Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 11, 16 STRAIPSNIŲ IR VII SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29)
1 straipsnis. 2 straipsnio 24, 26, 28 dalių pakeitimas ir papildymas 37 dalimi
1. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
24. Įslaptintas sandoris –
paslapčių subjekto ir juridinio ar fizinio asmens sudaryta sutartis dėl tam
tikrų darbų, gaminių ar kitų objektų, kurie patys arba informacija apie kuriuos
yra žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba
„Konfidencialiai“, atlikimo, sukūrimo, pirkimo, pardavimo, tiekimo, fizinės
apsaugos, gabenimo bei techninės priežiūros.
„24. Įslaptintas sandoris – paslapčių subjekto ir rangovo sudaryta sutartis dėl prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo, kurios sudarymo ar vykdymo metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija bus naudojama ar sukuriama.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
26. Rangovas – juridinis ar fizinis
asmuo, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintą
sandorį.
„26. Rangovas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje apibrėžtas tiekėjas, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintą sandorį.“
3. 2 straipsnio 28 dalyje vietoje žodžių „įvykdęs visus“ įrašyti žodį „atitinka“ ir išbraukti žodžius „būtinus konkrečiam įslaptintam sandoriui vykdyti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„28. Įmonės patikimumą
patvirtinantis pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas
dokumentas, patvirtinantis, kad rangovas (subrangovas) yra įvykdęs visus
atitinka įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus
konkrečiam įslaptintam sandoriui vykdyti. Reikalavimas gauti įmonės
patikimumą patvirtinantį pažymėjimą nėra taikomas, kai rangovas (subrangovas)
yra fizinis asmuo.“
4. Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi:
„37. Įslaptinto sandorio saugumo taisyklės - saugumo nuostatos (procedūros) taikomos konkrečiam įslaptintam sandoriui, siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą.“
1. 11 straipsnio 4 dalies 4 punkte išbraukti žodžius „įmonėms, kurios sudaro įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama ar sukuriama užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos įslaptinta informacija“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4)
išduoda įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus įmonėms, kurios sudaro
įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama ar sukuriama užsienio valstybės
ar tarptautinės organizacijos įslaptinta informacija;
2. 11 straipsnio 4 dalies 15 punkte po žodžių „su įslaptinta informacija gauti“ įrašyti žodžius „klausimyno dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo“, po žodžių „įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo“ įrašyti žodžius „rangovo (subrangovo) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„15) nustato asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, klausimyno dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, asmens pasižadėjimo saugoti įslaptintą informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, rangovo (subrangovo) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymos dėl patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, pripažinimo tinkamomis formas ir įslaptinimo žinyno sandarą;“
3. Papildyti 11 straipsnio 4 dalį 18 punktu:
„18) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą rangovui, kurio dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva nėra sudariusi sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą nauju 151 straipsniu:
151 straipsnis. „Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo
žyma „Riboto naudojimo“
1. Asmenims, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai, vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais.
2. Rangovo, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsniu ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais suteikia Valstybės saugumo departamentas.
3. Asmuo, kuriam suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus valstybės tarnautojui keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
4. Asmenų, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, kuriems ketinama suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, atitikimą valstybės tarnautojui keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams tikrina institucijos nurodytos Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje.
5. Asmenys, einantys valstybės tarnautojo pareigas, yra netikrinami ir teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama vadovaujantis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais bei principu „Būtina žinoti“.
6. Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar vadovaujantis šiuo įstatymu yra suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija, nėra tikrinami dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo.
7. Su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ gali būti supažindinami (ar tokia informacija gali būti patikėta) asmenys, turintys teisę dirbti ar susipažinti su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sprendimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“, nepriima.
4 straipsnis. 16 straipsnio 8 dalies pripažinimas netekusia galios
Pripažinti 16 straipsnio 8 dalį netekusia galios:
8. Asmenims, kurių darbas
susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar
susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas. Valstybės
saugumo departamento sutikimo nereikia. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia
informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai, vadovaudamiesi
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais
principais.
Pakeisti VII skirsnį ir jį išdėstyti taip:
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ĮSLAPTINTŲ SANDORIŲ
SAUGUMAS
33 straipsnis. Įslaptinti
sandoriai
1. Paslapčių subjektai, atlikdami
jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius. Įslaptintų
sandorių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Rangovas iki sandorio pasirašymo
dienos šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi gauti įmonės patikimumą
patvirtinantį pažymėjimą. Rangovas (subrangovas), jo darbuotojai, kuriems
vykdant įslaptintą sandorį reikės susipažinti su įslaptinta informacija, iki
sandorio pasirašymo dienos turi gauti leidimą dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija. Leidimą išduoda paslapčių subjektas, sudarantis
įslaptintą sandorį. Rangovas, gavęs paslapčių subjekto sutikimą, turi teisę
įslaptinto sandorio daliai vykdyti pasitelkti subrangovą, kuris šio Įstatymo 35
straipsnio nustatyta tvarka turi gauti įmonės patikimumą patvirtinantį
pažymėjimą.
