis nuostatomis.

13. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto paskutiniojo sakinio nuostata „neviršijančiu darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio“ vertintina kaip perteklinė to paties sakinio likusios nuostatos atžvilgiu. Priešingu atveju Projekto rengėjai turėtų pateikti argumentus dėl šios nuostatos tikslingumo.

14. Nors Projekto rengėjai Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose siūlo nustatyti maksimalius konkrečių išmokų dydžius, tačiau Projekto aiškinamajame rašte nenurodo argumentų, kurie lėmė tokių dydžių įtvirtinimą Projekte – siūlytina juos pagrįsti bei pateikti informaciją apie atitinkamų išmokų rūšių dydžius, išmokamus pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant palyginti esamą su galima situacijas.

15. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas momentas „iki paraiškos skirti lėšas iš Garantinio fondo pateikimo Garantinio fondo administratoriui dienos“ turėtų būti suderintas su Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais momentais. Priešingu atveju minėtas Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas momentas vertintinas kaip neatitinkantis Projekto 5 straipsnio 1 dalies momentų.

16. Atsižvelgiant į Projekto rengėjų siekius ir tikslus, nurodytus Projekto aiškinamajame rašte, – supaprastinti išmokų skaičiavimą bei pagreitinti išmokų darbuotojams skyrimą – manytina, tikslingiau būtų numatyti teisinį reguliavimą, siūlomą Projekto 4 straipsnio 1 dalies pirmąja alternatyva. Tuo tarpu antroji šios dalies alternatyva vertintina, kaip neapibrėžta ir galimai kelianti papildomus taikymo sunkumus.

17. Projekte turėtų būti vartojama Įmonių bankroto įstatyme vartojama sąvoka „įmonės administratorius“ arba apibrėžiama Projekte siūloma vartoti sąvoka „įmonės bankroto administratorius“.

18. Įvertinus Projekto rengėjų argumentus, kuriais grindžiamas Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomas teisinis reguliavimas, pastebėtina, kad jie yra nepakankami bei aprašantys tik patį siūlymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pildyti Projekto aiškinamąjį raštą, kartu atkreipiant dėmesį į šiuos aspektus. Pirma, Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotėje nėra nurodyta, kokiais atvejais, kokioms aplinkybėms susiklosčius, įmonės bankroto administratorius ar asmuo, kitoje valstybėje narėje atliekantis bankroto administratoriaus funkcijas atitinkančias funkcijas, galėtų teikti prašymą Garantinio fondo lėšas naudoti banko operacijų išlaidoms apmokėti. Antra, minėtoje formuluotėje taip pat nėra nustatyta atvejų, kada Garantinio fondo lėšos gali būti, o kada negali būti naudojamos banko operacijų išlaidoms apmokėti. Trečia, nesiūloma nustatyti ir galimų maksimalių Garantinio fondo lėšų dydžių, galimų skirti banko operacijų išlaidoms apmokėti. Pagaliau abejotinas ir Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „jei banko operacijos apmokėjimui naudojamos Garantinio fondo lėšos, kai išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose valstybėse įsteigtuose bankuose (bankų filialuose), viršija darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo sumą, išmokos iš Garantinio fondo šiam darbuotojui nepervedamos ir grąžinamos į Valstybės iždo sąskaitą“ pagrįstumas, atsižvelgiant į vieną pagrindinį Projekto paskirties elementą – užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam (žr. Projekto 1 straipsnio 1 dalį). Manytina, kad lėšų perdavimo asmeniui būdas neturėtų riboti minėtos teisės įgyvendinimo.

19. Iš Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos „išlaidų apmokėjimo tvarką bei dydžius, neviršijančius trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumos“ formuluotės darytina išvada, kad turimos omenyje bent dvi išlaidų, kurios galės būti apmokamos iš Garantinio fondo lėšų, rūšys. Jei Projekto rengėjai to omenyje neturi, siūlytina tikslinti minėtą nuostatą. Be kita ko, šioje nuostatoje turi būti aiškiai apibrėžta, ar maksimalus trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumos dydis būtų taikomas vienai išlaidų rūšiai, ar – visoms išlaidoms, nepriklausomai nuo to, kiek būtų numatyta jų rūšių, t. y. jų suma negalėtų viršyti minėto dydžio. Pagaliau Projekto rengėjai turėtų pagrįsti konkretaus dydžio nustatymą Projekto aiškinamajame rašte.

