Biudžeto ir finansų komitetas
2000 m. gegužės 1 d. Nr.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
ĮSTATYMO PROJEKTO (P-2072)
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai Alfonsas Andriuškevičius, Alfonsas Bartkus, Algirdas Butkevičius, Juozas Galdikas, Kęstutis Glaveckas, Elvyra Kunevičienė , Juozas Listavičius, , Rasa Melnikienė, Artur Plokšto, Marija Šerienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
Biudžeto ir finansų komiteto padėjėjo Z.Žilevičiaus pastabos ir pasiūlymai:
CKU įstatymo projekto 35 str. Numatoma steigti Stabilizacijos fondo komisiją, kaip savarankišką valdymo organą. Toks sprendimas neišvengiamas didintų KU valdymo kaštus, gimdytų veiklos paralelizmą ir dubliavimą. Racionaliau būtų, jei Stabilizacijos fondo valdymo funkciją vykdytų vienas iš pagrindinių CKU struktūrinių padalinių.
Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria siūlymui. Kanados ir kai kurių kitų pasaulio valstybių ilgametė patirtis rodo, kad Kredito unijų Stabilizacijos fondas steigiamas ir funkcionuoja kaip savarankiškas juridinis asmuo. Tokį Stabilizacijos fondo statusą mūsų šalies sąlygomis šiuo metu būtų sunku įgyvendinti dėl kol kas per menko kredito unijų finansinio pajėgumo. Todėl yra numatomas kompromisas – steigti Stabilizacijos fondą prie Centrinės kredito unijos, kurio valdymą vykdytų savarankiškas, nepriklausomas organas (komisija).
Projekto 47 str. Kalbama apie CKU dalyvavimą vykdant KU veiklos priežiūrą. Racionaliau būtų pavesti CKU visą KU veiklos priežiūros ir licencijavimo darbą. CKU įstatymo projekte visa tam reikalui materialinė ir juridinė bazė numatyta. Tada visa kredito unijų sistema įgautų vieningą ir darnų pobūdį.
Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria siūlymui. Centrinė kredito unija nėra valstybės institucija ir todėl jai negali būti perduotos valstybės funkcijos. Kredito įstaigų priežiūros funkcijas valstybė vykdo visose šalyse. Išimtys paprastai praktikuojamos tose šalyse, kur žemutinės grandies kredito įstaigos nėra savarankiški juridiniai asmenys (pvz. Lenkija). Mūsų šalies sąlygomis tokios išimtys negalėtų būti taikomos ir dėl dabartinio teisinio kredito unijų statuso, ir dėl per menko kredito unijų bei numatomos steigti Centrinės kredito unijos finansinio pajėgumo, kad iš unijų lėšų būtų galima išlaikyti priežiūros aparatą.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Asociacija Lietuvos kredito unijos (1999 10 29 protokolo išrašas Nr. 8) |
1) CKUĮ projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad CKU narėmis galėtų tapti ir kitose šalyse įregistruotos kredito unijų asociacijos.
2) CKUĮ projekto 36 straipsnio 10 dalyje išbraukti žodžius “..gavus ir įvertinus kredito unijas prižiūrinčios institucijos atitinkamą raštišką išvadą”, visą šią dalį išdėstyti taip: “ Sprendimai dėl Stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos sutrikusiam mokumui atstatyti pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse sudarytą planą, priima Stabilizacijos fondo komisija.”, tai tikslinga keisti, nes gali būti per daug prarasta laiko, kad pagelbėti finansinių sunkumų ištiktai kredito unijai. |
Nepritarti.
Iš dalies sutikti, atsižvelgiant į Lietuvos banko pastabas šiuo klausimu. |
Techninės bei kitokios pagalbos iš užsienio klausimai yra sprendžiami projekto 5 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir iš dalies 42 straipsnyje. Argumentai yra išdėstyti žemiau (žr. Išvadų dėl Seimo Teisės departamento 30-tosios pastabos). |
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo Teisės departamentas (1999 11 10 išvada Nr. P-2072) |
1) Atkreipiame dėmesį, kad reikia sunumeruoti projekto 1 straipsnio dalis.
2) Reikėtų patobulinti projekto 2 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio redakciją, vengiant nuostatų “kooperatiniais pagrindais suorganizuota” ir “veikianti kaip kooperatinė bendrovė” nuostatų pasikartojimo.
3) Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir kituose straipsniuose nustatyta, kad pajus yra įsigyjamas, tačiau iš projekto 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir kitų straipsnių nuostatų galima suprasti, kad pajus yra įmokamas. Projekto nuostatas reikėtų suderinti. 4) Abejojame projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Centrinė kredito unija galėtų atstovauti tik savo narių – kredito unijų ir jų asociacijų interesams, kitų asmenų interesų atstovavimas būtų nepagrįstas. 5) Svarstytina, ar nereikėtų išplėsti 5 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų ir numatyti, kad Centrinė kredito unija palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijas, priima iš tokių institucijų lėšas, įsipareigojimus ir panašiai. 6) Projekto 5 straipsnio 16 punkte reikėtų numatyti, kad Centrinė kredito unija konsultuoja ne tik į kredito unijas, bet ir jų asociacijas.
7) Diskutuotina projekto 5 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata. Visų pirma, Centrinė kredito unija turi teisę atlikti tik jos įstatuose nurodytas funkcijas ir operacijas. Kita vertus, abejotina ar atskiras narys gali diktuoti savo valią unijai ir ar taip nebus pažeisti bendrovės kooperatiniai veiklos pagrindai.
8) Svarstytina, ar reikia projekto 6 straipsnio 9 punkto nuostatų, nes jas įtvirtina procesiniai įstatymai.
9) Reikėtų tikslinti projekto 6 straipsnio 13 punkto nuostatas, suteikiant teisę nustatyti ne tik įmokų dydžius, bet ir pačias įmokas. 10) Netiksli projekto 6 straipsnio 15 punkto nuostata numatanti teisę mokėti palūkanas už unijos sąskaitose laikomas lėšas. Sutinkamai su Civilinio kodekso 468 – 3 straipsniu sąskaitoje gali būti laikomi indėliai pagal pasaugos sutartį, už kurių saugojimą kredito įstaiga iš indėlininko gauna atlyginimą.
11) Projekto 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauju Centrinės kredito unijos nariu galima tapti tik išpirkus Vyriausybės turimą vieną iš papildomų pajų. Reikėtų išplėsti naujų narių priėmimo sąlygas, numatant jų priėmimą, Vyriausybei pardavus visus savo turimus papildomus pajus.
12) Projekto 12 straipsnio 2 dalyje minima, kad steigimo metu yra išleidžiami pajai, tačiau projekto nuostatose nėra aptarta jų išleidimo tvarka, taip pat neaišku ar pajai išleidžiami tik steigimo metu ar ir įsteigus Centrinę kredito uniją, be to kyla abejonės, ar aplamai Centrinei kredito unijai reikia išleisti pajus.
13) Iš projekto 12 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad steigiant Centrinę kredito uniją Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali ir nedalyvauti. Ši nuostata neatitinka kitų projekto nuostatų. Projekte pasigendama konkrečių nuostatų, įtvirtinančių, kad pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje steigiama viena Centrinė kredito unija, kurios viena iš steigėjų yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14) Reikėtų patikslinti projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, turint omeny, kad steigėjų įgaliotiniui be sandorių sudarymo gali reikėti atlikti ir kitus veiksmus, susijusius su Centrinės kredito unijos steigimu. 15) Reikėtų papildyti projekto 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes Centrinė kredito unija priims ne tik indėlius, bet ir grąžintinas lėšas, kaip tai yra numatyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 16) Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos neatitinka Įmonių rejestro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatų, kurios numato, kad registruojant kredito įstaigą rejestro tvarkytojui pateikiami Komercinių bankų įstatyme numatyti dokumentai. Sprendžiant iš pastarojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, bankas registruojamas tik po to, kai jam išduodama licencija. 17) Reikėtų tobulinti projekto 20 straipsnio nuostatas. 3 dalies 5 punkte numatyta, kad Centrinė kredito unija turi turėti reikalavimus atitinkantį personalą. Reikėtų patikslinti kas nustatys reikalavimus, be to svarstytina, ar tokius reikalavimus reikia nustatyti visam personalui. 6 punkte turėtų būti kalbama ne apie atsakomybės, o kompetencijos pasiskirstymą. 18) Reikėtų atsisakyti projekto 20 straipsnio 3 dalies 8 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje naudojamo “politikos” termino.
