Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 78-2359; 2006, Nr. 107-4045)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS REZERVO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos valstybės rezervo (toliau – valstybės rezervas) sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir administravimą.
2.
Sudarant, kaupiant ir tvarkant naftos ir naftos produktų atsargas, šis
įstatymas taikomas tiek, kiek jų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo nereglamentuoja
kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
32. Šis
įstatymas netaikomas naftos produktų ir naftos valstybės atsargoms bei kariuomenės
materialinių išteklių atsargoms.
1. Valstybės
rezervas – piniginės lėšos (nacionaline ir bei
užsienio valiuta) ir valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos,
bei privalomosios materialinių išteklių atsargos mobilizaciniams
poreikiams, ūkio ir skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos
ir bei civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių
gyventojų poreikiams patenkinti paskelbus mobilizaciją, įvedus
nepaprastąją ar karo padėtį, ekstremaliųjų situacijų metu ekonominės
grėsmės sąlygomis, ir jų padariniams likviduoti, paskelbus
mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo
nustatytais atvejais.
2. Valstybės
rezervo Materialiniai ištekliai materialinių išteklių atsargos –
žaliavos, medžiagos būtiniausios pagrindiniai energijos
ištekliai, žemės ūkio produktai, ir maisto produktaių
ir jų pusgaminiai atsargos, vaistai ir medicinos reikmenys,
mašinos, įrenginiai, ryšių sanitarijos ir civilinės
saugos priemonės priemonių atsargos, medicinos atsargos
ir kitos ūkio atsargos.
3. Privalomosios
materialinių išteklių atsargos – materialiniai ištekliai, kuriuos šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įpareigoti subjektai privalo
kaupti ir tvarkyti.
4. Ekstremali
situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinių, techninių, ekologinių ar
socialinių priežasčių, mobilizacijos atveju arba karo veiksmų ir lemia
staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba
žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.
5. Ekonominė
grėsmė – materialinių išteklių tiekimo kliūtys, dėl kurių gali sutrikti
Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos administracinio vieneto ūkio normali
veikla.
63. Valstybės
rezervo sudarymas – valstybės rezervo piniginių lėšų dydžio,
materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio, jų bei sukaupimo
terminų ir saugojimo sąlygų nustatymas.
74. Valstybės
rezervo kaupimas – piniginių valstybės rezervo lėšų
pervedimas į valstybės rezervo sąskaitą atskirą valstybės iždo
sąskaitą Lietuvos banke bei materialinių išteklių įsigijimas ir laikymas
saugojimo vietose perdavimas valstybės rezervo atsakingajam
saugotojui.
85. Valstybės
rezervo tvarkymas – valstybės rezervo piniginių lėšų naudojimas,
apskaita ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimas
laikymas saugojimo vietose, keitimas, atnaujinimas, nurašymas,
naudojimas, atkūrimas bei ir apskaita.
96. Valstybės
rezervo naudojimas – valstybės rezervo piniginių lėšų ir
materialinių išteklių atsargų negrąžintinas perdavimas,
valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pardavimas arba valstybės
rezervui priklausančių mašinų, įrenginių bei ryšių, medicinos ir civilinės
saugos priemonių panaudojimas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
107. Valstybės
rezervo administravimas – valstybės rezervo koordinatoriaus,
valstybės rezervo tvarkytojų bei valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų funkcijų
įgyvendinimas sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybės rezervą.
118. Valstybės
rezervo koordinatorius – Vyriausybės įgaliota institucija,
koordinuojanti valstybės rezervo tvarkytojų veiklą.
129. Valstybės
rezervo tvarkytojas – Vyriausybės įgaliota valstybės ar
savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės įstaiga, organizuojanti
valstybės rezervo atitinkamos rūšies materialinių išteklių
atsargų sudarymą, kaupimą ir tvarkymą jai pavestoje veiklos srityje.
1310. Valstybės
rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės
ar savivaldybės įstaiga, ar įmonė bei organizacija,
šio įstatymo teisės aktų nustatyta tvarka sauganti, naudojanti
bei ir apskaitanti įtraukianti į apskaitą valstybei
nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargas. ir (arba) kaupianti bei tvarkanti privalomąsias materialinių
išteklių atsargas.
11. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Civilinės saugos įstatyme, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Nepaprastosios padėties įstatyme ir Karo padėties įstatyme vartojamas sąvokas.
Sudarant, kaupiant ir tvarkant Sudarydamos, kaupdamos ir tvarkydamos valstybės rezervą, privalo dalyvauti
valstybės, ir savivaldybės savivaldybių
institucijos, ir įstaigos, taip pat visų rūšių ir
nuosavybės formų įmonės, užsienio valstybių įmonių filialai ir atstovybės
(toliau – ūkio subjektai), vadovaudamiesi privalo vadovautis
šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos mobilizacijos Mobilizacijos
ir priimančiosios šalies paramos įstatymu ir Civilinės saugos įstatymais
įstatymu.
1.
Valstybės rezervą sudaro piniginės lėšos ir valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargos.
2. Valstybės rezervo piniginės lėšos yra
skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo bei atstatymo darbams ir
kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų metu bei jų
padariniams likviduoti ir ekonominės grėsmės mobilizacijos, nepaprastosios
padėties ar karo padėties metu ir kitais šio įstatymo nustatytais
atvejais.
3. Valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargas sudaro civilinės saugos priemonių atsargos, ir ūkio atsargos.
53.
Civilinės saugos priemonių atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargų dalis, skiriama civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti mobilizacijos
ir ekstremaliųjų situacijų metu bei civilinės saugos treniruotėms
ir pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio
ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją arba mobilizacijos
atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu ir kitais šio
įstatymo nustatytais atvejais.
4. Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, mobilizacijos atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
5. Žemės ūkio ir maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir maisto produktais ekstremaliųjų situacijų metu, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
6. Ūkio
atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis,
įskaitant privalomąsias materialinių išteklių atsargas, skiriama
būtiniausiems valstybės, savivaldybių institucijų ir,
įstaigų, taip pat ūkio subjektų ir bei gyventojų poreikiams
tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu, mobilizacijos, karo
padėties, ekonominės grėsmės metu ir teikiant priimančiosios šalies paramą.
nepaprastosios ar karo padėties metu, teikiant
priimančiosios šalies paramą ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
Valstybės rezervo piniginės lėšos
ir materialinių išteklių atsargos, įsigytos valstybės lėšomis,
nepaisant jų saugojimo vietos, yra valstybės nuosavybė.
2. Privalomosios materialinių išteklių atsargos
yra ūkio subjektų, kurie šias atsargas kaupia ir tvarko, nuosavybė. Šių
materialinių išteklių atsargų valdymo, naudojimo ir disponavimo
jomis apribojimus nustato šis įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnyje
nustatytais atvejais panaudojus privalomąsias materialinių išteklių atsargas,
ūkio subjektams atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.
Valstybės rezervo sudarymas, piniginių lėšų kaupimas ir
tvarkymas bei valstybei nuosavybės teise priklausančių materialinių išteklių
atsargų kaupimas ir tvarkymas finansuojamas:
1) valstybės biudžeto asignavimais;
2) lėšomis, gautomis realizavus valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;
3) lėšomis, gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
4) kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje išvardytų finansavimo šaltinių lėšų apskaita tvarkoma Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, remiantis vadovaujantis
Buhalterinės apskaitos įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės iždo
įstatymu ir kitais teisės aktais pagal specialiąsias valstybės rezervo
programas. Šių programų lėšas naudoja valstybės rezervo tvarkytojai.
3.
Vyriausybė kasmet nustato valstybės rezervo piniginių lėšų sumą, kuri
negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų
kaupimui ir tvarkymui. Šias valstybės rezervo pinigines lėšas naudoja
valstybės rezervo koordinatorius.
4.
Privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimą bei tvarkymą finansuoja ūkio
subjektai, kaupiantys ir tvarkantys šias atsargas.
Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, jei šis įstatymas nenustato ko kita. Duomenų apsaugą organizuoja bei vykdo valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai.
2. Duomenys apie sukauptas valstybės rezervo
naftos ir naftos produktų atsargas, jų naudojimą bei su tuo susijusius
Vyriausybės sprendimus ir (ar) terminuotą šių atsargų sumažinimą teikiami
Europos Komisijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
1. Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo piniginių
lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargų, priklausančių valstybei nuosavybės teise,
nomenklatūrą, kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius
saugotojus.