3. Juridiniams asmenims,
dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paskelbtuose
konkursuose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jei užsienio valstybė arba
tarptautinė organizacija reikalauja jų patikimumą patvirtinančių pažymėjimų,
taikomi šio Įstatymo 35 straipsnio reikalavimai.
4. Užsienio valstybėse veikiančios
ir ten registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali dalyvauti Lietuvos
Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose sudaryti įslaptintą
sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos įslaptinta
informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba
„Konfidencialiai“, jeigu jos atitinka tose valstybėse keliamus įslaptintų
sandorių saugumo reikalavimus ir atsakinga užsienio valstybės institucija
pateikia atitinkamą išvadą.
34 straipsnis. Įslaptintos
informacijos apsauga įslaptinto sandorio vykdymo metu
1. Paslapčių subjektai, sudarę
įslaptintą sandorį, privalo kontroliuoti, kaip rangovas ar subrangovas
vykdo perduotos ar sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugos
reikalavimus.
2. Įslaptintas sandoris gali būti
vienašališkai nutrauktas, jei rangovas ar subrangovas nevykdo nustatytų
įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.
3. Nesudarius sandorio, įvykdžius
įslaptintą sandorį ar jį nutraukus, rangovas bei subrangovas privalo grąžinti
visą jiems perduotą ir perduoti sandorio metu sukurtą įslaptintą informaciją.
35 straipsnis. Įmonės patikimumą
patvirtinančio pažymėjimo išdavimas
1. Įslaptintų sandorių saugumą
užtikrinanti institucija atlieka tikrinimą dėl rangovo (subrangovo) patikimumo,
išduoda įmonės patikimumo pažymėjimą, išduotą pažymėjimą panaikina ir
kontroliuoja, kaip rangovai ar subrangovai atitinka įslaptintų sandorių saugumo
reikalavimus iki pasirašant įslaptintą sandorį, kaip laikosi šių reikalavimų
įslaptintą sandorį vykdydami ir baigdami.
2. Įmonės patikimumo
tikrinimo tikslas – nustatyti, ar su rangovu gali būti sudarytas įslaptintas
sandoris užtikrinant tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Šio tikrinimo
metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus
operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.
3. Atlikus šio straipsnio
8–10 dalyse nustatytą tikrinimą, įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus
išduoda šios įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos:
1) jei įslaptintą sandorį
sudaro Krašto apsaugos sistemos institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų
departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs kitų įslaptintų
sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją;
2) jei įslaptintą sandorį
sudaro Vidaus reikalų sistemos institucijos – vidaus reikalų ministro įgaliotos
institucijos, įvertinusios kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių
institucijų pateiktą informaciją;
3) jei įslaptintą sandorį sudaro
Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi kitų
įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją;
4) jei įslaptintą sandorį sudaro
kiti paslapčių subjektai – Valstybės saugumo departamentas, įvertinęs kitų
įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją.
4. Rangovo (subrangovo) darbuotojų
patikimumą tikrina Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio Įstatymo
16 ir 17 straipsnių nuostatomis.
5. Paslapčių subjektai įslaptintų
sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia:
1) duomenis apie rangovui ar
subrangovui numatomos perduoti įslaptintos informacijos pobūdį, apimtis bei
tokios informacijos slaptumo žymas, taip pat įslaptintame sandoryje numatytas
teikti paslaugas;
2) rangovo ar subrangovo užpildytą
įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;
3) rangovo ar subrangovo darbuotojų,
pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
ar asmens patikimumo pažymėjimus, užpildytus klausimynus, tokių asmenų rašytinius
sutikimus būti tikrinamiems ir išsamias autobiografijas.
6. Paslapčių subjektas, ketinantis
sudaryti įslaptintą sandorį, privalo:
1) paskirti asmenis, atsakingus už
įslaptinto sandorio vykdymo metu perduotos įslaptintos informacijos bei
įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;
2) teikti būtiną metodinę pagalbą
įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
3) prireikus parengti ir pateikti
įslaptinto sandorio vykdymui būtinus įslaptinimo žinynus, kuriuose įvardijama
įslaptinto sandorio vykdymui perduodama arba numatoma sukurti įslaptinta
informacija, jos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai, šios informacijos
išslaptinimo sąlygos.
7. Rangovas, su kuriuo sudarytas
įslaptintas sandoris, taip pat subrangovas privalo:
1) šio Įstatymo bei kitų teisės
aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nustatyta tvarka
organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu sukurtos
įslaptintos informacijos apsaugą;
2) užtikrinti, kad su įslaptinta
informacija dirbs ar susipažins leidimus turintys asmenys ir tik vadovaudamiesi
principu „Būtina žinoti“;
3) paskirti asmenį, atsakingą už
įslaptinto sandorio vykdymą, įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą,
vykdymą ir kontrolę;
4) įslaptintą sandorį įvykdžius ar
jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui perduoti visus gautus
ir įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtus dokumentus ar gaminius, kuriuose
yra įslaptintos informacijos.
8. Išduodant įmonės patikimumą
patvirtinantį pažymėjimą, tikrinama:
1) rangovo (subrangovo) kapitalo ir
valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai bei teisinė registracija;
2) rangovo (subrangovo)
administracija;
3) rangovo (subrangovo) finansinė
būklė ir padaryti įstatymų pažeidimai, rangovo (subrangovo) darbuotojų ar
savininkų padarytos korupcinės veikos;
4) rangovo (subrangovo) verslo
ryšiai, ryšiai su kriminaliniais elementais ir užsienio valstybių
specialiosiomis tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės
interesams;
5) įslaptintos informacijos apsaugos
užtikrinimo galimybės;
6) darbuotojų, kurie pretenduoja
gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens
patikimumo pažymėjimus, patikimumas.
9. Rangovas ar subrangovas
įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms turi pateikti
duomenis apie praėjusių finansinių metų finansinę veiklą, taip pat kitą
įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų prašomą informaciją.
10. Duomenis apie rangovo ar
subrangovo finansinius įsiskolinimus, padarytus finansinius pažeidimus
įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia mokesčių
administratoriai.
11. Įslaptintų sandorių saugumą
užtikrinančios institucijos turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybės
institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų visą reikiamą informaciją,
susijusią su rangovo ar subrangovo bei jo darbuotojų tikrinimu dėl įmonės
patikimumo pažymėjimo išdavimo.
12. Įmonės patikimumą patvirtinantis
pažymėjimas galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio vykdymo metu. Įmonės
patikimumą patvirtinantis pažymėjimas gali būti atnaujintas neatliekant įmonės
patikrinimo, jei nuo paskutinio įmonės patikrinimo praėjo ne daugiau kaip 36
mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti rangovo (subrangovo) patikimumu.
13. Rangovo ar subrangovo
darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio vykdymo metu, tačiau ne ilgiau, negu
nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Leidimas dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija gali būti atnaujinamas neatliekant papildomo asmens tikrinimo,
jei nuo tokio leidimo išdavimo praėjo ne daugiau kaip 36 mėnesiai ir nėra
pagrindo abejoti asmens patikimumu.
36 straipsnis. Įmonės patikimumą
patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos
1. Įmonės patikimumą patvirtinantis
pažymėjimas neišduodamas, jei patikrinimo metu nustatoma, kad:
1) rangovas (subrangovas) yra
nemokus ar nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų fiziniams ar juridiniams
asmenims;
2) rangovui (subrangovui) yra
taikomos sankcijos už įstatymų pažeidimus arba yra atliekamas tyrimas dėl jų,
jei dėl tokių pažeidimų gali kilti įslaptintos informacijos praradimo ar
neteisėto atskleidimo grėsmė;
3) rangovas (subrangovas) vykdo ar
vykdė neteisėtą veiklą;
4) rangovas (subrangovas) įslaptintų
sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pateikė suklastotus arba
neteisingus duomenis;
5) rangovas (subrangovas) neturi
galimybių užtikrinti numatytos perduoti ar sukurti įslaptintos informacijos
apsaugos;
6) rangovui (subrangovui) dėl jo
kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį
pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis
pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba panaikinimo
priežastys;
7) rangovo (subrangovo)
darbuotojams, kuriems bus patikima įslaptinta informacija, vadovaujantis šio
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija negali būti išduodamas ir tokių asmenų negalima pakeisti kitais.
2. Įslaptintų sandorių saugumą
užtikrinančių institucijų sprendimą neišduoti įmonės patikimumą patvirtinančio
pažymėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos rangovas
(subrangovas) turi teisę apskųsti teismui.
