Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO 1, 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
(Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimąsi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymą, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. Šiuo įstatymu siekiama finansų rinkų pasitikėjimo šiame įstatyme nustatomomis apdairaus biudžeto politikos finansavimo normomis.“
2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 15 dalimi
Papildyti 3 straipsnį 15 dalimi:
„15. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 15 dalys, 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 5 straipsnio 1 dalis įvardijamos kaip apdairaus biudžeto politikos finansavimo normos. Seimas, svarstydamas keisti apdairaus biudžeto politikos finansavimo normas, atsižvelgia į Valstybės kontrolės išvadą. Valstybės kontrolė, gavusi apdairaus biudžeto politikos finansavimo normas keičiantį įstatymo projektą, parengia išvadą dėl tokio keitimo poveikio biudžetinei drausmei, Lietuvos valstybės skolos reitingų stabilumo ir gerėjimo perspektyvai, žemesnių palūkanų priedų už riziką siekiui ir jo priimtinumo.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
1. Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis tik neviršydama atitinkamų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, kurio viršijimas arba neviršijamas vertinamas pagal numatomą atitinkamų metų gruodžio 31 d. būklę, tik šiems tikslams:
1)
valstybės biudžeto deficitui finansuoti Lietuvos Respublikos
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatyme numatytiems valstybės biudžeto asignavimams finansuoti,
kai tam nepakanka valstybės biudžeto pajamų, valstybės socialinės apsaugos
fondų skoliniams įsipareigojimams apmokėti ir valstybės bei socialinės
apsaugos fondų pinigų srautams subalansuoti;
2) valstybės biudžete numatytoms valstybės investicijoms finansuoti, neviršijant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms valstybės investicijoms atitinkamais metais numatytų valstybės biudžeto asignavimų;
3) perskolinamoms paskoloms, naudojamoms valstybės investicijų projektams finansuoti, teikti;
4)
valstybės skolai dengti grąžinti, taip pat finansiniams
ištekliams, naudojamiems valstybės skolai dengti, sukaupti piniginiams
ištekliams valstybės skolai grąžinti, kai toks kaupimas numatytas Lietuvos
Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
5)
valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti
ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti; valstybės
prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams pagal suteiktas valstybės garantijas
vykdyti;
6) Lietuvos Respublikos atitinkamų metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo finansinio
tvarumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme
nustatytiems tikslams; ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas
atskiras įstatymas.
7) turtinei ir neturtinei žalai, priteistai iš Lietuvos valstybės, vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, atlyginti.
2. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
1) paskolų, naudojamų valstybės investicijų projektams, kuriuos įgyvendina Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, finansuoti;
2) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti, kai paskolos gavėjas yra sumokėjęs įstatyme numatytą garantinę įmoką;
3) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos netaikomos;
4) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti.
3. Vyriausybė Seimo pritarimu valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus.
4. Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis.“
4 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą skolintis valstybės vardu (įskaitant skolinimąsi valstybės skolai grąžinti), neviršydama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, neatsižvelgdama į skolinimosi sumos dydį, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. Priimdama sprendimą skolintis Finansų ministerija turi įvertinti, kad Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas turi būti neišnaudotas apimtimi, kuri lygi šių rodiklių sumai (išskyrus atvejį, kai Finansų ministerija dėl nepalankios situacijos finansų rinkose konstatuoja labai neapibrėžtas skolinimosi galimybių perspektyvas, dėl ko numatoma sukaupti didesnį, nei anksčiau planuota, laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių kalendorinių metų pabaigos likutį, palyginti su prieš tai buvusių kalendorinių metų pabaiga):
1) Finansų ministerijos apskaičiuotų numatomų per atitinkamus kalendorinius metus gauti valstybės biudžeto viršplaninių pajamų ir kalendoriniais metais iki atitinkamų kalendorinių metų gautų valstybės biudžeto viršplaninių pajamų, jeigu pastarųjų dydžiu nebuvo sumažintas tų metų skolinimosi poreikis, išskyrus tas sumas, kurios pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą panaudotos arba numatomos panaudoti papildomoms įmokoms į valstybės iždo atsargų sunkmečiui sąskaitą;
2) sprendimo priėmimo metu remiantis turimais dokumentais apskaičiuoto vietos valdžios, valstybės socialinės apsaugos fondų numatomo skolinimosi iš centrinės valdžios sumažėjimo dydžio per atitinkamus kalendorinius metus, palyginti su planais, pagal kuriuos buvo parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas negali būti išnaudotas didesnėms vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų išlaidoms finansuoti, palyginti su planais, pagal kuriuos buvo parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas;
3) Finansų ministerijos apskaičiuotų per atitinkamus kalendorinius metus numatomų nepanaudoti valstybės biudžeto lėšų (taip pat ir lėšų, kurios pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme planuotos perkelti iš kitų biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas), kurios buvo suplanuotos Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
4) apskaičiuotų per atitinkamus kalendorinius metus valstybės vardu numatomų gauti laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, kurių nebuvo numatyta gauti priimant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą;
5) piniginių išteklių, kaupiamų skolai grąžinti, kai toks kaupimas numatytas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir kai sprendimo priėmimo metu nėra įvykdyta bent viena iš šių sąlygų: arba liko mažiau kaip vienas kalendorinis mėnuo iki šiame punkte aptariamos skolos grąžinimo, arba sudaryta Lietuvos banko sutartis, kurioje nustatytos visos šiame punkte išvardytos sąlygos. Lietuvos bankas terminuoto finansinio investavimo sutartį sudaro remdamasis įgaliojimais, gautais pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytą susitarimą tarp Lietuvos banko ir Finansų ministerijos dėl valstybės iždo agento funkcijų atlikimo sudarant sutartis dėl terminuotų finansinių investicijų įsipareigoti nesinaudoti Vyriausybės teise reikalauti peržiūrėti terminuotų finansinių investicijų sutartis. Lietuvos bankas terminuoto finansinio investavimo sutartis sudaro vadovaudamasis Finansų ministerijos pateikta pasiskolintų lėšų apmokėjimo dienos informacija. Lietuvos bankas sutartimi turi siekti investicinės grąžos už valstybės piniginių išteklių finansinį investavimą be galimybės sutartį nutraukti laikotarpiu nuo piniginių išteklių pasiskolinimo valstybės vardu dienos iki dienos, kai lieka mažiau kaip vienas kalendorinis mėnuo iki šiame punkte aptariamos skolos grąžinimo. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai finansiškai investuojami vykdant šiame punkte reglamentuojamą Lietuvos banko sutartį, nedelsiant po to, kai šiame punkte reglamentuojami skolinti piniginiai ištekliai įplaukia į valstybės iždo bendrąją sąskaitą.“
5 straipsnis. 5 straipsnio papildymas 7 dalimi
Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymą Vyriausybei priėmus nutarimą dėl sunkmečio pradžios ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informavus, kad Lietuvos valstybės ižde esantys laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai gali būti nepakankami valstybės funkcijoms finansuoti, Vyriausybė priima nutarimą dėl derybų su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl finansavimo už mažesnes nei rinkos palūkanas. Nusprendus nepradėti derybų su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl finansavimo už mažesnes nei rinkos palūkanas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas raštu pateikia tokio Vyriausybės nutarimo motyvus Lietuvos Respublikos Seimui. Vyriausybės nutarimas dėl derybų su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl finansavimo už mažesnes nei rinkos palūkanas ir informacija, išaiškinanti Seimui Vyriausybės nutarimo motyvus, yra laikomi tarnybos paslaptį sudarančia informacija, o išslaptinami tada, kai pasiektas susitarimas su tarptautinėmis finansų institucijomis, arba iki dienos, kai įsigalioja nutarimas dėl sunkmečio pabaigos, priimtas pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymą.“
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.