19) Projekto 21, 22 straipsnyje terminą “visuotinis susirinkimas ” reikėtų suderinti su projekto 26 straipsnio 1 dalies formuluote “visuotinis narių susirinkimas”. 20) Abejotina projekto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Suprantama, kad priežiūros institucija gali pritarti arba nepritarti Centrinės kredito unijos likvidavimui , tačiau svarstytina, ar galima iš visuotinio narių susirinkimo atimti teisę savo iniciatyva priimti nutarimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
21) Projekto 1 straipsnyje ir kitų straipsnių nuostatose yra numatyta, kad Centrinė kredito unija turį teisę reorganizuotis, tačiau projekto IV skirsnyje aptariamas tik steigimas ir likvidavimas. Projekte būtina aptarti Centrinės kredito unijos reorganizavimo tvarką.
22) Tikslintina projekto 27 straipsnio 2 dalies 11 punkto redakcija, nes auditorius gali tikrinti ne tik finansinę atskaitomybę.
23) Kelia abejonių projekto VI skirsnio nuostatos, pagal kurias administracijos vadovas nepriskiriamas prie valdymo organų. Vargu, ar tai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų leidyboje nusistovėjusią praktiką. Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas, Komercinių bankų įstatymas administracijos vadovą priskiria prie valdymo organų.
24) Reikėtų tobulinti projekto 34 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktų redakcijas, atribojant sprendimų priėmimą nuo jų įgyvendinimo. Suprantama, kad valdyba gali svarstyti atstovavimo, darbuotojų priėmimo ir sandorių sudarymo klausimus ir priimti su tuo susijusius sprendimus, tačiau vargu, ar gali pati juos įgyvendinti. Be to, šių nuostatų žodis “civilinius” yra perteklinis.
25) Projekto 34 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas reikėtų suderinti su 36 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatomis. 26) Reikėtų patikslinti projekto 36 straipsnio 4 dalies nuostatas. Abejotina, ar tokią teisę stabilizacijos fondo komisija gali turėti visų kredito unijų atžvilgiu. Siekiant šios nuostatos pagrįstumo, reikia nustatyti šios teisės atsiradimo pagrindus, t.y. numatyti kokiais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda tokia teisė.
27) Kelia abejonių projekto 36 straipsnio 8 dalies nuostatos. Stabilizacijos fondo komisija galėtų spręsti paskolų suteikimo klausimus, tačiau paskolų sutartis turėtų pasirašyti Centrinę kredito uniją atstovaujantys asmenys. Be to šias nuostatas reikėtų suderinti su projekto 34 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis.
28) Atsakomybės klausimai projekte galėtų būti aptarti viename straipsnyje, išvengiant 37 ir 50 straipsnio nuostatų pasikartojimo.
29) Reikėtų tobulinti projekto 39 straipsnį. Administracijos vadovui nėra suteikta atstovavimo ir sandorių pasirašymo teisė, todėl kyla abejonės dėl 2 dalies nuostatų įgyvendinimo, kurios numato, kad administracija vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus. Be to, 7 dalį reikėtų suderinti su 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis.
30) Projekto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos kartoja projekto 11 straipsnio 1 dalį, todėl jos yra nereikalingos.
31) Projekto 43 straipsnio 2 dalies ir 45 straipsnio terminiją reikėtų suderinti su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatomis.
32) Galima suabejoti projekto 47 straipsnio nuostatų pagrįstumu. Šiame straipsnyje aptariamas teises Centrinė kredito unija galėtų turėti tik savo narių – kredito unijų atžvilgiu, kitų kredito unijų inspektavimas ir panašūs veiksmai būtų nepagrįsti.
33) Projekto nuostatose nėra aptarta Centrinės kredito unijos nario teisė išstoti iš šios kredito įstaigos bei tokio išstojimo tvarka. |
Atsižvelgti į pastabą.
Nepritarti.
Pritarti.
Atsižvelgti į pastabą.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies sutikti su pastabomis.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Sutikti su pastabomis.
Sutikti su pastabomis.
Pritarti.
Pritarti.
Sutikti su pastabomis.
Sutikti su pastabomis.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti, kad būtų atitinkamai papildytas projekto 21 straipsnio 7 dalimi.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti siūlymui “atriboti sprendimų priėmimą nuo jų įgyvendinimo”. Sutikti su pastaba dėl perteklinio žodžio “civilinius”.
Pritarti.
Pritarti siūlymui nustatyti nuostatų pagrįstumą.
Pritarti.
Nepritarti.
Sutikti su pastaba dėl atstovavimo teisės ir pritarti pasiūlymui suderinti nuostatas.
Pritarti .
Nepritarti.
Sutikti su nuomone.
Iš dalies sutikti
|
Vykdytini juridinės technikos reikalavimai. Sutrumpintas tekstas: ”Kooperatiniais pagrindais suorganizuota,… kredito įstaiga” nepilnai atskleistų įmonės rūšį, kuriai yra priskiriama centrinė kredito unija. Todėl paskesnis aukščiau nurodyto teksto detalizavimas yra pateisinamas; Sąvokos turėtų būti sunormintos.
Atstovavimo nuostatą būtina konkretizuoti.
Būtų aiškesnės Centrinės kredito unijos funkcijos.
Centrinė kredito unija turėtų konsultuoti ir kitus savo narius. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 19 punkto redakciją būtina patikslinti, numatant, kad kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas ir operacijas Centrinė kredito unija atlieka tuomet, kai šie įsipareigojimai nustatomi visuotiniame susirinkime tvirtinamuose Centrinės kredito unijos įstatuose. Išbrauktinos perteklinės nuostatos. Būtų aiškiau apibrėžtos teisės.
6 straipsnio 15 punkto nuostatos redaguotinos vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šio įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Būtų išsprendžiamas naujų narių priėmimo klausimas tam momentui, kai bus pasibaigusi narystė Centrinėje kredito unijoje jos narei – Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Redaguotina numatant, kad “Visus pajus steigimo metu apmoka tik steigėjai savo piniginiais ir turtiniais įnašai”. Konkretizuotinos nuostatos reglamentuojančios Vyriausybės dalyvavimą Centrinės kredito unijos steigime. Būtų operatyviau atliekamos steigimo procedūros.
Būtų suderintos 2, 16 ir 22 straipsnių nuostatos. Redaguotina atsižvelgiant į pastabas.
Redaguotina, numatant, kad reikalavimus personalui nustato priežiūros institucija. “Politikos” terminas 20 straipsnio 3 dalies 8 punkte keistinas į terminą “Tvarkymo”, o 22 straipsnio 1 dalyje – į terminą “programos reikalavimais” atitinkamai patikslinant 27 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 9 punktų nuostatas. Reikalinga suvienodinti terminus. Daugumos šalies kredito unijų likvidumą bei stabilumą palaikančios kredito įstaigos – Centrinės kredito unijos likvidumo klausimo sprendimo prerogatyva turėtų būti suteikta tik valstybę atstovaujančiai priežiūros institucijai. Aptariant Centrinės kredito unijos reorganizavimo galimybes, šiuo metu galima būtų siūlyti tik tiek, kad Centrinės kredito unijos reorganizacija gali būti vykdoma tik iškilus būtinumui nustatyta tvarka teikiant seimui atitinkamus, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimus ir papildymus, kuriais būtų sprendžiamas visos šalies kredito įstaigų likvidumo užtikrinimo bei finansinės sistemos stabilumo išlaikymo klausimai. Projekto nuostata susijusi su privalomu finansinės ataskaitos auditu. Tuo tarpu kitų klausimų auditas gali būti atliekamas tik pačios CKU valia. Kooperatinėje bankininkystėje valdymo funkcijas atlieka remiantis demokratijos principais išrinkti stebėtojų tarybos, valdybos nariai, kurie už savo darbą paprastai negauna tiesioginio atlyginimo. Tuo tarpu administracijos vadovas vykdo nominalias administravimo funkcijas kurias, be kitą ko, taip gali vykdyti ir CKU pirmininkas arba kitas valdybos narys. Pagal 34 straipsnio nuostatas valdybos nutarimus įgyvendina CKU administracija ir jos vadovas, kurių pareigas nustato CKU įstatai ir valdybos patvirtintas darbo reglamentas. Tokiu būdu jau yra atribotas sprendimų priėmimas nuo jų įgyvendinimo. Derintina.