37 straipsnis. Įmonės patikimumą
patvirtinančio pažymėjimo panaikinimas
1. Išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis
pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas sandoris nutraukiamas, jei:
1) dėl rangovo ar subrangovo kaltės
buvo atskleista ar prarasta jiems patikėta įslaptinta informacija;
2) rangovas ar subrangovas ne vieną
kartą pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus arba
juos šiurkščiai pažeidžia, sukeldamas įslaptintos informacijos praradimo ar
neteisėto atskleidimo grėsmę;
3) nustatoma, kad rangovas ar
subrangovas nuslėpė duomenis apie save ar savo veiklą arba pateikė klaidingus
duomenis, turėjusius reikšmę sprendimui dėl įmonės patikimumą patvirtinančio
pažymėjimo išdavimo;
4) atsiranda bent viena 36
straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.
2. Įslaptintų sandorių
saugumą užtikrinančių institucijų sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą
patvirtinantį pažymėjimą per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo
dienos rangovas (subrangovas) turi teisę apskųsti teismui.
38 straipsnis. Įmonės patikimumą
patvirtinančių pažymėjimų apskaita
Įslaptintų sandorių saugumą
užtikrinanti institucija per 10 darbo dienų privalo raštu pranešti Valstybės
saugumo departamentui apie išduotus ar panaikintus įmonės patikimumą
patvirtinančius pažymėjimus. Valstybės saugumo departamentas tvarko įmonių,
kurioms išduoti įmonės patikimumo pažymėjimai, apskaitą.
39 straipsnis. Atsakingų asmenų
funkcijos sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius
1. Paslapčių subjekto atsakingas
asmuo:
1) įslaptintų sandorių saugumą
užtikrinančioms institucijoms pateikia šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje
nurodytą informaciją;
2) organizuoja leidimų dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą rangovo ar subrangovo
darbuotojams, tvarko išduotų leidimų apskaitą;
3) organizuoja įslaptintos
informacijos perdavimą rangovui ar subrangovui;
4) kontroliuoja, kaip rangovas ar
subrangovas užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą;
5) subjekto vadovo ar jo įgalioto
asmens sprendimu rengia ir pateikia sandoriui vykdyti būtinus įslaptinimo
žinynus;
6) rangovui ar subrangovui teikia
metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais.
2. Rangovo ar subrangovo atsakingas
asmuo:
1) teikia paslapčių subjekto
atsakingam asmeniui šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose
nurodytą informaciją;
2) užtikrina personalo patikimumo
procedūrų įgyvendinimą;
3) užtikrina įslaptintos
informacijos administravimo reikalavimų įgyvendinimą;
4) užtikrina fizinę įslaptintos
informacijos apsaugą;
5) užtikrina ADA sistemų ir tinklų
apsaugą.
33 straipsnis. Įslaptinti sandoriai ir jų apsauga
1. Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo struktūriniams padaliniams, kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės. Įslaptinti sandoriai vykdomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, sudarymo ir vykdymo tvarką.
2. Įslaptintas sandoris gali būti sudarytas tik su rangovu, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka yra išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas arba rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
3. Rangovas, gavęs įslaptintą sandorį vykdančio paslapčių subjekto sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio daliai pasitelkti subrangovą, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka turi išduotą įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą arba rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
4. Rangovams, dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paskelbtuose konkursuose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jei užsienio valstybė arba tarptautinė organizacija reikalauja jų patikimumą patvirtinančių pažymėjimų, taikomi šio skirsnio reikalavimai.
5. Užsienio valstybėse, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar su kuriomis yra keičiamasi įslaptinta informacija vadovaujantis Europos Sąjungos ar NATO teisės aktais, veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, jeigu jos atitinka tose valstybėse keliamus įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti užsienio valstybės institucija patvirtina, kad konkurse dalyvaujanti įmonė, įstaiga ar organizacija yra pajėgi užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą.
6. Paslapčių subjektai, sudarę įslaptintą sandorį, kontroliuoja, kaip rangovas (subrangovas) vykdo perduotos ar įslaptinto sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus.
7. Įslaptintas sandoris gali būti vienašališkai nutrauktas, jei rangovas (subrangovas) nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.
8. Rangovas (subrangovas) nėra laikomas įslaptintos informacijos rengėju. Visa įslaptinto sandorio metu sukurta informacija nuo jos sukūrimo momento yra laikoma Lietuvos Respublikos nuosavybe ir saugoma ir administruojama vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis.
9. Paslapčių subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:
1) paskirti asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio vykdymo metu perduotos ar sandorio vykdymo metu sukurtos įslaptintos informacijos bei įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;
2) organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą rangovui;
3) teikti būtiną metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
4) parengti įslaptinimo žinyną, jeigu įslaptinto sandorio vykdymo metu bus sukuriama įslaptinta informacija;
5) kontroliuoti, kaip rangovas (subrangovas) užtikrina perduotos įslaptintos informacijos apsaugą;
6) per 5 darbo dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo pateikti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pirkimo sutarties ir įslaptinimo žinyno, jeigu jis buvo rengiamas kopijas.
