Dvidešimt trečiasis (458) posėdis
2000 m. balandžio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. balandžio 18 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Kviečiu pradėti rytinį posėdį! Registruojamės. Pradedame, kolegos, registruodamiesi. Šios dienos darbotvarkė prieš jūsų akis. STT iškrinta iki geresnių laikų, ten jau baigiama viską sutvarkyti, suredaguoti, kad būtų bendrasis sutarimas arba beveik bendrasis sutarimas. Rezervinis pirmasis iškrinta Č.Juršėno siūlymu. Interpeliacija švietimo ir kultūros ministrui K.Plateliui 12 val. Kviečiu visus suinteresuotuosius taip susitarti, kad 14 val. galėtume skelbti pietus ir galėtų pradėti dirbti darbo grupė – redakcinė komisija. Dėl nutarimo projekto balsuotume 15.30 val., kolegos. Tai tiek kol kas dėl darbotvarkės. Ar galime ją patvirtinti? Galime, kolegos, patvirtinti darbotvarkę. Ir pradedame dirbti pagal šią patvirtintą darbotvarkę.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2113(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1a klausimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2113(3). Priėmimas, gerbiamieji kolegos. Kviečiu į tribūną P.Katilių.

P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt atsimenate, kad neseniai mes svarstėme Kalėjimų departamento statuto patvirtinimo įstatymą, kuriam po svarstymo buvo pritarta. Buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabų dėl socialinių garantijų, ir Seimas apsisprendė – daugumai jų nepritarė. Po svarstymo buvo pritarta. Dabar priimti yra parengtas projekto variantas. Dėl jo yra gautos kelios Teisės departamento pastabos ir Seimo nario A.Matulo pastaba dėl 52 straipsnio, dėl kurios Seimas turės apsispręsti.

Dėl Teisės departamento išvadų. Jos jau buvo pateiktos per ankstesnes stadijas. Komitetas buvo svarstęs ir apsisprendęs. Dėl pirmosios pastabos statuto 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje apie bendrąsias tarnybas, išlaikomas iš Lietuvos valstybės biudžeto… tačiau šių tarnybų statusas ir steigimo tvarka nereglamentuota. Dabar tokios tarnybos veikia ir jokių sunkumų nėra. Taigi komitetas manė, kad nebūtina.

Dėl antrosios pastabos. “Statuto projekto 9 straipsnio penktojoje dalyje reikėtų atskleisti “specifinių pareigūnų” sąvokos turinį”. Čia praleistas vienas žodis “specifinių profesijų pareigūnų”. Tai reiškia, kad kalėjimuose taip pat dirbs ne tik tie pareigūnai, kurie prižiūrės kalinius, bet ir įvairių profesijų, pavyzdžiui, staliaus ar santechniko, kurie taip pat dirba kalėjimuose ir eina tam tikras pareigas. Tai yra, manau, aišku ir daugiau paaiškinimų nereikėtų.

Dėl 11 straipsnio antrosios dalies, sąvoka “kompromituojančių duomenų”. Vis dėlto į tokią tarnybą asmenų, kurie turi vienokių ar kitokių kompromituojančių duomenų ir jų kartais negalima atskleisti viešai ir paaiškinti... žinodamas tokius biografijos dalykus turintis teisę priimti asmuo turi turėti teisę apsispręsti ir paaiškinti tuos dalykus tam asmeniui, dėl kokių priežasčių jis į tas pareigas nėra priimamas. Taigi komitetas mano, kad taip, kaip dabar yra teikiamas priimti įstatymas, jis toks ir turėtų būti. O dėl A.Matulo pataisos reikės apsispręsti Seimui. Taigi siūlau pradėti… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Aš labai prašyčiau, kolegos, tylos! Mūsų svarstomas įstatymas turi du straipsnius. Visa kita yra priedas. 1 straipsniui yra pataisa, dėl kurios mes turime apsispręsti, viena konkrečiai suformuluota pataisa. Sveikatos reikalų komiteto vardu A.Matulas siūlo išbraukti projekto 51 straipsnį. Dėl socialinių garantijų pataisos nėra suformuluota, tik duota įdėja, kadangi pataisos nėra tiksliai suformuluota, mes dėl jos negalėsime balsuoti. Pone pranešėjau, ar jūs negalėtumėte trumpai apibūdinti A.Matulo siūlomos pataisos esmę – išbraukti 51 straipsnį?

P.KATILIUS. Manyčiau, kad vis dėlto išbraukti nereikėtų, nes bendra nuostata, tai yra 51 straipsnio pirmoji dalis, būtinai turėtų likti. Joje kalbama, kad pareigūnai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šitas turėtų būti nurodyta. Dėl antrosios dalies. Komitetas nepritaria, nes čia dirbantiems žmonėms, pareigūnams yra padidinto pavojingumo darbo sąlygos, todėl tai, kas suformuluota 51 straipsnio antroje dalyje, komitetas mano, kad turėtų likti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Tada spręsime, ar svarstome A.Matulo siūlymą, kuris nėra formuluojamas kategoriška forma, bet vis dėlto yra pateikiamas. Dėl statuto 51 straipsnio. Svarstymo metu buvo viskas suderinta gana tvarkingai. Registruojamės, kolegos, apsispręsime, ar svarstome A.Matulo siūlymą.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kolegos, A.Matulas siūlo išbraukti statuto 51 straipsnį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam nepritaria. Vyriausybė irgi nepritaria, kiek aš žinau, kolegos. Ar atsiras 29 Seimo nariai, siūlantys svarstyti A.Matulo pataisą? Prašom pareikšti savo nuomonę, ar svarstome A.Matulo siūlymą. Nėra jokių pataisų, kaip jūs žinote. Trečiajame variante yra viskas, kas priimta per svarstymą. 41 Seimo narys manytų, jog reikia svarstyti A.Matulo pataisas. Taigi suteikiu žodį A.Matului. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra mano siūlymas, tai yra komiteto siūlymas. Mes manome, kad 51 straipsnis yra nereikalingas, nes dirbantis žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu. Dar kartą sakau, kad sunkus, sudėtingas ir pavojingas darbas turi būti įvertintas per atlyginimų skirtumą, ne per lengvatas. Todėl numatyti kitokią kompensavimo už vaistus, už medicinines priemones tvarką nėra reikalo. Taip, kaip visiems žmonėms kompensuojami vaistai ir medicininės paslaugos, taip ir šiai kategorijai darbuotojų turi būti taikoma bendra tvarka. Todėl siūlau pritarti, kad 51 straipsnis būtų išbrauktas visai.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti prieš. Kolegos, kviečiu registruotis. Ir suteikiu žodį teisingumo viceministrui G.Švedui. Registruojamės.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininko siūlymas būtų iš tikrųjų priimtinas, jeigu mes padidintume atlyginimus šios sistemos darbuotojams. Tačiau, kaip rodo svarstymas, siūloma viską vien tiktai mažinti. Kadangi dabartinė situacija yra tokia, kad mes šiems žmonėms algų nei didiname, nei mažiname, tai, mano supratimu, atsižvelgiant į jų darbo pavojingumą ir tą situaciją, kuri kartas nuo karto susiklosto, ir tuos ekscesus, kurių metu yra sužalojami šios sistemos darbuotojai, aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų palikti šią socialinę garantiją šios sistemos darbuotojams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 100 Seimo narių. A.Matulas siūlo išbraukti statuto 51 straipsnį “Pareigūnų sveikatos priežiūra”. Tas straipsnis skamba taip: “Pareigūnai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Pareigūnams, sužeistiems ar suluošintiems tarnybos metu, išlaidos būtiniems vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms kompensuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Kalėjimų departamentui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.” A.Matulas siūlo išbraukti šį straipsnį, kurį perskaičiau. Kas palaikytų A.Matulo siūlymą?

Už – 23, prieš – 13, susilaikė 42. A.Matulo siūlymui nėra pritarta. Ar galime bendruoju sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis – “Įstatymų įsigaliojimo terminas”. Ar galime jį priimti? 2 straipsnis priimamas. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo narė B.Visokavičienė prieš šį įstatymą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš nesu prieš visą įstatymą, bet man labai gaila, kad Seimas, svarstydamas šį įstatymo projektą, neatsižvelgė, ar, tiksliau, balsavo prieš Socialinių reikalų ir darbo komiteto įregistruotus pasiūlymus. Perskaitykite, gerbiamieji, 52 straipsnį. Čia prirašyta tokių nuostatų, kurios galėjo būti įgyvendintos, na, nebent sovietmečiu. Dabar jos tikrai nebus gyvybingos ir niekas jų vis tiek nevykdys. Pavyzdžiui, pareigūnas nori statyti namą arba butą, tai reikia dalį statybos lėšų dengti iš valstybės biudžeto. Kiti įstatymai tokiems dalykams prieštarauja. Vis tiek tas statutas nebus įgyvendinamas. Kodėl taip juoktis iš kitų įstatymų? Tuo tarpu visos kitos socialinės lengvatos galėtų būti taikomos statuto numatyta tvarka. Deja, Seimas nepritarė mano pasiūlymams, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė ir viso komiteto išvadai. Todėl paleidžiame į gyvenimą įstatymą, kuris yra ne tik nelogiškas, bet vietomis absurdiškas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš galiu tik pritarti gerbiamajai poniai B.Visokavičienei sakydamas, kad šio naujojo įstatymo kūrimas, šiaip ar taip, turėjo būti objektyvus. Tiesa, dalis tų socialinių lengvatų įrašytos po žodžių “gali būti” arba, sakykim, kitais kokiais nors atvejais, tai priklauso nuo lėšų. Tačiau pati samprata (tai pabrėžė ir ponia B.Visokavičienė), kai sakoma, kad iš valstybės biudžeto Kalėjimo departamentui skirtų lėšų galime statyti butus raktininkams, atsiprašau, kokiai dar kitai kategorijai galima tokias lengvatas taikyti? Tai rodo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tik taip sugeba analizuoti situaciją Lietuvoje. Aš negaliu palaikyti tokio įstatymo, nes jį reikės tuoj pat taisyti. Nesvarbu, ar tai bus Valdininkų, ar Valstybės tarnautojų įstatymų pataisos, ar kitos, bet mes dar šioje kadencijoje turėsime prie jo grįžti. Jis taip veikti negali.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Žodis teisingumo viceministrui. Registruojamės.

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinės problemos, kiek aš matau, kyla dėl vieno aspekto – socialinių garantijų.

PIRMININKAS. Registruojamės.

G.ŠVEDAS. Man atrodo, kad negalima ištraukti vienos kategorijos, tai yra Kalėjimų departamento sistemos, kuri yra reformuojama pirmoji, pareigūnų ir padaryti taip, kad tos reformos padarinys būtų kalėjimų ir nuteistųjų perėjimas Teisingumo ministerijai, o visi darbuotojai liktų vidaus reikalų sistemoje, kurioje šiuo metu (dar nereformuotoje) yra išlikusios kur kas didesnės socialinės garantijos. Aš tikrai ne prieš, kad grįžtume prie visos šios sistemos socialinių garantijų. Ne atskirai dalimis, bet prie visos, ir spręstume tai didindami algas. Todėl prašyčiau Seimo narių dabar palaikyti šį įstatymo projektą, nes reforma yra tikrai labai seniai pribrendusi, bet jos padarinys neturėtų būti kvalifikuotų šios sistemos žmonių išsilakstymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, mūsų užsiregistravo 106 Seimo nariai. Miela matyti tokį gausų dalyvavimą. Balsuojame, kolegos, ar priimame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymą. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kviečiu pradėti balsuoti. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 67 ir Seimo Pirmininko balsas, taigi už – 68, prieš – 5, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš noriu atsiliepti replika į teisingumo ministro pavaduotojo agitaciją mūsų balsavimo metu.

PIRMININKAS. Atleiskite, registravimosi metu.

J.BEINORTAS. Registravimosi metu, atsiprašau. 1990 metais į čia, tuometinę Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, plūdo telegramos iš policijos (tuometinės milicijos) pareigūnų, kurie sakė, kad jeigu nebus paskirtas tas ministras ar jeigu bus nors kiek suabejota jų socialinėmis garantijomis, jie negarantuoja stabilumo mūsų miestuose, mūsų apygardose. Tai buvo 1990 metai, čia dar stovėjo sovietinė armija, ir mes patys nežinojome, kada Maskva imsis radikalių pakeitimų. Tačiau aš jokiu būdu nenoriu manyti, kad 2000 metais jau Lietuvos Respublikoje išsilavinimą gavęs ir atsakingoje Lietuvos ministerijoje dirbantis žmogus gali daryti spaudimą mums motyvuodamas, kad jeigu mes atimsime privilegijas, tai jis atims prižiūrėtojus. Aš atsiprašau, pone Švedai, jūs pagalvokite, kokį jūs piešiate vaizdą apie savo ministerijos poziciją.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2115* (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, buvo ne taip stipru. Buvo ne taip stipru, kaip kolega J.Beinortas čia mėgina interpretuoti. Lydimasis projektas – Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2115. Tai lydimasis projektas, susijęs su mūsų priimtu. Kviečiu į tribūną A.Sysą, kuris įgaliotas kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Pataisų šiam projektui nėra. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo papildymo įstatymo projektą. Komitete buvo svarstyta, visos įstatymo pataisos yra tik redakcinės. Iškyla tik viena problema, tai yra 7 straipsnis. Kadangi šis įstatymas buvo svarstytas lapkričio mėnesį, tai mes galvojome, kad jis įsigalios nuo sausio 1 dienos. Aš manau, kad jo įsigaliojimas turi būti ar nuo paskelbimo dienos, ar nuo liepos 1 dienos, kaip ir kiti įstatymai. Nuo rugsėjo… Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, susitarsime. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra?

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio. L.Sabutis nori paremti 1 straipsnį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paremti, bet kartu noriu paprašyti pranešėjo, kad jis čia pat pasižadėtų, jog šio įstatymo redakcija bus suderinta su ką tik priimto statuto redakcija. Buvo ir mūsų siūlymas, ir Teisės departamento, kad Kalėjimų departamentas turi jam pavaldžias įstaigas, o ne institucijas. Šiame įstatyme visur žodis “institucijos”, todėl, jeigu tą žodelį pakeisite į “įstaigos”, tada aš pritariu.

A.SYSAS. Aš galėčiau vienas pasižadėti, bet tai yra komiteto sprendimas. Galbūt reikėtų balsuoti Seimo posėdyje, kad neiškiltų problemų.

L.SABUTIS. Pagrindiniame įstatyme yra priimta ir pataisyta.

A.SYSAS. Aš neprieštarauju.

L.SABUTIS. O šiame nepataisėte.

PIRMININKAS. Kad kitaip ir būti negali, kaip sako L.Sabutis. Kolegos, 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas.

4 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimamas.

5 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas.

6 straipsnis. Priimamas.

7 straipsnis. Data. Įstatymo įsigaliojimo data.

A.SYSAS. Rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, projekte yra sausio 1 d. Žinoma, 2000 m. – jau seniai praėjo laikas. Ar galime sutarti dėl rugsėjo 1 d.? Komiteto pirmininkė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pritaria. Vyriausybė pritaria. Taigi rugsėjo 1 d. 7 straipsnyje priimama. 7 straipsnis yra priimamas. Ačiū, pone pranešėjau. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Viskas aišku. Kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Pradedame balsuoti.

Už – 83, prieš nėra nė vieno, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2116(3*) (priėmimas)

Dar vienas lydimasis projektas 1c – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2116(3). P.Katilius padeda mums šį projektą paversti įstatymu.

P.KATILIUS. Taigi tai lydintis įstatymas, kurį reikėtų priimti. Komitetas svarstė, po svarstymo šiek tie jį pataisė, kai kurie pavadinimai papildyti, taip pat pakeista data – nuo rugsėjo 1 d. Pastabų po svarstymo negauta. Siūlyčiau jį dabar priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymo projektas turi 3 straipsnius.

Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis yra priimamas su L.Sabučio kalbėjimu. Taigi 1 straipsnis yra priimamas, gerbiamieji kolegos.

Dėl 2 straipsnio suteikiu žodį L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Analogiška klaida. Taip pat trečioji dalis. Įrašyta, kad “Kalėjimų departamentas turi pavaldžias institucijas”, reikia redaguoti – “įstaigas”.

PIRMININKAS. Įstaigas. Dėkui. 2 straipsnis priimamas su redakcija, kuri suderinama su pagrindiniu įstatymo projektu. Taigi 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. Įsigalioja, čia įrašyta, liepos 1 d., kolegos.

P.KATILIUS. Nuo rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. Nuo rugsėjo 1 d., kaip ir anas įstatymo projektas. Rugsėjo 1 d. Priimamas ir 3 straipsnis. Ar kas dar kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Ar kas registruotųsi? Registruojamės.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Lydimasis projektas, kolegos.

Už – 81, prieš – nėra, susilaikė 2. Ir šis įstatymas yra priimtas.

Kardomojo kalinimo įstatymo 5, 15, 19, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2118(2*) (priėmimas)

1d – Nr. P-2118(2) projektas. Vėl kviečiu P.Katilių į tribūną. Kardomojo kalinimo įstatymo 5, 15, 19, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, taip pat susijęs su Kalėjimų departamento statuto įstatymu. Prašom, pone pranešėjau.

P.KATILIUS. Kaip posėdžio pirmininkas minėjo, yra susijęs lydintysis įstatymas. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Po svarstymo Seimas yra pritaręs. Siūlom dabar priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išdalintas 17 d. projektas. Taigi 1 straipsnis. Ką darom su 1 straipsniu, galime priimti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog turiu prastai susegtą variantą.

6 straipsnis. Įsigalioja nuo rugsėjo 1 d.

P.KATILIUS. Taip.

PIRMININKAS. 6 straipsnis – rugsėjo 1 d. 6 straipsnis priimamas. L.Sabutis kalbės dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš pritarčiau ir šio įstatymo pataisoms, tai yra Kardomojo kalinimo įstatymo, tačiau man iškilo abejonė dėl galiojančio įstatymo 15 straipsnio antrosios dalies pataisos, kurioje sakoma, jog laiškai adresuojami prokurorui, valstybės institucijoms, teisingumo ministrui. Jeigu kalbėtume apie valstybines institucijas, tai čia turėtų būti ir teisingumo ministro sąvoka. Tačiau teismai šiuo atveju visiškai nepakliūva į tą sąvoką, jie išbraukiami. Jeigu tokia redakcija yra patikslinta ir nėra abejonių, aš pritariu. Bet kadangi dalyvauja Vyriausybės atstovas, gal jis atsakytų. O šiaip visoms kitoms pataisoms pritarčiau.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų. Registruojamės. Ar teisingumo viceministras pasakytų keletą žodžių? Registruojamės. Teisingumo viceministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne visiems teismams kalintysis turi rašyti. Jis gali rašyti tik tam teismui, kurio žinioje yra jo byla, ir tai yra įtraukta. Bylą tiriančiam pareigūnui, teismui, kurio žinioje yra byla. Pačią pradžią aš galiu pacituoti: “Bylą tiriančiam pareigūnui, teismui, kurio žinioje yra byla”.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar priimame Kardomojo kalinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Balsuoti pradedame, kolegos.

Už – 77, prieš – nėra, susilaikiusiųjų nėra. Kardomojo kalinimo įstatymo 5, 15, 19, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2455(2*) (priėmimas)

1e – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2455(2). Kviečiu į tribūną E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Įstatymo projektas parengtas komitete. Pataisų, bent jau esminių, nėra. Gali būti keletas redakcinių pataisų, bet jos nekeis esmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisų nėra. Taigi 1 straipsnis. Atsiprašau.

Dėl 1 straipsnio kas norėtų kalbėti? J.Olekas. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas.

6 straipsnis. Priimamas.

7 straipsnis. Priimamas.

8 straipsnis. Priimamas.

9 straipsnis. Priimamas.

10 straipsnis. Priimamas.

Ačiū, pone pranešėjau. Pagal Teisingumo departamento išvadas dar bus mėginama paredaguoti. Kviečiu registruotis. Atsiprašau, ar kas nors kalbėtų dėl motyvų dėl šio įstatymo? Čia visi norėtų kalbėti? Pone Kuzminskai? Kolegos norėtų tik registruotis. Registruojamės. Registruojamės, kolegos Seimo nariai. Balsuosime, ar priimame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Mūsų mažėja – nuo 106 iki 76.

Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Dėkoju.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas Nr.P-2346(4) (priėmimas)

1-2 klausimas, projektas NR.P-2346(3) – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas. Šiandien priėmimas. Gerbiamieji kolegos, iš karto turiu pasakyti, kad Aplinkos apsaugos komitetas, nusižengdamas Statutui, priimti įregistravo naująjį savaip suredaguotą įstatymo projekto variantą. Dėl kai ko atsižvelgta į Sveikatos reikalų komitetą. Taigi, kolegos, šito naujojo varianto mes priimti negalim, nes komitetas be Seimo negali jokiu būdu taisyti įstatymų. Jis gali teikti pagal Teisės departamento arba kitų komitetų siūlymus registruotas pataisas. Taigi kviečiu į tribūną A.Grumadą. Prieš mūsų akis projektas, įregistruotas balandžio 5 d. Jeigu yra kokių nors projektų, dėl kurių yra pataisų, dėl kurių komitetas norėtų teikti atskira tvarka, aš prašyčiau priimti porą straipsnių ir padaryti priėmimo pertrauką. Jeigu komitetas norėtų, jog įstatymas įgautų tokį pavidalą, koks jis yra ne pagal Statutą pateiktas, tada pagal Statutą teiktų pastabas. Taigi tribūnoje A.Grumadas. Kokiu keliu einame, pone komiteto pranešėjau.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, palyginti su tuo projekto variantu, kuriam buvo pritarta po svarstymo, iš tiesų yra dar ir kitų pakeitimų, nes bendrame Sveikatos reikalų komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo suderintos nuomonės, be to, lygiai taip pat ir Teisės departamentas turėjo pastabų jau tam projektui, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Aš galiu pateikti tuos straipsnius, kurie liko visiškai be pakitimų, jeigu kiti variantai prieštarauja Statutui, arba galiu pateikti tekstą, kuo pasikeitė straipsniai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nebent jeigu būtų bendrasis Seimo narių sutarimas. Šiaip turėtų būti šios pataisos, pagal kurias suredaguotas projektas, išdalytos, prieš mūsų akis turimos. Neturime lyginamojo naujojo varianto, naujojo projekto. Jeigu Seimas neprieštarauja, kolegos, ir jeigu iš tikrųjų nėra problemų, mes galime siūlyti priimti ir tą naująjį dabar teikiamą variantą, bet tai yra ne pagal Statutą pateiktas variantas. Ar galime bendruoju sutarimu mėginti priimti šį naująjį variantą? Ar galime, kolegos, taip daryti, ar ne? (Balsai salėje) Galime. Kolegos, aš prašyčiau, kad komitetai nedarytų precedento. Precedento nėra. Bendruoju sutarimu, kolegos, Seimas pritaria, kad būtų priimamas tas variantas, kuris yra įregistruotas balandžio 17 d. ir kuriame yra atsižvelgta į Sveikatos reikalų komiteto siūlymus. Taigi Seimas pasitiki, pone pranešėjau, Aplinkos apsaugos komiteto variantu. Prašome pastraipsniui.

A.GRUMADAS. 1 straipsniui jokių naujų pasiūlymų nėra. Yra redakcinis pakeitimas, kuris visiškai nekeičia esmės. Buvo įrašyta “dėl medžiagų kenksmingo… dėl kenksmingo poveikio dėl joms būdingų savybių”. Pakeista – “kenksmingo poveikio dėl šioms medžiagoms ir preparatams būdingų savybių”. Tai yra redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis.

A.GRUMADAS. 2 straipsniui buvo pateikta Sveikatos reikalų komiteto pataisa kaip papildomas 4 straipsnis, tačiau bendruoju sutarimu mes pakeitėme 3 straipsnio redakciją, atkreipdami dėmesį į visa tai, kas buvo išsakyta Sveikatos reikalų komiteto teikiamuose siūlymuose. Straipsnio, kuris anksčiau skambėjo: “Jeigu Lietuvos Respublikoje galiojančiose ratifikuotuose tarptautinėse sutartyse numatyti kitokie negu šiame įstatyme reikalavimai, tai taikomos šių tarptautinių sutarčių nuostatos”, redakcija pakeista taip: ”Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytus cheminių medžiagų ir preparatų reglamentavimus, taip pat privalomus apsaugos reikalavimus dirbant su cheminėmis medžiagomis bei preparatais reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai kokį jūs dabar variantą skaitote? 2 straipsnį, taip?

A.GRUMADAS. 2 straipsnio trečiąją dalį. Aš paskaičiau tai, ko jūs neturite prieš akis – senąjį variantą, o po to naująjį.

PIRMININKAS. Naujame variante aš niekaip nerandu to…

A.GRUMADAS. 2 straipsnio trečioji dalis: “Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse…”

PIRMININKAS. Aš prašyčiau Sekretoriato padėti man susigaudyti, nes aš prieš akis neturiu šio varianto, kurį dabar mėginama priimti.

A.GRUMADAS. Tas variantas įregistruotas 17 dieną.

PIRMININKAS. Kolega, 18 dienos redakcija. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, ar nebūtų vis dėlto geriau, kad mes šį klausimą perkeltume į popietinį posėdį? Tada susiderintume, matytume prieš akis projektą. Dabar daryti kokias nors išlygas ne pagal Statutą nereiktų. Aš manau, nenukentėtų nei ponas A.Grumadas, nei komitetas, nes pono D.Lygio parengti įstatymai visada buvo aukšto lygio. Mums nereikėtų skubėti ir šiandien vakare galėtume priimti.

PIRMININKAS. Problema ta, kolegos, kad yra balandžio 18 d. redakcija, kuri skiriasi nuo tos, kurią dabar perskaitė A.Grumadas. Tik dėl to, kolegos, aš čia… Aš irgi siūlyčiau, pone pranešėjau, kaip nors mums susitarti ir išsiaiškinti. Jokių problemų nėra, matau, yra bendrasis susitarimas, ir galime sutarti po pietų priimti. Tada atiduodu jums tą variantą, kurį aš turiu.

A.GRUMADAS. Gerai, aš patikslinsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daroma Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projekto priėmimo pertrauka, priėmimą tęsime po pietų, matyt, apie vakarą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2003(3*) (priėmimo tęsinys)

1-3a klausimas, projektas Nr.P-2003(3) – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, priėmimo pabaiga, ar ne? Esame sutarę, kad dar tarsimės dėl J.Šimėno siūlymų. Kviečiu į tribūną pranešėją A.Grumadą. Jis prieš akis turi trečiąjį J.Šimėno siūlymą. Turbūt dėl viso kito yra apsispręsta?

A.GRUMADAS. Taip, dėl visko yra apsispręsta ir lieka projekto 3 straipsnis. Ten iš esmės kalbama apie tai, ar lentelės, t.y. priedėliai, kuriuos, komiteto nuomone, turėtų tvirtinti Vyriausybė, turėtų būti tvirtinami Seime. Pirmasis priedas, kaip aš minėjau svarstymo metu, tai yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, sąrašas, t.y. būtinasis vertinimas. Antrasis priedas – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, sąrašas. Šie sąrašai nurodo, kokie objektai privalomi vertinti ir kuriuos reikėtų vertinti atrankos būdu. Visuose šiuose sąrašuose normos yra perrašytos iš Europos Sąjungos direktyvų ir yra apie skaičius, plotus ir panašius dalykus, kuriuos kaip paprastai nustatinėja Vyriausybė, o ne Seimas. Juolab kad ir Europos direktyvų įgyvendinimas visose Europos Sąjungos šalyse yra ministrų prerogatyva, netgi ne kabineto, o kiekvieno atskiro ministro ir jokiu būdu ne įstatymus leidžiančio instituto. Todėl mūsų komitetas siūlo nepritarti J.Šimėno siūlymui ir neapsunkinti. Jeigu kartais direktyvos keistųsi ir reikėtų kai kuriuos skaičius taip pat keisti, tai procedūra tai taisyti Vyriausybei yra nepalyginti trumpesnė, negu kreiptis į Seimą ir keisti visą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, esame sutarę, kad svarstysime bendruoju sutarimu J.Šimėno siūlymą dėl 3 straipsnio, dėl visų techninių priedų įrašymo į įstatymą. Kolegos, suteikiu žodį J.Šimėnui. Jeigu jis kalbėtų, žinoma. Seimo narys J.Šimėnas siūlo savo 3 straipsnio redakciją.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, šis poveikio aplinkai vertinimo įstatymas yra ypač svarbus šiuo metu, nes tai yra vienas iš pagrindinių įstatymų šiuo metu vykstančiose derybose su Europos Sąjunga. Šitie priedėliai pateikti mano siūlymu. Yra viena priedėlių grupė – tai planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, surašytas sąrašas. Čia yra surašyta daug ūkinių veiklų. Keletą norėčiau pacituoti. Sakykim, energetika – atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių elektrinių ar reaktorių demontavimas ar uždarymas – privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas. Privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Celiuliozės gamyba. Nuotėkio perskirstymas tarp upių baseinų, taip yra padaryta Lietuvoje tarp Šventosios ir Nevėžio baseino. Radioaktyvių atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, šaldymo įrenginių įrengimas bei tokių renginių eksploatacijos nutraukimas. Melioracijos įrenginių ir vandentvarkos įrengimas žemės ūkio reikmėms, statyboms, kai plotas viršija 5 hektarus. Ir taip toliau.

Kitas sąrašas, kai privaloma daryti atranką. Atranką privaloma daryti tik tais atvejais, kai panašūs arba mažesni objektai yra statomi atitinkamose teritorijose, saugomose teritorijose ir taip toliau. Jeigu iš tikrųjų taip atsitiktų, kad kas nors dar norėtų daryti poveikio aplinkai vertinimą ir tai nepaminėta šiuose sąrašuose, 3 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta: visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, taip yra priimta įstatyme, turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, šiuo atveju patvirtinta Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus nuspręsti, ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būdų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta šio straipsnio antrojoje dalyje sudarytus sąrašus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kalbėtojau!

J.ŠIMĖNAS. Aš jau baigiu.

Taigi, jeigu iš tikrųjų būtų norima sugriežtinti poveikio aplinkai vertinimą, šiuo atveju niekas netrukdo visiems poveikio aplinkai vertinimo dalyviams tai daryti. Tačiau jeigu norima vis dėlto…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš išjungiu mikrofoną, jūs kalbate jau daugiau nei tris minutes. Atsiprašau.

R.Survila dėl J.Šimėno siūlymo.

R.R.SURVILA. J.Šimėno siūlymas labai sukonkretina ir suteikia didesnės svarbos visam įstatymui. Aplinkos reikalai yra prioritetas tiek pačios Lietuvos, tiek siekiant mūsų tikslų stojant į Europos Sąjungą. Tuo tarpu realijos rodo, kad dabartinės institucijos, tarp jų ir Aplinkos apsaugos ministerija, turėdama įgaliojimus ne visada pakankamai reikliai įgyvendina savo pareigas. Tai rodo netolima praeitis. Būtingės terminalas ir panašūs dalykai. Įstatymui visai ne pro šalį šiandien turėti tokias garantijas. Be abejo, ateityje gali keistis daugelis dalykų. Bet svarbius dalykus, o tokių pasikeitimų gali būti vos keli per vienerius metus, galima koreguoti. Taigi siūlyčiau pritarti J.Šimėno siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Sutinku su kolega R.Survila, kad aplinkosauga yra prioritetinė šaka. Išvardyti J.Šimėno argumentai galbūt ir yra svarūs, tačiau yra ir kitų tokių dalykų, pavyzdžiui, privalomas monitoringas, jeigu yra 200 paršavedžių kiaulių, bet jeigu pasikeis, bus 205, Seimas vėl turės balsuoti dėl to sąrašo pakeitimo. Nemanau, kad tokie dalykai privalomi Seimui. Manau, kad Vyriausybė niekada nėra valstybės priešas. Todėl komitetas pasisakė prieš tų sąrašų įtraukimą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, registruojamės. Žodis A.Grumadui. Registruojamės, balsuosime dėl J.Šimėno pataisos.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums tik dar kartą noriu priminti, kad visos nuostatos ir tos, kurias minėjo kolega J.Šimėnas, ir visos kitos, kur nurodytas fermos dydis ir kita, yra perrašytos iš Europos Sąjungos direktyvų. Tai yra tos normos, kurių savavališkai keisti Lietuvos pusė negali, nebent į griežtesnę pusę ir niekur kitur. Taigi tai, kas buvo pažymėta ir buvo sakyta, kad negalima pasitikėti Vyriausybe arba ministerija, deja, mus priverčia, normas tos sąjungos, į kurią mes rengiamės stoti, reikia vykdyti ir kitaip negali būti. Tos normos nėra sugalvotos nei ministerijos, nei Vyriausybės. Tie normatyvai yra tarptautiniai, europiniai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. J.Šimėnas siūlo 3 straipsnio redakciją, kurios esmė – visi techniniai priedai perkeliami į įstatymą ir virsta įstatymu. Aplinkos apsaugos komitetas ir Vyriausybė tam nepritaria. Kolegos, kas palaikytų J.Šimėno siūlymą? Kolegos, balsuojame dėl J.Šimėno siūlomos 3 straipsnio redakcijos.

Už – 34, prieš – 14, susilaikė 12. 3 straipsnio redakcija, kurią siūlo J.Šimėnas, yra priimama.

A.GRUMADAS. Dar mano balsas prieš.

PIRMININKAS. Ir dar vienas A.Grumado balsas prieš. Prieš – 15. Ačiū, kolegos, įstatymas priimtas pastraipsniui. Kas kalbėtų dėl viso šio įstatymo? J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto priėmus 3 straipsnį reikėtų patvirtinti ir priedėlius. Nes dėl 3 straipsnio mes tiktai priėmėm sprendimą įrašyti pirmą ir antrą priedėlius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, priedėliai yra išdalinti ir mes priėmėm visą jūsų siūlomą 3 straipsnio redakciją, taip pat ir dėl pirmoje dalyje nurodytų priedėlių.

J.ŠIMĖNAS. Tuomet sutinku.

PIRMININKAS. Priimta, ką jūs siūlėt, kas susiję su 3 straipsniu.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu pasakyti porą motyvų už. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto vienas pagrindinių aplinkosauginių įstatymų yra Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Mes puikiai žinome, kiek turėdavome problemų, kai ne laiku būdavo atliekamas arba neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas, būdavo investuojamos lėšos į kai kuriuos objektus, pasirodo, kad investicija buvo padaryta veltui. Šiuo atveju šio įstatymo priėmimas užkirs kelią piktnaudžiavimui, nereikalingoms investicijoms ir visiškai atitinka Europos Sąjungos aplinkosaugos strategijos pagrindines nuostatas. Kviečiu balsuoti visus už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas tikrai reikalingas. Yra labai svarbu ne tik, kad jis yra mūsų priimtas, bet labai svarbu, kaip jis bus įgyvendinamas. Sveikindamas Seimą su priedėlių patvirtinimu, noriu pasakyti tai, ką praeitą kartą pasakė viceministras, kad tie priedėliai bus keičiami ir jie bus keičiami ne tik pas mus, bet ir Europos Sąjungoje ir visą laiką mes tą įstatymą turėsime vilkti į dienos šviesą. Matyt, Seimas neturi ką veikti.

Paprasčiausiai tuos dalykus gali operatyviau atlikti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2004(2*) (priėmimo tęsinys)

Su juo susijęs Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2004(2). J.Šimėnas kviečiamas į tribūną. Priėmimas.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, noriu priminti, kad ketvirtadienio posėdyje mes pastraipsniui esame priėmę šį įstatymą. Liko tik balsuoti už visą įstatymą. Vakar gavome kai kurių Teisės departamento redakcinių pastabų. Aš manau, kad tai yra redakcinės pastabos, į kurias būtų galima atsižvelgti priėmus šį įstatymą. Kviečiu balsuoti už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip, tai, kaip jūs minėjote, yra lydintis, bet jis papildo būtent planuojant. Ypač tai yra susiję su teritorinių institucijų veikla. Aš kaip tik toms pataisoms ir pritariu, tuo labiau kad iš tikrųjų dar labai lengvabūdiškai atliekami kai kurie ir ūkiniai, ir kitokie technologiniai veiksmai, darbai. Manau, kad atsižvelgdamas į prieš tai priimtu įstatymu patvirtintą sąrašą šis įstatymas papildo, jog reikia reguliuoti ir vietos savivaldos institucijų veiklą, todėl pritariu ir siūlau priimti šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš kalbėsiu kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Mūsų komitete šis įstatymas buvo dorai, sakykim taip, “iškedentas”, apsvarstytas ir buvo pritarta šiems papildymams. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kolegos, jeigu nėra oponuojančių, aš kviesčiau jus savo pritarimo choru nedemonstruoti, nes įstatymas ir taip bus priimtas. Jeigu yra oponuojančių, aš suprantu, reikia argumentuoti, kodėl reikia tą įstatymą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs siūlote varžyti kolegų, norinčių paremti projektą, teises?

A.SAKALAS. Aš nesiūlau varžyti, aš siūlau patiems kolegoms susivaržyti ir taupyti Seimo laiką.

PIRMININKAS. Kas čia savo noru varžysis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Registruojamės. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas?

53 – už, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1998(2*). Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas Nr.P-1999(2*). Vietinių rinkliavų įstatymo 2 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2000 (svarstymas)

Dabar pradedame svarstyti trijų įstatymų grupę – 1-4a, 1-4b, 1-4c. Tai Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1998(2), Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas Nr.P-1999(2) ir Vietinių rinkliavų įstatymo 2 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2000. Kviečiu į tribūną J.Galdiką – pagrindinio komiteto pranešėją.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, kad šis projektas, kurio pateikta nauja redakcija, yra bendro darbo rezultatas. Šio darbo iniciatorius buvo Seimo narys ponas J.Šimėnas, kuris pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, po to dėl jo pasiūlymų savo nuomonę pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal Seimo statutą ir pasiūlius mūsų Teisės departamentui buvo suformuluotas galutinis variantas, tiksliau, nauja šio įstatymo redakcija, kuri jums yra pateikta ir kurią mes svarstome.

