LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius, tel.: (8 5)  273 5501 / 262 4821, faks. (8 5)  264 8517, el. p. [email protected].
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602751,  PVM mokėtojo kodas LT100001016116

Lietuvos Respublikos Vyriausybei	2011-09-	Nr. 12-01-
	Į 2011-03-02	Nr. 1944/33-151

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PATEIKIMO VYRIAUSYBEI

Krašto apsaugos ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Ministro Pirmininko kanclerio 2011 m. kovo 2 d. rezoliucija Nr. 1944/33-151, parengė ir teikia Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projektus  ir siūlo pritarti, kad jie būtų pateikti Seimui.

Šių įstatymų projektų rengimą paskatino pilietės B. Dilpšienės kreipimasis į Krašto apsaugos ministeriją ir kitas Lietuvos valdžios institucijas dėl to, kad būtų deramai įvertinta ir atlyginta patirta žala jos sūnui G. Dilpšui ir kitiems asmenims, kurie po 1990 m. kovo 11 d. atsisakė prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjo nuo sovietų armijos persekiojimo ir represijų. G. Dilpšas kartu su kitais 37 prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakiusiais Lietuvos jaunuoliais, globojamais Raudonojo Kryžiaus globos skyriuje, 1990 m. kovo 27 d. buvo sovietų armijos desantininkų užpultas, sumuštas ir vėliau dėl sovietų armijos atstovų persekiojimo bei grasinimo susidoroti su juo ir jo šeimos nariais buvo priverstas grįžti tęsti prievartinės tarnybos sovietų armijoje.

Pažymėtina, kad daugelis tuometinių Lietuvos jaunuolių, atsižvelgdami į 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtą nutarimą Nr. I-17 „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“,  taip pat į 1990 m. balandžio 4 d. Aukščiausiosios Tarybos kreipimąsi į Lietuvos jaunuolius (Žin., 1990, Nr. 11-350), raginantį atsisakyti tarnybos sovietų armijoje, boikotavo šaukimą į sovietų armiją arba nutraukė tarnybą joje. Istoriniai faktai ir įvairūs išlikę įrašai bei dokumentai archyvuose liudija, kad dėl atsisakymo tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuoliai buvo sovietų armijos atstovų persekiojami beveik visą 1990–1991 m. laikotarpį. Dalis atsisakiusių tarnybos sovietų armijoje jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos dalinius, dalis buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi. 

Krašto apsaugos ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Ministro Pirmininko kanclerio 2010 m. balandžio 21 d. rezoliucija Nr. 33-400, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais atliko tyrimą ir nustatė, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 asmenys buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius (21 jaunuolis 1990 m. kovo 27 d. naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius), 20 nuteista laisvės atėmimo bausmėmis, 3-ims iškeltos baudžiamosios bylos, o 3 jaunuoliai žuvo. Be to, nustatyti 4 tarnybos sovietų armijoje atsisakę asmenys, kurie vėliau patys grįžo į sovietų armijos dalinius, bijodami sovietų armijos represijų, susidorojimo su jų šeimomis, tačiau manoma, kad taip nukentėjusių jaunuolių galėjo būti kur kas daugiau (apie 200 asmenų). Kiti jaunuoliai (1465 asmenys), norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimas, taip buvo apribotos jų teisės į laisvą pasirinkimą dirbti, mokytis, užsiimti kita veikla.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl vienkartinių kompensacijų asmenims, kurie po 1990 m. kovo 11 d. pasitraukė iš būtinosios karo tarnybos sovietinėje armijoje ir buvo globojami Raudonojo Kryžiaus globos skyriuje, bet 1990 m. kovo 27 d. buvusios TSRS desantininkų pagrobti ir išvežti“, 21-am jaunuoliui, 1990 m. kovo 27 d. sovietų desantininkų prievarta išvežtam į Magadano sritį, buvo išmokėtos vienkartinės 4000 litų kompensacijos. Tačiau kitiems jaunuoliams, kurie vėliau buvo sugaudyti pavieniui, pagrobti ir prievarta išvežti ar priversti grįžti į kitus sovietų armijos dalinius, ar buvo nuteisti laisvės atėmimu, tokios kompensacijos nebuvo išmokėtos. Todėl siekiant atkurti istorinį ir socialinį teisingumą, tinkamai įvertinti visus 1990–1991 m. atsisakiusius prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusius nuo sovietų armijos veiksmų jaunuolius, tikslinga išmokėti 4000 Lt pinigines kompensacijas visiems prievarta į sovietų karinius dalinius išvežtiems ar priverstiems į juos grįžti, taip pat nuteistiems asmenims.

Projektais siekiama:

– suteikti asmenims, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. atsisakė tarnybos sovietų armijoje (pasitraukė iš jos arba boikotavo šaukimą tarnauti joje) ir dėl to buvo prievarta išvežti į sovietų armijos dalinius ar iki 1991 m. rugsėjo 7 d. priversti grįžti į juos (atlikti tarnybą juose), teisę į nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų asmenų statusą;

– deramai įvertinti visus asmenis, 1990–1991 m. atsisakiusius prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to prievarta išvežtus į sovietų armijos dalinius, priverstus į juos grįžti (išvykti), ar nuteistus laisvės atėmimu, ir išmokėti jiems vienkartines pinigines kompensacijas (išskyrus asmenis, kuriems šios kompensacijos jau išmokėtos).

Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų nuo 2013 metų, tačiau ne daugiau kaip 150 tūkst. Lt per metus. Preliminariu vertinimu, įstatymui įgyvendinti gali prireikti nuo 292 tūkst. Lt (jei būtų išmokėtos kompensacijos nustatytiems 73 asmenims) iki maždaug 800 tūkst. Lt (jei būtų išmokėtos kompensacijos apytikriai 200 galėjusių nukentėti asmenų).

Priėmus įstatymų projektus bus deramai įvertinti visi 1990–1991 m. tarnybos sovietų armijoje atsisakę ir dėl to nuo sovietų armijos veiksmų nukentėję asmenys, atkurtas istorinis ir  socialinis teisingumas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

Įstatymų projektai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Įstatymų projektai neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų.

Įstatymų projektai nenotifikuotini Europos Komisijai.

Įstatymų projektai derinti su Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, taip pat su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Į Finansų ir Teisingumo ministerijų pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktos pastabos, į kurias neatsižvelgta, buvo suderintos darbo tvarka. Į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabą – papildyti Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį žodžiais „pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto k) papunktį“ – neatsižvelgta, nes ši nuostata perteklinė. Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projekto 2 straipsnyje aiškiai įvardijamos asmenų grupės, kurios yra išvardytos Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso 7 straipsnio papildymo įstatymo projekte ir dabar galiojančioje šio įstatymo redakcijoje. Į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastabą – atsisakyti į Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą įtraukti boikotavusius šaukimą tarnauti sovietų armijoje asmenis – atsižvelgta iš dalies, nes prievarta išvežti į sovietų armijos dalinius galėjo būti ne tik pasitraukę iš sovietų armijos, bet ir boikotavę šaukimą tarnauti joje asmenys. Todėl atsisakius į projektą įtraukti visus boikotavusius šaukimą į sovietų armiją asmenis būtų tik iš dalies pasiektas pats projekto tikslas – deramai įvertinti ir atlyginti žalą visiems nukentėjusiems asmenims. Projektu siekiama nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų asmens statusą suteikti tik tiems šaukimą tarnauti sovietų armijoje boikotavusiems asmenims, kurie dėl to buvo prievarta išvežti ar priversti grįžti į sovietų armijos dalinius. Darbo tvarka pateiktiems argumentams, kodėl netikslinga atsižvelgti į šias pastabas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pritarė.

Įstatymų projektus rengė Krašto apsaugos ministerija. Tiesioginė rengėja – Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento (direktorius jūrų kpt. Renius Pleškys, tel. (8 5) 273 5570) Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, tel. (8 5) 210 3864, el. p. [email protected].

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas, 1 lapas.

2. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projekto, 3 lapai.

3. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas, 1 lapas.

4. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projekto lyginamasis variantas, 1 lapas.

5. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projekto, 4 lapai.

6. Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projektas,  2 lapai.

7. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. birželio 5 d. rašto Nr. ((1.19-0206)-5K-1115126)-6K-1105876 kopija, 1 lapas.

8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. birželio 2 d. rašto Nr. (24.12-23) SD-3476 kopija, 1 lapas.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. birželio 13 d. rašto Nr. (1.36)7R-4888 kopija, 2 lapai.

10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 15R-173 kopija, 2 lapai.

11. Derinimo pažyma „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims, 1990 – 1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymo projektų“, 2 lapai.

Krašto apsaugos ministrė                                                                                          Rasa Juknevičienė

Aušra Kazlauskienė, tel. (8 5) 210 3864, el. p. [email protected]