20. Teisingumo ministerijos nuomone, Projekte būtų tikslinga įtvirtinti Projekto 5 straipsnyje vartojamą sąvoką „darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais“, siekiant tinkamai įgyvendinti Projekto nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti konkrečias išmokų rūšis.

21. Pastebėtina, kad nėra pagrįstas Projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatytas skiriamų Garantinio fondo lėšų maksimalaus dydžio nustatymas bei išmokų dydžio diferencijavimas priklausomai nuo dokumentų, įrodančių teisę į tam tikrą Garantinio fondo išmoką, rūšies. Pavyzdžiui, darbuotojui priklausantį darbo užmokestį galima nustatyti, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, todėl taikyti Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų išmokamų Garantinio fondo lėšų dydį būtų neteisinga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, tikslintina minėta nuostata.

22. Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti tikslinamos taip, kad būtų apibrėžta, ar Projekte nustatyti maksimalūs Garantinio fondo tam tikrų išmokų rūšių dydžiai yra tokie ir išmokami, o nuo jų yra sumokami atitinkami mokesčiai ir įmokos, ar iš minėtų dydžių yra išskaitomi atitinkami mokesčiai ir įmokos, kas savaime reiškia ir mažesnių išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimą.

23. Siekiant sistemiškumo, svarstytina, ar Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata „nėra atsiskaičiusi su darbuotojais“ neturėtų būti tikslinama pagal Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas išmokų rūšis.

24. Manytina, jog Projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostata prieštarauja jau minėtai Projekto paskirčiai – užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam. Siūlytina modifikuoti šią Projekto nuostatą, nustatant, trūkstamų dokumentų, duomenų pateikimo mechanizmą.

25. Kaip neapibrėžianti teisės normos taikymo laike vertintina Projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostata. Joje turėtų būti nustatyta, per kiek laiko Garantinio fondo administratorius privalo užregistruoti gautą paraišką arba sprendimo priėmimo terminą skaičiuoti ne nuo paraiškos įregistravimo momento, bet nuo pateikimo momento. Be to, pastebėtina, kad šioje dalyje ir Projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 2 punkte nėra nustatyta, kokia tvarka, kokio subjekto patvirtinta vadovausis Garantinio fondo administratorius, nagrinėdamas gautas paraiškas ir priimdamas sprendimą skirti arba neskirti išmokas iš Garantinio fondo – siūlytina pildyti Projektą atitinkamomis nuostatomis. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punktui.

26. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata vertintina kaip perteklinė Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatų atžvilgiu, todėl siūlytina jos atsisakyti.

27. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo nuostatų, ypač šio įstatymo 6 ir 7 straipsnyje nustatytų, taikymo prasme, t. y. atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su individualios įmonės savininku nesudaroma, atsisakytina Projekto 6 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos, taikytinos individualios įmonės savininko atžvilgiu. Be kita ko, minėta Projekto nuostata nedera su Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta Projekto taikymo sritimi subjektų atžvilgiu.

28. Projekto 6 straipsnio 7 dalis tikslintina, nedetalizuojant skundžiamų Garantinio fondo administratoriaus priimtų sprendimų rūšių, t. y. siūlytina numatyti, kad visi Garantinio fondo administratoriaus sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

29. Iš Projekto 6 straipsnio 8 dalies nuostatos „be kitų sąlygų“ kyla klausimas, apie kokias kitas sąlygas kalbama. Jei apie sąlygas, kurios, pavyzdžiui, būtų nustatytos Projekto 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte minimoje pavyzdinėje sutartyje, siūlytina tai tiksliai ir nurodyti Projekto 6 straipsnio 8 dalies nuostatoje.

