LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimą (protokolas 2011 m. gegužės 16 d. Nr. 34) dėl papildomo finansavimo skyrimo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviams. Pritarta nuostatai skirti papildomą finansavimą JESSICA programoje dalyvaujantiems gyventojams iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projekte keliamas tikslas: skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinime ir siekti didesnio energinio naudingumo.
Projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimą (protokolas 2011 m. gegužės 16 d. Nr. 34) Dėl papildomo finansavimo skyrimo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviams.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110-145 kwh/m-2/ metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis, ir
2) kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų, kurių dydis neturi viršyti Vyriausybės nustatytųjų, dalį, ir
3) kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kreditą ir palūkanas nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma esant finansinei galimybei iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuoti 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo. Terminą iki kada būtų taikoma papildoma valstybės parama nustatytų Vyriausybė. Toks valstybės paramos diferencijavimas skatintų greičiau įgyvendinti projektus ir siekti didesnio energinio naudingumo.
Šis įstatymas būtų taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Įstatymo projekte numatyti pakeitimai padidintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų apimtį.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus Įstatymą, reikės pakeisti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2011, Nr. 23-1114), Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (Žin., 2010, Nr. 42-2040), Klimato kaitos spacialiosios programos lėšomis finansuojamų paraiškų priėmimo ir atrankos būdai pagal Klimato kaitos spacialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m sąmatą patvirtinti 2011 m. kovo 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-191 (Žin., 2011, Nr. 27-1315).
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus įstatymą reikės pakeisti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai.)
Papildomą valstybės paramą numatoma teikti iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Numatoma, kad bus įgyvendinta apie 800 projektų, kurių vidutinė investicinė vertė po 1 mln. litų. Numatoma papildoma valstybės parama sieks apie 100 mln. litų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas (direktorė Edita Meškauskienė, tel. 266 3568, tiesioginis rengėjas − Būsto skyriaus vedėja E. Radavičienė, tel. 266 3571).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „būsto modernizavimas“.
16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas