Dvidešimt septintasis (462) posėdis
2000 m. gegužės 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Kolegos, prašom paprašyti žurnalistų, kad jie paliktų mūsų salę.

Labas rytas, gerbiamieji, pradedame rytinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir prašyčiau tylos. Mūsų užsiregistravo 68.

2000 m. gegužės 2 d. (antradienio) darbotvarkė

Dėl šios dienos darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas. Toliau reikia susitarti dėl Transporto priemonių savininkų projekto ir dėl kitų dalykų.

Pirmiausia norėčiau pasakyti dėl vieno svarbaus projekto, dėl Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projekto. Prieš mano akis yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Kadangi man, kaip pirmininkui, ji nėra šimtu procentu palanki, todėl aš visų, kuriems nesuteikiau žodžio, J.Bernatonio, J.Olekos, ir neskelbiau balsavimo dėl siūlomos pertraukos, prašyčiau leisti kolegiškai atsiprašyti. Etikos ir procedūrų komisija siūlo, kadangi būta pažeidimų, kad Seimas ne visai gerai nukėlė apsisprendimą dėl pataisų į priėmimo procedūrą, siūlo šiandien grįžti prie svarstymo procedūros ir apsispręsti dėl nebalsuotų pataisų. Kolegos, todėl įrašytas svarstymo tęsinys, aš dar sykį kartoju. Prašyčiau ypač mano didžiųjų kritikų taip pat ir paramos vedant posėdžius.

Dabar dėl kitų darbotvarkės reikalų Seimo narys A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti Transporto priemonių savininkų įstatymą atidėti, nes premjeras nori susitikti su frakcijomis ir pakalbėti dėl šio įstatymo, taip pat ir mūsų nutarime yra numatyta, jog reikėtų frakcijose apsvarstyti Vyriausybės nutarimą dėl įmokų tarifų. Tačiau frakcijos šito dar nesvarstė. Dėl tų dviejų priežasčių prašyčiau šiandien neįrašyti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Biudžeto ir finansų komiteto nary. Vakar Seniūnų sueigoje buvo keliama mintis kol kas nesvarstyti šio projekto, priimti Seimo sprendimą, kad kol kas jis būtų nesvarstomas. Ar galėtume tai padaryti bendruoju sutarimu? Galime tai padaryti bendruoju sutarimu. 1-7a, 1-7b projektai bus svarstomi vėliau, jeigu premjerui pavyks susitarti su politinėmis partijomis. Seimo narys P.Papovas norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Ne. B.Visokavičienė norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Ne. Kolegos, tada kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės ir gal jums tiktų šios dienos darbotvarkė, tik tada Ignalinos projektas atsikeltų iš 12.20 valanda anksčiau. Prašom dėmesio visus suinteresuotus kolegas! Mūsų užsiregistravo 84. Taigi, pradedame dirbti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493A(2*) (priėmimo tęsinys)

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas, mūsų kelis kartus mėgintas tęsti ir priimti, bet dabar jau tikrai patekęs į pagrindinę darbotvarkę. Taigi, jau tikrai dabar priėmimas, kolegos. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493(2)A variantas. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską. Aš žinau, kad komitete būta daug diskusijų ir galbūt jau yra susitarta dėl visų pataisų. Pavyzdžiui, S.Čirba, kiek žinau, yra atsiėmęs, galbūt B.Visokavičienė neteikia savo pataisos? Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Pakankamai sudėtinga situacija, nes komitetas prašo dar prie kelių straipsnių, kurie jau buvo priimti, sugrįžti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar jūs neprieštarautumėte? Keletas straipsnių yra priimta, problemų nekeliantys straipsniai. Galbūt galima pradėti priėmimą iš naujo, jeigu, žinoma, kas nors manęs neapkaltins savivaliavimu.

E.BIČKAUSKAS. Aš nesiūlyčiau iš naujo pradėti priėmimą. Tie, kurie neturi jokių pastabų…

PIRMININKAS. Gerai, pastraipsniui. Dėkoju. Kolegos, niekas nesiginčijame. Pone pranešėjau, jums žodis.

E.BIČKAUSKAS. Taigi 2 straipsnis.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio problemų nėra, ar ne?

E.BIČKAUSKAS. Ne. Aš sustosiu prie tų straipsnių, kuriuose yra tam tikrų problemų, o gal kolegos pataisys, jeigu aš ką nors netyčia praleisiu. Taigi 2 straipsnis. Čia iš esmės pakeistas korupcijos apibrėžimas, komiteto suredaguotas. Suredaguotas atsižvelgiant į Europos konvencijas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas. Tiek. Jūs turbūt visi turite komiteto pastabas ir siūloma 2 straipsnį suredaguoti taip, kaip jisai yra suredaguotas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar mes galime priimti 2 straipsnio redakciją tokią, kokią siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pirma norėčiau paprašyti pirmininko ir pateikėjo. Kai prieisime prie tų straipsnių, kuriuos jau buvome priėmę, tai pagal procedūrą mes turime pirma atšaukti tą balsavimą, paskui visa kita daryti.

Dabar dėl esmės, kas dabar yra siūloma. Aišku, jeigu pavyko komitetui rasti geresnę redakciją, aiškesnį apibrėžimą, tai, be jokios abejonės, reikėtų jį priimti ir jam pritarti, nes tie apibrėžimai, mes žinome, labai dažnai sukelia visokių kolizijų ir teismuose, ir juos vartojant. Labai gerai, kad mes gavome laiko dar truputį patobulinti ir patikslinti apibrėžimą. Jeigu pranešėjas mano, kad tas naujas apibrėžimas yra tikslesnis, reikėtų jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Argumentai už. Gerbiamieji kolegos, kas prieštarautų? A.Katkus norėtų prieštarauti.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes labai atidžiai išstudijavome ir su teisininkais, ir su praktiškai dirbančiais žmonėmis. Tai, kas yra pasiūlyta Teisės ir teisėtvarkos komiteto, aš turiu omeny visus pasiūlymus, visi bus priimti, išskyrus vieną, būtent dėl 2 straipsnio antrosios dalies, kur yra antra, ten buvo papildyta dar trečia, ketvirta dalimis. Trečią, ketvirtą reikia palikti, nes atitinka konvenciją, bet korupcijos apibrėžimas yra labai sunkiai skaitomas. O labiausiai sujaudino, kad priešpaskutinėje eilutėje yra toks sakinys, aš dalį pacituosiu: “arba priėmimas pasiūlymo ar pažado”. Gerbiamieji, čia yra pavojingas dalykas, gali pasiūlyti tyčia, gali įvairiai. Todėl aš siūlyčiau apsispręsti Seimui balsavimu dėl tos antrosios dalies, balsuoti. Kaip Seimas nutars, taip ir bus. Antrąją dalį reikėtų palikti tokią, kokia ir buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime identifikuoti, kad problema yra antroji dalis – korupcijos apibrėžimas, o dėl kito teksto, kurį siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susitarti?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos? Galime. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

E.BIČKAUSKAS. Aš tiek noriu pasakyti, kad teisės teorijoje visame pasaulyje iš viso neegzistuoja korupcijos apibrėžimas, kuris būtų priimtinas visiems. Ir aš nesakau, kad tai yra tobulas apibrėžimas, jis tiesiog panaudotas iš tarptautinių konvencijų. Man taip pat, kaip ir ponas A.Katkus sako, ne viskas šiame apibrėžime patinka. Bet kito nėra, pasaulis dar kol kas nesurado.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime, kaip ir susitarėme praeitą kartą, svarstydami nereikalauti 29 Seimo narių balsų dėl pataisų? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dėl antrosios dalies. Problema yra viena: 2 straipsnio antroji dalis, kuria apibrėžiama korupcija. Pagrindiniame projekte yra vienas apibrėžimas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlyme yra kitas apibrėžimas. Balsuosime ir susitarsime, pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Tai ar pritarta?

PIRMININKAS. Ne, dėl antrosios dalies siūloma balsuoti.

E.BIČKAUSKAS. Tai prašom balsuoti. Siūlau pritarti…

PIRMININKAS. Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už palaikys G.Imbrasienės siūlomą naująjį korupcijos apibrėžimą, balsuojantys prieš arba susilaikantys palaikys tą korupcijos apibrėžimą, kuris ateina iš ankstesnio teksto. Visiems aišku? Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad priimtume G.Imbrasienės siūlymą dėl antrosios dalies – už, kiti – kitaip.

Už – 53, gerbiamieji kolegos. Taigi pasirenkama korupcijos redakcija, kurią balandžio 21 d. siūlymu teikia G.Imbrasienė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

Pone pranešėjau, dar dėl 2 straipsnio pirmosios dalies.

E.BIČKAUSKAS. Taip, dėl pirmosios dalies, aš čia tiesiog praleidau.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio!

E.BIČKAUSKAS. Yra kolegos A.Sėjūno ir grupės pataisos, kurios buvo apsvarstytos komitete. Joms nebuvo pritarta, o esmę galbūt išdėstys pats ponas A.Sėjūnas. Esmė ta, kad STT būtų iš dalies pavaldi Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ar A.Sėjūnas siūlytų balsuoti dėl pirmosios dalies?

E.BIČKAUSKAS. Komitetas nepritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš norėčiau šiek tiek argumentuoti. Kova su korupcija yra vykdomosios valdžios pareiga ir kompetencija. Konstitucija įpareigoja Vyriausybę tvarkyti krašto reikalus, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra numatyta, kad Vyriausybė rengia ilgalaikę kovos su korupcija programą ir vadovauja jos įgyvendinimui. O dabar Vyriausybė pagal šį mūsų įstatymą ir šitą formuluotę visiškai nušalinta nuo kovos su korupcija. Atmetus sampratą, kad tai nėra vykdomosios valdžios kompetencija, neaišku, kas koordinuos ir įgyvendins priemones, kas atsakys už kovos su korupcija vadovavimą. Ar pajėgs viena nedidelė institucija susitvarkyti? Prezidentas nei struktūros, nei štabo šiam klausimui neturi, Seimas taip pat. Seimo prievolė yra prižiūrėti Vyriausybės veiklą. Manau, kad nušalinti Vyriausybę nuo atsakomybės už korupcijos lygmenį netikslinga. Vyriausybė turi ir struktūras, ir operatyvines priemones, ir gali koordinuoti kovos su korupcija programą. Todėl, aš manau, reikia įrašyti tą pataisą ir įrašyti, kad ši institucija yra atskaitinga ir Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas prieštarautų A.Sėjūno siūlymui.

S.PEČELIŪNAS. Gal būtų sunku suformuluoti tiesioginį prieštaravimą, bet aš matau vieną problemą. Jeigu kokia nors institucija yra atskaitinga ne vienai kuriai nors institucijai, o dviem, trim ir daugiau, faktiškai ji pasidaro neatskaitinga niekam. Todėl, aš manyčiau, mums reikėtų apsispręsti ir padaryti šitą naują tarnybą atskaitingą kam nors vienam. Šiuo atveju yra arba dviem, arba trim, bet kokiu atveju ne vienam lieka atskaitinga, ir tai nėra gera situacija.

Posėdžio pirmininko norėčiau paprašyti, kai vyksta alternatyvus balsavimas, apie tai ir pranešti, nes prieš tai vyko būtent toks balsavimas ir kai kas nežinodami balsavo susilaikydami, o tie balsai tuo atveju nėra skaičiuojami. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Balsuojant dėl pataisos nebūtina alternatyviai…

S.PEČELIŪNAS. Bet jūs formulavote: tas – už tą, tas – už tą.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Žodis E.Bičkauskui.

E.BIČKAUSKAS. Dėl pono S.Pečeliūno pastabos. Deja, nėra tokios registruotos pataisos. Dėl pono A.Sėjūno. Aš ir praeito posėdžio metu sakiau, kad pakankamai skeptiškai žiūriu į šį įstatymą. Bet jeigu mes priėmėm politinį sprendimą, kad ta institucija turi būti iš tikrųjų savarankiška, tai ji neturi būti pavaldi Vyriausybei. Kitaip ji lygiai taip pat per Policijos departamentą, per Vidaus reikalų ministeriją pavaldi Vyriausybei. Tokiu atveju nereikėjo šio įstatymo iš viso. Bet jeigu toks politinis sprendimas priimtas, aš siūlau palikti taip, kaip yra dabar suformuluota mūsų tekste.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuosime dėl A.Sėjūno siūlymo dėl 2 straipsnio pirmosios dalies. Pagrindiniame tekste parašyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atskaitinga Respublikos Prezidentui ir Seimui. A.Sėjūnas dar siūlo įrašyti “ir Respublikos Vyriausybei”. Gerbiamieji kolegos, kas paremtų A.Sėjūno siūlymą?

Už – 18, prieš – 33, susilaikė 19. A.Sėjūno siūlymui nėra pritarta.

Dabar galime balsuoti dėl viso 2 straipsnio. Ar reikėtų balsuoti dėl viso 2 straipsnio, kolegos? L.Sabutis norėtų paremti šį straipsnį.

L.SABUTIS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį. Be abejo, pritarsiu šiai redakcijai, bet Teisės departamentas anksčiau, tai yra gruodžio 8 d., rašė dėl 2 straipsnio pirmosios dalies. Ar buvo atkreiptas dėmesys į pirmąją dalį, kaip siūlė Teisės departamentas, nes tai labiau atitinka anksčiau priimtus įstatymus? Aš dabar turiu gerbiamojo A.Katkaus pasirašytą redakciją ir matau, kad joje visiškai neatsižvelgta. Jeigu liko tokia pat bendra redakcija įstatyme, tuomet kelia abejonių. Daugiau pastabų neturiu ir kviečiu balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Kolegos, 2 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

E.BIČKAUSKAS. Komitetas įvairiapusiškai studijavo.

PIRMININKAS. 3 straipsnis, pone pranešėjau, ir komiteto siūloma pirmosios dalies redakcija.

E.BIČKAUSKAS. 3 straipsniui, aš nežinau, kaip S.Pečeliūnas žiūrės, nes komitetas siūlo iš esmės redakcinę pataisą. Ar reikėtų visas procedūras daryti, t.y. atšaukti sprendimą ir taip toliau, ar galime priimti 3 straipsnį?

PIRMININKAS. Ar grįžtame, kolegos, bendruoju sutarimu prie 3 straipsnio? Kolegos, pradžioje sutarėme, kad draugiškai svarstysime komiteto siūlymus. Gal neprieštarautumėte, kolega Sauliau? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnio pirmoji dalis ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymai. Ar reikėtų dėl jų ginčytis, ar galime pritarti? A.Katkus prašo žodžio. Ar, kolega, yra kokių problemų?

J.A.KATKUS. Aš manau, kad jokių problemų neturėtų būti, mes galėtume priimti bendru sutarimu arba, jeigu jau prieštarauja, balsuoti. Reikia priimti, čia faktiškai redakcinė pastaba.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime susitarti dėl 3 straipsnio pirmosios dalies? Taigi pasirenkame tą redakciją, kurią siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime priimti visą 3 straipsnį? 3 straipsnis priimamas.

E.BIČKAUSKAS. 4 straipsnis jau priimtas. 5 straipsnis patikslintas diskusijų metu, bet tai irgi daugiau redakcinio pobūdžio, komiteto patikslintos pataisos.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti redakcinio pobūdžio pastaboms, teikiamoms Teisės ir teisėtvarkos komiteto, dėl 5 straipsnio? Pritariame bendruoju susitarimu. Dėkoju. 6 straipsnis. Labai atsiprašau, tada A.Sėjūno ir grupės pataisų dėl 5 straipsnio jau nėra.

E.BIČKAUSKAS. Suredaguotas atsižvelgiant…

PIRMININKAS. Dėkoju. Nereikalaujama balsuoti. 6 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 6 straipsnis jau priimtas.

PIRMININKAS. Priimtas. 7 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Priimtas. 8 straipsnis buvo atidėtas, bet aš manau, kad balsuoti taip pat nereikėtų, nes atidėjimo esmė buvo tokia pati, kaip balsavome dėl 2 straipsnio pirmosios dalies. Iš esmės principas tas pats.

PIRMININKAS. Kolegos, 8 straipsnis suderinamas su 2 straipsniu. 9 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 9 straipsnis jau priimtas. 10 straipsnis taip pat priimtas.

PIRMININKAS. 11 straipsnis. Kiek žinau, S.Čirba atsiima savo pataisą. Dėkoju. Taigi dabar komiteto siūloma 11 straipsnio redakcija.

E.BIČKAUSKAS. Iš esmės tai vėl susieta su 2 straipsnio pirmąja dalimi. Iš principo sprendimas jau priimtas.

PIRMININKAS. Ar galime priimti tokią 11 straipsnio redakciją, kokią siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Priimame. 11 straipsnis priimtas. (Balsai salėje)

E.BIČKAUSKAS. Komiteto posėdžio metu buvo analizuojami visi pasiūlymai.

PIRMININKAS. 12 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 12 straipsnis jau priimtas.

PIRMININKAS. 13 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 13 straipsnis komiteto yra suredaguotas iš naujo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nuoširdžiai prašau tylos. Jeigu jūs dar galite patikėti posėdžio pirmininko nuoširdumu, yra didžiulis triukšmas, ypač dešinėje pusėje. 13 straipsnis priimamas. 14 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 14 straipsnis jau priimtas.

PIRMININKAS. 15 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 15 straipsnis. Minutėlę, aš…

PIRMININKAS. Pirmosios dalies ketvirtąją ir penktąją dalis siūlo taisyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

E.BIČKAUSKAS. Svarstant komitete buvo išanalizuotos visos pastabos ir Teisės departamento buvo pataisyta bei suredaguota.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 15 straipsnį su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymais? Priimame. 16 straipsniui taip pat yra šiokių tokių siūlymų.

E.BIČKAUSKAS. Komiteto pasiūlymai, išanalizavus visas pataisas…

PIRMININKAS. 16 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisomis. 17 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 17 straipsnį komitetas taip pat siūlo šiek tiek perredaguoti.

PIRMININKAS. Taigi penktoji dalis.

E.BIČKAUSKAS. Atsižvelgta irgi į visas pastabas.

PIRMININKAS. 17 straipsnis priimamas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabomis. 18 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 18 straipsnis jau buvo priimtas. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 19 straipsnis – B.Visokavičienės siūlymas, pone pranešėjau, ar ne?

E.BIČKAUSKAS. Taip. Komitetas šiai pataisai nepritarė.

PIRMININKAS. Neargumentuosite? Ne. Suteikiu žodį B.Visokavičienei, kad ji argumentuotų savo siūlymą dėl 19 straipsnio.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, pagrindiniam komitetui siūlė keisti straipsnio pavadinimą, be to, reglamentuoti socialines garantijas nurodant, kurie įstatymai kokias socialines garantijas suteikia. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Valstybės tarnybos įstatymu yra išreiškiama bendra valstybės politika dėl apmokėjimo už darbą, dėl visų socialinių garantijų. Ten kalbama ir apie jėgos struktūras, ir apie Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jeigu šiandien Seimas nepritars mano pasiūlymui, vadinasi, po to, kai mes priimsime, o mes dabar jau svarstome Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, labai greitai, už dviejų ar trijų savaičių, reikės keisti visą šitą įstatymą. Juk Valstybės tarnybos įstatyme pasakyta, kokie priedai mokami už stažą, kas reglamentuoja valstybines pensijas, kuris įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo pensijas ir pan. Aš nežinau, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria šiam mūsų siūlymui. Juk ne Statutas reglamentuoja darbo apmokėjimą ir socialines garantijas, o Valstybės tarnybos įstatymas, Apmokėjimo įstatymas ir visi kiti specialieji įstatymai, į kuriuos mes jau įrašėme Specialiųjų tyrimų tarnybą. Todėl manau, kad Seimas šiandieną turėtų pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, šiuo atveju mano, pasiūlymui ir balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų, todėl kviečiu registruotis. Žodis E.Bičkauskui. Registruojamės.

E.BIČKAUSKAS. Mes iš tiesų komitete matėme ir svarstėme šią problemą, bet galvojome taip, kad arba reikia pakeisti viską kompleksiškai, pavadinkim, dėl visų jėgos struktūrų, arba vis dėlto kol kas palikti. Jeigu reikės, tada visus įstatymus pakeisime kompleksiškai. Tokios buvo mūsų mintys. Mes iš karto negalime, nes nėra Valstybės tarnybos įstatymo. Jeigu jis būtų priimtas, tai mes net ir nebūtume įrašę. Kol kas tai nėra reglamentuota.

PIRMININKAS. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria B.Visokavičienės siūlomoms 19 straipsnio pataisoms. Kokia jūsų nuomonė? Kas pritartų B.Visokavičienės siūlomai 19 straipsnio redakcijai, tas balsuoja už. Kiti – kitaip. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)

Už – 12, prieš – 24, susilaikė 18. Siūlymui nepritarta. Taigi 19 straipsnis lieka toks, koks pateiktas pagrindiniame tekste. Ar galime priimti 19 straipsnį? Priimame. 20 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Priimtas.

PIRMININKAS. 21 straipsnis taip pat. 22 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 22 straipsnyje nedidelė redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Redakcinė pataisa – vietoj žodžio “prokuratūra” yra įrašytas žodis “prokuratūros”. 22 straipsnis priimtas. 23 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Priimtas.

PIRMININKAS. Ir 24 straipsnio data.

E.BIČKAUSKAS. 24 straipsnyje nustatyta birželio 1 d. data, nes nerealu, kad įstatymas įsigaliotų, kaip parašyta, gegužės 1 d.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 24 straipsnį su birželio 1 d. data?

Dėkoju, pone pranešėjau, įstatymas priimtas pastraipsniui. Kas kalbėtų dėl viso įstatymo dėl motyvų? Ar B.Visokavičienė kalbėtų? B.Visokavičienė dėl viso įstatymo projekto.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Man labai gaila, kad Seimas taip nieko nenori girdėti, nenori girdėti ir pagrindinis komitetas. Aš noriu jūsų paklausti. Labai įdomu, kaip po to, kai šis įstatymas bus priimtas, jūs visiems pareigūnams pakeisite apmokėjimo sąlygas, kaip jūs pakeisite socialines garantijas? Ar tai bus lengva padaryti? Dabar kaip tik yra proga išreikšti bendrą valstybės politiką, kuri yra nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Kažkodėl tyli Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nors jis tokioms nuostatoms jau yra pritaręs. Vėliau bus labai komplikuota pakeisti socialines garantijas, nes šiuo įstatymu į įstatymą yra perkeliamos Vyriausybės nutarimo nuostatos. Pažeisdami bendrą sistemą, bendrą politiką ir bendrą tvarką, mes tik komplikuojame pačios Vyriausybės darbą, pagaliau erziname žmones.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas po labai ilgų diskusijų, po labai didelių pasipriešinimų pagaliau išvys dienos šviesą. Aš tikiuosi, kad jis padės aktyviau ir efektyviau kovoti su korupcija. Kai kurie būsimi pakeitimai gal nieko nepadarys, nes, kai bus priimtas įstatymas dėl socialinių reikalų, Valstybės tarnybos įstatymas, gal reikės vieną kitą straipsnį keisti. Ką padarysi. Bet šiuo metu mes negalime juo remtis, nes nėra tokio įstatymo, todėl aš siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš neturiu labai pagrįstos nuomonės, kiek ši nauja institucija padės kovoti su korupcija. Mes kol kas nežinome efektyvių vaistų, kaip kovoti su šiuo blogiu, tačiau aš matau kitą blogį. Matau blogį, kad kuriant naujas struktūras einama lengviausiu – pasipriešinimo keliu. Joms daug žadama, didinamos socialinės garantijos, visiškai neatsižvelgiant į bendrą paletę, į bendrą mūsų valstybės situaciją. O po to pabandykite žengti atbulinį žingsnį – iš karto atsiranda ir Konstitucinio Teismo, ir visokios kitokios išvados, kad štai bloginti nieko negalima. Aš nežinau atvejų, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, sudarytas iš visų politinių frakcijų atstovų Seime, liktų visiškai neišgirstas ir į jo nuomonę būtų numojama ranka. Aš suprantu, kad ta tarnyba kam nors ir suteikia vilčių kovoti su vėjo malūnais, bet socialine prasme tai yra dar vienas pretekstas, kaip suskaldyti visuomenę. Aš negalėsiu pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paprieštaraučiau gerbiamosios kolegės B.Visokavičienės nuomonei, kad Seimo nariai nenori girdėti. Juk žinote, kad su šiuo įstatymu komitetas dirbo daugiau kaip pusę metų, buvo sulaukta įvairių priekaištų dėl vilkinimo. Buvo kur kas sunkiau apsispręsti dėl vienos ar kitos nuostatos, nėra jis toks tobulas, kaip norėtume, tačiau manau, kad rastas optimaliausias variantas, kokį tik buvo galima rasti, ir tiesiog siūlau balsuoti už šį variantą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ne. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, sunku nepritarti visiems, kalbėjusiems dėl balsavimo motyvų. Įstatymas parengtas, svarstytas, ko gero, bus ir priimtas. Vis dėlto yra daug spragų, nes veikla yra tikrai subtili. Jau vien tai, kad įstatymas priimamas atskirai institucijai (o tai mūsų valstybėje pasitaiko nedažnai), kelia šiokį tokį įtarimą. Tačiau korupcijos mastai pasiekė tokį lygį, kad nieko neveikti tikrai yra neįmanoma. Todėl manyčiau, kad nepaisant spragų, kurių tame įstatyme yra, visų pirma turiu galvoje pavaldumą… negalima neatsižvelgti ir į ponios B.Visokavičienės abejones ir išsakytus priekaištus, viršininkų skyrimo tvarką, kompensacijas… Ten yra daug netikslumų, bet jie nėra tokie, kad tas įstatymas būtų atmestas. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas būtų priimtas, pradedame balsuoti.

Už – 67, prieš – 1, susilaikė 15. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas yra priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 25, 47, 134, 142, 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1494A(2*) (priėmimas)

Ačiū, kolegos. Vėl kviečiu į tribūną E.Bičkauską – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Jokių pastabų šitam projektui aš nesu gavęs, tai yra lydimasis įstatymas, kuris kyla iš pagrindinio įstatymo, dėl to reikia atitinkamai pakeisti baudžiamąjį procesą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Liudvikai, ir negali girdėtis. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, aš esu sau ir nekultūringas, ir negražus, sakydamas vyresniems už save ir daug daugiau patyrusiems kolegoms, kad reikia nustoti triukšmauti. Aš prašyčiau, kolegos, tylos, nes L.Sabutis kreipsis į Etikos komisiją dėl mano elgesio. Kolegos, aš prašyčiau tylos dar sykį ir kviečiu susitarti dėl 1 straipsnio.

1 straipsnis. Priimamas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas. Ar kas, kolegos, kalbėtų dėl motyvų? Ne. Registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 25, 47, 134, 142, 143 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas? Kviečiu balsuoti.

Už – 70, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2203(2*) (priėmimas)

Dar vienas lydimasis projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Vėl iš esmės tai yra lydimasis įstatymas, kurį mes turime priimti, kad galėtų egzistuoti pagrindinis įstatymas. Pataisų ir pataisų neturime. Principiniai klausimai aptarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, įstatymas turi 3 straipsnius.

Dėl 1 straipsnio. Susitarėme. Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

3 straipsnis. Priimtas.

Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187, 259¹ straipsnių papildymo įstatymas? Pradedame balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205(2*) (priėmimo tęsinys)

Ir dabar turime baigti priimti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-2205(2). Jis, rodos, priimtas pastraipsniui? Dėl datos? 3 straipsnyje birželio 1 d., ar ne? B.Visokavičienė neprieštarauja. Taigi 3 straipsnyje, kaip ir pagrindiniame įstatymo projekte, birželio 1 d. Kiti straipsniai priimti, ar ne? Kas kalbėtų dėl viso šio įstatymo projekto, kolegos? Nėra norinčių kalbėti. Prieš balsavimą registruojamės. Ir balsuosime, ar priimame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymas? Balsuojame, kolegos. Šis projektas taip pat susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos, mūsų tik ką priimtu, įstatymu.

60 – už, 1 – prieš, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2206(2*) (priėmimo tęsinys)

Šiandien galutinai turime balsuoti ir dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Dėl jo dėl visų straipsnių taip pat yra balsuota. 6 straipsnyje turbūt birželio 1 diena, ar ne? Taip pat kaip pagrindiniame įstatymo projekte. Dėl to niekas neprieštarauja. Kas kalbėtų dėl motyvų, kolegos? Niekas. Gal galime balsuoti nesiregistravę? Registruojamės. Registruojamės, balsuosime, ar priimame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymą. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Taigi ar priimame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymą, gerbiamieji kolegos, klausiu jūsų ir kviečiu balsuoti.

68 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2207(2*) (priėmimo tęsinys)

Dar vienas lydimasis projektas, kurio priėmimą turime baigti, – Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jis priimtas pastraipsniui, kolegos. Paskutiniame 7 straipsnyje turi būti įrašoma birželio 1 diena. Bendruoju sutarimu tai padarome. Ar kas kalbėtų dėl šio įstatymo? R.Survila. Ar tikrai? Matyt, ne. R. Survila nerodo jokių ženklų, kad norėtų kalbėti. Taigi kviečiu registruotis. Registruojamės. 78 posėdžiaujame. Ar priimame šį įstatymą, kolegos? Balsuojame.

61 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2208(2*) (priėmimo tęsinys)

Ir dar vienas projektas, kurį reikia priimti kaip susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu, – Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Rodos, priimtas pastraipsniui, ar ne? Taigi ar kas kalbėtų dėl šio projekto? Niekas. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Taigi Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar priimame šį įstatymą?

Už – 51, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Dėkui. Taigi su šia krūva įstatymų projektų susitvarkėme. Žiūriu į E.Bičkauską ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Galbūt, kolegos, sutiktumėte (kadangi buvo klausimų dėl Teisės departamento pastabų dėl šio projekto), gal neprieštarautumėte, kad redaguojant būtų suderinta su Teisės departamento siūloma technika, nes dėl esmės turbūt susitarėme, o dėl redakcinių dalykų pavedame suredaguoti, kolegos, šį tekstą kiek įmanoma atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus.

Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2437(2*) (svarstymas ir priėmimas)

1-2 klausimas. Viena minute vėluojame svarstyti šį projektą. Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2437. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Kas daro pranešimą? J.Listavičius pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Paskui B.Kuzmickas tars kelis žodžius, nurodančius Užsienio reikalų komiteto poziciją.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Transeuropinio geležinkelio projektas parengtas 1990 metais. Jo tikslas – sukurti efektyvią geležinkelio bei kombinuotojo transporto sistemą tarp Vidurio, Rytų Europos ir kitų šalių. Kartu padėti Vidurio Europos šalims integruotis į visos Europos transporto sistemą. Projektas jungtų 16 šalių. Lietuvos Respublika Transeuropinio geležinkelio projekto veikloje dalyvavo nuo 1992 metų tik stebėtojo teisėmis. 1998 metų spalio mėnesį Lietuva pasirašė Transeuropinio geležinkelio kredito fondo susitarimą. Jis sudarys sąlygas Lietuvos geležinkelius greičiau integruoti į Vakarų Europos geležinkelių tinklą. Pagal kredito fondo susitarimą dėl bendradarbiavimo 1997–2000 metais buvo parengtas darbo programos projektas. Jame numatytos šalių narių siekiant transeuropinio geležinkelio plėtros būtinos kryptys: modernizuoti geležinkelio ir kombinuotojo transporto infrastruktūrą, plėsti ir naudoti duomenų banką, gerinti geležinkelio veiklos organizavimą ir valdymą, tobulinti bei derinti geležinkelio techniką ir technologijas. Transeuropinio geležinkelio projektas turės savo biudžetą, biudžetas bus sudaromas 4 metams iš šalių narių įnašų. Finansavimo užtikrinimas leis laiku ir kokybiškai įgyvendinti projekto tikslus.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą, jam pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kalbėti papildomojo komiteto išvados sakytoją poną B.Kuzmicką.

B.KUZMICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas posėdyje svarstė šio projekto ratifikavimo tikslingumą ir priėjome prie vieningos nuomonės, kad yra tikslinga ratifikuoti šį projektą, nes tai sudarytų geresnes sąlygas Lietuvai integruotis į vieningą Europos transporto sistemą ir tuo pačiu metu padėtų spręsti daugelį ūkinių ir kultūrinių problemų.

Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomojo komiteto, nuomonė yra palanki, mūsų komitetas siūlo pritarti šio projekto ratifikavimui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo.

Galėtume pradėti priėmimą, kaip siūlo Seniūnų sueiga, bet abejoju, ar turėsime tiek Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, o visus, girdinčius mane, kviečiu grįžti į posėdį. Registruojamės ir priimame Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Tuomet mano akys blogai rodo. Gal dar kas norėtų kalbėti dėl motyvų dėl šios ratifikuojamos sutarties? Ne.

Taigi, kolegos, balsuojame, ar priimame Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymą. Pradedame balsuoti.

Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. V.Andriukaitis siunčia dar vieną balsą. Už – 70. Taigi įstatymas priimtas.

1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2425 (priėmimas)

Dar viena sutartis – 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas. Šiandien priėmimas. Priimant turėtų vadovauti A.Kašėta, bet turbūt čia didelių problemų nėra. Ar galime priimti, kolegos, šį įstatymą? Niekas nenori kalbėti. Tuomet dar sykį registruojamės ir balsuosime, ar priimame įstatymą, kurio projekto Nr.P-2425.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti. Kad būtų priimtas 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo įstatymas. Dabar dėl to balsuojame.

Už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2391(2*) (priėmimas)

Klausimas 1-4, projektas Nr.P-2391(2) – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Slavicką. Man rodos, turėtų būti trumpa kalba.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas suteikia galimybę reorganizuojant įmonę keisti įmonės rūšį ne tik į akcinę bendrovę, bet ir į uždarąją akcinę bendrovę. Po svarstymo buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui, kuris ir teikiamas priimti. Kviečiu balsuoti už 19 straipsnio pakeitimą ir papildymą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega pranešėjau. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Taigi kas kalbėtų dėl motyvų? J.Valatka įsijungė pirmasis.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu prisiminti mūsų kadencijos pradžią, kai atėję į valdžią konservatoriai iš karto pasakė: na, jau mes privatizavimo proceso metu būsim geri, puikūs ir skaidrūs. Tačiau dabar praėjus tiek metų iš karto šis įstatymo projektas leidžia manyti, kad šio skaidrumo nelieka. Tai gal nereikia mums tuomet versti į akcinę bendrovę, akcionuoti, viešai deklaruoti akcijas ir taip toliau? Gal iš karto padarykim sąrašą ir tvarkingai parduokim kam norim? Man regis, kad dabar tokio įstatymo priėmimas yra labai labai negeras precedentas, todėl aš, aišku, pasisakau prieš jį.

PIRMININKAS. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, ponas J.Valatka nevisiškai taip paaiškino šį įstatymą. Yra daugybė įmonių, kurios buvo valstybės ar savivaldybės įmonės, ir jos dabar akcionuojamos. Valstybė arba savivaldybė yra vienintelis savininkas, apie jokį privatizavimą šiame etape nekalbama. Ji tiktai bus uždaroji akcinė bendrovė. Jeigu joje dirba 10-15 žmonių, tai jų akcijų akcionavimas, daromas stebėtojų tarybos arba valdybos, išvis yra netikslingas. Po to ji bus atiduodama privatizuoti. Tai kalbama visiškai ne apie tai, paprasčiausiai, kad tą procesą reikia supaprastinti. Aš pažiūrėjau, kiek yra tokių įmonių. Tai yra įvairios Susisiekimo ministerijos mažytės įmonės, kurias reikia kuo greičiau sutvarkyti, o paskui jas reikia atiduoti privatizuoti. Čia visiškai skirtingi dalykai ir nereikia klaidinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš tik galėčiau paantrinti prieš tai kalbėjusiam ponui A.Valatkai, kad manęs neapleidžia nuojauta, kad ši įstatymo pataisa yra teikiama dėl kai kurių konkrečių įmonių, būtent susijusių su privatizavimu, nes šiandien galiojanti tvarka leidžia puikiai atlikti reorganizavimą be jokių problemų. Kam jinai yra teikiama ir kodėl?- na, palauksime mėnesį, du ir pamatysime, kuri įmonė buvo privatizuota remiantis šiuo įstatymu, ir bus viskas aišku. Todėl pritarti tikrai negalima.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Norėčiau išsakyti argumentus, jau remdamasi uždarųjų akcinių bendrovių, kurios priklauso, sakykim, valstybei arba savivaldybei, kontrolės patirtimi. Savivaldybės kontrolierė kaip vieną iš argumentų, kodėl jai neįmanoma yra patikrinti tokių įmonių, pateikia tai, kad uždarųjų akcinių bendrovių administracija mano esanti privati įmonė, kad tai jau yra ne viešo sektoriaus įmonė, todėl tvarko tą turtą kaip nori. Šiuo atveju valstybė, tapdama akcininkė, remdamasi dabar veikiančiais įstatymais, nesugeba apginti savo interesų. Tiksliau, valdininkai, kurie atstovauja, neatstovauja valstybės interesams. Atskaitomybė tokių įmonių nėra vieša. Manau, kaip sakė ir ponas A.Čaplikas, iš tikrųjų paaiškės, kad šis įstatymas yra priimtas kelioms konkrečioms įmonėms, kad būtų galima paskui atlikti privatizavimą. Aš kviečiu Seimo narius pasisakyti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Mes čia klaidžiojam tarp trijų pušų. Kalbama apie tai, kad sudarytume sąlygas valstybinei įmonei tapti akcine bendrove. Kokios rūšies, ar atviros, ar uždaros, čia jau priklauso nuo to, kokia ta įmonė yra. O kad čia painiotume klausimą su privatizavimu, tai mes apskritai ir privatizuojam, nepasisakom prieš, privatizavimas tai nėra keiksmažodis. Bet tai yra ne tas tikslas. Tikslas yra, kad Akcinių bendrovių įstatymas yra kur kas tobulesnis negu Valstybinių įmonių. Jūs pabandykite kontroliuoti valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė veiklą, jūs pamatysite, kokia ten yra sudėtinga situacija, todėl, ko gero, kur kas geriau būtų valdyti, jeigu ji būtų akcinė bendrovė. Todėl reikėtų vis dėlto pakviesti visus suvokti šį dalyką ir balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš vėl turėčiau paprašyti, kad redaguojant būtų atsižvelgta į tai, jog visiškai neseniai mes priėmėme šio įstatymo 19 straipsnio pataisą ir pritarėme, ir buvo redaguota, kad “keičiant valstybės ir savivaldybės įmonės teisinę formą”. Tokia buvo sąvoka priimta tame įstatyme. Dabar vėlgi mes priiminėjam ir teigiam, “kai keičiama įmonės rūšis”. Man atrodo, kad reikėtų suderinti, o iš esmės pritariame bendru sutarimu,- komitetas svarstė, – šioms pataisoms.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dar, ketvirtasis kalbėtojas prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad kolegos išgirstų bent tai, ką sakė ponas L.Sabutis. Mes dabar priimsime šį tekstą, redaguoti jo jau negalime, o tuojau pat bus suredaguota visiškai kitaip ir to paties straipsnio dvi dalys viena kitai prieštaraus. Ar nebūtų geriau dabar bent trumpam atidėti, sutvarkyti tekstą ir tada tęsti procedūrą, kad nekiltų tokių tikrai rimtų kolizijų?

PIRMININKAS. Ar iš tikro yra pavojus, kad dalys gali viena kitai prieštarauti? Ar galime susitarti, kad tekstas bus suderintas su Teisės departamento pastabomis ir mes galime šiandien priimti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra abejonių. Pone pranešėjau, ar jūs po pietų pateiksite naują variantą su Teisės departamento pastabomis ir mes be didelių problemų apsispręsim, ar balsuojam dabar ir jūs paskui redaguojate tekstą su Teisės departamentu? Suteikiu žodį kolegai S.Slavickui ir tada paskutinės kalbos dėl procedūrų. Aš jums būčiau įjungęs mikrofoną.

S.SLAVICKAS. Manau, kad galutinį variantą suredaguosime, o dabar siūlau priimti šią redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojame ir balsuosime, ar priimame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pas mus darosi kažkas nauja. Pirma priimsime, o paskui redaguosime. Tai gal padarome taip, kaip visada darome: pirmiau atneškite galutinį variantą, už kurį ir balsuosime, o ne atvirkščiai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Registruojamės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turbūt jūs puikiai suprantate, kad yra pataisos, kurios yra redakcinio pobūdžio, ir pataisos, kurios yra teisinio pobūdžio ir kurias reikia suderinti. Šiuo atveju, jeigu dabar yra jau priėmimo stadija, tai turi būti viskas padaryta kaip priklauso. Priešingu atveju jūs, vadovaudamasis Statutu, turite atidėti balsavimą ir pasiūlyti autoriams pateikti arba popietiniame posėdyje, arba kitame posėdyje balsuoti už teisiškai suderintą variantą. To reikalauja įstatymų leidybos procedūra.

PIRMININKAS. Arba aš dabar galiu padaryti taip, kaip siūlo S.Slavickas, priimti įstatymo projektą, nes komitetas gali neatsižvelgti į kai kurias Teisės departamento pastabas. Tai nėra privalomas dalykas. Taigi S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tai, ką dabar sakė posėdžio pirmininkas, tai, ką sakė ponas S.Slavickas, tikrai nesueina, atleiskite už pasakymą, galai, ir tai, ką sakė L.Sabutis. Dabar tekste, kuris yra siūlomas priimti, sakoma: “Kai keičiama įmonės rūšis”. Labai aiški juridinė formuluotė. Tai, ką sakė ponas L.Sabutis, kokia yra formuluotė Teisės departamento ir kuri, atrodo, bus priimta, reiškia visai kitą tų įmonių juridinę kategoriją. Taigi tai nėra redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Ir jos pranešėjas nepriima, taigi viskas aišku.

S.PEČELIŪNAS. Jos daryti po priėmimo nebus galima. Mums tada vėl reikės grįžti, atmesti mūsų balsavimą ir taisyti, nes tos dvi formuluotės bus tame pačiame straipsnyje, visiškai skirtingos juridinės formuluotės. Aš tikrai siūlyčiau dabar neskubėti, nes valanda ar dvi nieko nereiškia. Reikia L.Sabučiui, S.Slavickui ir dar kam susėsti prie stalo ir dėl tų dviejų juridinių dalykų rasti bendrą, kad tame pačiame straipsnyje būtų viena juridinė formuluotė, po to ateiti čia, pateikti tą tekstą ir mes priimsime be didelių ginčų. Kodėl dar kartą norima daryti greitai ir bet kaip, sukeliant čia nepasitenkinimą, nelabai paisant Statuto, kai visa tai galima padaryti elegantiškai, juridiškai tiksliai ir tvarkingai. Visa tai kainuotų nuo pusės valandos iki dviejų valandų pertraukos. Man atrodo, laikykimės raidės ir dirbkime nuosekliai, tvarkingai be reikalo neišeidami iš… Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, labai kviečiu taupyti laiką. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad balsuotume už tą variantą, kuriam pritarė pagrindinis Ekonomikos komitetas. Ką kalba, sakykim, L.Sabutis ar S.Slavickas, tai kitas dalykas, pasikalbėti galima, bet balsuokime už tai, ką siūlė komitetas.

PIRMININKAS. Be abejo, niekas neabejoja, kad komiteto pagrindiniam variantui yra pritarta. Taigi dar R.Melnikienė ir tuojau balsuojame.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad uždarosiose akcinėse bendrovėse valstybės ir savivaldybių interesai iš tikrųjų nėra apginti. Todėl iš esmės reikia pakoreguoti tuos įstatymus ir tik tada būtų galima priimti šį teisės aktą.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, tekstas prieš jūsų akis. Dar kartą registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

Posėdžiauja 68 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurio redakcija mums yra išdalyta? Kolegos, kas būtų už tai?

Už – 39, prieš – 19, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. O redakcinės pastabos kaip visada gali būti daromos bet kada redaguojant tekstą. Repliką J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta, kad įstatymas visai nesusijęs su privatizavimu. Tai yra absoliuti neteisybė. Sakykite, kam valstybės įmonė yra akcionuojama? Anksčiau mes turėjome galimybę akcionuoti ją į akcinę bendrovę. Tada tas dalykas buvo daromas viešai. Ir reikia daryti viešai. Buvo labai didelis džiaugsmas, kai konservatoriai atėjo ir iš karto panaikino įstatinio kapitalo didinimo būdą. Tai tikrai buvo geras dalykas, tačiau dabar elgiamasi visiškai priešingai ir kalbama tai, ką pasakė kolega S.Malkevičius, kad valstybės įmonėje kontrolė pagal įstatymą yra mažesnė negu akcinėje bendrovėje. Tai visiškas absurdas.

Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2230(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Einame toliau, kolegos.

Projektas Nr.P-2230(2) – Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. J.Valatką kviečiu į tribūną. Tai K.Trapiko ir K.Glavecko teiktas įstatymo projektas.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas labai trumpas, jis yra aprobuotas Ekonomikos komiteto. Aš jo neskaitysiu, nes tekstą jūs turite. Manau, kad tvarkingai galime jam pritarti, nes jame kalbama apie investicijas, apie programą, kurią reikėtų tvirtinti Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Vienas įstatymo straipsnis. Ar priimame šį straipsnį? J.Listavičius norėtų kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybės investicijų programos finansavimas vykdomas iš valstybės biudžeto nepaprastųjų išlaidų bei paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija, bei kitų šaltinių. Valstybės investicijų programa turėtų būti vienas iš dokumentų, teikiamų Lietuvos Respublikos Seimui kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo projektais. Deja, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo projekte valstybės investicijų programa neįrašyta. Norint investicijų klausimą spręsti kompleksiškai, reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo projektą valstybės investicijų programa. Papildžius Biudžetinės sandaros įstatymo projekto 19 straipsnį investicijų dokumentu, investicijų klausimas būtų sprendžiamas kompleksiškai. Pritardamas šiam įstatymo projektui vis dėlto siūlau turėti omeny, kad kai bus svarstomas ir priimamas Biudžetinės sandaros įstatymas, kad šis dokumentas pakliūtų ir į Biudžetinės sandaros įstatymą. Ačiū. Kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio ir tylos! Suteikiu žodį S.R.Petrikiui.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlyčiau pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų siūlot pritarti. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas. Ar priimame šį įstatymą? Balsuoti pradėjome.

Už – 67, prieš – 1, susilaikė 1. Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2395(2*) (priėmimas)

Dar vienas priėmimas – Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2395(2). Kviečiu į tribūną O.Suncovienę ir mėginame priimti šį įstatymą.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – pakoreguoti įstatymo straipsnius, kad nebūtų tarpusavio prieštaravimų. Taip pat šia pataisa siekiama, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, kaip kontrolės įstaiga, atitiktų Europos standartuose numatomus nepriklausomumo reikalavimus. Suderinus šias nuostatas, ateityje geriau bus galima ginti vartotojų interesus. Ši įstatymo pataisa nereikalauja papildomų biudžeto asignavimų. Apsvarsčius Ekonomikos komitete, 8 balsavus už, 2 susilaikius ir nė vienam neprieštaravus, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui buvo pritarta. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Kviečiame balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. Iš pradžių kviečiu kalbėti dėl motyvų dėl šio projekto. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Tada aš dar siūlau registruotis. Balsuosime, ar priimame Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 59, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės registrų įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1719* (svarstymas)

Kolegos, dabar žvelgiu į rezervinius klausimus. Jeigu būtų E.Petrošienė ar kitas svarbus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas, galėtume pradėti svarstyti rezervinį 1 klausimą – Valstybės registrų įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą. Pone pirmininke, ar galime pradėti svarstyti? Žiūriu į L.Sabutį. Galim.

Projektas Nr.P-1719, svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešimą padaro komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šią pataisą svarstė balandžio 17 dieną. Bendru sutarimu buvo pritarta redakcijai, kuri skelbia, kad valstybės registrai, valstybės registrų duomenys ir valstybės registrų duomenų bazėms tvarkyti naudojamos kompiuterinės programos bei valstybės kompiuterizuota informacinė sistema nuosavybės teise priklauso valstybei. Štai tokia yra patikslinta redakcija. Dėl šios redakcijos po svarstymo mes pastabų, pasiūlymų negavome. Visa kita yra suderinta, todėl mes siūlome pritarti ir šią pataisą priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Valstybės registrų įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektui. Dar turime, kolegos, keliolika minučių.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2474 (lydintis P-2400). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2486 (lydintis P-2400) (pateikimas)

Rezervinis antrasis klausimas – 2a ir 2b, projektai Nr.P-2474 ir Nr.P-2486. Kolega R.Kupčinskas pasirengęs pateikti du projektus: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies pakeitimo įstatymo projektą. Šie įstatymai susiję su projektu Nr.P-2400. Pone pranešėjau, prašom.

R.KUPČINSKAS. Labai diena, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai pateikti. Kaip minėjo posėdžio pirmininkas, šitie lydintieji įstatymo projektai yra susiję su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl paramos mirties atveju 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Trumpai norėčiau pasakyti apie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą Nr.P-2474. Juo nustatoma, kad laidojimo pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokamos iki 2001 m. sausio 1 d. iki įsigalios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl paramos mirties atveju 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. kadangi buvo apsispręsta, kad dėl mirties įvykio kiekvienas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turėtų gauti vienodą paramą, kurios nereikėtų sieti su socialiniu draudimu mirties atveju, buvo parengtas Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo projektas. Turiu pasakyti, kad šitas projektas jau buvo pradėtas svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir kaip tik besvarstydami mes priėjome prie išvados, kad reikia pakeitimų šiame įstatymo projekte, kurį aš dabar pristatau. Ir numatoma, kad toliau svarstymas vyks bendrame kontekste su visais papildomais įstatymo projektais. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo padaryta svarstymo pertrauka.

Norėčiau pateikti ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – panaikinti nuostatą, kuri reglamentuoja laidojimo pašalpoms skirtas išlaidas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinajame įstatyme. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai dėl šių teikiamų projektų. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Nr.P-2474. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų 3 straipsnyje “Įstatymo įsigaliojimas”, atskiroje dalyje pavesti Vyriausybei parengti lydimuosius dokumentus per atitinkamą laiką? Tada būtų viskas aišku. Ačiū.

R.KUPČINSKAS. Geria. Labai ačiū už šitą pasiūlymą. Svarstant komitete mes galėsime tai aptarti.

PIRMININKAS. Ir J.Beinortas turėtų klausimą.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, norėjau jūsų paklausti. Nuo kitų metų šiek tiek sutaupysime Valstybiniame socialiniame draudimo biudžete, bet gerokai padidės savivaldybių biudžetų išlaidos. Ar nereikės mums peržiūrėti Biudžetinės sandaros įstatymą ta prasme, kad savivaldybės galėtų jau šių metų viduryje numatyti tas būtinas lėšas, kurios neišvengiamai ten bus?

R.KUPČINSKAS. Dėkoju klausimo autoriui. Manau, kad jūsų pastaba yra teisinga. Nors ten yra nedidelės lėšos, bet savivaldybių biudžetai nepaprastai įtempti, todėl šitą reikės pasižiūrėti. Juo labiau kad, kaip buvo minėta, ir mūsų valstybės biudžetas žada būti koreguojamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar pritartume pateiktiems projektams? Reikia pritarti. Pritariame projektui Nr.P-2474, pritariame projektui Nr.P-2486. Pradedame juos svarstyti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Taip siūlo Seniūnų sueiga, pasitarusi su pagrindiniu komitetu. Gegužės 18 dieną.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2481(2) (pateikimas)

Kolegos, dar 10 min. Gal ir kitus rezervinius klausimus paimtume? J.Razmą kviečiu į tribūną. Rezervinis 3 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2481(2). Pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano teikiamame projekte siūlomos dvi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos. Sakyčiau, abi gana linksmos. Viena susijusi su tuo, kad administracine tvarka nebūtų baudžiami vairuotojai, kurie turi automobilius su patamsintais stiklais. Reikalas tas, kad pagal dabartinę formuluotę be specialaus leidimo negalima turėti automobilių, kaip parašyta kodekse, su papildomai patamsintais stiklais. Tai gali būti įvairiai traktuojama. Gaunama nusiskundimų, kad tiesiog reiškiami priekaištai dėl gamykloje normaliai pagamintų automobilių su šiek tiek patamsintais stiklais. Vairuotojai stabdomi, liepiama ne tik nuplėšti šias plėveles, bet ir mokėti baudas. Manau, kad mes kažkaip lyg ir tampame nenuoseklūs, nes kurį laiką Vyriausybės institucijos buvo leidusios patamsinti stiklus, dabar vėl nebeleidžiama. Taigi aš manau, kad bent į Administracinių teisė pažeidimų kodeksą tų dalykų nereikėtų įrašyti. Jeigu bus tokie techniniai reikalavimai, per tai ir reikėtų spręsti.

Antroji pataisa, matyt, dar linksmesnė. Ji susijusi su tuo, kad siūloma atsisakyti nuobaudų už alkoholio vartojimą darbo vietoje ir teritorijoje. Aš manau, kad mes neatidžiai skaitėme tą projektą ir ši norma tiesiog nekrito į akis. Ji likusi, manyčiau, iš labai senų sovietinių laikų, kai iš tikrųjų girtavimas darbo vietoje įvairiose valstybinėse įmonėse, kaip čia sakoma, ir teritorijoje buvo rimta problema, kurios, be policijos, matyt, nelabai buvo galima kartais ir išspręsti. Aš manau, kad dabar su tokiomis problemomis gali susitvarkyti darbdavys. Sprendimai gali būti greiti ir ryžtingi, nevarginant policininkų ir kaimo seniūnų, kuriems pagal kitus kodekso straipsnius reikėtų tuo rūpintis. Žinoma, tas nelabai tikslus darbo vietos apibrėžimas gali sukelti problemų ir valstybiniam protokolui, kai kartais tenka pakelti šampano taurę. Iš principo tai yra alkoholio vartojimas darbo vietoje ir darbo metu, kai toks darbas.

Gali būti ir daugiau tokių humoristinių situacijų, bet aš tiesiog manau, kad ši norma yra pasenusi ir jos reiktų atsisakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trys klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, gal reikėtų išskirti tik tuos automobilius, kurių stiklai patamsinti gaminant automobilius? Jiems, be abejo, be jokių varžymų reikėtų išduoti tuos leidimus. Vis dėlto būtų galima kalbėti apie tuos, kurie dirbtinai tai daro. Ačiū.

J.RAZMA. Aš nežinau, gal tobulinant šį projektą galima padiskutuoti, ar yra galimybė tiksliai nustatyti, kada gaminant, o kada tobulai padengiama vėliau. Aš neatmesčiau tokio pasvarstymo. Galbūt ta kryptimi ir galima tikslinti projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Dėl antrojo projekto. Pone kancleri, turiu jus vis dėlto nuliūdinti. Deja, ir dabar vis dar yra vartojamas alkoholis darbo vietose. Kai kuriais atvejais tai sukelia tragiškas pasekmes. Mano klausimas jums būtų toks. Aš tikiuosi, kad mes pritarsime po pateikimo ir svarstysime šį jūsų projektą, tačiau yra problema dėl nelaimingų atsitikimų darbe, draudiminių įvykių kvalifikavimo ir tos ribos tarp draudiminio įvykio, susijusio tiesiogiai su darbo sąlygomis, ir piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymo. Aš nedrįstu sakyti, manyti, kad esame išgyvendinę tokį žalingą dalyką kaip svaigalų poveikį nelaimingų atsitikimų faktams. Ar jūs manytumėt, kad reikia menkinti darbdavio atsakomybę už sąlygas, kuriomis žmogus apsisvaigina ir tampa nebeatidus?

J.RAZMA. Manau, jūs gal šiek tiek kitaip tą klausimą iškėlėte. Aš jokiu būdu nesakau, kad reikia menkinti darbdavio atsakomybę, jeigu tokie reiškiniai kaip alkoholio vartojimas vyksta ir tai gresia nelaimingais atsitikimais. Bet aš tiesiog siūlau patikslinti ir tą atsakomybę kaip tik perkelti darbdaviui, o ne policijos pareigūnams ar kaimo seniūnams, kaip dabar išeitų, kad jie tikriausiai turėtų vaikščioti ir rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Aš manau, kad panaikinus šiuos straipsnius lieka galioti kitos nuostatos dėl darbdavio atsakomybės.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo dėl 1 projekto. Manyčiau, kad yra problemiškas projektas. Atsižvelgdama į tai, norėčiau paklausti, kaip jūs žiūrėtumėt į įvykusius nelaimingus atvejus, nes jau šiandien yra labai didelė problema dėl liudytojų. Jeigu bus patamsinti langai, manyčiau, kad bus visai rimta prielaida atsirasti tariamiems, nesantiems, nebuvusiems liudytojams.

J.RAZMA. Tai man netikėti argumentai. Aš nebuvau girdėjęs tokių dėl liudytojų. Aš manau, kad mes Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutuodami galėsime įvertinti ir tuos argumentus. Pažiūrėsime6 kaip juos priima teisėtvarkos, teisėsaugos pareigūnai. Gal jie ir pasirodys lemiami, kad būtų pakeistas požiūris, bet aš tiesiog taip greitai nenorėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkui, pone kancleri. Kolegos, ar pradėsime svarstyti šį projektą? Bendruoju sutarimu pradedame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto svarstymo procedūras. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstysime gegužės 25 dieną. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už šį bendrą darbo laiką. Skelbiu pertrauką iki 12 val. 12 val. – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas. Apsisprendimas dėl pataisų.

Pertrauka

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-2401(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Kadangi, kolegos, Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo projektai iškrito iki geresnių laikų ir iki frakcijų ir partijų susitarimo, taigi 20 minučių pasislenka Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas. Dar sykį kartoju, kolegos, kad Etikos ir procedūrų komisija padarė išvadą, jog reikia tęsti svarstymą ir apsispręsti dėl pataisų, kurios buvo pateiktos pagrindiniam komitetui ir kurioms buvo nepritarta, taip pat kurios buvo pateiktos Seimo narių. Aš mėginau visas tas pataisas perkelti į priėmimą. Taigi svarstymo pabaiga.

Gerbiamieji kolegos, buvo sutarta, jog pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, ir tai buvo 151 straipsnio trečiosios dalies septintasis punktas. Dabar gyvename pagal 151 straipsnio trečiosios dalies devintąjį punktą. Svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos svarstymo pagrindiniame komitete metu pateikė įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarė.

Kolegos, kviečiu į tribūną S.Malkevičių. Pirma tos pataisos, kurios buvo teiktos komitetui ir kurioms komitetas nepritarė.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas šį įstatymą, gana vieningai priėmė sprendimą, nors buvo daug karštų ginčų ir kontroversiškų siūlymų. Daugelis pataisų buvo priimta ir įstatymas tapo tobulesnis. Dabar tęsime Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo varianto svarstymą ir, kaip pasakė posėdžio pirmininkas, kalbėsime apie tas dalis, kurioms nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Taigi kai kuriems P.Papovo siūlymams nebuvo pritarta.

S.MALKEVIČIUS. Aš, jeigu galima, eisiu pastraipsniui ir pasakysiu…

PIRMININKAS. Gerai, kolega.

S.MALKEVIČIUS. Dabar, jeigu kalbėsime apie… 1 straipsniui nebuvo nieko…

PIRMININKAS. Kuriam nepritartumėte, taip?

S.MALKEVIČIUS. Nebuvo jokių nepritarimų. Priimtas be prieštaravimų.

PIRMININKAS. Pataisos 2 straipsniui.

S.MALKEVIČIUS. Pataisos 2 straipsniui. Buvo priimti visi Ekonomikos komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto siūlymai pirmajai daliai. Nepritarta trečiajam siūlymui. Tai yra Teisės departamento siūlymas.

PIRMININKAS. Teisės departamento siūlymų dabar galima nekomentuoti, nes jis nėra įstatymų leidybos teisę turintis subjektas.

S.MALKEVIČIUS. Tuomet mums reikia pereiti prie 3 straipsnio.

PIRMININKAS. 2 straipsnyje yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas.

S.MALKEVIČIUS. Taip, bet mes jam pritarėme. Jie siūlė pakeisti…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Prašom, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Buvo pono A.Stasiškio siūlymas patikslinti 3 straipsnį nurodant, kad Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko sustabdymo darbai turi būti atlikti iki 2005 m. sausio 1 d., taip parašyta ir įstatyme. Ir papildomai siūlė įrašyti žodžius “kaip to reikalauja tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai”. Na, šis papildymas gal ir būtų neblogas, tik mes jo komitete negalėjome apsvarstyti, nes jis vėliau pakliuvo. Bet…

PIRMININKAS. Kas jį teikia?

S.MALKEVIČIUS. A.Stasiškis.

PIRMININKAS. Aš tokio teikimo komiteto išvadoje neturiu.

S.MALKEVIČIUS. Yra.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos.

S.MALKEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau jam nepritarti dėl vienos priežasties. Jeigu kalbėsime apie tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, reikėtų prisiminti ir tas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko sutartis, kurios buvo pasirašytos dar A.Šleževičiaus. Čia datos šiek tiek neatitinka tų, kurioms mes pritarėme. Būtent 1998 metais reikėjo neleisti gaminti elektros pirmajam reaktoriui ir apie 2004 metus buvo planuojama išvesti iš eksploatacijos nekeičiant kuro kanalų. Siūlyčiau tam nepritarti.

PIRMININKAS. Ji nėra niekaip suformuluota.

S.MALKEVIČIUS. Yra suformuluota.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Aš tiesiog nerandu savo dokumentuose jokio A.Stasiškio siūlymo, nė komiteto išvadoje jo neturiu. Ne papildomojo, bet pagrindinio komiteto. Pagrindinio komiteto išvadoje jo nėra ir jis net nesvarstytas. Pagrindiniam komitetui nepateko ši pataisa, mes apie tai net nekalbam. Toliau, kolegos, apie tas pataisas, kurias svarstė pagrindinis komitetas ir kurioms buvo nepritarta.

S.MALKEVIČIUS. Gerai. Tuomet kalbame apie 3 straipsnio…

PIRMININKAS. Buvo visokių Socialinių reikalų ir darbo komiteto minčių įrašyti kompensavimo sąvoką, bet ji nebuvo suformuluota Statuto nustatyta tvarka, taigi pateikti šią pataisą mums būtų sunkoka, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Ne tik dėl to. Socialinius klausimus mes išskyrėme į atskirą įstatymą.

PIRMININKAS. Taip, taigi čia nėra problemų.

S.MALKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. 3 straipsnis. Sveikatos reikalų komiteto siūlymas dėl antrosios dalies.

S.MALKEVIČIUS. Sveikatos reikalų komitetas siūlė po žodžių “nutraukimo programos” įrašyti žodžius “ir plano”. Komitetas nepritarė. Bet aš čia nematau problemos. Jeigu ir įrašytume, čia niekas nesikeičia. Nors faktiškai programa yra platesnė sąvoka ir ji apima viską.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti Sveikatos reikalų komiteto siūlymui įrašyti žodžius “ir plano”? Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti?

S.MALKEVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. Galime, bendruoju sutarimu į 3 straipsnio antrąją dalį įrašomi žodžiai “ir plano”, kaip siūlo Sveikatos reikalų komitetas.

S.MALKEVIČIUS. Tą patį siūlė ir Sveikatos apsaugos ministerijos radiacinės saugos centro direktorius ponas …

PIRMININKAS. 4 straipsnis.

S.MALKEVIČIUS. Čia taip pat yra 3 straipsniui. Dabar 4 straipsniui…

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio?

S.MALKEVIČIUS. P.Papovo?

PIRMININKAS. Tik dėl 4 straipsnio, o dėl 3 straipsnio žiūrim. Tik dėl 4 straipsnio, kolega. Dėl 3 straipsnio nėra pataisos. Dėl 4 straipsnio.

S.MALKEVIČIUS. Teisės departamento atidedam, taip? Mes jį svarstėm.

PIRMININKAS. 4 straipsnis.

S.MALKEVIČIUS. Buvo Seimo nario P.Papovo siūlymas.

PIRMININKAS. Paskui jis yra analogiškai perregistruotas, taip?

S.MALKEVIČIUS. Papildyti 4 straipsnio pirmąją dalį po žodžių “ir antrosios dalies” įrašant “kartu su kitomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodytomis institucijomis”. Mes iš esmės tai formuluotei nepritariame, bet ji pagal savo turinį įėjo, nes mes dar pagriežtinome. Parašėme, kad tą nutraukimo programą rengs ir patvirtins Vyriausybė. Manau, kad ponas P.Papovas turėtų sutikti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ponas P.Papovas kalbės tik tuomet, kai visi būsime ramesni. Krikščionys demokratai, nuosaikieji konservatoriai, kaip visada, LDDP ir visi kiti. Aš prašyčiau, tylos, kolegos socialdemokratai!

Taigi dėl P.Papovo pataisos. Siūlymas dėl pirmosios dalies. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pranešėjas sakė, iš tikrųjų į mano pasiūlymą buvo atsižvelgta, tik aš noriu pasakyti, kad dabartinė formuluotė – “Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia programą” ne visai atitinka Branduolinės energetikos įstatymą. Tačiau mano pasiūlymai įeina į Vyriausybės sąvoką.

PIRMININKAS. Tai jūs nereikalausite balsuoti, taip?

P.PAPOVAS. Ne.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl antrosios dalies, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Buvo Seimo nario P.Papovo papildymas įrašyti antrosios dalies pabaigoje, kad jeigu nebus statomas naujas modernus blokas. Na, tas užrašymas tikrai čia netinka, nes tokį sprendimą apie statymą ar nestatymą galima padaryti tiktai patikslinus Lietuvos energetikos strategiją, o tai įvyks 2004 metais. Tuo labiau kad čia yra daugiau techninis ir technologinis, o ne politinis klausimas. Taigi, aš manau, mes teisingai padarėm nepritardami komitete.

PIRMININKAS. Turbūt atsiras dešimt Seimo narių, kurie paremtų P.Papovo norą svarstyti jo papildymą 4 straipsnio antrajai daliai? Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiuo atveju pranešėjas, manau, yra ne visai tikslus. Nutarime dėl energetikos strategijos nėra pasakyta, kad turėtų svarstyti klausimą dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos 2004 metais. Ten paprasčiausiai yra galimybė bet kada nagrinėti ir pradėti statyti naują bloką. Nagrinėti tą galimybę. Todėl galima ir dabar tą dalyką nagrinėti. Aš įstatyme nefiksuoju, kad būtų privaloma ir statomas naujas blokas. Aš tik pasakau, kad vis dėlto šiuos dalykus reikia susieti su programa, nes jeigu pagal programą žmonės bus atleidinėjami ir perkvalifikuojami, be reikalo išleidžiamos lėšos, o lygiagrečiai ar vėluojant bus statomas blokas, tai kam mėtyti lėšas? Todėl aš ir siūlau papildyti ta dalimi, kuri čia ir yra teikiama. Aš prašau balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Viena kalba už P.Papovo siūlymą – V.Andriukaičio kalba.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų P.Papovas labai aiškiai atkreipė dėmesį į tai, kad jo pataisa siūlo kitaip spręsti tą problemą. Todėl aš, negaišindamas jūsų laiko, manau, kad P.Papovo pataisa būtų labai tikslinga ir atsakanti į tai, kad perspektyvoje mes galime svarstyti įvarius variantus. Juo labiau kad priimant Nacionalinę energetikos strategiją taip pat buvo diskusijų ir siūlymų, kad reikėtų svarstyti įvairius variantus, nes ir šio įstatymo patobulintoje preambulėje štai kas pasakyta: “Šios elektrinės uždarymas yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema”. Taigi tarptautiniame kontekste tai ir turėtume svarstyti.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, yra įsijungęs prieš. Kolegos, kas buvo įsijungęs kalbėti prieš? R.Survila dėl P.Papovo siūlymo.

R.R.SURVILA. Pirmojo bloko uždarymo nereikėtų sieti su naujos elektrinės statyba vien todėl, kad likęs vienas blokas gamina perteklinę elektros energiją. Prie šio klausimo bus galima grįžti sprendžiant antrojo bloko uždarymą. Manyčiau, kad ši pataisa šiame įstatyme gali tik sumenkinti įstatymo reikšmę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Pone pranešėjau, gal jūs dar turėtumėte kokių nors minčių? Registruojamės. Balsuosime dėl P.Papovo pataisos.

S.MALKEVIČIUS. Naujų minčių neturiu, bet pritariu komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Taigi Ekonomikos komitetas nepritarė P.Papovo pataisai įstatymo 4 straipsnio antrąją dalį papildyti žodžiais “jeigu nebus statomas naujas modernus blokas”. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl P.Papovo pataisos.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai.

Kas pritartų P.Papovo siūlymui dėl 4 straipsnio antrosios dalies, tie balsuoja už.

Už – 24, prieš – 46, susilaikė 16. Siūlymui nepritarta.

Toliau, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Dar tam pačiam straipsniui...

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komiteto siūlymas.

S.MALKEVIČIUS. …Sveikatos reikalų komiteto siūlymas įrašyti žodžius “ir galimos sveikatos”. Aš manau, kad tai perteklinė sąvoka ir nepritarėme, bet nematau problemos, jeigu įrašytume.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, bet pranešėjas nemato problemos. Gerbiamieji kolegos, gal galime priimti Sveikatos reikalų komiteto siūlymą? Taigi antroji dalis pildoma žodžiais “socialinėms ir galimoms sveikatos pasekmėms”. Paskui dar bus J.Listavičiaus siūlymas. Dabar komitete nepritartų siūlymų dėl 4 straipsnio neliko?

S.MALKEVIČIUS. Neliko. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Dėl antrosios, kolega, esate įregistravęs siūlymą atskirai. Po tam tikro laiko grįšime prie jūsų siūlymo, kolega Listavičiau.

S.MALKEVIČIUS. Aš galėčiau paaiškinti, kolega Listavičiau.

PIRMININKAS. Aš dabar negaliu teikti balsuoti, nes būsiu apkaltintas Statuto pažeidimu.

S.MALKEVIČIUS. Jūsų komiteto siūlymai pavėlavo ir nepateko į mūsų komitetą, todėl nebuvo svarstyti.

PIRMININKAS. Dėl jų apsispręsime po to, kai pereisime į kitą stadiją. Taigi 5 straipsnis, penktoji dalis. Sveikatos reikalų komiteto siūlymas – “ir radiacinės”.

S.MALKEVIČIUS. Tam komitetas nepritarė dėl to, kad pati branduolinė sauga apima šitą sąvoką. Ir pagal tarptautinę branduolinės saugos konvenciją, kurią pasirašė ir Lietuva, nereikėtų šito dalyko…

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto atstovai atsiima šį siūlymą. Dėl to dėkoju. 5 straipsniui turbūt daugiau nėra?

S.MALKEVIČIUS. 5 straipsniui yra… Ne, čia buvo mano, bet buvo priimtas.

PIRMININKAS. 6 straipsnis ir antroji dalis. P.Papovo siūlymas.

S.MALKEVIČIUS. Aš gal pradėsiu nuo Aplinkos apsaugos komiteto.

PIRMININKAS. Jis nėra suformulavęs savo siūlymo.

S.MALKEVIČIUS. Yra. Projekto 6 straipsnio… Ai, nėra suformulavęs.

PIRMININKAS. Nėra suformulavęs.

S.MALKEVIČIUS. Komitetas ir nepritarė, bet iš esmės tai, ką siūlė Aplinkos apsaugos komitetas ir Teisės departamentas, yra įvertinta, nes yra numatytas atskiras įstatymas dėl atleistų darbuotojų socialinių garantijų.

O P.Papovo yra taip. Jis siūlė po žodžio “mokėti” įrašyti žodžius “įstatymo numatytas”. Mes nepritarėme ne todėl, kad jis neteisingai siūlo, o todėl, kad dėl socialinių garantijų gavome labai daug pasiūlymų, kurie buvo nevienareikšmiai, dažnai vienas kitam prieštaraujantys. Dėl to komitete bendru sutarimu nusprendėme, kad turi būti atskiras įstatymas dėl atleistų darbuotojų socialinių garantijų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš žiūriu į P.Papovą. Pataisa yra visiškai ne tam tekstui, kurį mes dabar svarstome, ji nėra perregistruota. Ar mes galime sutarti, kad jūs nereikalausite, kad ji būtų svarstoma? Pone Papovai, įjungiu jums mikrofoną.

S.MALKEVIČIUS. Kadangi įvertinta, iš esmės…

PIRMININKAS. P.Papovui įjungiu mikrofoną.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jos perregistruoti nereikia, nes vyksta svarstymo procedūra. Aš tikrai nesiūlau balsuoti, nes iš esmės ji yra įvertinta ir bus naujas įstatymas, tą aš ir siūliau padaryti. Tačiau neatsisakau kito.

PIRMININKAS. Dėl antrosios dalies, pone pranešėjau? Plėtros strategija Utenos apskrityje.

S.MALKEVIČIUS. Čia tiek antrajai daliai, tiek visiems pirmosios dalies punktams. Nelieka prasmės apie juos kalbėti, nes tai vėlgi bus numatyta atskiru įstatymu.

PIRMININKAS. Vis tiek suteikiu žodį P.Papovui. Jis siūlo į 6 straipsnį įrašyti antrąją dalį. Kaip dabar sutarsime, kolega?

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai nenoriu su jumis sutikti, nes įstatyme bus tik atleistų darbuotojų kompensacijų formos ir dydžiai. Tačiau įstatyme tikrai nebus atleistų darbuotojų įdarbinimo programų. Apie atleistų darbuotojų įdarbinimo programas yra kalbama 4 straipsnyje. Tai programoje, antrojoje dalyje – “Priemonės socialinėms pasekmėms sušvelninti”. Kadangi šiame straipsnyje buvo tokia formuluotė dėl Utenos apskrities regiono, aš siūlau palikti, tik siūlau savo patobulintą redakciją. Visiškai skirtingi dalykai plėtros strategijoje darbo vietų steigimas ir įstatymas dėl kompensacijų dydžių ir t.t. Tame įstatyme tikrai nebus šitų dalykų dėl plėtros strategijos arba dėl darbo vietų steigimo, nes čia ne įstatymo, o programos kompetencija. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi P.Papovas reikalauja balsuoti dėl antrosios dalies. Kolegos, kas paremtų P.Papovo siūlymą? V.Andriukaitis nori paremti. Ne, kolegos, čia tiesiog mūsų kompiuteris kartais rodo netiesą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas tikrai parems P.Papovo pataisą, nes iš tikrųjų ji yra logiška. Kalbama apie užimtumą, apie problemas, susijusias su įdarbinimu, su naujų darbo vietų steigimu, ne tik apie išmokas ir išeitines kompensacijas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka prieštarautų P.Papovo siūlymui.

J.VALATKA. Kolegos, aš visiškai neprieštaraučiau siūlymui, bet šis siūlymas įvertintas.

Mes Ekonomikos komitete pakankamai daug diskutavome, todėl aš pasakysiu, kur įvertintas – 4 straipsnio antroji dalis, kad programa turi numatyti. Programa numato visus šiuos dalykus, išskyrus socialinius klausimus, kuriuos spręsim kitame įstatyme. Tai jeigu dar trūksta žodžio, tai galim ten įrašyti, bet nemanau, kad reikia formuluoti naują 6 straipsnį.

PIRMININKAS. Pone Papovai, ar reikalausite balsuoti? Registruojamės. Pone pranešėjau, jums paskutinis žodis. Užsiregistravę balsuosime dėl P.Papovo siūlymo.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad labai gerai mane papildė kolega J.Valatka. Be to, dar noriu pasakyti, kad kai kas neteisingai įvardija tą mūsų įrašytą naujo įstatymo pavadinimą. Ten kalbama apie socialines garantijas, tai irgi susiję su tuo. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, prašyčiau taip garsiai nekalbėti.

S.MALKEVIČIUS. … ne vien tik dar tas vienas argumentas.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kolegos, P.Papovas siūlo 6 straipsnio antrąją dalį dar papildomai formuluoti. Ekonomikos komitetas tam nepritaria. Pradedame balsuoti, kas paremtų P.Papovo siūlymą.

Už – 29, prieš – 44, susilaikė 22. Siūlymui nėra pritarta.

7, 8 straipsniams, rodos, nieko nėra.

S.MALKEVIČIUS. Komitete nebuvo nieko.

PIRMININKAS. 9 straipsniui – Sveikatos reikalų komitetas. Tai jis turbūt siūlymą papildyti “į radiacinę” atsiima, ar ne? Siūlymą atsiima papildyti žodžiais “į radiacinę”. O “ir žmonių sveikatai”? Pritarėme anoje vietoje, gal ir čia pritarkim, pone pranešėjau?

S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Priimame Sveikatos reikalų komiteto siūlymą “ir žmonių sveikatai”. Gerbiamieji kolegos, tai, mano supratimu, visos pataisos, suformuluotos remiantis įstatymo projektu, pataisos, kurioms nebuvo pritarta pagrindiniame komitete ir dėl kurių mums reikėjo apsispręsti.

Dabar, kolegos, kitos pataisos, kurios įregistruotos svarstymo procedūrai, – J.Listavičiaus ir S.Malkevičiaus. Taigi dėl visų P.Papovo pataisų jau balsuota, jos identiškos yra. S.Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs dabar minėjote kitas siūlomas pataisas. Tai prašom atkreipti dėmesį, kad mūsų komiteto irgi buvo pataisų ir dėl preambulės. Tai apie jas irgi… Prašom nekratyti galvos ir pažiūrėti į popierius, yra aiškiai registruota. Pagrindinis komitetas savo nuomonės dėl to nepasakė, vadinasi, reikia tai svarstyti. Siūlymas buvo dėl preambulės, kad būtų nurodytas šio įstatymo priėmimo teisinis pamatas, tai yra būtų nurodyta Energetikos strategija. Dabartinė preambulė yra literatūrinis tekstas, netgi ne įstatymo tekstas. Taigi šį siūlymą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą, prašom taip pat svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai apgailestauju, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nesuformulavo Statuto numatyta tvarka, kaip reikia tikslinti. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Į mūsų komitetą nepakliuvo šie siūlymai, todėl jie nebuvo svarstyti. O dabar, kadangi jie yra užregistruoti, galime pasvarstyti. Bet aš tikrai neradau nė vieno, taip sakant, suformuluoto siūlymo, kur būtų siūloma preambulė. Ponas R.Ozolas siūlė pas mus komitete, bet irgi nedavė formuluotės, tai aš suformulavau pats už jį ir mes tai komitete įrašėme kaip pagrindą. Dabar aš nežinau, už ką mes turėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, jokių suformuluotų siūlymų nėra. Taigi papildomojo komiteto išvada.

S.MALKEVIČIUS. Čia yra tikrai.

PIRMININKAS. Kodėl papildomojo komiteto išvada nebuvo svarstyta pagrindiniame komitete, aš dabar negaliu pasakyti. Taigi, pone Malkevičiau, prašom pakomentuoti…

S.MALKEVIČIUS. Jeigu mes pagal procedūras galim tai papildyti tuo, ką siūlo S.Pečeliūnas…

PIRMININKAS. Pone Pečeliūnai, prašom sėsti į savo vietą.

S.MALKEVIČIUS. …jis nemaišo. Esu parašęs, kaip tai turi skambėti.

PIRMININKAS. Pone Pečeliūnai, prašom sėsti į savo vietą. Pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Jo pasiūlymas nėra blogas, mano manymu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom priimti ir problemos baigsis. Kolegos, jis yra išdalytas papildomojo komiteto išvadoje, bet nesvarstytas pagrindiniame komitete. Pagrindinio komiteto pirmininkas priima, kiek aš suprantu. Priima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą dėl preambulės. Sutariame. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turėtumėte formuluoti visus pasiūlymus, nes svarstymo metu buvo išsakytas oficialus Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas daryti svarstymo pertrauką ir grąžinti įstatymą tobulinti. Aš manau, kad jis turės būti pateiktas taip pat balsuoti, kaip nustatė Etikos, mandatų… ir procedūrų komisija, kuri iš tikrųjų patvirtino praeitą kartą atliktus jūsų šiurkščius Statuto pažeidimus.

PIRMININKAS. Dėl šiurkštumo, kolega, susitarsime, bet aš konstatuoju, kad tai, kas vyksta dabar, yra antroji šio projekto svarstymo pertrauka. Pirmoji projekto svarstymo pertrauka buvo tada, kai pasiūlė J.Bernatonis. (Balsai salėje) Po pertraukos mes ne priėmimą tęsim, o tęsime svarstymo procedūras. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, galime tartis, ar iš tikrųjų socialdemokratai siūlo daryti dar vieną pertrauką, dabar daryti svarstymo pertrauką. Pone Andriukaiti, aš tai laikau destrukcija, tegul mane nubaudžia Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju nekalbama apie posėdžio pertrauką, aš noriu jums priminti, kad praeitame posėdyje yra pateiktos oficialus Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas – siūlyti Seimui grąžinti šį įstatymą tobulinti Vyriausybei. Manau, kai jūs vardysite balsavimui visas alternatyvas, jūs suformuluokite ir šią alternatyvą.

PIRMININKAS. Tikrai, gerbiamasis kolega, to nepadarysiu, nes pagal Statuto 151 straipsnio trečiosios dalies septintą punktą mes jau praėjusiame posėdyje apsisprendėme ir pritarėme pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo variantui. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar Seimo narių pataisos. Pone pranešėjau, J.Listavičiaus pataisos. 4 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių “socialinėms ir galimoms sveikatos”, kaip mes patiksliname, J.Listavičius siūlo įrašyti “ir ekonominėms”.

S.MALKEVIČIUS. Tam aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi priimamas J.Listavičiaus siūlymas dėl antrosios dalies. Priimamas bendruoju sutarimu, ar ne? Sutariame, kolegos. Toliau yra J.Listavičiaus siūlymas 5 straipsnį papildyti septintąja dalimi.

S.MALKEVIČIUS. “Visų finansavimo šaltinių, sukauptų lėšų fonde, panaudojimas reglamentuojamas įstatymu”. Iš esmės šis klausimas jau yra realizuotas, mes padarėm tokią pataisą septintojoje dalyje pagal V.Čepo siūlymą. Galbūt šiek tiek skiriasi formuluotė, bet esmė ta pati: “Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo kaupimo ir naudojimo tvarką nustato šio fondo administravimo įstatymas”. Todėl manau, kad ponas J.Listavičius turi sutikti su šia formuluote, nes ji analogiška.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius sutinka su jūsų siūloma formuluote, todėl mes nebalsuojame dėl jo pataisos dėl 5 straipsnio septintosios dalies.

6 straipsnio antroji dalis, pone pranešėjau. Taip pat Utenos apskrities plėtros strategija. Mes jau turbūt apsisprendėme dėl to…

S.MALKEVIČIUS. Dėl to apsispręsta, bet…

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio antrosios dalies J.Listavičius nereiškia jokių pretenzijų. Dėkoju. Papildyti 10 straipsniu – J.Listavičiaus siūlymas.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad tą reikėtų priimti, kadangi čia duodamas Vyriausybei tam tikras laikas, per kurį turėtų tuos įstatymus, kuriuos mes užrašėme, Vyriausybė pateikti mums svarstyti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti J.Listavičiaus siūlymą papildyti įstatymą 10 straipsniu? Priimame J.Listavičiaus siūlymą ir įstatymo projektas papildomas 10 straipsniu. Pone pranešėjau, ar dar yra pataisų? S.Malkevičiaus siūlymas dėl 5 straipsnio tikriausiai yra priimtas?

S.MALKEVIČIUS. Jam pritarė komitetas. Kitaip tariant…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, visos pataisos?

Gerbiamieji kolegos, dabar aš noriu jūsų klausti. Mes praeitą kartą (tuoj, kolega Skreby, bus jums suteiktas žodis dėl jūsų siūlomo protokolinio nutarimo) balsavome, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Balsavimu tam buvo pritarta. Ar V.Andriukaitis, prašom žiūrėti Statuto visą tvarką, ar V.Andriukaitis reikalauja dar kartą balsuoti dėl pritarimo po svarstymo?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš noriu tamstai pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal net pacituoti, kad Seimo narių pateiktos pataisos, o šiuo atveju buvo Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas Seimui balsuoti…

PIRMININKAS. Kolega, ar jūs esate įregistravęs raštu?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jis buvo pasakytas svarstymo metu. Tai šiuo atveju aš jums siūlau dar kartą, nes dabar yra patobulintas įstatymo projektas, vis tiek dar kartą balsuoti dėl šio įstatymo po svarstymo.

PIRMININKAS. Statutas to nenumato, kolegos. Ar neprieštarautumėt balsuoti? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Pone pranešėjau, kol kas ačiū. Vienam suteiksiu žodį kalbėti už, kitam kalbėti prieš. Dar kartą balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Primenu, kad 151 straipsnis po apsisprendimo dėl visų pataisų nereikalauja organizuoti jokio naujo balsavimo. Registruojamės. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tik norėčiau paprašyti, kol registruojasi, kad ponas S.Malkevičius atsakytų ir į kitas mūsų kaip papildomo komiteto siūlomas pataisas. Kiek suprantu, jos yra priimtos, bet tą turi viešai protokole užfiksuoti dėl antros ir trečios, dėl V.Čepo ir dėl A.Stasiškio siūlymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, vienas už, vienas prieš. Ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo? V.Landsbergis. Gerbiamieji kolegos, pritariame ar nepritariame po svarstymo, tada tariamės dėl protokolinio nutarimo. Taigi, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sau rezervuoti kalbą prieš priėmimą dėl viso įstatymo, o mes darome mandagią nuolaidą antrą kartą balsuodami už tai, kas jau nuspręsta. Manau, kad mano pritarimas tam yra neabejotinas.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius norėtų paremti mūsų susitarimą pritarti projektui?

G.VAGNORIUS. Atsiprašau, suklydau, ne tą paspaudžiau. Iš tikro negalėčiau pritarti, nes tarptautinė ekspertų komisija nėra padariusi jokių išvadų, kad būtina nedelsiant uždaryti pirmąjį ir antrąjį blokus. Mes padarėme klaidą skubotai priėmę įstatymą dėl uždarymo strategijos, net nesulaukę nė menkiausio įsipareigojimo. Būtų nedovanotina klaida, jeigu dabar priimtume konkretų įstatymą ir dar giliau įklimptume į bėdą, nesulaukę jokio konkretaus pažadėjimo nei iš tarptautinių institucijų, nei iš donorų. Man atrodo, kad neprotinga ir neatsakinga taip elgtis. Aš kreipiuosi į valdančiosios partijos vadovus, Vyriausybės vadovus. Tai kaip tik pasinaudokite ta galimybe, jog visos frakcijos nepritaria, ir pasiūlykite donorų konferencijai svarstyti. Nes koncepcija ir strategija priimtos. Pasiūlykite svarstyti, o mes palauksime to svarstymo rezultatų. Kodėl nepasinaudoti tokia galimybe? Kodėl taip bandoma šturmuoti ir nepaisyti valstybės interesų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar galime laikyti, kad balsavimas dėl pritarimo būtų ir balsavimas dėl protokolinio nutarimo? Ne. Taigi vienas kalbėjo prieš. Pone Andriukaiti, apgailestauju, negaliu daugiau suteikti žodžio kalbėti prieš. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektui. Mielieji kolegos, posėdyje mūsų dalyvauja 105. Kas pritartų po svarstymo? Pradedame balsuoti. Pritariantys po svarstymo – už, kiti – kitaip.

Už – 73, prieš – 22, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo. Suteikčiau žodį K.Skrebiui dėl protokolinio nutarimo, kurį siūlo Nuosaikiųjų frakcija, bet repliką nori sakyti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu leisite, pasinaudosiu replikos teise. Susilaikiau dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis. Panašios elektrinės yra Bulgarijoje ir Lietuvoje. Europos rekomendacijos Bulgarijai ir Lietuvai skiriasi iš esmės. Bulgarams pasakyta rekonstruoti. Kokiu būdu, kaip, turi spręsti susitarimo keliu. Lietuva prisiėmė įsipareigojimą ir gavo nurodymą uždaryti. Panašios situacijos, skirtingi sprendimai.

Buvo siūlymas įrašyti kaip galimybę svarstyti trečiojo bloko statybą. Buvo vienintelė proga tą galimybę į šį įstatymą įrašyti ir apie tai kalbėti toje donorų konferencijoje. Šios galimybės po teisybei atsisakome, nežinia, kada mes ją galėsime pateikti.

Taigi yra dvi priežastys. Dėl pirmosios, aišku, nieko nepadarysi. Dėl antrosios dar turime galimybę pasitaisyti priėmimo metu. Gal tuomet, jeigu šis pasiūlymas būtų priimtas, balsų už atsirastų daugiau. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Repliką ar dėl vedimo tvarkos?

R.OZOLAS. Repliką po balsavimo. Centro sąjunga palaikė įstatymą, nes nemano, kad jis yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymo įstatymas, o tik pirmojo bloko uždarymas. Tą mes pareiškėme labai aiškiai, nes dėl Ignalinos atominės uždarymo turi būti atskiras svarstymas, atskiras balsavimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Kolegos, paskutinės replikos.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mes galime kalbėti apie trečiojo bloko statybą, apie ketvirtojo bloko statybą, gal kas nori dar vieną bloką pasistatyti? Dešimt metų turim, ką šiandien turim. Kam reikia skaičių, prašome užeiti į Ekonomikos komitetą, pasižiūrėti, kiek mes, kur mes ir kaip mes galime realizuoti elektros energiją. Tada gal nustos imti toks noras statyti dar tris blokus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dėkoju. Nuosaikiųjų frakcijos vardu K.Skrebys yra įregistravęs protokolinį nutarimą, siūlantį toliau nesvarstyti šio projekto. Gerbiamasis kolega, prašom keliais žodžiais argumentuoti savo siūlymą. K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau, kad mes balsuotume dėl protokolinio sprendimo atidėti Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projekto svarstymą tol, kol Europos Sąjungos biudžete nebus patvirtinta paramos Lietuvai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei ekonominių ir socialinių nuostolių kompensavimo programa. Manau, kad būtina turėti atitinkamą paramos programą, jeigu mes žengiame tokį žingsnį ir uždarome Ignalinos atominę elektrinę. Apie tai, kokios bus pasekmės priėmus sprendimą ją uždaryti, buvo jau ne vieną kartą sakyta, todėl prašyčiau, kad būtų balsuojama dėl šio siūlymo.

PIRMININKAS. Seimo nario K.Skrebio siūlymą remia V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš abejoju, ar Ekonomikos komiteto vadinamasis patobulintas įstatymo projektas iš tikrųjų atlaikytų rimtą kritiką. Manau, kad ne. Pažiūrėkite, kokia yra įdomi patobulinta preambulė, kad Ignalinos atominė elektrinė buvo statyta didelės dalies Rytų Europos šalių energetikos problemoms spręsti, todėl šios elektrinės uždarymas yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema. Tvarka. Preambulė iškėlė tarptautinę problemą.

O toliau pažiūrėkime, ar yra kas nors straipsniuose. 2 straipsnio sąvokose yra tarptautinė finansinė pagalba. Toliau, 3 straipsnyje yra užuomina apie tikslią Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą, kurią Vyriausybė nustato atsižvelgdama į eksploatavimo nutraukimo programos vykdymą ir tolesnio jos finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinės finansinės pagalbos šaltinių galimybes. Formulė, švelniai tariant, guminė ir vargu ar iš tikro Ekonomikos komitetas deramai dėl jos diskutavo, nes jeigu deramai būtų diskutavęs, būtų pasiūlęs ką kita. Toliau, nė viename įstatymo straipsnyje nekalbama apie jokią tarptautinę finansinę pagalbą kaip atskirą straipsnį, kuris reglamentuotų procesus, derybas ir daugelį kitų dalykų taip, kaip to reikalautų tarptautinės sutartys. Šis įstatymas suteikia aiškią užuominą, kad turės būti tarptautinė sutartis dėl uždarymo. Deja, to nėra. Be kita ko, šis įstatymas tikrai skylėtas 5, ypač 6 straipsnių aspektais. Atleistų darbuotojų socialines garantijas nustato atskiras įstatymas. Gal tie, kurie dirba Ekonomikos komitete, pasidomėtų Socialinių reikalų ir darbo komitete, kokias atleistų darbuotojų socialines garantijas nustato Lietuvos įstatymai. Šiuo atveju visiškai aiškios tos socialinės garantijos ir papildomų įstatymų nėra. Čia turbūt būtų kalbama apie atskirą užimtumo įstatymą, kuris spręstų ne socialines, o įdarbinimo problemas.

Būtų galima daug kalbėti, todėl iš tikrųjų reikėtų atidėti šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu kolegos K.Skrebio pasiūlymą atidėti ne vien dėl tarptautinių, bet labiau dėl kitų dalykų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad dėl preambulės mes jau kalbėjom ir ją svarstymo metu šiek tiek patobulinom, priimdami pono S.Pečeliūno siūlymą. Kalbant apie svarbiausią dalyką, apie Europos Sąjungos biudžetą, na, kas sudarinėja biudžetą nežinodamas, kiek kainuoja, kokios bus išlaidos? Tam turi būti padaryti projektai, turi būti skaičiavimai. Tie projektai ir bus pristatyti Donorų konferencijoje, ir tik po to galima pretenduoti. Na, kas gali aklai įrašyti? Mano manymu, šis pono K.Skrebio siūlymas gal ir nebūtų piktavalis, bet jis vis dėlto yra nelogiškas. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi S.Malkevičius siūlo nepritarti protokoliniam nutarimui. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame K.Skrebio teikiamą protokolinį nutarimą. Registruojamės.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas K.Skrebio siūlomas protokolinis nutarimas toliau nesvarstyti šio projekto iki Europa įvykdys tam tikras sąlygas? Gerbiamieji kolegos, kas pritartų K.Skrebio siūlymui?

Už – 35, prieš – 58, susilaikė 5. Nutarimas nėra priimtas. Replika, K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti repliką atsiliepdamas į tai, ką pasakė ponas S.Malkevičius. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Kalba K.Skrebys.

K.SKREBYS. Jis pasakė gana įdomią mintį, kad nežinoma nei kiek kainuos, nei kokios sumos, nei kaip. Ir argumentavo: kaip Europos Sąjunga gali priimti sprendimą dėl lėšų numatymo, kai niekas nėra neaišku? Netgi iškėlė klausimą: kas gali priimti sprendimą, kai neaišku, kiek kainuos? Atsakymas labai aiškus: šiandieninis Seimas priima sprendimą, įstatymą, visiškai nežinodamas, kokios bus pasekmės.

PIRMININKAS. Kolegos, pritarta po svarstymo. Dabar dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke! Kadangi mes buvome numatę jau ankstesnio svarstymo metu, kad šiandien priiminėsime įstatymą, paskui sutarėm, patarus Etikos ir procedūrų komitetui, kad dar būtų pratęstas svarstymas, ir dar pasvarstėm, ir dar sykį patvirtinom po svarstymo, tai, mano manymu, nėra reikalo priiminėti įstatymą kada nors vėliau. Jį galima priimti dabar, kaip tai buvo numatyta prieš dvi savaites, ir aš siūlau tai daryti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisos yra priimtos. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau atsiversti Statuto 144 straipsnį. Ketvirtoji dalis: “Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimtas projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu”. Svarstymas buvo užbaigtas. Taigi negalime dabar mes spręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu paskelbęs kito klausimo svarstymo pradžios, todėl… (Balsai salėje) Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir susitarsime. Protokolinis sprendimas – atmesti (…) nesvarstymą. Protokolinis sprendimas dėl šio projekto.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Suteiksiu žodį tik po balsavimo, nes registruojantis negaliu to padaryti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Po balsavimo suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos. Pritariantys ypatingai skubai – už, kiti – kitaip.

Už – 64, prieš – 35, susilaikiusių nėra. Pritariama ypatingai skubai. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra įvairių lietuvių kalboje lakių aforizmų, kurie labai gražiai kartais atspindi esmę. Tarkim, neapsimesk tuo ir tuo, ir taip toliau. Šiuo atveju aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Jūs teikėte balsavimui klausimą ir balsavome dėl įstatymo. Šiuo atveju jau viskas, balsavimas įvyko. Po balsavimo jūs teikėte protokolinį nutarimą – atskirą klausimą šiame svarstyme, – ir protokolinis nutarimas taip pat buvo balsuotas ir atmestas. Labai atsiprašau, galioja jums Statutas ar ne?

PIRMININKAS. Galioja. Aš dar sykį kartoju: kito klausimo pagal darbotvarkę aš nebuvau pradėjęs.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nesiginčysiu dabar dėl tų statutinių dalykų, kurie čia buvo minėti, bet pasakyčiau kitą statutinį dalyką. Labai prašyčiau prieš priiminėjant šį įstatymą skubos tvarka…

PIRMININKAS. Ypatingos skubos tvarka.

S.PEČELIŪNAS. …ypatingos skubos tvarka, tegul būna ir taip, turėti prieš akis galutinį, suredaguotą, išspausdintą, užregistruotą tekstą priėmimui. Preambulės antrą sakinį mes išklausėm iš klausos tarp kitų tekstų, kitų straipsnių pataisymus mes priėmėm arba atmetėm. Atvirai pasakius, jeigu jūs ko nors dabar paklaustumėte, koks yra galutinis vieno ar kito straipsnio tekstas, vargiai ar kuris nors, išskyrus patį S.Malkevičių, tiksliai jums iš karto atsakytų. Aš labai prašyčiau šitą balsavimą daryti bent jau po pietų, nes jau dabar yra 13 val. ir pagal mūsų darbotvarkę turi būti pietų pertrauka. Per tas dvi valandas išdalyti visiems išspausdintą tekstą ir tada balsuoti pastraipsniui, normaliai. Tuo labiau sudarysim galimybę, kaip reikalauja Statutas, jeigu reikia, padaryti kokią redakcinę korekciją. Labai prašyčiau sutaupyti dvi valandas nervų ir atlikti šio įstatymo priėmimo procedūrą labai tiksliai ir korektiškai. Jau vieną akibrokštą jį priiminėjant turėjom, pasistenkim išvengti antro. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi dėl ypatingos skubos apsispręsta. Klausimas, ar dabar priimam, ar po pietų? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar?

Kviečiu į tribūną S.Malkevičių. S.Malkevičius dėl preambulės. Patikslinkite preambulę, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas yra išdalytas, visos pataisos yra išdalytos, kolegos, nė vienos pataisos nėra priimta nesuformuluotos. Pone pranešėjau, preambulė.

S.MALKEVIČIUS. Čia problema tik su preambule. Aš siūlau pritarti pono S.Pečeliūno siūlymui, kuris buvo suformuluotas, papildyti keturiais žodžiais: įstatymas priimtas remiantis Nacionaline energetikos strategija. Jeigu taip sudaromos problemos…

PIRMININKAS. Taigi šis siūlymas priimtas ir niekas neprieštarauja, bet Seimo Pirmininkas prašo žodžio dėl preambulės.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau. Kadangi pono S.Pečeliūno pasiūlymu preambulė truputį pailgėjo, aš turiu pasiūlymą grąžinti pusiausvyrą ir supaprastinti pirmąjį sakinį taip: “Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema”. Viskas labai paprasta, visi turi tą tekstą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti siūlymą, ar ne? Raštu, kategoriškas reikalavimas raštu. Pone Pirmininke, ar darome priėmimo pertrauką ir jūs tai formuluojate raštu? (Balsai salėje)

V.LANDSBERGIS. Būtų geriau, jeigu mes sutiktume išbraukti nereikalingus žodžius, kurie gali sukelti tam tikrų dviprasmybių, tuo labiau kad ta preambulė atsirado šviežiai. Bet jeigu kolegos labai protestuoja, gal tada negaiškime, nors aš siūlau sutikti. Paprastesnis tekstas yra geresnis.

PIRMININKAS. Kolegos, be abejo, Pirmininko V.Landsbergio pataisa nėra išdalyta raštu. Jeigu bendro sutarimo nėra, aš negaliu teikti balsuoti. Mano klausimas, ar darome priėmimo pertrauką ir ar galime priimti tą preambulę, kuri yra dabar, pone Pirmininke?

S.MALKEVIČIUS. Tą, kuri atspausdinta.

V.LANDSBERGIS. Priimti galime, bet būtų geriau padaryti paprasčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, preambulė priimama bendruoju sutarimu, ar ne? Priimame tik tą tekstą, kuris parašytas, su ta pataisa, kurią teikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, neturiu laiko paskui jus lakstyti ir nešioti papildomų komitetų išvadas. Pone Andriukaiti! Mielasis Sekretoriate, V.Andriukaičiui prašome pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas. Taigi dėl preambulės sutarėme.

1 straipsnis. Kokia jūsų nuomonė dėl 1 straipsnio? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Dėl 3 straipsnio – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnio antroji dalis skamba taip: “Tikslią Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į programas ir tolesnes finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinės finansinės pagalbos galimybes”. Jos finansavimo šaltinius gali nustatyti tik Lietuvos Seimas, tvirtindamas biudžetą, nes Seimas turi numatyti visas išlaidas. Šiuo atveju finansavimo šaltiniai nėra Vyriausybės kompetencija, o Seimo kompetencija. Kas kita, kad Vyriausybė gali siūlyti Seimui peržiūrėti biudžetą, numatyti naujus finansavimo šaltinius ir t.t. Bet aš labai abejoju, ar Vyriausybės prerogatyva yra atsižvelgti į finansavimo šaltinius, jau nekalbu apie tarptautinės pagalbos problemas, kurios turėtų būti aprašytos atskiru straipsniu, todėl aš siūlau šito straipsnio nepriimti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui S.Malkevičiui. Registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Jeigu galima, aš norėčiau šiek tiek patikslinti poną V.Andriukaitį. Mes ir įrašėme 5 straipsnio septintoje dalyje, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo kaupimo ir naudojimo tvarką nustato šio fondo administravimo įstatymas. Ten ir bus tai parašyta.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 3 straipsnį. V.Andriukaitis tam prieštarauja.

Posėdžiauja 103 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame, ar priimame 3 straipsnį. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 65, prieš – 15, susilaikė 8. 3 straipsnis priimamas.

4 straipsnis, kolegos. Gal galime priimti bendruoju sutarimu? V.Andriukaitis prieš 4 straipsnį. Galėsiu suteikti žodį tik vienam kalbėtojui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, 4 straipsnio antroji dalis taip pat netiksliai nustato visa tai, ką iš tikrųjų reikia numatyti uždarant Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką. Šiuo atveju yra ne tik teisinės, organizacinės, finansinės bei techninės priemonės, bet yra ir didžiulis priemonių planas dėl darbo vietų, užimtumo ir t.t. Tai turėtume labai aiškiai čia parašyti, nes 6 straipsnis numato visai ką kita. 6 straipsnis yra netikslus, todėl taip negalima formuluoti, nes už mūsų nugaros yra daugelio žmonių likimai.

PIRMININKAS. Ar reikėtų registruotis prieš balsuojant dėl 4 straipsnio? Balsuojame, kolegos, niekas nereikalauja registruotis. Registruojamės, kolegos. Registruojame ir balsuosime, ar priimame 4 straipsnį.

Posėdžiauja 104 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame 4 straipsnį. Pritariantys 4 straipsniui – už, kiti – kitaip.

Už – 67, prieš – 17, susilaikė 7. 4 straipsnis priimamas.

Kolegos, aš pratęsiu posėdį tiek laiko, kiek mums reikės pabaigti šiam įstatymui. 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio V.Andriukaitis – prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnio antrojoje dalyje vėlgi yra prieštaravimai, kurie kertasi su šio straipsnio ketvirtąja ir kitomis dalimis. Štai konkrečius pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbų etapus ir projekto finansavimo šaltinius bei tvarką… etapo projektų ir t.t. Aš nekalbu apie nuorodą, kuri nustato, kad bus administravimo įstatymas. Administravimo įstatymas niekada negali viršyti šalies Biudžeto įstatymo. Parodykite nors vieną administravimo įstatymą, kuris nustatytų šaltinius. Aš su ponu S.Malkevičiumi negaliu sutikti teisiškai. Jeigu jūs kalbate, kad septintoje dalyje yra eksploatavimo fondo administravimas, tai jokiu būdu nereiškia, kad administravimo įstatymas nustatys fondo šaltinius. Finansinius fondo šaltinius gali nustatyti tik Seimas, o čia pavedama Vyriausybei ir netgi jos įgaliotai institucijai. Atsiprašau, nei Vyriausybė, nei jos įgaliota institucija šalies biudžeto netvirtina, finansavimo šaltinių taip pat. Tai bus susiję ir su mokesčiais, ir su daugeliu kitų dalykų, todėl aš sakau, jog antroji dalis prieštarauja logikai. Vargu ar Seimas gali padaryti Vyriausybei tokį pavedimą.

Kita problema yra ketvirtoji dalis. Dėl skolinių įsipareigojimų pagrindinį sprendimą gali priimti tik šalies Seimas ir niekas daugiau.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis S.Malkevičiui.

S.MALKEVIČIUS. Nepainiokime valstybės biudžeto su atskiros įmonės statyba ar jos uždarymu, nes tai visai nelyginami dalykai. Jeigu visus tokius klausimus svarstysime Seime, tai Seimas neturės galimybės užsiimti svarbesniais dalykais. Tai yra įmonės finansavimo etapų, o ne biudžeto klausimai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, pone Andriukaiti, gal kaip nors tyliau, tyliau!

Užsiregistravo 101 Seimo narys.

Balsuojame dėl 5 straipsnio. Ar priimame 5 straipsnį?

Už – 66, prieš – 16, susilaikė 7. 5 straipsnis yra priimamas.

6 straipsnis, kolegos, gal jį sutiksime priimti bendruoju sutarimu? Į P.Papovo siūlymus atsižvelgta, bet vis tiek jis kalba prieš.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne į visus mano pasiūlymus atsižvelgta 6 straipsnyje. Aš manau, šio straipsnio redakcija dabar yra blogesnė, negu buvo. Ji buvo kur kas detalesnė ir buvo numatyta daugiau priemonių. Vietoj kelių dalių palikta viena dalis “atleistų darbuotojų socialines garantijas nustato atskiras įstatymas” visiškai neapima tų priemonių, kurios buvo numatytos. Šiame įstatyme (aš dar kartą noriu pasikartoti) gali būti nustatyti tik kompensacijų dydžiai ir kompensacijų šaltiniai. O darbo vietų steigimo ir kitų dalykų šiame įstatyme nebus. Tuo tarpu Vyriausybė siūlė kur kas daugiau priemonių, todėl aš siūlau… Juo labiau kad nebuvo pritarta mano pasiūlymui palikti vieną dalį dėl Utenos apskrities plėtros strategijos, todėl aš siūlau nepritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka dėl 6 straipsnio.

J.VALATKA. Tai, ką pasakė kolega P.Papovas, iš tikrųjų yra labai svarbu, ir svarstant komitete mums nepatiko tokie posakiai kaip “remti darbo vietų kūrimą”, “remti profesinį mokymą”, “suteikti pagalbą”, “remti kitus”. Tokie parašymai įstatyme mums tikrai nepatiko, todėl mes manėme, kad geriau tai, ką siūlo kolega P.Papovas, išspręsti programoje… o dabar dar parašytame ir plane, kuris yra įtrauktas ir į tą įstatymą… kuris numatytas šiame straipsnyje. Aš manau, kad kur kas plačiau apima tai, ką siūlo kolega P.Papovas. Čia nėra prieštaravimo ir siūlau pritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti? Registruojamės dar kartą, balsuosime dėl 6 straipsnio.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Balsuojame dėl 6 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 65, prieš – 14, susilaikė 8. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Gal galime priimti 7 straipsnį? 7 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

8 straipsnis, gerbiamieji. 8 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

9 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

10 straipsnis, kurį siūlė J.Listavičius ir kuriam buvo pritarta per svarstymą. Dėl 10 straipsnio, pone Vagnoriau? Ne. 10 straipsnis, kolegos, taip pat priimamas. Pone pranešėjau, įstatymas priimtas pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, taigi motyvai. Keturi – už, keturi – prieš. Seimo narys ir ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Diskusijose oponentai naudojo visokius motyvus, tarsi būtų kalbama apie kokio nors festivalio finansavimą ar ką nors panašaus. Bet klausimas yra dėl Lietuvos ir visos tautos saugumo. Kaip tik pirmasis reaktorius metams bėgant potencialiai bus vis labiau pavojingas visai tautai, ir mes šiandien sprendžiam būtent tokį klausimą, ateities saugumo klausimą. Kas norėjo, vakar galėjo pasižiūrėti, gauti informacijos iš švedų filmo “Rusiška ruletė”, kuriame visą pateiktą informaciją apie pirmojo reaktoriaus grėsmes, konstruktyvius trūkumus ir kitus dalykus iš esmės patvirtino elektrinės direktorius. Todėl iš esmės mes balsuojame dėl šio klausimo. Dėl to, kad būtina pirmąjį reaktorių po numatyto įstatyme laikotarpio uždaryti, ir aš kviečiu už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Mes ypatinga skuba svarstom sprendimą dėl įsipareigojimo valstybei prisiimti 20 mlrd. Lt išlaidas. Tikriausiai neturintis precedento įvykis, kad Seimas suskubo ypatingos skubos tvarka priimti tokį sprendimą, net nesuorganizavęs kokių nors konsultacijų su frakcijomis. Kai A.Šleževičiaus Vyriausybė 1994 m. priėmė sprendimą iki 1998 m. uždaryti pirmąjį bloką, konservatorių partijos vadovas, taip pat kai kurie kiti, A.Šleževičiaus Vyriausybę apkaltino valstybės interesų išdavimu. Šis skubotas sprendimas nieko bendra neturi nei su Europos Sąjungos objektyviu reikalavimu, nei su branduolinio saugumo užtikrinimu, nes nepriklausomi Vakarų Europos ekspertai tokių išvadų nėra pateikę ir tokių siūlymų taip pat nėra pateikę. Šie siūlymai ateina tik iš politikų ir tai nieko bendra neturi su Europos Sąjunga.

Valstybė jau skubotai priėmė energetikos strategiją, kurioje faktiškai įsipareigojo netrukus uždaryti pirmąjį, o vėliau ir antrąjį bloką. Anksčiau priimta energetikos strategija yra esminis pažadas ir be šio skuboto įstatymo surengti donorų konferenciją ir priimti tarptautinės finansinės pagalbos sprendimus. Jei tikrai ketiname suteikti esminę pagalbą.

Jeigu būtų atidėtas šio ir dar vieno skuboto teisinio įsipareigojimo priėmimas, tik padidėtų diplomatinės galimybės įtikinti galimas valstybes donores, taip pat Vakarų visuomenei suteikti pagalbą ir jos realiai sulaukti.

Ir pabaigoje norėčiau pasakyti, jog toks skubotas įsipareigojimas be realių finansavimo šaltinių praktiškai gali būti neįgyvendinamas ir mes galime sulaukti tokio pat likimo, kaip 1994 m. A.Šleževičiaus Vyriausybės įsipareigojimas 1998 m. uždaryti pirmąjį bloką. Bet šį kartą mūsų padėtis bus labai kebli padėtis. Paprasčiausiai derybos su Europos Sąjunga gali užtraukti ir užtrukti gana ilgai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką svarstome, ką darome šiandien, yra labai rimtas ir atsakingas Lietuvos parlamento žingsnis. Kadaise į Ignalinos atominės elektrinės problemas visa visuomenė, visa Lietuva žiūrėjo labai rimtai. Virš visų galimų minčių kabojo radioaktyvus Černobylio debesis. Dabar dėl Ignalinos atominės elektrinės girdime daug daugiau įvairovės ir daug populistinio smaginimosi. Yra besiskelbiančių nacionalinių interesų gynėjais, kurie užmiršo apie tokį nacionalinį interesą ir prioritetą kaip derybos dėl narystės į Europos Sąjungą.

Tai vienas svarbių argumentų įstatymui, o kitas, dar svarbesnis, yra saugumas, Lietuvos ir lietuvių tautos, visų Lietuvos gyventojų saugumo klausimas. Priminsiu, kad Estijos Vyriausybei didžiausias pavojus atrodo atominė elektrinė prie Leningrado, pavojus Estijai. Švedijai labai didelis pavojus atrodo mūsų Ignalinos atominė elektrinė. O kaip mums atrodo? Kai kuriems, matyt, patrauklu rodyti bravūrą, kad nieko neatsitiks, tegul kiti bijo mūsų elektrinės, o mes čia drąsučiai nieko nebijom ir lengvabūdiškai svarstom kitus dalykus, nors šis yra pats svarbiausias.

Štai ką aš turėjau jums priminti ir jūs, be abejo, matėte spaudoje primenamus tokius dalykus, kaip akademiko Legasovo testamentas, to žmogaus, kuris konstravo Černobylio elektrinę, tokią pačią, kaip mūsų Ignalinos pirmasis blokas, ir žmogaus, kuris nusišovė, prieš tai pasakęs: kitas Černobylis gali atsitikti bet kurioje iš tokio tipo elektrinių, arba net keliose iš karto.

Mes turime atsakingai matyti šį reikalą. Galų gale kairiajam populistiniam blokui galėčiau priminti ir naujų laikų modernią Lietuvos dainą: “Sėk, sesute, žalią liną, kad nesprogtų Ignalina”.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke!

V.LANDSBERGIS. Prisimintina, kad tai pastatyta ant tektoninio lūžio pavojingoje vietoje Lietuvos mokslininkams protestuojant ir niekam neklausant tų protestų. Europos Sąjungoje šis reaktoriaus tipas ir ši elektrinė yra juodame sąraše kaip perspėjimas mums, kaip Europos valstybei.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke! Laikas! Laikas!

V.LANDSBERGIS. Manau, kad jūs neabejojate, kad aš pritariu šio įstatymo priėmimui. Mane tiktai stebina, kad nepritariantys neprisimena savo siūlymų 1998 metų pabaigoje. Tuometinė Vyriausybė pritarė labai savotiškai strategijai, kurioje buvo numatyti du Ignalinos atominės elektrinės uždarymo scenarijai. Pirmasis – kad ji gali būti uždaryta 2000 m. arba 2001 m., o antrasis – iki 2020 m. Seimui būtų buvę pasiūlyta (tai ketino daryti tuometinis premjeras G.Vagnorius) ne pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, o pritarti abiem scenarijams suteikiant teisę Vyriausybei pačiai apsispręsti. Žinoma, jeigu Seimas būtų patekęs į tuos spąstus, būtų rodomas kaip koks nors labai neprotingas, nes 2000 metais tikrai negalima uždaryti ir Vyriausybei telieka pasirinkti 2020 m. Vadinasi, mūsų ėjimo į derybas dėl Europos Sąjungos blokavimas, galbūt sau atsisveikinimo koncertas. Nežinau, kodėl tada Vyriausybė tokius dalykus buvo subrandinusi. Kai žmonės šiandien svarsto ir dėsto tai, kad mes galėtume pagąsdinti Europos Sąjungą, gauti pinigus ant statinės iš anksto ir tiktai po to spręsti, ką darysim, jie atrodo nerimtai. Lietuvos valstybė negali atrodyti nerimtai. Mes darome tai, kas mums patiems reikalinga.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, išgirdom visiškai naujus motyvus dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo. Europos Sąjunga nesako, kad mūsų blokas arba abu blokai yra nesaugūs. Jie atitinka tarptautinius standartus. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės apskritai yra prieš branduolinę energetiką. Tai yra visai skirtingi dalykai. Iki šio laiko svarstant Lietuvos energetikos strategiją specialistų buvo tik vienintelis motyvas – ekonominis motyvas, nes dviejų blokų per daug, nėra kur eksportuoti, tačiau dėl eksporto taip pat galima kalbėti įvairiai. Buvo galima eksportuoti, buvo eksportuojama, buvo mokama už eksportą, o šiuo metu yra kiti dalykai. Čia mūsų pačių, matyt, problemos yra.

Aš norėčiau pasakyti frakcijos nuomonę. Frakcija nuo pat pradžių svarstant energetikos kryptis buvo prieš pirmojo ir antrojo blokų išankstinį uždarymą, nes ekonominę problemą, manome, galima ir reikia spręsti. Kadangi šiame įstatyme įteisinamos priešlaikinio uždarymo nuostatos, taip pat įstatymo projektas, teiktas Vyriausybės, ne patobulintas, o pablogintas; šiame įstatyme neaišku, kaip bus sprendžiamos socialinės problemos ir apie jas labai miglotai kalbama, taip pat dėl tarptautinės paramos, frakcija šiam įstatymui pritarti negali.

Dėl A.Šleževičiaus Vyriausybės įsipareigojimų. A.Šleževičiaus Vyriausybė jokių įsipareigojimų, jokio sprendimo, jokio nutarimo nebuvo priėmusi. Tiktai A.Šleževičiaus Vyriausybės ministras ir įmonės vadovas pasirašė, kad kapitališkai iš karto nekeis visų reaktoriaus kanalų, tačiau palaipsniui buvo galima, iš esmės taip buvo daroma ir keičiami kanalai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, viskas yra pasakyta, ir jau ne vieną kartą. Pozicijos ir nuostatos yra pakankamai aiškios. Iš tikrųjų turime didelę mūsų valstybės problemą – palikimą, kurio mes patys nei prašėm, nei troškom. Mes turime galvoti ir ieškoti, kaip efektyviausiai tą problemą spręsti. Aš nekalbėsiu apie įvairias branduolinės saugos problemas ir tarptautinę ekspertų, politikų ir visuomenės nuomonę, kuri yra susiformavusi apie Ignalinos atominę elektrinę. Iš tikrųjų turbūt nepasakysiu nieko naujo ir nieko ypatingo sakydamas tai, kad Ignalinos problemą turime spręsti kartu su visa Europa, su mūsų kaimynais ir iš tikrųjų turime siekti kiek galima didesnės tarptautinės finansinės paramos. Man atrodo, kad šiuo klausimu – kaip siekti, grynai taktikos klausimu, mes šiek tiek ir nesusitariam. Kai kas iš tikrųjų mano, kad šios paramos galima siekti ultimatumu ir tam tikro šantažo kalba. Mūsų įsitikinimu, paramos turime ieškoti bendradarbiavimo ir bendro sutarimo paieškos keliu. Šis įstatymas kaip tik ir leidžia mums toliau žengti tuos žingsnius ieškant tarptautinės finansinės paramos, kurios reikės ieškoti ne tiktai šiais metais. Šios paramos paieška nebus vienkartinis aktas. Todėl iš tikrųjų turime ieškoti kiek galima geresnio sutarimo su tarptautine bendruomene. Aš tikiuosi, kad birželio mėnesį įvyksianti pirmoji (bet ne paskutinė) donorų konferencija tikrai bus pakankamai sėkminga. Ignalinos atominės elektrinės problemą mes spręsime kartu su visa tarptautine bendruomene.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų čia jau daug pasakyta labai įvairių argumentų ir budri Seimo Pirmininko akis netgi įžvelgia kai kurias ankstesnių vyriausybių klastas. Iš esmės, ko gero, gerai, kai budria akimi stebimos visos vyriausybės, ir štai pagaliau priimtas vienintelis teisingas sprendimas, kuriuo leiskite suabejoti. Suabejoti reikėtų dėl šio įstatymo kokybės ir to, kas jame parašyta.

Iš tikrųjų 5 straipsnis kelia labai daug rimtų abejonių. Dabar atsitraukę nuo emocijų pamėginkime įsiskaityti. Pirmojoje dalyje kalbama, kad Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimas finansuojamas iš Eksploatavimo nutraukimo fondo, tarptautinės finansinės pagalbos, bankų paskolų bei kitų Lietuvos įstatymuose nustatytų finansavimo šaltinių. O jau antrojoje dalyje štai kas sakoma: “ Konkrečių darbų etapų ir objektų finansavimo šaltinius bei tvarką nustato Vyriausybė”. Pamėginkite įsigilinti, ką parašėte. Aš manau, kad, ko gero, Biudžeto ir finansų komitetas deramai galėjo išanalizuoti 5 straipsnį, nes finansavimo šaltiniai nėra Ekonomikos komiteto kompetencija. Tuo labiau kad šio straipsnio ketvirtojoje dalyje iš viso labai aiškiai kalbama apie tai, ką kalba ponas G.Vagnorius. Štai kas parašyta: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko kontrolės bei priežiūros finansavimą”. Ne bet kaip pasakyta – užtikrina finansavimą, užtikrina nenutrūkstamą (…) etapų finansavimą ir t.t. Jeigu tuo tarpu, tarkim, fondas nesukauptas, tai kaip tada Vyriausybė galės užtikrinti tą finansavimą? O jeigu negausime tarptautinės paramos, kaip bus su šituo užtikrinimu? O jeigu tarptautinė parama bus pakankamai menka? O kas gi žino, kokie preliminarūs paskaičiavimai, kiek reikia pinigų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V.P.ANDRIUKAITIS. …tokiam vienašališkam užtikrinimui? Taigi jau 5 straipsnis parodo šio įstatymo ydingumą, šio įstatymo kaip teisės akto. Ne Seimo apsisprendimą dėl pirmojo bloko, dėl ko buvo diskutuota rudenį Nacionalinėje energetikos strategijos klausimu, bet šio įstatymo silpnumą. Todėl Socialdemokratų frakcija ir siūlė, kad pirmiausia būtų priimtas Elektros įstatymas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. …priimtas deramas finansavimo šaltinių įstatymas ir tik tada numatyti visi kiti žingsniai. Tai būtų tikrai solidu kalbant su Europos Sąjunga. Dabar čia yra labai prastas įstatymas. Žinoma, nėra abejonių…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, išjungiau mikrofoną po dviejų perspėjimų. Suteikiu žodį J.Valatkai.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kai kas suabejojo Ekonomikos komiteto kompetencija, tačiau drįsta labai laisvai manipuliuoti įstatyme numatytomis sąvokomis, pavyzdžiui, sustabdymas, eksploatacijos nutraukimas, kurios iš tikrųjų turi sąvokų reikšmes. Tačiau aš nekalbėsiu apie tai. Norėčiau pasakyti tik tai, kodėl mes turėtume šitą žingsnį žengti. Pirma. Neturime kur dėti elektros energijos, nes mūsų gaminama elektros energijos savikaina jau ir ten neatitinka Europos Sąjungos savikainos. Ten žemesnė. Antra. Negalime išlaikyti mes tokių (…), nes vien šiandien Ignalinai mes skolingi beveik 500 mln. Trečia. Negalime panaudoti Elektrėnų elektrinės. Visa stovi kaip rezervas. Ketvirta. Pirmiausia turi būti priimami dokumentai, t.y. normatyviniai aktai, programos, ir tik po to numatomas finansavimas. Penkta. Savo įstatyme mes niekaip neįsipareigojame, nes Vyriausybė neturės teisės pradėti nė vieno etapo darbo, apie ką čia buvo taip kalbėta, be finansavimo, taip pat ir tarptautinio. Todėl mūsų frakcija palaiko šį įstatymą ir balsuos už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Kolegos, paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, ne dėl saugumo šis įstatymas. Mes ginčijamės ir ne dėl saugumo užtikrinimo būtinybės. Juk kalbame arba turėtume kalbėti apie saugumo ir nacionalinių interesų įgyvendinimo priemones, todėl ir šis įstatymas turėtų būti toks. Mes galėtume priimti įstatymą dėl pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo tik parengę ir įvertinę eksploatavimo nutraukimo programą, žinodami konkretų uždarymo lėšų poreikį, žinodami tų lėšų šaltinius. Viso to kol kas nėra, Seimas priima įstatymą tik manydamas, kad bus labai gerai, bet nežinodamas, kad taip bus. Ir iš tikrųjų įstatymas priimamas kaip dėl festivalio, o ne dėl tautos ir valstybės saugumo, dėl nacionalinių interesų. Todėl aš prieš.

PIRMININKAS. Dar po keturis kalbėtojus už ir prieš, bet aš jau kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

67 – už, prieš – 25, susilaikė 2 – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės, o norintys kalbėti sako replikas. P.Gylys. Registruojamės. Specialusis registravimasis dėl A.Patacko. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, dar kartą priimame dokumentą, kuris susijęs su ekonomika, bet kurį gali apibrėžti kaip ekonominę beletristiką. Ir tai ne pirmas, ir ne antras kartas. Atsimenu, kai mes svarstėme švietimo klausimus ir sakėme, kad švietimo reforma neparengta, jai nėra pinigų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

P.GYLYS. …dešinieji sakė, kad viskas gerai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Man labai miela, kad iš Ministro Pirmininko interviu imamas posėdžių salėje, bet aš prašyčiau, landieji žurnalistai, susirasti kokią privatesnę vietą. Taip pat, žinoma, ir Lietuvos radijo žurnalistams sakomi šie žodžiai. Kolegos, aš prašyčiau tylos, kalba P.Gylys.

P.GYLYS. Taip pat prisimenu “Mažeikių naftos” istoriją, kai opozicija sakė, kad tai yra pavojingas sandėris, bet buvo sakoma, kad bus kontraktas, bus ir nafta. Naftos nėra, kontraktas yra. Mus taip pat stebina tai, kad 1994 metų žinybinis susitarimas su (…) pateikiamas kaip labai blogas, nors tuo metu nacionalinio, energetinio saugumo požiūriu tai buvo neišvengiamas dokumentas. Dabar visi įsipareigojimai pakelti į Seimo lygį ir jau valstybė įsipareigoja neturėdama tam jokių finansinių ekonominių išteklių. Gaila, ta antiekonominė epopėja tęsiama.

PIRMININKAS. Kolegos, dar vienas už balsas buvo Seimo nario A.Patacko, kurio elektronika yra apgedusi, dėl… Replika – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai apgailestauju, pone posėdžio pirmininke, kad jūs nepakėlėte savo akių į viršų ir kad šis svarbus klausimas nebuvo transliuojamas per Lietuvos radiją. Vadinasi, visuomenė nežino, kokie buvo debatai, kokie buvo argumentai už ir prieš, kokie buvo pasiūlymai, kodėl jie buvo atmesti ir priimti. Skubos tvarka ir visuomenei nežinant mes priėmėme labai svarbų sprendimą. Manau, kad dėl to apgailestauju ir aš, ir jūs. Gal rasite progą, kad kitą kartą, svarstant tikrai svarbius visiems klausimus, visuomenė apie juos žinotų iš karto, o ne po to, kai bus sutrumpinta, apkarpyta, priderinta, pagražinta ar dar kaip nors pasielgta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai visos replikos, ar ne? Visos replikos, kolegos. Rytinis posėdis skelbiamas baigtas.