Biudžeto ir finansų komitetas ilgokai svarstė šį įstatymą, nes jis susijęs ne tik su aplinkosauga, bet turi ir finansinę dalį, kadangi vienas iš lydimųjų įstatymo projektų yra dėl specialaus fondo įkūrimo.

Turėčiau pasakyti, jog nepaisant to, kad buvo svarstoma gana ilgai, Teisės departamentas pateikė savo nuomonę, savo pastabas tiktai vakar po pietų. Pataisos yra gana rimtos ir, sakyčiau, plačios, todėl Biudžeto ir finansų komitetas kol kas negalėjo į jas atsižvelgti. Antras dalykas, manau, taip pat labai svarbus, kad Aplinkos apsaugos komitetas irgi tiktai vakar vakare pateikė savo siūlymus, susijusius su šiuo įstatymo projektu, todėl Biudžeto ir finansų komitetas neturėjo galimybės juos apsvarstyti.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jų nėra užregistruota.

J.GALDIKAS. Aš turiu užregistruotus balandžio 18 d.

Kadangi Aplinkos apsaugos komiteto siūlymai yra taip pat užregistruoti, o mūsų komitetas jų nesvarstė, pagal Statutą aš prašyčiau padaryti svarstymo pertrauką, kad komitetas galėtų apsvarstyti šiuos siūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto pranešėjo siūlymui – po kalbos, žinoma, jeigu kalbėtų Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas, daryti svarstymo pertrauką, kad pagrindinis komitetas galėtų įvertinti papildomo komiteto siūlymus. Apgailestauju, kad mes stringame dėl tokių iš esmės techninių dalykų, kad nėra visiškai normalaus dalykinio komitetų kalbėjimosi ne plenarinių posėdžių salėje. Kas kalbėtų Aplinkos apsaugos komiteto vardu? A.Vaišnoras. Kviečiu į tribūną. Kolegos, diskusija.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, ypač mokesčio už aplinkos teršimą tara (pakuote) tarifai, yra labai svarbūs, jeigu mes norime apsišvarinti šiek tiek daugiau negu šiuo metu sugebame. Aš galvoju, kad išties šis įstatymas nėra labai parankus nei gamintojams, nei eksportuotojams, tačiau yra problema, kad visose Lietuvos pakelėse pilna šiukšlių. Ne tik pakelėse – grioviuose, prie upių ir taip toliau, ir taip toliau. Aš manau, kad tas įstatymas leistų veikti ir privačiu atliekų tvarkymu užsiimantiems žmonėms. Jie būtų skatinami ir atsirastų tas mechanizmas, kurį jau seniai turi kitos Vakarų Europos šalys, Europos Sąjungos šalys ir mūsų kaimynai. Turi latviai, turi estai, tik vienintelė Lietuva neturi mokesčio už teršimą taros pakuote. Aš manau, kad lobistiškai, negerąja prasme jis buvo stabdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, nes už šitą įstatymą, jeigu aš neklystu, mes jau kariaujam nuo anos kadencijos vidurio, eina turbūt 4, 5 ar 6 metai. Tai aš sveikinu visus, kurie prisidės prie šito įstatymo priėmimo. Dėl to, kad nėra galutinai mūsų komiteto nuomonė suderinta su Biudžeto ir finansų komiteto nuomone. Mūsų siūlymai buvo pateikti, bet jie nebuvo pateikti techniškai tvarkingai, bet čia mums nedaug laiko užsiims. Trečiadienį mes galėsim šiuos dalykus suderinti, o ketvirtadienį, manau, galėtume galutinai priimti įstatymą. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šito labai svarbaus įstatymo ir ypač J.Šimėnui, kuris inicijavo jį, nes Vyriausybė pernai buvo atsiuntusi savo oficialią nuomonę, kad jo iš viso nereikia. Taip komitetas ir Seimas padarys dar vieną gerą žingsnį saugant Lietuvos aplinką ir sveiką aplinką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendruoju sutarimu ir padaryti svarstymo pertrauką? J.Listavičius nori kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dėl papildomo komiteto galima buvo tai padaryti ir kur kas anksčiau. Kaip ir minėjo pagrindinis pranešėjas, yra Teisės departamento kai kurių išvadų. Jeigu papildomo komiteto siūlymai neprieštauraus Vyriausybės pateiktoms anksčiau ir patvirtintoms nuostatoms, tai mes šitą klausimą iš tikrųjų išspręsim greitai. Tačiau jeigu čia bus siūlymų, kurie prieštarauja Vyriausybės patvirtintiems, tada reikės ilgiau vargti. Todėl aš pritariu pertraukos darymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu šiuos projektus Nr.P-1998, Nr.P-1999 ir Nr.P-2000, nors jis pasiūlytas atmesti, svarstysime tada, kai pagrindinis komitetas išnagrinės per vėlai gautas papildomojo komiteto – Aplinkos apsaugos komiteto pastabas. Kolegos, komitetų pirmininkai ir komitetų nariai, papildomasis komitetas turi stengtis išnagrinėti projektą iki pagrindinio komiteto svarstymo. Aplinkos apsaugos komitetas pusę metų nieko nedarė ir tik tada, kai apsvarstė pagrindinis komitetas, atsiranda papildomojo komiteto pastabos. Kolegos, aš atkreipiu kategorišką dėmesį į komitetų pirmininkų atsakomybę dėl mūsų sutartinio darbo.

Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2230(2*) (svarstymas)

1-5 Nr.P-2230. Ar J.Valatka jau dalyvauja posėdyje, galime pradėti svarstyti? Galime pradėti svarstyti – Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2230. Teikėjai- K.Glaveckas ir K.Trapikas. Tribūnoje Ekonomikos komiteto pranešėjas J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas labai trumpas, yra siūloma… Aš tik priminsiu, kas yra įstatymo fabula. Yra siūloma, kad Lietuvos Respublikos Seimas kartu su biudžetu tvirtintų ir investicijų programą. Mūsų komitete pakankamai detaliai tai buvo išnagrinėta. Yra šiokių tokių klausimų – programos pateikimo forma ir būdai. Bet aš manau, kad Vyriausybė vis dėlto ras formą ir būdus, o galutinis tvirtinimas turi būti Seime. Manau, kad autorių, kurie yra centristai – K.Glaveckas ir kolega K.Trapikas, iniciatyva visiškai tinkama ir galima ją palaikyti. Ekonomikos komitetas apsvarstė, kaip sakiau, ir faktiškai vienbalsiai balsavo už. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tikrai reikėtų pritarti po svarstymo, nes investicijų problema yra pati svarbiausia, ypač kai naudojamos skolinamos lėšos. Ir jeigu mes su biudžetu netvirtiname investicinių programų, o tik nustatom bendrus limitus, tai tada biudžetas praranda pačią svarbiausią savo funkciją – kapitalo formavimo ir darbo vietų kūrimo problemos sprendimo funkciją. Aš pritarčiau, kad Seime tas klausimas būtų nagrinėjamas ir tvirtinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymas vertas dėmesio, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į ką kitą, kad valstybės investicijų programos finansavimas yra susijęs su valstybės biudžeto nepaprastosiomis išlaidomis ir paskolomis, gautomis valstybės vardu arba su valstybės garantija. Iš paminėto išeitų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės investicijų programa turėtų būti vienas iš dokumentų, teikiamų Lietuvos Respublikos Seimui kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo projektais. Deja, jeigu pažiūrėsime į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 19 straipsnį, ten mes valstybės investicijų programos nerasime. Siekiant išspręsti nevienašališkai, o kompleksiškai klausimą, greta šito įstatymo projekto, kadangi dabar yra pateiktas tik Biudžetinės sandaros įstatymas , todėl atskiro projekto nereikėtų, bet reikia teikti siūlymą, kad 19 straipsnis būtų papildytas būtent šita dabar siūloma nuostata. Ir padarę pataisymus ne vien tik Investicijų įstatyme, bet ir papildę Biudžetinės sandaros įstatymo 19 straipsnį, mes tikrai išspręstume kompleksiškai. Todėl dar kartą kartoju, kad aš ne prieš šitą, bet jis turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2230(2).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-2464 (pateikimas)

Kolegos, dabar persikeliame į rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-2464. Pateikimas. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektą parengė Valstybės kontrolė. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³, 172¹³ ir 188³ straipsnius Valstybės kontrolė nagrinėja administracinių teisių pažeidimus, susijusius su viešojo pirkimo tvarkos pažeidimu, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimais, taip pat su kliudymais Valstybės kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymo bylas.

Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tai yra 15 straipsnis, nustato, kad tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Valstybės kontrolei pagal šio straipsnio trečiąją dalį suteikta teisė perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. Taigi Valstybės kontrolė neturi įgaliojimų skirti administracines nuobaudas minėtiems asmenims pagal išvardintus straipsnius ir išvardintų straipsnių taikymas kitų institucijų atžvilgiu turi nelygiareikšmiškumo elementų. Todėl siūloma siekiant suvienodinti biudžetinių įstaigų vadovų atsakomybę už išvardintus pažeidimus papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmąją dalį. Anksčiau išdėstytų klausimų teisinis reglamentavimas iki šiol nebuvo veiksmingas, o priėmus šio įstatymo projektą laukiama pozityvių rezultatų. Kitų teisės aktų priėmus teikiamą įstatymo projektą nereikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Nori paklausti 2 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar išvardinti papildomi administraciniai teisės pažeidimai yra nepakankamai reikliai vertinami tų tarnybų, kurios tiesiogiai atsakingos už jų šalinimą, kad juos reikia akcentuoti šiame įstatymo projekte? Juk kiekvienas pagal savo, kaip sako, teises ir pareigas tai turėtų daryti. Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Valstybės kontrolė yra pateikusi medžiagą, iš kurios matyti, kad labai dažnai šie pažeidimai yra užglaistomi ir į juos nereaguojama. Todėl, kaip minėjau, siekiant lygiateisiškumo, visiems atsakingiems pareigūnams sąlygos turėtų būti vienodos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą Valstybės kontrolė turės teisę skirti administracines nuobaudas tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams, į pratybas pašauktiems atsargos kariams ir vidaus reikalų pareigūnams. Administracinė nuobauda susijusi ne tik su jos skyrimu, bet ir su jos išieškojimu. Tai yra įgyvendinimas. Jeigu iš atsargos kareivių, vidaus reikalų pareigūnų išieškojimas yra realus, tai norėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, iš kokių lėšų administracinę nuobaudą gali sumokėti tikrosios krašto apsaugos tarnybos karys? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Jūsų klausimas iš tiesų yra aktualus ir sudėtingas. Aš manau, kad šitą tvarką atskirame akte turėtų numatyti Valstybės kontrolė kartu su šitomis išvardytomis institucijomis.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kadangi nėra oponuojančių, tai aš pritariu ir neargumentuoju kodėl.

PIRMININKAS. Tai ar verta tada apskritai kalbėti? Labai atsiprašau, kolega. Bendruoju sutarimu pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektui Nr.P-2464. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime gegužės 25 d.

Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2465 (pateikimas)

Ir dar vienas rezervinis projektas Nr.P-2465 – jį pateikia A.Raškinis – Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, kolega.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, praeitų metų rugsėjo 21 d. mes, Seimas, priėmėme Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą. Šio įstatymo preambulėje sakoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas, konstatuodamas, kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus, pripažindamas, kad tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą, priima šį įstatymą.

Iš tikrųjų mūsų Seimas, priimdamas šį įstatymą, padarė labai didelį ir svarbų darbą, nes, šiaip ar taip, Lietuvoje vyksta nepaprastai svarbūs pakitimai. Mes orientuojamės į gyvenimą Europos valstybių bendrijoje ir šioje bendrijoje mes būsime įdomūs ir reikšmingi tik dėl savo nacionalinio savitumo. Todėl labai svarbu, kad ir įstatymais, ir struktūromis Lietuva centralizuotai ir tvarkingai vykdytų savo nacionalinės etninės kultūros, savo tautinio identiteto politiką. Tuo mes būsime įdomūs ir patrauklūs Europoje.

Žinoma, etninė kultūra yra tarpžinybinė sritis. Čia mes turime ir mokyklų, kuriose tie dalykai vyksta, reikalus, turime ir regionus, apskritis ir rajonus, kuriuose yra vietinė etninė kultūra. Regionuose mes turime Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkų draugijas, kurios veikia ir išreiškia regioninę politiką. Mes turime mokslinius tyrimus, galų gale kariuomenėje etninės kultūros politika irgi yra reikšminga.

Šitame kontekste labai svarbu, kad įvairių žinybų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su etnine kultūra, veikla vyktų centralizuotai, kita vertus, kad ta centralizuoto ir koordinuoto jų vyksmo politika būtų koordinuojama ir su Europos Sąjungos struktūromis, kurios taip pat labai suinteresuotos ir daug dėmesio skiria etninei kultūrai.

