dėl LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. P-2245.
1. Klausymai dėl įstatymo projekto: nebuvo.
2. Klausymuose dalyvavo: -
3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2. |
Teisės departamentas
Europos teisės departamentas |
1. Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio nuostatos įpareigoja darbdavį užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu, o Žmonių saugos darbe įstatymo 28 straipsnio 5 punkto nuostatos darbdavį įpareigoja aprūpinti darbo vietas ir darbuotojus saugiais įrenginiais, Todėl svarstytina, ar fizinių asmenų su darbo santykiais susijusių pajamų mokesčio lėšos vienerius metus gali būti skiriamos priimtų darbuotojų darbo vietoms įrengti, nes iš aukščiau minėtų įstatymų nuostatų galima suprasti, kad darbo vietos turi būti įrengtos prieš priimant darbuotojus į darbą. Kita vertus, reikėtų pagalvoti, ar nevertėtų projekte numatyti, kad darbdavys, įrengęs darbo vietą ir priėmęs darbuotoją, fizinių asmenų pajamų mokesčio lėšomis galėtų padengti darbo vietos įrengimo išlaidas. 2. Reikėtų tobulinti projektu teikiamo 10 – 1 straipsnio 2 dalį. Svarstytina, ar nereikėtų šioje dalyje nurodytus atleidimo pagrindus papildyti Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytu atleidimo pagrindu, kuris, kaip ir kiti projekte nurodyti atleidimo pagrindai, siejamas su darbuotojo kalte. Projekte minimus 29 straipsnio 1 dalies punktus reikėtų išvardinti, pažymint kiekvieną punktą, pvz., 6, 7, 8. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte minimas Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 13 punktas nuo 1999 m. liepos 30 d. negalioja. Šios dalies tekste po skaičiaus “29” reikalinga įrašyti skaičių ir žodį “1 dalies”, po žodžio “biudžetą” esantį žodį “darbuotojo” reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Terminus “sumokėti” ir “išreikalaujamas”, atsižvelgiant į galiojančias Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10, 11, 13 ir kitų straipsnių nuostatas, reikėtų atitinkamai keisti į terminus “pervesti” ir “išieškomas”.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto nuostatos suformuluotos neaiškiai. Siūlomoje 101 str. 1 d. numatoma, kad “…tokių asmenų su darbo santykiais susijęs apskaičiuotas pajamų mokestis vienerius metus nuo tokių asmenų įdarbinimo dienos lieka įmonėje”. Šiuo atveju neaišku, ką su šia pinigų suma įmonė privalo daryti praėjus vieneriems metams, nes straipsnio 2 dalis numato, ką su šiais pinigais daryti tik tais atvejais, kai nesilaikoma nurodytų sąlygų. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad pagal siūlomą redakciją lengvata būtų taikoma tik įdarbinant asmenis, kurie turi teisę į bedarbio pašalpą. Tačiau pagal LR bedarbių rėmimo įstatymo 16 str. numato, kad asmuo turi teisę gauti bedarbio pašalpą ne ilgiau kaip 6 mėn. (su tam tikromis išimtimis) per 12 mėn. laikotarpį. Vadinasi ne visi bedarbiai turėtų lygias galimybes įsidarbinti. Kita vertus, manome, kad šiuo atveju svarbiausias tikslas yra kurti naujas darbo vietas, todėl siūlome šią lengvatą taikyti visoms naujai kuriamoms darbo vietoms, nes kyla klausimas, ar darbdavys turi teisę atsisakyti priimti jau dirbusį asmenį, turintį didesnę kvalifikaciją, ar priimti asmenį, kurio kvalifikacija yra žemesnė.
|
Pritarti
Pritarti |
|
4. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Ekonomikos komitetas |
Siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų komitetui – įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekto nuostata į naujas darbo vietas priimtų asmenų, turinčių teisę gauti bedarbio pašalpą ir asmenų, neturinčių valstybinio socialinio draudimo stažo (pirmą kartą įdarbinamų), vienerių metų fizinių asmenų pajamų mokestį skirti jų darbo vietoms įrengti yra nepagrįsta, kadangi pagal galiojančių darbo įstatymų nuostatas, darbo vietos turi būti įrengtos prieš priimant darbuotojus į darbą (Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Žmonių saugos darbe įstatymo 3 straipsnis, 28 straipsnio 5 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). 2. Siūlomos lengvatos taikymas asmenims, turintiems teisę gauti bedarbio pašalpą ir asmenims, neturintiems valstybinio socialinio draudimo stažo (pirmą kartą įdarbinamiems), pažeistų darbo santykių teisinio reguliavimo principą, kad papildomos garantijos nustatomos labiausiai socialiai pažeidžiamoms piliečių grupėms (Darbo sutarties įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Šiems asmenims, kaip tokiems, netaikomos papildomos užimtumo garantijos. Šios garantijos taikomos asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; moterims, turinčioms vaikus iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus; asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metus; asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų; invalidams (Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnis). 3. Bedarbių rėmimo įstatyme jau yra įtvirtinta nuostata, kad jei įdarbinant piliečius, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, (pagal savivaldybės kasmet darbdaviams nustatomas įdarbinimo arba darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas iki 5 % bendro darbuotojų skaičiaus) - bedarbius su darbo biržos siuntimu - darbo vietų steigimas arba jų pritaikymas reikalauja papildomų išlaidų, iš Užimtumo fondo darbdaviams išmokama vienkartinė kompensacija: iki 24 MMA vienai darbo vietai, skirtai invalidams, ir iki 12 MMA vienai darbo vietai, skirtai kitiems bedarbiams, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos (Bedarbių rėmimo įstatymo 7 straipsnis). 4. Darbuotojų su darbo santykiais susijęs apskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis negali likti įmonėje, kaip siūloma įstatymo projekte, kadangi pajamas apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės bei gyventojai, mokantys uždarbį samdomiems asmenims tik išskaito pajamų mokestį, o moka jį fiziniai asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (galiojančio įstatymo 1 ir 9 straipsniai). 5. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme jau yra įtvirtintos lengvatos pelnui (pajamoms), panaudotoms investicijoms, taigi ir darbo vietoms steigti arba jas pritaikyti. Juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0) tarifą (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 punktas). Tokia pačia tvarka apmokestinamos ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių pajamos, panaudotos investicijai (galiojančio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). 6. Finansų ministerijos duomenimis, siūlomą lengvatą būtų sudėtinga administruoti. 7. Finansų ministerijos duomenimis, siūlomas įstatymo pakeitimas sumažintų savivaldybių biudžetų pajamas apie 66 mln. litų, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas – apie 27 mln. litų, t.y. viso apie 93 mln. litų. 30 % apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos skiriama privalomojo sveikatos draudimo įmokoms (Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). 8. Kadangi įstatymo projekto nuostatos pakeistų savivaldybių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų pajamas, kartu turėtų būti teikiami lydintieji Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. 9. Įstatymo projekto nuostata sumokėti apskaičiuotą, bet nesumokėtą fizinių asmenų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, kai per vienerius metus nuo įdarbinimo dienos darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, yra nepagrįsta, kadangi neaišku, kodėl šis mokestis neturėtų būti grąžinamas, kai darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais – šalių susitarimu, darbuotojo pareiškimu, ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių, taip pat darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą (Darbo sutarties įstatymo 27, 28, 281), 29 straipsnio 2 dalis). Be to, Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 13 punktas neteko galios nuo 1999 m. liepos 30 d.
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas |
Pritarti
Nepritarti |
Kadangi pritarta Socialinių reikalų irdarbo komiteto siūlymui. |
8. Komiteto narių - komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Kadangi siūloma pataisa nesprendžia problemos iš esmės, sudaro nelygias sąlygas tarp darbo rinkos dalyvių, neskatina priimti į darbą kvalifikuotus specialistus (tuo pačiu didina įmonių kaštus), sudaro sąlygas darbdaviams manipuliuoti darbuotojų skaičiumi, tuo pačiu gali išaugti fiktyvių darbo vietų skaičius, smarkiai išauga šios lengvatos administravimo išlaidos, bei atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus,siūlome įstatymo projektą atmesti.
ALTERNATYVA
Svarstyme komitete padaryti pertrauką iki bus gautos LR Vyriausybės išvados.
Komiteto nariai - komiteto išvadų rengėjai
J. Listavičius
R. Melnikienė