RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, A.Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 8176, (8 5) 266 8169, faks. (8 5) 266 4209,

el. p. [email protected], http://www.socmin.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

_______________________________________________________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Nr. (24.1-22) SD -

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO PATEIKIMO

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarime Nr. 968 „Dėl Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4333; toliau – Kompensavimo koncepcija) išdėstytą pavedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo tvarka bei pateikti siūlymus, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų, bei įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo (Žin., 2010, Nr. 46-2219) nuostatas, pagal kurias įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo bei praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų, parengė ir teikia Lietuvos Respublikos sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).

Įstatymo projektu siūloma kompensavimo pradžią sieti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansine padėtimi (biudžetas nėra deficitinis ir šio biudžeto trimečiai planai rodo stabilią perspektyvą) bei  valdžios sektoriaus balanso rodiklio atitikimu Mastrichto kriterijams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetų padėtį, turėtų priimti sprendimą dėl pensijų kompensavimo pradžios.

Laikantis Kompensavimo koncepcijos nuostatų, valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensavimo mechanizmą siūloma nustatyti kaip pensijų didinimą, kuriuo būtų pasiekta, kad per penkerius metus nuo kompensavimo pradžios asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, vidutinė pensija būtų ne mažiau kaip 5 procentais didesnė, nei buvusi iki sumažinimo. Pensijos būtų didinamos atsižvelgiant į atitinkamą pensijų didinimo procentą kiekvienam pensijų intervalui, atitinkantį Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr.152-6820) nustatytą pensijų mažinimo principą. Dirbusiems ir vyresniems pensininkams siūloma nustatyti didesnį pensijų kompensavimo procentą. Mažesnės pensijos būtų didinamos mažesniu procentu, didesnės – didesniu. Siekiant nedidinti pensijų gavėjų, kuriems Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo laikotarpiu pensija nebuvo mažinama, skurdo, Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto būklę, kasmet turėtų įvertinti galimybę didinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją ir (arba) einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

Valstybines pensijas siūloma kompensuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatą kompensuoti praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų. Todėl Įstatymo projektu siūloma kompensuoti patirtus valstybinių pensijų praradimus, atsiradusius dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ar savarankiškos veiklos, taikant kompensavimo koeficientą, kuris kiekvienam pensijos gavėjui būtų apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo negautas pensijų sumas ir nustatytą laikotarpį – neįgaliesiems valstybinių pensijų gavėjams siūloma nustatyti trejų metų kompensavimo laikotarpį, visiems kitiems – ilgesnį, penkerių metų laikotarpį.

Per kompensavimo laikotarpį (penkerius metus) valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjams turės būti išmokėtas 1 mlrd. Litų iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir 33 mln. litų iš valstybės biudžeto lėšų.

Įstatymo projektas buvo pateiktas išvadoms Teisingumo ministerijai, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Nacionalinei teismų administracijai, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybai. Į Finansų ministerijos pateiktas pastabas atsižvelgta, taip pat ir į dalį Krašto apsaugos ministerijos pateiktų siūlymų. Dėl Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos dalies pastabų pridedama derinimo pažyma. Dėl Valstybės saugumo departamento pateiktos nuomonės, jog „Įstatymo projekte yra išskirta viena socialinė grupė asmenų, t.y. asmenų, kurie gavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir neturėjo draudžiamų pajamų, kuriai prarasti praradimai nėra kompensuojami ir kompensacinis mechanizmas nėra nustatytas visai. Tokia teisinė nuostata yra ydinga konstitucinio reguliavimo aspektu ir nėra suderinta su teisingu susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmu“, pažymime, jog Įstatymo projektu siūlomas valstybinių pensijų kompensavimas neišskiria nė vienos valstybinių pensijų gavėjų kaip socialinės grupės, bet remiasi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostata, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu. Kadangi sąvoka „didelis mastas“ nėra apibrėžta ir jai nenustatytas teisinis reglamentavimas, o valstybinių pensijų gavėjams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ar dėl to, kad buvo savarankiškai dirbantys, susidarę praradimai galėjo siekti iki 70 proc. ir daugiau), siūloma sumažinimą dideliu mastu valstybinių pensijų atveju laikyti valstybinių pensijų praradimus dėl draudžiamųjų pajamų bei savarankiškai dirbančiojo statuso turėjimo. Kitos Valstybės saugumo departamento pateiktos pastabos yra diskusinio pobūdžio. Teisingumo ministerija, kitos aukščiau įvardintos suinteresuotos institucijos per nustatytą terminą pastabų ir pasiūlymų nepateikė.

Įstatymo projektas 2011 m. rugsėjo 21 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Įstatymo projektas neprieštarauja Vyriausybės programai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, su Europos Sąjungos teise nesusiję.

Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr.617 ,,Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr.45-1446; 2004, Nr.63-2264) reikalavimus.

Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.

Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas (tel. 2664 204), parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (departamento direktoriaus pavaduotoja – Alfreda Šatrauskienė, tel. 2664 255) specialistai.

PRIDEDAMA: 1. Įstatymo projektas ir jo aiškinamasis raštas, 10 lapų

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, 1 lapas.

3. Derinimo pažyma, 2 lapai.

4. Suinteresuotų institucijų išvados, 9 lapai.