Kai mūsų komitetas rengė šį įstatymą, mes supratome, kad labai svarbu turėti tokią instituciją kaip Etninės kultūros globos taryba, kuri būtų valstybės patarėjas ir ekspertas šiais klausimais ir kuri galėtų koordinuoti įvairių žinybų veiklą. Tačiau priimant šį įstatymą kai kurie mūsų kolegos manė, kad tai yra daugiau vykdomoji, o ne politikos priežiūros ir ekspertizės funkcija, ir jiems spaudžiant buvo pasiekta, kad ta taryba būtų įkurta prie Vyriausybės. Vyriausybė iki spalio 1 d. buvo įgaliota pagal Seimo parengtas nuostatas tarybą patvirtinti. Tačiau pasitvirtino mūsų Seimo komiteto būgštavimai, jog žinybos yra tokios galingos, kad iš esmės per pusę metų Vyriausybei ir Kultūros ministerijai taip ir nepavyks įsteigti tos tarybos. Buvo bandoma tarybą padaryti arba ministerijos padaliniu, arba apskritai jos įgaliojimus sumažinti iki neveiksmingo patariamojo organo. Iki šios dienos ji nepatvirtinta. Aš kalbėjausi ir su kolega J.Razma, kuris buvo Vyriausybės paskyrimo iniciatorius, ir su ministru, ir burna išdžiūvo stengiantis, kad ta taryba būtų patvirtinta. Dabar praėjo pusė metų ir aiškiai matyti, kad iš tikrųjų žinybos, kurios nenori, kad būtų žinomi jų finansai, kurios nenori, kad jų veikla būtų koordinuojama, kurios nenori paklusti valstybinei etninės kultūros politikai, deda visas pastangas, kad tokios institucijos nebūtų.

Kolegos, nieko daugiau nebeliko, kaip tik pabandyti atkurti pirminį mūsų Seimo komiteto požiūrį, kad tokia taryba turėtų būti tvirtinama Seimo. Finansų klausimo nekyla, nes tiek ten, tiek ten reikia tų pačių pinigų, tik svarbu nustatyti, kas steigėjas. Todėl aš ir siūlau paspartinti šį dalyką, atkurti pirminį tekstą ir steigėju padaryti Seimą. Tam ir reikia tokios trumpos pataisėlės. Atsiprašau už tokį ilgą paaiškinimą, bet manau, kad tai yra pakankamai svarbus dalykas, kad mes tai suprastume ir padarytume. Dėkoju.

PIRMININKAS. 5 klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar neužtektų parlamentinės kontrolės, kurią būtų galima akcentuoti nuostatuose, o ne Seimui priskirti atsakomybę už jam nebūdingas funkcijas? Ir kaip numatoma spręsti tarybos finansavimo klausimą? Ačiū.

A.J.RAŠKINIS. Čia iš tikrųjų nereikės papildomo finansavimo, nes, kaip dabar numatyta, taip ir liks Seimui. Turi būti pirmininkas, sekretorius ir patarėjas. Trys darbuotojai, kurie darys tą dalyką. Tačiau čia, kolega, neužtenka parlamentinės kontrolės, nes tai yra koordinavimo funkcija. Šiandien mes klausysime mūsų kolegės D.Mikulėnienės ataskaitos apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbą. Kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra už mūsų tautinį identitetą, svarbi, atsakinga institucija… taip ir už etninę kultūrą. Čia turi būti siūlomi ir teisės reguliavimo aktai, čia turi būti ne tik priežiūra, bet ir koordinavimas programų, kurios vyksta, čia turi būti ir tarpregioninių veiksmų koordinavimas. Iš tikrųjų tai yra kur kas platesnė politikos formavimo, koordinavimo ir ryšių su Europos struktūromis funkcija šiai institucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, savo aiškinamajame rašte jūs nurodote, kad Etninės kultūros globos tarybos steigimui yra didelis įvairių žinybų pasipriešinimas. Noriu paklausti, kuo grindžiamas toks pasipriešinimas ir, antra, kokios konkrečiai žinybos neleidžia įgyvendinti prieš šešis mėnesius priimto įstatymo? Ačiū.

A.J.RAŠKINIS. Aš apie tą pasipriešinimą sprendžiu iš tokio pavyzdžio. Teisingumo ministerija atsiunčia savo rekomendaciją, jog prie Vyriausybės steigiama Etninės kultūros globos taryba turi būti juridinis asmuo, po to kažkas įvyksta ir ji po mėnesio siunčia kitokį pranešimą. Tokiu būdu visą laiką vyksta užvyriausybiniai judėjimai, kuriais vienais, kitais ar trečiais būdais stengiamasi stabdyti arba sumažinti (…) įtaką. Per pusę metų iš esmės nepavyko jos įsteigti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielasis bičiuli, aš nepaprastai pritarčiau…

PIRMININKAS. Klausimas.

E.ZINGERIS. …(nekomentuokit, būkit geras) tokio dalyko įkūrimui prie Seimo, bet aš kartu galvočiau ir norėčiau jūsų paklausti. Jūs turite galvoje etninę kultūrą. Lietuvoje 700 metų buvo labai daug istorinių etninių kultūrų. Ar šiame žodyje turima erdvės visoms Lietuvos istorinėms etninėms kultūroms?

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega.

A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų, kolega, kai šis įstatymas buvo rengiamas, buvo kalbama apie lietuvių etninę kultūrą. Mes nekalbame apie tautines mažumas, arba, kaip yra sakoma, nevalstybines kultūras, tai yra kitų įstatymų reikalas. Šiuo atveju turima omeny lietuvių etninė kultūra. Apie tą dalyką mes diskutavome ir mes suprantame, kad tautinių mažumų etninė kultūra (arba, sakykim, ne tik mažumų, apskritai istoriškai buvusių) taip pat gali sulaukti savo specialaus teisinio reglamentavimo, bet tuo tarpu Tautinių mažumų įstatyme tie dalykai sprendžiami.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš atsiprašau, netyčia paspaudžiau.

PIRMININKAS. Nieko, būna. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ačiū. Kai kas jau klausė ir aš girdėjau jūsų atsakymus, tačiau labai abejoju. Kaip jums atrodo, paskutinis redakcijos sakinys, kad taryba sudaroma ir veikia pagal patvirtintus nuostatus. Tartum savaime turėtų susidaryti ši taryba ir pati veikti. Nors tuos nuostatus ir sudėtį turėjo tvirtinti Vyriausybė, kodėl vis dėlto nebuvo pasiekta, kad būtų įvykdytas įstatymo reikalavimas? O šiuo atveju paprasčiausiai, jeigu bus atskaitinga Seimui, ta taryba veiks savaime. Kas bus tas smagratis, kuris privers veikti: ar komitetas, ar Vyriausybė?

A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų čia yra tik atkurtas pirmasis tekstas, kolega Sabuti. Kai praeitą rugsėjį pateikėme įstatymą, buvo pateiktas ir įstatymas, ir nuostatų projektas. Iš tikrųjų galbūt ir dabar reikėjo pateikti nuostatų projektą, bet tai galima padaryti labai greitai. Jisai yra derintas Vyriausybėje, nuostatų projektas kelis kartus buvo (…), bet yra parengtas priimtinas variantas, jį būtų galima priimti tokį patį.

Atsakysiu į antrąjį klausimą. Ši taryba veiks lygiai taip pat, kaip veikia Mokslo taryba, kuri Seimui atskaitinga, kaip veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip Paminklosaugos komisija, kaip Nacionalinė sveikatos taryba. Mes turime daug būtent tokio tipo institucijų, kurios yra ne vykdančiosios, bet politiką padedančios formuoti… valstybės ekspertai ir valstybės padėjėjų koordinatoriai. Ir čia lygiai tokio paties tipo institucija. Juo labiau jeigu ji veiks prie parlamento, tai yra kur kas demokratiškesnis veikimo būdas, ji yra ir pozicijos, ir opozicijos, ir Vyriausybės atstovų, ir kitų parlamentarų akivaizdoje. Iš tikrųjų visi visuomenei atstovaujantys parlamentarai ją prižiūri, jai atsiskaito. Iš esmės Europos Taryboje taip pat yra labai reglamentuojama, kad tai būtų parlamentinės struktūros, nes tai yra kur kas demokratiškiau, nes vyriausybiniai parašai yra tiktai vienos valdančiosios pusės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš nelabai norėčiau pritarti ta prasme, jog čia mes brendame į biurokratijos liūną. Sudaroma taryba, kuri bus dar viena sudėtinė tarnybos dalis ir dar net atskaitinga Seimui. Galėčiau tik pritarti, kad Seimas patvirtintų nuostatus, jeigu šito nesugebėjo padaryti kiti. Bet kad būtų atskaitinga Seimui ir Seimas rūpintųsi šia veikla, man atrodo, yra kitų būdų, nebūtina vien dėl to keisti ir Valstybės tarnybos įstatymą. Aš labai skeptiškai žiūriu į tokias pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Manau, kad pateikimo stadijoje mes tikrai turėtume pritarti šiam teikiamam projektui, o svarstymo stadijoje galėsime pasikeisti nuomonėmis. Bet, kolegos, ar mes neprisimename, kaip jau keletą metų mūsų Nacionalinė sveikatos taryba čia mums padaro nuostabias ataskaitas, iš kurių matyti, kad vis tiktai yra žmonių, kurie nebūdami nei institucinėse struktūrose, nei Seime sugeba daryti valstybei, vadinkime, politikos poveikį. Aš to paties laukiu ir iš šios tarybos, kuri galėtų būti, kaip čia buvo teikta projekte, ir ji nebūtų atskaitinga siaurai žinybingai vienai ministerijai arba Vyriausybei, o tiesiog atspindėtų nacionalinės etninės politikos problematiką ir kryptis bei jas pateiktų Seimui. Tai būtų mūsų etninės kultūros dalykų pakylėjimas į patį aukščiausią lygį. Manyčiau, kad prieštarauti pateikimui jokiu būdu negalima.

PIRMININKAS. Ar bendruoju sutarimu galime pritarti pateikimui, ar ne? Galime, nors skeptiškas požiūris, matyt, yra ne vienas. Taigi bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2465. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagrindinis. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstytų? Papildomasis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime gegužės 25 dieną.

Bevariklio transporto įstatymo projektas Nr.P-2467 (pateikimas)

Ir dar, kolegos, vieną rezervinį klausimą spėsime pateikti. Tiktai vieną. Kviečiu į tribūną rezervinio trečiojo klausimo pranešėją, pateiksiantį projektą Nr.P-2467 – Bevariklio transporto įstatymo projektą. J.Šimėnas. Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką bevariklis transportas.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, šeštadienį perskaičiau laikraščiuose įvairių publikacijų apie Seimo narių automobilius, todėl šis įstatymas turbūt galėtų būti taikomas ir mums, Seimo nariams, nes ateityje galėtume labai efektyviai naudotis ir bevarikliu transportu. O jeigu kalbėtume rimtai, šis įstatymas yra visuomeninių organizacijų daugelio metų veiklos rezultatas. Įstatymo projektą rengėme beveik ketverius metus. Buvo įvairių variantų. Buvo siūlomas iš pradžių dviračių įstatymas, paskui – biotransporto įstatymas. Galutinai suderinę su kalbininkais ir iš esmės su tomis nuostatomis, kurios yra numatytos šiame įstatyme, padarėme išvadą, kad tai turėtų būti Bevariklio transporto įstatymo projektas. Šis įstatymas turėtų būti priimtas (būtų gerai, kad būtų priimtas) šioje pavasario sesijoje dar ir dėl to, kad šiuo metu yra svarstomos naujos kelių eismo taisyklės arba Kelių eismo įstatymas, kuriame turėtų būti numatytos ir tos nuostatos, kurios yra numatytos šiame įstatyme. Mes įstatymo projektą jau esame išsiuntę Kelių policijai, kad jie pasižiūrėtų, kaip integruoti bevariklį transportą į mūsų visą transporto sistemą.

Šio įstatymo projekto tikslas yra siekti teisiškai reglamentuoti valstybės gyventojams svarbios transporto rūšies – bevariklio transporto – padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros sąlygas, bendrus reikalavimus bevariklio transporto infrastruktūrai projektuoti, statyti, eksploatuoti Lietuvos Respublikoje. Keletas momentų iš paties įstatymo, kaip mes suprantame bevariklio transporto vietą bendroje transporto sistemoje. Bevariklis transportas ekonomiškas – nenaudoja degalų, ekologiškas – neteršia aplinkos, humaniškas – nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams, sveikatinantis – reikalauja fizinio aktyvumo, yra universali susisiekimo transporto ir aktyvaus poilsio priemonė. II skyriuje mes numatėme, kokia turi būti pagrindinė bevariklio transporto infrastruktūra ir jos plėtra. Iš to aš paminėčiau keletą svarbiausių – tai žaliakeliai – savarankiškos, atskirtos nuo automobilinių kelių bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos, dviračių takai šalia kelių arba gatvių, dviračių juostos važiuojamojoje kelio dalyje ir taip toliau.