2. Vyriausybė tvirtina privalomųjų
materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir nustato sukauptinų privalomųjų
materialinių išteklių atsargų kiekį ir sukaupimo terminus. Ūkio subjektus,
įpareigotus sukaupti ir tvarkyti privalomąsias materialinių išteklių atsargas,
privalomųjų materialinių išteklių atsargų, sukauptinų kiekvieno iš šių ūkio
subjektų, kiekį, nomenklatūrą bei sukaupimo terminus tvirtina Vyriausybės įgaliota
institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Ūkio subjektų sukauptinas privalomųjų
atsargų kiekis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikoje
parduotų materialinių išteklių ir juos naudojant pagamintų bei parduotų prekių
ir suteiktų paslaugų dalį sudaro šių ūkio subjektų pagaminti ir importuoti
materialiniai ištekliai bei juos naudojant pagamintos ir parduotos prekės bei
suteiktos paslaugos.
4. Kaupti ir tvarkyti privalomąsias
materialinių išteklių atsargas neprivalo:
1) ūkio subjektai, kurie verčiasi tik
mažmenine šių materialinių išteklių bei juos naudojant pagamintų prekių ir
suteiktų paslaugų prekyba;
2) ūkio subjektai, kurių didmeninės prekybos
šiais materialiniais ištekliais bei juos naudojant pagamintų prekių ir suteiktų
paslaugų metinė apyvarta neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios sumos.
52. Valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargos, priklausančios valstybei nuosavybės teise,
ir privalomosios materialinių išteklių atsargos turi atitikti Lietuvos
Respublikoje nustatytus jų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei
kokybės reikalavimus ir tikti ilgalaikiam saugojimui. Materialinių išteklių
atitiktis tvirtinama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
1. Valstybės rezervo tvarkytojai valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Valstybei
nuosavybės teise priklausančios Valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargos keičiamos, jei saugojimo metu nustatoma gamybos defektų arba jei šie
ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei
kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui,
atlyginimo už juos ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir
pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jei
keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma
grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jie parduodami arba šio
įstatymo nustatyta tvarka nurašomi.
1. Valstybei
nuosavybės teise priklausančios vValstybės rezervo materialinių
išteklių atsargos saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalomosios
materialinių išteklių atsargos, kurias sukaupti ir tvarkyti įpareigotos
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruotos įmonės, veikiančios kitoje
valstybėje pagal galiojančias Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis, gali būti saugomos tos valstybės teritorijoje. Materialinių
išteklių atsargų priskyrimo ir nepriskyrimo valstybės rezervui
kriterijus pagal jų saugojimo vietą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
2. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos:
1) joms saugoti skirtuose statiniuose, kurių projektavimo techninės bei specialiosios sąlygos ir statinio techninės charakteristikos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo bei panaudojimo galimybių reikalavimus;
2)
valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų sandėliuose ir talpyklose,
vadovaujantis valstybės rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo
saugotojo pasaugos sutartyje nustatyta materialinių išteklių atsargų saugojimo
tvarka.
3) ūkio
subjektų, kuriems nustatyta užduotis sukaupti ir tvarkyti privalomąsias
materialinių išteklių atsargas, pasirinktose saugojimo vietose.
3.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms saugoti skirtų statinių
projektavimo techninės bei specialiosios sąlygos ir statinio techninės charakteristikos
privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus saugomų
valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo
bei panaudojimo galimybių reikalavimus.
1. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos atnaujinamos, kai:
1) baigiasi
jų tinkamumo naudoti terminas iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos
liko ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko;
2) nepasibaigus tinkamumo naudoti terminui pablogėja jų kokybė;
3) jos
neatitinka pasikeitusių Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir
nekenksmingumo sveikatai ir bei aplinkai reikalavimų arba
analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių kokybės standartų ar techninio
lygio.
2. Valstybei
nuosavybės teise priklausančias vValstybės rezervo materialinių
išteklių atsargas atnaujina jų tvarkytojai. Privalomąsias materialinių
išteklių atsargas atnaujina ūkio subjektai, kurie jas kaupia ir tvarko.
3. Atnaujinant
valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargas Vyriausybės nustatyta tvarka,: senieji
ištekliai parduodami arba šio įstatymo nustatyta tvarka nurašomi ir
įsigyjama tiek pat analogiškų materialinių išteklių. Šio straipsnio
1 dalyje išvardytais valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų
atnaujinimo atvejais atnaujinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) atsargos parduodamos ir įsigyjama tiek pat analogiškų materialinių išteklių atsargų;
2) civilinės saugos priemonių atsargos, kurios nebuvo parduotos vykdant atnaujinimą, gali būti perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ir savivaldybėms savarankiškosioms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;
3) žemės ūkio ir maisto produktų atsargos, kurios nebuvo parduotos vykdant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, labdaros teikėjų prašymu gali būti jiems neatlygintinai perduotos nuosavybės teise labdarai gyventojams teikti;
4) medicinos atsargos, kurios nebuvo parduotos vykdant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų prašymu gali būti patikėjimo teise perduotos jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti;
5) medicinos atsargos, kurios nebuvo parduotos vykdant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros viešųjų ar kitų įstaigų ir įmonių prašymu gali būti neatlygintinai perduotos jų nuosavybėn jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti. Perduodamos medicinos atsargos gali būti naudojamos tik iš privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
4. Atnaujinant valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, sprendimą dėl šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų atsargų pardavimo, 2–5 punktuose nurodytų atsargų perdavimo priima Vyriausybė arba jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojas. Vyriausybės arba valstybės rezervo tvarkytojo sprendime atitinkamai turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti atsargų perdavimo–priėmimo aktą arba pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl atsargų perdavimo turi būti nurodytos perduodamos atsargos.
45. Lėšos,
gautos už parduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargas, skiriamos šių materialinių išteklių
atsargų kiekiui atnaujinti ir tais finansiniais metais nustatytam
šių ir kitų materialinių išteklių atsargų kiekiui sukaupti.
5.
Privalomųjų materialinių išteklių atsargas savo lėšomis atnaujina ūkio
subjektai, kurie jas sukaupia ir tvarko.
1. Valstybei
nuosavybės teise priklausančios vValstybės rezervo
materialinių išteklių atsargos, kurios nebuvo parduotos ar perduotos
valstybės institucijoms, savivaldybėms, labdaros teikėjams, Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms biudžetinėms, viešosioms ar
kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar įmonėms ir kurių neįmanoma
parduoti, kadangi saugojimo metu pasibaigė jų tinkamumo naudoti terminas arba
jie nebeatitinka nustatytų Lietuvos Respublikoje saugos ir nekenksmingumo
sveikatai ir aplinkai reikalavimų ar analogiškų materialinių išteklių, esančių
rinkoje, kokybės standartų ar techninio lygio, nurašomi Vyriausybės nustatyta
tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu.
2. Jeigu valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų trūkumų ir nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis iš kaltų asmenų, šie nuostoliai nurašomi Vyriausybės sprendimu su valstybės rezervo koordinatoriumi suderintu valstybės rezervo tvarkytojo siūlymu.
23. Nurašytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sunaikinimą
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja
valstybės rezervo tvarkytojas.
1. Valstybės rezervas gali būti naudojamas:
1) valstybės
reikmėms užtikrinti įvedus nepaprastąją padėtį šio įstatymo 2 straipsnio
1 dalyje išvardytiems poreikiams tenkinti;
2) valstybės
reikmėms užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu ir ekstremaliųjų situacijų padariniams
likviduoti teikiant priimančiosios šalies paramą;
3)
valstybės reikmėms užtikrinti paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį
ir jų padariniams likviduoti;
4) ūkio
funkcionavimui palaikyti ekonominės grėsmės atvejais;
53) pagalbai
kitoms valstybėms suteikti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis arba kai kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos pateikia
prašymą suteikti pagalbą materialiniais ištekliais;
6)
teikiant priimančiosios šalies paramą.
2. Ūkio
atsargos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka taip pat gali būti
naudojamos ekonomikai stabilizuoti, kai materialinių išteklių rinkoje
nepalankiai pasikeičia pasiūla ir (ar) paklausa.
32. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybė: priima sprendimą
panaudoti valstybės rezervo lėšas ir materialinių išteklių atsargas;.
1)
priima sprendimą panaudoti valstybės rezervo pinigines lėšas ir materialinių
išteklių atsargas;
2)3. Vyriausybė
ar jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojas nustato valstybės, savivaldybės
savivaldybių institucijas ir, įstaigas, taip
pat ir ūkio subjektus, kuriems paskirstomos valstybės rezervo piniginės
lėšos ir materialinių išteklių atsargos.
