LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektą

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau vadinama – įstatymo projektas) parengtas:

1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 1 lentelės I skyriaus 2 nuostatos 4 priemonę bei 2 lentelės VII skyriaus 61 nuostatos 1 priemonę, numatančias tobulinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) (toliau vadinama – įstatymas), įtvirtinant efektyvesnį kompensavimo už būsto šildymą mechanizmą nepasiturintiems gyventojams bei piniginės socialinės paramos teikimą derinant ją su socialinėmis paslaugomis, taip užtikrinant motyvaciją dirbti ir patiems gyventojams realizuoti savo socialinę paskirtį, taip pat įtvirtinant principą, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo.

2. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokolo Nr. 73 2.1 punktą, kuriuo pritariama siūlymui piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai, finansuoti šią funkciją iš savivaldybių biudžetų lėšų ir įtraukti vietos bendruomenes į socialinės paramos teikimo procesą.

3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu Nr. 332 sudarytos darbo grupės pasiūlymus dėl paskatų dirbti išsaugojimo socialinės paramos sistemoje ir paramos veiksmingumo didinimo.

4. Siekiant į nacionalinį teisės aktą perkelti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau vadinama – Direktyva).

5. Įvertinus Europos socialinių teisių komiteto neigiamas išvadas dėl Lietuvos 6 ataskaitos dėl Europos socialinės chartijos (pataisytos) įgyvendinimo, taip pat Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo ekspertų pastabas ir pasiūlymus dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos tobulinimo.

6. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2011 m. gegužės 9 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-5 „Socialinės paramos sistema“ pateiktas rekomendacijas.

Įstatymas dėstomas nauja redakcija.

2. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai

Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į šalies socialinius ekonominius pokyčius, tobulinti piniginės socialinės paramos teikimo sistemą, įtvirtinant racionalesnį socialinės pašalpos teikimo ir kompensavimo už būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas nepasiturintiems gyventojams principą, sustiprinti savivaldybių ir bendruomenių galias socialinės paramos teikime, priskiriant piniginės socialinės paramos teikimą bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse savarankiškajai savivaldybių funkcijai, bei siekiant piniginei socialinei paramai skirtų lėšų racionalesnio panaudojimo.

Svarbiausi įstatymo projekto uždaviniai:

1. Sudaryti teisinį pagrindą teikti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams įgyvendinant du modelius: kaip valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją ir kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse.

2. Taikyti masto ekonomijos principą, pagrįstą šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų skaičiumi, skiriant piniginę socialinę paramą – socialinę pašalpą ir būsto šildymo, geriamojo ir karšo vandens išlaidų kompensacijas.

3. Įtvirtinti teisinį reguliavimą dėl papildomos socialinės pašalpos skyrimo įsidarbinus.

4. Supaprastinti sąlygas, kurioms esant nepasiturintys gyventojai turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

5. Įtvirtinti teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšo vandens išlaidų kompensacijas ir būstą nuomojantiems asmenims.

6. Įtvirtinti teisinį reguliavimą dėl proporcingo socialinės pašalpos dydžio mažinimo darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims (jų šeimoms).

7. Įtvirtinti griežtesnes piniginės socialinės paramos skyrimo nuostatas asmenims, nevykdantiems Įstatyme nustatytų pareigų.

8. Patikslinti asmenų, besikreipiančių dėl piniginės socialinės paramos, gaunamų pajamų ir turimo turto apskaičiavimą.

9. Išplėsti socialinės pašalpos teikimo formas bei socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimu užtikrinamos minimalios lėšos pagrindiniams fiziologiniams poreikiams tenkinti (išlaidoms maistui, drabužiams) bei būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Įstatymu nustatytos piniginės socialinės paramos rūšys: socialinė pašalpa ir kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.