10. Rangovas (subrangovas) privalo:
1) šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;
2) užtikrinti, kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ turintys asmenys ir tik vadovaujantis principu „Būtina žinoti“;
3) paskirti asmenį (is), atsakingą(us) už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis;
4) atsiradus Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ar 13 punktuose nurodytoms sąlygoms, apie tai informuoti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją;
5) įslaptintą sandorį įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui perduoti visą gautą ar įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtą įslaptintą informaciją;
6) viešai neskelbti informacijos apie sudarytus ar vykdytus įslaptintus sandorius;
7) nedelsiant pranešti paslapčių subjekto atsakingam asmeniui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie visus įvykusius įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, dėl ko įslaptinta informacija buvo ar galėjo būti neteisėtai atskleista ar prarasta, arba kilus įtarimams, kad tokie pažeidimai buvo padaryti;
8) vykdyti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teisėtus reikalavimus;
9) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti paslapčių subjekto atsakingam asmeniui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie su rangovu (subrangovu) susijusių asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, atleidimą iš darbo bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių pasikeitimus.
34 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimas
1. Privatieji, viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų padaliniai ar tokių asmenų grupės (toliau – juridiniai asmenys), norintys gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, turi kreiptis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio nuostatomis.
2. Juridinis asmuo kreipdamasis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją privalo pateikti:
1) prašymą inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą ir išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Prašyme juridinis asmuo nurodo ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdant juridinis asmuo ketina dalyvauti įslaptintuose sandoriuose, aukščiausią įslaptintos informacijos slaptumo žymą, kuria žymimą įslaptintą informaciją rangovas yra pasirengęs saugoti ir su ja dirbti savo patalpose, taip pat patalpų, kuriose numato dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, adresą;
2) juridinio asmens užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;
3) juridinio asmens administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo ar tikrinamo juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkančio kito juridinio asmens darbuotojo, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų, ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, skirtus asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, tokių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems. Jei įmonė pretenduoja gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, kuris suteikia teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama ar sukuriama įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra pateikiami juridinio asmens administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo ar tikrinamo juridinio asmens apskaitą tvarkančio kito juridinio asmens darbuotojo, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų, ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildyti nustatytos formos klausimynai dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir šių asmenų rašytiniai sutikimai būti tikrinamiems;
4) informaciją, nurodytą Patalpų įvertinimo dėl jų pripažinimo tinkamomis saugoti ar jose dirbti su įslaptinta informacija metodinėse rekomendacijose, patvirtintose Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos, kuri yra reikalinga patalpoms įvertinti ar jose galima dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti;
5) informaciją, nurodytą
Dokumentų, reikalingų leidimui automatizuotai apdoroti įslaptintą informaciją
išduoti, rengimo ir leidimų automatizuotai apdoroti
įslaptintą informaciją išdavimo taisyklėse, patvirtintose Informatikos ir ryšių
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri yra
reikalinga naudojamoms automatizuoto duomenų apdorojimo sistemoms ir tinklams,
kuriuose numatoma automatizuotai apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriais
numatoma tokią informaciją perduoti, įvertinti.
3. Informacija nurodyta šio straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose gali būti neteikiama, jeigu juridinis asmuo nusprendė dalyvauti pirkimo procedūrose kai paslapčių subjektas pranešime apie su įslaptinta informacija susijusį pirkimą nurodė, kad įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose, naudojant paslapčių subjektui priklausančias automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas ir tinklus arba nenaudojant automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų. Informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 7 punkte, neteikiama, jei juridinis asmuo nurodo, kad vykdant įslaptintus sandorius nesinaudos automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis ir tinklais.
4. Juridiniam asmeniui, kuris neturi įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, nusprendus dalyvauti pirkimo procedūrose, juridinis asmuo kreipiasi į įslaptintų sandorių užtikrinančia instituciją su prašymu išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pateikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija bei juridinio asmens darbuotojų, kurie dalyvaus vykdant įslaptintą sandorį ir kuriems bus reikalinga dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, užpildyti klausimynai, skirti asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ arba klausimynai dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, jei paskelbto įslaptinto sandorio vykdymo metu bus naudojama ar sukuriama įslaptinta informacija žymima ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma.
5. Informacija, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje privalo būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą pateikimo įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai dienos.
6. Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas išduodamas atlikus juridinio asmens patikrinimą ir įsitikinus, kad juridinis asmuo yra patikimas ir gali užtikrinti tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą.
7. Įmonės patikimumo pažymėjimus išduoda ir panaikina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, gavusi įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos išvadą apie atliktą juridinio asmens patikrinimą.
8. Įmonės patikimumą patvirtinantys pažymėjimai išduodami terminuotam laikotarpiui:
1) Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama, sukuriama ar bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ – 3 metams;
2) Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama, sukuriama ar bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“ ar „Riboto naudojimo“ – 5 metams;
3) įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas išduotas esant įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nurodytoms aplinkybėms galioja tik to konkretaus sandorio metu.
9. Juridinio asmens darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki juridiniam asmeniui išduoto įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Juridinio asmens darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam terminui nei galioja juridiniam asmeniui išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas.
10. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo metu, juridinis asmuo privalo informuoti jo patikimumą vertinusią įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.
11. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimą, juridiniai asmenys, norintys gauti naują įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, vadovaudamiesi šio straipsnio nuostatomis, gali kreiptis į 38 straipsnyje nurodytą įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją.
35 straipsnis. Juridinio asmens patikimumo įvertinimas
1. Juridinio asmens patikimumo įvertinimo tikslas – nustatyti, ar su juridiniu asmeniu gali būti sudarytas įslaptintas sandoris užtikrinant tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Šio tikrinimo metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.
2. Vertinant juridinio asmens patikimumą yra tikrinama:
1) juridinio asmens kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai bei teisinė registracija;
2) juridinio asmens padaryti teisės aktų pažeidimai, juridinio asmens darbuotojų, savininkų ar valdymo organų narių padarytos nusikalstamos veikos;
3) juridinio asmens verslo ryšiai, juridinio asmens dalyvių, turinčių ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio asmens vadovo, juridinio asmens valdymo organo narių, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo ar buhalterinę apskaitą tvarkančio subjekto (asmens) ryšiai su asmenimis, turinčiais teistumą už nusikalstamas veikas padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo arba asmenimis, kuriems taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, ryšiai su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės interesams;
4) įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo galimybės;
5) juridinio asmens galimybė vykdyti veiklą pagal prašyme nurodytą ekonominės veiklos rūšį;
6) juridinio asmens darbuotojų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimą ar teisę susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikimumas.
3. Už juridinio asmens patikimumo įvertinimą yra atsakinga juridinio asmens patikrinimą atlikusi Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija.
4. Juridinio asmens darbuotojus dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina ir tokius leidimus juridinio asmens darbuotojams išduoda Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio Įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis. Juridinio asmens darbuotojus dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo vadovaudamasis Įstatymo 151 straipsnio nuostatomis tikrina ir tokią teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas.
5. Dėl juridinio asmens patalpų, kuriose numatoma dirbti su atitinkamo lygio įslaptinta informacija, įvertinimo, dėl jų pripažinimo tinkamomis saugoti ar jose dirbti su įslaptinta informacija, Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija kreipiasi į institucijas, nurodytas Patalpų įvertinimo dėl jų pripažinimo tinkamomis saugoti ar jose dirbti su įslaptinta informacija metodinėse rekomendacijose, patvirtintose Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos, kurios atlieka patalpų įvertinimą ir išduoda Pažymėjimą, patvirtinantį, kad įvertintos patalpos atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir jose galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti.
6. Dėl leidimo automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis ir tinklais išdavimo juridinio asmens naudojamoms sistemoms ir tinklams, Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija kreipiasi į Saugumo priežiūros tarnybą ar žinybines saugumo priežiūros tarnybas.
7. Juridinio asmens patikimumą vertinanti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija privalo įvertinti juridinio asmens patikimumą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą dienos. Prašymas inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą laikomas paduotu, kai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai yra pateikiami dokumentai nurodyti Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Sprendimą dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija privalo priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo patikimumą vertinusios įslaptintų sandorių užtikrinančios institucijos išvados dėl juridinio asmens patikimumo pateikimo dienos.
8.Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama juridinio asmens patikimumo vertinimą, turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su juridinio asmens ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų.
9.Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių saugumą, kurias ji sužinojo vykdydama juridinio asmens patikimumo įvertinimą.
10. Paslapčių subjektui paskelbus pranešimą apie su įslaptinta informacija susijusį pirkimą ir juridiniam asmeniui, kuris turi galiojantį įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, nusprendus dalyvauti pirkimo procedūrose, juridinis asmuo, įvertinęs pirkimo objektą, pateikia Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai darbuotojų, kuriuos numato, kad vykdant įslaptintą sandorį jiems bus reikalinga dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, užpildytus klausimynus, skirtus asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, arba klausimynus dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jeigu yra nurodyta, kad įslaptinto sandorio metu bus naudojama ar sukuriama ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija, išskyrus asmenų, nurodytų Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriems atitinkami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduoti arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo "Riboto naudojimo".
11. Paslapčių subjektui paskelbus pranešimą apie su įslaptinta informacija susijusį pirkimą ir nurodžius, kad įslaptinta sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose, naudojant paslapčių subjektui priklausančias automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas ir tinklus, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija neatlieka veiksmų nurodytų šio straipsnio 5 ir 6 dalyse. Juridinio asmens patalpos ir naudojamos automatizuoto duomenų apdorojimo sistemos ir tinklai nėra tikrinami.
36 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos
1. Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti įslaptintus sandorius, kurių metu bus dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija bus sukuriama, neišduodamas, jei patikrinimo metu nustatoma, kad:
1) juridinis asmuo yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje;
2) nustatoma, kad juridinis asmuo kreipdamasis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančia instituciją dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo ir teikdamas Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, pateikė suklastotus, melagingus duomenis arba nuslėpė duomenis, galinčius turėti įtakos vertinant juridinio asmens patikimumą;
3) juridinis asmuo neturi galiojančios licencijos (leidimo) verstis veikla, kurią jis nurodė savo prašyme išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikia licencijos, arba šios licencijos galiojimas sustabdytas ar panaikintas;
4) juridinis asmuo likviduojamas, reorganizuojamas, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą ekonominės veiklos rūšyse, kurias nurodė savo prašyme išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
5) juridinis asmuo turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai juridiniam asmeniui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
6) juridinis asmuo, juridinio asmens dukterinė įmonė, juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar tikrinamojo juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (asmuo) (toliau – juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys) buvo nuteistas už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nepaisant to, ar išnyko teistumas;
7) juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei; nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; ekonomikai ir verslo tvarkai; finansų sistemai; visuomenės saugumui; valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; valdymo tvarkai;
8) turima duomenų patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir su juo susiję asmenys yra susijęs su tarptautinio terorizmo finansavimu;
9) turima duomenų patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir su juo susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės specialiąja tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiai ryšius su užsienio valstybės specialiąja tarnyba;
10) turima duomenų patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir su juo susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 68-2369);
11) turima duomenų patvirtinančių, kad juridinis asmuo, juridinio asmens dukterinė įmonė, juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime per paskutinius 3 metus buvo pažeidęs Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2004, Nr. 73-2532) reikalavimus;
12) asmenys, nurodyti Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 35 straipsnio 10 dalyje, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo „Riboto naudojimo“ suteikimui;
13) juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva nėra sudariusi sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija dėl tokio juridinio asmens nepriėmė sprendimo dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;
14) juridinis asmuo nėra įvykdęs teisės aktuose nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo reikalavimų;
15) juridiniam asmeniui dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba panaikinimo priežastys;
16) juridinio asmens patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių juridinio asmens patikimumu užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą.
2. Jeigu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose, juridiniam asmeniui, juridinio asmens dukterinei įmonei, juridinio asmens dalyviui, turinčiam ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio asmens vadovui, juridinio asmens valdymo organo nariui, vyriausiajam buhalteriui arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovui ar buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui (asmeniui) yra įteiktas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime arba dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka , arba juridinio asmens atžvilgiu vyksta mokestinis patikrinimas, juridinio asmens patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas, kol ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis arba priimamas mokesčių administratoriaus sprendimas, leidžiantis priimti sprendimą dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo.
3. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimą neišduoti įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos juridinis asmuo turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
4. Priėmus sprendimą neišduoti įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, naują prašymą dėl juridinio asmens tikrinimo inicijavimo ir įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo galima pateikti pašalinus įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo neišdavimą sąlygojusias aplinkybes arba šioms aplinkybėms išnykus.
37 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo panaikinimas
1. Išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas, jei:
1) rangovas (subrangovas) šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, kas sąlygojo rangovui (subrangovui) patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę, arba ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus;
2) atsiranda bent viena Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.
2. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos juridinis asmuo turi teisę apskųsti teismui.
3. Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, naują prašymą dėl juridinio asmens tikrinimo inicijavimo ir įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo galima pateikti pašalinus įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo panaikinimą sąlygojusias aplinkybes arba šioms aplinkybėms išnykus.
4. Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti ir žala dėl sandorio nutraukimo būtų neproporcingai didesnė, nei galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą nenutraukti įslaptinto sandorio priima paslapčių subjektas, gavęs įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pritarimą.
38 straipsnis. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos ir įslaptintų sandorių kontrolė
1. Juridinių asmenų, pretenduojančių gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą patikimumą, vertina :
1) Valstybės saugumo departamentas visais atvejais, išskyrus šios dalies 2-4 punktuose numatytus atvejus;
2) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, tais atvejais, kai Krašto apsaugos sistemos institucijos vykdo pirkimą, susijusį su įslaptinta informacija ir pirkimo procedūrose dalyvauja juridiniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, atsižvelgiant į išlygas numatytas Įstatymo 35 straipsnio 4-6 dalyse;
3) vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai, tais atvejais, kai Vidaus reikalų sistemos institucijos vykdo pirkimą, susijusį su įslaptinta informacija ir pirkimo procedūrose dalyvauja juridiniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, atsižvelgiant į išlygas numatytas Įstatymo 35 straipsnio 4-6 dalyse;
4) Specialiųjų tyrimų tarnyba, tais atvejais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo pirkimą, susijusį su įslaptinta informacija ir pirkimo procedūrose dalyvauja juridiniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, atsižvelgiant į išlygas numatytas Įstatymo 35 straipsnio 4-6 dalyse.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms atlikus juridinio asmens patikimumo įvertinimą, vertinimo išvados su siūlymu juridiniam asmeniui išduoti/neišduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą yra teikiamos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri, įvertinusi minėtas išvadas, priima sprendimą dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo.
3. Įslaptintų sandorių kontrolę vykdo:
1) Valstybės saugumo departamentas;
2) Krašto apsaugos sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius - Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos;
3) Vidaus reikalų sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius - vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai;
4) Specialiųjų tyrimų tarnybai sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius - Specialiųjų tyrimų tarnyba.
39 straipsnis. Įslaptintų sandorių organizavimas, vykdymas ir nutraukimas kai rangovas yra fizinis asmuo
1. Paslapčių subjektai įslaptintiems sandoriams vykdyti gali pasirinkti ir fizinius asmenis.
2. Įslaptintus sandorius sudaryti ir vykdyti gali Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam šiame straipsnyje numatyta tvarka išduotas rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
3. Užsienio valstybių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar su kuriomis yra keičiamasi įslaptinta informacija vadovaujantis Europos Sąjungos ar NATO teisės aktais, piliečiai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus susipažįstama su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, jeigu užsienio valstybės, kurios pilietis asmuo yra, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija patvirtina, kad konkurse norintis dalyvauti fizinis asmuo yra patikimas ir atitinka tos užsienio valstybės reikalavimus keliamus asmenims sudarantiems atitinkamus įslaptintus sandorius.
4. Su fiziniu asmeniu gali būti sudaromas įslaptintas sandoris, jei:
1) fizinis asmuo, vykdysiantis įslaptintą sandorį, atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ar teisei susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikti;
2) fizinis asmuo, vykdydamas įslaptintą sandorį, su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins paslapčių subjekto patalpose arba turi fizinės saugos reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose yra pasiruošęs dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, užtikrindamas šios informacijos saugumą.
5. Fiziniam asmeniui rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas, jei fizinis asmuo atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.
6. Rangovo (subrangovo) leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami terminuotam laikotarpiui:
1) Rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama ar bus sukuriama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ – 3 metams;
2) Rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama ar bus sukuriama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“– 5 metams;
7. Teisė susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ rangovui suteikiama 5 metų laikotarpiui.
8. Fizinis asmuo-rangovas, sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:
1) šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nustatyta tvarka saugoti patikėtą ar įslaptinto sandorio metu sukurtą įslaptintą informaciją;
2) įslaptintą sandorį įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui perduoti visus gautus ar įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtus dokumentus ar gaminius, kuriuose yra įslaptintos informacijos;
3) viešai neskelbti informacijos apie sudarytus ar vykdytus įslaptintus sandorius;
4) pranešti paslapčių subjekto atsakingam asmeniui bei įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie visus įvykusius ar tariamai įvykusius įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus dėl ko įslaptinta informacija buvo ar galėjo būti neteisėtai atskleista ar prarasta;
5) vykdyti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teisėtus reikalavimus.
9. Rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Valstybės saugumo departamentas panaikina ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas, jei atsiranda šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Teisė susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Valstybės saugumo departamentas rangovui panaikina, jeigu rangovas neatitinka valstybės tarnautojui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
10. Valstybės saugumo departamento sprendimą panaikinti išduotą rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos fizinis asmuo - rangovas turi teisę apskųsti teismui. “
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS