Dvidešimt aštuntasis (463) posėdis
2000 m. gegužės 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2321(2A). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2322(3A) (pateikimas)

PIRMININKĖ. Pradedame popietinį posėdį. Prašome pasiruošti registruotis. Prašom registruotis. Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Popietiniame posėdyje svarstysime Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2321. Pateikimas. Į tribūną kviečiu viceministrą A.Nazarovą.

A.NAZAROVAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien pateikiame Valstybinio socialinio draudimo ir Biudžeto sandaros laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymų projektus.

Iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų, kurie buvo atlikti 1999 m. gegužės 21 d., individualių įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami bazinei pensijai. Socialinis draudimas buvo taikomas individualių įmonių savininkams neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, išskyrus pensininkus, invalidus ir kitus draudžiamuosius asmenis.

Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo sandaros įstatyme nustatyta tvarka socialinio draudimo įmokas visai socialinio draudimo pensijai privalo mokėti visi individualių įmonių savininkai ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys. Šie asmenys įmokas turėtų mokėti nuo deklaruojamų pajamų, ne mažesnes kaip minimali mėnesinė alga. Bet nuo 2000 m. sausio 1 dienos įsigaliojus šioms nuostatoms, iš verslininkų organizacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų buvo gauta nemažai pasiūlymų dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Taip pat vyko pasitarimai su kitomis organizacijomis.

Įvertinusi išsakytas mintis ir pasiūlymus, Vyriausybė dabar teikia Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 straipsnio papildymo projektus.

Šių įstatymų pakeitimo esmė yra tokia: suteikti galimybę nesidrausti asmenims, kurie nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, o visi kiti savarankiškai dirbantys asmenys turi draustis visai pensijai nuo sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga.

Antra. Skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo faktiškai gaunamų pajamų sumos. Šią tvarką – faktiškai gaunamų pajamų nustatymo metodiką – turės nustatyti Vyriausybė. Taip pat nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas mokės nuo jų pačių valstybiniam socialiniam draudimui pasirinktos deklaruotų pajamų sumos. Po to ta suma bus lyginama su deklaruojama suma Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tas skirtumas bus sumokamas.

Taip pat šiame pakeitime numatoma išspręsti individualių įmonių savininkų, kurie neturi pajamų ir nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, socialinio draudimo klausimą. Tai tiek trumpai apie siūlomas abiejų įstatymų pataisas. Siūlyčiau pritarti pateiktiems projektams.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pateikėte projektus Nr.P-2321 ir Nr.P-2322. Nori paklausti keletas Seimo narių. Klausia R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis viceministre, jūsų pateiktos įstatymo pataisos nesprendžia tos problemos, kuri jau yra iškilusi ir beveik visą pusmetį kabo virš individualių personalinių įmonių savininkų galvų, jeigu būtų galima taip pasakyti. Todėl, kad įmonių sustabdymo procedūra, kurią jūs siūlote kaip išeitį šioms įmonėms, neegzistuoja. Neaišku, kada ji bus sukurta, ir neaišku, per kiek laiko tiesiog fiziškai ir techniškai bus galima ją įgyvendinti. Vilniuje šiuo metu iš 20 tūkst. įregistruotų personalinių įmonių 14 tūkst. veikia formaliai. Tai yra būtent 14 tūkst. turėtų įgauti sustabdytų įmonių statusą. Aš miniu šiuos skaičius todėl, kad jūs suprastumėte problemos dydį. Mes priimsime įstatymą, o žmonėms reikės realiai juo pasinaudoti ir jį įgyvendinti.

Norėčiau paklausti, kodėl jūs neparėmėte mūsų visų siūlymų Centro frakcijos inicijuoto susitikimo metu, kuriuos parėmė verslo asociacijos, o vis dėlto atėjote iš esmės neišsprendę problemos. Tas pats įstatymas, kurį dabar teikiate, buvo ir iki šiol.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Turbūt jūs turite omeny ne sustabdytas, o likviduojamų įmonių statusą turbūt turėjote omeny, tas įmones, kurios turėtų likviduotis. Iš tiesų yra ta problema, kad iš apie 90 tūkst. įregistruotų individualių įmonių šiuo metu tiek pagal “Sodrą”, tiek pagal Mokesčių inspekciją realiai moka apie 38–40 tūkst. įmonių savininkų. Visos kitos įmonės turbūt realiai neveikė. Todėl yra sudaryta galimybė, kad ta įmonė, kuri įregistruoja likviduojamos įmonės statutą, ta nuostata ir dabar galioja, ji metus atleidžiama nuo “Sodros” įmokų, kol užbaigs tą likvidavimo procesą, jeigu ta įmonė iš tikrųjų neveikia.

Dėl pasiūlymų, kurie buvo svarstomi, kaip sakiau, įvairiose organizacijose, tarp jų ir Centro frakcijoje. Be abejo, šiame projekte ne visi yra pateikti, bet išspręstas vienas labai svarbus klausimas, kuris buvo keliamas, t.y. tų įmonių, kurios tikrai nevykdo ūkinės-komercinės veiklos dėl įvairių priežasčių. Todėl, kaip ir sakiau, pagal metodiką, kuri bus nustatyta Vyriausybės, tos įmonės, kurios pagal pateiktas pajamų deklaracijas nevykdys jokios veiklos, bus atleidžiamos nuo socialinio draudimo įmokų.

Taip pat čia įvedama nauja sąvoka – faktiškai gaunamos pajamos, kurios taip pat bus skaičiuojamos pagal atitinkamą metodiką. Tai tiek trumpai. Tas klausimas reikalauja gilesnio ir išsamesnio atsakymo, bet dėl laiko stokos…

PIRMININKĖ. J.Listavičius klausia.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. Ar įmonių savininkų faktiškai gaunamų pajamų duomenys turėtų būti imami iš juridinio asmens teisių neturinčių individualių personalinių įmonių bei ūkinių bendrijų pajamų deklaracijos, ar iš gyventojų turto ir pajamų deklaracijos? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū. Jūs teisingai pasakėte, būtent iš juridinio asmens teisių neturinčių individualių personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaracijos būtų imamas tas punktas. Aišku, čia tiktai yra projektas, kur apmokestinamos pajamos, atmetus tuos mokesčius, nes ta pati bazė būtų imama ir socialiniam draudimui, ir fizinių asmenų pajamų mokesčiui.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Nr.P-2322 2 straipsnio – nustatyta tvarka taikoma ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui už 2000 m. I ketvirtį. I ketvirtis jau pasibaigęs. Ar čia nebus nepasitenkinimo, nes tikriausiai jau dalis yra užsimokėjusių.

Antras klausimas.

Ar yra žinoma, koks procentas įregistruotų įmonių nevykdo ūkinės finansinės veiklos? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū. Taip, ten turi būti už pirmą ir antrą ketvirtį, nes tas įstatymo projektas buvo šiek tiek anksčiau rengiamas, o dabar, kadangi įmokos atidėtos iki liepos 1 d., tai, be abejo, jeigu pritarsit, reikės įrašyti ir pirmą, ir antrą ketvirtį, nes ketvirčiais mokama. O dėl įmonių aš galiu jums pateikti tikslius skaičius. Iš viso yra įregistruota 96,5 tūkst. individualių įmonių, įmokas mokėjo 38 tūkst. iš tų įmonių.

PIRMININKĖ. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų komentaro dėl Teisės departamento išvados. Štai Teisės departamentas abejoja, kad neaišku, nuo kokios sumos bus mokamos įmokos: pačių pasirinktos, socialiniam draudimui deklaruotos, ar nuo faktiškai gaunamų pajamų sumos? Kaip jūs galėtumėt tai pakomentuoti? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Schema yra tokia: Mokesčių inspekcijai individualios įmonės deklaruoja savo įmokas kartą per metus, o “Sodrai” moka kas ketvirtį. Kas ketvirtį jie patys pasirenka deklaruojamas pajamas, maždaug apskaičiuodami, kokios jų pajamos gali būti, o po to, kai jie pateikia ataskaitą Mokesčių inspekcijai, inspekcija apdoroja tą ataskaitą, persiunčia socialinio draudimo valdybai. Tos pajamos, nuo kurių mokėjo, palyginamos su tuo, ką jie deklaravo Mokesčių inspekcijai, ir tą skirtumą jie tada primoka socialinio draudimo įstaigai.

PIRMININKĖ. Klausia B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų jūsų ministerijos parengtas projektas niekuo nesiskiria nuo galiojančio, išskyrus vieną finansinį naujadarą, į kurį atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas, ir čia klausia Seimo nariai. “Nuo pačių pasirinktų, faktiškai gaunamų ir deklaruojamų pajamų” – tokio termino nėra ir būti negali. Antra yra problema, kad individualios įmonės savininko pajamos ir turtas pagal individualių įmonių statusą yra bendras ir sutapatintas. Tačiau reikia sugebėti pritaikyti tokį apskaitos metodą (galbūt ne jūsų ministerija tai privalo daryti, o Finansų ministerija) ir atskirti savininko pajamas nuo įmonės pajamų, nes “Sodrai” įmokos negali būti mokamos nuo įmonės pajamų, jos gali būti mokamos tiktai nuo darbo santykių. Tas yra nepadaryta. Jums geriausiai žinoma, kad šis įstatymas neveikia jau beveik metai be kelių dienų. Todėl aš manau, kad tokiam projektui nebus įmanoma pritarti, nes jis negali būti įgyvendintas tol, kol Finansų ministerija nepritaikys apskaitos metodo, nepasakys aiškiai visiems, kaip reikia deklaruoti pajamas, kaip reikia išskirti išlaidas ir nuo kokios sumos draustis. Pagaliau yra daugybė individualių įmonių savininkų, kurie negauna 430. Mes tai žinome, tokia yra realybė. Ar teisinga versti, kad “Sodrai” mokėtų nuo 430?