Aplinkybė, kuri lemia būtinumą kviesti nepriklausomą auditorių, yra sutrikęs kredito unijos mokumas (žr. 2 str. 13 dalį). Šia aplinkybę ir siūloma įrašyti į projekto 36 straipsnio 4 dalį. Derintinas bei redaguotinas 36 straipsnio 8 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos. 37 straipsnyje detaliai apibrėžta pagrindinių valdymo organų narių atsakomybė, taip pat ir atvejai, kada šie nariai atleidžiami nuo atsakomybės. Tuo tarpu 50 straipsnio apibrėžti tik atsakomybės principai administracijos asmenims ir darbuotojams. Redaguotinos 39 straipsnio 4 ir 7 dalys ir derintinos 39 straipsnio 7 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostato. 41 straipsnio 2 dalis perteklinė ir todėl turi būti išbraukta. Banko ir kitų kredito įstaigų apskaita ir atsakomybė mūsų šalyje šiuo metu tvarkoma pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką bei pagal Komercinių bankų ir Kredito unijų įstatymais apibrėžtas nuostatas. Tikslintina 47 straipsnio redakcija, numatant Centrinės kredito unijos teisės tik savo narių – kredito unijų atžvilgiu. Tokia tvarka apibrėžiama 10 straipsnyje. Išstojimo galimybė susiejama su narystės pasibaigimo atvejais, taip pat išstojimo sąlygomis. |
|
2.
|
Lietuvos bankas (1999 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 125/886)
Lietuvos bankas (2000 04 14 raštas Nr. 125/233)
Finansų ministerija (2000 04 28d. raštas Nr.0701-02 ) |
1) Diskutuotinas klausimas dėl numatyto 10 000 Lt pajinio įnašo mokėjimo. Lietuvoje veikiančios kredito unijos nėra ekonomiškai stiprios, todėl gali atsirasti tikimybė, kad tik nedaugelis iš jų sugebės sumokėti numatomą pajinį įnašą. Atsižvelgiant į tai, Centrinės kredito unijos steigimo procesas gali užsitęsti ar atrodyti atskiroms unijoms nepatrauklus.
2) Nepritariame iš valstybės lėšų formuojamo Stabilizacijos fondo idėjai, kadangi Centrinė kredito unija savo narių likvidumui ir (ar) mokumui palaikyti naudotų skolintas lėšas, problemos unijose būtų kompensuojamos svetimais pinigais, neturint garantijų, kad jos bus teigiamai išspręstos. Tai gali turėti neigiamos įtakos pačiai Centrinei unijai, kuriai, pablogėjus padėčiai, gali nepakakti nuosavo kapitalo saviems įsipareigojimams įvykdyti. Siūlytume, kad kredito unijų atskaitymai į Stabilizacijos fondą turėtų būti atliekami ir iš uždirbto pelno, t.y. kad tai būtų realūs piniginiai srautai, atsirandantys iš teigiamo kredito unijų finansinės veiklos rezultato.
3) Manytume, kad Centrinės kredito unijos kapitalo struktūra turėtų atitikti Europos Sąjungos direktyvos Nr.89/299 reikalavimus, nes kapitalas yra pagrindinis veiksnys galimiems veiklos nuostoliams amortizuoti. Be to, įvairioms rizikoms amortizuoti I ar II ar III lygio kapitalai taikomi skirtingai. Reikia įvertinti ir tai, kad beveik visų veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo metodologijoje skaičiuotinas kapitalas nustatomas būtent pagal šios direktyvos reikalavimus.
4) Taip pat diskutuotina, ar tikslinga leisti steigti Centrinės kredito unijos padalinius užsienyje. Steigiant tokius padalinius, labai išaugtų Centrinės kredito unijos veiklos išlaidos. Tikėtis pelningos šių padalinių veiklos būtų pernelyg optimistiška, nes neaišku, kokias operacijas šie padaliniai galėtų vykdyti (jų apimtis greičiausia būtų nedidelė), gautų pajamų vargu ar užtektų padaliniams išlaikyti. Tai ne tik pablogintų Centrinės kredito unijos veiklos rodiklius, bet ir padidintų šios unijos veiklos rizikingumą. Taip pat neaišku, kaip tokių padalinių steigimas atsilieptų visam kredito unijų judėjimui Lietuvoje. Be to, pradėjus veikti Centrinės kredito unijos užsienio padaliniams, žymiai išsiplėstų veiklos spektras, apimdamas ne tik vietos, bet ir tarptautinę rinką. Tuo būdu tokioms kredito įstaigoms, mūsų nuomone, būtų pilnai taikomi ES direktyvų reikalavimai ir ypatingai dėl kapitalo bazės. 5) Nuostata, jog paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti dydis neturi viršyti 5 procentų Centrinės kredito unijos turto, mūsų nuomone, yra gana rizikinga, t.y. šis procentas nuo viso turto yra pernelyg didelis.
6) Nepriimtinas kredito unijų priežiūros dubliavimas. Vadovaujantis LR kredito unijų įstatymu, Lietuvos bankas prižiūri kredito unijų veiklą, “kol bus sukurta savaveiksmė kredito unijų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai”. Atsižvelgdami į tai, siūlome, kad kredito unijų priežiūrą vykdytų Centrinė kredito unija savarankiškai, o Centrinę kredito uniją prižiūrėtų centrinis bankas. 46 str. pavadinime numatytos priežiūrinės sankcijos, tačiau pačiame straipsnyje nekalbama nei apie poveikio priemones, nei apie priežiūros pagrindus.
7) Abejotina 2 straipsnio 1 dalies antro sakinio nuostata dėl vertimosi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu. Manytume, kad tai banko operacija.
8) Svarstytina, ar tinkamai apibrėžta “sutrikusio kredito unijos mokumo” sąvoka, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonė, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui ar jį viršija, laikoma nemokia.
9) Minėto įstatymo 5 straipsnyje reikėtų atskirti operacijas, kurioms atlikti reikalinga licencija, ir kitas funkcijas.
10) Tikslintinas 5 straipsnio 1 dalies 19 punktas. Operacijos, kurias turi teisę atlikti unija, turėtų būti nustatytos įstatyme.
11) Siūlome išbraukti 5 straipsnio 1 dalies 20 punktą, nes neaišku, kokia dar veikla, kuri nenumatyta įstatyme, galima užsiimti, tuo labiau, kad 16 str. 1 dalyje numatyta, jog Centrinė kredito unija gali vykdyti visas funkcijas ir teikti paslaugas, numatytas 5 str., tik gavusi priežiūros institucijos leidimą. 12) Taisytini: 6 straipsnio 1 punktas (įstatymuose nenustatyta galimybė skirti kredito unijos laikinąjį administratorių), 3 punktas (tikslintinas sąskaitos pavadinimas), 15 punktas (palūkanos turėtų būti mokamos už kitų asmenų sąskaitose, atidarytose Centrinėje kredito unijoje, esančias lėšas).
13) Siūlome 8 straipsnio pirmą dalį derinti su 2 ir 7 straipsnių nuostatomis.
14) Abejotina, ar “turėti pagrindinį pajų” yra teisė, o ne pareiga (9 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
15) Taisytinas 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas (brauktinas žodis “laikymo”), 3 punktas (abejotina, ar pagrįstas reikalavimas laikyti lėšas tik Centrinėje kredito unijoje. Toks kredito unijų teisės atsidaryti sąskaitas ribojimas nenumatytas ir kredito unijų įstatyme. Be to, nevisiškai aiški sąvokos ”laikyti” prasmė), 4 punktas (pateiktame Kredito unijų įstatymo projekto 7 straipsnyje iš viso nenumatyta tokia teisė), 6 punktas (čia ne unijos nario pareiga).
16) Atsižvelgiant į 2 straipsnyje pateiktą pagrindinio kapitalo sąvoką, svarstytina, ar tinkamai suformuluota 11 straipsnio 2 dalis.
17) 12 straipsnio 9 dalyje reikėtų nurodyti, kur steigėjus atstovaus jų įgalioti atstovai, arba iš viso išbraukti šią dalį.
18) Tikslintina 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata “ir/ar nurašymas steigėjų sąskaita”.
19) Nesuprantama, kodėl 13 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir daugelyje kitų įstatymo projekto straipsnių) kartu naudojami jungtukai “ir/ar”, nes iš pateiktos redakcijos galima daryti išvadą, kad norima suteikti teisę atsidaryti vieną sąskaitą ir Lietuvos banke, ir komerciniame banke (vargu ar tai įmanoma). 20) 15 straipsnio reikalavimus tikslinga iškelti prie licencijos suteikimą reglamentuojančių nuostatų.
21) 16 straipsnyje tikslintina neaiški ir niekur kitur įstatymo projekte neminima sąvoka “finansinės paslaugos” (įstatymo projekte reikėtų apsispręsti dėl sąvokų “veiklos rūšis”, “operacijos”, “finansinės paslaugos”, “funkcijos” vartojimo, nes daugeliu atveju tie patys dalykai vadinami skirtingai). Be to, taisytinas 2 dalies 4 punktas (nepagrįstai (nėra jokių kriterijų išduoti leidimą) varžo kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai unijai), 6 punktas (visiškai neaiški redakcija).