30. Svarstytina, kas norėta pasakyti Projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostata. Sisteminis Projekto nuostatų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad konkrečios sumos ir konkrečios jų panaudojimo kryptys turi būti aptariamos ir dėl jų turi būti susitariama Projekto 6 straipsnio 8 dalyje minimoje Garantinio fondo lėšų pervedimo įmonei sutartyje bei numatoma atitinkama atsakomybė, jei tam tikrų sutarties sąlygų nesilaikoma. Atsižvelgiant į tai, manytina, Projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostata yra perteklinė bei siūlytina jos atsisakyti.

31. Projekto 6 straipsnio 10 dalies nuostatą „patvirtinta įmonės darbuotojų reikalavimų suma“ siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į Projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatų formuluotes. Be to, šios dalies antrajame sakinyje siūlytina įtvirtinti subjektą, kurio atžvilgiu Garantinio fondo administratorius įgis atgręžtinio reikalavimo teisę.

32. Projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatos turi būti formuluojamos kaip konkreti pareiga konkrečiam subjektui bei nustatomos pasekmės, šios pareigos neįvykdžius, pavyzdžiui, negrąžintų išmokų išieškojimas ir pan., bei terminai, per kuriuos minėtos išmokos turi būti grąžinamos. Pastarąjį siūlymą pagrindžia ir to paties straipsnio 12 dalies nuostatos, kuriose išmokų išmokėjimo termino pradžia susieta ne su įmonei pervestų ir pagal paskirtį nepanaudotų Garantinio fondo lėšų grąžinimo į Valstybės iždo sąskaitą momentu, bet su Garantinio fondo administratoriaus sprendimo dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priėmimo dienos momentu.

33. Siekiant apibrėžtumo, Projekto 6 straipsnio 12 dalyje turi būti tikslinama nuostata „gali būti“, pavyzdžiui, nustatant atvejus, kada būtų priimamas teigiamas sprendimas dėl šioje dalyje minimų išmokų išmokėjimo. Be kita ko, šioje dalyje nėra nustatyta subjekto, kuris nuspręstų dėl šioje dalyje minimų išmokų išmokėjimo – siūlytina jį nustatyti arba pildyti Projekto 7 straipsnį konkrečia funkcija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai nepateikia informacijos, kodėl šioje dalyje nurodytu atveju būtų taikoma kitokia tvarka Garantinio fondo išmokų išmokėjimui. Manytina, šioje dalyje minimas atvejis niekuo nesiskiria nuo įprastos Garantinio fondo išmokamų išmokų tvarkos, todėl siūlytina ir minėtoje dalyje nustatytu atveju taikyti įstatyminį teisinį reguliavimą, o ne pasirinkti poįstatyminį teisės aktą.

34. Atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas išmokoms iš Garantinio fondo gauti, kaip perteklinė vertintina Projekto 6 straipsnio 13 dalis, todėl jos siūlytina atsisakyti.

35. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą „ketvirčio“ siūlytina apsvarstyti galimybę pildyti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Analogiškas pasiūlymas taikytinas ir Projekto 8 straipsnio 5 dalies 2 punktui.

36. Svarstytina, kodėl Projekto 7 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad Garantinio fondo tarybai valstybės institucijose, teismuose bei kitose įstaigose su jos veikla susijusiais klausimais atstovauja Garantinio fondo administratorius. Siūlytina pagrįsti šią nuostatą arba ją tikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad atstovavimo teismuose santykių reguliavimas yra ne Projekto teisinio reguliavimo dalykas.

37. Projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti tikslinama, atsižvelgiant į joje vartojamą neapibrėžtą nuostatą „su Garantinio fondo administravimu susijusi Garantinio fondo administratoriaus veikla“, siekiant aiškiai apibrėžti, kokios konkrečios veiklos priežiūrą atliks Garantinio fondo taryba. Priešingu atveju liktų neapibrėžta, kurios iš Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų būtų susijusios su Garantinio fondo administratoriaus veikla, kokios – ne.

38. Siekiant tinkamo Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Garantinio fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas ar jo pavaduotojas, įgyvendinimo, siūlytina Projekte vadovavimo pareigą (ir teisę) numatyti tik pirmininkui, kartu įtvirtinant pirmininko pavaduotojo personalijos galimybę.