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Aš pabandysiu jūsų abejones šiek tiek išsklaidyti. Dėl pačių pajamų aš jau sakiau, bet priminsiu. Individualių įmonių pajamų deklaracijoje yra 10 punktas, kuris vadinasi “Apmokestinamosios pajamos”. Tai yra pajamos minus išlaidos, t.y. ta suma, nuo kurios savininkas moka fizinių pajamų mokestį. Socialinio draudimo mokesčio bazė yra panaši. Nors galutinė metodika, aišku, dar neparengta, bet aš sakiau, kad jeigu atėmus iš visos apmokestinamų pajamų sumos tai, ką jis sumoka mokesčiams, ir nuo to imti socialinio draudimo įmokas, tai atitiktų faktiškai tas gaunamas pajamas. Tai tiek būtų trumpai. O iš tikrųjų tą metodiką Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija dar turi tobulinti, bet tiktai po to, kai jūs priimsit Seime įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone viceministre. Jūs atsakėt į visų norėjusių paklausti klausimus. Ačiū, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, turbūt niekas nesiginčija, kad įstatymų projektai reikalingi. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo, o paskui, kaip visada, per procedūras bandyti tobulinti, teikti pasiūlymus? Ar galima pritarti? (Balsai salėje) Reikalaujat balsuoti? Gerai. Tada prašom diskutuoti. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Paskui užsiregistruosime. Vienas – už, vienas – prieš. G.Šileikis nori kalbėti už? Kas nori už, pakelkit rankas, nes čia labai daug prisiregistravo. K.Kuzminskas. Paskui užsiregistruosim prieš balsuodami.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gerai, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija pati teikia šio įstatymo pataisą, nes šiuo metu priėmimuose susitinkant su vietos gyventojais tenka išklausyti labai daug priekaištų, kad kai kurios įmonės jau užregistruotos Mokesčių inspekcijoje kaip norinčios likviduotis, tačiau ir toliau turi mokėti atitinkamus mokesčius. Dar vieni mokesčiai – sveikatos draudimo 2%, kurių reikalaujama. Taip pat tos baudos ar apskaita, kuri šiuo metu vykdoma, ir labai gerai, kad Socialinio draudimo įstatymo pataisa atleis nuo mokesčių tuos, kurie tikrai šiuo metu neturi mokėti. Pritariu po pateikimo, tačiau reikia tikrai papildyti kai kuriuos straipsnius.

PIRMININKĖ. B.Visokavičienė – prieš.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Mes prašėme labai ilgai, daug ir nuobodžiai Vyriausybės vieną kartą išspręsti šitą problemą, o būtent: sutvarkyti apskaitą ir pajamų deklaravimą. Niekas iki šiol nepadaryta. Nepadarė savo darbo Finansų ministerija, neatliko savo darbo ir Teisingumo ministerija, kuri turėjo spręsti sezoninių įmonių padėtį. O dabar tokiam projektui, kuris niekuo nesiskiria nuo galiojančio, nėra jokios prasmės pritarti. Mes turėsime komitete šią problemą išspręsti, ir aš jau žinau, kaip ją spręsti – tik įmokos nuo fiksuoto dydžio gali būti tokiu atveju sprendimo būdas. O kitas sprendimo būdas – Vyriausybė parengs tvarką, metodiką, pritaikys apskaitos metodą, kaip taikoma Vakaruose, kur individualios įmonės statusas yra aiškiai, nedviprasmiškai apibrėžtas, ir kiekvienas žino, kiek reikia mokėti “Sodrai” ir kiek reikia mokėti fizinių pajamų mokesčių ir panašiai. Pas mus kažkodėl nenorima spręsti klausimo iš esmės, o visi maitinami pažadais – parengs metodiką. Metus laiko rengė ir neparengė. Todėl tokiam projektui aš tikrai nepritariu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruosimės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, ar taupydami laiką galime balsuoti po pateikimo dėl abiejų projektų? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojam. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo, spaudžia mygtuką “už”, kitaip manantys daro kitaip.

Už balsavo 26, prieš – 13, susilaikė 6. Taigi projektams pritarta po pateikimo. Pagrindinį komitetą siūlom Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar pritariat? Numatoma svarstyti gegužės 11 dieną. Ar tinka tokia data? Ačiū.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir Įstatymo “Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2311(3*). Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2312(2*) (svarstymas)

Toliau projektas Nr.P-2311. Labai ilgas pavadinimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir Įstatymo “Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Čaplikas. Kviečiu į tribūną. Šio projekto svarstymas.

A.ČAPLIKAS. Laba diena, gerbiamieji ponios ir ponai, pradedame svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo įstatymo kai kurių straipsnių, t.y. 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13 ir 19 straipsnių, pakeitimo ir papildymo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektą. Svarstant buvo gauta nemažai pastabų. Į kai kurias buvo atsižvelgta, į kai kurias ne. Aš pateikdamas dabar greitai išvardysiu. Į didžiąją dalį Seimo Teisės departamento pastabų svarstant komitete buvo atsižvelgta ir joms pritarta. Iš dalies nebuvo atsižvelgta tik į vieną pastabą, nes, mūsų manymu, žodeliai ir sąvokos “ar”, “arba”, “ir”, “ar” yra tapačios, todėl mes nemanytume, kad reikėtų keisti. Aš turiu omenyje 22 straipsnio redakciją. Visiems kitiems straipsniams, kuriems buvo pateiktos Teisės departamento pastabos, komitetas pritarė.

Buvo nepritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabai. Ji siūlo ketvirtojo skirsnio 25 straipsnio penktąją dalį patikslinti taip, kad savivaldybių turtas būtų pripažįstamas nereikalingu, netinkamu naudoti. Parenkamas ir perleidimo būdas – išardomas, likviduojamas. Nurašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Komitetas mano, kad reikėtų palikti vienodą šalyje esančią turto nurašymo tvarką, todėl nemanytume, kad kiekviena savivaldybė galėtų atskirai nustatinėti savo tvarką.

Valstybės kontrolė buvo pateikusi nemažai pastabų. Daliai jų mes pritarėme (aš jų nevardysiu). Mes nepritarėme dviem pastabom. 10… 23 straipsnio pirmojoje dalyje valstybės kontrolieriai siūlo po žodžių “trumpalaikio materialiojo turto” įrašyti “kurio vieneto įsigijimo vertė viršija 100 Lt”, t.y. nurodyti konkrečią sumą. Mes komitete manėme, jog to nereikia, nes kalbama ne apie naują, bet nereikalingą ir (arba) jau netinkamą naudoti turtą, todėl nustatyti jo vertę būtų labai sudėtinga.

Valstybės kontrolė taip pat siūlė patikslinti 24 straipsnio 1, 3, 4, 6 ir 7 dalis, nurodant sąvoką “likutinė vertė”, nes buvo manoma, jog biudžetinių įstaigų atskaitomybėje ilgalaikis turtas yra nurodomas įsigijimo verte. Komitete svarstymo metu buvo nuspręsta, kad biudžetinių įstaigų atskaitomybėje fiksuojamas turto nusidėvėjimas, todėl likutinė vertė yra visiškai aiški.

Komitetas nepritarė trim Vilniaus miesto savivaldybės pataisoms. Buvo labai siūloma projekto 2 straipsnį… papildyti 6 straipsnį iš naujo suredaguota antrąja dalimi, kurioje kaip vienas iš savivaldybės turto įsigijimo būdų būtų įvardijamas konkretus to turto apibūdinimas, pavyzdžiui, komunalinis ūkis, inžinerinė infrastruktūra ir t.t. Mūsų nuomone, šis punktas jau iš dalies kartojamas 6 straipsnio pirmojoje dalyje, todėl galbūt nereikėtų į tai atsižvelgti.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat abejojo, ar vertėtų, ar reikia naudoti nereikalingą, netinkamą naudoti turtą ir ar tai netaps papildoma našta perdavus patikėjimo teise kitai organizacijai, įstaigai arba įmonei, kuriai perduotas turtas gali būti taip pat pripažintas nereikalingu. Vilniaus savivaldybė taip pat manė, kad vertėtų abejoti to turto tinkamumu investicijoms. Svarstant komitete buvo nuspręsta, jog vienam subjektui nereikalingas ar netinkamas turtas gali būti reikalingas ar tinkamas naudotis kitam subjektui.

Trečiasis siūlymas – projekto 10 straipsnį papildyti įstatymo 23 straipsnio šeštąja dalimi. Vilniaus savivaldybė siūlė, jog reikėtų sukonkretinti pardavimo būdus, kurie numatyti to paties straipsnio pirmojoje dalyje, ir išdėstyti straipsnį taip: “Pardavus valstybės ir savivaldybės netinkamą, negalimą naudoti ar nereikalingą turtą šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nustatytu būdu ir atskaičius jo saugojimo ir perdavimo išlaidas, gautos lėšos skiriamos”, toliau – kaip tekste. Svarstymo metu buvo nuspręsta, jog netikslinga pritarti, reikia apsiriboti tik siūlomu punktu, kadangi turtas perduodamas ir kitais būdais.

Taip pat buvo Akmenės rajono mero pono A.Lupeikos siūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Redakcijoje į tai atsižvelgta. Taip pat buvo (aš negavau raštu) nevyriausybinių organizacijų siūlymas. Jos abejoja dėl galimybės panaikinti šiandien galiojančią įstatymo nuostatą, jog viešosios įstaigos gali gauti patalpas panaudos būdu. Naujojoje redakcijoje yra aiškiai pasakyta, jog tik tokiu atveju, kai vienas iš viešosios įstaigos steigėjų yra savivaldybė arba Vyriausybės institucija, bet raštu aš negavau šių pataisų.

Taip pat šiandien buvo įregistruotos pono A.Medalinsko pataisos dėl to, jog savivaldybė galėtų ir turėtų teisę atlikti mainus su privačiais asmenimis. Aš dabar neturiu po ranka šios redakcijos, ponas A.Medalinskas, matyt, pats pasakys tai konkrečiau, tačiau man kyla labai daug abejonių dėl tokios redakcijos, nes manau, kad tai yra vienas iš privatizavimo būdų. Tai turėtų atsispindėti Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatyme kaip galimas septintasis išvalstybinimo būdas. Šeši punktai yra, tai galėtų būti septintasis. Tai tiek dėl minimos redakcijos.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Į tribūną kviečiu vienintelį užsirašiusį kalbėti – A.Medalinską. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau teikti siūlymą dėl dar vieno straipsnio pakeitimo. Tai yra 7 straipsnio… 18 straipsnio pakeitimas, kuris sudarytų galimybę savivaldybės, Vyriausybės įstaigoms atlikti tam tikrus joms priklausančio turto mainus su privačia struktūra, kuri yra netoli šio savivaldybei ar Vyriausybei priklausančio turto.