Piniginės socialinės paramos skaičiavimas ir mokėjimas priskiriamas prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų. Piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai socialinė parama skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų, ir kredito ir palūkanų apmokėjimas finansuojami iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.
Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Asmenys turi teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijas tik tais atvejais, jei jie yra deklaravę gyvenamąją vietą būste.
Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. 
Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:
1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų;
2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 
3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

Tais atvejais, kai asmuo negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos, įstatymas nustato šešių mėnesių registravimosi teritorinėje darbo biržoje reikalavimą, kaip vieną iš sąlygų, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Sunkmečio laikotarpiu išaugus nedarbui, nustatytas reikalavimas užkerta kelią nepasiturintiems gyventojams, netekusiems pajamų šaltinio ir įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje, piniginę socialinę paramą gauti iš karto.

Skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas įskaitomos asmenų gaunamos pajamos, išskyrus mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, transporto išlaidų kompensacijos, kompensacijos donorams, išmoka vaikui, pagalbos pinigai, o nuo 2011 m. sausio 1 d. – ir stipendijos ir kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų studentams ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams. 
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos turtą įskaitomas tiek nekilnojamasis turtas, tiek gautos (negrąžintos) paskolos.
Piniginei socialinei paramai tais atvejais, kai piniginė socialinė parama teikiama išimties tvarka, gali būti panaudojama iki 2 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

Socialinė pašalpa gali būti teikiama pinigais arba nepinigine forma (kortelėmis, skirtomis pirkti maisto produktus parduotuvėse, maitinimo talonais ir kt.).

Visiems auginantiems vaikus iki 18 metų nesusituokusiems asmenims (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantiems skyrium sutuoktiniams arba susituokusiems ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus iš ankstesnių santuokų (bendro gyvenimo), nustatyti papildomi reikalavimai, siekiant gauti socialinę pašalpą, t. y. turi būti sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas turi būti priteisęs šiam vaikui išlaikymą. Nevertinama aplinkybė, kad tam tikrais atvejais neįmanoma įvykdyti šiuos reikalavimus dėl objektyvių priežasčių, pvz., po nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo gimus kūdikiui, kai nenustatomas kaltinamasis. 

Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo socialinę pašalpą teikti nepinigine forma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ne tik šeimoms ar asmenims, patekusiems į socialinę riziką, bet ir tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo atsisako dalyvauti visuomenės naudinguose darbuose ar vykdyti individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus.

Nepriklausomybės gynėjai bei jų šeimos turi teisę gauti paramą už faktines būsto išlaikymo išlaidas pagal du šiuo metu galiojančius įstatymus: pagal Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą (Žin., 1991, Nr. 3-78; 2005, Nr. 85-3139) kompensuojama 50 proc. būsto išlaikymo išlaidų, neatsižvelgiant į jų pajamas, o pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimoms kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios 50 proc. išlaidų dalies.

„Šeimos“ sąvoka apima tiek sutuoktinius, susituokusius asmenis, su kuriais teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vieną iš tėvų, jų vaikus iki 18 metų, tiek bendrai gyvenančius neįregistravusius santuokos pilnamečius vyrą ir moterį.

Įstatyme vartojamos sąvokos „socialinės rizikos šeima“ ir „socialinės rizikos asmuo“.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma:

1. Siekiant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos veiksmingumo, savivaldybių ir bendruomenių galių stiprinimo piniginės socialinės paramos teikime, Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėse (bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse) piniginės socialinės paramos teikimą priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai. Apibendrinus ir įvertinus savivaldybių, kuriose piniginės socialinės paramos teikimas buvo priskirtas savarankiškajai savivaldybių funkcijai, praktiką ir nustačius, kad šiose savivaldybėse piniginė socialinė parama buvo teikiama veiksmingiau: taikliau ir teisingiau skiriama tiems, kam iš tiesų jos reikia, taikomos efektyvios priemonės užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams, paskatoms dirbti išsaugojimui, racionaliau naudojamos tam skiriamos lėšos, būtų priimtas sprendimas iš esmės pertvarkyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą, visose savivaldybėse priskiriant piniginės socialinės paramos teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai.

Bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse piniginės socialinės paramos teikimą priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai įstatymo projekte siūloma trejiems metams (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Iki 2013 m. spalio 1 d. įvertinus piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse efektyvumą, iki 2014 m. kovo 1 d. siūloma peržiūrėti teisės aktus bei parengti atitinkamų teisės aktų, susijusių su piniginės socialinės paramos teikimo vieningu teisiniu reguliavimu visose savivaldybėse, pakeitimus ar priimti naujus teisės aktus.