22) Neaišku, kokiu tikslu 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte vardijama, kas turėtų būti įstatuose, jeigu tai išsamiai nustatyta 17 straipsnyje.
23) Tikslintinas 19 straipsnis, kadangi registraciją atlieka rejestro tvarkytojas. 24) Taisytini 20 straipsnio 3 dalies 4 punktas (įstatymo projekte nenumatyta, kad skirti ar rinkti vadovus reikalingas leidimas), 7, 9, 10 punktai (priežiūros institucijai turėtų būti svarbus ne pats patvirtinimas, o duomenys apie šiuose punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymą), 11 punktas (tikslintina nuostata “kai kurios kitos finansinės paslaugos”). Be to, 20 straipsnio 4 dalis derintina su 16 straipsnio 1 dalimi. 25) Neaišku, kodėl ribojama visuotinio susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl unijos likvidavimo (21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo projekte reikėtų nustatyti atvejus, kada visuotinis susirinkimas privalo priimti sprendimą uniją likviduoti, pvz., atšaukus licenciją. Be to, taisytinos 21 straipsnio 3 ir 4 dalys (kartojasi tos pačios normos), 4 dalies 1 punktas (neaišku, kuo skiriasi uniją įregistravusi institucija ir rejestro tvarkytojas), 5 dalis (neaišku, kokie įstatymai reglamentuoja kredito unijų likvidavimą).
26) Projekto 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Centrinė kredito unija gali teikti paskolas likvidumui palaikyti Centrinės kredito unijos narėms pusės metų laikotarpiui bei papildomai pratęsti šią paskolą dar pusės metų laikotarpiui. Įstatyme nėra apibrėžta, kokių veiksmų turėtų imtis Centrinė kredito unija tuo atveju, jei kredito unija, turinti likvidumo problemų, negalės grąžinti jai suteiktos paskolos likvidumui palaikyti. Siūlome įstatyme numatyti, kokių priemonių šiuo atveju turėtų imtis Centrinė kredito unija. Be to, tikslintina 22 straipsnio 6 dalies nuoroda, kadangi 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra normų, kuriomis galima būtų vadovautis.
27) Iš 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų galima daryti išvadą, kad susirinkimas turi būti sušauktas visais atvejais, kai numatoma spręsti visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl šią dalį reikėtų papildyti visais 27 straipsnyje nurodytais klausimais arba išbraukti 1 ir 2 punktus. Be to, pagrindas sušaukti susirinkimą turėtų būti ne kreipimasis į teismą, o teismo sprendimas (28 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai). 28) Projekto 30 straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog visuotinis Centrinės kredito unijos susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant prieš tai nustatytų terminų, jei visi Centrinės kredito unijos nariai su tuo sutinka. Tačiau šiuo atveju nėra apibrėžiama, kokiu būdu toks sutikimas yra įforminamas. Siūlytume apibrėžti, kokiu būdu toks sutikimas turėtų būti įforminamas. 29) Taisytini 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas (tikslintinos nuorodos, nes minimuose straipsniuose nėra normų, kuriomis galima būtų vadovautis), 5 punktas (derintinas su 39 straipsnio 1 dalimi). Šio straipsnio 10 punkte nustatyta, jog valdyba investuoja laisvas Centrinės kredito unijos lėšas į VVP, Lietuvos banko vertybinius popierius ir kitas likvidžias investicijas, kai tuo tarpu 5 straipsnio 1 dalyje prie Centrinės kredito unijos funkcijų nustatoma, kad laisvos lėšos investuojamos į VVP, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius. Todėl siūlytume 34 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip pat, kaip ir 5 straipsnio 1 dalį. 30) 36 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiau nustatyti, ar priežiūros institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei kredito unijai, nes tokia informacija gali būti teikiama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Be to, neaišku, kas atliks 36 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.
31) Tikslintina 37 straipsnio 1 dalis, nes už unijos darbuotojų padarytą žalą tretiesiems asmenims turėtų atsakyti pati unija. 32) Tikslintinas 38 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, nes vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, minėtame sakinyje išdėstytas sąlygas atitinka visi revizijų komisijos nariai. Be to, šioje dalyje tikslintina, kokia kvalifikacija reikalinga revizoriui ir sąvokos “administratorius” reikšmė.
33) Brauktina 41 straipsnio 1 dalis, nes pagrindinio kapitalo sąvoka apibrėžta 2 straipsnyje.
34) 44 straipsnio 4 dalyje tikslintina nuoroda į 3 dalį, kadangi joje nekalbama apie dividendų mokėjimą. 1. Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas kredito unijos apibrėžimas. Lietuvos banko nuomone, “diskutuotina, ar tikslinga, kad kredito unijos nariais galėtų būti personalinės įmonės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkinės bendrijos, šių subjektų įtraukimas padidintų unijų veiklos riziką, be to, pačios kredito unijos taptų panašesnės į smulkius kooperatinius bankus, kurių veiklą turėtų būti taikomi kur kas griežtesni reikalavimai bei didesnis kapitalo dydis”.
1. Siekiant išvengti Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių kredito įstaigų veiklą, reikalavimų taikymo kredito unijų veiklai, kredito unijas tikslinga priskirti ne kredito įstaigų, bet finansinių įmonių kategorijai. Be to, juridinių asmenų narystė kredito unijoje yra diskutuotina. Atsižvelgdami į tai, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą kredito unijos apibrėžimą siūlome išdėstyti taip: “Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis institucijomis, ūkinėmis bendrijomis ir individualiosiomis (personalinėmis) įmonėmis savanoriškai įsteigta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka veikianti finansinė įmonė, telkianti savo narių ir asocijuotų narių (toliau – narių) pinigines lėšas jų ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.’
2. Projekto 2 straipsnio 12 ir 13 dalyje pateiktus sutrikusio kredito unijos likvidumo ir sutrikusio mokumo sąvokas siūlome redaguoti ir išdėstyti taip; “ Sutrikęs kredito unijos likvidumas – kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus artimiausiais mėnesiais rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įsipareigojimų įvykdymą. “Sutrikęs kredito unijos mokumas – kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo ir kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius įsipareigojimus’. 3. 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto pirmame sakinyje vietoj žodžių ‘kreditorių – centrinės kredito unijos ir kredito unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis’ įrašyti žodį ‘narių’, kadangi visų kredito unijos narių kreditorių raštiškų sutikimų dėl išstojimo iš Centrinės kredito unijos gavimas vargu ar įmanomas, o be to – ar tikslingas.
4. 22 straipsnio 4 dalies išbraukti sakinį; “Valdybai nutarus, paskolos terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam, kaip dar pusės metų laikotarpiui”. Siūlome šią dalį papildyti sekančiai; “Paskolų likvidumui palaikyti sąlygos turi būti numatytos paskolų sutartyse’.
5. 22 straipsnio 5 dalį atitinkamai tikslinti pagal šiuose pasiūlymuose pateiktą patikslintą sutrikusio kredito unijos likvidumo apibrėžimą.
6. įstatymo projekto 46 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: “Priežiūros institucija kolegialiu nutarimu gali taikyti poveikio priemones esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) priežiūros institucijai suteikta neteisinga informacija; 2) priežiūros institucijai nepateikta būtina centrinės kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai; 3) nesilaikyta nustatytų normatyvų; 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai’. 7. Įstatymo projekto 46 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: “Priežiūros institucija gali taikyti šias poveikio priemones: 1) įspėti centrinę kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas (moratoriumas); 3) reikalauti nušalinti arba nušalinti centrinės kredito unijos valdybos narį (narius) ar administracijos vadovą; 4) reikalauti sustabdyti ar sustabdyti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių) įgaliojimus; 5) sustabdyti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti valdybą, administracijos vadovą ir paskirti laikinąjį administratorių; 6) apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke; 7) atšaukti centrinės kredito unijos licenciją.’ |
Sutikti.
Nesutikti su nepritarimu, kad iš valstybės lėšų būtų suformuojamas pradinis stabilizacijos fondas Sutikti su nuomone, kad netikslinga formuoti stabilizacijos fondą skolintomis lėšomis.
Iš dalies atsižvelgti į nuomonę.
Sutikti su nuomone.
Nepritarti.
Nepritarti, kad kredito unijų priežiūrą vykdytų Centrinė kredito unija savarankiškai. Sutikti su pastaba dėl priežiūros sankcijų.
Abejonėms nėra pagrindo.
Sutikti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Sutikti.