3)
nurodo valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams, tvarkantiems
privalomąsias materialinių išteklių atsargas, atlygintinai perduoti jas
nustatytiems ūkio subjektams.
4.
Susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus
karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas institucijų, atsakingų
už šių padėčių situacijų administravimą, atsakingų
institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo
tvarkomas valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo pinigines
lėšas ir materialinių išteklių atsargas. Valstybės rezervo tvarkytojo
sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti
Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią
dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas
atlygina įstatymų nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nustatytais
atvejais naudojamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų gabenimą
į panaudojimo vietą organizuoja ūkio subjektai ekstremaliųjų
situacijų operacijų centrai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka paskirti atsakingi už gelbėjimo darbų bei kitų
neatidėliotinų darbų atlikimą ir (ar) ūkio funkcionavimo užtikrinimą
bei pagalbos suteikimą, o gabenimą į panaudojimo vietą vykdo
civilinės saugos sistemos pajėgos, dalyvaujančios likviduojant ekstremaliąją situaciją,
arba valstybės ir savivaldybių institucijos, prašančios suteikti pagalbą.
6. Šio straipsnio 2
dalyje numatytais atvejais Vyriausybė priima sprendimą parduoti valstybei
nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas
Vyriausybės nustatytomis kainomis bei laikinai sumažinti privalomųjų
materialinių išteklių atsargų kiekį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos
teritorijos administraciniame vienete ar atskiruose ūkio subjektuose. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų perdavimo, priėmimo ir pristatymo į panaudojimo
vietą tvarką nustato valstybės rezervo tvarkytojai.
7. Valstybės rezervo energijos išteklių
atsargos naudojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu planu.
87.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, išskyrus
privalomąsias materialinių išteklių atsargas, gali būti naudojamos
civilinės saugos treniruočių ir pratybų, metu ar vykdant tarptautinės
pagalbos teikimo komandos pratybų bei mobilizacinio ar
priimančiosios šalies paramos mokymo pratybas pratybų metu
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šio
įstatymo 13 straipsnioyje 1 dalyje numatytais nustatytais
atvejais panaudotų valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių
išteklių atsargų atkūrimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė, panaudojus
valstybės rezervą. priimdama sprendimą panaudoti valstybės rezervą. rezervo
atsargas.
2. Šio
įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais panaudotų valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų atkūrimo terminus ir tvarką nustato
Vyriausybė, priimdama sprendimą panaudoti šias valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargas.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS REZERVO ADMINISTRAVIMAS
1. Valstybės rezervo administravimo subjektai yra valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai.
2.
Valstybės rezervo koordinatorius yra Vyriausybės įgaliota valstybės
institucija.
32. Vyriausybė
skiria valstybės rezervo tvarkytojus ir tvirtina valstybei nuosavybės
teise priklausančio valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus. Valstybės
rezervo atsakingieji saugotojai bei valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargų saugojimo vietos parenkami Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
43.
Valstybės rezervo koordinatoriaus nurodymai dėl valstybės rezervo
administravimo yra privalomi valstybės rezervo tvarkytojams, o valstybės
rezervo tvarkytojų nurodymai – valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams.
Valstybės rezervo koordinatorius:
1) kasmet
teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo piniginių lėšų dydžio,
materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio, sukaupimo laiko termino
ir valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų patvirtinimo;
2) kasmet teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų bei kitų valstybės lėšų skyrimo valstybės rezervui sudaryti, kaupti ir tvarkyti;
3)
Vyriausybės nustatyta tvarka nustato bei tvirtina ūkio subjektus, įpareigotus
sukaupti ir tvarkyti privalomąsias materialinių išteklių atsargas, šių atsargų,
sukauptinų kiekviename iš šių ūkio subjektų, kiekį, nomenklatūrą bei sukaupimo
terminus;
4) koordinuoja
ir kontroliuoja valstybės rezervo sudarymą, kaupimą ir tvarkymą
53) derina
valstybės rezervo tvarkytojų teikiamus dokumentus, reglamentuojančius jų
veiklos sričiai priklausančio valstybės rezervo atsargų sudarymą,
kaupimą ir tvarkymą.
1. Valstybės rezervo tvarkytojas:
1)
teikia valstybės rezervo koordinatoriui siūlymus dėl valstybei nuosavybės
teise priklausančio valstybės rezervo bei privalomųjų materialinių
išteklių atsargų nomenklatūros, kiekio, sukaupimo laiko termino, valstybei
nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų
nustatymo;
2) teikia valstybės rezervo koordinatoriui siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės rezervui kaupti ir tvarkyti;
3)
suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, tvirtina natūralias
valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų netekties normas pagal priskirtą
kuravimo sritį teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo kaupimo
užduočių pakeitimo ir teisės aktų, susijusių su valstybės rezervo tvarkymu, projektus;
4)
kontroliuoja, kaip kaupiamos ir tvarkomos privalomųjų materialinių išteklių
atsargos;
54) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta
tvarka organizuoja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų apskaitą;
65) sudaro
pasaugos sutartis su valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais ir
sutartis su kitais ūkio subjektais, kai valstybės rezervo materialiniai
ištekliai perkami valstybės lėšomis;
76) pagal
pirkimo dokumentus moka už pirktas valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargas, priklausančias valstybei nuosavybės teise;
87)
Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus nurašyti valstybei nuosavybės
teise priklausančius valstybės rezervo materialinius išteklius materialinių
išteklių atsargas;
98)
suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, teikia Vyriausybei siūlymus
nurašyti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų trūkumus ir nuostolius, viršijančius natūralias
netekties normas, jei šių trūkumų ir nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti
iš kaltų asmenų, atsakingų už minėtų trūkumų ir nuostolių susidarymą;
109)
organizuoja ir kontroliuoja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų
atnaujinimą, keitimą, atkūrimą bei sunaikinimą ir tikrina valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygas;
1110)
organizuoja valstybės rezervąe sudarančių saugomų įrenginių
materialinių išteklių atsargų darbinės būklės periodinius
tikrinimus;
1211) naudoja
su valstybės rezervo tvarkymu ir administravimu susijusias valstybės
rezervą rezervo materialinių išteklių atsargas ir
kontroliuoja jo jų naudojimą.
2. Valstybės rezervo tvarkytojo įgalioti
asmenys tvarkytojas turi teisę: kreiptis į kitas
kompetentingas institucijas, kad jos atliktų valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargų tikrinimus.
1) gauti
iš ūkio subjektų, kurie kaupia ir tvarko privalomąsias materialinių išteklių
atsargas, informaciją bei dokumentų nuorašus, reikalingus sukauptų privalomųjų valstybės
rezervo atsargų kiekiui bei kokybei patikrinti;
2)
pateikę tarnybinį pažymėjimą, be išankstinio įspėjimo įeiti į ūkio subjekto
gamybines (įskaitant ir nuomojamas) patalpas bei teritoriją ir tikrinti
saugomas privalomąsias materialinių išteklių atsargas;
3)
atlikti arba pareikalauti, kad kitos kompetentingos institucijos atliktų
kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizacijas ir kitus atsargų
tikrinimus.
3.
Valstybės rezervo tvarkytojas turi teisę perduoti šio straipsnio 1 dalies 5–12
punktuose 4 ir 6 punkte bei 9–11 punktuose nustatytas visas
valstybės rezervo tvarkytojo funkcijas ar jų dalį pavaldiems ar
kontroliuojamiems ūkio subjektams valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams.
1. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka įtraukia
į apskaitą saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;
2)
privalo sukaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas pagal jam
nustatytą nomenklatūrą ir kiekį;
3)
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atnaujina,
keičia bei atkuria privalomąsias materialinių išteklių atsargas;
42) Vadovaudamasis
Civilinio kodekso nuostatomis ir sudarytoje pasaugos sutartyje nustatytais
įsipareigojimais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka inventorizuoja saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas
ir informuoja rezervo tvarkytoją apie inventorizacijos rezultatus;
53)
užtikrina tinkamą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimą,
jų tinkamos kokybės išlaikymą;
64)
kontroliuoja, ar saugomi saugomos valstybės rezervo materialiniai
ištekliai materialinių išteklių atsargos atitinka Lietuvos
Respublikoje įteisintus saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai
reikalavimus;
75)
palaiko saugomų įrenginių, priklausančių valstybės rezervui
priklausančių saugomų materialinių išteklių atsargų darbinę
būklę;
86)
užtikrina, kad valstybės rezervo naudojimo metu saugomos valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargos būtų laiku perduotos Vyriausybės nustatytiems
subjektams.
2.
Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas, nepažeisdamas šio straipsnio 1
dalyje ir pasaugos sutartyje nustatytų sąlygų, valstybės rezervui
priklausančius saugomus įrenginius gali naudoti ūkinėje veikloje.
32.
Valstybės rezervo atsakingojo saugotojo, saugančio valstybei nuosavybės
teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas,
įsipareigojimai bei atsakomybė nustatomi sudarytoje valstybės rezervo
tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo pasaugos sutartyje. Valstybės
rezervo atsakingojo saugotojo, kaupiančio ir tvarkančio privalomąsias
materialinių išteklių atsargas, atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
43.
Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas, nepažeisdamas pasaugos sutartyje
nustatytų sąlygų, valstybės rezervo tvarkytojo leidimu gali sudaryti pasaugos
sutartis su kitais ūkio subjektais dėl valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargų saugojimo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
1. Valstybės rezervo įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Materialinių išteklių pardavėjų atsakomybė už tai, kad valstybės nuosavybėn
parduodami materialiniai ištekliai, skirti valstybės rezervui rezervo
materialinių išteklių atsargoms sudaryti, neatitinka šio įstatymo 8
straipsnio 52 dalyje nustatytų reikalavimų, šalių
susitarimu nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu
valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo sudaromose pirkimo–pardavimo
sutartyse. Sudarant šias sutartis, būtina laikytis sąlygos, kad pardavėjas
atlygina materialinių išteklių, neatitinkančių šio įstatymo 8 straipsnio 52
dalyje nustatytų reikalavimų, keitimo išlaidas ir sumoka ne mažiau kaip 5
procentų neatitinkančių reikalavimų materialinių išteklių pirkimo–pardavimo
sutartyje nurodytos vertės dydžio baudą.“
1. Jeigu
ūkio subjektai, kurie kaupia ir tvarko privalomąsias materialinių išteklių
atsargas, per nustatytą terminą nesukaupė nustatyto materialinių išteklių
atsargų kiekio arba jei sukauptos privalomosios materialinių išteklių atsargos
neatitinka šio įstatymo 8 straipsnio 54 dalyje nustatytų reikalavimų,
jie moka 50 procentų nesukauptų arba neatitinkančių nustatytų reikalavimų
privalomųjų materialinių išteklių atsargų rinkos vertės dydžio baudą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas baudas ūkio subjektams turi teisę skirti
valstybės rezervo tvarkytojai pagal savo kompetenciją. Bauda gali būti skiriama
ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o jei yra
trunkamas pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo.
3.
Valstybės rezervo tvarkytojo nutarimas skirti baudą, kuriame nurodomas baudos
dydis (suma), išsiunčiamas pažeidėjui. Baudos sumokamos į valstybės biudžetą ne
vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią pažeidėjui buvo įteiktas
valstybės rezervo tvarkytojo nutarimas skirti baudą.
4. Laiku
nesumokėtas baudas kartu su delspinigiais, kurie už kiekvieną dieną sudaro po
0,2 procento baudos dydžio, valstybės rezervo tvarkytojas išieško ne ginčo
tvarka ir perveda į valstybės biudžetą.
5. Jei
yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti baudą negalima,
nutarimą priėmęs valstybės rezervo tvarkytojas, remdamasis ūkio subjektų, dėl
kurių priimtas nutarimas, motyvuotu pareiškimu, gali atidėti nutarimo vykdymą
iki dviejų mėnesių. Nutarimo skirti baudą atidėjimo pagrindus nustato
Vyriausybė.
6. Ūkio
subjektai, nesutinkantys su valstybės rezervo tvarkytojų nutarimu skirti baudą,
turi teisę nutarimą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo
valstybės rezervo tvarkytojų nutarimo skirti baudą vykdymo.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis. Valstybės rezervo įstatymo
įsigaliojimas
Valstybės rezervo įstatymas įsigalioja nuo jo
paskelbimo, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 7 dalį. Šios
dalys įsigalios Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.
22 straipsnis. valstybės rezervo įstatymo
įgyvendinimas
Valstybės rezervo įstatymas pradedamas
įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d., Vyriausybei ar jos įgaliotoms
institucijoms parengus ir priėmus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ir įstaigos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS