Dvidešimt šeštasis (461) posėdis
2000 m. balandžio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai R.JUKNEVIČIENĖ ir F.PALUBINSKAS

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-2401(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, 15 valanda. Dirbame toliau. Kviečiu registruotis. Kaip esame sutarę, po pietų tęsiame įstatymo projekto Nr.P-2401(2) svarstymą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, toks sutarimas. Pratęsime opozicinę darbotvarkę, iki Velykų galėsime svarstyti opozicinius projektus. Sutarsime, kolegos, savi žmonės. Sutarsime. Registruojamės.

Kol kas užsiregistravo 42 Seimo nariai. A.Šimėną matau besirengiantį kalbėti. Paskui kviesčiau ruoštis A.Medalinską, jeigu jis dalyvautų posėdyje, bet jis pareiškęs, kad tikriausiai nedalyvaus, tada prašyčiau ieškoti J.Valatkos. Prašom, kolega.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu.

Sprendimą dėl pirmojo bloko uždarymo 2005 metais Seimas iš esmės jau priėmė tada, kai jis pritarė Vyriausybės pateiktai energetikos strategijai. Todėl jau priimtam sprendimui įgyvendinti reikia nuosekliai žengti tolesnius esminius ir reikalingus žingsnius. Būtent reikia parengti išsamią programą, kurioje būtų numatyti visi pagrindiniai darbai, o svarbiausia, reikia spręsti finansavimo klausimus. Būtent į šiuos pagrindinius klausimus teikiamas įstatymo projektas ir duoda atsakymus. Vyriausybė yra įpareigota iki lapkričio 1 dienos patvirtinti minėtą programą ir numatyta, kad bloko eksploatavimo nutraukimas finansuojamas iš eksploatavimo fondo tarptautinės finansinės pagalbos lėšų (o tai yra labai svarbu), taip pat kitų finansavimo šaltinių. Todėl, atrodytų, viskas yra visiškai aišku, įstatymas reikalingas. Frakcija pritaria teikiamam įstatymo projektui.

Keletas kitų pastabų. Išklausius Nuosaikiųjų (konservatorių) frakcijos kalbą, norisi kolegas pakviesti nusileisti ant žemės. Tam reikia sąžiningai atsakyti bent jau į šiuos pagrindinius klausimus.

Pirmas. Kokia Ignalinos atominės elektrinės gaminamos elektros energijos 1 kWh reali kaina? Kas į tą kainą įskaityta ir kas neįskaityta? Rezervas neįskaitytas, uždarymo kaštai neįskaityti, įskaityti tik einamieji kaštai, ir ne daugiau, ir tai, ko gero, nevisiškai visi.

Antras klausimas. Kiek Lietuva gali realizuoti ir kiek gali pagaminti elektros energijos iki bloko uždarymo ir po bloko uždarymo? Manau, tai irgi labai svarbus klausimas.

Toliau. Iš kokių lėšų bus sprendžiama Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problema? Realiausias konkretus biznio šaltinis šiuo metu tėra kol kas vienas, tai yra Baltarusija, su kuria biznis sekėsi sudėtingai ir perspektyva tokia pat kokia buvo iki šiol. Kitaip sakant, kur šios elektrinės energijos realizavimo rinkos? Jas reikia įvardyti labai konkrečiai, o ne abstrakčiai.

Lenkijoje šiuo metu kalbama tik apie 1,5 mlrd. kWh rinką, kol kas apie tokią, be to, dar ir linijos nėra į Lenkiją. Vadinasi, apskritai nėra tos rinkos konkrečiai. Jeigu labai konkrečiai vertintume, tai atsakius į šiuos klausimus sąžiningai būtų galima iš esmės pakeisti ir nuomonę.

Vertinant Demokratinės darbo frakcijos ryžtingą kalbą prieš šio įstatymo projektą, reikia priminti, kad 1993 m. LDDP Vyriausybė įsipareigojo nekeisti kuro kanalų. Jeigu jūsų Vyriausybės įsipareigojimas būtų nuosekliai vykdytas, tai šiandien blokas jau būtų uždarytas be jokių kompensacijų. (Balsai salėje) Tarp kitko, yra A.Stasiukyno parašas. Todėl pagrindiniai priekaištai iš šios tribūnos dėl šio įstatymo projekto buvo dėl nepakankamos, neaiškios, neskaidrios Vakarų paramos sprendžiant šią labai sudėtingą problemą. Bet, gerbiamieji, būtent šis įstatymas ir yra raktas valstybės paramai iš Europos Sąjungos ir ne tik iš Europos Sąjungos šalių gauti. Be šio įstatymo projekto tikrai tos paramos nebus. Tai apie ką mes kalbame?

Siūlymas nepritarti įstatymo projektui yra ne kas kita kaip tiesioginis siūlymas atsisakyti bet kokios tarptautinės paramos ne tik Ignalinos atominės elektrinės problemoms, bet ir energetikos komplekso problemoms spręsti, tarp jų ir tilto į Vakarus statybos, ir visas kitas problemas – naujų, alternatyvių pajėgumų sukūrimo ir t.t. Tai apie ką, gerbiamieji, mes čia kalbame ir labai atkakliai diskutuojame?

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiamas kalbėti A.Medalinskas. Nedalyvauja posėdyje, tada J.Valatka. (Balsas salėje) A.Medalinskas nedalyvauja posėdyje. J.Valatka kviečiamas kalbėti. Kolega Jonai, mažiau kreipkite dėmesį į replikas iš kairės, ir tada jokių problemų nekils. (Balsai salėje)

J.VALATKA. Ačiū, pirmininke, už pagalbą. Gerbiamieji kolegos, taip, po kolegos A.Šimėno pakankamai sunku kalbėti, nes jis aiškiai įvardijo pagrindinius akcentus. Yra klausimas: uždaryti ar neuždaryti? 10 metų turime sistemą, kurią paveldėjome iš Tarybų Sąjungos. Tai buvo Tarybų Sąjungos sistema, kur atominė elektrinė kaip tik vaidino patį svarbiausią vaidmenį. Sąlygos visiškai pasikeitė. Šiandien turime tris kartus didesnius pajėgumus ir juos laikome dešimt metų. Tai ar dar 10 metų laikysime tokius pajėgumus? Aišku, galima, laikome nedirbančius Elektrėnus, pusiau kvėpuojančius Vilnių ir Kauną, Mažeikius, na, galime tai daryti, bet įdomu, kiek tada kainuos mūsų elektros energija?

Apie elektros tiltą. Buvo tokios rožinės svajonės: pasistatome tiltą, turime didžiulę elektrinę, atseit pigiai gaminančią elektros energiją, ir tvarkingai uždirbame iš eksporto į Europos Sąjungą. Nieko panašaus. Kai mes buvome Briuselyje, tarp kitko, su kolegos A.Kubiliaus vadovaujama delegacija, tai visų frakcijų atstovai galėjo išgirsti Briuselio atstovų kalbas. Nepirksim, sako, mes jūsų elektros energijos. Kodėl? Sako, nešvari. O jeigu dar, sako, ką nors darysite, tai mes paskelbsime boikotą. Jeigu jie nebus suinteresuoti biznio reikalais pirkti šią elektros energiją, mes nieko ten negausime.

Tai ką dabar daryti? Aišku, galima palikti tą pačią situaciją, kokia yra dabar, negauti paramos ir žiūrėti, kas bus toliau. Aš norėčiau atkreipti mūsų derybininkų dėmesį. Kai mes buvome Briuselyje, buvo kalbama apie tai, ką mes gausime uždarydami šį bloką? Deja, aš dabar nieko neišgirstu. Buvo kalbama taip: mes turime turėti dujų tiekimo alternatyvą. Galime tai pasiekti, sakykim, savotiška korta? Galime. Mums reikia sujungimo su Vakarų elektros tinklais. Galime tai panaudoti derybose? Galime. Bet tai nėra pasiekta, ir labai negerai. Manyčiau, kol kas yra mūsų vienašališki įsipareigojimai.

Dabar apie patį įstatymą. Buvo kalbama: nėra finansavimo ir t.t., kaip mes dabar galime daryti? Mes priėmėme energetikos strategiją. Ten yra įvardyta ta pati data, ir viskas. Šis įstatymas yra tiktai menkas etapas ir menkas žingsnis link visos problemos sprendimo. Problema bus sprendžiama 30, 50 metų – aš nežinau kiek. Kalbėdami Ekonomikos komitete apie sąvokas, mes aiškiai įsisąmoninome, kad nutraukimas – tai visas ilgas periodas. Tie kolegos, kurie komentuoja šio įstatymo sąvokas, turėtų pasitikslinti ir išsiaiškinti, kas yra etapas, kas yra nutraukimas ir kas yra visi šie darbai. Mes komitete pasiūlėme (kolega S.Malkevičius čia daug padėjo), kad įstatyme numatytume finansavimo saugiklius. Vyriausybė negalės pradėti nei etapo, nei objekto darbų, jeigu neturės finansavimo. Tai yra įstatyme. Tarp kitko, dėl socialinių garantijų. Aš pritariu tai minčiai, kad šiame įstatyme galbūt reikėtų nustatyti ir šio įstatymo pasirodymo datą. Tada būtų tiksliau, nes tai yra pats pagrindinis ir pats nesmagiausias dalykas iš viso šito.

Nenorėčiau kartotis. Aš vis dėlto manau, kad kolegos, kurie balsuoja prieš šį įstatymą, arba nevisiškai suvokia problemą, arba galbūt ir politizuoja. Mūsų frakcija “Socialdemokratija 2000” pritaria šiam įstatymui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba. Ruošiasi P.Papovas. Dar pora kalbėtojų.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu nagrinėjant šį įstatymo projektą. Jis pateikė kelis pasiūlymus. Pirmiausia mūsų komitetas pastebėjo, kad įstatymo projekte nėra nė vieno žodžio apie sveikatos apsaugą tame regione. Todėl siūlome įrašyti mūsų pastabas. Mes manome, kad radiacija ir užterštumas, susijęs su atomine veikla, liečia ne tiktai aplinkos apsaugos klausimus, ne tiktai ekonomines problemas, bet ir pačią žmonių sveikatą. Todėl svarstant pataisas, mūsų komitetas pasilieka teisę balsuojant dėl pasiūlymų įterpti žodžius apie sveikatos apsaugą tam tikruose straipsniuose. Dėkui.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną kalbėti P.Papovą. Jam skiriame 5 minutes. Kolegos, šia kalba diskusijos turėtų baigtis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Tada ruošiasi kalbėti J.Šimėnas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pradėti truputį kitaip, negu čia buvo akcentuojama – uždaryti ar neuždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Visiems mums aišku, kad kada nors blokus reikės uždaryti, o tam tikri įsipareigojimai, žinoma, yra priimti energetikos strategijoje. Aš savo pataisomis bandžiau truputį kitaip tai modeliuoti. Mes įsipareigojome ir dabar yra pateiktas įstatymas, tačiau nei strategijoje, nei šiame įstatyme nėra konkrečiai pasakoma, kokia mūsų valstybė bus ateityje. Bus branduolinės energetikos valstybė ar nebus, nors Seimo Pirmininko iniciatyva nutarime dėl energetikos strategijos yra įrašyta tokia formuluotė, kad yra galimybė nagrinėti. Aš manau, svarstant šį įstatymą taip pat yra galimybė nagrinėti, bet šios galimybės čia nematyti. Kadangi pasirengimas uždaryti yra numatomas iki 2005 m. sausio 1 d., taigi kartu, aš manau, ir rengiant socialinę programą… labai svarbu, ar bus statomas naujas modernus blokas. Tai, žinoma, labai susiję su socialinės programos ir darbuotojų užimtumo problemų sprendimu. To įstatyme nėra ir visiškai įstatyme nėra siejama su naujo modernaus bloko statyba, nors dar kartą kartoju, kad nutarime tokia galimybė yra numatyta.

Aš, kaip ir frakcija, esu tos pačios nuomonės, kad vis dėlto reikėtų daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir dar dėl vieno motyvo. Sakykim, dabartiniame projekte yra pasakyta, ir kai kas čia sakė, kad reikia numatyti, iki kada bus priimtas atskiras atleistų darbuotojų socialinių garantijų nustatymo įstatymas, bet kaip mes galime priimti šį įstatymą, nežinodami, kokios bus darbuotojų garantijos? Tas įstatymas turėtų būti svarstomas lygiagrečiai ir turėtų būti priimama kartu viename bloke. Tada būtų lengviau tuos sprendimus priimti.

Aš manau, kad kai kuriuos dalykus Ekonomikos komitetas patobulino. Dabar bent jau tą uždarymo ir socialinę programą rengs ne viena Ignalinos atominė elektrinė, bet visa Vyriausybė, tačiau kitas mano pastabas, jau ir minėtas, ir dar vieną, apie kurią čia kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu… vis dėlto nebeliko 6 straipsnyje Utenos apskrities Ignalinos atominės elektrinės regiono, o ne visos apskrities plėtros strategijos rengimo. Jau to nebeliko, tik kalbame apie atleistų darbuotojų socialines garantijas. Aš suprantu, kad čia socialinių garantijų kompensavimas arba iš dalies galbūt ir įdarbinimas, bet įstatyme, abejoju, ar bus atleistų darbuotojų įdarbinimas. Matyt, šiame įstatyme bus tiktai deklaruojamos socialinės garantijos, socialinis kompensavimas.

Taigi yra daug trūkumų, daug neaiškumų šiame įstatyme, todėl dar kartą siūlau daryti svarstymo pertrauką, parengti atleistų darbuotojų socialinių garantijų nustatymo įstatymą, juos svarstyti kartu ir nagrinėti klausimą dėl branduolinės energetikos ateities arba kitų būdų panaudojant Ignalinos atominę elektrinę. Apie tai čia buvo užsiminta ir kitų valstybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti J.Šimėną. Ruošiasi A.Medalinskas. Paskutinis diskusijoje kalbės premjeras A.Kubilius.

Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mes iš tikrųjų gerokai pažeidžiame mūsų nustatytą šios dienos darbotvarkę, o iš esmės aš norėčiau frakcijos vardu jūsų paprašyti, kad mes padarytume šio svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, ir galbūt galėtume susitikti pas Seimo Pirmininką kaip paprastai svarbiais klausimais ir aptartume, kad frakcijų nuomonė būtų vienodesnė, nes, man atrodo, daugeliui rūpi tie patys klausimai, kurie šiame įstatymo projekte kol kas dar nėra gerai išdėstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, nelaikau šio siūlymo motyvuotu, ir suteikiu žodį J.Šimėnui. Taigi kalbame… Praėjusio posėdžio pabaigoje mes sutarėme, kad daroma pertrauka iki kito posėdžio, ir baigiame svarstymą. Kolegos, toks sutarimas buvo. Kalba J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ir, drįstu kreiptis, žaliasis parlamente! Turbūt dar nė vienas parlamentas nepriėmė tokio radikalaus sprendimo aplinkos apsaugos klausimu, kaip šis parlamentas. Iš tikrųjų Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymas yra ypatingos svarbos klausimas, ir skirtumas nuo radikaliųjų žaliųjų mūsų parlamente tik tas, kad vieni piketuoja, o kiti dirba. Todėl aš manau, kad šį įstatymą būtina priimti, tačiau turiu keletą minčių, kurios, man atrodo, labai svarbios.

Aš norėčiau kalbėti dviem temomis. Pirmiausia branduolinės arba radiacinės, tiksliau sakant, radiacinės saugos ir finansinių resursų gavimo ir naudojimo skaidrumo klausimais. Čia turbūt beveik visi sutinka arba visi sakė, kad Ignalinos atominė elektrinė yra padidintos rizikos objektas, todėl, aišku, tokio objekto likimo sprendimas reikalauja ir didesnio dėmesio. Mes negalime gyventi šia diena, palikdami problemų sprendimą ateities kartoms. Netgi tie, kurie siūlo pertraukas ar panašiai, juk vis tiek teigia, kad šią problemą teks spręsti, o spręsti galima tiktai teisiniu būdu. Tai ir siūloma šiame įstatyme, t.y. teisiškai reglamentuoti visą procedūrą, kaip turi būti įvertintas pirmojo bloko uždarymas. Tačiau žiūrint į tai, kas parašyta šiame įstatyme dėl uždarymo programos, o dar labiau dėl eksploatacijos nutraukimo plano, manau, trūksta skaidrumo. Aš esu įsitikinęs, kad tokių objektų uždarymo sąmatas arba metines ataskaitas, metines sąmatas, metinius biudžetus (nežinau, kaip pavadinti) turėtų svarstyti Seimas, o ne viena ar kita institucija. Pagal dabartinę redakciją šito nematyti ir paliekama tam, ko dar nėra šiame įstatyme. Todėl vienas iš mano pasiūlymų būtų vis dėlto įstatymu įteisinti lėšų gavimo ir naudojimo skaidrumą. Nes patirties su stambiais objektais, kai sukasi šimtamilijoninės lėšos, kadangi jos dažnai švaistomos nevisiškai efektyviai, turime. Todėl aš norėčiau, kad į šitą klausimą įsiklausytumėte.

Kitas momentas. Labai aiškiai parašyta, kad turi būti užtikrinta branduolinė sauga. Tačiau niekur nėra reglamentuojama, bent jau šiame įstatyme, radiacinė sauga. Tai yra visiškai ne tas pat. Todėl būtina garantuoti radiacinę saugą uždarymo metu ir po uždarymo. Taip pat užtikrinti aplinkosauginį radiacinį monitoringą uždarymo metu ir po uždarymo, kad mes turėtume duomenis ir žinotume, kas tenai darosi. Taip pat norėčiau paklausti K.Skrebį ir į jį panašius, kas gali remti ir finansuoti objektus, kurie neturi įteisintų programų? Nebent nuosaikūs eksministras ir ekspremjeras, kuris be jokių programų, kaip teigia valstybės kontrolierius, skirstė lėšas, investicines lėšas, įvairiems abejotinos kilmės objektams, tarp jų ir Nidos oro uostui. Be programų! Ar mes norime tokiu pat būdu gauti lėšų iš pasaulio finansinių institucijų? Todėl, aš manau, šitas įstatymas yra būtinas, pasisakau už jį, tiktai norėtųsi, kad jis įgautų daugiau jėgos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Paskutinis žodį tars premjeras A.Kubilius. A.Medalinskas. Paskui premjerui suteiksiu žodį.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų matydamas didėjantį kairiosios pusės nepasitenkinimą tuo, kad diskusija užtruko, ir suvokdamas, jog Ignalinos atominės elektrinės klausimui dar mes skirsime laiko, aš kalbėsiu sakant replikas, o kairiajai pusei palinkėčiau išspręsti nedarbo problemą, surasti kelius tą padaryti ir pats tikrai maloniai (manau, ir kitus pakvies) pasiklausysiu šių problemų sprendimo būdų. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu premjerą A.Kubilių. Kolegos, tuoj suteiksiu žodį. Kai baigsis dalykinės kalbos, pradėsim procedūrines kalbas. Premjeras A.Kubilius. Kolega Bernatoni, jūs man ir taip pateikėt daug fizinių grasinimų. Aš prašyčiau turėti tam tikros kultūrinės aplinkos paveikto elgesio. Taigi premjeras A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš džiaugiuosi, kad po Prezidento iš tikrųjų strateginės kalbos ir opozicija į strategines Lietuvos problemas žiūrės strategiškai ir nesiims kokios nors obstrukcijos tam, kad diskusija Lietuvos strateginiais klausimais vyktų tikrai strategiškai. Aš manau, kad ir mano kaimynas J.Bernatonis taip pat žiūri į strategines problemas kaip ir šio Seimo didžioji dauguma.

Aš, gerbiamieji kolegos, tikrai nenorėčiau ilgai kalbėti. Manau, kad visų mūsų pozicijos yra pakankamai aiškiai išdėstytos ir tikrai strategiškai išdėstytos. Be abejo, svarstymas apie Ignalinos atominės elektrinės ateitį yra ypač sudėtingas klausimas. Čia susipina kiekvieno žmogaus asmeninis ir visos valstybės saugumas, vidaus ir užsienio politika, energetikos ūkio plėtros numatymas, viso regiono socialiniai klausimai ir sudėtingų fizikinių ir technologinių procesų žinojimas. Šiandien mums atrodo, kad elektrinę uždarome dėl to, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Tai yra netiesa ir tą mes visi gerai suprantame. Tai yra visų pirma mūsų pačių saugumo klausimas. Iš tikrųjų neturėčiau ką pridurti prie kolegos J.Šimėno pasakymo. Mes visi gerai žinome, kokio tipo reaktoriai veikia Ignalinos atominėje elektrinėje ir kaip tokių reaktorių veikimas yra suprantamas tarptautinės bendruomenės.

Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų nepaisant tų saugumo priemonių, kurios buvo įgyvendintos Ignalinoje pastaruoju metu, jos saugumo problema yra pagrindinė priežastis, kodėl tokio tipo elektrines yra siekiama uždaryti ne tik Lietuvoje. Be abejo, mes turime suprasti, kad visų pirma mes esame atsakingi už Ignalinos atominę jėgainę ir jos ateitį. Elektrinė nėra amžina, jos technologinis veikimas apskaičiuotas tam tikram laikotarpiui. Anksčiau ar vėliau jėgainę vis tiek reikės uždaryti ir spręsti jos uždarymui reikalingų lėšų surinkimo klausimą. Galų gale visi turime labai aiškiai matyti ir realius Ignalinos atominės elektrinės veikimo finansinius srautus. Tai, ką kalbėjo J.Valatka, visi turime labai gerai matyti. Todėl, matyt, reikia sparčiau vykdyti ir viso energetikos sektoriaus restruktūrizavimą, kad iš tikrųjų realiai pamatytume tikrus finansinius srautus, tikrą elektros energijos gamybos Ignalinos atominėje elektrinėje savikainą, ir tikrai turėtume pamatyti, ar gauname kokią nors finansinę naudą iš tolesnio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo. Iš tikrųjų negalime užmerkti akių ir apsimesti, kad nematome tų problemų, kurios neišvengiamai iškils netolimoje ateityje. Kuo ilgiau šių problemų sprendimą populistiškai vilkinsime, tuo sunkiau tas problemas bus spręsti. Todėl, be abejo, siūlau ir prašau jūsų pritarimo šiandien svarstomam įstatymui, nes iš tikrųjų tai leistų tikėtis kitų šalių donorų paramos.

Šiandien mums savo paramą ir piniginę pagalbą sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės klausimą siūlo Europos Sąjungos, kitos Vakarų valstybės. Pagalba gali ateiti tik tuo atveju, jei patys aiškiai suvoksime problemą ir padarysime tai, kas priklauso nuo mūsų. Jei neparodysime (…) savo noro ir valios spręsti šį klausimą, sukursime papildomų problemų ne tik ateityje uždarant jėgainę, bet, be abejo, ir jungiantis į politines ir ūkines euroatlantines struktūras. Tariantis su tarptautine bendruomene tikrai netinka ultimatumų kalba ar, sakyčiau, toks stačiokiškas užsispyrimas. Turime būti atviri pripažindami problemas ir dalykiškai jas spręsdami. Be abejo, jau šiandien turime galvoti, kas pakeis uždaromus branduolinius reaktorius. Gali būti įvairių planų, tarp jų ir branduolinių. Tačiau, be abejo, viską reikia labai realiai skaičiuoti. Todėl dar sykį raginu Seimą šiandien balsuoti po svarstymo už pritarimą šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos. Aš kviečiu registruotis. Atsiprašau. Taigi, kolegos, ar reikalautų kas nors balsuoti dėl to, kad pritartume po svarstymo, o paskui pereitume prie pataisų? Gerbiamieji kolegos, iš pradžių susitariam dėl to, kaip gyvenam. O paskui dėl vedimo tvarkos. Kolegos, ar galime pritarti komiteto pateiktam variantui ir pereiti prie pataisų? Seimo narys A.Patackas. Ar galime pritarti komiteto pateiktam variantui ir pereiti prie pataisų? O kai svarstysim pataisas, susitarsim.

A.V.PATACKAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Kas prieštarautų? R.Pleikys turėtų priešingą nuomonę.

R.PLEIKYS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš tikrai prieštaraučiau. Norėčiau nusistebėti, kad tiek daug emocijų kelia šis dalykas. Pasistenkime paprastai pažiūrėti į reikalą. Aš manau, kad nesant labai konkrečių Europos Sąjungos finansinių įsipareigojimų elektrinės uždarymo programai ir socialinių reikalų kompensavimui dabar negali būti ir kalbos apie vienašališkus Lietuvos įsipareigojimus. Juo labiau kad jokie ekspertai kol kas neįrodė, kad jau po keleto metų dėl techninio nesaugumo tikrai būtina uždaryti elektrinę. Lietuvai daromo spaudimo motyvai iš Europos Sąjungos pusės yra daugiau politiniai. Neginčytina, kad elektrinę uždaryti reikės, tačiau nebūtinai taip greitai, ir tik po to, kai bus garantuotas pagreitinto uždarymo prašytojų finansinis dalyvavimas. Dėl to mes manome, kad tokio priimti negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruokimės ir tada nuspręsim, ar pritarsim komiteto pateiktam variantui. O paskui, kolegos, tarsimės, ar darome pertrauką ir kada dirbam. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Po balsavimo – dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ne, ne, kaip tik prieš balsavimą, nes po to jau nebereikės.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, tada spręsime, o paskui susitarsime, ką darome su pataisomis. (Triukšmas salėje: pirmininke… paskui nereikės, ne dėl to aš noriu kalbėti… jeigu taip Statutą laužo…) Registruojamės, gerbiamieji kolegos! Diskusiją toliau tęsiame iš karto. Diskusiją pradedame susitarę.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Ar pritariame po svarstymo komiteto pateiktam Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektui… (Balsas salėje: gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos!) …po svarstymo? Ar pritariame, kolegos, ar ne, prašom balsuoti. Pritariantys komiteto siūlomam variantui – už, kiti – kitaip.

Už – 71, prieš – 16, susilaikė 8, kolegos, pritarta po svarstymo.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu Seimo… (Balsas salėje: replika…) Taip, kolega, jūs prašėte žodžio dėl vedimo tvarkos, dėl to suteiksiu žodį, o ne dėl replikos. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad šiandien svarstymą baigiame, o visos pataisos, kurios yra įregistruotos ir kurios dar bus įregistruotos, bus mūsų bendruoju sutarimu svarstomos per priėmimą, kuris turėtų būti gegužės 2 dieną? (Balsai salėje: taip… taip…) Gerbiamieji kolegos, kadangi laikas baigėsi, kviečiu šiandien pritarti mano siūlymui baigti svarstymą, o visas pataisas, kurios yra ir kurių dar bus, nereikalaujant 29 Seimo narių balsų, svarstyti per priėmimą. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad šiandien laikytume svarstymą baigtą, o pataisas svarstytume per priėmimą, nereikalaudami 29 Seimo narių balsų? Labai dažnai, kolegos, šitaip elgiamės. (Balsas salėje: niekad nesielgiam…) Mano kelias tiktai tam, kad paskui nereikėtų registruoti 29 Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Kolegos, 62 – už tai, kad šiandien svarstymą baigtume ir pataisas svarstytume per priėmimą, prieš – 18, susilaikė 4. Taigi svarstymas baigiamas, kolegos. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Jis ir suteiks žodį replikoms po balsavimo. (Balsas salėje: klausimas nebaigtas, dėl to paties klausimo norime kalbėti, pirmininke! Pasidėkite Statutą per Velykas ir perskaitykite!.. Na, jeigu jis kitu metu nespėja, tai…)

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia pradėkime nuo replikų. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pasakęs repliką – dar dėl vedimo tvarkos, kaip buvau prašęs. Taigi pirmoji replika. Mano mielieji, dabar mes visiškai padėjome į šoną Statutą ir elgiamės taip, kaip mums atrodo mieliau. Kitaip sakant, jeigu negalima, bet labai nori, tai tada galima.

Aš noriu paklausti. Kur mes šitaip elgdamiesi nueisime? Kodėl aš drįstu šitokį kaltinimą mesti mūsų buvusiam posėdžio pirmininkui, kuris paskubėjo iš tos vietos, atsiprašau už žodį, pabėgti, nes, matyt, ir pačiam pasidarė gėda? Mes pritarėme po svarstymo ir nesvarstėme pataisų. Pasvarsčius šias pataisas, kažin ar būtų ta pati visų Seimo narių nuomonė pritariant tam tekstui, kuris liko. Taigi pačių savęs apgaudinėjimas – pirmas dalykas.

Antras dalykas dar įdomesnis. Buvo pasakyta, kad mes nebesilaikysime Seimo statuto, reikalaujančio 29 remiančių, nebesilaikysime Seimo statuto, reikalaujančio 10 remiančių, po svarstymo jokių pataisų nebesvarstysime, visa tai atidedame priėmimui. Aš labai prašyčiau mūsų Etikos ir procedūrų komisijos ištirti visą šią situaciją, nes jau nebesuskaičiuoju, kelis mūsų Statuto straipsnius mes šiandien per šias paskutines 10 minučių pažeidėme. Labai prašyčiau, kad į šį klausimą būtų atsakyta. Beveik esu įsitikinęs, kad mums reikės visą šią procedūrą pakartoti nuo pradžių. Ačiū už jūsų kantrybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką? Gerai. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų čia jau stoviu gerą laiko tarpą, nes prieš jus pirmininkavęs ponas A.Vidžiūnas, pažeisdamas Statutą, man nesuteikė žodžio. Aš norėjau tuomet paremti dėl vedimo tvarkos Socialdemokratų frakcijos siūlymą padaryti šio svarstymo pertrauką, kadangi taip siūlė ir Seimo nariai, ir tam buvo pakankamai motyvų, nes nepateikti jokie argumentai, jokie skaičiavimai. Mums pateiktas tik nuogas projektas, bet man nebuvo leista kalbėti. Dabar ponas A.Vidžiūnas, suprasdamas, kad pažeidė Statutą, gėdingai nusišalino nuo pirmininkavo posėdžiui. Todėl kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką LDDP frakcijos vardu ir prašau išnagrinėti, ar svarstant šį klausimą posėdžio pirmininkas neviršijo savo įgaliojimų, ar nepažeidė Statuto.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar kartą, tiksliau, ponas A.Vidžiūnas dar kartą demonstruoja teisinį nihilizmą. Statutas yra mūsų valstybės įstatymas. Jo privalu laikytis, ypač tokio rango pareigūnui kaip Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Tai viena. Aš manau, kad tas nihilizmas, cinizmas, kuris ir dabar pasitinkamas iš dešinės tokiom šypsenom, kurios irgi garbės nedaro, sako, kokio mes po 10 metų esame lygio.

Antra. Tas įstatymas, kurį mes dabar priėmėme, iš tikrųjų yra literatūrinis. Mes neužėmėme derybinės pozicijos. Dešinieji priėmė politinį sprendimą dėl uždarymo, taigi iš Lietuvos pusės dešinieji žengė žingsnį. Mes galėjome sulaukti tam tikrų signalų, užimti derybinę poziciją ir gauti ką nors konkrečiai, konkrečius pasiūlymus ir pažadus. Deja, to mes atsisakome, dar kartą Lietuvą nustumdami į prašytojo poziciją. Gaila, mieli dešinieji.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors ir pavėluotai, bet prašom Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne pavėluotai. Aš stovėjau už S.Pečeliūno, tik nuėjau balsuoti, kadangi posėdžio pirmininkas paskelbė balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, jūs atėjote pavėlavęs, tai prašom – arba priimti, arba išjungsiu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, posėdžio pirmininke. Aš Socialdemokratų frakcijos vardu taip pat prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija ištirtų pono A.Vidžiūno pirmininkavimą ir jo padarytus Statuto pažeidimus. Socialdemokratų frakcijos vardu buvo pareikštas oficialus siūlymas iš tribūnos, kad būtų daroma svarstymo pertrauka, projektas grąžintas tobulinti komitetams, o po to iš naujo būtų prie to reikalo sugrįžta. Dėl to net nebuvo pasiūlyta balsuoti. Tą fiksuoju dėl stenogramos, kadangi posėdžio pirmininkas turėjo apibendrinti visus siūlymus ir juos teikti balsuoti. Jis to nepadarė, todėl siūlau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų Statuto pažeidimus ir pasakytų, ar mūsų siūlymas buvo teisėtas ir kodėl jis nebuvo pateiktas balsuoti Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Etikos ir procedūrų komisija atkreips į tai dėmesį. Dabar mes tęsime toliau… (Balsai salėje) Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos. Labai atsiprašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar aš savo antrąją galimybę išnaudosiu labai konkrečiai kreipdamasis į mūsų Ekonomikos komitetą. Jūsų pateiktose pataisose, dėl kurių turėjome balsuoti po svarstymo, nežinau, sąmoningai ar ne, yra vienas konkretus netikslumas. Mūsų komiteto siūlomose pataisose yra mūsų komiteto pritarta mano siūlymui, kad preambulėje būtų nurodytas labai konkretus teisinis šio įstatymo priėmimo pamatas, t.y. būtų parašyta, kad šis įstatymas priimamas remiantis nacionaline energetikos strategija. Dabar, kai mes gavome antrąjį variantą, siūlyta preambulė atsirado, bet preambulė yra, atsiprašau, gryna literatūra. Jokio teisinio pamato ten nėra. Aš prašyčiau mūsų Ekonomikos komiteto, kaip jau čia bus pasielgta, kai jau bus tas balsavimas dėl pataisų, kad dėl šios pataisos jau jų, kaip pagrindinio komiteto, siūlymu irgi būtų balsuojama. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius. Atsiprašau, dabar.

S.MALKEVIČIUS. Mano pavardė šiandien ne vieną kartą buvo minima, bet reaguosiu tiktai į vieną. Pone Andriukaiti, didžiai gerbdamas jūsų kompetenciją šiuo klausimu, kurį mes svarstėme, aš nekompetentingai pasakysiu, kad jūs teisus. Iš tikrųjų energijos kaina, kuria mes realizuojame elektrą vartotojams, pas mus yra mažesnė negu daugelyje Europos valstybių, bet priežastis yra ta, kad pas mus darbo jėga kelis kartus yra pigesnė negu kitur. Čia visiškai ne elektrinės reikalas. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Nežinau jūsų to eksperto, kurį jūs minėjote, ką jis ten rašinėja, bet jūs pasiklauskite žinomų žmonių: profesoriaus V.Jankausko, akademiko J.Vilemo ir jie jums paaiškins, ar sakau teisingus skaičius. Aš irgi ne iš kepurės juos paėmiau. Taigi jūs galėsite dar pakelti savo kompetenciją ir šiuo klausimu. Ačiū.

Opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Diskusija “Nedarbas Lietuvoje ir sprendimų paieška”

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar grįšime į normalią popietės darbotvarkę – opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Pagrindinį pranešimą skaitys Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu taip pat dėmesingai spręsti ir šį darbotvarkės klausimą – grėsmingas nedarbo lygis Lietuvoje ir sprendimų paieška.

Skaudžiausia šiandienos Lietuvos problema yra vis gausėjanti bedarbių armija, augantis nedarbas ir dėl to žymios gyventojų dalies skurdas, didėjanti socialinė įtampa, gilėjanti visuomenėje depresija, vedanti Lietuvą į pirmaujančių gretas pagal savižudybes, nusikalstamumo augimą. Būtent tai ir paskatino mūsų opozicinėje darbotvarkėje kelti šią problemą. Esame pasiekę didžiausią nedarbo lygį šalyje per visus nepriklausomybės metus – 11,4%. Tai tris kartus viršija normalią nedarbo normą, kai nedarbas siekia 3–4% ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus. Nedarbo augimas vyko visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Vidutinis metinis praėjusių metų nedarbo lygis buvo 8,4% ir iki šių metų balandžio 1 dienos jis išaugo trim punktais. Šiandien užregistruota 201,3 tūkst. bedarbių. Viltį teikiančių prognozių taip pat nėra. Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad bedarbių skaičius per šiuos metus gali pasiekti 250 tūkst. Tai yra vidutiškai per mėnesį bus registruota po 20 tūkst. bedarbių. Tarp bedarbių dominuoja vyrai – 55%, moterys – 45%, jaunimas iki 25 metų amžiaus – 16,6%. Jaunimo nedarbo lygis 5,2 punkto viršija šalies nedarbo lygį. Aukštas jaunimo nedarbas brangiai kainuoja ne tik ekonomiškai, bet ir socialine prasme. Nedirbantis jaunimas lengviau linksta į asocialų elgesį, imasi nelegalios veiklos, nusikalsta. Dėl to deformuojasi visuomenės reprodukcinė funkcija, didėja socialinė įtampa.

Tiriantys darbo rinkos struktūrą atsižvelgia ne tik į registruotą oficialų nedarbą, bet ir į paslėptą nedarbą ir mano, kad paslėptas nedarbas apima apie 15–20% ekonomiškai aktyvių gyventojų. Tai formaliai nenutraukti darbo santykiai ir įmonėse apskaitomi kaip dirbantys, nors iš tikrųjų dirba ne visą darbo laiką ar turi neapmokomas atostogas. Labiausiai nevisiškas užimtumas matyti pramonėje. Tai ir sudaro 56% nevisiškai užimtų, o žemės ūkyje – 20%. Nevisiškam užimtumui didžiausią įtaką turi nepakankama gaminamos produkcijos paklausa, finansinės problemos ir sutrikę atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 19,3%. Jų įdarbinimas ir socialinė parama tampa vis rimtesne problema, kuriai spręsti reikalingos ne tik darbo biržų pastangos. Tik 15,5% bedarbių gauna pašalpą, kurios minimali riba 135 litai, o maksimali – 250 litų, mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Į Užimtumo fondą nuolat nepervedamos numatytos ir būtinos lėšos. Dėl nepakankamo aktyvios darbo rinkos politikos programų finansavimo mažai bedarbių siunčiama į viešuosius ir remiamus darbus. Tai tik didina nedarbo lygį.

Analizuojant bedarbių profesinį pasiskirstymą matyti, kad daugėja bedarbių, turinčių žemą kvalifikaciją arba iš viso be jokio profesinio pasirengimo, o darbo rinkoje auga kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Dėl profesinių mokymo programų nesutikimo su vietos darbo rinkos poreikiais, nepakankamo besimokančiųjų parengimo, mažo darbo jėgos mobilumo kas trečias proftechninių bei kas penktas aukštesniųjų mokyklų absolventas užsiregistravo darbo biržoje. Šių mokymo institucijų klaidas ir spragas tenka taisyti darbo rinkos mokymo tarnyboms, švietimo reikmėms skirtos lėšos panaudojamos neefektyviai, nors Užimtumo fonde lėšų profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui aiškiai trūksta.

Šalyje didelis teritorinis nedarbo diferencijavimas. Padidėjus nedarbo lygiui išsiskiria miestai su vienpusiškai išplėtota infrastruktūra bei žemės ūkio rajonai. Tik 18 rajonų nedarbo lygis yra mažesnis už šalies rodiklį, bet 14 rajonų nedarbo lygis yra didesnis nei 15%. Aukščiausias nedarbo lygis yra Akmenės rajone – 21%, tai reiškia, jog kas penktas Akmenės gyventojas ieško darbo. Pasvalio ir Šalčininkų rajonuose po 20,3%, mažiausias lieka Prienų, Kėdainių, Anykščių rajonuose, svyruoja apie 7,6%. Tarp miestų aukščiausias nedarbo lygis Šiauliuose – 16,5%, todėl miestas tituluojamas bedarbių sostine. Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje nedarbo lygis – 8–8,5% ir tai nulėmė geopolitinė šių miestų padėtis, investicijos, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

Užimtumas – makroekonominis rodiklis. Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas Lietuvoje smuko net 4,1% – daugiausia iš visų Europos valstybių. Konservatoriai tai aiškina Rusijos krize. Opozicijai praėjusiais metais reikalaujant prevencinių priemonių, visuomenė buvo raminama, kad Rusijos krizė Lietuvos, turinčios savarankišką finansų sistemą, nepalies. Tuo tarpu Rusijos bendrasis vidaus produkto prieaugis siekia net 3,2%, o Latvija ir Estija, esančios panašioje situacijoje kaip Lietuva, išvengė tokio didelio bendrojo vidaus produkto smukimo. Lietuvoje nebuvo rūpinamasi, kaip išsaugoti ekonomikos lygį, verslui palankios ekonominės aplinkos kūrimą, bet užtat užteko laiko diskusijoms įvairiausiais neesminiais klausimais kaip KGB, Grūtas, restitucija, beatodairiškai skubėta privatizuoti pusvelčiui ar net primokant, pavyzdžiui, kaip “Mažeikių nafta”, strateginius objektus. Taip sužlugdytos beveik visos ūkio šakos, nepamatuoti mokesčiai vedė į bankrotą daugelį ūkio subjektų. Valdžia vis teigė, kad tik užsienio investuotojai išgelbės Lietuvą, todėl nebuvo rūpinamasi…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji… Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie sustoję ten gale! Prašau baigti savo diskusijas, grįžti į savo vietas arba palikti Seimo salę ir eiti diskutuoti už durų. Ačiū.

Prašom tęsti.

I.ŠIAULIENĖ. Valdžia vis teigia, jog užsienio investuotojai išgelbės Lietuvą, todėl nebuvo rūpinamasi valstybei priklausančių įmonių veikla, rezultatais, kurie vis blogėja. Esanti privatizavimo praktika rodo, kad investuotojus tedomina sandorio naudingumas, todėl visais įmanomais būdais yra siekiama gauti kuo didesnį pelną pirmiausia iš Lietuvos vartotojų, pavyzdžiui, “Telekomas”. Užsienio partneriai neskuba gabenti savo kapitalo į Lietuvą, todėl tik telieka svajoti apie teigiamą įtaką užsienio prekybai subalansuoti ir eksportui skatinti, apie didesnes darbo pasirinkimo galimybes, naujų technologijų diegimą, geresnį darbo vietų įrengimą, galimybes darbuotojams tobulintis ir persikvalifikuoti, daugiau uždirbti ir turėti geresnes socialines garantijas. Privatizavimas kol kas tik didina nedarbą, nes leidžiama 30% mažinti darbo vietų skaičių, ir apibendrintų duomenų, kiek darbo vietų leido panaikinti Valstybės turto fondas, kol kas nėra.

Daugėja bankrotų dėl padidėjusios ir įsigalėjusios nesąžiningos konkurencijos, kyla regioninio įsidarbinimo sunkumų, formuojasi rinkos požiūriu neprestižiniai rajonai su neigiamomis socialinėmis pasekmėmis, kai kurios rinkos monopolizuojamos, plinta darbo santykiai, reguliuojami kontraktais ir terminuotomis sutartimis, nepaisoma socialinio teisingumo, didėja dirbančiųjų psichologinė įtampa, baimė netekti darbo verčia juos taikstytis su išnaudojimu.

Per konservatorių valdymo metus ūkis iš esmės nuvarytas, valstybės skola išaugo 14 mlrd., eksportas smuko, smulkus ir vidutinis verslas remiamas tik deklaratyviai. Kuriamos šio verslo paramos programos neišlaisvina verslo, supaprastina mokesčių sistemą ir verslo aplinką, kurioje eilinis Lietuvos žmogus sugebėtų organizuoti verslą ir savo laiką ir energiją skirtų jam, o ne valdžios reikalavimams tenkinti ar būtų žlugdomas nepagrįstais mokesčiais, įvairiomis akcijomis. Mokesčiai turi skatinti gyventojų užimtumą. Tačiau jie gerai neatlieka nei fiskalinės funkcijos, nei tuo labiau ekonominės – plėtoti verslus, gamybą, konkurenciją.

Bedarbiams, siekiantiems savarankiško užimtumo organizuojant savo verslą individualaus ar kolektyvinio darbo pagrindu, turėtų būti teikiama kur kas didesnė finansinė ir organizacinė parama. Didelė smulkaus verslo plėtojimo rizika ir neefektyvi smulkaus verslo rėmimo sistema neskatina bedarbių išbandyti jėgas patiems sprendžiant savo užimtumo problemas. Neturtas ir vargas tampa pastovumu, kurio žmonės nepajėgūs įveikti be tam skirtų valstybės reguliavimo priemonių. Konstitucinė teisė į darbą, užimtumo plėtotė grindžiama teisine baze, kuri mažina išlaikytinių sluoksnį, o kiekvieną darbingo amžiaus darbingą žmogų skatintų dirbti ir užsidirbti.

Efektyvi užimtumo politika pasiekiama makroekonominėmis ir mokesčių politikos priemonėmis, skatinant privačią iniciatyvą ir vartojimą, todėl ir teikiamas Seimo nutarimas dėl nedarbo Lietuvoje paveda Vyriausybei permainų darbo rinkoje siekti šiomis priemonėmis. Jeigu leistumėt, aš iškart pristatyčiau ir nutarimą.

PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpai, nes laiko nedaug.

I.ŠIAULIENĖ. Teikiama rezoliucija “Dėl nedarbo Lietuvoje” siūlo keturis punktus: iki rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų, numatančių mokesčių lengvatas, skatinančias naujų darbo vietų kūrimą, projektus; iki liepos 1 d. atlikti privatizavimo proceso socialinių ekonominių pasekmių analizę; trečia, užtikrinti, kad esant ypač aukštam nedarbo lygiui lėšos, numatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme draudimui nuo nedarbo, užimtumo fondui būtų pervedamos prioritetine tvarka. Ir ketvirta, iki liepos 1 d. parengti kompleksą priemonių, skatinančių lietuviškos produkcijos eksportą.

Taip opozicinė frakcija mato galimybes kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Atsiprašau, bus vėliau. Gerbiamoji Dovydėniene, ar per šešias minutes įmanoma? Vyriausybės valanda, deja, turės prasidėti, kaip numatyta, todėl turėsim padaryti pertrauką ir po Vyriausybės valandos tęsti posėdį toliau. Aš manau, kad dabar yra puiki proga padaryti labai labai trumpą 6 minučių pertraukėlę.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Ministrai, prašom, nebūkit kuklūs, užimkit savo vietas. O tuo tarpu norėčiau pranešti Seimo nariams, kad klausimai užduodami tokia tvarka: iš pradžių du klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Taip mėginsime ir daryti. Ačiū. Pradžią jau turim. Du ministrai yra, kiti šiek tiek branginasi, bet ir jie gal ateis. Pasirodo, kad trumpą pertrauką skelbti yra baisi klaida.

Aš manau, kad mes jau turim pakankamą skaičių ministrų, kad galėtume pradėti klausti. Prašau klausti Seimo narį P.Gylį, nes pagal mūsų Statutą – jūsų privilegija. Prašau.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą gal net trims žmonėms – premjerui, užsienio reikalų ministrui ir ūkio ministrui. Aš priminsiu batalijas dėl “Mažeikių naftos” atidavimo "Williams”. Tuo metu pagrindinis motyvas buvo ne ekonomika, o užsienio ir saugumo politikos vakarietiška kryptis. Dabar mes girdime, kad į derybas įsijungė Rusijos kompanija “Jukos”. Noriu paklausti visų tų trijų žmonių: ar čia vakarietiška kryptis? Ar vyksta ne tai, ką numatė opozicija tuo metu?

A.KUBILIUS. Man sunku net ir atsakyti profesoriui P.Gyliui, kuris, man atrodo, šiek tiek painioja užsienio politikos strategines kryptis, integraciją į euroatlantines struktūras, kurioms mes vieningai pritariam, ir grynai ūkinę politiką siekiant plėtoti Lietuvos naftos ūkį. Noriu priminti, kad Seimas, pritardamas praeitais metais, tiesa, jūs tam nepritarėt, bet Seimas, pritardamas “Mažeikių naftos” pertvarkymo įstatymo projektams, ir numatė, kad 33% akcijų yra parduodami amerikiečių kompanijai "Williams", taip pat yra numatoma galimybė parduoti dalį akcijų naftos tiekėjams, naftos žaliavos tiekėjams. Ir, kaip jūs žinote, į “Mažeikių naftą” vamzdžiais naftos žaliava šiuo metu gali patekti tiktai iš Rusijos arba ją galima atsivežti tanklaiviais per Būtingės terminalą. Įstatymas numatė galimybę, kad dalį akcijų bus galima parduoti naftos tiekėjams ir tos derybos vyksta. Tai aš nesuprantu, ar jūs esate prieš šitas derybas, prieš susitarimus su naftos tiekėjais, ar jūs manote, kad kiti naftos tiekėjai turėtų būti įtraukti? Man sunku atsakyti į jūsų klausimą.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau tada patikslinti. Aš puikiai prisimenu, kai mes Ivano žadėjom neprileisti prie krano. Tai buvo labai aišku. Ką jūs sakėt, kad nafta teka iš Rytų, tai mes nuolat sakėm. Bet klausimas apie tai, kad valstybė realiai praranda kontrolę – nuosavybės kontrolę ir naftos tekėjimo kontrolę. Visgi aš grįžtu prie klausimo. Buvo sakoma, kad to reikia mūsų vakarietiškai integracijai. Tai “Jukos” vakarietiška kryptis ar rytietiška?

A.KUBILIUS. Tiesą sakant, nežinau, ką jūs turite omeny, kai sakote, kad mes sakėme, kad Ivano neprileisim prie vamzdžio. Jeigu jūs taip sakėte, tai man šiek tiek gaila, kad jūs taip manote.

Antras dalykas. Manau, kad moderni “Mažeikių naftos” kompanija atitinka mūsų vakarietiškos integracijos kriterijus. Moderniai “Mažeikių naftos” kompanijai reikalinga moderni technologija, reikalingas naftos tiekimas. Dar sykį noriu pakartoti, kad Seimas praeitais metais, priimdamas įstatymą, labai aiškiai pasakė, kad dalis akcijų gali būti parduota naftos tiekėjams, o nafta yra tiekiama iš Rusijos. Taigi Seimas pasakė, kad dalis akcijų gali būti parduodama Rusijos naftos tiekėjams. Šiuo atveju mūsų veiksmai visiškai atitinka bendravalstybinius strateginius tikslus, taip pat ir orientaciją į Vakarų euroatlantines struktūras.

PIRMININKAS. Kitas klausia Seimo narys V.Martišauskas.

A.SAUDARGAS. Pirmininke, labai žiūri į mano pusę klausėjas.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

A.SAUDARGAS. Ne, klausėjas prašė visų.

PIRMININKAS. Jeigu turite ką pasakyti, labai prašau.

A.SAUDARGAS. Aš labai noriu priminti kolegai P.Gyliui, kad visuomet buvo deklaruojama kaip Vakarų kryptis ir Rytų kryptis, tinkamai ekonomiškai pagrįstai suderinta, tai yra investicijos iš Vakarų, žaliava – iš Rytų. Šitaip dabar ir vyksta. Jeigu žaliavos tiekėjas, kad jis būtų užangažuotas, dalyvauja tam tikra dalimi ir investuojant, tai taip pat yra ekonomiškai pagrįsta. Kaip jūs žinote, visą laiką buvo tokia pozicija, ji ir išlieka. Jūs be reikalo visus klaidinate čia susirinkusius ir klausančius painiodami sąvokas “vakarietiškas, rytietiškas”. Kad atsirado Būtingės terminalas, suteikiantis alternatyvą, suteikiantis galimybę atsigabenti prireikus žaliavos ir iš kitų rinkų, tai taip pat pagerina ne tik saugumą, bet ir ekonomines derybines pozicijas, jūs tą irgi puikiai žinote. Mūsų politika, kuri susijusi su “Williams”, yra tos krypties, kuri ir buvo deklaruota, atitinkanti Lietuvos strateginius interesus ir taip pat ekonomiškai pagrįsta.

PIRMININKAS. Ar daugiau kas nors iš ministrų… prašom.

V.P.MILAKNIS. Į politinį paklausimą norėčiau atsakyti ekonominiu požiūriu, kad įmonės svarba yra pakankamai žinoma. Svarbiausia mums, kad investitoriai užtikrintų įmonės verslo plano realizavimą, o tai šiuo metu yra daroma. Realizavimui yra labai svarbu visų pusių dalyvavimas. Manau, kad susidarė sėkmingų pusių santykis. Tikiuosi, kad Rusija dalyvaus. Tai rodo labai didelės pastangos. “Jukos” taip pat nori dalyvauti apkraunant Būtingės terminalą. Būtingės terminalas praeitą mėnesį pirmą kartą davė pelną. Tuo galima tik džiaugtis. Mes norime, kad ilgalaikiai tiekimai būtų viena iš svarbių tolesnio verslo plano vykdymo elementų. Jeigu turėsime ilgalaikius tiekimus, mes tikimės užtikrinti “Mažeikių naftos” projekto kreditavimą. Tiktai būdami konkurencingi, galėsime tiekti naftos produktus pagal Europos Sąjungos reikalavimus į išorines rinkas. Manyčiau, kad projektas šiuo metu yra valdomas. Jis eina pagal planą. “Mažeikių naftos” ekonominiai rezultatai šiuo metu gerėja.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Ministrui Pirmininkui. Pone premjere, jūs turbūt gavote raštu mano paklausimą, kurį šiandien jums turėjo perduoti, todėl ištisai neskaitysiu dėl laiko stokos. Tik perskaitysiu kai kurias savo paklausimo tezes.

“Šių metų kovo 24 d. Seimo posėdžių sekretoriate registruotu paklausimu kreipiausi į jus dėl Susisiekimo ministerijos veiklos kai kurių aspektų”. Aš jums necituosiu, ką sako Seimo statuto 215 straipsnis, nes jūs geriau už mane žinote. Bet jis įpareigoja jus, kaip kiekvieną Lietuvos Respublikos pareigūną, Seimo nariui atsakyti per 10 dienų. Jau daugiau kaip dvi savaites jūs pažeidžiate šį Statuto straipsnį. Aš nebūčiau toks priekabus, net ponia I.Degutienė šypsosi dėl mano kaprizų, bet aš jau tris kartus šiemet kreipiausi į jus. Vienas paklausimas buvo dėl uragano pasekmių Šilutės rajone, kitas – dėl polderių sistemos finansavimo. Aš apskritai negavau atsakymų. Į šį paklausimą aš irgi neturiu atsakymo. Man kyla įtarimas, ar jums gerai sekasi organizuoti darbą ministrų kabinete? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Be abejo, jūs turite teisę abejoti mano ir viso kabineto sugebėjimais. Bet turėčiau irgi pareikšti vieną abejonę, ar tikrai tai, ką jūs rašote ir siunčiate Vyriausybei, yra paklausimas. Aš noriu pacituoti, kad jūsų raštas baigiasi prašymu atlikti nurodytos padėties tyrimą. Jeigu jūs iš tikrųjų norite, kad būtų atliktas tyrimas tos situacijos, apie kurią jūs kalbate, t.y. apie automobilių techninės apžiūros centrų steigimo Lietuvoje problemas ir perspektyvas, tai 10 dienų mums neužtenka. Aš nemanau, kad tai yra paklausimas.

Bet kuriuo atveju šiandien pasirašiau teikimą, ir turbūt šiandien Seimą pasieks Susisiekimo ministerijos parengta išsami analizė dėl kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų. Aš turiu pažymėti, kad Susisiekimo ministerija ir Lietuvos konkurencijos taryba laikosi šiek tiek skirtingų nuomonių. Kiek žinau, Susisiekimo ministerija, gal ministras R.Didžiokas pakomentuos papildomai, bet kiek aš žinau, Susisiekimo ministerija tam, kad iki galo išsiaiškintų, kreipėsi į aukštesnį administracinį teismą specialios išvados dėl šios problemos. Turiu pasakyti, kad mes darome tai, ką galime padaryti. Būtų gerai, kad jūsų paklausimai, jeigu jie yra tikrai paklausimai, būtų formuluojami kaip paklausimai, o ne kaip prašymas atlikti tyrimą, kuris reikalauja kur kas didesnių laiko sąnaudų.

V.MARTIŠAUSKAS. Premjere, atsiprašau. Aš vis dėlto klausiau ne apie tyrimą dėl techninių apžiūrų, bet dėl uragano paklausimas apskritai neatsakytas, nors jau praėjo pusė metų. Dėl polderių iš viso neatsakyta. Aš kalbu apie procedūrą, kad atsainiai žiūrima į Seimo narių paklausimus. Jeigu Seimo narių paklausimai jūsų nedomina(nors tai yra piliečių paklausimai), tai yra totalinis nesidomėjimas piliečių paklausimais.

A.KUBILIUS. Aš tikrai pasidomėsiu dėl jūsų paklausimų. Man atrodo, pagal nustatytą tvarką atsakome į visus mus pasiekiančius raštus. Aš pasitikrinsiu. Galbūt kur nors tarp Seimo ir Vyriausybės ar jūsų pareiškimai, ar mūsų atsakymai pasimeta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamais posėdžio pirmininke. Labai atsiprašau premjero. Kadangi nėra valstybės valdymo ir savivaldybių ministro, tai turėsiu pakankinti ir jus, jeigu leisite man atsakyti.

A.KUBILIUS. Jūsų klausimai nėra man kančia.

J.OLEKAS. Aš manau, kad jis toks ir bus. Gerbiamasis premjere, gana sėkmingai pradėjo darbą naujosios išrinktos savivaldybių tarybos. Bet jos, įgyvendindamos savo funkcijas ir atlikdamos savo darbą, dabar naujose Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse ypač susiduria su savivaldybės darbuotojų įdarbinimo problema. Iš pradžių įstatymo projekte buvome numatę, kad naujų savivaldybių žmonėms, kurie negaus jose darbo, buvusios Marijampolės savivaldybės, bus išmokamos kompensacijos ir jos turės tam lėšų. Deja, šiuo metu jos to neturi. Ar negalėtumėte jūs kartu su valstybės valdymo ir savivaldybių ministru pasižiūrėti ir galbūt iš valstybės rezervo paskirti tiems 20 ar 30 žmonių, kurie neteks darbo, nes jų paprasčiausiai tiek ir nereikia, kad tos lėšos būtų specialiai paskirtos reformai įgyvendinti?

A.KUBILIUS. Aš turiu pasakyti, kad naujų savivaldybių steigimas yra pakankamai nauja visai valstybei patirtis. Ir, be abejo, susiduriame su įvairiomis problemomis. Aš tikrai paprašysiu savivaldybių reikalų ministro atkreipti dėmesį į jūsų pasakytas pastabas ir iškeltas problemas. Jos yra žinomos. Kaip žinote, buvo priimti ir specialūs teisės aktai. Reikia patikrinti, kaip realiai dabar atrodo situacija. Ačiū už iškeltą problemą ir bandysime ieškoti sprendimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Norėčiau paklausti finansų ministrą, bet galbūt atsakys į šį klausimą gerbiamasis premjeras ar ministro pavaduotojai. Šiandien mes Seime diskutuojame dėl labai sunkaus klausimo – nedarbo klausimo. Nedarbas auga. Mano klausimas yra susijęs su tuo, nors galbūt iš pirmo žvilgsnio ne. Štai 1999 metų vasario mėnesį apyvartoje buvo 2,7 mlrd. litų. 2000 metų vasario mėnesį – 2,5 mlrd. Užsienio skola 1999 metais – 4,7 mlrd., 2000 metais – 7,4 mlrd. Šie skaičiai rodo, kad pinigai bėga iš Lietuvos, kad finansiniai srautai ne mūsų naudai. Aš noriu paklausti, ar Vyriausybė, Finansų ministerija analizuoja šiuos Lietuvos banko duomenis, kokių priemonių imasi, ar viskas paliekama likimo valiai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Negalėčiau pasakyti, kad ši situacija mums būtų labai aiški ir kad aš galėčiau sutikti su jūsų konstatavimu, kad pinigai bėga iš Lietuvos ir kad tuo požiūriu kiltų kokių nors didesnių problemų. Iš tikrųjų mes atidžiai stebime ir valiutų atsargas Lietuvos banke, ir kol kas aš nematau kokių nors didesnių problemų. Stebime ir einamosios sąskaitos deficitą. Aš tikiuosi, kad jis per šiuos metus tikrai realiai sumažės ir mums pavyks pasiekti tuos tikslus, kurių siekiame šiais metais.

O dėl kitų finansinių ar makrofinansinių šiandieninės mūsų situacijos reikalų aš turėčiau pasakyti, kad aš tikrai nematau kokių nors didesnių problemų. Jūs matote pakankamai neblogą finansų rinkų situaciją valstybėje. Valstybė sėkmingai vykdo skolinimosi programą Lietuvos viduje. Tai rodo, kad finansų rinkų situacija kokio nors nerimo mums visiems neturėtų kelti.

J.VALATKA. Vis dėlto aš atkreipčiau jūsų dėmesį į tai, kad ta problema, ta gera padėtis, apie kurią jūs ką tik pasakėte, iš tiesų nėra tragiška, tačiau kol kas ją garantuoja užsienio paskolos. Tai faktas.

A.KUBILIUS. Aš negalėčiau su jumis ginčytis, bet šiuo požiūriu ko nors naujo valstybėje per paskutinius keletą metų nėra įvykę ir nėra atsitikę. Tos tendencijos yra, jos objektyviai egzistuoja, ir aš negalėčiau pasakyti, kad jos keltų kokį nors didesnį pavojų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Mano paklausimas būtų žemės ūkio ir finansų ministrams. Bet nežinau, gal kas nors kitas man atsakys. Šiuo metu cukrinių runkelių augintojai negauna pinigų už parduotus cukrinius runkelius. Kiek žinoma, yra fabrikų savininkai, kurie šiandien veda derybas su Vyriausybe, kaip šitą problemą išspręsti. Norėtųsi žinoti, kokia šitų derybų stadija ir kada galima tikėtis, kad žemdirbiai gaus pinigus? Klausimas susijęs su akcizų surinkimu.

A.KUBILIUS. Kaip jūs žinote, Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija yra susitarusios su cukraus fabrikų savininkais arba investuotojais į tuos fabrikus, kad toks avansinis akcizo pervedimas bus atliktas pačių fabrikų. Tačiau fabrikai turi vieną prašymą, kad situacija cukraus rinkoje būtų aiški ir stabili. Todėl mes siekiame, kad tai labai aiškiai būtų įtvirtinta (Vyriausybės pozicija yra visiškai aiški, nedviprasmiška), ir būtų gerai, kad ir Seime nekiltų kokių nors pasiūlymų, kurie destabilizuotų situaciją cukraus rinkoje. Kitą savaitę, aš tikiuosi, įvyks mano pokalbis tiek su Marijampolės, tiek su kitų fabrikų savininkais, ir mes bandysim galutinai išsiaiškinti, kas dar turėtų būti padaryta, kad iš tikrųjų tas avansinis mokėjimas būtų įvykdytas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Šįryt po nakties po Liubarto tiltu virš Neries suplasnojo raudona vėliava su svastika. Norėčiau paklausti, ar jūsų tarnyboms pavyko rasti kokį nors siūlo galą dėl šito įvykio? Ir apskritai kaip jūs vertinate tokį reiškinį, kokias priežastis matote, ir kaip reikėtų kovoti su tokiais dalykais? Dėkui.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū. Dėl siūlo galo negalėčiau teigti, kad jis yra surastas, tačiau tyrimas tęsiamas. O kaip įvykį vertinti, aišku, tai neigiamas reiškinys. Tačiau neigiami reiškiniai, nors mes to ir nenorime, yra gana gajūs, ir panašiomis progomis daugelyje valstybių panašūs incidentai, panašūs įvykiai atsitinka. Na, negalėčiau dabar teigti, kad policija visas tas datas žino ir joms iš anksto rengiasi. Tai nėra visiškai policijos, Vidaus reikalų ministerijos tarnybų kompetencija. Čia turėtų įsitraukti ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai, tiksliau sakant, tai turėtų būti bendras darbas.

Tam tikra veika atliekama. Pasirengiama svarbesnėms datoms, kuomet laukiama tokių incidentų. Aš drįsčiau vis dėlto teigti, kad tokie reiškiniai nėra labai gausūs. Tai yra vienetiniai kaip ir jūsų paminėtas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Dzūkijos gyventojai labai sunerimę dėl upinių mašalų populiacijos reguliavimo. Vyriausybė neskyrė lėšų mašalų lervas naikinančiam skysčiui pirkti ir aplinkosaugininkai įspėja, kad nenaikinami vabzdžiai kasmet paplinta po vis didesnę teritoriją. 1999 metais didelėje Nemuno atkarpoje supylus biologinį preparatą buvo sunaikinta beveik 90% mašalų lervų. Šiais metais neskyrus reikiamų lėšų, t.y. 500 tūkst. Lt, tas praėjusių metų darbas ir lėšos bus beprasmės. Tuo tarpu ir televizijoje, ir spaudoje rašoma, kokią žalą patiria gyventojai dėl šios bėdos. Aš noriu paklausti Ministro Pirmininko, ar vis dėlto yra numatoma skirti lėšų, o jeigu ne, tai kodėl?

A.KUBILIUS. Aš paprašyčiau aplinkos ministrą poną D.Lygį atsakyti į šį klausimą.

D.LYGIS. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų aktualus. Vyriausybė yra numačiusi privatizavimo lėšų ir kitą savaitę ji jau paskirs tam. Kaip jūs sakote, dėl prognozių. Mes nuolat palaikome ryšį su mokslininkais ir tie, kurie pernai šį darbo atliko, sako, jog kadangi šiemet pavasaris buvo šaltas ir ilgas, galbūt tų mašalų tiek nebus. Tai susiję ir su potvyniu, kad neišsiliejo Nemunas. Jų gali būti kur kas mažiau. Mes palaikome ryšį ir su Baltarusija. Pernai mes ir Baltarusijos teritorijoje labai daug išpylėme šio preparato. Tam mums, žinoma, reikėjo lėšų. Šiemet bandome su Baltarusija derėtis, nes tai turėtų būti kompleksinis darbas, pernai jie neapdorojo savo dalies ir vėl buvo mašalų antplūdis. Todėl manome, kad čia tik bendromis pastangomis galima šią problemą išspręsti. Dabar, kai yra projektas “Euroregionas Nemunas”, mes deramės su tarptautiniais fondais, kad gautume lėšų. Baltarusija žadėjo pati pasigaminti to preparato. Gali ir nespėti. Mes savo pusėje apdorosime, kiek reikės, tačiau mokslininkai dar nemato tokio didelio antplūdžio, kaip buvo prognozuota, kad galėtų būti. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Ar sprendžiami valstybės kreditorinio bei debitorinio įsiskolinimo ryškesnio mažinimo klausimai ir kas daroma įmonių tarpusavio įsiskolinimams mažinti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Dėl valstybės kreditorinio įsiskolinimo aš noriu dar sykį pakartoti, kad iki gegužės 1 d. mes sieksime likviduoti valstybės biudžeto kreditorinį įsiskolinimą, ir tikimės, kad tuo pavyzdžiu paseks ir savivaldybės, taip pat nebiudžetiniai fondai.

Dėl kitų jūsų klausimu suformuluotų problemų aš paprašyčiau viceministrą E.Žilevičių papildomai jums atsakyti.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip premjeras minėjo, Vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas, kad iki gegužės 1 d. iš esmės būtų panaikinti pagrindiniai kreditoriniai įsiskolinimai. Yra sudaryta komisija. Ta komisija renkasi kiekvieną mėnesį, analizuoja padėtį, kokie yra tie įsiskolinimai. Dėl valstybės biudžeto iš tikrųjų dabar jau yra padengta 104 mln. Lt. Kiekvieną dieną asignavimų valdytojai pateikia paraiškas ir kreditorinis įsiskolinimas dengiamas.

Dėl kitų įsiskolinimų. Iš tikrųjų fondai, kuriuose yra įsiskolinimas… Privalomojo sveikatos draudimo fondo tai yra, sakykim, mėnesio pereinamieji įsiskolinimai, kai atliekamas apmokėjimas maždaug per mėnesį. Jie kitą mėnesį yra apmokami. Analogiškai ir Kelių fondo galbūt tie statybos darbai. Dėl to tie įsiskolinimai turi būti dengiami iš einamųjų metų numatytų lėšų, tiktai tiek, kad galbūt pagal laiką jie šiek tiek atkeliami, galbūt mėnesį ir vėluoja.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Norėčiau pratęsti tą patį klausimą. Taip, jūs pasakėte, kad iki gegužės mėnesio tai bus padaryta šių metų biudžeto sąskaita, bet jeigu mes suskaičiuosime visą kreditorinį įsiskolinimą – biudžetas, savivaldybės, “Sodra”, Sveikatos, Privatizavimo fondai, Kelių ir Kaimo rėmimo fondai, mums išeina 2 mlrd. 980 mln. Lt. Tokių pinigų biudžete nėra, jie nebuvo numatyti. Mano klausimas yra toks. Ar jūs galite paneigti, kad tokia politika faktiškai yra apskaičiuota tam, kad ta našta būtų perkelta kitam Seimui, jau po rinkimų, vadovaujantis posakiu “po mūsų nors ir tvanas”?

A.KUBILIUS. Aš galiu paneigti. Jūs klausėte, ar aš galiu paneigti? Aš sakau, kad aš galiu paneigti. Ar jums reikia…

A.PLOKŠTO. Čia visas atsakymas?

A.KUBILIUS. Ar jums reikia paneigimo, ar ne, aš nežinau. Jūs klausėte, ar aš galiu paneigti? Aš atsakau, galiu paneigti.

A.PLOKŠTO. Norėtųsi šiek tiek daugiau. Jeigu pasakytumėte taip, tada nereikėtų.

A.KUBILIUS. Tvirtinant šių metų biudžetą, buvo visiškai aišku, kad iš šių metų biudžeto reikės likviduoti įsiskolinimus, kurie susidarė per praėjusius metus. Todėl mūsų pagrindinis šūkis – turime gyventi realiai pagal išgales. Niekada nesakėme ir nesakysime, kad skolas, kurios susidarė praėjusiais metais, reikėtų dengti iš kitų metų biudžeto. Taip, skolas reikia dengti iš šių metų biudžeto, todėl turime nepaisant ir gerėjančios ekonominės padėties, ir gerėjančio oro gyventi labai taupiai ir realiai žiūrėti į tai, kaip iš tikrųjų likviduoti tas problemas, kurios susidarė pernai, kai gyvenome ne taip realiai.

Dėl įsiskolinimų skaičių aš galėčiau su jumis diskutuoti. Man atrodo, kad jūs šiek tiek padidinote, bet opozicijai tai yra leistina.

A.PLOKŠTO. Tikrai nepadidinau.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Gerbiamasis premjere, mano klausimas labai trumpas. Kaip jūs vertinate Saulėlydžio komisijos darbą ir kaip jūs prognozuojate, kokių rezultatų galima iš jos laukti?

A.KUBILIUS. Vertinu gerai ir rezultatų tikiuosi neblogų, tačiau noriu pasakyti, kad čia susiduriame su labai žmogišku reiškiniu. Kartais man atrodo, mums būtų buvę kur kas lengviau, jeigu mes nebūtume sugalvoję tos Saulėlydžio komisijos, nes tokiu atveju gerbiamieji kolegos nebūtų turėję už ką kritikuoti. Neturėjome vargo, patys sugalvojome idėją, bandome ją realizuoti ir esame kritikuojami už tai, kad mes tą idėją sugalvojome ir mes ją bandome realizuoti.

Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad mes ją realizuojame ir realizuojame tokiais tempais, kokiais yra galima. Be abejo, visada yra klaidų, norisi padaryti greičiau, tačiau tie konkretūs žingsniai, kurie buvo padaryti, iš tikrųjų yra pakankamai efektyvūs. Priimti sprendimai dėl rinkos priežiūros institucijų reformos, tęsiami darbai įgyvendinant šiuos sprendimus. Artimiausiu metu bus priimami sprendimai dėl vidaus reikalų sistemos reformos plačiąja prasme. Toliau seks žingsniai priimant aiškius sprendimus dėl sveikatos sistemos valdymo reformos. Taip pat dėmesys bus skirtas žemės ūkio valdymo sistemai ir apskričių struktūrai. Tai yra tie konkretūs žingsniai, kuriuos mes planuojame per artimiausią laikotarpį padaryti. Ir šalia to aš turėčiau pasakyti, kad neturėtų būti nematomas tas darbas, kurį mes stengiamės daryti pačia bendriausia prasme reformuodami valstybės valdymą. Aš džiaugiuosi, kad ir Prezidentas šiandien į tai atkreipė dėmesį. Iš tikrųjų mes turime reformuoti savo valstybės valdymą įvesdami ir strateginį planavimą, ir su tuo susiedami biudžetą. Tai yra tie darbai, kurie galbūt neduoda tokių konkrečių rezultatų jau šiandien, bet jie duos labai aiškių rezultatų ryt, poryt ir kitais metais. Taigi Saulėlydžio komisija dirba, jos veiksmai yra aiškūs. Tikiuosi, kad gegužės mėnesį mes rasime progą ir atėję į Seimą galėsime pateikti kur kas platesnį vaizdą tų veiksmų, kurie yra daromi.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, Jo Ekscelencija Prezidentas šiandien savo pranešime pareiškė keletą pastabų dėl biudžeto formavimo principų. Noriu jūsų paklausti. Ar jau pradėtas rengti šių metų biudžetas? Ar jį rengiant bus taikomi kokie nors nauji metodai ir nauji principai? Kokie tai būtų principai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Jūs turbūt turėjote omeny kitų metų biudžetą, t.y. 2001 m. biudžetą. Iš tikrųjų darbas, rengiant šį biudžetą, yra atliekamas pakankamai intensyviai, visų pirma iš esmės keičiant pačias metodikas. Jau minėjau ir strateginį planavimą, ir realų programinį biudžetą, numatant trimetį planavimą, ir naują biudžeto sudarymo koncepciją, tarp jų ir konsoliduotą biudžetą keičiant nebiudžetinių fondų veikimo tvarką, įtraukiant juos į konsoliduotą biudžetą. Be to, yra ir daug kitų žingsnių, kuriuos daro Vyriausybė arba siūlo Seimui priimti tam tikrus įstatymus. Jeigu leistumėte, paprašyčiau vieną iš šios reformos organizatorių ir vykdytojų – viceministrą poną E.Žilevičių papildyti mano atsakymą.

E.ŽILEVIČIUS. Tai buvo pasakyti pagrindiniai principai. Jie iš dalies yra jau įkomponuoti į pateiktą Seimui šią savaitę Biudžetinės sandaros įstatymą. Tai yra nauji principai, kurių iki šiol nebuvo. Vienas pagrindinių principų yra piniginių fondų valdymas, juos visus stengiamasi įkomponuoti į biudžetą gerinant finansinių išteklių valdymą. Taip pat yra nauja nuostata – tai strateginio planavimo metodika. Ji yra rengiama atskirai nuo biudžeto. Šiuo metu ji yra jau baigiama. Kitą savaitę ji bus išsiųsta ministerijoms, kad jos, rengdamos biudžeto paraiškas, jas galėtų rengti jau pagal naują metodiką, vadovaudamosi nustatytais Vyriausybės strateginiais tikslais. Kiekviena ministerija nusistatys savo ministerijos tikslus, uždavinius, priemones, vertinimo kriterijus, kaip pasiekti tuos tikslus. Pagal tai bus naujai formuojamas biudžetas kiek įmanoma stengiantis, kad būtų tikras programinis biudžetas, galbūt ne tik jo pavadinimas. Manau, kad diskutuojant dėl Sandaros įstatymo tos visos naujovės ir visi šie pakeitimai bus išryškinti ir Seimui pateikti kur kas išsamiau negu šiandien. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Petrusevičius.

A.PETRUSEVIČIUS. Mano klausimas būtų gerbiamajam ūkio ministrui ponui V.Milakniui. Norėčiau paklausti. Kada bus pasirašyta sutartis su energetikos restruktūrizavimo ir privatizavimo patarėju? Koks jo vaidmuo, turint omeny, kad Seime jau svarstomi šiuo klausimu parengti įstatymai? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Su patarėju dabar vyksta derybos. Mes turime susitarti, kad jis įvykdytų numatytus restruktūrizavimo projekto darbus ir kad jis tuos darbus atliktų pakankamai laiku pagal mūsų grafiką. Mes tikimės pasirašyti susitarimą maždaug per 10 dienų. Jo funkcijos vis dėlto yra patarti, kaip restruktūrizuoti įmones, pasižiūrėti į mūsų veikiančius įstatymus, kurie artimiausiu metu Seimui bus teikiami, pavyzdžiui, į Elektros įstatymą. Taip pat ir kitus dalykus, tai bus lydimieji aktai, jis turi analizuoti, kad visa rinka dirbtų taip, kaip priklauso, pereinant prie tam tikrų rinkos principų.

Nenorėčiau vardyti dar kitų papildomų pavedimų. Mes tikimės, kad patarėjas įvykdys visus šiuos jam pavestus darbus laiku.

Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad Seime šiuo metu svarstomas Energetikos reorganizavimo įstatymas. Mes norėtume pateikti iki posėdžio visiems norintiems papildomą medžiagą, kaip vyks šis reorganizavimas, kokie bus teisės aktai, pagal kokį grafiką, kokia bus atsakomybė, nes informacijos stoka jaučiama. Taip pat mes numatome artimiausiu metu pateikti Elektros įstatymą. Tikiuosi, gal gegužės 9 dieną, jeigu bus leista, galėtume pateikti visą šį projektą, kaip jis bus vykdomas toliau.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Norėčiau paklausti kultūros ministro. Ateina vasara, daugės turistų, atvykstančių į Lietuvą. Mane domina, kokia yra situacija su M.K.Čiurlionio paveikslais, ar jie dar ilgai bus laikomi rūsyje? Tai viena.

Antra. “Veide” neseniai buvo publikacija apie tai, kaip neracionaliai yra naudojamos labai kuklios lėšos, skirtos kultūrai. Kokių ėmėtės priemonių, kad Kultūros vertybių apsaugos departamente jos nebūtų užkasamos ne pirmaeiliams piliakalniams?

A.BĖKŠTA. Ačiū. Aš nežinau tokio fakto, kad M.K.Čiurlionio paveikslai būtų laikomi rūsyje. Čia, matyt, yra šiokia tokia dezinformacija.

Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento. Mes nuolat stengiamės, ypač pastaruoju metu, jį kuo daugiau kontroliuoti. Mes gauname daug įvairių signalų iš įvairių vietovių, žmonių, savivaldybių, organizacijų dėl ne visada efektyvaus lėšų panaudojimo. Mano sudarytos grupės nuolat dirba ir analizuoja situaciją. Jų analizės rezultatai atitiks situaciją, aišku, priklausys nuo to, kokie rezultatai bus.

PIRMININKAS. Seimo narė O.Suncovienė.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis ūkio ministre, ar egzistuoja statistika, kiek Lietuvoje yra užregistruota tyčinių bankroto atvejų ir kiek pagal tokius faktus buvo iškelta bylų? Negirdėti?

Gerbiamasis ūkio ministre, ar egzistuoja statistika, kiek Lietuvoje buvo užfiksuota tyčinių bankroto atvejų ir kiek pagal tokius faktus buvo iškelta bylų? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Aš apgailestauju, kad negaliu pateikti statistikos. Gal tą statistiką galėtume pateikti atskirai, nes gal ir vidaus reikalų ministras turi informacijos? Tik tiek noriu pasakyti, kad šiuo metu, manyčiau, atsiras šių klausimų sprendimai. Vienas dalykas – tai bankroto restruktūrizavimo įstatymai, kuriuos planuojame pateikti kitą savaitę Vyriausybei, o po to prašysime Seimo pritarimo. Kitas dalykas, kad yra numatomi visi instituciniai sprendimai, kaip pagreitinti normalius bankroto atvejus. Aš turiu omeny, kai reikia daryti greitesnius sprendimus, įvykdyti kreditorių reikalavimus, taip pat spręsti Bankroto fondo klausimą ir daug kitų klausimų, kurie neišspręsti. Kitą savaitę šiuo klausimu vyks didžiuliai pasitarimai, kuriuose dalyvaus įvairios institucijos. Mes norime matyti kompleksinį sprendimą Saulėtekio programoje.

Dėl atskirų atvejų, jeigu domintų, pateiktume tą medžiagą, kurią turime, atskirai jums asmeniškai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.H.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį Vidaus reikalų ministrą. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, Santakos policijos komisariato ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnai priėmė nutarimus atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas, susijusias su “Inkaro” gamykla. Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūros šiuos nutarimus panaikino. Šios dienos metiniame pranešime Jo Ekscelencija Prezidentas paminėjo, kad šiandien žmonės pagrįstai piktinasi, kad daug žalos valstybei padarę sprendimai lieka teisiškai neįvertinti, veiksmai neišaiškinti, juos atlikę asmenys nenubausti. Todėl šių teiginių kontekste norėčiau paklausti, kaip įvertinti Kauno miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmai arba neveikimas minėtose bylose. O jeigu neįvertinti, ar galima tikėtis, kad tai bus padaryta artimiausiu metu? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad procesinių kvotos organų darbuotojų atliekamus veiksmus įvertina prokuratūra. Ir jeigu prokuratūra panaikino jų priimtą nutarimą, medžiaga iš naujo nagrinėjama ar atnaujinta byla iš naujo tiriama. Vis dėlto tas sprendimas turės būti priimtas ir jis bus teisėtai priimtas. Po to, kai bus galutinis sprendimą, jeigu iš tiesų bus nustatyta pareigūnų veiksmuose aplaidumo atvejų, bus atitinkama prokuratūros reakcija į šį įvykį ir mes tai tirsime. Kol kas, noriu pasakyti, tai yra visiškai normalus ir civilizuotas būdas prižiūrint procesinę kvotos organų veiką.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Premjere, klausiausi aš jūsų atsakymo į kolegos V.Martišausko klausimą ir noriu pateikti tokį klausimą. Vis dėlto viešojo administravimo problema Vyriausybėje egzistuoja. Tai yra pastebėjęs mūsų komitetas, frakcijos. Praeitą ketvirtadienį mes su LSDP frakcija įteikėme jums bendrą pareiškimą, kad tie atsakymai, kuriuos gauname į Seimo narių klausimus arba paklausimus, būna ne su jūsų parašu. Dažnai kanclerio arba sekretoriaus pavedimu ministrams jie būna su ministrų parašais. Praeitų metų lapkričio mėnesį Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad nurodymų, pavedimų ministrams, ministerijoms negali teikti sekretoriai arba kancleriai. O tas procesas vyksta ir nėra Vyriausybės įstatymo pataisų. Turbūt dėl tos priežasties ir ponas V.Martišauskas nesulaukė atsakymo. Ar jūs vis dėlto spręsite šią konstitucinę problemą, ar ne?

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu Vyriausybės įstatymo pataisos bus pateiktos Seimui.

O dėl jūsų pastabos dėl kanclerio ar Vyriausybės sekretoriaus pavedimų, kiek aš žinau, tai pavedimai yra ne ministrams, o ministerijoms. Ministerijų atitinkami pareigūnai nagrinėja jūsų prašymus ar paklausimus. Kiek aš suprantu, tai jūs vis dėlto norėtumėte, kad jūsų paklausimai arba problemos būtų išnagrinėtos. Turbūt gerai suprantate, kad premjeras visų problemų pats asmeniškai išnagrinėti tikrai negali. Bet kuriuo atveju tas problemas nagrinės ir jas spręs ministerijos, atsakingos už tų problemų sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Norėčiau paklausti susisiekimo ministrą. Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių apimtys paprastai atspindi bendrą tranzito padėtį. Norėčiau paklausti, kaip šiuo metu keičiasi tranzitiniai pervežimai per uostą? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Galbūt pasistengsiu trumpai atsakyti. Tranzito apimtys Lietuvoje po truputį didėja, nepaisant bendro pervežimų nuosmukio 1999 m. Tranzito apimtys šiek tiek didėja, palyginti su 1998 m. Tokia tendencija išlieka ir dabar.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš gerbiamajam premjerui turiu klausimą. Kai Vyriausybėje buvo aprobuojama, žinoma, mano supratimu, lozungų rinkinys, vadinamas “Kaimo ateities strategija”, ar jums teko susipažinti su Nacionaline žemės ūkio plėtojimo programa, kuri buvo patikslinta 1996 m., Vyriausybės aprobuota? Rengiant šią programą dalyvavo 53 garsiausi mūsų mokslo įstaigų mokslininkai, dar plius gamybininkai ir tuo pačiu laikotarpiu buvo parengta Nacionalinė žemės ūkio plėtojimo programa. Prie jos buvo parengta dar 12 šakinių programų. Jeigu jums teko susipažinti, tai kokia nuomonė ir koks skirtumas tarp šios 1996 m. programos ir tarp šių lozungų, primenančių išmetamus gegužės 1-ajai atmintinės.

A.KUBILIUS. Man gaila, kad jūsų nuomonė, gerbiamasis Einori, nesutampa su Respublikos Prezidento nuomone, kurią jis šiandien pasakė. Turiu dėl to labai apgailestauti. Mano nuomonė sutampa su Prezidento nuomone, bet ne su jūsų nuomone.

V.EINORIS. Aš dar truputį. Žinom, kas yra Prezidento patarėjas, – R.Dužinskas, o ponas R.Dužinskas buvo pagrindinis kuratorius ir jo pavardė yra čia. Jis užmiršo, kad labai ilgą laiką dirbo šia tema.

A.KUBILIUS. Suprantu, gerbiamasis kolega, kad jūs daug prisidėjote prie ankstesnės programos kūrimo ir nelabai daug prisidėjote prie šiandien pateiktos Seimui programos, todėl ir turite tokį savitą požiūrį. Tai galiu žmogiškai suprasti, bet dar sykį kartoju, kad strategija, kuri yra pateikta svarstyti Seimui, tikrai manau, kad būtų gerai, jeigu Seimas kiek galima greičiau jai pritartų, o mes užmirštume savo asmenines simpatijas ar antipatijas. Lietuvos kaimas laukia aiškios perspektyvos ir ta perspektyva pateikta būtent toje strategijoje, kurią Seimui siūlom svarstyti ir kurią Prezidentas taip pat ragina greičiau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti dėl Kongresų rūmų. Jie yra šalia Vyriausybės, statyba užsitęsė. Dėl jų paskirties ir anksčiau yra kilę įvairių ginčų, kažin kokia dabar padėtis? Galbūt tai yra Vyriausybės rūpestis, gal ir dėl lėšų šaltinio.

Ir kitas dalykas dėl VADIS projekto, dėl kompiuterinio tinklo, kuris jungtų ir Seimą, ir Vyriausybę, ir atskiras ministerijas, net apskritis. Dėl kompiuterinės informacijos naudojimo yra labai didelė problema. Tiek dėl kaupimo, tiek dėl naudojimo. Ši programa yra labai reikalinga. Ar ji yra, ar tęsiama, kokia padėtis?

A.KUBILIUS. Dėl Kongresų rūmų. Turiu pasakyti, kad ši amžiaus statyba tampa kiekvienos Vyriausybės svarstymo objektu ir atrodo, kad mums šią tradiciją teks palikti dar ir kitoms Vyriausybėms. Kol kas nėra jokių realių pasiūlymų, kaip šią statybą užbaigti ir kaip tuos rūmus realiai pradėti naudoti pagal jų paskirtį. Jiems užbaigti reikia dar gana nemažos pinigų sumos, valstybės biudžetas tokių pinigų tikrai negali skirti. Kokios gali būti alternatyvos ir kokie gali būti kiti sprendimai, deja, šiandien negalėčiau nieko konkretesnio atsakyti. Būtų gerai, jeigu iš tikrųjų mums pavyktų rasti tokį sprendimą, kuris leistų ir rūmus užbaigti kiek galima greičiau, ir nepareikalautų iš valstybės didesnių finansinių įsipareigojimų.

Dėl kompiuterinių tinklų ir konkrečiai dėl programos VADIS. Aš turiu pasakyti, kad mes per 10 metų turime sukaupę pakankamai daug patirties plėtodami įvairius kompiuterinius tinklus ir bandydami diegti informacines technologijas mūsų valstybės gyvenime. Deja, ta patirtis ne visada yra labai teigiama. Kartais atrodo, kad lengviau būtų sustabdyti visas iki šiol vykdytas kompiuterinių tinklų plėtojimo programas ir pradėti darbą visiškai iš naujo. Galbūt reikėtų imti vieną ar kitą mums netolimą valstybę su išplėtotais tinklais kaip pavyzdį, kaip modelį, kurį reikėtų tiesiog nukopijuoti, o ne toliau tęsti atskirų programų plėtotę, reikalaujančią pakankamai didelių pinigų, nematant didelės perspektyvos, kaip tie atskiri tinklai bus integruoti, kaip galės būti jie integruoti su įvairiais registrais, kurių taip pat negalim užbaigti ar net pradėti kurti. Tai iš tikrųjų neleidžia mums realiai pasinaudoti šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, neleidžia ir mūsų valstybės piliečiams pasinaudoti visų technologijų teikiamom galimybėm. Aš manau, kad ir Prezidento pranešime šiandien išsakytas susirūpinimas dėl informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje perspektyvų turėtų mus visus priversti šioms problemoms skirti kur kas daugiau dėmesio. Neturiu labai aiškių atsakymų, žinau, kad reikia ieškoti pakankamai kardinalių sprendimų, kaip išeiti iš situacijos, kokią šiandien turim.

PIRMININKAS. Seimo narys Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis švietimo ministre, kaip žinome, nuo liepos 1 d. jūsų žiniai, jūsų globai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom arčiau mikrofono, kad būtų galima jus girdėti. Ačiū.

V.VELIKONIS. Aš save girdžiu.

PIRMININKAS. Mes ne.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis švietimo ministre, nuo liepos 1 d., kaip žinome, jūsų globai pereina 53 žemės ūkio mokyklos. Galvojama (gandų lygiu), kad 23 bus pertvarkomos, jungiamos ir t.t. Tvyro netikrumo atmosfera ir Panevėžyje, ir Lančiūnavoj, ir kitur. Ar jau yra koks nors konkretus planas, ar dar jis kuriamas, ar laukiama “Mėnesienos” komisijos išvadų?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Taip, planas yra, planas jau yra baigtas, jis suderintas su Lietuvos ir apskričių profesinio rengimo tarybomis, jis yra suderintas su Žemės ūkio rūmais. Planas nuo liepos 1 d. bus pradėtas vykdyti, kai tos mokyklos mums pereis. O to plano esmė – žemės ūkio mokymą integruoti į bendrąją sistemą ir pasitelkus socialinius partnerius tą žemės ūkio specialistų rengimo sistemą modernizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra idealus strateginis planavimas, kaip reikia užbaigti Vyriausybės valandas. Ačiū ministrams, ačiū klaususiems Seimo nariams. Seimo narių prašau neišsiskirstyti, nes turėjom 6 min. pertrauką. Pertraukos neateina už dyką.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2433(2*) (priėmimas)

Siūlau sugrįžti prie projekto Nr.P-2433, tai yra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašau Seimo narį J.Listavičių. Kiek suprantu, yra labai trumpas reikalas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, apskaičiuojant banko apmokestinamąjį pelną, specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams dengti leista priskirti išlaidoms ir taip sumažinti apmokestinamąjį pelną. Analogišką nuostatą siūloma taikyti ir kredito unijoms. Įstatymo projekte vietoj kredito unijų yra pateikta platesnė kredito įstaigų sąvoka. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos siūlymui pritarus, nutarta taikyti vienodas sąlygas su bankais, sprendžiant išlaidų abejotiniems aktyvams priskyrimą prie apmokestinamąjį pelną mažinančių veiksnių, tik kredito unijoms. Ir dėl to yra pateiktas mano pasiūlymas. Kviečiu mano pateiktam pasiūlymui pritarti ir priimti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Tvarka. Ačiū. (Balsai iš salės) Labai atsiprašau, prašau pasiruošti registruotis. Registruojamės. Seime negalima priimti įstatymo, jeigu nesame užsiregistravę ir nežinome, kad Seimo nariai dalyvauja. Jūsų pastaba buvo labai tiksli. Ačiū.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kiek supratau, šis pasiūlymas buvo priimtas visų bendru sutarimu. Ačiū. Ar dabar galėtume priimti įstatymą pastraipsniui?

Dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Atrodo, kad visi sutinkate, todėl eisime prie balsavimo. Tie, kurie už šį įstatymą, balsuoja už, kiti baluoja kitaip. Jums yra dvi galimybės.

Už – 42, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 1, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-2433(2) yra priimtas.

Opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė (tęsinys). Diskusija “Nedarbas Lietuvoje ir sprendimų paieška” (tęsinys)

Aš manau, gal sutiksite, kad tęstume diskusiją toliau? Negirdžiu priešiškų nuomonių, todėl kviečiu Seimo narę R.Dovydėnienę. Toliau pirmininkaus vicepimininkė R.Juknevičienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tokia lyg ir labai svarbi, ir rimta diskusija šiandien vyksta Seime, bet Seime – ne darbas. Todėl, kad mūsų visiškai nedaug yra šioje salėje.

Rengdamasi šiai diskusijai, peržiūrėjau Ūkio ministerijos rengtas Lietuvos ūkio prognozes 1999–2001 metams. Ten buvo nurodyta, kad Rusijos finansinės krizės pasekmės daugiausia veiks šalies darbo rinką 1999 metais, tačiau mažės 2000 metais, o 2001 metais visai neturės jokio įtakos. Buvo prognozuojama, kad užimtų gyventojų skaičius 1999 metais sumažės 5 tūkst. žmonių. Deja, jų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkstančių. Vidutinis metinis bedarbių skaičius buvo prognozuojamas 127 tūkst., o jų buvo 244 tūkst. 700. Vidutinio darbo lygio prognozės – 7,3%. 2000 sausio 1 d. nedarbas siekė 10%. Jūs sutiksite, kad 1999 m. prognozės nepasiteisino.

Todėl labai sunku patikėti, kad jos bus realizuotos 2000 metais. Nes ten minimos tokios priemonės kaip palankesnių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui sudarymas, kaip priemonė, skatinanti naujų darbo vietų kūrimą, ir neoficialios darbo rinkos legalizavimas iš tikrųjų yra labai protingos. Baltijos tyrimų apklausos duomenimis, net 56% apklaustų žmonių ir 80% elito galvoja, kad palankesnės verslo sąlygos ir mažesni mokesčiai yra svarbiausios priemonės nedarbui sumažinti, ir niekas tuo neabejojam. Visi su tuo sutinkam. Tačiau kaip tai yra relizuojama praktiškai, rodo nedarbo lygis, kuris jau pasiekė 13%.

Ketvirti metai, kai viena kitą bekeičiančios Vyriausybės žada parengti nacionalinio užimtumo strategiją, teritorines užimtumo programas. Nuo tų metų, kai bendras nedarbo lygis siekė apie 5–6%, teritoriniai nedarbo skirtumai jau tada buvo labai dideli. Gyventojų užimtumo statistika rodo, jog dirbančiųjų pasiskirstymas ekonominėse veiklose didžiuosiuose miestuose yra labai netolygus. Pavyzdžiui, dirbančiųjų dalis pramonėje svyruoja nuo 60% Panevėžyje iki 24,6% Vilniuje. Dirbančiųjų dalis pramonėje vis mažėja. Ir didžiausias sumažėjimas, sakykim, yra Kaune, nuo 60% iki 45%. Šiauliuose – nuo 54,5% iki 43%. Viskam reikia pinigų.

Tačiau teritorinio nedarbo mažinimui galėtų pasitarnauti pirmiausia efektyvesnis bedarbių profesinis mokymas atsižvelgiant į atskirų profesijų paklausą ir pasiūlą. Būtina gerinti ir bendrojo, ir profesinio mokymo galimybes, priartinti mokymo bei perkvalifikavimo sistemą prie rinkos poreikių ir sąlygų. Kaip laikina, tačiau efektyvi priemonė galėtų būti platesnis viešųjų darbų taikymas. Tai ne tik priemonė mažinti įtampą darbo rinkoje ir laikina priemonė, bet tai galimybė ir savivaldybėms aktyviau dalyvauti savo regiono ekonominėje plėtroje. O kad viešieji darbai, nuosavo verslo organizavimas, remiami darbai ir kitos aktyviosios darbo rinkos politikos priemonės būtų ne taip varganai finansuojamos iš “Sodros” lėšų, kaip šiandien jos yra finansuojamos, reikėtų pamąstyti apie tai, ar neturėtų aktyviosios darbo rinkos politikos priemonės būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Juk Vyriausybė užimtumą įvardija kaip savo prioritetinį uždavinį.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad labai aktyvi priemonė yra seniūnijų dalyvavimas realizuojant užimtumo politiką. Seniūnijose galėtų būti realizuojama užimtumo protegavimo funkcija. Tai yra informavimas apie darbo biržos, seniūnijos, savivaldybės galimybes, bendravimas su darbo birža dėl socialiai remtinų asmenų įdarbinimo, dėl kvotinių darbo vietų, dėl viešųjų darbų, kontaktai su darbdaviais. Tam pasitarnautų seniūnijų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios yra tose seniūnijoje, bendradarbiavimas ir, be abejo, religinių bendruomenių glaudus bendradarbiavimas ir kontaktai. Kaip tokio bendradarbiavimo rezultatas galėtų atsirasti bendruomenių plėtros projektai. Gal tai būtų priemonė regioninio užimtumo skatinimui. Jeigu savivaldybių lygiu būtų sutarta, kad efektyviausia socialinė pagalba yra užimtumas, tai pasikeistų ir pačių savivaldybių, ir seniūnijų darbo planai.

Kita priemonė, skatinanti užimtumą, yra kooperatyvų plėtra. Mes vis dažniau apie tai kalbam, bet kažkaip realiai tai neįgyvendinama. Kooperatyvai ypač galėtų pasitarnauti mažinant nedarbą kaimiškuose regionuose, taip atitraukdami didesnį skaičių žmonių nuo žemės ūkio ir skatindami pradėti verslų kūrimą kaimiškuose regionuose.

Nederėtų pamiršti ir nelegaliai naudojamų viršvalandinių darbų. Vis dėlto dar daug kur žmonės dirba viršvalandžius. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos nebus pajėgios sukontroliuoti visų tokių darbų, todėl tam galėtų pasitarnauti profesinių sąjungų buvimas darbo vietose. Palankus Vyriausybės požiūris ir skatinimas burtis dirbantiesiems į profsąjungas padėtų kovoti ne tik su viršvalandžiais, bet ir su kitais darbo įstatymų pažeidimais, kurie riboja papildomų žmonių įtraukimą į darbo rinką.

Ir dar viena, paskutinė mintis, kurią norėjau pasakyti. Mano manymu, labai svarbus faktorius yra paties individo motyvai dirbti. Jei socialinė parama, socialinės paramos dydis bus lygus minimalaus darbo užmokesčio dydžiui, bus sunku argumentuoti, kad dirbti yra geriau, nei gauti valstybės paramą ir sėdėti namuose. Todėl būtina didinti ne pačią minimalią algą, bet realiai gaunamą į rankas atlyginimą keliant neapmokestinamą minimumą. Vyriausybė turėtų per socialinės paramos tikslinimą ir jos suderinimą su pajamų neapmokestinamuoju minimumu skatinti iniciatyvą dirbti.

Baigdama norėčiau pritarti pasiūlytai rezoliucijai. Manau, kad Seimo požiūris ir Seimo rezoliucija dėl nedarbo Lietuvoje turėtų padaryti įtaką aktyvesniam Vyriausybės darbui šioje srityje. Ačiū.

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Ačiū. Į tribūną kviečiu socialinių reikalų ir darbo ministrę I.Degutienę. Visiems primenu, kad papildomiems pranešimams yra skiriama 10 minučių.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už tai, kad yra suteikta galimybė iš šios tribūnos kalbėti apie šiandien tikrai didelę problemą, tai būtent nedarbo problemą, kuri skaudi visiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Ir tai yra rimtas pagrindas tiek Seimo, tiek Vyriausybės nariams aptarti, kas yra daroma bei dar galima padaryti siekiant šią problemą geriau spręsti.

Tačiau aš norėčiau tiesiog visų paklausti, ar mes vienodai suvokiame šio reiškinio priežastis ir galimų sprendimų sritis? Manau, kad ne. Ir mano žodžius patvirtina tai, kad į šią diskusiją pakviesti tiktai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, o ne tie, kurie atsako už esminius gyventojų užimtumą lemiančius sprendimus, kad iš tiesų diskusija būtų vaisinga ir galėtume kalbėtis apie konkrečius dalykus.

Manau, niekas nesiginčys, jog pagrindinė nedarbo padidėjimo priežastis yra šiuo metu esantis ekonominis nuosmukis. Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas sumažėjo 4,1%. Vidutinis metinis nedarbas padidėjo 2%. Akivaizdus dėsningumas, kuris būdingas visoms su šiuo reiškiniu susidūrusioms valstybėms. Jose nedarbo augimas lydi ekonominį nuosmukį atsilikdamas trim, keturiais mėnesiais, kaip buvo ir Lietuvoje. Tik ekonominis augimas gali garantuoti nuolatinį užimtumo didėjimą, nors, kaip rodo kitų šalių patirtis, naujos darbo vietos yra atkuriamos lėčiau nei naikinamos.

Darbo paklausos didinimas kuriant naujas darbo vietas yra esminė nedarbo mažinimo sąlyga. Kadangi per 70% šių darbo vietų yra kuriama privačiame sektoriuje, vienas svarbiausių Vyriausybės užimtumo politikos uždavinių – sudaryti kuo palankesnes sąlygas šiam procesui.

Tai galima pasiekti per investicijų, inovacijų, smulkaus bei vidutinio verslo, eksporto skatinimą, pramonės, žemės ūkio, regioninės plėtros, struktūrinę, fiskalinę ir kitas politikas. Labai svarbu, kad ir darbo pasiūla, kurią formuoja švietimo ir profesinio mokymo sistemos, būtų orientuota į esamą bei perspektyvinę darbo paklausą. Pastaruoju metu daug bedarbių darbo biržose registruojasi iš bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių, žemės ūkio bendrovių, smulkių verslo įmonių, dirbusių Rusijos rinkai. Akivaizdu, jog reikia ieškoti efektyvesnių įmonių bankroto procedūrų, greičiau apsispręsti dėl neperspektyvių įmonių likimo, sudaryti palankesnes sąlygas pakeisti dalį darbo vietų stambiojoje pramonėje ir žemės ūkyje, kurti darbo vietas smulkaus ir vidutinio verslo bei paslaugų srityse. Vyriausybė jau yra parengusi naujus Įmonių bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymų projektus. Užimtumas rajonuose ir kaimo vietose – viena skaudžiausių problemų, kuri sprendžiama per regionines plėtros priemones. Jos taip pat yra parengtos.

Nesu įgaliota kalbėti už kitus ministrus, tačiau kadangi esu Vyriausybės kabineto narė, paminėsiu kai kurias priemones, kurių imamasi mažinant nedarbą Lietuvoje. Ūkio ministerija baigia rengti naujų darbo vietų kūrimo skatinimo programą, kuri yra svarstoma Vyriausybėje. Saulėtekio komisija pateikė Vyriausybei daug rimtų pasiūlymų verslo sąlygoms gerinti. Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija parengė nacionalinį socialinės ekonominės plėtros planą, kuriuo bus grindžiami Europos Sąjungos finansuojami regioninės plėtros projektai keturiose apskrityse. Noriu pabrėžti, kad ši programa jau yra patvirtinta.

Žemės ūkio ministerija baigia parengti SAPARD lėšų panaudojimo programą. Įvertinant tai, jog užimtumo problema yra kompleksinė, reikia toliau ieškoti būdų, kaip gerinti šalies integruotą užimtumo politiką, apimančią įvairias ministerijas, apskritis, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas. Vyriausybės lygiu šią funkciją atliks neseniai sukurtas Strateginio planavimo komitetas. Vyriausybė patvirtino svarbiausiu prioritetu (tai norėčiau pabrėžti) verslo sąlygų gerinimą, ekonomikos augimo skatinimą bei užimtumo didinimą rengiant programas ir priemones bei formuojant 2001–2003 metų biudžetą.

Dabar norėčiau jus supažindinti su tuo, ką nedarbo mažinimo srityje daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji atsako už darbo politiką, t.y. už darbo pasiūlos ir paklausos subalansavimą, darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo apmokėjimą. Be abejo, darbo politika lemia nedarbo lygį, tačiau problemos iš esmės išspręsti negalima. Mūsų skaičiavimais, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis nedarbą galima sumažinti iki 1,1%. Praėjusiais metais nedarbą tokiomis aktyviomis priemonėmis pavyko sumažinti 0,8%. Užimtumą gali didinti ir lankstesni darbo santykiai bei darbo organizavimas, darbo ir socialinių kaštų mažinimas.

Darbo rinkos politika būna dvejopa: pasyvi ir aktyvi. Bedarbio pašalpa atlieka pasyvią minimalių socialinių garantijų darbo netekties atveju funkciją. Pagrindinė nedarbo mažinimo priemonė – aktyvi darbo rinkos politika, t.y. darbo rinkos mokymas, vieši, remiami, kvotuojami darbai, savarankiško užimtumo skatinimas, kitos priemonės, kurios padeda bedarbiui greičiau rasti darbą. Apie tai kalbės po manęs Lietuvos darbo biržos generalinis direktorius ponas V.Šlekaitis.

Mūsų galimybes įtakoti nedarbo lygį daug kuo lemia turimas finansavimas. Apie tai kalbėjo ir ponia R.Dovydėnienė. Iki šių metų turėjome tik vieną finansavimo šaltinį, t.y. “Sodros” biudžeto lėšas. Ne visada šių lėšų pakakdavo visoms programoms finansuoti. Todėl tie sprendimai, kurie buvo priimti gerinant “Sodros” biudžeto būklę, turi palankesnes sąlygas ir darbo rinkos priemonėms finansuoti.

Nuolat ieškoma efektyvesnių užimtumo fondo lėšų panaudojimo būdų. Sumažintos darbo rinkos administravimo išlaidos, atpigintos darbo rinkos mokymo programos, nustatyti aktyvių darbo rinkos priemonių ir tikslinių bedarbių grupių finansavimo prioritetai. Pertvarkytas darbo rinkos institucijų finansavimas, paliekant daugiau laisvės ir atsakomybės teritorinėms darbo biržoms nukreipti lėšas aktualiausioms problemoms spręsti.

Norėčiau pasakyti, kad įdiegta ir lankstesnė viešųjų darbų finansavimo schema, kuri tikrai davė teigiamų rezultatų. Šįmet pirmą kartą valstybės biudžete per visus nepriklausomybės metus buvo numatyti 2 mln. litų vietinėms užimtumo iniciatyvoms finansuoti. Šios lėšos skiriamos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, piliečių parengtiems projektams, kurie leis sukurti naujas darbo vietas. Dalį lėšų, be abejo, privalo skirti ir projektų iniciatoriai.

Ši naujų darbo vietų skatinimo forma praėjusiais metais jau buvo išbandyta Alytaus, Marijampolės ir Varėnos rajonuose ir visiškai pasiteisino. Jau parengta ir vietinio užimtumo iniciatyvų finansavimo projektų atrankos tvarka. Pirmiausia bus finansuojami projektai didžiausio nedarbo rajonuose. Dalį projektų padės finansuoti Europos Komisija, taip pat ieškoma ir donorų pagalbos.

Augantis nedarbas paskatino tobulinti ir darbo biržų bei darbo rinkos mokymo institucijų veiklą. Buvo ieškoma efektyvesnių darbo organizavimo metodų. Atsisakyta privalomo periodinio pašalpos negaunančių bedarbių registravimo, daliai jų bus kompensuojamos kelionės išlaidos į darbo biržą. Sumažinti ribojimai remiamiems ir kvotuojamiems darbams. Tolesnė darbo rinkos institucijų plėtros kryptis – sistemos decentralizavimas, racionalizavimas, geresnė sąveika su apskritimis, savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Kaip jau kalbėjau, skatinama ir nevyriausybinių darbo biržų veikla, kuri galėtų labiau specializuotis pagal atskiras profesines grupes.

Kadangi man jau reikėtų baigti savo kalbą, noriu pasakyti, kad iš tiesų yra daug padaryta darbo rinkos srityje ir, kaip minėjau, ieškoma naujų patobulintų, efektyvesnių metodų. Ponas V.Šlekaitis pabandys dar konkrečiau pakalbėti apie tas priemones, kurių imamasi darbo rinkos srityje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Labai ačiū poniai ministrei. Taigi kviečiu į tribūną Lietuvos darbo biržos generalinį direktorių poną V.Šlekaitį. 10 minučių.

V.ŠLEKAITIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Situacija šalies darbo rinkoje iš tiesų yra sudėtinga. Praėję 1999 metai, manau, į Lietuvos darbo rinkos istoriją įeis kaip lūžio metai. Per metus nedarbo lygis išaugo 3,1 punkto ir pasiekė, kaip šiandien daug kas jau minėjo, 10% ribą.

Pagrindinė nedarbo augimo priežastis – ekonomikos nuosmukis, lėmęs gyventojų užimtumo sumažėjimą. Į darbo biržas kreipiasi ne tik neseniai darbo netekę asmenys, bet ir tie, kurie neturėjo oficialių darbo santykių vienerius ir daugiau metų, tai yra iš nelegalios darbo rinkos. Žemės ūkio bendrovių tolesnis yrimas turėjo įtakos nedarbo augimui kaime. Vis daugiau buvo užregistruojama asmenų, pirmą kartą ieškančių darbo. Į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau nepasiruošusių darbo rinkai asmenų, o laisvų darbo vietų paklausa yra kvalifikuotai darbo jėgai. Todėl darbo rinkoje atsirado darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo problemos.

Nors nedarbo augimo tempai šįmet yra lėtesni, tačiau nedarbas ir toliau didėja. Norėčiau paminėti, kad Akmenėje, Šalčininkuose, Lazdijuose, Pasvalyje, Druskininkuose, Jonavoje darbo neturi kas penktas darbingo amžiaus žmogus. Dabar šalies darbo biržose užregistruota per 200 tūkst. bedarbių, kurių kiekvienam, norėčiau paminėti, asmeniškai jų nedarbo lygis yra 100%. Kiekvieną dieną į mus kreipiasi 15–20 tūkst. žmonių turėdami viltį išspręsti nedarbo problemą. Todėl darbo biržoms tenka gana svarbus vaidmuo esant nedarbui ne tik socialiai apsaugoti žmones, bet ir grąžinti jų pasitikėjimą savimi, surasti galimybių naujai veiklai. Vien praėjusiais metais mums pavyko įdarbinti apie 90 tūkst. bedarbių, o dar 76 tūkst. įtraukti į aktyvios darbo rinkos politikos programas. Tai leido, kaip minėjo ministrė, sumažinti vidutinį nedarbo lygį su galimu 0,8 (…). Esant įtemptai padėčiai darbo rinkoje, darbo biržoms savo veiksmais operatyviai reikėjo reaguoti į kintančią situaciją ir nukreipti savo veiksmus ir darbą šiomis kryptimis.

Pirma. Prevencinei strategijai įgyvendinti įmonėse pirmiausia dirbančių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo bei darbuotojų grupinio atleidimo atvejais. Praėjusiais metais kartu su darbdaviais mes parengėme ir įgyvendinome 407 tikslines nedarbo prevencijos programas, kuriose darbo biržos priemonės apima labai daug: nuo informacinių konsultacinių susitikimų su atleidžiamais darbuotojais iki jų permokymo ir įdarbinimo organizavimo toje pačioje ar kitoje įmonėje.

Antra kryptis. Užimtumo rėmimui tobulinti, kuriuo buvo garantuota, kad kiekvienam naujai užregistruotam bedarbiui per 12 mėnesių, o jaunimui iki 25 metų per 6 mėnesius būtų pasiūlytos priemonės jų užimtumo galimybėms padidinti.

Trečia labai svarbi kryptis yra ryšių su darbdaviais, pirmiausia su smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėmis plėtimas. Šiuo metu darbo biržos palaiko nuolatinius ryšius pagal pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus su 25 tūkst. darbdavių, pas kuriuos dirba apie 60% visų šalies dirbančiųjų. Teikdamos paslaugas darbdaviams darbo biržos turės tikslą ne tik parinkti tinkamus specialistus, bet ir mažėjant darbo vietų paklausai išplėsti laikino įdarbinimo galimybių paiešką. To dėka mums pavyko pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinti apie 20 tūkst. bedarbių. Dirbant su bedarbiais buvo pereita nuo pasyvaus prie aktyvaus bedarbių rėmimo siekiant kuo daugiau jų įtraukti į aktyvios darbo rinkos politikos programas.

Didėjančio nedarbo sąlygomis vis populiaresnė tampa viešųjų darbų programa, apie kurią šiandieną nemažai buvo kalbėta. 2000 m. šios programos dėka bus sukurta 25 tūkst. laikinų darbo vietų. Jos įgyvendinimas padės sušvelninti neigiamas socialines nedarbo pasekmes, įgyti motyvų tolesnei darbo paieškai bei užsidirbti lėšų pragyvenimui. Didžiausio nedarbo teritorijose mes padidinome viešųjų darbų finansavimą iš Užimtumo fondo iki 100% bei jų trukmės pratęsimą. Tai suteiks galimybę šiose teritorijose sukurti daugiau laikinų darbo vietų. Vien Akmenėje, kurioje yra vienas iš didžiausių nedarbo lygių, praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo kas trečias bedarbis. Realizuodami šią programą mes siekiame atlikti nemažai socialiai naudingų darbų. Pernai atliekant šiuos darbus buvo užsodinta 600 ha miško, vykdomi istorijos ir kultūros paminklų tvarkymo darbai, atliekami mokyklų, vaikų darželių, ligoninių remontai, darbai globos ir rūpybos srityje. Didelį dėmesį skirsime bedarbių profesiniam mokymui, jų kvalifikacijos kėlimui bei turimos nepaklausios profesijos darbo rinkoje pakeitimui. Atlikti tyrimai rodo, kad padidėjo profesinio mokymo efektyvumas ir iš karto baigę mokymą įsidarbina apie 65% asmenų, o per metus beveik visi. Numatoma, kad apskritai šioje programoje šiais metais dalyvaus apie 13 tūkst. žmonių ir, norėčiau pasakyti, ši programa vykdoma atsižvelgiant daugiausia į darbo rinkos poreikius.

Šiais metais parengėme ir pradėjome įgyvendinti pirmojo žingsnio darbo rinkoje programą, kuri yra skirta parengti ir integruoti į darbo rinką asmenis, pirmą kartą pradedančius darbinę veiklą. Esant darbo pasiūlai jie sudaro apie 10% ir pusė iš jų neturi profesinės kvalifikacijos. Manome, kad šia programa apimsime apie 20 tūkst. bedarbių. Didėjant konkurencijai darbo rinkoje labai svarbu išmokyti bedarbius darbo paieškos būdų ir metodų, didinti jų motyvaciją darbo paieškai, paklausios profesijos įsigijimui. Tam padeda realizuojama darbo klubų programa, kuri apims per 35 tūkst. bedarbių. Nemažai daliai bedarbių suteiksime verslo organizavimo ir verslo planų parengimo žinių. Vien praėjusiais metais tokią pagalbą suteikėme per 10 tūkst. bedarbių, kurie pradėjo savo verslą pasiėmę lengvatinius patentus. Esant dideliam nedarbo lygiui, labai svarbu garantuoti darbo rinkos skaidrumą plečiant atviro įdarbinimo paslaugas. Tai leidžia įdiegus naują darbo biržos informacinę kompiuterinę sistemą ieškantiems darbo asmenims savarankiškai susirasti informaciją apie padėtį darbo rinkoje, sutrumpinti darbo paieškos kelią. Tai iš tiesų nauja klientų aptarnavimo kokybė, internetinių technologijų pagrindu įdiegta beveik visose darbo biržose bei gausiai gyventojų lankomose vietose. Ji yra labai populiari tarp darbo ieškančių asmenų.

Gerbiamieji Seimo nariai, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas 2000 m. turėtų padėti sušvelninti neigiamas socialines nedarbo pasekmes. Tačiau pagrindinė sąlyga, apie tai šiandien kalbėjo visi pranešėjai, sprendžiant nedarbo problemą yra šalies ekonominės padėties pagerėjimas, investicijų, verslo aplinkos gerinimas bei naujų darbo vietų kūrimo skatinimas.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad sprendžiant užimtumo problemas labai svarbus bus visų darbo rinkos partnerių: savivaldybių, darbdavių, profsąjungos, vaidmuo, jų veikla, pagrįsta partneryste, skirta problemai spręsti, o ne traukiant vežimą kiekvienam į savo pusę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijos rengėjai prašė atsiprašyti Seimą ir pasakyti, kad vietoj Seimo nario M.Pronckaus, kaip parašyta darbotvarkėje, kalbės Seimo narys V.Velikonis. Nėra ir V.Velikonio. Gerai, tada pradedame kalbas. Į tribūną kviečiu D.Aleksiūnienę, kuri kalbės Centro frakcijos vardu.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandieną išgirdome daug pranešimų, kuriuose dar kartą buvo priminta apie dabartines varganas Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas, kurias sukėlė nedarbas. Aš nekalbėsiu nei apie statistiką, nei apie priežastis, sukėlusias masinius įmonių bankrotus, nei apie kelis mėnesius negaunamus atlyginimus, neieškosiu politinių ekonominių sprendimų, kaip išgelbėti įmones, nes, manau, tą jau seniai turėjo padaryti ir dabar turėtų daryti ekonomistai. Aš pabandysiu kalbėti apie tai, kaip mes, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai privalėtume pagelbėti žmogui, jo šeimai atsidūrus bedarbių gretose.

Netekęs darbo žmogus susiduria su anksčiau nepatirtomis problemomis: būtinybe persikvalifikuoti, darbo paieška. Jis nėra pasiruošęs savarankiškam apsisprendimui ir aktyviai darbo paieškai, nežino, kur kreiptis pagalbos, kur gauti informaciją. Todėl itin svarbu per valstybės institucijas spręsti ne tik ekonominės, bet ir socialinės, psichologinės žmonių gerovės problemas. Kaip jau buvo minėta pranešimuose, šiuo metu Lietuvoje darbo ir užimtumo politiką formuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdo ir formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei prie jos veikiančios institucijos – Respublikinė darbo birža, darbo rinkos mokymo tarnybos, Valstybinė darbo inspekcija, “Sodra”.

Lietuvos darbo rinkos politikoje siekiant subalansuoti darbo vietų pasiūlą ir paklausą yra derinama pasyvių pašalpų ir kompensacijų bei aktyvių įdarbinimo rėmimo, profesinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo priemonių visuma. Didelis poreikis yra profesiniam psichologiniam konsultavimui. Jį sukelia nepasitenkinimas darbu, stabilumo ir garantijų stoka, nuolatinė baimė netekti darbo. O ši baimė netekti darbo mums turėtų būti ypač suprantama, nes ir kiekvienam Seimo nariui artėjant rudeniui ji paširdžius pakutena. Taip pat pablogėję dirbančiųjų santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ir vadovais. Su nedarbu susiję ir psichologinių problemų klausimai – tai šeimos santykių, profesinio apsisprendimo ir mokymosi sunkumų, kvalifikacijos tobulinimo, darbo paieškos, pasitikėjimo savimi stokos, sunkiai sprendžiamų egzistencijos problemų klausimai. Ar pakankamai nuveikta Lietuvoje, kad susidūrę su šiomis problemomis žmonės gautų jiems reikalingą informaciją ir kvalifikuotą specialistų pagalbą? Manau, kad ne.

Daug ką privalome nuveikti formuojant valstybinę užimtumo politiką. Centro frakcijos nuomone, neatidėliojant reikėtų patvirtinti valstybinę darbo vietų kūrimo programą bei regionines užimtumo programas, kurios, nors gerbiamoji ministrė minėjo, jog jos yra parengtos, regiono atstovų nuomone, yra tiktai popierinės. Reikia plėtoti viešuosius darbus, ypač socialinės globos ir sveikatos priežiūros sistemose; sukurti draudimo nuo nedarbo sistemą, tobulinti darbo biržų, darbo rinkos mokymo institucijų veiklą; taupant lėšas supaprastinti valstybės socialinę ir užimtumo politiką vykdančių institucijų funkcijas, kad jos nebūtų dubliuojamos. Valstybės parama žmonėms turi būti teikiama pagal tikslius kriterijus, tiksliai apibrėžiant ir atskiriant paramos gavėjus bei socialinių ir darbo rinkos institucijų klientus. Pavyzdžiui, teritorinių darbo biržų klientais turėtų tapti darbo ieškantys žmonės, nes nemažai gyventojų čia registruojasi dėl socialinės bedarbio pašalpos ir lengvatų. Dėl to teritorinės darbo biržos dubliuoja savivaldybių socialinės šalpos skyrių darbą.

Pagrindinis principas, tobulinant darbo ir užimtumo politiką, turi būti tai, kad valstybės parama neturi mažinti paskatų žmogui užsidirbti pačiam. Tačiau šiandien yra labai daug žmonių, kurie gauna minimalų atlyginimą, iš kurio negali pragyventi. Mes turime rasti būdų, kaip maksimaliai apsaugoti tiek dirbantį, tiek netekusį darbo Lietuvos pilietį nuo socialinių rizikų, kartu ir sumažinti skurdą Lietuvoje. Rezoliucijos tekstui Centro frakcija pritaria. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu V.Velikonį, tačiau jau pasisakymo teise – 5 minutės.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji! Šiandien, Didįjį ketvirtadienį, kai anuomet Kristus mazgojo kojas savo mokiniams, aš pervažiavau pusę Lietuvos. Turėjau laiko pamąstyti ir apie tą temą, apie kurią šiandien kalbam. Tris kartus buvau bedarbis, kai buvau dar pakankamai jaunas, tiktai stuburas buvo nevisiškai lankstus. Todėl kai tik kalbama apie pinigus, apie materialinį gyvenimą, aš visą laiką su skausmu prisimenu, kaip sunku būti bedarbiu, kai gali dirbti, kai žinai, ką dirbti, bet neturi to darbo dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Šiandien pavežiau senutę su kanistru, klausiau, kur važiuojat. Atsakė, kad elektra tiek pabrango, kad ieško Ukmergėje nusipirkti žibalo. O mes šiandien kalbame apie energetiką, apie elektrą ar kitus dalykus. Pavežiau kitą žmogų 47 metų amžiaus, jis neturi darbo. Klausė, kas man mokės pensiją. Žmogus visiškai be ateities. Įsijungiau radiją – kalba vienas žmogus, kuris sako tą patį, ką jis kalbėjo čia tribūnoje: žemės ūkis – akmuo po valstybės kaklu. Šiandien dar ir pridėjo: žemės ūkis taip pat kaip bažnyčia – gyvena iš aukų.

Žinoma, kai toks valstybinis požiūris, tai ką nors pasiūlyti ir pasakyti labai sunku. Tačiau Prezidentas iš šios tribūnos šiandien pasakė: Lietuvai reikia stipraus žemės ūkio. Stipraus žemės ūkio. Štai tai aš seniai norėjau girdėti. Valstybė privalo pagarbiai atsigręžti į kaimo žmogų, valstybė neturi teisės palikti kaimo kryžkelėje – apgauto, pikto ir jokių išeičių nematančio. Taigi programa lyg ir yra. Gyvenu kaimo viduryje ir noriu pasakyti, kad kaimas ir miestas truputį skiriasi. Mieste trūksta darbo vietų, o kaime trūksta tiktai darbo, o vietos kiek tiktai nori. Tačiau jeigu nėra darbo – nėra pinigų, nėra pinigų – nėra gyvenimo. Praeitą savaitę geras mano pažįstamas, stiprus ūkininkas, bankrutavo, žmoną ištraukė iš kilpos. Iš tikrųjų to gyvenimo, savižudybių daug, mirtingumas didėja, gimstamumas mažėja ir taip toliau.

Ar mūsų kaimo politika iš tikrųjų yra teisinga? Sumažėjo per tuos 10 metų vienu mln. tonų grūdų – valio, taip ir reikia! Jeigu už miežius rudenį mokėta 280 Lt, tai šiandien miežiai superkami iš užsienio (ar žino Seimo nariai?), mokama 500–600 Lt ir sakoma, kad mūsų grūdų per daug. Sumažėjo 1,5 mln. tonų pieno – valio! Bet kvotą Europos Sąjunga skirs pagal tai, ką mes turėsim. Sumažėjo 100 tūkst. karvių – vėl gerai. Kiauliena vežama iš Danijos, šiltnamiai ir taip toliau. Taupydamas laiką aš noriu pasakyti, kad mes kuriame darbo vietas. Amžinai pas mus sakoma, kurkime naujas darbo vietas, bet kasdien į gatvę išmetami šimtai arba dešimtys žmonių. Reikia išsaugoti tas pačias, o mes kuriame darbo vietas. Mes kuriame Danijoje, nes iš ten įvežame jau 400 tonų kiaulienos ir t.t. Danijos ūkininkas gauna pinigus, o mūsų vaikinai dar važiuoja ten, mėšlą valo ir sako, kad mokosi auginti kiaules, kai lietuviai tai mokėjo, ir ne taip blogai. Mes kuriame darbo vietas Vokietijoje, iš kur superkame pigų rapsą ir paskui jis išvežamas… Mes kuriame darbo vietas Olandijoje, kur mūsų gėlių nereikia, agurkų nereikia, o iš ten superkame. Ar jūs, mielieji bičiuliai, žinote, kad XX amžiuje sėjame cukrinius, o atlyginimus gaus XXI amžiuje? Šiandien su didžiausiu nerimu iš paties ryto man skambina – kas bus, nes vėl danai taip nutarė ir tų 26 mln. už cukrinius runkelius nemoka? Tik 62 Lt išmokėti, o 93 Lt dar nemokėti, nors runkeliai jau sėjami visoje Lietuvoje? Taigi čia dirbtinės kliūtys, dirbtinės kalbos, kad nėra darbo vietų ir taip toliau. Apie 40% maisto įvežama iš užsienio! A.Smetona žinojo: tas, ką gamina Lietuva, nevežama iš užsienio. Mes to nežinome ir kaip tik atimame darbo vietas iš kaimo žmonių.

Čia ministrė minėjo žemės ūkio bendroves ir taip toliau. Iširo, pasmaugta buvo žemės ūkio bendrovė, nes laiku negavo atlyginimo ir apie 50 žmonių išėjo į darbo biržą, nors dar pernai jie dirbo, turėjo ką dirbti ir t.t. Daug ką galima šiandien čia pasakyti. Turime mes iš tikrųjų tikrą strategiją vykdyti. Be to, šiandien Prezidento pasakyta, žemdirbiai pagrįstai nori žinoti, iš ko kaimo žmogui išgyventi šiandien ir kuo teks gyventi rytoj. Kas nors turi pasakyti, ir, matyt, pirmiausia turime pasakyti mes. Mes penkiolika universitetų turime, o kai reikia agrarinę strategiją kurti, tai kuria viena Žemės ūkio ministerija. Reikia ir kitas ministerija įtraukti. Užsienio reikalų ministerija žino tik Europą, jie labai moka užsienio kalbas, tačiau nemoka kaimiečių kalbos.

Taigi ačiū už tai, kad klausėte. Iš tikrųjų sunku kalbėti, nes žinai, kaip tas problemas spręsti, bet atsimušama į tą sieną, mielieji bičiuliai, prie to ir jūs prisidedate. Linkiu ramių, viltingų Velykų. Ačiū, brangieji.

PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu D.Paukštę. 5 minutės.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš nekartosiu, kas buvo pasakyta, nes žodžių buvo daug. Jeigu bent vienas dešimtadalis jų būtų įvykdyta, manau, šiandien nedarbą mes turėtume 1%, o ne 10%. Matyt, nėra taip lengva rasti tų problemų sprendimo būdų. Manau, ši tema labai svarbi, tačiau ir sprendimai, kurie yra priimami čia, Seime, irgi nepaprastai svarbūs. Štai trišalėje taryboje buvo priimtas su jos palaiminimu sprendimas, arba įstatymo pataisa, dėl ne visos darbo dienos. Leidome darbdaviams įdarbinti žmones 2-3 valandas, tai yra mažiau nei pusę darbo savaitės. Atrodo, sprendimas buvo geras, tačiau galutinis rezultatas išėjo, kad Socialinio draudimo fondas nuo 1999 m. liepos 1 d., tai yra per pusmetį, nesurinko 96 mln. Lt. O tai ne tik pensijos, tai vėlgi pinigai, kai kalbama apie kovą su nedarbu. Taigi bet kuriuo atveju viskas taip susieta, susiję tarpusavyje, kad vienoje pusėje pakėlus arba atidarius duris, kitoje pusėje uždarome, todėl sprendimai iš tiesų turi būti labai racionalūs.

Norėčiau pereiti prie rezoliucijos. Pritariu šios rezoliucijos esmei, tačiau man kelia abejonių trečiasis punktas. Dėl ko? “Užtikrinti, kad esant ypač aukštam nedarbo lygiui (turbūt reikia kalbėti, kad ten, kur didesnis nei vidurkis, matyt, apie tai) lėšos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme, draudimui nuo nedarbo, Užimtumo fondui būtų pervedamos prioritetine tvarka”. Esant tokiam tvirtinimui, tada aš užduodu sau kitą klausimą. Tai mes nemokam pensijų? Į tai irgi reikia atsižvelgti ir priimti labai konkretų sprendimą. Socialinio draudimo fondas dabar kas mėnesį nesurenka 1 mln. Lt. Ir 1 mln. litų reikia skolinti bankuose, kad būtų galima bent jau laiku išmokėti pensijas ir po to spręsti kitus dalykus. Žinau, kad Socialinio draudimo fondo taryba pačiu artimiausiu metu priims išmokų prioritetinį sąrašą. Šio sąrašo pirmoje vietoje – pensijos. Antroje vietoje – motinystės ir vaiko priežiūros pašalpos. Ko gero, trečioje vietoje su nedarbu rungsis Sveikatos fondas ir kiti klausimai. Aš tikrai pritariu rezoliucijai ir siūlyčiau truputį paredaguoti šitą dalyką. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū ponui D.Paukštei. Sveikinam su sėkmingu debiutu, ypač atkreipiu dėmesį, kad sutaupyta pusantros minutės. A.Syso nematau. Kviečiu į tribūną J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, šiandien jau daug buvo kalbėta apie sudėtingą problemą – nedarbą, kuris vis toliau didėja. Nors mes išgirdome tiek iš ministrės lūpų, tiek iš Darbo biržos apie daug dedamų pastangų, kad nedarbas nedidėtų, tačiau sustabdyti nedarbo augimo, turim pripažinti, nepasisekė. Aš turiu savo rankose tiek pirmosios šios kadencijos Seimo Vyriausybės, tiek dabartinės trečiosios Vyriausybės programas ir tą ministrės minėtą akcentą. Galbūt čia tik socialinės apsaugos ir darbo ministrės, tačiau Vyriausybės programos būtent jūsų dalyje yra išdėstytos mintys arba siekiai, kurie numatyti gyventojų užimtumo ir darbo rinkos srityje. Todėl mes jus ir pakvietėme, rengėjai pakvietė.

Man šiek tiek gaila lyginant šias dvi programas, kad tiek 1997 m. programa, tiek 1999–2000 m. beveik niekuo nesiskiria. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų beveik nieko nebuvo pasiekta, kad negalėtume ko nors jau išbraukti iš buvusios programos prieš ketverius metus kaip įvykdyta. Deja, situacija yra kita ir, kaip girdėjome, bedarbių skaičius per tuos trejus metus labai išaugo. Galbūt kalti ir kiti dalykai, bet šiandien iš Prezidento lūpų išgirdome vieną pateisinamą dalyką arba vieną paaiškinančių dalykų – karštas valdančiosios politinės jėgos stambiojo kapitalo protegavimas ir daug mažesnis dėmesys skiriamas smulkiam ir vidutiniam verslui. Iš tikrųjų ir Seimo nariai turim pripažinti, kad tai viena iš stambesnių, didesnių priežasčių, kodėl didėja nedarbas, kodėl negali žmonės kurti darbo vietų smulkiam ir vidutiniam verslui. Taip pat gaila, kad ministrė, kalbėdama apie tam tikrą nesusikalbėjimą nedarbo politikoje, neatkreipė dėmesio ir į kolegės R.Dovydėnienės siūlymą išsaugoti darbo vietas arba skatinti dirbančiųjų motyvaciją, labai konkretų pasiūlymą – padidinti neapmokestinamą minimumą, kad tie žmonės, kurie turi darbą, norėtų tą darbą išlaikyti, o ne tiestų rankas pašalpoms. Profesinės sąjungos siūlymą padidinti minimalų neapmokestinamą minimumą teikia galbūt jau antri metai, tačiau vėl žiūriu į ministrę, nes niekaip nesulaukiam iš jūsų ir iš kitų Vyriausybės kolegų, kad tai būtų dar vienas stimulas, kad būtų geresnė motyvacija. Tai iš tikrųjų viso ministrų kabineto, visos Vyriausybės politika, bet aš žiūriu į socialinės apsaugos ir darbo ministrę, kuri dažnai būna laikinoji premjerė. Manau, galima pasinaudoti vienu laikinumo momentu, kad šita problema būtų ilgesniam laikui išspręsta.

Profesinės sąjungos taip pat dar vieno dalyko prašė ir ragino, dabar tą galime pakartoti, kad Vyriausybė sukurtų nacionalinę užimtumo didinimo programą. Man atrodo, tai iš tikrųjų būtų ryškesnės gairės ilgesnei perspektyvai.

Į dar vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį, nes šiandien dar kalbėsime ir apie žemės ūkio klausimus. Labai aiški ir konkreti užimtumo didinimo sritis – tai tam tikri valstybiniai užsakymai. Šiandien toliau Seimui svarstant bus pateikta dėl lėšų skyrimo melioracijai. Tai būtų labai konkrečios darbo vietos mūsų kaime, kur nieko nereikia kurti. Kol kas dar yra ir technika, dar yra ir specialistai. Bet jeigu mes nepalaikysime tų specialistų, nepalaikysime to darbo, tai tos darbo vietos išnyks, išnyks technika, kurią dabar atvažiavę užsieniečiai supirkinėja iš mūsų, ir mes negalėsime suteikti žmonėms darbo.

Taip pat tiesiog norėčiau paprašyti ar paraginti, kad ne tiek daug darbo biržoms tektų perkvalifikuoti tų jaunųjų specialistų, jaunų žmonių, kurie ateina į darbo rinką. Prieš tris dienas kalbėjome švietimo reikalais. Manau, kad tai irgi yra vienas iš labai rimtų barų, kur galima padėti didinti užimtumą, jeigu mes pažiūrėtume į konkrečias specialybes ir parengtume tokių specialistų, kurie iš karto galėtų įeiti į darbo rinką. Todėl turbūt netiesiogiai, bet labai efektyviai nedarbą galėtų sumažinti švietimo, mokslo, tiek aukštesniojo mokslo, kolegijų sustiprinimas, tiek aukštojo mokslo specialistų parengimas, kad jie būtų iš karto parengti toms darbo vietoms, kurios dabar tiesiog laukia specialistų, nėra užimtos dėl kvalifikacijos stokos. Tai būtų tam tikra netiesioginė parama ir Darbo biržai, kad jai nereikėtų išleisti lėšų naujų specialistų perkvalifikavimui. Ačiū už dėmesį. Pritariu pateiktai rezoliucijai, kuri galbūt bus tam tikras etapas sprendžiant nedarbo problemas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu J.Dunauskaitę. Kalbės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, galima daugumos kolegų pasakytoms mintims pritarti. Šiandien tikrai sunki nedarbo problema, jai poveikį daro, manau, ir Vyriausybių kaitos, apsisprendimai, įmonių restruktūrizacija. Tai dideli Vyriausybių darbai, kurie galbūt buvo nepadaryti. Bet šiandien naujas kabinetas imasi iš esmės spręsti tuos klausimus. Manau, kad galima pritarti ministrės I.Degutienės kalboje ne kartą išsakytoms mintims, kad nedarbo mažinimas yra įmanomas tik augant bendrai šalies ekonomikai bei panaudojant visas užimtumą skatinančias priemones.

Buvo aiškiai įvardyta, kad šioje srityje Vyriausybė daug padarė, daro. Žinoma, mes girdėjome iš Prezidento šiandien pasakytos kalbos, kad jis yra patenkintas Vyriausybės kabineto darbu šioje srityje. Mes, diskusijos organizatoriai, nepakvietėme ir Ūkio, Žemės ūkio ministerijų, Valdymo reformų ir savivaldybių ir kitų ministerijų atstovų, kurie, neabejoju, būtų pateikę kur kas daugiau informacijos apie diskutuojamą problemą. Manau, jog šiandien diskutuota problema yra per daug plati ir kompleksinė, kad be plataus aptarimo būtų galima pritarti dalinio problemos sprendimo priemonėms, nors ir pakankamai svarbioms.

Dabartiniame rezoliucijos projekte Vyriausybei pateikiami tik keturi pasiūlymai. Kiek supratau, Vyriausybė šiomis kryptimis dirba ir rengia projektus. Rezoliucijoje nekalbama apie verslo sąlygų gerinimą, ką šiandieną minėjo ir Respublikos Prezidentas, bei daugelį kitų diskusijoje minėtų problemų. Todėl arba reikėtų išsamiai išdiskutuoti visas užimtumą lemiančias problemas ir parengti pasiūlymus Vyriausybei, arba apsiriboti pritarimu Vyriausybės vykdomai politikai verslo sudarymo, užimtumo skatinimo palankesnių sąlygų srityse ir paraginti spartinti šiuos darbus.

Aš siūlau nepritarti dabartiniam Seimo rezoliucijos projektui ir siūlau svarstyti tokią rezoliucijos redakciją: “Lietuvos Respublikos Seimas, susipažinęs su padėtimi darbo rinkoje bei darbo rinkos politika, pripažįsta, jog grėsmingai padidėjusį nedarbą galima sumažinti tik skatinant šalies ekonominį augimą, smulkų ir vidutinį verslą, regioninę plėtrą, naudojant kitas užimtumą lemiančias priemones, ir pritardamas Vyriausybės politikai šioje srityje ragina paspartinti reikiamų sprendimų rengimą.” Siūlau pritarti šiai rezoliucijos redakcijai.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji pranešėja, turbūt ateičiai šis jūsų siūlymas? Kiek žinau, Vyriausybė yra pasiruošusi siūlydama kitus projektus tuos klausimus spręsti. Kaip supratome iš jūsų pranešimo, frakcijos vardu jūs siūlote nepritarti rezoliucijai, o šita yra kaip jūsų nuomonės išdėstymas. Ačiū.

Seimo rezoliucijos "Dėl nedarbo Lietuvoje" projektas Nr.P-2482 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kaip aš supratau, kadangi nepirmininkavau iš pradžių, savo pranešimu ponia I.Šiaulienė turbūt ir pristatė rezoliuciją? Kitą kartą jau nebereikės to daryti? Mes dabar turbūt galime pereiti prie procedūrinių dalykų? Ar norėtumėt dar matyti rezoliucijos autorius tribūnoje, gerbiamieji Seimo nariai? Ne. Jau balsuojame. Pasiruošę, visi apsisprendę, nuomones turi. Taigi siūlau registruotis. Manau, kad daugelis labai laukė šios procedūros.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, kaip ir visada, kas už ir prieš rezoliuciją? J.Bernatonis nori kalbėti už rezoliuciją. Nėra J.Bernatonio. I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, vis dėlto priimkime rezoliuciją. Tai bus paskatinimas Vyriausybei, tai minėjo ir pati ministrė, grįžti prie tų problemų, padaryti ekonominę, socialinę analizę, kokia yra situacija darbo rinkoje. Siūlymai yra labai konkretūs. Aš taip pat priimu D.Paukštės pasiūlymą koreguoti 3 punktą, iš esmės tiktai pabaigą, kad pervedamos lėšos Lietuvos teritorinei darbo biržai būtų skiriamos prioritetine tvarka aukšto nedarbo lygio regionams. Tokią pataisą aš priimu. Rezoliucija buvo užregistruota seniai, buvo galima konkrečiai formuluoti, pateikti raštu, bet tos visos pozicijos, kurias išsakė J.Dunauskaitė, aš nematau, kad jos skirtųsi savo esme nuo tų punktų, kurie yra dėstomi mūsų teikiamoj rezoliucijoj. Tuo labiau kad ir Centro sąjunga, ir kitos frakcijos paremia ir pasisako už rezoliuciją. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti ir priimti šią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti mūsų Statuto 184 straipsnį ir pasisakant dėl motyvų turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes galime priimti rezoliuciją be pataisų, bet šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Aš, pažiūrėjusi į salę, suprantu po frakcijos vardu kalbėjusios ponios J.Dunauskaitės kalbos, kad šis dalykas negali būti įvykdytas. Toliau. Antra, redaguoti rezoliucijos projektą, trečia, atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti rengti naują. Taigi labai kviečiu kalbėtojus taip pat pasiūlyti ir tą procedūrą, kurią jūs remiate. Prieš kalbės J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rezoliucijos projektui kažin ar galima pritarti ir kažin ar ką teigiama ji galėtų suvaidinti. Pažiūrėkime vien tik į pirmą rezoliucijos punktą arba dalį. Nurodyta, kad darbo vietas galima kurti būtent tiktai mokesčių lengvatų sąskaita. Mes žinome, kiek mes turtingi tų mokesčių. Visų pirma, jeigu iš tikrųjų biudžetas būtų viršijamas, taip pat reikėtų galvoti, kiek galima mažinti mokesčius, kad sukurtume bent vieną darbo vietą. Visiškai nekalbama, kaip čia buvo kalbančiųjų minėta, apie darbo vietų kūrimą gamybos augimo sąskaita. Toliau. Jeigu mes tas mokesčių lengvatas darytume, kaip tada sureaguosime į valstybės funkcijų finansavimą? Kai buvo paliestas klausimas dėl trečiosios dalies, čia iš karto reaguojama. Tai vis dėlto, matyt, reaguojant į trečiąją dalį, į pirmąją dalį be išlygų reikėtų reaguoti. Ketvirtas punktas, ką jis gero gali duoti ir kur čia pradžia, kur čia pabaiga? O priemonių įgyvendinimas? Matyt, taip pat ne už dyką, ne už gražias akis jos bus realizuojamos. Tai kas toliau? Todėl vien tam, kad paukščiuką pažymėtume, aš tikrai nesiūlau tokiai rezoliucijai pritarti. Galima būtų kraštutiniu atveju sudaryti darbo grupę ir parengti rezoliuciją, kuri šiek tiek gal atitiktų šios dienos tematiką ir gal turėtų kokią nors įtaką, bet tokiai rezoliucijai, kaip pateikta, dar kartą sakau, pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. V.Andriukaitis kalba už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galvojau, kas atsitiktų, jeigu prieš Velykas J.Listavičius kalbėtų kitaip. Šiaip per trejus metus jis nepasakė nieko nauja, kadangi kad ir ką pasiūlytų, ir gerus dalykus, J.Listavičius visuomet pasiūlys jų nepriimti. Tai aš manau, kad ši tradicija prieš Velykas turėtų būti pakeista. Esu įsitikinęs, kad rezoliuciją būtų galima geranoriškai ir dabar priimti, juo labiau kad yra viena redakcinė pataisa, autorė sutinka ją priimti iš karto. Bet yra frakcijos nusiteikimas, nežinau tik kurios – nuosaikiųjų ar nenuosaikiųjų konservatorių, – norėčiau sužinoti, kurių ten nusiteikimas yra nepriimti. Aš siūlyčiau tikrai pritarti rezoliucijai ir redaguoti sudarius darbo grupę ir, tarkime, tuoj pat po Velykų priimti.

PIRMININKĖ. Sukonkretinkite savo siūlymą. Jūs siūlote priimti ir redaguoti, bet Statutas mums primygtinai sako: arba priimti be pataisų, arba redaguoti rezoliucijos projektą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Redaguoti.

PIRMININKĖ. Aišku, supratau. A.Raškinis kalba prieš.

A.J.RAŠKINIS. Taip, kolegos, nedarbo klausimai krikščionims demokratams, kaip socialiai orientuotai politinei jėgai, labai svarbūs. Manau, kad nors rezoliucijos neturi įstatymo galios, tačiau jos nekenkia ir gali būti labai naudingos kaip tam tikros gairės ir mums patiems, tačiau norėtųsi, kad jos nebūtų tokios neatsakingos, tuščios. Padarykim tikslią, gerą. Iš esmės pasisakyčiau už tai, kad ją paredaguotume, sutvarkytume, tada priimsime konsensu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. R.Dovydėnienė kalba už. Vieną minutėlę. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš pritariu tam, kad būtų sudaryta komisija, rezoliucija būtų redaguojama ir priimama artimiausiu metu.

PIRMININKĖ. A.Vidžiūnas kalba prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, opozicinės frakcijos darbotvarkė visą laiką yra tam tikras pakylėjimas Seimo darbe. Bet pastaruoju metu nebuvo nė vienos opozicinės darbotvarkės, kur nebūtų siūloma kokia nors diskusija. Šiandien diskusijos tema, be abejo, yra labai svarbi, niekas to negali diskutuoti, ir mes visi šitą problemą matom. Bet kai iš diskusijos, kuri rengiama skubotai, iš vakaro, greitai apmetamas koks nors visiškai neredaguotas tekstelis, kuris vadinamas rezoliucija ir dar iš pradžių siūlomas iš karto priimti, tai aš norėčiau atkreipti opozicinės frakcijos dėmesį, kad tokios rezoliucijos būtų rengiamos atsakingiau. Todėl, ponia posėdžio pirmininke, aš siūlau balsuoti alternatyviai. Siūlymas redaguoti rezoliucijos projektą, be abejo, taip pat konstruktyvus siūlymas, pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui redaguoti šią rezoliuciją, o alternatyva – apskritai atmesti šią rezoliuciją. Aš asmeniškai balsuosiu dėl to, kad ji nebūtų toliau svarstoma. Problema aiški, o tokių popierėlių, mano supratimu, Seimas neturėtų priiminėti po kiekvienos diskusijos. (Balsai salėje).

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis kalbėtojas J.Olekas – už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į visus Seimo narius ir truputį pakeisti pavasario toną, nes kiekvienas dokumentas, priimtas Seime, yra dokumentas. Seimo rezoliucija, kuri siūloma, taip pat yra dokumentas, o ne kažkoks popierėlis, kaip mini mūsų kolega, kuris kartais pats nesilaiko mūsų priimtų įstatymų ir Statuto.

Norėčiau neapsunkinti jūsų komisijų sudarymu ir rezoliucijos taisymu, aš manau, kad rezoliucijos reikalavimus ši pateikta rezoliucija, siūlyčiau iš karto pritarti rezoliucijai. Jeigu būtų nuspręsta, kad reikia sudaryti redakcinę komisiją, tai siūlau pasielgti taip, kaip yra parašyta Statute, sudaryti tokią komisiją, o ne pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui ją svarstyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet mes jau sutarėme, kad pirmasis variantas – priimti rezoliuciją be pataisų yra neįmanomas, nes jam prieštarauja tikrai daugiau kaip trečdalis Seimo narių. Ar reikėtų dėl to gaišti laiką? Aiškiai matyti, kad šiandien bus tam prieštaravimų. Lieka du variantai. Vienas variantas – redaguoti rezoliucijos projektą, kitas – atmesti rezoliucijos projektą. Todėl aš siūlau apsispręsti alternatyviai balsuojant. (Balsai salėje) Tuoj pat. Registruojamės ir balsuosime.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi pradedame balsavimo procedūrą. Pasisakantys už tai, kad rezoliuciją dar reikėtų redaguoti, balsuoja už. O pasisakantys už tai, kad rezoliucijos projektą reikia atmesti, prieš. Vyksta balsavimas. Gerbiamieji kolegos, viskas labai aišku ir suprantama.

Už – 27, prieš – 22, susilaikė 1. Taigi rezoliucija bus redaguojama. Ačiū. (Plojimai)

Mes turime šiandien nuspręsti, kaip toliau tas darbas vyks. Buvo pasiūlymas perduoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Tinkamas toks variantas Seimui? Pagal Statutą Seimas turi apsispręsti, kam perduoda redaguoti rezoliuciją. Komisijos sudarymui mes šiandien nesame pasirengę, nes nėra jokio projekto. Prašom. Gal… gerai. Ponia I.Degutienė norėtų pateikti dar vieną siūlymą. Prašom kalbėti, ponia ministre. Viskas įjungta. Kalbėkite.

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į Seimą ir dar kartą akcentuoti tai, ką bandžiau pasakyti savo pranešime, kad turbūt pagrindas nedarbo mažinimo arba kaip kovoti su nedarbu, arba kaip sukurti darbo vietas, tai yra ekonominė problema. O jos padariniai yra socialiniai. Taigi siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKĖ. Ačiū už siūlymą. Ar yra reikalaujančių balsuoti, ar sutinkame bendruoju sutarimu, kad būtų Ekonomikos komitetas pagrindinis? Sutinkam. Gerai, priimta. Protokole bus įrašyta, kad pagrindinis yra Ekonomikos komitetas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad taip draugiškai sutariam. Atkreipiu jūsų dėmesį į tolesnį mūsų darbą. Popietiniame posėdyje klausimai 2-4 ir 2-5 nebus svarstomi. Iniciatoriai šiuos klausimus atsiima. Klausimas 2-6. Gal irgi iniciatoriai atsiima? Ne. Tai kiek pranešėjų eis į tribūną?

BALSAS IŠ SALĖS. Vienas.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 ir 14 straipsnių papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2440 (informacija)

PIRMININKĖ. Kuris iš jūsų eis į tribūną? Ponas V.Einoris. Kviečiu poną V.Einorį. Projektas Nr.P-2440 – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 ir 14 straipsnių papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra informacija. Pabrėžiu.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, truputį priminsiu, dėl ko aš čia tribūnoje. Kadangi Lietuvoje yra nusausinta 2,6 mln. ha uždaru drenažu, šiame plote yra nutiesta 1,6 kilometro drenažo linijų, pastatyta per 70 tūkst. įvairių hidrotechnikos įrenginių, nutiesta 17,4 tūkst. km vietinių kelių, minimaliai techninei būklei palaikyti būtina skirti kiekvienais metais apie 200 mln. Lt, nors specialistai sako, kad reikia daugiau. Bet padėtis yra tokia, kaip jums gerai žinoma, kad pereitais metais iš biudžeto buvo skirta nulis, po tam tikrų debatų, žemdirbių protestų buvo skirta tam tikra suma iš Privatizavimo fondo. Šiems metams, atmetus praeitų metų skolą, kaip dabar yra patvirtinta Kaimo rėmimo fondo biudžetinių lėšų naudojimo sąmata, lieka 18 mln. Lt. Tai devynis kartus mažiau, nei buvo skirta anksčiau. Todėl nereikia stebėtis, kad pereitais metais iš 7 tūkst. ūkininkų prašymų sutvarkyti jau neveikiantį drenažą patenkinta mažiau kaip trečdalis paraiškų. Ir šito viso rezultatas – jau neveikia 263 tūkst. ha drenažo, arba yra prarasta 2,6 mlrd. Lt, nes vienas hektaras drenažo šiandien kainuoja 10 tūkst. litų. Tai viena bėda. Kita bėda – suformuota struktūra, kuri skirta šitų sudėtingų sistemų techninei priežiūrai, atsidūrė ant bankroto ribos. Daugumos organizacijų darbuotojai negavo algų už praeitų metų gruodžio mėnesį. Ir, žinoma, jų laukė bankrotas.

Bankroto pasekmės, aš noriu trumpai pasakyti, turi būti mums visiems labai aiškios. Technika, kuri yra šiandien sukoncentruota šiems darbams, sudėtinga technika, jau intensyviai apžiūrima užsieniečių, ypač lenkų, ir, žinoma, už grašius ją išveš. Noriu priminti, kad šiandien naujas daugiakaušis ekskavatorius kainuoja nuo pusės iki pusantro milijono litų. Lenkai jau pradėjo vežti mūsų galingus traktorius, mokėdami po 4 tūkst. dolerių, kai jis kainuoja 15, 20 kartų brangiau. Organizacijos neturi kito kelio, nes algos nemokamos, auga skolos “Sodrai”, auga baudos. Jos neturi pasirinkimo.

6 tūkst. specialistų, kurie dirbo daugiau nei 30, 40 metų, irgi stovi ant nežinomybės slenksčio. Rytoj jie liks be darbo, o jeigu jie liks be darbo, tai apie 18, 20 tūkst. liks be duonos. Grėsmingesnės padėties negali būti. Jeigu, kaip minėjau, jau prarasta 263 tūkst. hektarų drenažo, tai galima konstatuoti, kad griaunamoji mašina su dideliu pagreičiu jau stovi po žeme, ir per 10, 15 metų, kaip teigia specialistai, mūsų sistemą išves iš rikiuotės. Specialistai yra paskaičiavę, kad šitas turtas, atkuriamieji kaštai, sudaro 28,5 mlrd. litų. Aš noriu jus kviesti suprasti, kokia tragiška yra šios sistemos būklė. Šiandien mes negalime būti abejingi, kad ir kokie vargšai būtume.

Šiandien pateiktas įstatymo projektas skirti iš Privatizavimo fondo bent 80 mln. Lt šiais metais, yra būtinybė, ne šiaip sau koks politikavimas, o būtinybė, jeigu mes galvojame apie mūsų kaimo ateitį ir jeigu mes galvojame nužygiuoti nors kiek lygiateisiai panašūs į Europos Sąjungos žemdirbį. Todėl aš kviečiu palaikyti šį klausimą, paremti ir spręsti teigiamai. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti.

V.EINORIS. Galima paklausti.

PIRMININKĖ. Ar klausinėsim, gerbiamieji Seimo nariai? Paprastai taip nebuvo su informacija. Tai ačiū pranešėjui. Iš karto norite pateikti? Dabar jau bus pateikimas.

Valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-2343 (pateikimas)

Valstybės vidaus skolos žemės ūkiui finansuoti pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-2343. Paklausti galės turbūt tie patys. Prašom.

V.EINORIS. Kartoti, kad žemės ūkio būklė yra kritiška, man atrodo, kaip ir varnai karksėti ir visą laiką šitą kartoti, lyg ir nedera. Visi mes gerai žinome. Aš tik noriu priminti, kad šito nelaimė, šito giltinė jau antri metai persekioja ir antrus metus iš eilės žemės ūkis pagal turimas apyskaitas baigia su nuostoliais, yra nuostolingas ūkis. Vien praėjusiais metais bankrutavo 385 bendrovės, be darbo liko 15 tūkst. valstiečių, o valgytojų, jeigu ir po tris šeimos narius skaičiuosime, susidaro apie 45, 50 tūkst. žmonių. Nėra statistikos apie ūkininkų padėtį. Tai yra tas pat. Žinoma, 2, 3% ūkininkų, kurie užsikabino pradžioje, prisipirko pigios technikos, gal dar nebankrutuos. Bet visi kiti, jeigu nebankrutuos, tai tik egzistuos. Valstybės skola sausio 1 d. Kaimo rėmimo fondui buvo apie 300 mln. Lt, plius apie 250 mln. liko skolingos supirkimo organizacijos. Todėl ne tik vykdoma kainų politika atvedė prie bankroto ir veda prie bankroto, bet ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir valstybės bei supirkimo organizacijų skola.

Pavyzdys – ekonomiškai stipri Pakruojo rajono Žvirblonių bendrovė. Valstybė ir supirkėjai šiai bendrovei sausio 1 d. buvo skolingi 1 mln. 600 tūkst. litų. Negaudama šitų lėšų, viena iš pirmaujančių bendrovių artėja prie bankroto ribos, ką kalbėti apie kitas bendroves. Šitas smūgis, šita valstybės ir supirkėjų skola labiausiai pakenkė toms bendrovėms, kurios gamina daug ir parduoda daug. Nes jeigu daug pardavė, didelė ir skola, ir mažai gavo. Kainos juk yra neadekvačios tam, ką jos perka ir ką galėtų pagaminti ir parduoti.

Vyriausybė, tvirtindama šių metų Kaimo rėmimo fondo sąmatą, iš šiems metams skirtų lėšų Kaimo rėmimo fondui numatė padengti 240 mln. 1999 metų valstybės skolos. Fonde lieka, atmetus akcizą už cukrinius runkelius… negalima skaičiuoti, kad iš biudžeto skirtos lėšos, o yra pasidalijimas tarp valstybės ir cukraus fabrikų… apmokėti už parduotus cukrinius runkelius žemdirbiams, šitą reikia atmesti. Lieka 113 mln. Lt arba keturis, penkis kartus mažiau negu prieš penkerius metus. Aš apskaičiavau atskiras pozicijas, ir jeigu pernai iš biudžeto per Kaimo rėmimo fondą buvo skirta lėšų už parduotą produkciją pagal kvotas už veislinius gyvulius, veislinę sėklą, kurą ir trąšų akcizą bei maisto produktų eksportui remti 356 mln. Lt, tai šiemet grąžinus skolą lieka šioms pozicijoms 17 mln. Lt. Tai 21 kartą mažiau, negu buvo anksčiau.

Pienui parama – 0. Pernai buvo 111 mln. Gyvuliai – 2 mln. Buvo 57 mln. Kiaulės – 0, pernai buvo 9 mln. Eksportas – 0, pernai buvo 72 mln. ir t.t. Kai kas iš mūsų Seimo narių teigia, kad mūsų žemės ūkis išskirtinai remiamas, ir yra iš tikrųjų didelė našta kitoms liaudies ūkio šakoms. Tai nevisiškai taip. Jeigu mes dairomės į Europos Sąjungą, reikia neužmiršti, kad Europos Sąjungos valstybės vien pieno šakai paremti skiria 15,7 mlrd. Lt per metus. Vien 7,6 mlrd. Lt skyrė remti pieno ir pieno gaminių eksportą, o mes ir apskritai Europos Sąjungos valstybės įdėtam litui į gamybą atiduodam 50 ct. rėmimo forma. Praėjusiais metais mes suskaičiavome, kad mūsų rėmimą įdėtam litui sudaro vos 5 ct. Mes sakome ir save tikiname, apgaudinėjame, kad tai yra valstybės išlaikytiniai. Jeigu mes norime konkuruoti, o sakom, kad mums reikia gaminti pigiau, taip, reikia gaminti pigiau, reikia diegti naujas technologijas, bet norint jas diegti reikia turėti pinigų, reikia gauti už parduotą produkciją adekvačias kainas, kad ją pagamintum. O pas mus toli gražu yra ne taip. Mes prisikasėm iki to, kad mokam 40–60 ct. už litrą pieno, o Europos Sąjungos minimalios pieno kainos pereitais metais buvo 1,35 Lt. Tai kur tada brangesnė produkcija, kodėl mes negalime su jais konkuruoti? Todėl, kad ten 15,7 milijardo skiriama paramai ir eksporto rėmimas yra 7,6 milijardo. Ten valstybė intervencinėmis kainomis superka sviestą mūsų pinigais po 14 Lt už kilogramą. Tada jie gali eksportuoti, jie gali parduoti, gali parduoti Rusijai kur kas pigiau, nors mūsų pieno produktai pagal supirkimo kainas yra tris kartus pigesni. Aš nekalbu apie kitas sritis. Man koktu klausyti, kai mūsų premjeras sako, kad šiemet žemės ūkis gauna daugiau lėšų. Taip, aš pasakysiu taip, pernai nieko nedavė, šiemet atiduoda praeitų metų skolą šių metų sąskaita. Tai galima iliustruoti pavyzdžiu, kad tris dienas nieko nevalgiau, ketvirtą dieną guldamas į karstą gerai pavalgiau ir kur kas daugiau gavau maisto. Maždaug šitaip yra. Argi taip galima mulkinti? Kam save ir kitus apgaudinėti, negi mes čia sėdim ir nieko nesuprantam? Kaimietis supranta daugiau negu koks nors mūsų ekonomistas.

Baigdamas aš noriu paprašyti. Yra pateikta, kad praėjusių metų skola būtų pripažinta valstybės vidaus skola, ir dėl to mes siūlome išleisti vertybinius popierius, gal Vyriausybė sugalvos geresnę formą. Žinoma, mes iš Privatizavimo fondo, jeigu galvojam parduoti “Telekomą”, žadam gauti apie milijardą, tai ne vien žemės ūkiui, aš tai suprantu. Žemės ūkis nereikalauja to, kas jam nepriklauso. Bet kas parašyta Biudžeto įstatyme, ką Vyriausybė ir valstybė įsipareigojo, jis teisėtai to reikalauja ir jis niekada nesutiks, kad pereitų metų skola būtų dengiama šių metų biudžete numatyta suma išlaidoms padengti. Šių metų! Nežinau, kuria kūno dalimi yra mąstoma. Man labai įdomu. Labai prašau Seimo narių pritarti po pateikimo, po to galima svarstyti ir ieškoti išeities būdų. Gerbiamieji kolegos, aš kalbu ne politizuodamas, o kalbu kaip žemės ūkio fanatikas. Jeigu jums tai tinka, prašau jus pritarti.

PIRMININKĖ. Prašome dar likti tribūnoje, nes jūsų nori keletas Seimo narių paklausti. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 2 straipsnio pirmo punkto. Cituoju: “Valstybės vidaus skola yra lėšų trūkumas, kuris susidarė neskyrus išteklių.” Jeigu nebuvo skirta, tai ar tikrai galima priskirti prie valstybės vidaus skolos? Jeigu neskiriama ir priskirtume skolai, tada visos institucijos, kurioms nebuvo skirta pageidaujamos sumos, pasinaudos tokia teisine nuostata. Ar klystu?

V.EINORIS. Aš jums tik priminsiu, kad net du kartus buvo šitai daroma, kai savivaldybės buvo įsiskolinusios energetikams ir kitiems reikalams. Tada buvo pripažinta valstybės vidaus skola ir padengta išleidžiant vertybinius popierius. Čia jau kitas dalykas, iš kur mes kompensuosim. Tai nėra atsitiktinis dalykas. Mažo to, jeigu pajamų nebuvo ir neskyrė, o išlaidas numatė ir leido daryti, tai tos išlaidos yra padarytos, jos padarytos. Jeigu šiemet mes iš šių metų sąskaitos dengiam pereitų metų skolas, tai išlaidos padarytos. Žemės ūkis patenka į nulinę padėtį, jo kritiška būklė, ūkininkų, kurie kuriasi. Tiek to, kai kuriems suka tam tikrą vietą tos bendrovės. Betgi ūkininkus, naujakurius mes guldome ant peiliuko ašmenų.

PIRMININKĖ. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas šiek tiek panašus. Jūs, aišku, jau susipažinote su Teisės departamento išvada, kurioje pasakyta, jog lėšų trūkumas, kuris susidarė 1999 m., negali būti traktuojamas kaip valstybės vidaus skola. Norėčiau paklausti pagal 3 straipsnį. Kokius kitus įstatymų nustatytus būdus lėšų trūkumui padengti galėtumėte pasiūlyti ir ar įmanoma iki gegužės 31 d. techniškai, fiziškai Vyriausybės nustatyta tvarka išleisti Vyriausybės vertybinius popierius? Ačiū.

V.EINORIS. Aš pradėsiu atsakyti nuo antro klausimo. Jūs žinote, kada buvo pateiktas šis įstatymo projektas, buvo pakankamai laiko, tačiau svarstoma šiandien. Jokiu būdu negalima apie tai galvoti. Galima kalbėti apie realią datą, tai visiems suprantama, pažiūrėkite į datą, kada pateiktas įstatymo projektas.

O dėl Teisės departamento išvadų aš jums dar kartą pasakysiu. Kodėl Teisės departamentas neprieštaravo, kai mes keletą kartų šį triukelį taikėme kitoms sistemoms? Tai kodėl mes negalime to taikyti žemės ūkiui? Aš pasakysiu ir tai, kad visiškai nenoriu šiandien kaip ožys ant ledo užsispirti ir įtikinėti. Jeigu mes pritarsim, o aš manau, kad mes pritarsim, po pateikimo galima ieškoti būdų ir Biudžeto ir finansų komitete, ir Ekonomikos komitete, Kaimo reikalų komitete. Bet noriu pasakyti, kad tokia padėtis, kokia dabar yra, mielieji kolegos, patikėkite, aš 50 metų užsiiminėju (gal ir kita forma) šia sritimi. Leiskite jus patikinti, kad mes einam blogu keliu ir po to mums reikės brangiai mokėti. Mes negalime to daryti, negalime. Mes turim rasti (dar kartą pabrėžiu, kokie vargani bebūtume) būdų ir tuos dalykus išspręsti. Palikti nulinę padėtį, aš nežinau…

PIRMININKĖ. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, Vyriausybė iš esmės pripažino valstybės skola, nes Vyriausybės nutarimu patvirtino iš šių metų biudžeto ją dengti. Tačiau ar turėjo teisę Vyriausybė patvirtinti pereitų metų išlaidas dengti iš šių metų biudžeto, nes šių metų biudžetas yra šių metų išlaidoms ir biudžete nebuvo numatyta iš šių metų biudžeto dengti pereitų metų išlaidas?

V.EINORIS. Jūs paklausėte ir labai tiksliai pasakėte. Aš nenorėjau aštrinti padėties, bet logiškai, kaimietiškai klausiant, jeigu man skyrė išlaidoms šiems metams ir neparašė, kad reikia dengti tam tikrą sumą pereitų metų lėšomis, ką valstybė liko skolinga, tai kaip gali Vyriausybė, aplenkdama Seimą, daryti šitą dalyką? Man visiškai neaišku. Nemanau, kad šį dalyką galima buvo daryti, bet yra padaryta. Čia, manau, yra teisinis dalykas. Žinoma, mes mėginsime toliau aiškintis, ar Vyriausybė nepažeidė įstatymo. Mes parašėme mandagų pareiškimą premjerui, ar jis nemano, kad nepažeidė savo teisių, sakysime, už Seimą spręsdamas, skirstant šių metų skirtas lėšas, biudžeto išlaidas, kai tai buvo numatyta ir patvirtinta Seimo? Visaip galima svarstyti, bet aš nenoriu šito aštrinti. Aš noriu iš visos dūšios įtikinti, kad šį dalyką reikia spręsti. Jeigu nespręsime, nesvarbu, kas po rinkimų bus valdžioje. Nesvarbu.

PIRMININKĖ. Klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pateikti klausimą ne visai susijusį su įstatymu, bet susijusį su tuo, ką jūs kalbėjote iš tribūnos. Noriu paklausti, kiek buvo finansuotas eksporto skatinimas ir už kokią sumą buvo eksportuojama į užsienį žemės ūkio produkcijos, tarkim, 1998–1999 metais? Ačiū.

V.EINORIS. Tuoj pasakysiu. Aš pasakysiu jums vieną dalyką. Mane prie lentos kalė, kai aš išėjau iš ministrų, kad, girdi, dėl neteisingos kainų politikos vedimo prigaminta pilni aruodai grūdų, kalnai mėsos, sūrių, sviesto ir valstybė pasodinta į kaliošą. Pirmą kartą gyvenime ką tik sutikęs klausiau, ar už tai, kad tu daug padarei, buvai baustas kada, ar ne? Mane bandė nubausti. Bet aš jums noriu pasakyti. Aš atėjęs radau sandėliuose 19,5 tūkst. tonų mėsos. Negalvokite, kad dėl gamybos didinimo, o dėl išskerstų bandų, kadangi liko 45% galvijų ir kiaulių. O išeidamas palikau 5,6 tūkst. tonų sandėliuose. Paimkite statistiką. Ar girdėjote Seime ar Vyriausybėje, kad V.Einoris lakstė ir rėkė, kad per daug, kadangi mano bobutė mane mokė: “Vaikeli, jeigu yra paltis lašinių ir nėra kopėčių, surasi kopėčias ir atsipjausi lašinių, bet ištiesęs rankos neisi išmaldos prašyti.” O dabar po šių dalykų, kai keturis kartus mažiau palikau sandėliuose, nesugebėjome mes realizuoti?! Žinoma, tam tikra krizė buvo, visa kita, bet aš pasakysiu vieną dalyką – reikia dirbti! Žinoma, ne taip dirbti, kaip V.Babilius, pakėlęs ranką. Kai jo paklausi, iš kur milijonai, sako: sąžiningai ir daug dirbti reikia. Reikia dirbti tiems žmonėms, kurie už tą gauna algą. Ne šildyti kėdės tam tikra kūno dalimi, o dirbti!

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau grįžti prie projekto Nr.P-2440 ir paklausti. Kokios galimybės papildomai gauti į Privatizavimo fondą 80 mln. litų pajamų ir kaip tai derinasi su Stabilizavimo fondo steigimu ir gautų pajamų į jį nukreipimu? O dėl antrojo aš noriu paprašyti, kad jūs pasižiūrėtumėt į 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių tvirtinimo įstatymo 12 straipsnį. Ten visai aiškiai parašyta ir įstatymas galioja. Tada jums bus aišku, ar galima priskirti prie valstybės skolos, ar ten viskas 12 straipsnyje parašyta. Ačiū.

V.EINORIS. Viskas galima, kadangi nei Briuselio, nei Kremliaus kol kas klausti nereikia. Viskas yra mūsų valia, gera valia, jeigu mes ją turime.

PIRMININKĖ. J.Olekas nebenori klausti, kaip supratau? Nori. Prašom, klauskit.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti, ar čia į įskaitytą sumą yra įskaityta ir skola, kuri liko nuo praeitų metų (per 21mln.) melioratoriams?

V.EINORIS. Ne, melioratoriams mes atskirai ir teikiame. Čia neįeina, nes per apskritis eina, mes atskirai melioratoriams teikiam.

PIRMININKĖ. Klausia M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs neprisimenate, keli šimtai tūkstančių buvo pripažinta vidaus skola “Lietuvos energijai”, įsiskolinimas, kuris susidarė dėl to, kad buvo kainos sumažintos?

V.EINORIS. Kam?

M.ŠERIENĖ. “Lietuvos energijai”.

V.EINORIS. Kam buvo sumažintos kainos?

M.ŠERIENĖ. Vartotojams sumažintos kainos.

V.EINORIS. Na, Dieve mano, negi aš dabar turiu žegnotis, jeigu jiems buvo pripažinta? Na, buvo pripažinta, aišku, didelė suma buvo pripažinta. Aš dabar neatsimenu, jūs gi žinokit, kad aš – ne energetikas, o agrarininkas. Jeigu manęs paklaustumėt apie žemės ūkį, kiek vienas centas, pavyzdžiui, tiek pakėlus elektros naudojimo kainą, sudaro per Respubliką, tai elektros energijos kainos pakėlimas vienu centu pagal mūsų sunaudojimą duoda, žemdirbiams ištraukia iš kišenės 10 mln. Lt. O elektros energijos sunaudojimą mes pertvarkėme 5 ct., baltarusiams davėme veltui, o saviems, nors jie daugiau būtų naudoję pigesnės energijos ir galbūt būtume daugiau išlošę, tai mes paėmėme ir jiems padidinome. Tai 50 mln. taip brūkšt iš kišenės žemdirbiams ir ištraukėme.

PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dėl pirmojo klausimo, dėl kurio buvo pateikta informacija. Mes neturime kitos išeities kaip tik perduoti Vyriausybei. Ar sutinkate bendruoju sutarimu? Pritariat. Data – gegužės 23 d. reali ar ne visai? Tinka. Pritariam.

Dėl klausimo 2-7. Mes turėtume dabar apsispręsti po pateikimo, ar būtų kokių pasiūlymų? Nepritaria, kiti purto galvas. Taigi turėsime balsuoti. Registruojamės. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsuosime. Dėl balsavimo motyvų dar norite kalbėti? Oi, kokie jūs šaunūs. Už nori kalbėti J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų išklausėme labai realų ministro pateiktą vaizdą apie susidariusią situaciją ir turbūt vienintelį būdą, kaip galima tą situaciją pataisyti. Todėl aš siūlau po pateikimo pritarti ir toliau komitetuose svarstyti galimus šio sprendimo variantus.

PIRMININKĖ. Ačiū. J.Listavičius kalbės prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau ir minėjau, yra patvirtinti 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai. 12 straipsnyje aiškiai pasakyta, kas daroma su tokiomis sumomis. Kitu atveju reikėtų žinoti, kad yra skolos limitai, jie taip pat patvirtinti. Šiuo atveju nemažos sumos, kas būtų su skolos limitais. Trečias momentas, opozicija, sakykim, arba ta pusė, šiuo atveju triukšmauja dėl didelės skolos, dėl skolos didėjimo. Tai kas išeina, patys šaukia – patys rėkia. Tai gal tada reikėtų saikingai į tuos klausimus žiūrėti ir juos spręsti. Paskutinis momentas, nurodyta, sakykim, kad Vyriausybės vertybiniai popieriai, bet tada vėl nenurodyta, per kurį laiką jie būtų išperkami ir kuriam laikui mes tas skolas vėl nukelsime. Tai jeigu kažkur kažką padarėme ne visai gerai, tai reikėtų, kaip sako, čia barščius srėbti. Todėl ir nepritariu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Baigiame diskusiją ir prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojantys už pritaria po pateikimo, o tie, kurie nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už balsavo 22, prieš – 12, susilaikė 6. Taigi pritarta po pateikimo. Prašom. Replika po balsavimo – ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tikrai nesupraskite kaip komplimento, tačiau opozicinių frakcijų vardu mes norime jums padėkoti už tikrai labai gerą pirmininkavimą. Linkėtume dažniau pavaduoti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Tikrai susirūpinsiu po jūsų pastabos. Gerbiamieji kolegos, taigi čia, mūsų popietės darbotvarkėje, daug išbrauktų klausimų. Kiek suprantu, dabar pereiname prie labai įdomaus klausimo. Rezervinis, ne. Turbūt mes dar turime išspręsti darbotvarkės 1-12 klausimą. Ar ponas A.Vidžiūnas pasirengęs eiti į tribūną? 1-12 klausimas – Seimo posėdžio protokolinio nutarimo dėl svarstymo komitetuose termino pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų projektas. Pranešėjas A.Vidžiūnas. Pusė minutės, taip? Ir kitos savaitės darbotvarkė. Dar geriau.

Protokolinis nutarimas dėl projektų svarstymo komitetuose termino pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų nustatymo

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, šimtu vienu procentu pritardamas kolegos A.Salamakino mintims, vieną tiktai mažą dokumentą noriu jums pateikti – protokolinį nutarimą, kuris visą laiką išplaukia iš Seniūnų sueigos ir komiteto siūlymų. Keletas projektų, svarbių projektų atidedami gegužės pradžiai, Žuvininkystės įstatymo pataisos, Kompensacinių muitų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reikalai, taip pat “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymo projektas. Bus planuojama svarstyti gegužės 4 d. Kolegos, prašyčiau neatmesti tokios komitetų valios ir Seniūnų sueigos siūlymo.

Savaitės (nuo 2000 05 01) darbotvarkės projektas

O dėl darbotvarkės. Mes turime pateikti preliminarią darbotvarkę tos savaitės, kuri prasideda gegužės 1 d. ir kuri prasideda Sporto rūmuose įvyksiančia profsąjungų rengiama Gegužės 1-osios minėjimo švente. Visus, kolegos, kviečiu dalyvauti. Ta savaitė prasideda antradienio posėdžiu. Specialiųjų tarnybų įstatymo projektu. Turėtų būti galutinai dėl jo susitarta. Cukraus įstatymo pataisos turėtų būti baigtos svarstyti antradienį. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo projektas ir su juo susiję projektai. Komitetas pritarė, žiūrėsim, kolegos, ar verta, ar neverta pritarti po svarstymo. Ignalinos elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas. Susitarsime dėl pataisų ir mėginsime priimti. Kiti svarbūs projektai, kurie čia yra sudėlioti. Taip pat Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir kiti dalykai.

Ketvirtadienį taip pat svarbių projektų yra daug, baigsime priimti Žemės įstatymo pataisas, Karo padėties įstatymo projektas tikrai nevertintinas kaip šachas ar matas demokratijai. Konstitucinis įstatymo projektas. Kompensaciniai muitai ir kiti projektai. Kolegos, linkiu pailsėti per Velykas ir kviečiu pritarti pirmosios po Velykų darbo savaitės darbotvarkei.

PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, kad visi geranoriškai pritars abiem siūlymams. 1-12 pritarta, sutinkat? Ir darbotvarkei pritarta. Ačiū, pone… Paklausti? Net nepagalvojau, kad jūs norite klausti tokiu suprantamu klausimu. Atsiprašau. J.Beinortui pirmam įjungiau mikrofoną. J.Olekas vėliau.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš nelabai supratau iš jūsų literatūrinio pristatymo, ką bendra turi STT įstatymo priėmimas su gegužės 1 d. švente Sporto rūmuose. Gal neišgirdau, gal jūs turėjote kokią gilesnę mintį?

O mano klausimas toks. Ar jūs manote, kad numatytas gegužės 2 d. 1-8a, 1-8b įstatymo projektas yra iš tikrųjų parengtas, kad mes baigtume antrąją stadiją? Kiek žinau, ir iš vienos, ir iš kitos pusės yra paprašyta, kad būtų pateikti skaičiai, pakankamai išsamūs skaičiai, apie kaštus, apie galimybes, apie tam tikrų visuomenės grupių pasirengimą tokį įstatymą vykdyti. Ar iš tikrųjų mes jau dabar turėtume pulti jį svarstyti? Mano nuomone, mes tam nesame pasirengę. Tuo labiau kad nesame gavę tų prašytų dokumentų. Ar jūs nebūtumėte toks malonus ir nesutiktumėte išbraukti šitą 1-8a ir 1-8b?

A.VIDŽIŪNAS. Tiesiog pradėdamas kalbėti apie savaitę, kuri prasideda gegužės 1 d. (gegužės 1 d. yra pirmadienis), sakiau, kad tai yra svarbi savaitė, o posėdžiausime gegužės 2 ir 4 dienomis. Nebuvo jokių genialių minčių, tiesiog sakiau, kad būtent tais įvykiais prasideda mūsų plenarinių posėdžių savaitė.

Dabar dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Pirmiausia ne nuo mano valios priklauso svarstyti ar nesvarstyti. Seimas buvo numatęs datą, po to ta data buvo nukelta ir dabar komitetas be jokių problemų yra pritaręs įstatymo projektui. Jūs turbūt kalbate apie tuos lydimuosius dokumentus, apie skaičius, apie lenteles, kurias turėtų tvirtinti Vyriausybė. Be abejo, ten diskutuojama ir diskusijos vyksta. Aš dar sykį kartoju, nesiūlau baigti svarstymą ar nebaigti svarstymo, tiesiog atėjo laikas pagal komiteto teikimą ir Seimo siūlymą pradėti svarstyti. Daugiau atidėti komitetas nesiūlo. Pradėsim, kolegos. Susitarsim.

PIRMININKĖ. Ačiū. J.Olekas klausia.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tik norėjau padėkoti Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui už Lietuvos profesinių sąjungų perduotą pakvietimą visiems Seimo nariams dalyvauti Gegužės 1-osios renginiuose. Labai ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Taisausi, taisausi, kolega. Pažiūriu į J.Bernatonį ir norisi eiti į visas Gegužės 1-osios demonstracijas.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat norėjau dėl to paties Transporto priemonių savininkų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Juk mes žinome, po pateikimo buvo kalbėta, kad atitinkami įkainiai labai sudomino visus Seimo narius, kai buvo pasakyta, kad po 500 už vieną transporto priemonę reikės mokėti. Buvo pažadėta, kad bus parengti atitinkami įkainiai ir lentelės. Gal tikrai tikslingiau išbraukti iš antradienio darbotvarkės?

A.VIDŽIŪNAS. Dar kartą kartoju, kad įkainių lentelės visiškai nesisieja su įstatymo projektu. Be abejo, svarstydami ir priimdami mes viską turėsime prieš akis. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgs į jūsų siūlymus ir neteiks svarstyti, galbūt galime taip padaryti, bet jų žodžiais tariant ir išvada tokia, kad nėra jokių problemų, kurios neleistų pradėti svarstyti šio projekto, tuo labiau kad ir mes savo priimtame nutarime įsirašėme šį projektą dėl integracijos kaip vieną iš svarbiųjų. Vyriausybė savo programoje nurodė, kad jis yra svarbus. Kitas dalykas, mes iš tikrųjų turėtume tartis, kiek reikėtų įvertinti gyvybę, kiek reikėtų įvertinti transporto priemonę, nuo ko galėtume pradėti, nuo mažesnių įmokų, kurios gerėjant gyvenimui galėtų keistis, bet čia yra svarstymo reikalai. O pradėti svarstyti, kolegos, reikėtų.

PIRMININKĖ. Klausia P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pranešėjau, turiu dvigubą klausimą. Pirmiausia ar jums neatrodo, kad reikia Seime diskusijos apie užsienio politiką? Tokios diskusijos laukiam jau nesulaukiam gal kokių 1,5 metų. Yra daliniai svarstymai apie Europos Sąjungą ir panašiai, bet apie bendrą užsienio politikos padėtį. Tarptautinė padėtis yra dinamiška, pokyčiai vyksta. Kaip mes reaguojam, kaip galim reaguoti, kaip mūsų institucijos dirba? Visa tai kažkaip lieka už mūsų dėmesio ribų ir manau, kad daro mūsų parlamento darbą šiek tiek provincialų.

Antras klausimas, aš įsitikinęs, kad mes nebaigėm svarstymo dėl Ignalinos atominės elektrinės dėl jūsų kaltės, gerbiamasis prelegente. Man atrodo, kad reikia grįžti prie svarstymo, o priėmimo stadija turėtų vykti vėliau.

A.VIDŽIŪNAS. Gali būti, kolega, taip ir bus. Žiūrėsime, kokią išvadą padarys Etikos ir procedūrų komisija. Jeigu ji pasiūlys tęsti svarstymą, mes tęsime. Jeigu manys, kad susitarimas ir balsavimas Seimo pataisas nukelti į priėmimą nėra pažeidžiantis kokių didelių dalykų, tai bus taip, kaip yra. Nediskutuoju, kolega. Su jumis sutinku.

Dėl užsienio politikos. Matyt, ar įtraukti, ar neįtraukti diskusiją ne šito jūsų siūlymo ir ne mano atsakymo dabar lygio problema. Jūs pats esate Užsienio reikalų komiteto narys, yra Europos reikalų komitetas. Jūs kiekvieną dieną galite susitikti su užsienio reikalų ministru. Ačiū už idėją. Bet aš nesu įgaliotas ką nors daryti neturėdamas jokio dokumento, jokio oficialaus siūlymo. Jeigu jūsų siūlymas būtų įformintas ir pagrįstas motyvuotai, be abejo, Seimo vadovybė tik teigiamai pasižiūrėtų į tokį oficialų siūlymą. Tačiau nesu girdėjęs, kad Lietuvos užsienio politika keistųsi, kad ir kaip kas dėl to diskutuoja. Teikite, kolega, siūlymus. Tokia diskusija galima ir plenarinių posėdžių salėje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi, kaip suprantu, gerbiamieji kolegos, abu dokumentus mes priimame bendru sutarimu. Ačiū.

Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2484. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2485 (pateikimas)

Pereiname prie laukto klausimo. Matau, kad ir mūsų mylima žiniasklaida kantriai kenčia mūsų posėdžius laukdama turbūt rezervinio klausimo 5-a – Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2484. Taip pat rezervinis 5-b – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2485. Pranešėjas – R.Survila. Kviečiu į tribūną.

R.R.SURVILA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gegužės 1 dieną įsigalioja Tabako kontrolės įstatymas. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma atidėti išorinės reklamos priemonių draudimą iki 2001 m. liepos 30 dienos. Kodėl?

Pirma. Tokios reklamos elementus pašalinti yra kur kas sudėtingiau negu kitus. Dažnai tai yra smulkių prekybos įstaigų, miesto transporto paviljonų, kitų miesto eksterjero elementų organiška dalis.

Antra. Tam tikrų pajamų dėl to gauna daugelis smulkių ir vidutinių verslininkų, miestų savivaldybių, nedidelių prekyviečių savininkų.

Trečia. Siūlomas projektas, jeigu būtų priimtas, visiems išvardytiems rinkos subjektams sudarytų galimybę lengviau ir be didelio nuostolio prisitaikyti prie Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.

Kito įstatymo pataisa – tai Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – turi tikslą aiškiau ir konkrečiau apibrėžti paslėptos reklamos sąvoką, išvengti dviprasmiškumo pritaikant įstatymą praktikoje. Senojoje redakcijoje, pavyzdžiui, “žodžiais ir vaizdais perteikiama reklama gali suklaidinti vartotojus” (cituoju). Kas čia bus teisėjas, kas nustatys, ar šitie vaizdai iš tikrųjų yra reklama, ar yra kaip nors kitaip?

Siūloma įstatymo redakcija nurodo, kad tik tabako gaminių skiriamieji ženklai gali būti laikomi reklamos elementais, kai už jų pavaizdavimą gaunamas atlyginimas.

Čia nedidelės pataisos, jos apima tik dalį galimų reklamos skleidėjų ir iš esmės nedarytų didelės žalos gyventojams, tuo tarpu sudarytų sąlygas paprasčiau ir anksčiau įgyvendinti įstatymą. Todėl siūlyčiau pritarti šioms pataisoms po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, iš tikrųjų tabako reklamoje dedasi fantastiškai įdomūs dalykai. Kai praeitoje kadencijoje mes priiminėjome Tabako kontrolės įstatymą, tuo metu, kai buvo priimamas įstatymas ir balsuojama, kad reklama bus draudžiama, aktyviai vyko tų skydų statyba. Verslininkai ne “glušiai”, jie puikiai supranta, kad ten, kur nėra prasmės investuoti, tai ir nėra prasmės. Jie jau tuo metu, kai buvo priimamas įstatymas, žinojo, jog bus padaryta taip, kad jis nebus vykdomas. Ir štai šitas jo nevykdymas tęsiamas ketverius metus. Paskutinis triukas buvo tada, kai mes neseniai nusprendėm, kad reikia pratęsti iki gegužės 1 dienos. Pratęsėm, o dabar apsimetame, kad nesuspėjome. Sakykite, ar jūs nemanote, kad prieš naujus rinkimus demonstruoti savo tokį korupcinį ryšį su lobistinėmis firmomis yra labai neparanku ir jūsų partijai, ir mūsų partijai, nes mes esame koalicijos partneriai? Ačiū.

R.R.SURVILA. Jūs man per didelę atsakomybę užkraunate. Pataisos turi visai kitą tikslą – paprasčiau, anksčiau įgyvendinti įstatymą, kuris tikrai atsilieps daugeliui Lietuvos gyvenimo sričių. Ir tai, kas paliekama šia pataisa, tai yra tik nedidelė dalis, kuri iš esmės neturės didelės įtakos sveikatai ir visoms idėjoms, kurias jūs įdėjote į tą įstatymą.

PIRMININKĖ. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu salėje yra Seimo Pirmininkas, kuris pateikė prieš Naujuosius metus būtent šios reklamos pratęsimą. Tačiau dabar mes matome jūsų teikiamą projektą, sveikatos požiūriu iš tikrųjų dar žalingesnį negu buvo prieš tai. Ne tabako ženklas, o socialinė reklama, kuri apie tą tabako ženklą yra sukuriama, labiausiai patraukia mūsų jaunimo dėmesį. Ne kažkoks stačiakampis “Marlboro”, o šaunus jaunuolis ant žirgo, kuris, tarp kitko, mirė nuo plaučių vėžio, nuo rūkymo, arba tos panelės, kurios šiandien išreklamuotos prie LM ir kitų emblemų. Todėl jūsų teikiamas projektas iš esmės nukreiptas prieš mūsų jaunimo sveikatą. Ir aš siūlyčiau jį atsiimti, jeigu supratote mano klausimo esmę.

R.R.SURVILA. Tiesą sakant, aš nesupratau jūsų klausimo esmės, bet galiu dar sykį pakartoti, kad paliekama nedidelė dalis reklamos yra kur kas mažiau veiksminga nei televizija, radijas, laikraščiai ir t.t.

PIRMININKĖ. Klausia J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėjau jūsų paklausti, primindama ankstesnę mūsų diskusiją, ar dabartiniame jūsų pateiktame projekte nereikėtų patikslinti, ką sakė gerbiamasis S.Pečeliūnas, kad ne tabakas kenkia sveikatai, o rūkymą įrašytume? Rūko ne vien tik tabaką, o ir visas kitas žoles. Aš manau, kad tai praplėstų daugiau pačią sąvoką ir suteiktų daugiau aiškumo.

R.R.SURVILA. Matote, įstatyme, kuriam teikiu pataisas, iš esmės buvo kalbama apie tabaką. Jūsų supratimas yra platesnis ir svarbus. Bet aš nematau galimybės dabar viską sudėti čia, nes gegužės 1 diena čia pat. Kaip apskritai visi įsivaizduoja, kaip po svaitės staiga visi kioskų savininkai ir kiti nežymūs reklamos platintojai galėtų persitvarkyti, koks tai būtų sujudimas? Ne mažesnis negu dėl keleivinių taksi ar kažkas panašaus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš suprantu, kad sujudimas apie kioskus bus, ir apie stendus bus, tik klausimas, kada jis bus. Man atrodo, kad jūs skaitėte mūsų specialistų išvadas, ar tas įstatymas atitinka europinę teisę. Ir ten nedviprasmiškai yra pasakyta, kad tokios priemonės turės būti, nes tokie stendai, nes tokia pozicija, atleiskite, tokia propaganda – tai yra kliūtis jungtis į civilizuotas europines struktūras. Tarkim, kad šitą dalyką galima išspręsti. Bet niekaip negalima suprasti, kodėl iniciatoriai siekia pratęsti įstatymo galiojimą iki gegužės 1 dienos. Jie taip ir liko kurti ir neatsakė į paprastą klausimą: kiek, kas, kam yra pažadėjęs arba skolingas už tai, kad mes dabar turime eiti prieš savo sąžinę, prieš savo Nacionalinės sveikatos programos nuostatas, galiausiai kodėl turime patys iš savęs juoktis? Ar jūs galite į tuos tris klausimus atsakyti nors trumpai?

R.R.SURVILA. Klausimas labai įdomus, bet jis ne mano adresu.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

R.R.SURVILA. Po sunkios darbo dienos, aišku, malonu turėti atpirkimo ožį.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš viso nesuprantu, kodėl yra teikiama Tabako kontrolės įstatymo 1 ir 11 straipsnių pataisa. 1 straipsnį mes nagrinėjome prieš keturis mėnesius ir dėl jo priėmėm mūsų premjero A.Kubiliaus pataisą.

Nejaugi per keturis mėnesius ji paseno? O 11 straipsnio septintosios dalies pataisą mes derinome su gerbiamuoju Seimo Pirmininku. Pasiūlymas buvo toks, koks yra priimtas, ką, irgi per keturis mėnesius paseno? Jūs rašote, kad čia reglamentuojame išorinę reklamą, manau, kad to tikrai nereikia. Tačiau aš visai ką kitą įžiūriu jūsų įgyvendinimo įstatymo pataisoje. Jūs tikrai gerai pasakėte, kad pataisa turi kur kas didesnę prasmę, nes Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis “Įsigaliojimas” reglamentuoja visą tabako uždraudimą. Jūs, išbraukdami tai, ką siūlote, išbraukiate, kad nuo gegužės 1 d. būtų išbraukta, ir reglamentuojate tik išorinę tabako reklamą, kad tai reglamentuota iki 2001 m. liepos 30 d. Tuo tarpu masinės informacijos priemonėse datos jau apskritai nelieka. Vadinasi, jau galima reklamuoti nežinia iki kada. Jūs tik išorines reglamentuojate iki liepos 1 d., o kitas galima reglamentuoti bet kada. Ar čia yra jūsų pagrindinė paslaptis?

R.R.SURVILA. Ne, taip nėra. Šita dalis reglamentuoja būtent išorinę reklamą. Pagrindiniame įstatyme visa kita reklama buvo uždrausta jau 2000 sausio 1 d. ir tas išlieka.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2, arba 11 straipsnio, septintosios dalies. Ten nurodyta, kad reklamos priemonės savo arba gamintojų lėšomis. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų konkretizuoti, kuriais atvejais socialinė reklama skelbiama savo lėšomis ir kuriais atvejais gamintojų lėšomis? Ačiū.

R.R.SURVILA. Kalbama apie antireklamą, kad ne mažiau aiškiais vaizdais ant išorinės reklamos priemonės savo arba gamintojų lėšomis. Tai yra jų susitarimo klausimas.

PIRMININKĖ. Klausia M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų aiškinamasis raštas toks skurdus, tik iš trijų sakinukų. Man atrodo, kad jis toks trumpas dėl to, kad jūs pats esate nedrąsus teikdamas tuos du projektus. Iš tikrųjų kuo gi dabar keisis ta antireklama? Ji buvo privaloma jau nuo pereitų metų liepos 1 d., taip buvo numatęs įstatymas. Tačiau Vyriausybė iki šiol nėra parengusi tos antireklamos tvarkos. Dabar aš ir nematau, kuo čia skiriasi ir kodėl reikia rašyti dar kartą? Ir vėl paliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai beveik metus Vyriausybė nenustatė. Ar mes paantrinę priversime ją nustatyti tvarką?

R.R.SURVILA. Ne, mieloji kolege, čia niekas nesikeičia, išskyrus tai, kad iš to punkto išbrauktos tos informacijos priemonės, kurios jau eliminuojamos, t.y. televizija, radijas, spauda. Todėl čia pateko, kad kalbama tik apie išorines priemones, tik ta prasme, o visas kitas tekstas tas pats. Visi įsigaliojimo terminai ir būdai tie patys, tik eliminuotos tos priemonės, kurios nuo gegužės 1 d. nebegali veikti, nebegali užsiimti reklama. Būtent tos informacijos priemonės, elektroninė viešoji spauda. Tik todėl.

M.ŠERIENĖ. Lygiai tas pats nuo pereitų metų liepos 1 d. buvo nustatyta mūsų įstatymu ir reikėjo tik Vyriausybės tvarkos. Vyriausybės tvarkos iki šiol nėra…

PIRMININKĖ. Prašome nediskutuoti.

R.R.SURVILA. Čia kartojama tas pats, tik eliminuojamos tos informacijos priemonės, kurios nuo gegužės 1 d. negalės užsiimti reklama, ir nėra apie jas ko kalbėti, apie jų antireklamą, nes jos neužsiims ta reklama.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar mes turėsime apsispręsti dėl šių dviejų projektų tolesnio likimo. Mes turėsime pasisakyti už ar prieš. Ar yra kas nors už? V.Landsbergis pasisako už.

V.LANDSBERGIS. Pasinaudosiu proga truputį pakomentuoti aiškinamąjį raštą. Iš tikrųjų dėl to buvo kalbama tada, kai aš siūliau šiek tiek atidėti įsigaliojimą to straipsnio, kuris labai tam tikra kategoriška forma reikalauja fiziškai naikinti tai, kas gali būti pavadinta paslėpta tabako gaminių reklama. Jeigu koks nors firmos pavadinimas, kuris gali būti ant batų, ant marškinėlių, kuriuos nešioja kokie nors berniukai, vyrai ar kas nors, bus taip traktuojamas, vadinasi, policija turės juos suiminėti ir turėtų būti kokiių nors priemonių, kad negali būti užrašyta “West”, “Prince” ir pan. Nes kas žino, kad tai yra cigarečių pavadinimas, tai tam gali būti pareklamuotas rūkymas. Tai yra erdvė savivalei ir tokiems galbūt skandalingiems įvykiams gatvėse, kurie gali būti organizuoti ir tyčia tam, kad būtų rodoma kaip absurdiškumas pačių priemonių arba įstatymo leidėjo nepagalvojimas iki galo, kaip tai pasireikš gyvenime. Kaip žinote, laukiamuosiuose kambariuose gali būti, sakysim, peleninės irgi su kokiu nors užrašu “West” arba “Prince”. Tas pelenines kur nors pastebėjus, įstatymo vykdytojas turėtų jas daužyti arba konfiskuoti. Galima eiti tuo keliu, aš suprantu, yra toks radikalizmas iki galo, bet yra kažkokia riba, kur mes taip, žinote, galim atrodyti kaip fanatikai, persekiojantys tiesiog užsieninį žodį, nes kai kas žino, kad tai yra cigaretės pavadinimas ant kokio nors užrašo. Todėl ir buvo tikėtasi, kad Vyriausybė apgalvos visa tai. Galų gale, jeigu einam, tai einam tuo keliu, ir Seimas gali nuspręsti, nesvarbu, einam tuo keliu. O kaip elgsis policija, kokios bus instrukcijos, ką persekioti, tai bus tolesni dalykai, bet mes būsime, jeigu kas nors tyčiosis, pajuoks, filmuos, tai mes būsime kaltinami, jog priėmėme tokį beatodairišką įstatymą. Štai vienas komentaras dėl tos paslėptos tabako gaminių reklamos.

Čia yra pasakyta, kad ta informacija, kurioje, žinoma, nevaizduojamas konkrečiai gaminys, nevaizduojamas cigarečių pakelis ar rūkstanti cigaretė, bet, pavyzdžiui, pavadinimas firmos, kuri galbūt gamina ne vien cigaretes. Gal gamina saldainius ar dar ką nors, bet ji turi savo emblemą ir tos emblemos persekiojimas, kadangi ji gali būti siejama ir su cigaretėmis, gali padaryti iš mūsų pastangų cirką. Štai todėl šį straipsnį būtų galima sušvelninti išvengiant tokių ekstremalių pritaikymų. Kaip matote, esamame tekste buvo tokie žodžiai kaip “gali suklaidinti reklamos vartotojus”. Tai tada kas turi spręsti? Policininkas turi spręsti? Ar kokia nors emblema “Karūna” gali suklaidinti kokį nors praeivį, ar jis bus vartotojas, kurį gali suklaidinti emblema? Nereikėtų palikti tokios erdvės. Dėl tokių motyvų buvo pasiūlyta atidėti, kad Vyriausybė pergalvotų. Vyriausybė darė, jūs gal matėte, gal ne, bet nepadarė iki galo, o terminas artėja. Todėl tokia minimali pataisa yra čia pasiūlyta, ir visai be reikalo ponas R.Survila buvo puolamas, kad galbūt kam nors parsidavęs.

Dabar septintosios dalies 2 straipsnis. Čia iš tikrųjų yra tas pats, kas yra, tas privalomas dalykas, iš jo išbrauktos visuomenės informavimo priemonės. Paliekama galimybė daryti tuos skydus specialiai pabrėžiant su ne mažesniais užrašais, ne mažiau ryškiais vaizdais. Ne tai, kad didelis vaizdas reklamuoja rūkalus, o mažas užrašas kenkia jūsų sveikatai. Tai iki šiol yra daroma televizijoje ir radijuje. Tai dabar visai atmetama, nebus nei reklamos, nei antireklamos. Bet tokia išorinė reklama, tie skydai duoda pajamų miestui, duoda pajamų reklamos firmoms, kuriose dirba žmonės, kur vyksta apyvarta, yra darbo vietos, yra pajamos iš to. Ir yra vertinimo klausimas. Sakykime, ponas J.Olekas ar kas čia sakė, kad antireklama veikia dar labiau teigiamai negu reklama. Aš manau, kad tai yra subjektyvus požiūris. Jeigu yra ryški antireklama, ar tai būtų kaukolė, ar vėžys, ar panašiai, tai aš nemanau, kad tai visai tuščias dalykas. Jūs gal vertinate, kad tuščias, tada gerai, tada galima drausti. Iš tikrųjų tokia reklama yra leidžiama ir tuose kraštuose, kur apskritai uždrausta reklama, bet su tokia antireklama aš mačiau kitų valstybių miestuose ir mes galime to neleisti.

Dabar dar buvo paminėta kažkas dėl Europos taisyklių. Ta išvada yra ir Vyriausybės rengtoje medžiagoje, ir buvo projektuojamas siūlymas kai ką atidėti iki 2003, kai ką iki 2002, kai ką iki 2001 m., pagal tai, kaip tai įsigalios Europos Sąjungoje. Būtent tik 2003, 2002 ir 2001 metais. Mes pralenkiame, mes pirmaujame prieš anas valstybes. Mes uždraudžiame jau dabar, sakysime, visiškai. Bet dėl tų skydų, iš kurių gaunamos tam tikros pajamos ir parama kultūriniams renginiams, festivaliams, sportinėms varžyboms, jūs tai matote, tai visame pasaulyje vyksta. Kokios nors kompanijos pavadinimas ten netraktuojamas kaip paslėpta ir labai žalinga reklama. Mes galime išsiskirti iš pasaulio, galime būti nepaprastai radikalūs, nepaprastai švarūs ir pralenkti ir Europos Sąjungą su savo terminais. O tas terminas – 2001 liepos 30 d. – yra vienas iš tų, kurie yra Europoje ir ką buvo ketinusi siūlyti Vyriausybė, bet nespėjo įforminti. Čia yra apsisprendimas. Seimas gali nedaryti šių pataisų ir totaliai uždrausti, ir mes pamatysime, kaip tai atrodys gatvėse.

PIRMININKĖ. Prieš projektus nori pasisakyti A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog nežinau. Ponia pirmininke, kaip jūs manote, ar bus svarstymo stadija, ar nebus svarstymo stadijos, ar man savo mintis į svarstymo momentus sudėti, ar dar mes svarstymo stadiją turėsime? Neaišku? Gerai.

PIRMININKĖ. Tai prašom. Aš nežinau, aš neturiu teisės. Bet vėliau baigsite savo pateikimą.

A.J.RAŠKINIS. Gerai, aš kalbėsiu dėl pateikimo motyvų. Galbūt iš tikrųjų, profesoriau, tos paslėptos reklamos patikslinimas visai naudingas ir būtų nieko tokio. Bet visa problema yra dėl įgyvendinimo įstatymo. Praeitą kartą mes kalbėjome apie paslėptą reklamą, o dabar staiga braukšt ir iškišome visai kitą dalyką. Iš tikrųjų liūdniausia tai, kad dabar, prieš šv.Velykas, mes vėl kažkaip ne tik dėl tabako diskutuojame, bet bus balsuojama dėl tarpusavio pasitikėjimo. Man atrodo, kad tai kur kas blogiau.

Kolegos konservatoriai, jūs gi žinote, kad krikščionys demokratai nėra praktinė, nėra pragmatinė partija. Nuostatos, kurios yra mūsų doktrinoje, mums iš tikro svarbios ir brangios. Žmogaus asmuo, jo sveikata yra svarbiau už kieno nors pinigus. Yra paskaičiuota, ir tie duomenys yra žinomi, kad miestas išleis 5 kartus daugiau pinigų už nupjautas kojas, išoperuotus plaučius ir turės pelno ne tiktai miestas, bet ir laidojimo biurai. Lėšos, gautos iš mirusių nuo vėžio žmonių, taip pat kažkam duos pelną, bet mes tokio pelno nenorime.

Jūs puikiai žinote, kad mums yra labai brangios ir svarbios šios nuostatos, ir mes jas ginsime. Jūs puikiai žinote, kad mums valstybės tvarka ir stabilumas yra svarbu. Kai mums drauge A.Kubiliaus Vyriausybėje reikia priimti nepopuliarius sprendimus, dėl kurių ir mūsų autoritetas krinta ir dėl kurių žmonės sako, kad ir mus su šakėmis priims, mes dalyvaujame ir priimame tuos sprendimus. Valstybėje bendradarbiavimas mums yra svarbu. Jūs ateinate pas mus, pasitariate, arba mes ateiname, pasitariame dėl valstybės ir dėl mūsų idealų.

Ir štai dabar kažkodėl prieš Velykas, kai mūsų idealai mums yra svarbūs, jums pasirodė nusispjauti į mūsų idealus. Jūs mums už nugaros braukšt ir pakišote šį įstatymą. Darykit, kaip norit. Mūsų idealai yra svarbūs, mes balsuosime prieš. O jeigu jums santarvė nesvarbi ir jeigu kokie nors įsipareigojimai kam nors kitam yra svarbiau, – jūsų atsakomybė, kolegos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Bet kadangi du įstatymo projektai, aš darau išimtį. Suteikiu žodį J.Olekui.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti Seimo Pirmininką. Galbūt neišgirdo, nesuprato. Aš sakiau ne prieš, ne antireklamos poveikis, bet netiesioginės reklamos poveikis yra daug didesnis. Nes pamačius vien tiktai emblemą, ji kur kas mažiau veikia negu ta socialinė reklama, kaip dabar mes matome: jojantis kaubojus, besišypsantis ar bekepantis blynus, ar sėdintis už automobilio vairo. Tai yra gerokai pavojingiau.

Bet aš noriu kalbėti iš esmės. Iš tikrųjų praeitą savaitę Lietuvoje viešėjo pasaulio sveikatos organizacijų atstovai. Jie Sveikatos reikalų komitete, ministerijoje aptarė dabar susidariusią situaciją ir kaip vieną iš teigiamų dalykų paminėjo priimtą įstatymą dėl tabako kontrolės. Deja, jie pažymėjo, kaip ir mūsų komiteto pirmininkas, prastą šio įstatymo įgyvendinimą, t.y. kalbėjo apie tebekabančius mieste skydus ir kitus dalykus. Mes, Sveikatos reikalų komiteto nariai, tikrai buvome šventai įsitikinę, kad gegužės 1 d. tai yra ta paskutinė diena, kai mes buvome nukėlę terminus.

Taip, gerbiamasis Pirmininke, yra daug dalykų, kur mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos, bet yra daug dalykų, kur mes esame aplenkę. Ir nieko blogo, jeigu mes esame aplenkę sveikatinimo srityje, visuomenės sveikatos srityje. Štai geras pavyzdys. Niekas negali pasakyti, kad įstatymas buvo priimtas staiga, kad nežinojo, kad reikės pasiruošti tokiai tvarkai. Įstatymas priimtas 1996 metais. Taigi jau 4 metai kaip žinoma. Ir tik dėl nuolaidų, kurios nuolat daromos, mes, medikai, tikrai nematome kitų priežasčių, kai labai dideli pinigai, kurie galėtų varyti tokį… labai atsiprašome, kad turime kalbėti apie tai tokią dieną… tokį įtarimą. Bet nėra priežasčių. Todėl aš siūlau šiandien pačiam pateikėjui, jeigu jis turi drąsos, atsiimti, o jeigu ne, tai mums Seimo narių balsais šį įstatymo projektą atmesti. Labai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas dar labai prašė. Minutėlę, surasiu jūsų pavardę. Prašom kalbėti.

V.LANDSBERGIS. Kai mes atidėjome kai kurių dalykų įsigaliojimą iki gegužės 1 dienos, tai tam tikra prasme mes ne tiktai tiesiogiai pavedėme Vyriausybei pagalvoti apie šiuos dalykus, bet šiek tiek ir Seimas įsipareigojo pasakyti savo žodį iki gegužės 1 dienos. Jeigu Vyriausybė nepateikė jokio projekto (yra juodraščiai, bet jie nebuvo iki galo aprobuoti), tai mes galėjome, pavyzdžiui, nieko nedaryti, savaime terminas praėjo, įstatymas įsigaliojo pagal visus punktus taip, kaip ir buvo numatyta. Arba Seimas gali apsispręsti, ar daro kokius minimalius dalykus, ar nedaro. Tai yra labai paprasta procedūra.

Dabar, pavyzdžiui, yra pateikimas, galbūt Seimas atmeta po pateikimo ir visi išsiskirstom be kokių nors įtarimų ir be įžeidinėjimų. Kam čia reikėjo labai daug kalbėti apie kokius nors paslėptus interesus. Čia nėra paslėptų interesų, o yra procedūra, kurią reikėjo užbaigti. Seimas nėra toks žioplas arba pramiegojo savo paties nustatytą terminą galutiniam žodžiui. Seimas nepramiegojo, Seimas, pavyzdžiui, turi tam tikrą mažo patikslinimo pasiūlymą, bet jeigu yra manoma, jog jo nereikia, Seimas jo nepriima ir tai yra viskas. Aš tik gerbiamajam kolegai J.Olekui noriu pasakyti, kad jis be reikalo painioja du straipsnius, nes kai jis mini socialinę reklamą, tai nėra paslėpta reklama, o yra aiškiai pasakyta “socialinė reklama apie kenksmingą tabako poveikį”. Jeigu yra plakatas ar skydas apie kenksmingą poveikį, tai reikia skaityti taip, kaip parašyta. Dabar…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, aš per anksti išjungiau. Ačiū, gerbiamieji kolegos, dabar turėsime apsispręsti. Diskusija šiuo klausimu baigta ir dabar registruosimės. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Prašau pasiruošti balsuoti. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno projekto atskirai? Žinoma, bendro sutarimo nėra. Ar balsuosime dėl kiekvieno atskirai? Atskirai. Taigi projektas Nr.P-2484. Aš tik numerius perskaitysiu, nes jūs turbūt puikiai suprantate, ir balsuosime. Kas už tai, kad reikia pritarti po pateikimo, spaudžia mygtuką “už”, kas mano kitaip – “prieš” arba susilaiko.

Už – 17, prieš – 10, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta.

Kitas projektas – Nr.P-2485. Taip pat kviečiu balsuoti.

Už – 17, prieš – 12, susilaikė 3. Taigi ir šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Mes turime nustatyti komitetus. Ką siūlytumėte pagrindiniu komitetu šiems įstatymams svarstyti? Sveikatos reikalų komitetas. Niekas neprieštaraujat? Pritariam.

Gerbiamieji kolegos, mes dar nepaskyrėme pagrindinio komiteto projektui Nr.P-2343, kai pono V.Einorio buvo kalbėta apie valstybės vidaus skolą. Buvo siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Pritariam bendru sutarimu, o papildomu – Kaimo reikalų komitetą. Ačiū.

Laikinosios tyrimo komisijos padėčiai “Inkaro” gamykloje ištirti pirmininko A.Stasiulevičiaus informacija

Mes iki pareiškimų dar turėtume kelias minutes išklausyti poną A.Stasiulevičių – Laikinosios tyrimo komisijos padėčiai “Inkaro” gamykloje ištirti pirmininko trumpą informaciją.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad dabar jau vėlyvas metas. Kadangi jums yra išdalyta ataskaita, aš tik pakomentuosiu keletą dalykų.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad akcinė bendrovė “Inkaras”, steigdama dukterines bendroves, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 10 ir 19 straipsnių reikalavimus ir, be to, tuo laikotarpiu buvo jau nemoki, todėl galima prielaida, jog dukterinių bendrovių steigimas ir likimas jau buvo užprogramuotas nesėkmei. Atliekant priešpriešinius patikrinimus buvo nustatyta, kad investicinė Kauno Holdingo kompanija 1995 m. už surinktus indėlininkų grynus pinigus – 8,5 mln. litų pirko UAB “Inkaro holdingas” akcijų, tačiau pinigai, gauti už akcijas, gamybai plėtoti nebuvo panaudoti, bet buvo naudojami ne pagal paskirtį, kai kuriais atvejais netgi asmeniniams tikslams.

Reikia pasakyti ir tai, kad uždaroji akcinė bendrovė “Inkaro holdingas” 1998 m. pardavė turėtas EBSW įtakai priklausančių įmonių akcijas mažesne nei įgijimo verte ir dėl to patyrė 12,6 mln. litų nuostolį. Vykdant medicinos projektą dėl vienkartinių švirkštų gamybos jokia finansinė sutartis tarp “Inkaro”, kuriai buvo pavesta gaminti, ir “Medtechnikos” nebuvo sudaryta. Esant tikslinei paskolų paskirčiai medicinos projekto užbaigimui akcinės bendrovės “Inkaras” generalinis direktorius Pauliukaitis pasirašė sutartį be datos su Lietuvoje neregistruota bendrove dėl 215 tūkst. JAV dolerių išankstinio apmokėjimo už įrangą bei, pabrėžiu, 750 tūkst. JAV dolerių konvertavimo į litus kursu 1:4, taip pat grąžinimo atgal paštu pagal nurodytą adresą. Ką tai reiškia, jūs visi suprantate. Be to, iš šitų pinigų 215 tūkst. JAV dolerių išmokėta grynais privačiam asmeniui, 43 tūkst. dolerių skirti kelionių agentūrai, 204 tūkst. 151 JAV doleris konvertuotas į 300 tūkst. Vokietijos markių, po to pervesta įvairioms Vokietijos bendrovėms atlikus konvertavimą į litus, 1 mln. 60 tūkst. litų pervesta į UAB “Inkaro holdingas” sąskaitą. Vadovaujantis 1996 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio penkioliktąja dalimi (cituoju): “Skolininkai arba skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, iki visiškos skolos grąžinimo be Finansų ministerijos raštiško leidimo neturi teisės atlikti šių veiksmų: l.Reorganizuoti įmones, mažinti įstatinį kapitalą, išnuomoti ir įkeisti ilgalaikį turtą, laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymą, teikti paskolas, išskyrus trumpalaikį prekinį kreditą.”, šiuo atveju nepateisinamai ir neatsakingai pasielgė Finansų ministerija, leisdama 1997 m. sausio 31 d. raštu ir neprieštaraudama dėl akcinės bendrovės “Inkaras” reorganizavimo, kurį atliekant būtų perduotas steigiamai uždarajai akcinei bendrovei “Medicinos sistema” vyriausybinės programos įgyvendinimo metu akcinėje bendrovėje “Inkaras” sukauptas turtas ir su tuo įsigijimu susiję kreditiniai įsipareigojimai, kurių vykdymą garantavo valstybė. Nors, kaip minėta, reorganizavimo laikotarpiu akcinė bendrovė “Inkaras” buvo nemoki, o didžioji perduoto uždarajai akcinei bendrovei “Medicinos sistema” turto dalis buvo įsigyta už valstybės vardu gautus kreditus: (…)2,7 mln. Šveicarijos frankų, 6,1 mln. JAV dolerių ir 3 mln. litų. Taigi šiuo požiūriu nepateisinamai ir neatsakingai pasielgė ministras R.Matiliauskas. Medicinos projektas iki šiol neužbaigtas, o valstybei padaryta 22 mln. 816 tūkst. 269 litų žala. Todėl pagal turimus duomenis galima manyti (o galutinai faktus patvirtins arba paneigs teisėsaugos institucijos), jog akcinės bendrovės “Inkaras” vadovai bei su jais susieti asmenys nepakankamai rūpinosi gamybos plėtra, kreditinius išteklius naudojo ne pagal paskirtį, užsiiminėjo pinigų plovimu, todėl bendrovė ir jos dukterinės įmonės bankrutavo. Tuometinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija nepakankamai kontroliavo įmonės veiklą bei užsienio kreditų panaudojimą ir neužkirto kelio perspektyviai įmonei žlugti.

Pagal preliminarius Revizijų departamento prie Finansų ministerijos duomenis akcinės bendrovės “Inkaras” skola vien tik Finansų ministerijai viršija 50 mln. Lt. Apie kitus faktus ir apie teisėsaugos bei kontrolės institucijų veiksmus jūs jau perskaitėte ataskaitos medžiagoje. Komisija ir toliau teikia užklausimus teisėsaugos institucijoms, gauna papildomos informacijos, bet ne kasdien, ir tolesnius apibendrinimus pateiks vėliau. Labai ačiū už dėmesį.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKĖ. Ačiū jums, pone komisijos pirmininke. Gerbiamieji kolegos, artėjame prie finišo. Seimo narių pareiškimai. Ar yra pareiškimų? Gerbiamieji kolegos, ačiū už gerą bendradarbiavimą, linkiu kuo šviesiausių, kuo gražiausių šv.Velykų. Manau, kad jos ištrins ir tuos ginčus, kurie čia pasitaikė. Yra pareiškimų? Oi, tai labai dovanokit tada, mane apgavo Sekretoriatas. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. “Valstybės Prezidentas V.Adamkus savo metiniame pranešime sakė, jog “būtina atitolti nuo retorikos kovų ir ramiai, blaiviai analizuoti Lietuvos kelią”. Deja, šiai teisingai minčiai prieštarauja daug kitų pranešimo teiginių. Tereikia prisiminti, kad per pirmąją šio Seimo kadencijos pusę buvo sėkmingai vykdoma konservatorių rinkiminė programa, kuri prisidėjo prie to, jog tik per dvejus metus šalies biudžeto ir daugumos gyventojų pajamos padidėjo pusantro karto, ketvirtadaliu sumažėjo nedarbas. Pirmą kartą po penkerių metų pertraukos santykinė bendra valstybės skola ne tik nedidėjo, bet netgi sumažėjo nuo 23 iki 22% bendrojo vidaus produkto, nes 1997 ir 1998 metais valstybė gyveno pagal pajamų išgales, kurios buvo ženkliai padidėjusios.

Tačiau aktyvi ekonomikos palaikymo ir griežta finansų politika, leidusi šalies gyventojams papildomai uždirbti per 5 mlrd. Lt biudžetinių lėšų, 40–50% padidinti pensijas ir atlyginimus bei sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų, kėlė ir politinį nepasitenkinimą.

Praeito pavasario Prezidento nepasitikėjimo G.Vagnoriaus Vyriausybe pareiškime buvo viešai įvardytas kylantis politinis nepasitenkinimas tuometine griežta šalies finansų administravimo ir vidaus politika.

Atsisakant G.Vagnoriaus Vyriausybės, buvo žadama liberalesnė tvarka ir dėl to atsirasianti “ūkinė ir socialinė krašto žmonių gerovė”.

Šiandien ir krašto žmonės, ir politikai turi galimybę įvertinti, ar atsirado daugiau socialinės ir ekonominės gerovės dėl 1997–1998 metų dirbusios Vyriausybės ir jos vykdytos aktyvios politikos pakeitimo, bent sau atsakyti į klausimą, kas realiai laimėjo iš neseniai “Valstiečių laikraščio” vienoje publikacijoje skelbtos “puikiai sužaistos Seimo Pirmininko V.Landsbergio šachmatų partijos”.

2000 metų balandžio 20 d. E.Kunevičienė.” Su šv.Velykom.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau šitą netikslumą ištaisėme ir pareiškimą perskaitėme, dar mes turėtume paskirti paskutiniesiems mūsų projektams svarstymo datą. Turiu galvoje abiejų Tabako kontrolės įstatymų datas. Siūloma gegužės 2 d. Tai tada gegužės 4 diena? Tinka? Gerai. Ačiū.

Taigi tęsiu baigdama savo palinkėjimais šv.Velykų proga. Manau, šios dienos praeis ramiai, gražiai. Grįšime visi pailsėję ir ramiai galėsime tęsti mūsų posėdžius. Ačiū.