LL dok nesp


LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

 

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, LT-01104 Vilnius, tel. 8 706 64 845 / 8 706 64 868,
faks. 8 706 64 762, el. p. [email protected], http://www.ukmin.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188621919

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 

 

2011-09-08

Nr. (23.10-71)-3-4756

 

 

 

 

 

 

 

teikimas dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS įstatymų projektų

 

Ūkio ministerija teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų įstatymo projektą (toliau – LEZ įstatymo projektas), kuris parengtas siekiant pramoninių parkų teritorijose įsteigti Akmenės, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvąsias ekonomines zonas bei Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – LEZ pagrindų įstatymo projektas), kuris parengtas siekiant nustatyti, kad mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai laisvosios ekonominės zonos (toliau – zona) įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą.

Svarstyti teikiamas LEZ įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 59-1462) 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti reikalavimai zonos įstatymui. Laisvųjų ekonominių zonų steigimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams, technologijų vystymuisi bei naujų darbo vietų kūrimui, padidinti pramonės plėtrai skirtų teritorijų patrauklumą, taip pat efektyviai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pramoniniuose parkuose įrengtą infrastruktūrą.

Taip pat Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad teikiant pasiūlymą Vyriausybei dėl naujos zonos steigimo turi būti zonos teritorinių ribų aprašymas ir jos teritorijos planas, subjekto, kuriam valstybinė žemė yra perduota patikėjimo teise ar kuriam žemė priklauso nuosavybės teise, pritarimas išnuomoti zonai skiriamą teritoriją, žinios apie zonos funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą, nurodant objektus, komunikacijas ir preliminarius jų įrengimo kaštus. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, su LEZ įstatymo projektu teikiama ir kita Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nurodyta informacija, susijusi su zonos steigimu.

Kartu pažymėtina, kad apie laisvųjų ekonominių zonų steigimą ir joms numatomą teikti valstybės pagalbą bus informuojama Europos Komisija. Tik gavus Europos Komisijos pritarimą dėl laisvųjų ekonominių zonų steigimo bus skelbiamas tarptautinis konkursas geriausiam atitinkamos zonos verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti. Atsižvelgiant į tai, kartu svarstyti teikiamame LEZ pagrindų įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai zonos įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Vyriausybės patvirtintai valstybės pagalbos teikimo tvarkai, o LEZ įstatymo projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, nustato valstybės pagalbos teikimo tvarką zonoje.

Išvadas dėl LEZ įstatymo projekto ir LEZ pagrindų įstatymo projekto pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Akmenės rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė bei Alytaus miesto savivaldybė, kurios taryba nepritarė siūlymui Alytaus pramoniniame parke steigti Alytaus laisvąją ekonominę zoną. Kėdainių rajono savivaldybė išvadas dėl LEZ įstatymo projekto ir LEZ pagrindų įstatymo projekto pateikė per Lietuvos savivaldybių asociaciją, tačiau šios savivaldybės taryba nustatytu laiku neapsisprendė dėl Kėdainių zonos steigimo Kėdainių pramoniniame parke.

Finansų ministerija, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė oficialių išvadų dėl minėtų įstatymų projektų nepateikė (įstatymų projektai šiems subjektams pateikti Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-3814).

Minėtuose įstatymų projektuose atsižvelgta į Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos pastabas, dalį Teisingumo ministerijos, Muitinės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabų. Pastabos iš Finansų ministerijos specialistų buvo gautos žodžiu ir į jas atsižvelgta. Institucijų pastabos, į kurias neatsižvelgta, įvertintos derinimo pažymoje. Atsižvelgdami į tai, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė išvadų dėl minėtų įstatymų projektų per nustatytą terminą nepateikė, taip pat vadovaudamiesi Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), 20 punktu, laikome, kad minėtos bendrovės pastabų dėl įstatymų projektų neturi.

Įsteigus laisvąsias ekonomines zonas, dėl laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomų mokestinių lengvatų valstybės biudžetas negaus dalies pajamų. Tačiau laisvųjų ekonominių zonų įsteigimas sudarys sąlygas pritraukti naujus investuotojus, todėl bus kuriamos naujos darbo vietos, dėl ko atitinkamai daugiau pajamų bus surenkama ir į valstybės biudžetą. Laisvųjų ekonominių zonų steigimo naudos ir sąnaudų analizės išvados pateiktos LEZ įstatymo projekto ir LEZ pagrindų įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Atlikus įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus minėtus įstatymų projektus, pramoninių parkų teritorijose būtų įsteigtos laisvosios ekonominės zonos ir sudarytos geresnės sąlygos investicijoms pritraukti bei naujoms darbo vietoms kurti.

Įstatymų projektai skelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemėje. Pastabų iš visuomenės negauta.

Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Živilė Kriščiūnienė, tel. 870 664 651, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyrius (skyriaus vedėja Skirmantė Venalienė, tel. 870 664 898, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Staneikaitė, tel. 870 664 618, el. p. [email protected].

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų įstatymo projektas, 4 lapai.

2. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas, 2 lapai.

3. Įstatymų projektų aiškinamasis raštas, 4 lapai.

4. Derinimo pažyma, 3 lapai.

5. Vyriausybės nutarimo projektas, 1 lapas.

6. Lietuvos Respublikos Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas, 3 lapai.

7. Institucijų raštų kopijos, 40 lapų.

 

Finansų ministrė,

pavaduojanti ūkio ministrą                                                                                          Ingrida Šimonytė

 

 

 

Jurgita Staneikaitė, tel. (8 70664618), el. p. <[email protected]>