Ką aš turiu omenyje? Dabartinė situacija draudžia tokių mainų galimybę. Vis dėlto panašių reiškinių Lietuvoje yra labai daug. Aš paminėsiu tik vos keletą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto Mažasis teatras, kuris žinomas ir Lietuvoje, ir toli už Lietuvos ribų, iki šiol negali spręsti savo rekonstrukcijos klausimų, nes yra “Vilniaus” viešbučio kaimynas. Tai yra privati institucija. Iš esmės negalima susitarti, nors trūksta galimybių praplėsti sceną, žiūrovų salę, kai kur trūksta galimybių išplėsti persirengimo kambarius ar kitus dalykus. Su “Vilniaus” viešbučiu dėl tokių dalykų būtų galima susitarti, tačiau, kaip sakiau, įstatymas dabar draudžia tai daryti. Visai neseniai girdėjau, kad vienos sanatorijos ar poilsio namų vadovas sakė, jog galėtų keistis ir galbūt išsikeisti į daug didesnio ploto pastatą kitoje vietoje, bet, deja, daryti tokį dalyką draudžia galiojantys įstatymai.

Galiu pasakyti, jog įdėti saugikliai. Puikiai suprantu, kad yra daug žmonių, kurie galėtų bandyti pasinaudoti naująją landa, bet galiu pasakyti, jog savo siūlyme teikiame daugybę saugiklių. Pirmas saugiklis yra tai, kad turtas turėtų būti keičiamas lygiaverčiais pagrindais. Vertinimą turėtų atlikti nepriklausomas turto auditas, nepriklausantis nei savivaldybei, nei Vyriausybei. Tik lygiavertis turtas galėtų būti keičiamas.

Antras dalykas, kad sprendimas dėl keitimo galėtų būti daromas atskirais atvejais sprendimą priėmus ar ministerijai, ar Vyriausybei, ar savivaldybės tarybai. Taigi piktnaudžiavimų skaičių būtų galima apriboti, tačiau pats faktas yra labai svarbus. Jeigu mes pažiūrėtume į Lietuvą, į kiekvieną Lietuvos miestą, rajoną, miestelį, mes pamatytume daugybę panašių situacijų. Šių problemų būtų galima išvengti, jeigu mes priimtume šią pataisą. Prašau ją palaikyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti, ar pritariame šiam projektui po svarstymo. Pagrindinis komitetas pritaria. Gal nebus reikalaujančių balsuoti? Galbūt galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Mums reikia apsispręsti ir dėl pono A.Medalinsko pateiktų pataisų. Jos, kaip žinote, nebuvo svarstytos komitete. Pagrindinis pranešėjas skeptiškai įvertino pataisas.

Mes dabar po registracijos turėsime apsispręsti, ar atsiras dešimt Seimo narių, pritariančių šioms pataisoms, ir tada dėl jų balsuosime. Taip, taip, ir dėl motyvų kalbėsime. Bus procedūra.

Užsiregistravo 38… 39… 40 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, dabar aš kviesčiau jus apsispręsti balsuojant, ar… O gal tiesiog pakeldami rankas? Ar galima taip? Ar yra dešimt Seimo narių, kurie pritartų pono A.Medalinsko pataisoms? Matome, kad nėra dešimties Seimo narių. Gerai. Tada balsuosime. Prašom. Tie dešimt Seimo narių, kurie pritaria, balsuoja už, kurie pritaria, kad svarstytume A.Medalinsko pateiktas pataisas.

18 nori svarstyti pono A.Medalinsko pataisas. Ar mes galime šiandien jas priimti, ar tiktai atiduoti komitetui? Ar galima susitarti, kad šias pataisas atiduodame komitetui ir tada priėmimo metu apsispręsim dėl šių pataisų? Bendru sutarimu galime tam pritarti? Galime pritarti.

Ponas L.Sabutis nori kalbėti? Prašom. Gerbiamieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas tyli, tačiau šiaip jau Etikos ir procedūrų komisija yra svarsčiusi vieną tokį atvejį. Statutiškai tai nebūtų teisinga, tačiau Seimas bendru sutarimu pritaria, o ką pasakys komiteto pirmininkas? Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš norėjau paprašyti, kad jeigu Seimas pritartų ir be svarstymo palikti komitetui vertinti, tada reikia duoti daugiau laiko. Kartu aš prašyčiau, kad vertintoju taip pat būtų paskirtas ir Ekonomikos komitetas. Mes esame svarstę prieš kokį mėnesį tokį klausimą (komitete nebuvo sutarimo), mums tam reikėtų nemažai laiko ir stabdytume šio įstatymo, kuris yra iš esmės suredaguotas, priėmimą. Man atrodo, kad galėtų būti visiškai savarankiškas gerbiamojo A.Medalinsko siūlymas ir priėmus šio įstatymo pataisas, bet jeigu pritars Seimas, kad mes dabar turėtume iki priėmimo tokį vertinimą padaryti, tai prašyčiau tam skirti bent porą savaičių.

PIRMININKĖ. Gerai. Bet, gerbiamieji kolegos, gal tada mes bandykime pakeisti mūsų prieš tai buvusį sprendimą ir padarykime svarstymo pertrauką, ir tada viskas statutiškai būtų tvarkinga? Ar pritariate tokiam siūlymui? Ačiū. Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ar reikalaujate balsuoti tik dėl balsavimo, ar dėl to, kad iš tikrųjų turite kokią nors kitą nuomonę? Bet jeigu bendru sutarimu mes sutariame daryti svarstymo pertrauką, tai Statutas tai leidžia. (Balsai salėje) Nebalsavome. Mes bendru sutarimu sutarėme, bet lygiai taip pat jį galime pakeisti. Ponas K.Skrebys kategoriškai reikalauja balsuoti? Gerai. Tuoj pat. Ačiū.

Registruojamės!

Užsiregistravo 45 Seimo nariai.

Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pertraukos darymo svarstymo metu? Nebus norinčių. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad darytume svarstymo pertrauką?

Už – 27, prieš – 10, susilaikė 4. Taigi darome svarstymo pertrauką. Pavedame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui svarstyti pateiktas pataisas. Taip pat komiteto pirmininko pageidavimu svarstyti šias pataisas kaip papildomą dar siūlome Ekonomikos komitetą. Kada dabar numatysime toliau pratęsti svarstymą? Po savaitės? Tinka kitą antradienį? Kitą ketvirtadienį. Tinka? Gerai. Ačiū.

Projektas Nr.P-2312 – Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas. Tribūnoje vėl ponas A.Čaplikas. Taip pat svarstymas.

A.ČAPLIKAS. Teikiamas Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriame numatoma galimybė perduoti patalpas pagal panaudos sutartį tik toms viešosioms įstaigoms, kurių vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldos institucija. Šiuo atveju buvo gautos kelios pataisos iš Seimo Teisės departamento bei viena iš valstybės kontrolieriaus. Visoms trims pataisoms yra pritarta, todėl manau, jog galima pritarti po svarstymo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Iš anksto užsirašiusių kalbėti svarstymo metu nebuvo.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Nėra jokių pataisų, kiek suprantu, šiam projektui? Nėra. Taigi bendru sutarimu pritariam po svarstymo projektui Nr.P-2312.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo” įstatymo projektas Nr.P-2487. Įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo” įstatymo projektas Nr.P-2488 (pateikimas)

Kitas šios dienos darbotvarkės klausimas, projektas Nr.P-2487 – įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” 6 straipsnio ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pranešėjas turėtų būti ministras G.Balčiūnas. Matau viceministrę R.Budbergytę. Prašom. Pateikimas.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo projekto tikslas yra suderinti apylinkių, apygardų, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo veiklos teritorijas su naujai įsteigtomis savivaldybėmis bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Įsteigus naujas Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo savivaldybes ir panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę būtinai reikia peržiūrėti ir nustatyti tam tikras veiklos teritorijas teismuose su tam tikromis išimtimis. Tuo tikslu yra keičiamas šio įstatymo 7 straipsnis.

Taip pat mes siūlome padaryti pakeitimus ir Vilniaus mieste, nes daug metų Vilniaus miesto veiklos teritorija teismuose yra nustatoma pagal gatves ir tam tikrus gatvių numerius, o tai yra labai nepatogu ir apsunkina bylų teismingumo klausimų sprendimą. Todėl šiuo projektu mes siūlome nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismų teritoriją pagal seniūnijas.

Taip pat siūlome projekte keisti ir dabar galiojančio įstatymo 6 straipsnį nustatyti ir atitinkamai pakeisti ir apygardų teismų veiklos teritorijas atsižvelgiant į naujas suformuotas apylinkių teismų veiklos teritorijas. Siūlyčiau šiam pateikimui pritarti. Galiu atsakyti į klausimus.

PIRMININKĖ. Sakykite, kaip projektas Nr.P-2488? Gal kartu galite.

R.BUDBERGYTĖ. Galima kartu.

PIRMININKĖ. Galima kartu. Aš tik primenu, kad tai būtų įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Prašom.

R.BUDBERGYTĖ. Kaip suprantate, šis teikiamas projektas yra susijęs su pirmuoju projektu, t.y. įgyvendinimo įstatymo projektas. Šio projekto tikslas yra nustatyti tam tikrą tvarką ir datą, nuo kada tam tikros bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos apylinkių teismuose, kurių veiklos teritorija pasikeis priėmus įstatymą dėl veiklos teritorijų pakeitimo, bus toliau nagrinėjamos ar tuose pačiuose teismuose, ar jos bus perduodamos nagrinėti į kitus naujos veiklos teritorijos teismus.

Mūsų teikiamame projekte yra nustatyta, kad šios bylos yra siejamos, (jų teismingumo klausimas siejamas) su konkrečia data, t.y. birželio 1 d. Nustatoma, kad visos bylos: tiek baudžiamosios, tiek ieškininiai pareiškimai, prašymai ir skundai, ir pareiškimai, kurie yra gauti iki birželio 1 dienos, yra nagrinėjamos apylinkių teismuose, kuriuose jos buvo gautos iki birželio 1 dienos, ir toliau. O kitų bylų, kurios yra gaunamos jau po birželio 1 dienos, teismingumo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į naujame įstatyme nustatytą veiklos teritoriją.