Priskyrus piniginės socialinės paramos teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai, bandomosiose (pilotinėse) savivaldybėse piniginę socialinę paramą siūloma finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Bandomosioms (pilotinėms) savivaldybėms lėšų piniginei socialinei paramai finansuoti suma 2012–2014 metams būtų skiriama 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinės pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygyje.

2. Siekiant piniginės socialinės paramos efektyvumo ir veiksmingumo, darbingo amžiaus asmenų motyvacijos integruotis į darbo rinką didinimo, skurdo spąstų rizikos bei piktnaudžiavimo parama mažinimo:

2.1. Skiriant piniginę socialinę paramą, taikyti masto ekonomijos principą, atsižvelgiant į šeimos (asmens) bendrų išlaidų pasiskirstymą – diferencijuoti socialinės pašalpos ir kompensacijoms taikomų normatyvų dydžius atsižvelgiant į šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų skaičių:

2.1.1. padidinti pirmam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui ir vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos dydį iki 100 procentų (šiuo metu 90 procentų) skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių pajamų per mėnesį ir nustatyti diferencijuotus socialinės pašalpos dydžius kiekvienam paskesniam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui;

2.1.2. padidinti kompensuojamą naudingojo būsto ploto normatyvą vienam gyvenančiam asmeniui nuo 38 iki 50 kvadratinių metrų ir nustatyti diferencijuotus kompensuojamus naudingojo būsto ploto, karšto ir geriamojo vandens normatyvų dydžius kiekvienam paskesniam šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui.

Šių nuostatų įteisinimas atitiktų Europos Sąjungos šalių praktiką, be to, būtų atsižvelgta į tarptautinių organizacijų ekspertų pastabas dėl vienišo asmens rėmimo neadekvatumo.

2.2. Įtvirtinti teisinį reguliavimą dėl papildomos socialinės pašalpos skyrimo šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaiką (vaikus), įsidarbinimo atveju (jei darbo užmokesčio apskaičiuojama ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui) bent vienam iš šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų. Ši papildoma parama būtų skiriama tais atvejais, jei prieš įsidarbinimą asmuo buvo įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo, o šeima ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius tris mėnesius prieš įsidarbinimą, bei mokama už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Tokiu būdu būtų užtikrinta darbingo amžiaus asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką, aktyviai ieškoti darbo bei sumažinta ilgalaikė priklausomybė nuo socialinės paramos sistemos.

2.3. Supaprastinti sąlygas, kurioms esant nepasiturintys asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, t. y. nustatyti, jog piniginė socialinė parama, įvertinus pajamas ir turtą, teikiama asmenims, įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje, nepriklausomai nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje trukmės.

Įteisinus galimybę nepasiturintiems gyventojams piniginę socialinę paramą gauti iš karto įsiregistravus teritorinėje darbo biržoje, netaikant reikalavimo registruotis teritorinėje darbo biržoje ne trumpiau kaip šešis mėnesius iš eilės, būtų sudarytos sąlygos gauti paramą tada, kai jos labiausiai reikia (pvz., netekus darbo pajamų), bei atsižvelgta į Valstybės kontrolės rekomendaciją svarstyti galimybę panaikinti reikalavimą būti registruotam teritorinėje darbo biržoje ne trumpiau nei 6 mėnesius. Be to, siekiant užtikrinti, kad piniginės socialinės paramos neprarastų Lietuvoje likę šeimos nariai ar bendrai gyvenantys asmenys, kai vienas iš šeimos narių ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų išvažiuoja dirbti į užsienio valstybę, tačiau praranda darbą ir užsiregistruoja tos valstybės įdarbinimo tarnyboje, nustatyti, kad šią sąlygą atitinka ne tik asmuo, įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, tačiau ir kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

2.4. Įtvirtinti teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijas ir būstą nuomojantiems asmenims.