Pritarti.
Nepritarti.
Sutikti su abejone.
Pritarti siūlymui išbraukti žodį “laikymo”; Abejonė dėl reikalavimo laikyti lėšas tik centrinėje kredito unijoje yra nepagrįsta; Pritarti abejonei dėl sąvokos “laikyti” prasmės; Nepritarti siūlymui taisyti 4 punktą; Sutikti su pasiūlymu taisyti 6 punktą.
Nesutikti su pastaba.
Pritarti pasiūlymui konkretizuoti, kur steigėjus atstovaus jų įgalioti atstovai. Pritarti .
Sutikti su pastaba.
Nepritarti.
Sutikti su pastaba dėl sąvokų sunorminimo. Nesutikti su pasiūlymu taisyti 2 dalies 4 punktą. Sutikti išbraukti 6 punktą.
Sutikti su pastaba.
Sutikti su pasiūlymu. Pritarti pasiūlymui dėl 3 dalies 4, 7, 9, 10 ir 11 punktų, taip pat dėl 4 dalies.
Nesutikti su nuogąstavimais dėl neaiškumų ir visuotinio susirinkimo teisių ribojimo. Sutikti su pasiūlymu dėl 21 straipsnio 3 ir d dalių bei 4 dalies 1 punkto, taip pat 5 dalies.
Sutikti su pastaba dėl 22 straipsnio 4 dalies. Iš dalies pritarti pasiūlymui dėl 22 straipsnio 6 dalies.
Pritarti pasiūlymams.
Pritarti siūlymui.
Pritarti siūlymams.
Pritarti pasiūlymams dėl aiškesnės tvarkos.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Sutikti.
Iš dalies sutikti.
Nepritarti
Pritarti
Iš dalies sutikti
Iš dalies pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
|
Argumentai išdėstyti Lietuvos banko pasiūlyme, taip pat nurodyti žemiau dėl Seimo narių, Komiteto išvadų rengėjų E.Kunevičienės, A.Plokšto pateikto 4 pasiūlymo. a) Įgyvendinus Stabilizacijos fondo steigimo nuostatas iš šalies centrinio banko iš esmės būtų perimtos paskutinio skolintojo funkcijos kredito unijų atžvilgiu (2 straipsnio 7 dalis), kurias šis bankas vykdė iš esmės naudodamas valstybės finansinius išteklius. Todėl yra visiškai logiška nuostata, numatanti, kad vėliau jis funkcionuotų kaip savarankiškas paskutinio pasiskolinimo šaltinis; b) Argumentai dėl skolintų lėšų naudojimo pateikti žemiau (žr. Išvados rengėjų nuomonę dėl Vyriausybės pasiūlymo šiuo klausimu). a) Projekte atsižvelgta į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 18 rašte Nr. 3-49 pateiktas pastabas dėl kredito institucijų kapitalo dydžio; b) Metodologijos klausimai spręstini poįstatyminiuose teisės aktuose. Centrinės kredito unijos steigimosi bei jos vystymosi pradžioje padalinių steigimo užsienyje klausimas neaktualus. Todėl šiuo metu galima atsisakyti teisės steigti padalinius užsienyje.
a) Centrinės kredito unijos veiklos riziką, be kitą ko, paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti teikimo sąlygos gana detaliai ir griežtai yra įtvirtinamos įstatymo projekte. b) papildomi argumentai yra išdėstyti žemiau dėl Seimo narių, Komiteto išvadų rengėjų E.Kunevičienės, A.Plokšto 12 bei 18 pasiūlymų. a) Centrinė kredito unija nėra valstybės institucija ir todėl jei negali būti perduotos valstybės funkcijos. Kredito įstaigų priežiūros funkcijas valstybė vykdo visose stabilios ekonomikos funkcionavimą palaikančiose šalyse. Išimtys praktikuojamos (pvz. Lenkijoje) ten, kur žemutinės grandies kredito įstaigos nėra savarankiški juridiniai asmenys. Mūsų šalies sąlygomis tokios išimtys negalėtų būti taikomos ir dėl dabartinio teisinio kredito unijų statuso (savarankiški juridiniai asmenys) ir dėl per menko dabartinių kredito unijų finansinio pajėgumo kad iš šių unijų lėšų būtų galima išlaikyti priežiūros aparatą; b) Būtina papildyti projekto 46 straipsnį numatant Centrinei kredito unijai taikytinas priežiūros sankcijas. c) Priežiūros pagrindai yra nustatyti šiuo metu galiojančio Lietuvos banko įstatymo 36 straipsnyje, todėl netikslinga šiuos pagrindus perkelti į Centrinės kredito unijos įstatymą. Centrinė kredito unija iš esmės yra specializuotas kooperatinis bankas. Būtų nelogiška neleisti šiam bankui vykdyti bankų operacijų. Klausimas yra išspręstas atsižvelgiant į Lietuvos banko 2000 04 04d. rašte Nr. 125/233 bei finansų ministerijos 2000 04 28d. rašte Nr. 0701-02 pateiktus siūlymus. Šį darbą turėtų atlikti priežiūros institucija, išleisdama atitinkamus savo teisės aktus. Redaguotina numatant, kad Centrinė kredito unija atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas. Argumentai išdėstyti pasiūlyme.
a) Tikslintinos atitinkamos Kredito unijų įstatymo nuostatos; b) Redaguotina 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 15 punktai. 8 straipsnio 1 dalyje sprendžiamas Centrinės kredito unijos vidaus registro tvarkymo klausimas. Iš 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto būtina išbraukti žodžius “pagrindinių pajų taip pat…”. a) Būtina suderinti indėlio sutarties sąvoką su civilinio kodekso sąvokomis; b) Neįtvirtinus reikalavimo laikyti laisvas lėšas Centrinėje kredito unijoje būtų sunku įgyvendinti vieną iš pagrindinių kooperatinės bankininkystės tikslų – telkti savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Šis principas ypatingai aktualus kaimo kredito unijoms, kuriose narių poreikiai kreditoriams labai priklauso nuo kaimo darbų sezoniškumo ir lėšas šiuo atveju būtina persiskolinti iš miestuose veikiančių kredito unijų. Be to, Kredito unijų įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad kredito unijų dalyvavimą centrinės kredito unijoje reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas; c) Būtina suderinti sąvoką “laikyti” atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4681 straipsnio nuostatas; d) 4 punkto nuostatų būtinumas susijęs su naujai įsikūrusios Centrinės kredito unijos ne tuojau pat įgyjamomis galimybėmis turėti visose rajonų centruose padalinius, gebėsiančius visapusiškai aptarnauti savo narius; e) Būtina suredaguoti 6 punktą pertvarkant jį į 9 straipsnio 6 dalį. Pakankamai aiškiai apibrėžta kapitalo sąvoka. Argumentai išdėstyti pasiūlyme.
Būtina žodžius “ir/ar” pakeisti žodžiais “ir šių kaštų’. Būtina redaguoti.
Licencijos suteikimą reglamentuojančios atskiros nuostatos yra išdėstytos ne tik 20 straipsnyje, bet ir 16 straipsnyje. Todėl pasiūlymas nevisiškai pagrįstas. a) Sąvoka “finansinės paslaugos’ keistina į sąvoką “operacijos, kurioms atlikti išduodama licencija”; b) 5 straipsnio 1 dalies 19 punkto sąvoką “kitas funkcijas bei operacijas” konkretizuotina papildant žodžiais “kredito įstaigai būdingas”; c) 2 dalies 4 punkte numatytam išduoti leidimui kriterijai turėtų būti panašūs į visoms kitom kredito įstaigoms taikomus kriterijus, atsižvelgiant į Centrinės kredito unijos, vykdančios specialios paskirties banko funkcijas, ypatumus, apibrėžtus įstatyme; d) Išbrauktina neaiški 6 punkto redakcija. Būtina išbraukti perteklinę teksto dalį. Redaguotina.
Būtina patikslinti bei suredaguoti atskiras 3 ir 4 dalies nuostatas.
a) atsižvelgiant į ypatingą Centrinės kredito unijos reikšmę visos kredito unijų sistemos likvidumui palaikyti bei iš šalies centrinio banko perimamai paskutinio pasiskolinimo šaltinio funkcijai atlikti, valstybinė priežiūros institucija neturėtų nusišalinti nuo atsakomybės priimant lemiamą sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidumo; b) būtina išbraukti perteklines teksto dalis bei konkretizuoti 5 dalį. a) Įstatymo projekto 36 straipsnio redakcijos tobulinimo argumentai išdėstyti pasiūlyme; b) Konkretizuotinos 27 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos.
Išbrauktini pertekliniai punktai bei redaguotini 6 ir 17 punktai.
Turėtų būti įformintas raštiškas sutikimas.
Reikalinga suderinti bei redaguoti 34 straipsnio nuostatas.
a) a) 36 straipsnio 3 dalį papildyti sakiniu " Priežiūros institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei kredito unijai susitarime su ja nustatyta tvarka bei terminais"; b) b) Būtina redaguoti 36 straipsnio 8 dalį, taip pat papildyti 34 straipsnio 2 dalies 6 punktą, numatant, kad Centrinės kredito unijos valdyba, be kita ko, sudaro sandorius su kredito unijomis dėl paskolų suteikimo sutrikusiam kredito unijų mokumui atstatyti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti. c) Reikalinga patikslinti redakciją. d) Redaguotina numatant, kad revizoriais gali būti asmenys, įgiję revizoriui reikalingą kvalifikaciją. e) Esminė kapitalus apibūdinanti dalis turėtų išlikti ir specialiame kapitalų sudėtį reglamentuojančiame skyriuje. Tikslintina nuoroda
Argumentai ir sprendimo būdai pateikti .Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. P-2073 (dėl Lietuvos banko 2000 04 14 rašte Nr. 125/233pateiktų analogiškų siūlymų.
Argumentai išdėstyti žemiau dėl Lietuvos banko 2000 05 01. Rašte Nr. 120/271 pateikto siūlymo šiuo klausimu, taip pat pateikti biudžeto ir finansų komiteto išvadoje “dėl Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projekto Nr.P-2072 ’dėl Lietuvos banko 2000 01 28d. rašte Nr. 125/53 ir 2000 04 14d. rašte Nr. 125/233 pateiktų 1 ir 2 siūlymų.
Sąvokų apibrėžimai turi būti labiau sukonkretinti.
Argumentai išdėstyti žemiau dėl Seimo narių komiteto išvadų rengėjų E.Kunevičienės, A.Plokšto 2000 04 25d. Seime įregistruotų pasiūlymų (11 pasiūlymas). Argumentai išdėstyti žemiau dėl Seimo narių, Komiteto išvadų rengėjų E.Kunevičienės, A.Plokšto 2000 04 25d. Seime įregistruotų pasiūlymų (17 pasiūlymas). Būtina suvienodinti įstatyme vartojamų sąvokų turinį. Būtina įstatymo projekte numatyti priežiūros institucijos taikytinų poveikio priemonių pagrindus.
Būtina įstatymo projekte suformuluoti tikslesnes poveikio priemones, kurias priežiūros institucija galėtų taikyti Centrinei kredito unijai. |
|
|
Lietuvos bankas (2000 05 01 raštas Nr. 120/271) |
Tikslintinas 2 str. 2 dalyje pateiktas kredito unijos apibrėžimas. Diskutuotina, ar tikslinga, kad kredito unijos nariais galėtų būti juridiniai asmenys (žemės ūkio kooperatyvai). Šių subjektų įtraukimas padidintų kredito unijų veiklos riziką, be to, pačios kredito unijos taptų panašesnės į smulkius kooperatinius bankus, kurių veiklai būtų taikomi kur kas griežtesni reikalavimai bei didesnis kapitalo dydis. Kredito unijos apibrėžimą siūlome išdėstyti taip: “Kredito unija – kooperatiniai pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis ir religinėmis institucijomis savanoriškai įsteigta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka veikianti finansinė įmonė, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau – narių) pinigines lėšas jų ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę”. |
Nepritarti |
1) Kredito kooperatyvų taip pat ir žemės ūkio kooperatyvų veikla Lietuvoje sovietinės okupacijos metais buvo visiškai likviduota. Tuo tarpu kitose Europos bei pasaulio valstybėse šių kooperatyvų veikla vystėsi glaudžioje tarpusavio sąveikoje. Pvz. Kipro, Airijos, Kanados ir kitų valstybių kredito unijų (kredito kooperatyvų) nariais bei klientais yra ir kiti gamybiniai kaimo kooperatyvai. Be to pastarųjų kooperatyvų vystymasis neįmanomas be kreditų kooperatyvų greitesnio kūrimosi bei vystymosi. 2) Kiti argumentai išdėstyti aukščiau dėl Finansų ministerijos 2000 04 28d. rašte Nr. 0701-02 pateikto 1 siūlymo.
|
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Rimvydas Raimondas Survila (Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo projektui (P-2072)) |
1) Išbraukti III skirsnio 9 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir naujai šį punktą išdėstyti taip: 3) savo lėšas laikyti Centrinėje kredito unijoje, Lietuvos ir užsienio bankuose; 2) Išbraukti III skirsnio 9 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir naujai šį punktą išdėstyti taip: 4) gali skolintis arba priimti indėlius iš kitų kredito unijų ar bankų, taip pat skolinti jiems lėšas;
3) V skirsnio 22 straipsnio 1 dalyje išbraukti skaičių - 10 ir šį punktą išdėstyti taip: 1. Kredito unijos - Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam tikslui atidarytoje sąskaitoje turi laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau kaip 5 procentus visų terminuotų ir neterminuotų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo, papildymo bei grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi visuotinio susirinkimo patvirtinta kredito unijų likvidumo palaikymo politika;
4) VII skirsnio 41 straipsnio 5 dalyje išbraukti skaičių 10000 ir įrašyti skaičių 5000 ir šį punktą išdėstyti taip: 5. Minimalus pagrindinio pajaus dydis 5000 litų. Centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. |
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti |
Siūlymas išplėsti Centrinės unijos narių – kredito unijų įgalinimus prieštarauja Kredito unijų įstatymo projekto Nr. P-2073 35 straipsnio nuostatoms, kuriomis siekiama laisvas vienų kredito unijų lėšas panaudoti kitų – kredito išteklių stokojančių kredito unijų reikmėms. Tai ypač aktualu kaimo kredito unijoms, kuriose kreditų poreikis yra sezoninio pobūdžio. Visuotinis centrinės kredito unijos narių susirinkimas, vadovaudamasis projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktu, turės galimybę pats nustatyti rezerve laikomų lėšų procentą. Argumentai yra išdėstyti aukščiau (žr. Išvadą dėl Lietuvos banko nuomonės 10000 Lt pajinio įnašo įmokėjimo klausimu). |
|
2.
3.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1999 12 15 posėdžio protokolas Nr. 55)
Seimo nariai, Komiteto išvadų rengėjai E.Kunevičienė, A.Plokšto (2000 04 25 Seime įregistruoti pasiūlymai)
|
1) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektui Nr. P-2072.
2) Įstatymo projekte išbraukti nuostatą, nustatančią, kad Centrinės kredito unijos narėmis gali būti kredito unijų asociacijos, kadangi šio įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti tik kredito unijų veiklos stabilumą bei atkurti jų sutrikusį mokumą.
3) Apsvarstyti, ar tikslinga formuoti Stabilizacijos fondą skolintomis lėšomis, kadangi tokiu atveju sutrikęs kredito unijos likvidumas ar mokumas būtų kompensuojamas svetimais pinigais. Tai turėtų įtakos pačiai Centrinei kredito unijai, kuriai, pablogėjus padėčiai, gali nepakakti nuosavo kapitalo saviems įsipareigojimams vykdyti. Siūlytume, kad į Stabilizacijos fondą būtų atskaitoma ir iš kredito unijų uždirbto pelno.
4) Centrinės kredito unijos kapitalo struktūrą apibūdinančias įstatymo projekto nuostatas suderinti su Europos Sąjungos direktyvos Nr. 89/299 reikalavimais, kadangi kapitalas yra pagrindinis galimų nuostolių amortizavimo veiksnys. Be to, įvairioms rizikoms amortizuoti I, II ir III lygio kapitalai taikomi skirtingai. Reikia įvertinti tai, kad beveik visų veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo metodologijoje skaičiuotinis kapitalas nustatomas būtent pagal šios direktyvos reikalavimus.
5) Apsvarstyti, ar tikslinga leisti steigti Centrinės kredito unijos padalinius užsienyje, kadangi steigiant tokius padalinius labai išaugtų Centrinės kredito unijos veiklos išlaidos. Tai padidintų šios kredito unijos veiklos rizikingumą. Be to, išsiplėtus veiklai į užsienio rinkas, būtų taikomi ES direktyvų reikalavimai, ypač dėl kapitalo bazės 6) Atsižvelgiant į kredito unijų finansine galimybes bei techninį pasiruošimą tapti Centrinės kredito unijos narėmis ir turint omenyje esamą ekonominę situaciją bei lėšų poreikį būtinosioms valstybės reikmėms finansuoti, teikiamo įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti ilgesnį Centrinės kredito unijos steigimosi terminą – iki 2001 metų pabaigos.
1. Iš 2 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios Centrinės kredito unijos sąvoką, išbraukti žodžius “kredito unijų asociacijų”.
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius “viešosiomis įstaigomis” , “ūkinėmis bendrijomis”, “personalinėmis įmonėmis”ir “(toliau -narių)”, po žodžių “telkianti savo narių” įrašyti žodžius “ir savo asocijuotų narių (toliau šios sąvokos apibrėžime – narių) bei klientų” ir visą šią dalį išdėstyti taip: “Kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau šios sąvokos apibrėžime – narių) bei klientų pinigines lėšas narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.” 3. Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies išbraukti sakinį “Kredito unijų asociacijos gali būti Centrinės kredito unijos narėmis”.
4. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių žodžius “10000 litų”, apibrėžiančius minimalų pajaus dydį, pakeisti žodžiais “1000 litų”.
5. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą “sutrikusio likvidumo” sąvokos redakciją išdėstyti taip: “12. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą, arba kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti likvidumo normatyvo vykdymą.”
6. Projekto 2 straipsnio 13 dalies redakciją išdėstyti taip: “13. Sutrikęs kredito unijos mokumas – kai yra požymių, kad nevykdomas kredito unijos kapitalo pakankamumo normatyvas, ir (ar) kai ateinančių trijų mėnesių laikotarpyje kredito unijos turtas (skaičiuojant grynąja verte pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką) gali tapti lygus arba mažesnis už jos balansinius bei nebalansinių straipsnių įsipareigojimus.”
7. Iš projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto išbraukti žodžius “viešųjų įstaigų”.
8. Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius “ir kredito unijų asociacijos”.
9. Iš projekto 8 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius “kredito unijų asociacijos”, taip pat žodžius “įmonės, įstaigos, organizacijos”
10. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje išvardintas Centrinės unijos nario teises papildyti įrašant tokį papildomą punktą: “11) išstoti iš Centrinės kredito unijos tik tada, kai apie rengimąsi išstoti buvo paskelbta “Valstybės žinių “ priede “Informaciniai pranešimai” , ir kai dėl išstojimo bus gauti šios kredito unijos kreditorių – Centrinės kredito unijos ir kredito unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis, raštiški sutikimai. Išstojančios kredito unijos pajai bei jos lėšos, laikomos Centrinėje kredito unijoje likvidumo palaikymo rezerve ir indėliuose, yra grąžinami Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.”
11. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje išvardintas Centrinės kredito unijos narės - kredito unijos pareigas papildyti įrašant tokį papildomą punktą: “6) išpirkti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimus papildomus pajus pagal Centrinės kredito unijos steigimo sutartyje bei kituose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir Centrinės kredito unijos susitarimuose nustatytas sąlygas bei tvarką.”
12. Projekto 10 straipsnio 1 dalies, kurioje apibrėžiami narystės kredito unijoje pasibaigimo atvejai, gale įrašyti tokius papildomus žodžius: “…, taip pat išstojus kredito unijai iš Centrinės kredito unijos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta tvarka.” 13. Išbraukti projekto 10 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi. 14. Iš projekto 12 straipsnio 3 dalies išbraukti 2 punkto žodžius “2) bet kuri įregistruota kredito unijų asociacija”, o 1 punkto tekstą “bet kuri įregistruota kredito unija Lietuvos Respublikoje” perkelti į 3 dalies pabaigą, išbraukiant 1 punktą. 15. Projekto 12 straipsnio 7 ir 8 dalių žodžius “10000 litų”, apibrėžiančius minimalų pajaus dydį, pakeisti žodžiais “1000 litų”, o 12 straipsnio 8 dalies skaičių “529” pakeisti skaičiumi “5299”.
16. Įrašyti į projekto 12 straipsnį tokią papildomą 9 dalį: “9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija - Centrinės kredito unijos narė 2002 metais įsigyja dar 4000 papildomų pajų, kurių kiekvieno vertė po 1000 litų, arba suteikia Centrinei kredito unijai vidutinio termino subordinuotą paskolą palankiomis Centrinei kredito unijai sąlygomis.” Buvusią 12 straipsnio 9 dalį laikyti 10 dalimi, o 10 dalį - 11 dalimi.
17. Projekto 22 straipsnio 1 dalies žodžius “5 procentus” išbraukti ir vietoje jų įrašyti žodžius “Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo nustatytą procentą”, o šio straipsnio 4 dalies pabaigoje įrašyti papildomai tokius žodžius: “šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygas bei paskolos apdraudimą nustatant sutartyje.”
18. Projekto 23 straipsnio 8 dalies pabaigoje papildomai įrašyti šiuos žodžius “, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 35 ir 36 straipsnių nuostatomis bei Stabilizacijos fondo komisijos nustatyta tvarka.” ir visą šią dalį išdėstyti taip: “8. Lėšos kredito unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolų forma, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 35 ir 36 straipsnių nuostatomis bei Stabilizacijos fondo komisijos nustatyta tvarka.”. 19. Projekto 41 straipsnio 4 ir 5 dalių žodžius “10000 litų”, apibrėžiančius minimalų pajaus dydį, pakeisti į žodžius “1000 litų”, o iš 41 straipsnio 3 dalies išbraukti žodžius “kredito unijų asociacijų”.
20. Projekto 46 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama Centrinės kredito unijos veiklos priežiūra, pertvarkyti į 1 ir 2 dalis ir šias dalis suredaguoti bei išdėstyti taip: “1. Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, Centrinės kredito unijos veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos bankas.” 2. Vadovaudamasi šiuo įstatymu, priežiūros institucija nustato Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros atlikimo tvarką”. Buvusią 46 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 21. Projekto 46 straipsnio 2 dalį, nustatančią Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus, papildyti 5 punktu: “5) didelių paskolų;”
22. Projekto 46 straipsnį papildyti 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: “9. Priežiūros institucija šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodytos sankcijos taikomos priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu, esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) priežiūros institucijai suteikta neteisinga informacija; 2) priežiūros institucijai nepateikta būtina Centrinės kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai; 3) nesilaikyta nustatytų normatyvų; 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.”
23. Projekto 51 straipsnio 1 dalies žodžius “Rengiant 2000 metų Privatizavimo fondo 2000 metų pirmo pusmečio” pakeisti žodžiais “Rengiant bei tvirtinant Privatizavimo fondo 2001 metų pirmojo pusmečio”, o šio straipsnio 2 dalies žodžius “iki 2000 metų sausio 1 d.” pakeisti žodžiais “iki 2000 metų liepos 1 d.” ir žodžius “iki 2000 metų lapkričio 1 d.” pakeisti žodžiais “iki 2001 metų lapkričio 1 d.”.
|
Sutikti.
Pritarti.
Pritarti siūlymui nenaudoti skolintų lėšų Stabilizacijos fondui formuoti. Nepritarti siūlymui, kad į Stabilizacijos fondą būtų atskaitoma iš kredito unijų uždirbto pelno.
Iš dalies atsižvelgti į nuomonę.
Sutikti su nuomone.
Sutikti su siūlymu pratęsti terminą.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies sutikti.
Iš dalies sutikti
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti
Pritarti.
Iš dalies pritarti
Pritarti.
|
Išvados dėl pasiūlymų pateikiamos žemiau. Argumentai išdėstyti Vyriausybės pateiktame siūlyme.
Įstatymo projekte numatomu sukurti Stabilizacijos fondu iš šalies centrinio banko iš esmės yra perimamos paskutinio pasiskolinimo šaltinio funkcija (2 straipsnio 7 dalis), kurią šis bankas iš esmės vykdė valstybės lėšomis. Todėl yra visiškai logiška nuostata, numatanti, kad vyriausybė padeda suformuoti pirminį stabilizacijos fondą, kad vėliau jis funkcionuotų kaip savarankiškas paskutinio pasiskolinimo šaltinis. a) Projekte, jau atsižvelgta į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 18 rašte Nr. 3-49 pateiktas pastabas dėl kredito institucijų kapitalo dydžio; b) Metodologijos klausimai spręstini poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriuos priimti turėtų kredito įstaigų priežiūros institucija. Argumentai yra nurodyti aukščiau (žr. Išvadą dėl Lietuvos banko 4-osios pastabos).
Ilgesnis Centrinės kredito unijos steigimosi terminas sudarytų palankesnes sąlygas šiai kredito unijai įsisteigti bei funkcionuoti. Argumentai pateikti aukščiau (dėl Vyriausybės 1999 12 15 posėdžio protokole nr. 55 pateikto 2 pasiūlymo.
Tikslinama redakcija atsižvelgiant į Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr.P-2073 nustatytas sąvokas.
Argumentai pateikti aukščiau dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies. Nustatant mažesnį minimalų pajaus dydį būtų sudaroma galimybė greičiau pritraukti gausesnį narių – kredito unijų skaičių ir sudaryti sąlygas kredito unijų sistemos vystymuisi bei vėlesniam pajų išpirkimui iš Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Sąvokos apibrėžimas turėtų būti labiau sukonkretintas atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2000 04 28d. rašte Nr. 0701-02 pareikštas pastabas.
Sąvokos apibrėžimas turėtų būti labiau sukonkretintas atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2000 04 28d. rašte Nr.0701-02 pareikštas pastabas.
Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 2 dalies. Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies.
Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies. Išstojančios kredito unijos turėtos patikimumo garantijos sumažėtų, todėl šios unijos kreditoriai turėtų teisę pareikšti savo nuostatą šiuo klausimu.
Atsižvelgiant, kad įstatymo projekte (41 straipsnis) Centrinės kredito unijos nario minimalaus pajaus dydį numatoma sumažinti nuo 10000 litų iki 1000 litų, turėtų būti nustatyta pareiga išpirkti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimus pajus. Būtina patikslinti bei konkretizuoti nuostatą.
Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies. Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių. Ši nuostata bei jos įgyvendinimas sudarytų palankesnes sąlygas kredito unijų sistemos bei kooperacijos vystymuisi Lietuvoje. Siūloma nuostata sudarytų palankesnes sąlygas pačių kredito unijų iniciatyva sparčiau plėtoti kredito unijų likvidumo palaikymo sistemą. Šiuo papildymu būtų sukonkretintas Stabilizacijos fondo veikimo mechanizmas.
Argumentai pateikti aukščiau dėl projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių bei 2 straipsnio 1 dalies. Būtina redaguoti atsižvelgiant į Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. P-2073 52 straipsnio nuostatas.
Būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Būtina aptarti įstatyme numatytų sankcijų, kurios gali būti taikomos Centrinei kredito unijai, taikymo pagrindus, atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2000 04 28d. rašte Nr.0701-02 pareikštas pastabas. Terminai tikslinami atsižvelgiant į tai, kad užtruko Centrinės kredito unijos įstatymo svarstymas Seime.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas (1999 m. lapkričio 17 d. išvada) |
1) Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į komiteto patarėjos pastabas.
2) Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis projekto 2 straipsnio dalys ir jų punktai turėtų būti sunumeruoti. Šiuo požiūriu derintini ir kiti projekto straipsniai ( pvz. - 5,19);
3) Projekto 2 straipsnyje apibrėžiant Centrinės kredito unijos sąvoką sakoma, jog tai yra “kooperatiniais pagrindais suorganizuota, <…> kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė”. Reikėtų tikslinti šios sąvokos apibrėžimą;
4) Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma viena iš Centrinės kredito unijos funkcijų – “atstovauja kredito unijų interesams”. Čia matyt turėta mintyje kredito unijų - Centrinės kredito unijos narių interesų atstovavimas. Tuomet reikėtų tikslinti minėtą straipsnį; 5) Projekto 5 straipsnio 1 dalies 19 punkte išdėstyta nuostata, jog Centrinė kredito unija be išvardintų funkcijų šiame straipsnyje, atlieka ir kitas funkcijas bei operacijas, kokias Centrinei kredito unijai paveda jos nariai. Nėra aišku, kokios tos kitos funkcijos. Projekto 9 straipsnyje nurodoma, jog Centrinės kredito unijos narės privalo laikytis unijos įstatų. Todėl Centrinės kredito unijos narės negalėtų duoti pavedimų, o Centrinė kredito unija vykdydama ir atlikdama funkcijas bei operacijas, veikti ne pagal LR Kredito unijų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatų nustatytą tvarką. 6) Projekte numatoma Centrinės kredito unijos likvidavimo ir reorganizavimo galimybė. Tuo tarpu projekto IV skirsnyje aptartos tik steigimo ir likvidavimo sąlygos. Nenumatyta reorganizavimo procedūra;
7) Reikėtų tikslinti projekto 15 straipsnio bei 20 straipsnio nuostatas, kur kalbama apie reikalavimus, keliamus Centrinės kredito unijos personalui. Nėra aišku kokie tie reikalavimai, juo labiau, kad minimas ir techninis pasirengimas. Ar tai personalo techninis pasirengimas, ar kaip 20 straipsnyje nurodyta “pakankamas techninis pasirengimas patikimai kredito įstaigos veiklai užtikrinti”; 8) Projekto 2, 21, 28, 29, 30, 36 ir kt. straipsniuose vartojami skirtingi terminai “visuotinis susirinkimas”;“visuotinis narių susirinkimas”; “susirinkimas”; “atstovų visuotinis susirinkimas”. Reikėtų juos suvienodinti;
9) Projekto 22 bei 27 straipsniuose reikėtų atsisakyti termino “politika” (visuotinio susirinkimo patvirtinta kredito unijų likvidumo palaikymo politika; paskolų palūkanų politika; Stabilizacijos fondo formavimo bei naudojimo politika). Pagal Lietuvių kalbos žodyną: “Politika – tai valstybės reikalų tvarkymo, valstybinės valdžios teorija ir praktika”; 10) Reikėtų suderinti projekto 34,36 straipsnių nuostatas. 34 str.2 dalies 7 punkte nurodoma, jog “stabilizacijos fondo komisijos pavedimu, valdyba kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą”, o 36 str. 5 dalyje, jog “Stabilizacijos fondo komisija nustato kredito įnašų į Stabilizacijos fondą dydį, įmokėjimo tvarką ir sąlygas<…>”. Tuo tarpu 36 str. 6 dalyje teigiama,jog “Stabilizacijos fondo komisija kartu su Centrinės kredito unijos administracija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą”; 11) Derintinos projekto 34 straipsnio ir 39 straipsnio nuostatos. Vienur sakoma, jog “Valdyba Centrinės kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais”, kitur, jog “Centrinės kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais Centrinės kredito unijos darbuotojais”;
12) Projekto 41 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, kadangi apie Centrinės kredito unijos minimalų pagrindinį kapitalą kalbama projekto 11 straipsnyje;
13) Būtų logiška, jeigu Centrinė kredito unija vykdytų kredito unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis veiklos priežiūrą. Todėl projekto 47 straipsnio pavadinime prieš žodį “kredito” reikėtų įrašyti žodžius “jos narių-“;
14) Projekto 50 straipsnis yra perteklinis, nes apie teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už Centrinei kredito unijai padarytus nuostolius bei apie subjektus, kuriems taikoma atsakomybė yra kalbama projekto 37 straipsnyje;
15) Projekte nėra aptarta Centrinės kredito unijos nario teisė išstoti iš šios kredito įstaigos bei išstojimo tvarka;
16) Vargu ar reikėtų įstatymu įtvirtinti pasiūlymus Vyriausybei, kaip tai padaryta projekto 51 straipsnyje. |
Nepritarti
Sutikti su pastabomis
Nepritarti
Sutikti
Sutikti su pastabomis
Sutikti su pastaba
Sutikti su pastaba
Iš dalies pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Sutikti
Nesutikti
Iš dalies sutikti
Nesutikti |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto keliami klausimai turėtų būti sprendžiami pagrindiniame komitete; Atitinkamų straipsnių dalių ir jų punktų galutinis suderinimas galėtų būti atliktas redaguojant projektą. Argumentai yra išdėstyti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 2-osios pastabos); Argumentai yra išdėstyti aukščiau).
Argumentai yra išdėstyti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo teisės departamento 7-osios pastabos).
Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 21-osios pastabos). Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 17-osios pastabos).
Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 19-osios pastabos). Sąvoka ‘politika” keistina į žodžius “pagrindiniai principai”.
Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 25-osios pastabos).
Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 29-osios pastabos). Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 30-osios pastabos). Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 32-osios pastabos). Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 28-osios pastabos). Argumentai yra pateikti aukščiau (žr. Išvadą dėl Seimo Teisės departamento 33-osios pastabos). Projekto 51 straipsnyje išdėstyti esminiai ir lemtingiausi įstatymo įgyvendinimo veiksniai, be kurių įstatymo projektas netektų prasmės. |
|
2. |
Kaimo reikalų komitetas (1999 m. Spalio 25d. išvada Nr.32(106)) |
Esminių pasiūlymu bei pastabų nepateikė. Projektui pritaria. |
|
|
7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą, numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas E.Kunevičienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Priedai:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, 26 lapai.
Komiteto pirmininkas Juozas Listavičius