Taip pat projekte siūlomi tam tikri straipsniai, kurie yra susiję su analogiškais klausimais, jų sprendimu teismo antstolių kontorose, kurios yra prie apylinkių teismų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ponia pranešėja, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, priskyrus Vilniaus miesto teritoriją keturiems apylinkių teismams pagal seniūnijas, ar darbo krūvis atskiriems teismams nebus gana skirtingas, ar į tai atsižvelgta? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Galėčiau iš karto jus informuoti, kad iš tiesų padidėja darbų krūvis antrajam apylinkės teismui, nes jam iš Trakų rajono apylinkės teismo priskirta Grigiškių seniūnija. Bet šiuo metu antrajame apylinkės teisme turime tris laisvus teisėjų etatus. Manome, kad iki metų galo visai neperskirstant biudžetinių asignavimų ir neperžiūrint teisėjų etatų sąrašų šią problemą lengvai galima išspręsti. Bet nuo 2001 metų Trakų rajono apylinkės teisme vieną teisėjo etatą, kuris šiuo metu yra laisvas, reikėtų panaikinti ir jo biudžetinius asignavimus pervesti antrajam apylinkės teismui. Kiti krūviai yra labai panašūs ir jokių problemų Vilniaus mieste neturėtų būti.

Šiuo metu pagal dabar teikiamą projektą pagal gyventojus būtų tokie skaičiai: pirmajame apylinkės teisme 340 tūkst. 200 gyventojų yra 35 teisėjai, t.y. vienam teisėjui tenka apie 9 tūkst. gyventojų. Antrajame apylinkės teisme, kuriame dirba 19 teisėjų, tektų apie 11 tūkst. gyventojų. Čia, matyt, nuo 2001 metų reikėtų vieno teisėjo etato. Trečiajame apylinkės teisme 11 teisėjų tenka apie 7 tūkst. gyventojų. Ketvirtajame apylinkės teisme irgi 5 teisėjai, tačiau tai specifinis apylinkės teismas, kuriame bylos ne tokios sudėtingos kaip Vilniaus miesto pirmajame ar antrajame teismuose. Savo pobūdžiu tai labiau rajoninis apylinkės teismas, o ne miesto. Ten dirba 5 teisėjai ir jiems tenka per 6 tūkst. gyventojų vienam teisėjui. Mūsų manymu, ir mes esame apgalvoję, šią problemą nesunkiai galėtume išspręsti. Kur kas rimtesnė problema, kad žmonės išlaikytų egzaminus ir antrajame teisme užimtų laisvas teisėjų vietas iki šių metų pabaigos.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, norėčiau paklausti dėl projekte Nr.P-2487 7 straipsnyje vartojamos sąvokos “Marijampolės rajonas”.

Marijampolės rajonas teritoriniu požiūriu dabar padalytas į tris vienetus: Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes. Kodėl, (kadangi neliko rajono) paliekamas Marijampolės rajono apylinkės teismas? Gal geriau būtų Marijampolės? Jo būstinė bus Marijampolėje, tokios sąvokos kaip rajonas lyg ir neliktų.

R.BUDBERGYTĖ. Mūsų nuomone, iš tiesų administracinis teritorinis Respublikos suskirstymas tiesiogiai neturėtų daryti įtakos nustatytiems ir labai gilias tradicijas turintiems suskirstymams pagal veiklos teritorijas, apylinkes, miestų ir rajonų apylinkių teismams. Mes neturime finansinių galimybių pagal šiandieninę valstybės biudžeto situaciją steigti naujo teismo. Tam reikės labai didelių resursų, nes teismo įsteigimas yra susijęs su didžiuliais biudžetiniais asignavimais ir jų poreikiu. Suprantame jūsų rūpestį dėl to, kad gal būtų geriau pačiam žmogui, kuris gyvena Kazlų Rūdoje, kreiptis į apylinkės teismą, kuris būtų tame mieste. Bet Marijampolės rajono apylinkės teismo teritorija, man atrodo, yra gana patogi ir transporto prasme, ir dėl viso kito, kad žmogus iš naujos savivaldybės galėtų atvykti ir dalyvauti nagrinėjant bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme. Tuo labiau kad ten vyksta naujos statybos – yra statomas naujas teismo pastatas, jau yra įdėtos labai didelės investicijos ir planuojamos kapitalo investicijų programoje, kuri yra patvirtinta keleriems metams. Nereikia keisti pavadinimo, nes administracinio teritorinio vieneto pavadinimas neturi sutapti su apylinkių teismų teritorija. Mes šią problemą jau aptarinėjome su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, kuris iš pradžių neformaliai mums buvo pateikęs šias pastabas. Iš tiesų tai nėra visiškai tiesiogiai susiję dalykai.

PIRMININKĖ. Ponia pranešėja, prašom neatsakinėti į klausimus tų Seimo narių, kuriems nesuteiktas žodis. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš dėl projektų Nr.P-2488 ir Nr.P-2487. Iš tikrųjų, matyt, kiek susiję su teismais, būtų tikslinga labai daug neatidėliojant ir be didelių svarstymų priimti tas pataisas. Bet gal jūs paminėtumėte, kaip sąveikaus kitos teisėsaugos institucijos, prokuratūra, policijos komisariatas šiuo atveju. Ar nenumatyta (galbūt ne įstatymo pataisoje) padaryti išvažiuojamuosius teismų posėdžius tokiose savivaldybėse, kurios dabar įsisteigė. Būtų patogiau ir piliečiams, ir tam tikra prasme vykdymo bylose.

R.BUDBERGYTĖ. Jūs tikriausiai žinote, bet priminsiu, kad yra įstatymu įtvirtinta ir Konstitucijoje įtvirtinti visi prokuratūros teritoriniai padaliniai prie tam tikro lygmens teismų: apylinkių prokuratūros yra prie apylinkių teismų, apygardų prokuratūros yra prie apygardų teismų ir t.t. Šis projektas buvo derintas su Generaline prokuratūra. Jie pritarė šiam projektui be pastabų, nes kaip įstatymo bus nustatyta teismo veiklos teritorija, atitinkamai bus nustatyta ir prokuratūros veiklos teritorija. Su šiuo projektu mes supažindinome ir Vidaus reikalų ministeriją. Jie taip pat pateikė mums atsakymą, kad neturi pastabų ir kad jie nematytų jokių problemų atliekant parengtinį tardymą ar kvotą. Gal ateityje mes imsimės kokių nors atsarginių priemonių.

Noriu pasakyti, kad Teisingumo ministerija ir Teismų departamentas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nebeturi tiek daug galių, kiek turėjo teismų sistemos administravimo požiūriu. Be jokios abejonės, bandysime daryti įtaką per Teisėjų tarybą, kad naujose savivaldybėse žmogui būtų patogiau. Matyt, būtų nesunku padaryti išvažiuojamuosius posėdžius, kurie anksčiau teismų praktikoje buvo gana paplitę ir populiarūs. Matyt, tai nėra bloga ir nėra ydinga. Mes stengsimės paskatinti šį procesą.

PIRMININKĖ. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pranešėja, 1995 metais įsteigus naują Visagino miesto savivaldybę buvo įsteigtas ir Visagino miesto apylinkės teismas. Dabar įsteigtos naujos savivaldybės, tuo tarpu apylinkių teismai nesteigiami pagal koncepciją “valdžia arčiau žmonių”. Lyg ir vietos valdžia arčiau žmonių, tačiau valstybės valdžia toliau nuo žmonių. Jūs čia bandėt atsakinėti, kad išvažiuojamieji teismai, teismai ne vien bylas nagrinėja, kad ir iki teismo nagrinėjimo taip pat būna santykiai tarp teismų ir piliečių. Ar nemanot, kad geriau būtų panaikinti apygardų administracinius teismus ir paskirti apylinkės teismuose pro vieną teisėją šitiems reikalams, kad visi apylinkių teismai būtų pagal savivaldybes?

R.BUDBERGYTĖ. Man atrodo, iš tiesų jūsų klausimas yra gana aktualus, tačiau nėra tiesiogiai susijęs su šio projekto pateikimu. Aš noriu jus informuoti, kad šiuo metu kaip tik Vyriausybei yra pateiktas visas paketas Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų ir papildymų, taip pat Administracinių teismų įsteigimo pakeitimo įstatymas. Ten yra numatyti tam tikri administracinių teismų pertvarkymai. Šiuose projektuose labiau patobulintos, sakykim, tos kompetencijos dėl administracinių bylų nagrinėjimo, paskirstymas tarp apylinkės teismų, tarp apygardų teismų ir tarp numatomo įsteigti vyriausiojo administracinio teismo. Tačiau, žinoma, negalėčiau pasakyti, kad koks nors priimtas įstatymo pakeitimas, tiesiogiai susijęs su administraciniu teritoriniu veiklos nustatymu, mus turėtų įpareigoti daryti tam tikrus tokius perskirstymus teismų veiklos teritoriją nustatant ir prokuratūros taip pat. Jūs tikriausiai labai gerai suprantate, kad šiuos visus dalykus nulemia valstybės biudžetas ir finansinės galios. Mes iš tiesų suprantame ir nesame prieš tai, kad, sakykime, būtų priartintos prie žmogaus tos visos valdžios institucijos, bet dar noriu kartą jums priminti tai, kad įsteigti bet kokį teismą tose naujose savivaldybėse kainuoja labai didelius pinigus. Svarstant tuos visus dalykus dar Vyriausybėje, kai buvo priimami pakeitimai dėl naujų savivaldybių įsteigimo, mūsų pozicija jau tada buvo labai vienareikšmė, kad jeigu valstybė yra pajėgi skirti tuos finansinius asignavimus, tai mes galime tai daryti. Tai yra organizacinėmis priemonėmis nesunkiai daromi dalykai, tačiau jau tada buvo akivaizdi situacija, kad, deja, biudžetas yra nepajėgus leisti daryti tokią reformą jūsų siūloma kryptimi.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, labai energingai prašo paklausti dar vienas mylimos opozicijos atstovas – ponas J.Olekas. Ar galime sutikti? Aš linkusi leisti paklausti. Prašom, pone Juozai.

J.OLEKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų malonu girdėti jūsų tokį gerą nusiteikimą opozicijos atžvilgiu. Aš noriu paklausti gerbiamosios pranešėjos dviejų dalykų. Pirmas – dėl įstatymo įsigaliojimo nuo birželio 1 d., tai bus gana greitai ir jau neliko nė mėnesio. Ir antras – tai dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo išsiplėtusios teritorijos. Kaip žinote, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės nevisiškai atitinka buvusį rajoną, apima daugiau. Jeigu mes priskirsime ir papildomą darbo krūvį su finansavimu, tai ar bus papildomas finansavimas taip pat suteiktas ir Marijampolės rajono apylinkės teismui, nes darbo krūvis padidėja, juo labiau kad taip staiga, sakyčiau? Ačiū už atsakymą.

R.BUDBERGYTĖ. Aš jau minėjau, mes nuo 2001 metų iš tiesų bandysime peržiūrėti visus šiuo metu visuose teismuose esančius teisėjų etatų sąrašus, kadangi yra tam tikras disbalansas jau išryškėjęs. Kai kuriose kaimiškose vietovėse kai kurie teismai turi iš tiesų galbūt per didelį teisėjų skaičių. Tačiau šiuo metu realiai mes pagal gyventojų skaičių, kuris tenka vienam teisėjui Marijampolės savivaldybėje ir tose visose naujose įsikūrusiose savivaldybėse, kurios priskiriamos Marijampolės rajono teritorijos apylinkės teismui, mes tikrai nematome tokios tikrai rimtos problemos. Mes manome, kad iki metų pabaigos šis teismas (ten yra gana gerai suformuotas teismas) yra pajėgus išnagrinėti visas bylas iš šitų savivaldybių per daug nepažeisdamas nustatytų bylų nagrinėjimo terminų.

PIRMININKĖ. Ačiū, ponia pranešėja. Jūs atsakėt į visų norėjusių paklausti klausimus. Gerbiamieji kolegos, aš taip jaučiu ir turbūt teisingai jaučiu, kad bendru sutarimu galim pritarti šiems projektams. Ar galima? Ačiū. Tai mes tik turime pagrindinį komitetą pasiūlyti. Tai turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar tinka? Ačiū. Numatoma svarstyti Seimo posėdyje gegužės 25 d. Visiems tinka data? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra papildomas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Liko dvi minutės iki kito mūsų posėdžio klausimo. Turbūt nelabai spėsim rezervinį klausimą paimti, todėl užsiregistruojam. Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. V.Grabausko atsakymai į Seimo narių klausimus

Į tribūną kviečiu Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką V.Grabauską. Jis trumpai pateiks pagrindinius rūpimus klausimus, problemas ir atsakys į Seimo narių klausimus.

V.GRABAUSKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Nacionalinės sveikatos taryba turi galimybę pirmą kartą po metinių pranešimų, kuriuos mes turėjome du, dar kartą atkreipti dėmesį į sveikatos problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susiduria. Norėčiau tik dar kartą priminti, kad Nacionalinės sveikatos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 16 d. nutarimu įsteigta, taip pat Seimo nutarimu patvirtinta yra jos sudėtis, nuostatai ir ji yra Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija. Tarybos įstatymų pagrindą reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnis. Noriu taip pat priminti, kad Nacionalinės sveikatos tarybą sudaro 15 narių. 5 yra deleguoti Savivaldybių asociacijos savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų nariai, 5 nariai atstovauja visuomeninėms organizacijoms, ginančioms sveikatos interesus, ir Kauno medicinos universitetui bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, 3 yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Pagrindinis Nacionalinės sveikatos tarybos tikslas yra skatinti visuomenės sveikatos plėtrą, ligų profilaktiką, užtikrinti visuomenės dalyvavimą sprendžiant sveikatos problemas bei koordinuoti įvairių institucijų bendradarbiavimą šiais klausimais. Šio tikslo Nacionalinės sveikatos tarybos siekia analizuodama sveikatos situaciją, ją vertindama ir teikdama siūlymus visų lygių valdžios ir valdymo institucijoms dėl gyventojų sveikatingumo raidos tendencijų, sveikatinimo veiklos tikslų, privalomojo sveikatinimo veiklos mastų bei kitų su sveikatos politikos formavimu bei visuomenės sveikata susijusių dalykų.

Greta metinių Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimų Nacionalinė sveikatos taryba dirba organizuodama reguliarius savo posėdžius, kurie yra skirti kuriai nors svarbiai Lietuvos žmonių sveikatos problemai. Tas darbas yra organizuojamas pagal problemų principą. Pati Sveikatos taryba yra iš esmės visuomeninė struktūra. Mes turime tiktai sekretoriatą, kuris talkina tarybai vadovaudamasis nuostatais bei Nacionalinės sveikatos tarybos darbo reglamentu. Tie 15 nacionalinės sveikatos tarybos narių dirba trijuose komitetuose, kurie organizuoti, kaip minėjau, probleminiu principu. Veikia sveikatos politikos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo, visuomenės sveikatos priežiūros ir asmens sveikatos priežiūros darbo komitetai.

Visi iki šiol vykę tarybos posėdžiai buvo tarpžinybinio pobūdžio, t.y. į juos yra kviečiami ir dalyvauja valstybės valdžios ir valstybės valdymo institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai, mokslininkai, užsienio ekspertai, be abejo, žurnalistai. Gal aš tik paminėsiu tiesiog kaip pavyzdį, kokiomis problemomis Nacionalinė sveikatos taryba domėjosi savo posėdžiuose. Pavyzdžiui, dalyvavimas sveikatos politikos formavimo procese, Nacionalinės sveikatos taryba teikė pastabas ir siūlymus sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, tai buvo daroma pastraipsniui, į daugumą jų buvo atsižvelgta, rekomendavo Seimui sugriežtinti formuluotes dėl priklausomybę sukeliančių medžiagų reklamavimo, t.y. alkoholio ir tabako. Reikia pripažinti čia į pateiktas rekomendacijas tik iš dalies atsižvelgta.

Taryba domėjosi psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos prevencijos problema, specialiai tam buvo skirtas posėdis. Tarpžinybinės, mūsų manymu, suformuluotos rekomendacijos tikrai turi didelę strateginę reikšmę, deja, jų įgyvendinimas labai šlubuoja. Taryba svarstė visuomenės sveikatos reformos strateginių gairių projektą, kuriam iš esmės pritarė ir siūlo toliau jį tobulinti detalizuojant valstybės atsakomybę ir funkcijas įvairiuose visuomenės sveikatos priežiūros lygiuose. Taip pat svarstė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektą, teikė pastraipsniui siūlymus, į kuriuos atsižvelgta, tačiau, kaip žinoma, šis įstatymas dar toliau yra tik rengimo stadijos.

Nacionalinė taryba savo tarpžinybiniame posėdyje svarstė moksleivių sveikatos problemas, kaip mūsų visuomenės ateities problemą. Suformuluotos labai konkrečios rekomendacijos, kviečiančios žinybas bendradarbiauti, koordinuoti Sveikatos, Švietimo ir mokslo ministerijų, kitų institucijų veiksmus. Dauguma tarybos narių yra deleguoti ir atstovauja tarybai įvairiose tarpžinybinėse komisijose, darbo grupėse, tarp jų paminėtinos Lietuvos sveikatos programos koordinavimo, visuomenės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir profesinio tobulinimo, vaikų ir paauglių raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų reabilitacijos paslaugų teikimo ir kitose komisijose. Nacionalinės sveikatos tarybos iniciatyva organizuotas Lietuvos parlamentarų susitikimas su Suomijos, Ispanijos, Kanados sveikatos politikos formavimo įtakingais profesionalais, lankėsi pas mus su specialiu pranešimu įvairiose mūsų institucijose Didžiosios Britanijos sveikatos viceministras.

Noriu dar kartą priminti, kad pristatydama du savo metinius pranešimus Nacionalinė sveikatos taryba pirmajame atkreipė dėmesį į socialinius sveikatos aspektus, o antrajame, pateiktame šių metų sausio mėnesio pradžioje, buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos vaikų, moksleivių ir paauglių sveikatos problemas.

Planuojame, kad kitą trečiąjį metinį pranešimą koncentruosime į Europos Sąjungos reikalavimų įvykdymą toliau vystant, reformuojant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemą.

Atskirai noriu paminėti išvažiuojamąjį posėdį, kurį Nacionalinė taryba organizavo Šiauliuose. Ten buvo aptarta asmens sveikatos priežiūros reformos eiga, priimta speciali rezoliucija apie asmens sveikatos priežiūros reformą, jos privalumus ir trūkumus. Ši rezoliucija yra plačiai paskleista. Nacionalinės sveikatos taryba šiais metais inicijavo tarpžinybinį pasitarimą rengiant Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės konvenciją. Jame dalyvavo įvairių svarbių šią problemą sprendžiančių struktūrų atstovai, visų pirma tai Seimo Sveikatos reikalų, Ekonomikos, Europos reikalų komitetų atstovai, Aplinkos, Užsienio reikalų, Sveikatos ministerijos, Finansų, Ūkio, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų specialistai, taip pat kitų šioje problemoje dirbančių struktūrų atstovai.

Nacionalinės sveikatos taryba išreiškia aktyvią poziciją dėl tabako reklamos draudimo. Yra visa daugybė ilgalaikių uždavinių, kuriuos Nacionalinė sveikatos taryba užsiplanavusi ir šiuos darbus vykdo paskelbdama tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų patirtį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmiausia suteiksiu žodį paklausti iš anksto užsirašiusiems Seimo nariams. J.Galdikas pirmasis.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate ne tik Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, bet, kaip žinoma, ir Kauno medicinos universiteto rektorius, taip pat ir steigėjas didžiausios Lietuvos ligoninės – Kauno medicinos universiteto klinikų. Pradžioje reformos buvo vykdoma lyg ir viena politika, decentralizuojamas valdymas, suteikiamos teisės ligoniams pasirinkti įstaigą ir gydytoją, dabar yra judama šiek tiek kita linkme. Bandoma lyg ir centralizuoti, kvotomis apribojamas patekimas pas gydytojus specialistus ir į tam tikras ligonines. Sakykite, ar jūsų, kaip steigėjo, įstaiga nejaučia kokių nors problemų dėl to ir ar jūs pritariate dabar vykdomai sveikatos reformai asmens sveikatos priežiūros srityje? Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom, prašom.

V.GRABAUSKAS. Visų pirma aš turiu pasakyti, kad reikia apskritai turbūt realiai suvokti reformos koncepciją, jos įgyvendinimo etapus. Šiuo atveju aš nematau, kad būtų centralizuojama, kad būtų nusižengiama tai koncepcijai, kuri buvo suformuluota dar atkuriamojo Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimo metu ir kurios principai išdėstyti Nacionalinės sveikatos koncepcijoje. Ką aš turiu omenyje? Mano galva, reformos pagrindu turi būti pirminės sveikatos priežiūros grandies reforma. Ji stringa ne todėl, kad vyksta centralizacija, o todėl, kad nenuosekliai yra įgyvendinamos koncepcijos suformuluotos nuostatos. Mano manymu, neteisingai informuojama Lietuvos visuomenė, tarp jų, aš įsivaizduoju, ir Lietuvos Respublikos Seimas, teigiant, kad vyksta decentralizacija ir ardo monstrai – Vilniaus ir Kauno universitetiniai centrai, suvalgantys lėšas. Net iki tokių žiniasklaidoje publikacijų, kur teigiama, kad iki 60% lėšų privalomojo sveikatos draudimo nueina į šiuos du universitetinius centrus. Tai yra netiesa. Ir toliau finansavimo lygis yra maždaug toks pats, tik buvo aiškia suvokta, jog mūsų dviem aukštosioms mokykloms rengiant Lietuvos ateičiai specialistus būtina nors kiek modernizuoti savo bazę.

Dėl šios investicijos, kuri buvo skirta dviem universitetiniams centrams, dabar yra toliau diskutuojama, bet tai, mielieji kolegos Seimo nariai, buvo vienkartinė injekcija į siaubingai nustekentą sveikatos sistemos dalį, kuri rengia Lietuvos ateičiai specialistus.

Dėl reformos eigos, aš manau, kad daugelis sprendimų, priimtų įvairiuose lygiuose, pradedant Seimu, Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, galėtų būti įgyvendinti kur kas efektyviau, jeigu jie būtų įgyvendinami nuosekliai. Nežinau, ar aš atsakiau į klausimą?

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik norėčiau paprašyti, kad klausiantys klaustų minutę, o atsakymai sutilptų į 1-2 minutes, jeigu galima. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke.

Gerbiamasis pranešėjau, sutaupysiu laiką sutrumpinęs klausimą, bet būtinai noriu šiandien paklausti, nes mes ketvirtadienį vėl svarstysime bandymą atnaujinti tabako reklamą Lietuvoje. Gal jūs galėtumėte savo svariu žodžiu čia esantiems Seimo nariams dar kartą pasakyti, kiek yra žalinga Lietuvos vaikams tabako reklama?

V.GRABAUSKAS. Ačiū. Suprantu, kad turbūt čia turima omeny bandymai įrodyti, jog reklama nedaro įtakos rūkymo įpročiams. Gerbiamieji Seimo nariai, tai absoliuti netiesa. Per tą laikotarpį nuo 1994 m. iki 1998 m. rūkymo įpročiai tarp moksleivių išaugo du kartus, o 20–30 m. amžiaus moterų – penkis kartus. Jeigu yra teigiama, kad reklama nedaro įtakos, būtų įdomu sužinoti, kodėl tabako kampanijos taip agresyviai stengiasi reklamuoti savo produkciją.

PIRMININKĖ. Klausia J.Karosas, bet aš jo nematau. A.Salamakinas – paskutinysis, iš anksto užsirašęs.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, susitikimuose su rajono tipo ligoninių vadovais jie kelia tokią problemą. Kai reikia paguldyti žmogų į ligoninę gydytis, tam žmogui reikia laukti eilės. Eilės reikia laukti todėl, kad trūksta finansavimo. Ketvirčio pabaigoje jiems vėl neskiriama pinigų dėl tos priežastis, kad mažai paguldė ligonių, todėl dar mažinamos lėšos. Jie skundžiasi ir sako tokią išvadą, kad tai yra specialus tų rajoninio tipo ligoninių žlugdymas ir tų stambių, sakysim, Vilniaus, Kauno ligoninių išlaikymo…

Dar vienas momentas. Ar jums teko skaityti Pasaulio valiutos fondo ir Lietuvos Vyriausybės sutarties tą vietą, kur kalbama apie gydymo įstaigų reorganizavimą?

V.GRABAUSKAS. Gal aš pradėsiu nuo antro klausimo. Nežinau, ką turi omeny gerbiamasis Seimo narys dėl tos vietos, bet teko daug ką skaityti.

Dėl vėlavimo paguldyti ligonius gydyti stacionariai. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės nutarimai, sveikatos ministro įsakymai labai aiškiai nurodo, kad būtinoji ir neatidėliotina pagalba yra teikiama nevėluojant, šimtu procentų (taip ir yra), o planinėms operacijoms, jeigu mes kalbame apie chirurginę intervenciją, jau pradeda formuotis eilės, ir pas mus tai priklauso nuo resursų. Tai nėra joks išskirtinis atvejis, taip yra visame pasaulyje. Kuo daugiau šių lėšų atsiras sveikatos priežiūrai, tuo bus mažesnės eilės, bet tai priklausys nuo modelio, kurį mes iki galo įdiegsime.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš esu dėkingas Nacionalinei sveikatos tarybai už tvirtą poziciją dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų priėmimo, kuriame draudžiama tabako reklama, ir iš viso už priklausomybę sukeliančių medžiagų antireklamą, kad jos nebūtų propaguojamos. Kaip jūs manote, kokia Nacionalinės sveikatos tarybos nuostata, ar negalėtume mes padėti iš Nacionalinio sveikatos fondo ir savivaldybių sveikatos fondų toms visuomenės informavimo priemonėms, kurios skatina žmones atsisakyti to nesveiko gyvenimo būdo, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kad būtų užkirstas kelias narkomanijai? Ar iš Sveikatos fondo būtų galima finansuoti visuomenės informavimo priemones, kad jos galėtų pragyventi? Šiuo metu pagrindiniai motyvai, kodėl jos nepragyvena, – nėra tabako reklamos. Ačiū.

V.GRABAUSKAS. Aš gal vėl pradėsiu nuo klausimo pabaigos. Aš iš viso nesuvokiu, kaip galima formuluoti tokį teiginį, grindžiant tabako reklama. Tada reikėtų reklamuoti ginklus, narkotikus, nuodus – iš ten dar daugiau ateitų lėšų.

O dėl savivaldybių lėšų skyrimo, aš manau, jeigu tai būtų programinės lėšos, sakykim, sveikos gyvensenos propagavimui yra skiriama. Man yra žinoma, jog šiandien daugelyje savivaldybių bendruomenių sveikatos fondų panaudojimas jau gerokai pasikeitė sveikatinimo linkme. Anksčiau pirkdavo mašinas, remontuodavo stogus, vaizdžiai tariant, o dabar didžioji dalis programinės veiklos pagrindu yra skiriama sveikatinimo tikslams.

PIRMININKĖ. Klausia M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis pirmininke, šiek tiek nesmagu, kad klausinėja tik Sveikatos komiteto nariai, kurie ir taip viską žino. Norėčiau paklausti jūsų, kaip sveikatos politiko, nes šio klausimo Nacionalinė sveikatos taryba nesvarstė (galbūt ne jos reikalas svarstyti). Kodėl, jūsų manymu, nevyksta sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimas ir racionalizavimas? Atrodo, tokia nebloga proga, visi žino mažesnio finansavimo faktą, ir užuot pradėję ieškoti optimalių sprendimų – mažinti arba optimizuoti apimtis – visi šaukia, kad mažai, sužlugsim, nieko iš to nebus, žlunga sistema. Neieškoma išeities iš tos situacijos, kokia yra ir kokia turbūt tęsis ir toliau.

V.GRABAUSKAS. Aš manau, gerbiamasis Seimo nary, kad formuluodamas klausimą iš esmės į jį ir atsakėte. Finansai yra viena problemos dalis, ji nepaprastai svarbi, ir mes visi žinome, jog nebus rytoj Lietuva turtingesnė, todėl turimus resursus turime ypač racionaliai ir išmintingai naudoti. Viena iš priežasčių, aš manau, yra mūsų pačios profesijos konservatyvumas. Antra, neišaiškinama žmonėms, kad racionalizuojant sveikatos paslaugų teikimo sistemą nenukentės Lietuvos žmonės, jeigu mes ją padarysime tikrai racionalią. O jeigu mes neatskiriam socialinių funkcijų nuo medicininių funkcijų ir stengiamės išlaikyti esamas neefektyvias struktūras, tada ir toliau vyksta tas visiškai nevaisingas, niekur nevedantis dialogas tarp visuomenės, medicinos profesijos atstovų ir politikų. Bet aš manau, kad gyvenimas mus privers tai padaryti, t.y. ekonomika sustatys viską į vietas.

PIRMININKĖ. Klausia ne Sveikatos komiteto narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, Kaliningrado srities gyventojai yra vadinamojoje rizikos zonoje, joje žaibiškai plinta ŽIV. Noriu paklausti, kas daroma galimam plitimui neleisti skverbtis į Lietuvą? Ačiū.

V.GRABAUSKAS. Gal reikėtų pasakyti taip: kol kas Viešpats mus saugo, nes pagal AIDS ir ŽIV infekcijos plitimą Lietuva dar yra mažos rizikos zonoje. Jeigu edukacijos programoms ir toliau nebus skiriama lėšų… šis virusas nepripažįsta nei politinių, nei kitokių sienų. Manau, kad tiek, kiek įmanoma Lietuvos sąlygomis padaryti, yra daroma. Tai yra daroma jungtinėmis pastangomis: AIDS centro, kuris dirba pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, abiejų Lietuvos aukštųjų medicinos mokyklų pastangomis, Sveikatos mokymo centro pastangomis ir visos mūsų profesijos atstovų pastangomis, kartu bendradarbiaujant su edukologais, su švietimo sistema.

Reikia tikėtis, kad šios pastangos nebus sumažintos ir ši didžiulė nelaimė neatsisuks prieš mus taip, kaip yra kai kuriose šalyse.

PIRMININKĖ. Klausia V.Einoris. Minutėlę, tuoj įjungsiu mikrofoną.

V.EINORIS. Gerbiamasis daktare, aš turiu klausimėlį. Man teko garbė kontaktuoti su medikais. Buvau labai nustebintas, kad du trečdalius laiko po apžiūrėjimo ir sveikatos patikrinimo užima popierių tvarkymo laikas. Medikai paversti buhalteriais apskaitininkais. Ar nebūtų įmanoma optimizuoti atskaitomybę, ją supaprastinti, kad… Šis darbas reikalingas tam tikra prasme, bet pagal medikų kalbas ir aš stebėdamas įsitikinau, kad čia kažkas ne taip. Gal galima kokią nors grupę gerų buhalterių, gal galima išmesti tai, ko nereikia, be ko galėtumėte apsieiti?

V.GRABAUSKAS. Ačiū už klausimą, kuris yra labai sudėtingas ir skausmingas. Tik noriu priminti, kad Nacionalinė sveikatos taryba nėra ta struktūra, kuri apima visas sveikatos apsaugos sritis. Mūsų veikla daugiau orientuota į visuomenės sveikatą, ligų prevenciją. Bendradarbiaudami su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, mes esame ne kartą svarstę šias problemas.

Taip, yra per daug biurokratijos. Mano galva, būtų kur kas mažiau problemų, jeigu kartu su reforma, reformos koncepcijomis ateitų resursai šiai reformai vykdyti. Jeigu gydytojai nėra mokomi, kaip tą informaciją greičiau apdoroti, yra labai sudėtinga, o be informacijos valdyti visą procesą bus neįmanoma. Tikiuosi, kad… Žodžiu, suvienijus mokslo ir praktinės sveikatos apsaugos jėgas, pavyks sumažinti egzistuojantį biurokratizmą, kuris nemaža dalimi dar yra išpūstas. Mūsų daktarai nemėgsta popierių. Kai tų popierių yra per daug ir dar yra nelogiškų, tai išmuša iš vėžių ne tik daktarą, bet ir pacientą.

PIRMININKĖ. Klausia S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, jūs taip atsargiai rinkote žodžius, kai kalbėjote apie tai, jūs manote, kad sveikatos politikos prioritetas yra pirminė sveikatos apsaugos grandis. Jūs kalbėjote apie pirminio lygio, antrinio ir tretinio lygio santykius dėl finansavimo. Iš tikrųjų tai ir yra problema.

Yra dar viena aplinkybė, kuri verčia labai sunerimti. Aš norėjau išgristi jūsų nuomonę dėl to, kad yra tokių valingų sprendimų, kurie sveikatos priežiūros rinkoje iškreipia tų ligoninių, dalyvių lygias teises, kai yra apskričių centruose, kurie dar nėra tapę administraciniais centrais. Aš kalbu apie Tauragę, apie Telšius ir kitus apskričių centrus. Juose apskritys dirbtinai skiria lėšas apskričių ligoninėms formuoti. Taigi tos ligoninės, kurios galbūt anksčiau tose apskrityse jau buvo įgijusios… turėjo specialistus, turėjo resursų…

PIRMININKĖ. Klausimui – minutė.

S.KAKTYS. … patenka į sudėtingą padėtį. Ar nemanote, kad toje vietoje dar yra resursų, jog nebūtų daromi tokie valingi sprendimai?

V.GRABAUSKAS. Manau, valingi sprendimai būtini, ypač esant šiam etapui, bet jie turėtų būti nukreipti viena kryptimi – daugiau sveikatos Lietuvos žmonėms. Jeigu bus tokia netvarka, kuri iki šiol egzistuoja, kad koncepcija yra popieriuje, o veiksmus nežinia kas lemia, tai šių lėšų neužteks. Gal čia ne vieta kalbėti apie kai kuriuos sindromus, bet aš esu medikas, o medicinos terminais galima kai ką iliustruoti. Lietuvoje tikrai yra labai daug sindromų, kurių nerasime kitose pasaulio valstybėse, nors mes dažnai cituojame, kad štai pasaulyje yra taip ar kitaip. Pasaulyje yra labai įvairiai, kolegos. Aš labai dažnai susiduriu su vadinamuoju Vilniaus oro uosto sindromu. Aš sutinku ekspertus, važiuojančius patarti, kaip mums čia gyventi, tuo tarpu aš ir mano kolegos važiuojame patarinėti į jų šalis, kaip jiems gyventi. Labai norėtųsi, kad tuo potencialu, kuris egzistuoja Lietuvoje ir kuris yra rimtas, Lietuva naudotųsi daugiau ir efektyviau.

Dėl lygių. Taip, jeigu mes pirminės sveikatos priežiūros grandies lėšas naudosime specialistams apmokėti (taip dabar yra – skiriama 30%, bet didžiąją dalį “suvalgo” konsultantai, ne bendroji praktika), jeigu mes ir toliau sakysime, kad du monstrai “suvalgo” Lietuvos lėšas, ir dar bandysime kitose apskrityse plėtoti medicinos pagalbą, prilygstančią šiems centrams, ko mes negalime, tiesiog mūsų sąlygos, resursai neleidžia padaryti, tada bus labai sunku rasti lėšų. Atsiprašau, kad aš taip…

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pirmininke. Nebeliko laiko. Laikas baigėsi. Du gydytojai, du medikai, nepaklausė, bet manau, kad jie paklaus pono pirmininko asmeniškai. Ačiū, pone pirmininke, jums už kalbą ir atsakymus.

V.GRABAUSKAS. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turiu Seimui paskelbti vieną informaciją. Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretais grąžino du įstatymus, priimtus Seime: vienas – Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymas, kitu dekretu grąžintas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas. Taigi informacija jums pateikta. Prasidės procedūra, kaip numatyta Statute. Ačiū.

Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2434(2*) (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-5 klausimo – Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr.P-2434. Teikėjas – ministras Č.Blažys. Pranešėjas – S.Pečeliūnas. Prašom, Sauliau Pečeliūnai, į tribūną.

S.PEČELIŪNAS. Aš pamėginsiu jūsų ilgai negaišinti. Jau yra ketvirtas kartas, kai mes suteikiame galimybę (valstybė suteikia galimybę) savanoriškai atiduoti ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir atsikratyti ta našta piliečiams, kurie dar nėra ja atsikratę. Kodėl anksčiau tokius pasiūlymus teikdavo Seimo nariai ir komitetai, o šį kartą Seimą pasiekė Vyriausybės pasiūlymas. Priežastis labai paprasta.

Per paskutinį grąžinimą labai padidėjo grąžinusių ir ginklus, ir sprogmenis skaičius. Tai rodo, kad mūsų piliečiai… kitaip sakant, mūsų valstybės institucijos piliečių akyse įgijo pasitikėjimą. Jeigu jie grąžina savanoriškai, jie nesulaukia kokių nors piktybinių sankcijų už šį veiksmą. Jie tuo įsitikino, jie pradėjo pasitikėti mūsų valstybe, todėl Vyriausybė dar kartą teikia tokią galimybę mūsų piliečiams.

Aš nekomentuosiu dabar teksto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai patobulinti tekstą buvo svarstyti mūsų komitete. Tas patobulintas tekstas yra prieš jūsų akis. Jokių kitokių pasiūlymų, pastabų ar pageidavimų komitetas nėra gavęs. Taigi teiktume pritarti po svarstymo antrajam šio įstatymo projekto variantui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Registruojamės.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnis papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2398(2*) (svarstymas)

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kadangi mes sutaupėm laiko, ar galėtume paimti likusį vienintelį rezervinį klausimą? Tai projektas Nr.P-2398 – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Aš kviečiu į tribūną poną Ž.Jackūną. Svarstymo procedūra. Tikiuosi, kad ilgai neužtruksim. Turėtume sulaužyti šio įstatymo svarstymo tradicijas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė kolegos R.Smetonos pateiktą Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma atmintinų dienų sąrašą papildyti rugsėjo 22 d. – Baltų vienybės diena. Ji mums primintų istorinę Saulės mūšio pergalę, pasiektą prieš kalavijuočius jungtinėmis baltų tautų, ypač lietuvių ir latvių, jėgomis. Noriu pabrėžti, kad kolega R.Smetona sugebėjo įtikinti mūsų komiteto narius, išskyrus mane, nes aš nedalyvavau posėdyje, dėl šios atmintinos dienos pažymėjimo prasmingumo. Kolegos siūlymas komitete paremtas bendru sutarimu. Be to, pažymėtina, kad Latvijos Seimas taip pat yra paskelbęs rugsėjo 22 d. Baltų vienybės diena.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, šiek tiek pakeistas įstatymo projekto pavadinimas ir pats projektas įregistruotas kaip antrasis variantas. Dabar įstatymo projekto pavadinimas skamba taip: “Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas”.

Įvertinant aptartus motyvus ir ypač gana vieningą mūsų komiteto nuostatą, kviečiu ir jus, gerbiamieji Seimo nariai, paremti kolegos R.Smetonos teikiamą įstatymo projektą ir pritarti jam po svarstymo. Be to, naudodamasis proga noriu pasakyti, kad mūsų komitetas neseniai gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabą dėl rugsėjo 8 d. pažymimos Šilinės, t.y. Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo dienos, pavadinimo. Komisijos nuomone, ši diena turėtų būti vadinama “Šilinė”, o ne “Šilinės”, kaip dabar yra nurodyta įstatyme. Gal, kolegos, galėtume pritarti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymui ir patikslintume šios dienos pavadinimą, kuris tokiu atveju būtų “Šilinė”, o ne “Šilinės”?

PIRMININKĖ. Bet ar mes galim pritarti vien tiktai žodžiu, nesant jokio raštu pateikto siūlymo? (Balsai salėje)

Ž.J.JACKŪNAS. Galim, tai tik viena raidė.

PIRMININKĖ. Viena raidė. Gerai, tai, gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Ar galima pritarti bendru sutarimu pateiktam projektui su komiteto pirmininko pastaba? Ačiū. Neužsirašęs svarstymo metu jūs norite kalbėti dėl vedimo tvarkos ar dėl balsavimo motyvų? (Balsas salėje, negirdėti) Į mikrofoną prašau kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad dingo…

PIRMININKĖ. J.Listavičius kalba.

J.LISTAVIČIUS. … Motinos diena, tarp 5 ir 6 punktų turėtų būti gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena. Tėvo diena dabar yra birželio pirmasis sekmadienis, Motinos diena kažkodėl dingo. Tai gal galima būtų pasižiūrėti į kalendorių, kad ten ji tikrai yra įrašyta. Todėl tarp 5 ir 6 punktų turėtų būti gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena. Ji dingo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už labai svarbią pastabą. Atsiprašau, čia yra atmintinos dienos. Ponas A.Raškinis nori patikslinti. Prašau.

A.J.RAŠKINIS. Motinos diena, kiek aš žinau, yra švenčių dienų sąraše.

PIRMININKĖ. Taip, taip.

A.J.RAŠKINIS. … o čia atmintinų dienų. Kaip tik Tėvo diena nėra švenčių diena.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau nesileisti dabar į diskusijas. Reikalaujančių balsuoti dėl šio projekto, kaip matau, nėra. Galime bendru sutarimu pritarti ir pritariam projektui Nr.P-2398(2) po svarstymo. Tai buvo paskutinis rezervinis šios dienos klausimas. Rezervinis paskutinis, bet pagrindinės darbotvarkės klausimų dar turim. Ir dabar projektas Nr.P-2407 – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas. Teikia Vyriausybė, ministras Č.Blažys. Pranešėjas – ponas A.Kašėta. Svarstymo procedūra.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas Nr.P-2407(2*) (svarstymas)

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, dabar galiojantys du įstatymai, reglamentuojantys valstybės sieną ir jos apsaugą, neatitinka nūdienos reikalavimų. Pateiktas projektas aiškiai reglamentuoja asmenų, sausumos transporto priemonių, taip pat laivų sienos kirtimo klausimus, aiškiai apibrėžia terminus, kas yra sienos apsaugos režimas ir panašiai. Komitetas apsvarstė projektą, priėmė daugumą Teisės departamento pastabų ir siūlo pritarti po svarstymo.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Norinčių kalbėti svarstymo metu nematau. Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui. Projekto Nr.P-2407.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2375(2*) (svarstymas)

Pereiname prie berods paskutiniojo įstatymo projekto – projekto Nr.P-2375 – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Teikėjas – Vyriausybė, ministras D.Lygis. Pranešėjas – ponas A.Grumadas. Pone Grumadai, prašau į tribūną. Anksčiau baigsim posėdį.

A.GRUMADAS. Atsiprašau, gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties dar laikas buvo neatėjęs ir aš truputėlį pasimečiau. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Teritorijų planavimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos teisę, mes jokių pastabų arba pasiūlymų negavome. Todėl iš esmės komitetas svarstė pagrindinį tekstą, taip pat Teisės departamento pastabas. Be to, buvo mums pateikęs pastabų Žaliųjų judėjimas. Su Teisės departamento pastabomis iš esmės mes sutikome, išskyrus vieną pastabą, kur Teisės departamentas kvestionavo, ar reikėtų vartoti tokį terminą kaip “žemės sklypo naudojimo būdas”, juolab kad Žemės įstatyme yra nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Tačiau įstatymo projekto rengėjai mums išaiškino, kad ši sąvoka apima daug platesnį supratimą. Apima keturias skirtingas sąvokas, išvardytas ir Žemės įstatyme. Tarp jų yra ir žemės sklypo naudojimo būdas. Taigi mūsų komitetas šiai vienintelei pastabai nepritarė. Kitai mes pritarėme tik iš dalies. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad detalieji planai yra tvirtinami savivaldybių tarybose arba tarybos pavedimu tai gali daryti ir valdyba. Teisės departamentas priminė, kad valdybos sudarymas nėra būtinas ir daugelyje savivaldybių yra tokia institucija kaip savivaldybės meras. Tačiau kadangi ši prerogatyva suteikiama tvirtinimui tik tarybai, mes manome, kad tarybos sprendimu gali būti perduota tik kolegialiai institucijai, juolab kad žiūrint į Seimui pateiktą svarstyti ir šiuo metu atmestą naują Savivaldos pagrindų įstatymą naujajame įstatyme valdybos nesudarymas savivaldybėje nėra numatytas. Žaliųjų pastabas komitetas atmetė kaip nekonstruktyvias ir pasiliko prie to varianto, kurį teikė įstatymo rengėjas kartu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū ponui A.Grumadui. Nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Šiandien yra svarstymas. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Norite balsuoti? Juokauja ponas V.Čepas, aš manau. Prašome registruotis. Gerai, prašome registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui yra pritarta po svarstymo? Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis šios dienos (net nesinori tikėti, ar iš tikrųjų)… Paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną A.Petrusevičių.

A.PETRUSEVIČIUS. Balandžio 29 d. Kaune vyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Suvažiavimas ir aš esu įpareigotas perskaityti vieną iš deklaracijų, priimtų tame suvažiavime.

“Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai V.Adamkui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.

Partizaninio Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Suvažiavimo Deklaracija. Dėl komunistinių skulptūrų išgabenimo iš Varėnos rajono. Kaunas.

Partizaninis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, kovojo už Lietuvos išsilaisvinimą, 1949 metų vasario 16 d. priėmė Deklaraciją, kurią Lietuvos Respublikos Seimas pripažino teisės aktu ir paskelbė 1999 metus Laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje. Lietuvos laisvės kovų dalyvių gyvenimas ir gyvybė buvo auka Tėvynei. Todėl mus įžeidžia Tėvynės priešų, okupantų, išdavikų ir kolaborantų skulptūrų atstatymas Grūto miške. Tai didžiausias pasityčiojimas iš lietuvių tautos ir visų laisvės kovotojų.

Jau antri metai daugybė organizacijų, genocido aukos, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, švietimo, mokslo, meno ir Bažnyčios autoritetai bei sąjūdininkai protestuoja prieš komunizmo vadų ir jų parankinių skulptūrų ekspozicijos kūrimą Varėnos rajone. Komunizmas sunaikino ir išblaškė po pasaulį trečdalį tautos. Šešiais dešimtmečiais atbloškė Lietuvą nuo Europos. Lietuvos Vyriausybė, nesitarusi ir ignoravusi visuomenė nuomonę, nuolaidžiaudama komunizmą propaguojančioms jėgoms, pažeisdama įstatymus, leido įsteigti tokią ekspoziciją, kuri yra ideologinės-politinės kovos prieš Lietuvos nepriklausomybę dalis – tautos genocido tąsa šiuolaikinėje epochoje. Todėl suvažiavimas:

pirma, primena, kad Lietuva, išsivadavusi iš sovietinės okupacijos 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, pašalino iš visuomeninių vietų sovietinius simbolius, komunizmo kūrėjų, okupantų, jų pakalikų paminklus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1998 m. gruodžio 31 d. priėmusi amoralų nutarimą Nr.1532, neteisėtai leido eksponuoti demontuotas sovietinio laikotarpio paminklines skulptūras Varėnos rajono Grūto miške; kad Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. vidurvasaryje du kartus svarstė Grūto problemą, išsiskirstė atostogų ir nevykdo savo įsipareigojimų, kad 2000 m. birželio 12–14 dienomis Vilniuje vyks Tarptautinis kongresas “Komunizmo nusikaltimų įvertinimas”, bus surengtas visuomeninis komunizmo teismo procesas “Niurnbergas – 2”.

Antra. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nereaguoja į gausius protestuojančiųjų teisėtus argumentus, nebendrauja su visuomene, nesvarsto ir nesprendžia visuomenės teikiamų argumentuotų protestų ir pasiūlymų, kad amoraliems ir neteisėtiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmams pateisinti organizuoja fiktyvią gyventojų apklausą, bando įrodyti, kad ta ekspozicija Lietuvai reikalinga ir tenkins visuomenės poreikius pamirštant, kad visuomenė, nugriovusi komunizmą propagavusias skulptūras, niekada neprašė atstatyti tų paminklų, kad dalyvaudami Tarptautiniame kongrese ir Tribunole pateiksime informaciją apie komunizmo memorialo rengimo Grūto miške epopėją; kad Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovoja su okupantais ir niekada nesitaikstys, kad mūsų priešams būtų atstatomi paminklai Dzūkijos žemėje.

Trečia. Pritaria organizacijų ir žmonių teisėtiems ir pagrįstiems protestams prieš Grūto miške kuriamą komunizmo muziejų, įžeidžiantį kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, prieštaraujantį moralės normoms ir įstatymams.

Ketvirta. Reikalauja neatidėliojant išgabenti komunizmo vadų ir jų parankinių skulptūras iš Varėnos rajono ir perduoti Lietuvos genocido aukų muziejui. Spręsti sovietinę ideologiją propaguojančių demontuotų ir dar nedemontuotų skulptūrų bei atminties lentų, įamžinančių okupantų bei komunistinių veikėjų atmintį, likimą. Išaiškinti amoralius bei neteisėtus veiksmus propagavusius ir vykdžiusius valstybės pareigūnus bei asmenis ir patraukti juos atsakomybėn.”

PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Ačiū. Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimas apie Jungtinės Demokratų ir Tėvynės liaudies partijų frakcijos įkūrimą. Vilnius, 2000 m. gegužės 2 d.

“Mes, žemiau pasirašiusieji, būdami įsitikinę, kad demokratija yra valdymo forma, garantuojanti kiekvieno individo galimybę dalyvauti tvarkant valstybės reikalus, jų laisvės ir visuomenės interesų suderinamumą; neabejodami, kad nuosavybė yra žmogaus laisvės garantas, nuosavybė yra neliečiama, teigdami, kad įstatymų viršenybė ir visų lygybė prieš įstatymą yra esminis visuomenės tarpusavio santykių reguliavimo principas; žinodami, kad laisva rinka garantuoja racionalų ūkio tvarkymą, galimybę užsiimti verslu, visuomenės gerovę; būdami tikri, kad valstybės valdymas turi būti viešas, skaidrus, atspindintis visuomenės daugumos valią ir užtikrinantis socialinį teisingumą; pripažindami, kad bendrųjų moralinių vertybių turi laikytis kiekvienas žmogus, kiekviena politinė ar visuomeninė organizacija, pareiškiame, kad įkuriame Jungtinę Demokratų ir Tėvynės liaudies partijų frakciją, kurios pagrindinis tikslas – demokratinės bei modernios Lietuvos valstybės, besiremiančios laisvų piliečių iniciatyva, stiprinimas. Frakcijos seniūnu išrinktas V.Žiemelis, seniūno pavaduotoju – S.Pečeliūnas. Lietuvos Respublikos Seimo nariai: L.Andrikienė, S.Pečeliūnas, V.Žiemelis”. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū ponui V.Žiemeliui. Ačiū Seimo nariams. Seimo posėdis… Labai norite užsiregistruoti? Aš jaučiu, kad šiandien nelabai norite išeiti namo. Seimo nariai registracijos prašo. Prašom registruotis. Gal dar ką nors svarstykime, jeigu nenorite eiti? (Balsai salėje)

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Vakarinis posėdis baigtas. Ačiū visiems už dėmesį.