Tokiu būdu gyventojams, neturintiems nuosavo būsto ir gyvenantiems nuomojamame būste, kuriame nėra deklaravę gyvenamosios vietos, ypatingai jaunoms šeimoms, būtų sudarytos lygios sąlygos gauti kompensacijas, kaip ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

2.5. Įtvirtinti teisinį reguliavimą dėl proporcingo socialinės pašalpos dydžio mažinimo šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš šeimos narių ar vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), t. y. gaunantiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių socialinės pašalpos dydį sumažinti 20 procentų, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 30 procentų, o gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydį šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), sumažinti 40 procentų, vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (įvaikių) neauginančiai šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims – socialinės pašalpos bendra įstatyme nustatyta tvarka neskirti.

Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti pinigine socialine parama bei atsižvelgta į Valstybės kontrolės rekomendaciją numatyti galimybę diferencijuoti socialinės pašalpos dydį, atsižvelgiant į tai, kiek laiko darbingo amžiaus darbingas asmuo yra registruotas darbo biržoje ir gauna socialinę pašalpą. Be to, siekiant stiprinti darbingo amžiaus darbingų, bet nedirbančių asmenų paskatas dirbti ir mažinti priklausomybę nuo paramos, siūloma įteisinti taisyklę, kad šiems asmenims įsidarbinus ir dirbant 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

2.6. Įtvirtinti griežtesnes piniginės socialinės paramos skyrimo nuostatas asmenims, nevykdantiems Įstatyme nustatytų pareigų, pvz., įtvirtinti savivaldybės administracijos pareigą tais atvejais, kai iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gaunama informacija apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas arba nelegalų darbą, 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (vaikams) (suaugusiems asmenims neskirti), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (pinigais ar nepinigine forma), o kompensacijų neteikti 6 mėnesius.

Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti pinigine socialine parama.

3. Patikslinti asmenų, besikreipiančių dėl piniginės socialinės paramos, gaunamų pajamų apskaičiavimą:

3.1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004 Nr. 88-3208) išmoka vaikui skiriama atsižvelgiant į šeimos pajamas ir yra naudojama vaikų poreikiams tenkinti, į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas įskaityti išmoką vaikui.

Toks pajamų patikslinimas sudarytų prielaidas taiklesnei ir tikslingesnei piniginei socialinei paramai teikti, užtikrintų racionalų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, panaudojimą bei būtų atsižvelgta į Valstybės kontrolės rekomendaciją tobulinti teisinį reguliavimą, numatant, kad lėšos, skiriamos minimalių poreikių tenkinimui, būtų įskaitomos į pajamas.

3.2. Siekiant suvienodinti šiuo metu galiojančias nuostatas dėl mokinių gautų pajamų neįskaitymo į šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas, į pajamas neįskaityti mokinių ne tik su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau ir savarankiškai dirbančių mokinių pajamų (pvz., autorinis atlyginimas, pajamos iš sporto ar atlikėjo veiklos, individualios veiklos pajamos).

Tokiu būdu būtų užtikrintos vienodos sąlygos visoms šeimoms ar bendrai gyvenantiems asmenims gauti piniginę socialinę paramą, nepriklausomai nuo to, ar mokinys gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, ar dirbdamas savarankiškai.

3.3. Siekiant skatinti asmenis dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje bei įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais tokie asmenys patiria išlaidų, susijusių su visuomenei naudingos veiklos atlikimu, kurios gali būti kompensuojamos, neįskaityti piniginių lėšų, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos.

4. Patikslinti asmenų turimo turto apskaičiavimą:

4.1. Atsisakyti gautų (negrąžintų) paskolų nekilnojamajam turtui pirkti (statyti) įskaitymo į šeimos turtą.

Tokiu būdu būtų išvengta dvigubo šeimos turto vertinimo (pvz., už paskolą nusipirkto būsto ir paskolos šiam būstui pirkti).

4.2. Siekiant, kad nepasiturintys gyventojai neprarastų teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą dėl padidėjusios atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertės, nustatyti, kad padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.

5. Tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą:

5.1. Išplėsti socialinės pašalpos teikimo formas, numatant, kad socialinė pašalpa gali būti teikiama tiek pinigais, tiek nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis (konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas ir kt.), socialinės priežiūros (pagalba į namus, intensyvi krizių įveikimo pagalba ir kt.)), taip pat išplėsti socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus (padengiant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kita).

Tokiu būdu piniginė socialinė parama taptų veiksmingesnė ir racionalesnė.

5.2. Nustatyti savivaldybių administracijų pareigą teikiant piniginę socialinę paramą asmenims, patekusiems į socialinę riziką, derinti piniginės socialinės paramos teikimą nepinigine forma ir pinigais.

Socialinės pašalpos teikimo asmenims, patekusiems į socialinę riziką, derinimo pinigais ir nepinigine forma įtvirtinimas turės įtakos piniginės socialinės paramos veiksmingumui ir racionalumui.

5.3. Padidinti savivaldybių administracijų ir bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar), gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, taip pat kitų asmenų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimą ir vaidmenį, sprendžiant piniginės socialinės paramos teikimo alternatyviomis formomis asmenims, patekusiems į socialinę riziką, bei asmenims, nevykdantiems įstatyme nustatytų pareigų, jos skyrimo išimties tvarka klausimus.

5.4. Padidinti socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų procento dalį nuo 2 iki 4 procentų, kuri gali būti panaudojama piniginei socialinei paramai teikti išimties tvarka.

Tokiu būdu padidėtų savivaldybių administracijų ir bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurie yra arčiausiai ir geriausiai žino piniginės socialinės paramos gavėjų problemas, vaidmuo skiriant piniginę socialinę paramą, todėl piniginę socialinę paramą išimties tvarka gautų tie asmenys, kuriems jos labiausiai reikia.

5.5. Siekiant įgyvendinti Direktyvą bei atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų ekspertų pastabas dėl socialinės apsaugos neužtikrinimo laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimų nariams bei humanitarinę apsaugą gavusiems asmenims (asmenys, kuriems suteikiama papildoma apsauga ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie negali grįžti į savo kilmės šalį dėl karinio konflikto ar žmogaus teisių pažeidimų, gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir lieka už socialinės sistemos ribų), išplėsti įstatymo taikymo ribas, numatant, kad įstatymas taikomas ne tik Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims, tačiau ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje, bei užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.

Tokiu būdu būtų užtikrintos minėtų užsieniečių socialinės garantijos.

5.6. Nustatyti, jog tais atvejais, kai asmuo pateikia įrodymus, kad buvo padaryta nusikalstama veika žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nėra reikalaujama, kad būtų sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas būtų priteisęs šiam vaikui išlaikymą.

Tokiu būdu būtų išvengta situacijų, kai vaikas gimsta po nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo ir iš tokių motinų reikalaujama prisiteisti vaikui išlaikymą, neatsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo gali būti nežinomas.

5.7. Numatyti, jog nepriklausomybės gynėjams bei jų šeimoms, turintiems teisę į kompensacijas pagal du įstatymus, taikomas įstatymas, kuris suteikia teisę į didesnio dydžio piniginę socialinę paramą.

Tokiu būdu bus išvengta tos pačios rūšies paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams dubliavimo pagal skirtingus teisės aktus ir sudaryta teisė pasirinkti palankesnį teisinį reguliavimą.

6. Siekiant teisės aktuose vartojamų sąvokų tikslumo, papildyti įstatymą „bendrai gyvenančių asmenų“ sąvoka bei, atsižvelgiant į įstatymo paskirtį, atitinkamai pakeisti įstatymo pavadinimą.

7. Numatyti piniginės socialinės paramos teikimo mechanizmą įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms.

8. Atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus. Piniginės socialinės paramos teikimo mechanizmas taptų aiškesnis ir konkretesnis, įgyvendinant naujas įstatymo nuostatas praktikoje.