39. Siūlytina apsvarstyti galimybę Projekto 8 straipsnio 3 dalyje numatyti, kokia tvarka vadovaujantis būtų parenkami konkretūs Garantinio fondo tarybos nariai, kokie reikalavimai jiems būtų taikomi bei kokia tvarka remiantis savo atstovus išrinktų ir deleguotų valstybės valdymo institucijos.

40. Atsižvelgiant į Projekto 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą „pritaria Garantinio fondo lėšų sąmatos ir metinės Garantinio fondo lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos projektams“, siūlytina atitinkamai pildyti Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

41. Atsižvelgiant į Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, išvada dėl Projekte numatomo teisinio reguliavimo turi būti gauta ir iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės.

42. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad tokios procedūros, kaip reorganizavimas ir likvidavimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, taikomos tik juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai bei į Projekto 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Garantinis fondas yra valstybės pinigų fondas, Projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina kaip neapibrėžta. Siūlytina šioje nuostatoje detalizuoti, kokie įstatymai turimi omenyje, arba Projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, apibrėžiančias Garantinio fondo reorganizavimo ir likvidavimo procedūras, jų sampratą ir pan.

43. Sistemiškai išanalizavus Projekto nuostatas, pastebėtina, kad Projekte nėra nuostatų, kurios reguliuotų tuos atvejus, kai išmokos, analogiškos Garantinio fondo išmokoms, jau būtų išmokėtos darbuotojui, pavyzdžiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Svarstytina, kokie veiksmai turėtų būti atliekami Lietuvoje – ar turėtų būti atsisakoma skirti dar nepaskirtas Garantinio fondo išmokas, ar turėtų būti priimtas sprendimas grąžinti jau paskirtas ir išmokėtas Garantinio fondo išmokas. Siūlytina šiuos aspektus įvertinti ir prireikus pildyti Projektą atitinkamomis nuostatomis.

44. Projekto straipsnio, nustatančio Projekto įsigaliojimą ir taikymą, 1 dalies nuostata, pagal kurią Projektas įsigaliotų 2012 m. sausio 1 d., vertintina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos reguliavimo kontekste – šioje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

45. Siekiant tinkamai apibrėžti subjektų, kurių atžvilgiu būtų taikomos iki Projekto įsigaliojimo galiojusios teisinio reguliavimo nuostatos, ratą, Projekto straipsnio, nustatančio Projekto įsigaliojimą ir taikymą, 2 dalies nuostata „bankroto procesas pradėtas“ turėtų būti tikslinama, įtvirtinant aiškų momentą, kurį Projekto rengėjai, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, laikytų bankroto proceso pradžia.

46. Teisingumo ministerijos nuomone, Projekto straipsnio, nustatančio Projekto įsigaliojimą ir taikymą, 3 dalyje neturėtų būti įtvirtintos nuostatos „jei įgaliojimas ar pavedimas duotas iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Siūlytina šios nuostatos atsisakyti, taip numatant, kad įgaliojimas ar pavedimas gali būti duoti iki 2013 m. sausio 1 d.

Teiktinos šios pastabos ir pasiūlymai dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo priemonių bei teisės technikos.

1. Atsižvelgiant į Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos formuluotę, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatą „žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga“.

2. Svarstytina, ar Įstatymo projekto nereikėtų pildyti straipsniu, kuriame būtų keičiama ir Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 9 dalies nuostata „Garantinio fondo sąskaita“, siekiant suderinti šią nuostatą su Projekte vartojamomis nuostatomis (žr., pavyzdžiui, Projekto 3 straipsnio 6 dalį).

3. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas ir Įstatymo projektas rengiami tuo pačiu tikslu, rekomenduotina rengti vieną bendrą aiškinamąjį raštą.

Įvertinus Projektu bei Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo galimas pasekmes bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pastebėtina, kad Projekto rengėjai turi atlikti Projekto antikorupcinį vertinimą ir gautą informaciją pateikti Projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo viceministras                                                                                         Gytis Andrulionis

Vaida Štrafėlė, (8 5) 266 2850, el. p. [email protected]                                                    Originalas nebus siunčiamas