9. Numatyti įstatymo įsigaliojimą 2012 m. sausio 1 d. Skirsnio, numatančio piniginės socialinės paramos teikimą vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, galiojimą numatyti iki 2014 m. gruodžio 31 d.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Socialinės pašalpos ir kompensacijoms taikomų normatyvų dydžių diferencijavimo, proporcingo socialinės pašalpos dydžio mažinimo įteisinimas bei kitos įstatymo projekte siūlomos griežtinančios priemonės gali sukelti atskirų gyventojų grupių nepasitenkinimą. Tačiau, pažymėtina, kad neigiamoms pasekmėms sumažinti įstatymo projekte siūlomos papildomos paramos priemonės, išplečiančios teisę į piniginę socialinę paramą (pvz., papildomos socialinės pašalpos skyrimas įsidarbinus padidins gyventojų pajamas, šešių mėnesių registracijos teritorinėje darbo biržoje netaikymas sudarys sąlygas piniginę socialinę paramą gauti iš karto netekus pajamų ir pan.).

Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomos priemonės nukreiptos į ilgalaikį tikslą – skurdo spąstų mažinimą ir paskatų dirbti išsaugojimą. Jų įgyvendinimas siejamas su piniginės socialinės paramos taiklumu ir adekvatumu.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis: įstatymo projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš savivaldybių biudžeto.

Atlikus įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta.

Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

 
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Suderinant įstatymo projekte siūlomas nuostatas su kitų teisės aktų nuostatomis, kartu su įstatymo projektu teikiami Vietos savivaldos įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo, Socialinės paramos mokiniams įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimų projektai.

Įstatymui įgyvendinti bus būtina pakeisti šiuos teisės aktus: 

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 69-2810).

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. A1-319 „Dėl Teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme, patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5049).

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl Įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 97-4344).

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. D1-681/A1-641 „Dėl Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 137-6043).

6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. A1-203 „Dėl Telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5503).

7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. A1-193 „Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 80-3170).

8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. A1-381 „Dėl Duomenų apie valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų panaudojimą teikimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 70-2874).

9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinėms išmokoms, kompensacijoms, socialinei paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 142-5665).

10. Kitus teisės aktus, kuriuose yra pateikta nuoroda į Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.

9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.

Didžioji dalis įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų yra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, likusi dalis – pateikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Projekto atitikimas Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Teikiamas projektas neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų – kas ir kada juos turi parengti

Įstatymui įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms, išplečiančioms teisę į piniginę socialinę paramą (pvz., socialinės pašalpos dydžio ir kompensuojamo būsto naudingo ploto normatyvo padidinimas pirmam šeimos nariui, pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui ir vienam gyvenančiam asmeniui; papildomos socialinės pašalpos skyrimas įsidarbinus; reikalavimo būti registruotam teritorinėje darbo biržoje ne mažiau kaip šešis mėnesius iš eilės netaikymas; teisės į kompensacijas ir būstą nuomojantiems asmenims suteikimas ir kt.), įgyvendinti papildomas lėšų poreikis metams sudarytų apie 69,6 mln. litų.

Įstatymo projekte siūlomų nuostatų, siaurinančių (griežtinančių) teisę į piniginę socialinę paramą (pvz., socialinės pašalpos dydžio ir kompensacijoms taikomų normatyvų diferencijavimas atsižvelgiant į šeimos narių ar bendrai gyvenančių asmenų skaičių; išmokos vaikui įskaitymas į šeimos pajamas ir kt.), įgyvendinimas per metus leistų sutaupyti apie 96,8 mln. litų.

Taigi, kompleksinis įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas nuo 2012 m. sausio 1 d. leistų sutaupyti apie 27,2 mln. litų.

Nuostatos, numatančios proporcingą socialinės pašalpos dydžio mažinimą darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, įgyvendinimas nuo 2015 m. sausio 1 d. papildomai leistų sutaupyti 6,4 mln. litų per metus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.

14. Projekto autorius ar autorių grupė, projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Įstatymo projekto rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis (tel. 2664208, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento (direktorė Violeta Murauskaitė (tel. 2664209, el. p. [email protected]) Piniginės paramos skyrius (vedėja Svetlana Kulpina, tel. 2664264, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyr. specialistė Vilma Vizbaraitė, tel. 2664283, el. p. [email protected]).

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą

Piniginė parama, finansinė parama šeimai, socialinė pašalpa šeimai, kompensacija.

16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                                                    Donatas Jankauskas