Savaime suprantama, kad bevariklio transporto infrastruktūra taip greitai nebus įgyvendinta, nors ir priimsime šį įstatymą. Todėl mes esame numatę, kad dabartiniu metu dėl lėšų taupymo ir dėl bevariklio transporto infrastruktūros plėtros pagreitinimo pirmenybė teikiama esamai gatvių ir kelių infrastruktūrai panaudoti tokiais būdais: tiesiant bevariklio transporto takų tinklą šalia gatvių, skiriant dviračių juostas, ženklinant jas motorizuoto eismo gatvėse ir jų šaligatviuose pagal dabartines galimybes, įteisinant bevariklio transporto trasas riboto greičio motorizuoto eismo gatvėse. Reikia pasakyti, kad kai kuriuose savivaldybėse tai jau yra pradėta daryti. Pirmavo kažkada Šiauliai, bet po to ten buvo to atsisakyta, dabar Panevėžyje yra bevariklio transporto šiokių tokių trasų. Vilniaus miestas yra parengęs visą bevariklio transporto plėtros generalinę schemą, deja, tai yra nepadaryta, savaime suprantama, dėl lėšų stokos. Todėl šiame įstatyme mes numatome tam tikrą mechanizmą, kaip tos lėšos turėtų būti skiriamos bevarikliui transportui inicijuoti arba plėtoti. Savaime aišku, kad įstatyme numatyti ir eismo saugumo principai, kas užtikrina eismo saugumo kontrolę.

Baigdamas trumpą pateikimą kartu norėčiau pasakyti ir pasididžiuoti, kad Lietuvos dviratininkai, kaip žinote, užima aukščiausias vietas pasaulio pirmenybėse. Norėčiau pakviesti į šiandien 14 val. III rūmų antrojo aukšto fojė atidaromą taikos žygio “Aplink pasaulį” parodą. Kviečiu visus solidarizuotis su dviratininkais, su taikos misija apkeliavusiais aplink pasaulį (iš tikrųjų tai – be galo įdomus žygis), ir bent pusvalandį pabūti kartu.

PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių klausti. Kolegos, dėl Bevariklio transporto įstatymo projekto nori paklausti 8 Seimo nariai.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, jūs mokėtės fizikos, ir gerai mokėtės, todėl tikriausiai galėtumėte pasakyti, kad transporto be variklio nėra, kad yra transportas, atsiprašau, transportas, aš manau pono A.Vidžiūno piktą akį, varomas mechaniniu arba biologiniu varikliu. Jūs rašote, kad variklis turi būti, o toliau kalbate daugiausia apie dviračius. Gal vis dėlto reikėtų patikslinti, ką jūs turite galvoje, kokią transporto rūšį, ypač kai ten viename iš straipsnių numatytos lengvatos už transporto priemonių remontą, pardavimą – įvairios finansinės lengvatos. Čia jau būtų pono J.Listavičiaus ūkis. Tai dabar aš jūsų ir paklausčiau. Vadinasi, riedučiai, slidės, rogutės, pačiūžos taip pat turės būti remontuojami su tam tikromis lengvatomis pagal jūsų siūlomą įstatymą? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės jūs beveik pritarėte mano minčiai, kad bevariklio transporto priemonėms remontuoti turėtų būti taikomos mokestinės lengvatos. Čia dar numatyta viena mokestinė lengvata ir vienetinių transporto priemonių gamintojams. Vienetiniu, bet ne pramoniniu būdu gaminantiems gamintojams. Iš tikrųjų, pradėdamas pateikti šį įstatymą, sakiau, kad mes turėjome keblumų dėl įstatymo pavadinimo. Šiuo metu, jeigu pažiūrėtume į sąvokas, kas yra bevariklis transportas, matytume, kad užrašyta: “bevariklis transportas – tai žmonių važiavimas ir jų bei nedidelių krovinių pervežimas, naudojant bevarikles transporto priemones”. O kas yra bevariklė transporto priemonė, parašyta pirmojoje dalyje – tai žmogaus raumenų jėga varomas transportas.

A.SAKALAS. Nėra transporto, kuris judėtų be variklio.

PIRMININKAS. Kolegos! Ponas S.Kubiliūnas šiuo klausimu.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 20 straipsnio. Ten yra parašyta, kad dviračių trasomis gatvėse gali važiuoti sulaukę 12 metų, o pėsčiųjų takais – nuo gimimo iki 10 metų. Tai kur dėtis tiems nuo 10 iki 12? Čia turbūt klaida?

J.ŠIMĖNAS. Sutinku su jumis, kad reikėtų paredaguoti.

PIRMININKAS. Gerai, kad prieš pietus, kolegos. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minite, kad papildomos valstybės biudžeto lėšos nereikalingos. Tada kokių lėšų sąskaita būtų įrengtos atskiros kelių dalys, trasos, apsauginės juostos, formuojamos želdinių juostos ir kiti įrenginiai bevarikliam transportui? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Mūsų numatyti trys pagrindiniai šaltiniai. Vienas iš pagrindinių šaltinių, kuris yra skiriamas visų transporto rūšių kelių infrastruktūrai, tai yra šiandien dar galiojantis Kelių fondas. Antras yra savivaldybių gamtos apsaugos fondai, ką, sakykim, šiuo metu sėkmingai daro savivaldybės. Klaipėdos savivaldybė kovo 28 d. priėmė sprendimą skirti 150 tūkst. bevariklio transporto infrastruktūros plėtrai. Tai yra gražus pavyzdys. Trečias pagrindinis lėšų šaltinis galėtų būti savivaldybių biudžetai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Bevariklio transporto? Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, suprasdamas jūsų ir entuziastų elgesį teikiant šį įstatymą, be abejo, pats pritardamas, jog sveikatos požiūriu tai yra vertingi dalykai, noriu paklausti tokio dalyko. Su kokiomis kliūtimis dabar susiduria savivaldybės arba apskritys norėdamos tai daryti be įstatymo?

J.ŠIMĖNAS. Visų pirma yra turbūt du pagrindiniai dalykai, kurie šiandien iš tikrųjų trukdo plėtotis bevariklio transporto sistemai. Viena kliūtis, kad nepakankamas saugumas, t.y. nepakankamai reglamentuota, kokiu būdu turi būti plėtojama bevariklio transporto sistema. Šiuo įstatymu įteisinus tam tikrus kelius, tam tikrą ženklinimą, žaliakelius, kelių dviračių takus, dviračių juostas ir t.t., atsiranda bevariklio transporto dalyviams saugesnės sąlygos. Vienas dalykas.

Antras dalykas, be abejo, yra pinigai. Dėl šio atvejo, jeigu prisimenate, pernai aš pateikiau Kelių fondo įstatymo, rodos, 26 straipsnio pataisą, kur siūliau Kelių fondo metinio biudžeto, metinės sąmatos, 1% pajamų skirti bevariklio transporto infrastruktūrai plėtoti. Tada iš tikrųjų nebuvo pritarta šiai sistemai ir šiandien aš nedrįstu rašyti čia jokių procentų, tačiau siūlau įteisinti būtent Kelių fondo lėšų skyrimą ir bevariklio transporto infrastruktūrai plėtoti. Tokiu būdu atsirastų galimybė planuoti šias lėšas bevariklio transporto infrastruktūrai plėtoti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Mano klausimo jau paklausė. Aš daugiausia dėl pavadinimo, ar tikrai tas pavadinimas tinka? Ar nemano komisija peržiūrėti pavadinimą?

J.ŠIMĖNAS. Aš sutinku svarstyti visus variantus, jeigu jūs pateiksite gana argumentuotai. Mes prie šito pavadinimo dirbome gana ilgai ir priėjome prie išvados, dar kartą sakau, su kalbininkais ir pagal šio įstatymo paskirtį, kad tai racionaliausias pavadinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantamas jūsų siekis teisiškai reglamentuoti žmogaus raumenų jėga varomų transporto priemonių naudojimą, tačiau susipažinus su tekstu, kyla abejonių dėl labai didelio administravimo. Noriu paklausti, ar ne per didelis sureikšminimas, kad į šį darbą įtraukiama Vyriausybė, apskritys, savivaldybės ir net Susisiekimo ministerijoje steigiamas specialus materialinis metodinis informacinis kabinetas. Ar neperlenkta lazda? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Galiu atsakyti labai trumpai. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje vyko daug įvairių seminarų, į kuriuos atvykdavo Skandinavijos šalių atstovai, Olandijos ir kitų valstybių atstovai, kuriuose labai gerai išplėtotas bevariklis transportas. Ypač daug mes gavome patarimų ir ne tik patarimų, bet tiesiog ir įstatymų, kaip tai reglamentuojama, iš Danijos. Mes žinome, kaip išplėtotas šiose valstybėse bevariklis transportas. Mes puikiai matome, kas padaryta gatvėse šiose valstybėse. Mes iš esmės perkeliam tą patyrimą, kuris yra priimtas šiose pažangiausiose, labiausiai nužengusiose šiuo klausimu valstybėse. Jeigu Seimo nariai manys, kad tai yra per daug, tai bus galima svarstymo metu apsvarstyti, eliminuoti arba papildyti.

PIRMININKAS. Seimo nario J.Mocarto paskutinis klausimas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis kolega, aš dėl straipsnio, dėl pagrindinių sąvokų. Bevariklė transporto priemonė – tai priemonė, varoma žmogaus raumenų jėga, atskirais atvejais su pagalbiniu ekologišku varikliu. Ar negalėtumėte išvardinti, kokie tie pagalbiniai ekologiškai švarūs varikliai.

J.ŠIMĖNAS. Mes puikiai žinome, kad žmonės su negalia naudojasi invalidų vežimėliais ir juose daugiausia įrengti elektriniai varikliai. Mes manome, kad šiems žmonėms turi būti taikomos šio įstatymo reglamentuojamos trasos.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame šiam pateiktam projektui. Bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame Bevariklio transporto įstatymo projektui Nr.P-2467. Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis. Svarstysime birželio 6 d., kolegos, plenariniame posėdyje.

Kolegos, dabar pertrauka iki 12.05 val. O į pertrauką šiandien žengiame replikuojami A.Sakalo.

A.SAKALAS. Aš norėčiau pranešti gerbiamiesiems kolegoms ir ypač įstatymo autoriams, kad yra žinomas vienas bevariklinis transportas…

PIRMININKAS. Bevariklis.

A.SAKALAS. Bevariklinis.

PIRMININKAS. Bevariklis.

A.SAKALAS. Taip, tai būtent yra perpetuum mobile. Nežinau, matyt, reikėtų ponui J.Šimėnui daugiau pasiskaityti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viena informacija. Ryšių su Austrijos šalies parlamentu grupė turėjo šiandien su ambasadoriumi F.Haugu susitikti 13.00 val. Kadangi, kolegos, tuo metu bus mūsų interpeliacijos svarstymo įkarštis, planuojamas susitikimo laikas 14.00 val. V.Aleknaitė-Abramikienė perduoda tokį sutarimą su ambasadoriumi F.Haugu. Kolegos, prašau dėtis į galvą. Pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui K.Plateliui (Nr.P-2456)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį, kviečiu registruotis. Registruojamės. Kolegos Seimo nariai, gausūs laisvos ir nepriklausomos spaudos atstovai, svečiai, pradedame nagrinėti grupės Seimo narių interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui K.Plateliui. Mes pradedame gyventi pagal Seimo statuto 221 straipsnį. Iš pradžių interpeliacijos pateikėjų atstovų kalba iki 10 min. Paskui ministro K.Platelio kalba iki pusės valandos. Paskui iki pusės valandos atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tiek bus, ir paskui diskusija. Po diskusijos interpeliaciją gavusio pareigūno žodis ir interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis. Paskui, kolegos, reikia mums susitarti dėl redakcinės komisijos, kuri parengtų nutarimo projektą, dėl kurio bus balsuojama 15.30 val. Kolegos, ypač interpeliacijos atstovai, prašyčiau sutikti, kad tas mūsų sutartas nutarimas dėl redakcinės komisijos paskui būtų priimtas. Dar vieno dalyko prašyčiau, kolegos, – susitarti baigti mūsų procedūras 14.00 val. Arba dirbti per visą pietų pertrauką ir baigti 15.00 val. Aš kviečiu vis dėlto diskutuoti neperžengiant proto ribų ir 14.00 val. skelbti pietų pertrauką, kad redakcinė komisija per pietus galėtų padirbėti. Tai, žinoma, pirma priklausys nuo interpeliuotojų aistros.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną interpeliacijos pateikėjų atstovą Seimo narį J.Karosą. Jums, kolega, kalbėti iki 10 min.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes, 29 Seimo nariai, esam pateikę interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui K.Plateliui. Interpeliacijos tekstas yra išdalintas Seimo nariams ir aš nesiimu nei kartoti, nei komentuoti jo teiginių. Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti su ministro pasirašytu gana plačiu laišku Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Jame ministras pats įvertina, kaip jis sako, savo ir ministerijos vadovybės vadybinio darbo rezultatus ir paaiškina, kad tie rezultatai yra visai ne tokie, negu mano interpeliaciją pasirašę, ir kaip sako ministras K.Platelis, apie profesinį išmanymą postringaujantys Seimo nariai. Tai, kad teikiant ir svarstant interpeliaciją Vyriausybės nariui nuomonės ir vertinimai ne visai sutampa, yra tarytum savaime aišku. Tačiau daug blogiau yra tai, kad tokiuose svarstymuose iškyla pavojus apskritai prarasti supratimą, apie ką čia kalbama. Manau, kad su tuo turėtų sutikti visi, kam užteko jėgų perskaityti tą minėtą ilgą ministro laišką Seimo Pirmininkui.

Norėčiau kiek patikslinti, griežčiau suformuluoti patį mūsų ginčo objektą, kad mes bent truputį suprastume vieni kitus. Noriu akcentuoti, kad mes šiuo atveju svarstome interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui K.Plateliui, todėl ir kalbėkime būtent apie tai. Interviu “Lietuvos aidui” ministras išdėsto tokią savo poziciją. Cituoju: “Pagaliau tai interpeliacija nesusijusi su mano asmeniu. Nemanau, kad manęs asmeniškai labai nemėgsta tas ponas J.Karosas ar dar kas nors”. Citatos pabaiga. Atsiribokim nuo asmeninių santykių, kurie šiuo atveju iš tiesų yra nesvarbūs, tačiau niekaip negalėčiau sutikti, kad ši interpeliacija nesusijusi su pono K.Platelio asmeniu, nes kitaip tektų tarti, kad ministras tai ne asmuo. Nemanau, kad ši frazė – atsitiktinis ministro kalbos netikslumas, greičiau išsakoma pati ministro gynimosi strategija. Ši strategija – tai ministro nusiasmeninimas, kuris nuosekliai realizuojamas politine ir administracine linija. Ministras paprasčiausiai sutapatina save su savo partija, su savo ministerija. Prisipažinsiu, mane nemaloniai nustebino, ne, ne ministro partinė orientacija, mane nustebino ministro įkyrokai demonstruojama partinė ištikimybė. Svarstant K.Platelio, kaip ministro, veiklą, jis laiko svarbiu reikalu pabrėžti, kad jis, K.Platelis, nėra politiškai neutralus, o yra konservatorius ir partijos steigėjas. Po to jis nuolatos primena tamsokus LDDP valdymo metus ir aprašinėja Seimą valdant konservatorių, krikščionių demokratų koalicijai. Ministro mintis aiški: aš ištikimai tarnavau savo partijai, partija dabar turi apginti mane. Šitame kontekste ypač įspūdingas interpeliaciją teikiantiems Seimo nariams ministro sviedžiamas kaltinimas, kad reikšdami nepasitikėjimą jie atlieka politinį veiksmą.

Toliau dar geriau, ministras, žinoma, turi savo ministeriją, kurioje dirba daug žmonių. O pagal ministro logiką, visa, kas daroma ministerijoje, įvairiausiuose jos padaliniuose ir su ministerija susijusiose įstaigose, visa tai yra jau ministro darbo rezultatas. Ir šitas administracinis rezervas yra tiesiog begalinis. Iš tikrųjų, kas imsis skaičiuoti visus šioje institucijoje vykusius posėdžius, priimtus nutarimus, surašytus raštus, formuluojamas programas ir šiaip įvairius gerus sumanymus. Ministrui reikia tik nurodyti ir pasipila ataskaitos apie nuveiktus darbus. Savo ruožtu įvairių ministerijos padalinių ar kitų suinteresuotų įstaigų vadovai ar paraginti, ar savo iniciatyva rašo ataskaitas apie tai, kaip gerai pasirengta švietimo reformai. Žinoma, esant tokiam begaliniam ataskaitų srautui visos realios problemos tiesiog paskęsta.

Vis dėlto grįžkime prie interpeliacijos ministrui K.Plateliui. Interpeliacija yra personalinė, nes ministras tuo ir skiriasi nuo kitų savo ministerijos darbuotojų, kad jis yra atsakingas už principines, esmines jo vadovaujamos ministerijos veiklos kryptis. Taigi šiuo atveju jis atsakingas ir už svarbius dabar daromos švietimo reformos žingsnius.

Mūsų nepasitikėjimą žadina tai, kad ministras šiuo atveju už nieką nesijaučia atsakingas. Cituoju ministro žodžius: “Nesu tos srities profesionalas. Žinoma, kad taip, tačiau kaip tik todėl aš vienas nieko nesprendžiu.” Žodžiu, tai kolektyvinis vadovavimas – vienas nieko nesprendžiu, vienas už nieką ir neatsakau. O kas atsako? Niekas neatsako. Todėl mums atrodo, jog nieko nevertas ministro užtikrinimas, kad “visų reformų įgyvendinimui visiškai pasirengta. Profiliniam mokymui yra pasirengta geriau negu bet kam kitam.” Mūsų, interpeliacijos iniciatorių, nuomonė yra kita: reformai nepasirengta arba pasirengta daugiau kabinetiškai, o ne realiai. Į reformą einama “napoleoniškai”, pagal garsųjį imperatoriaus principą “įsivelsime į mūšį, tada ten bus matyti”. Deja, švietimo reforma ne mūšis, o ponas K.Platelis ne Napoleonas. Taip vykdomos reformos rezultatus nesunku numatyti.

Artėja vasara, nuo rudens prasidės mokymasis pagal naują tvarką, bet kokia ta tvarka bus, kaip ir ką ji palies, tai mažai kas žino. Nedaug apie tai gali pasakyti ir pats mūsų gerbiamas ministras. Jis kalba apie reformos lankstumą. Koks bus tas profiliuotas mokymas, kokios klasės ten paklius, tai esą bus sprendžiama pagal pasirengimo laipsnį. Dar daugiau, ministras sako, kad bus daroma ir išimčių. Kaip, gerbiamieji Seimo nariai, jūs manote, kas tas išimtis darys? Be abejo, darys pats ministras. Beje, LDDP Vyriausybė švietimo reformos dirbtinai neskatino dėl to, kad adekvačiai suvokė realybę ir mūsų valstybės galimybes.

Mūsų negali nestebinti optimistiškas ministro atsakinėjimų į jam reiškiamą interpeliaciją tonas. Jo pasiklausius atrodo, kad švietimo reformos kelias tiesiog rožėmis klotas. Kokių nors esminių sunkumų jis apskritai nemato. Tiesą sakant, jis apgailestauja tik dėl vieno dalyko (cituoju): “Atsakymų į interpeliacijos klausimus žanras neleido išvardyti mūsų visų darbų”. Čia jau norisi paprašyti gerbiamojo ministro: nevardykite visų savo darbų, pasigailėkite mūsų, juk tuomet ir 100 puslapių neužteks! Paradoksas tas, kad Lietuvos vidurines ir aukštąsias mokyklas šiandien krečia finansinis ir ūkinis drebulys, o ministras aiškina, jog viskas gerai, kad interpeliacijoje keliamos problemos išlaužtos iš piršto.

Žinoma, ne ministras kaltas dėl to, kad iš anksto numatytas šis švietimo reformos etapas sutapo su dabartine sunkia valstybės ekonomine būkle. Tačiau būtent ministras pirmiausia sau ir kitiems turėtų atsakyti į klausimą, kokius realius švietimo reformos žingsnius galima žengti dabar, kai yra tik tokios finansinės galimybės. Bet ministras nenori skaičiuoti pinigų, jis nenori kalbėti ir apie milijonines skolas, pavyzdžiui, leidykloms už vadovėlių išleidimą. Jis kalba tik apie šviesias perspektyvas. Jis sako: “į viską bus atsižvelgta, todėl čia tragedijų tikrai nebus”. Mes manytume, kad tragedijos nebus tik pačiam ministrui. Kai profilinis mokymas šį rudenį bus taip sujauktai pradėtas, šios Vyriausybės kadencija eis į pabaigą. Tada jau kitas ministras skėsčios rankomis ir, kaip sakoma, skaičiuos viščiukus.

Negaliu nepasiremti Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos prezidentu ponu A.Valentinu, kuris šia proga Seimui adresuotame kreipimesi aiškina: “Pagrindinis klausimas – ne kas kaltas dėl problemų, bet kas atsakingas už jų sprendimą. Ieškokime ne kaltų, o atsakingų.” Sutinkame su pono prezidento nuomone, bet problema yra ta, kad ministras K.Platelis atsakingas ir nenori, o gal ir negali būti. Nepasitikėdami juo, mes ir ieškome politiko, iš tikrųjų galinčio vadovauti sudėtingai švietimo reformai ir atsakyti už jos vyksmą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išklausėme žinomo politinio kalbėtojo J.Karoso žodį. Dabar kviečiu į tribūną ministrą K.Platelį, kuris su visa ministerijos vadovybe dalyvauja mūsų posėdyje. Kviečiu, pone ministre, jus nenusileisti iki J.Karoso aukštumų, o kalbėti apie savo srities laimėjimus, problemas, darbus, planus, būklę ir kitus dalykus. Taigi kviečiu į tribūną ministrą K.Platelį. (Balsai salėje) Tribūnoje – ministras K.Platelis. Iki pusės valandos, pone ministre.

K.PLATELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! 2000 m. balandžio 4 d. Seime buvo įregistruota interpeliacija man, kurią pasirašė 29 Seimo nariai. 2000 m. balandžio 12 d. Seimo Pirmininkui pateikiau išsamų atsakymą į joje keliamus klausimus. Tikiuosi, esate susipažinę su abiem tekstais, todėl detaliai į kiekvieną klausimą ar priekaištą neatsakinėsiu, juo labiau kad ir man skirto laiko tam neužtektų.

Interpeliacijoje išsakytus teiginius suskirstyčiau į retorinius, sąlyginai teisingus, pseudodalykinius ir klaidinančius visuomenę. Iš pastarųjų išskirčiau vieną melagingą. Daugiausia retorikos interpeliacijos straipsnių preambulėse: esą man trūksta profesinio išmanymo, pasižymiu antidemokratiniu noru valdyti, kabinetiniu darbo stiliumi, nesugebu spręsti materialių švietimo ir aukštojo mokslo problemų, žlugdau bei diskredituoju švietimo reformą ir pan. Į tokius priekaištus savo raštiškame atsakyme stengiausi atsakinėti rimtai, vardindamas ministerijos nuveiktus ir atliekamus darbus, nors to tiesiogiai klausiamas nebuvau. Manau, tai paprasčiausia priešrinkiminė retorika, kurią paneigia mano atsakyme nušviesta dalis Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos.

Sąlyginai teisingi teiginiai konstatuoja visiems žinomus dalykus -vykdant Vyriausybės priimtą antikrizinę programą sumažėjo švietimo ir mokslo finansavimas su visomis to pasekmėmis: mokykloms trūksta kompiuterių, sumažėjo studentų stipendijų fondas, investicinės programos. Visa tai tiesa. Tik noriu priminti, kad sumažėjo ir pats valstybės biudžetas, kurį patvirtino Seimas. Švietimo sistemai finansavimas 2000 m. buvo mažinamas 10%, tarp jų 5% darbo užmokesčiui. Tuo tarpu kitoms sritims – 20%, tarp jų darbo užmokesčiui – 10%. Tad švietimo srities prioritetiškumas išlaikytas. Vykdant 1999 m. biudžetą mūsų ministerija gavo 93,5% planuotų pajamų, t.y. 6,2% daugiau negu realios valstybės biudžeto pajamos ir 5,6% daugiau negu kitos žinybos. Svarstant 2000 m. biudžetą Vyriausybėje, palyginti su pirmuoju projektu, man pavyko papildomai sistemai gauti 3,5 mln. litų.

Niekada neteigiau, kad švietimui ir mokslui skiriama pakankamai lėšų. Pats esu minėjęs astronominius švietimo sistemai atnaujinti reikalingų papildomų asignavimų skaičius, tačiau tenka gyventi pagal išgales. Sprendimais, kurie priimami, siekiama galimai sumažinti neigiamus lėšų stygiaus padarinius. Studentų socialinėms paskoloms 1999 m. buvo skirta 2,5 mln. litų, tačiau jų realiai negauta. 2000 m. 10% stipendijų fondo, arba 9 mln. litų, buvo perkelta į Socialinių paskolų fondą siekiant sudaryti sąlygas studijuoti neturtingų šeimų vaikams. Iš tiesų mokyklose sumažintas papildomo ugdymo valandų skaičius. Mažėjant valstybės biudžetui buvome priversti 5% mažinti darbo užmokesčio fondą.

Svarstant biudžetą Seime atkreipiau Seimo narių dėmesį į tai, kad mokytojų atlyginimas tarifinis, todėl jį mažinti ypač sudėtinga. Būta dviejų galimybių – arba visiems mažinti tarifą, arba papildomo ugdymo apimtis. Mes pasirinkome antrąją, mažesniąją blogybę. Nuo rugsėjo 1 dienos, koreguodami ugdymo planą, ketiname papildomojo ugdymo pamokų skaičių atstatyti, nes tai iš tiesų labai svarbi ugdymo dalis.

Mokyklų delikventiniams paaugliams, tiesa, galėtų būti kuriama ir daugiau. Čia vėl atsiremiame į valstybės finansinę padėtį, netenkinančią nei steigėjų, nei mūsų žinybos norų. Todėl panašius priekaištus pavadinau sąlyginai teisingais ir teigiu, jog tai paprasčiausias politikavimas.

Pseudodalykiniai teiginiai, daugiausia išvardinti raidėmis pažymėtais punktais, parodo apeliacijos autorių nesidomėjimą ir nenorą domėtis švietimo reikalais. Šaudoma arba pro šalį, arba ne į tuos taikinius. Pavyzdžiui, kalbama apie Mokytojų kvalifikacijos institutą, kai tuo tarpu dar LDDP valdymo laikotarpiu jis buvo reorganizuotas į Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutą, o man vadovaujant – į šiuolaikišką Pedagogų profesinės raidos centrą su visa decentralizuota kvalifikacijos kėlimo sistema, geriau tenkinančia pedagogų poreikius. Dalykų ekspertų komisijos nepanaikintos, kaip teigiama, o sujungtos į dalykų bloko ekspertų komisijas. Pedagogikos mokslas nekoncentruojamas Pedagogikos institute, o vykdomas dar šešiuose universitetuose.

Mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistema sukurta dar 1997 metais, o asmens kodų vaikams suteikimo programą vykdo Vidaus reikalų ministerija. Meno mokyklų sistema kol kas nepertvarkoma, o tik atliktas seniai reikalingas jos auditas. Gal ekspertų pasiūlymai ir bus tokie, kurie labiausiai atitiks interpeliacijos autorių norus. Gabumų atskleidimo bei gabių ir talentingų vaikų rėmimo programa parengta dar 1998 metais. Nesant pakankamo finansavimo aktyviai vykdoma kiek galima didesnė jos dalis. Mokyklos nėra nupilietinamos, o atvirkščiai, kuriamas palankesnis psichologinis klimatas, plėtojamas pilietinis ugdymas.

Prie visuomenę klaidinančių teiginių priskirčiau antrojo interpeliacijos skyriaus punktus. Ministras nesiaurina patariamųjų institucijų, o jų narius skiria vadovaudamasis ne partiniu, o kompetencijos, kartais atstovavimo principu. O kaip vertinti teiginį, kad ministerijos kolegija svarsto antraeilius klausimus, o tokios svarbios problemos kaip profiliavimas, mokyklų reforma neretai pamirštamos. Reforma vykdoma ją pamiršus?

Dabartinė Lietuvos mokslo tarybos nuostatų redakcija buvo parengta Seimo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto ir priimta Seimo nutarimu. Aukštojo mokslo įstatymą priėmė Seimas, o jo rengimą dar 1997 metais inicijavo ir jį teikė Seimo Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Europos Tarybos ekspertai jį įvertino teigiamai, Lietuvos Respublikos Prezidento pozicija savo esme nesiskiria nuo Vyriausybės. Žinoma, aš turėjau ir aiškiai išsakydavau savo nuomonę šiais klausimais, bet ar ne per daug mistinių galių norima priskirti ministrui?

Tačiau visus teiginius pranoksta 4g punktas, kuriame teigiama, kad mokytojų atlyginimai mažai didėja. Be abejo, aš sutinku, kad mokytojų, o ypač dėstytojų, atlyginimai nėra pakankamai dideli. Apgailestauju, kad konservatorių mokytojų atlyginimų kėlimo programa dėl valstybės finansinės padėties turėjo nusikelti į ateitį. Tačiau tai, kas padaryta, pranoksta bet kokius lūkesčius. Daugiau nei 50 tūkst. mokytojų korpusui per dvejus metus atlyginimai buvo padidinti per 43%, 1997 m. lapkričio mėn. – 15, 1998 m. rugsėjo mėn. – 15, 1999 m. sausio mėn. – 13. O įskaitant bazinės mėnesinės algos padidėjimą nuo 90 iki 105 Lt, jie išaugo 61,8% ir viršija vidutinio sektoriaus darbuotojo atlyginimą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Opozicija gali nesivarginti primindama man, kad nemaža dalis mokytojų turi pusantro, du krūvius, tai gerai žinome. Tai padidino nacionalinio biudžeto išlaidas maždaug 900 mln. Lt ir šios lėšos steigėjams buvo skirtos. Tegul ekonomikos ekspertai pasako, ar kada nors kurioje nors šalyje tokio didelio sektoriaus darbuotojams per tokį trumpą laiką taip ženkliai buvo padidinti atlyginimai. LDDP frakcija tikriausiai prisimena, kaip savo valdymo laikais padidino mokytojų atlyginimus 10% savivaldybėms neskirdami papildomų lėšų jiems išmokėti. Ne itin atsakingas sprendimo būdas, turėčiau pasakyti.

Kaip melagingą teiginį iš ką tik aptarto bloko noriu išskirti vieną iš 1f punkto. Atsakyme rašiau, kad bibliotekų kolektorius buvo panaikintas dėl ekonominių (sutaupysime per 1 mln. Lt) ir juridinių priežasčių ( personalinė biudžetinės įstaigos įmonė toliau veikti negalėjo). O dėl insinuacijos apie netinkamą privačių ir valstybinių interesų derinimą, turiu pasakyti, kad nei aš, nei mano šeimos nariai neturi jokios bendrovės akcijų, todėl oficialiai prašau interpeliacijos autorių paneigti šį viešai paskelbtą neteisingą teiginį įstatymų nustatyta tvarka.

Švietimo ir mokslo ministerija dirba vadovaudamasi Seimo patvirtinta Vyriausybės programa ir Vyriausybės patvirtintomis šios programos įgyvendinimo priemonėmis. Mūsų veikla orientuota į besimokančiąją visuomenę, mes vadovaujamės dviem principais: ugdymo kokybės ir lygių galimybių. Nuo jų sėkmingo įgyvendinimo priklauso mūsų valstybės ateitis. Jais remiasi kiekvienas mūsų veiksmas. Džiaugiuosi, kad kaip tik dabar vykdomi švietimo kaitos darbai iš esmės kokybiškai pakeis visą švietimo ir mokslo sistemą, leis įgyvendinti šiuos principus.

Su kiekvienu veiksmu susijusios ir lėšos. Opozicija nori įteigti esą aš bandau ką nors įtikinti, jog švietimo sistemoje viskas gerai, o iš tiesų taip nėra. Iš tiesų taip nėra. Savo straipsnyje “Valstiečių laikraštyje” š.m. kovo 7 d. trumpai užsiminiau apie finansinės sistemos būklę ir ją pavadinau grėsminga. Darbo užmokesčio dalis visose išlaidose švietimui nuo 58% 1993 metais padidėjo iki 80% 1998 metais. Ugdymo procesui pradėjo trūkti lėšų. Jų stygius neigiamai veikia ugdymo kokybę. Švietimo įstaigos prasiskolinusios, vienur kitur vėluojama išmokėti ir tuos pačius atlyginimus. Reikia imtis skubių šį procesą stabdančių veiksmų, nes šiuo atveju neveiklumas būtų lygus sistemos žlugdymui. Turiu nuliūdinti savo kritikus – tai teks daryti bet kuriai Vyriausybei ir bet kuriam ministrui. Švietimo ir mokslo sistema – pati didžiausia pagal nacionalinio biudžeto išlaidų struktūrą. 2000 metais jai tenka 2 mlrd. 665 mln. 569 tūkst. Lt., arba 27,3% visų išlaidų. Kaip palyginimą pasakysiu, jog antroje vietoje esančiai socialinei apsaugai skiriama 11,5%. Švietimo sistemai sutvarkyti, mokymo bazei, priemonėms ir visoms kitoms reikmėms apytikriai skaičiuojant papildomai reikėtų 5 mlrd. litų, t.y. dvejų metų nacionaliniame biudžete skiriamų lėšų.

1998 metų duomenimis, švietimui buvo skiriama 6,43% bendrojo vidaus produkto. Tai daugiau už UNESCO rekomenduojamus 6%, kurių mes visada privalome siekti. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių. Galiu nuraminti Seimo narį J.Karosą – aš puikiai žinau, jog mūsų bendrasis vidaus produktas yra nedidelis. Minėdamas jį, turiu omenyje ne “gerą švietimo finansavimą”, o įvairioms sritims tenkančių mūsų valstybės išlaidų proporcijas, kurias pakeisti kitų sričių sąskaita įmanoma tik labai nedaug. Tad, siekdami iš esmės atnaujinti sistemą, pirmiausia turime sustabdyti ekstensyvų plėtojimąsi, pakreipti ją intensyvinimo linkme. Kalbėti vien apie papildomą finansavimą galima tik iki galo nesuvokiant susidariusios padėties arba viliantis, kad kosmetinėmis priemonėmis įmanoma ką nors iš esmės pakeisti.

Ne kartą esu minėjęs itin sumažėjusį mokinių ir mokytojų – 11,8 su vienu bei studentų ir dėstytojų – 7 su 1 santykį mūsų švietimo įstaigose ir kitus sistemos neekonomiškumą liudijančius rodiklius.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į laisvų mokymo vietų skaičių klasėse. Šiandien mes tokių vietų Lietuvoje turime per 287 tūkstančius. Pagal minimalias išlaidas vieno vaiko ugdymui (skirtingose savivaldybėse jos skiriasi) išeitų, kad tuščioms vietoms finansuoti per metus išleidžiame per 465 mln. litų. Žinoma, orientuotis į maksimalų klasių užpildymą nerealu, bet kryptingai dirbant po kelerių metų būtų galima tikėtis bent 200 mln. litų per metus iš šios sumos nukreipti ugdymo procesui finansuoti. Pridėję dar visas galimas papildomas lėšas ir paskolas, galėtume planuoti visos sistemos atnaujinimą per tam tikrą laikotarpį. Investicijos į efektyvias sistemas sparčiai atsiperka, o į neefektyvias susigeria kaip vanduo į smėlį.

Seimo narys G.Kirkilas retoriškai manęs paklausė, ar laikas vykdyti reformas, kai tokia nepalanki šalies politinė ir ekonominė situacija. Iš tiesų politine prasme (šiemet dveji rinkimai) laikas nepalankus. Aš puikiai suprantu kai kuriuos savo bendražygius, į tai atkreipiančius mano dėmesį. Bet nežengti reformų intensyvinimo kryptimi šiandien mes paprasčiausiai nebegalime. Švietimo sistemos stabilumui iškilo rimta grėsmė. Metų pabaigoje padėtis gali tapti dar sudėtingesnė. Tai turėtų atminti kiekvienas, patariantis atidėti reformas geresniems laikams.

Be finansinių, yra aibė kitų nedelsiant spręstinų problemų. Negalime negerinti ugdymo kokybės vykstant valstybinių egzaminų reformai, nerizikuodami dar labiau nutolti nuo lygių galimybių principų. Pagrindinę mokyklą baigiantiems moksleiviams negalima nepasiūlyti palankesnių ugdymo sąlygų vidurinėse mokyklose. Profiliuodami mokymą, negalime bent minimaliai netvarkyti mokyklų tinklo. Įvertinę politinę padėtį, atsisakėme esmingesnės mokyklų tinklo pertvarkos, išdėstydami šį procesą per trejetą metų. Esame išanalizavę padėtį visoje Lietuvoje, tiksliai suskaičiavę dabartinės reformos kaštus. Profiliavimui pasirengta kur kas geriau negu bet kam kitam.

Praeitą savaitę Vyriausybė priėmė visą paketą švietimui labai svarbių dokumentų: profilinio mokymo įvedimo programą, kaimo moksleivių pavėžėjimo programą (jai numatyta skirti 5 mln. litų), mokyklų atnaujinimo programos metmenis. Tad neverta ieškoti nepasirengusių, ko nors dar neišsiaiškinusių, abejojančių. Jų visada buvo ir bus.

Noriu priminti, kaip pernai, likus dviem savaitėms iki egzaminų, Seimo narys V.Andriukaitis per Vyriausybės valandą reikalavo juos atšaukti, o šiemet jau Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimo rezoliucijoje siūlo geriau finansuoti Egzaminų centrą. Malonūs pokyčiai.

Mokymo profiliavimas ir mokyklų tinklo pertvarkymas suplanuotas ne vakar ir ne mano paties. Pagal 1992 metų patvirtintą Lietuvos švietimo reformos programą šie darbai turėjo būti atlikti 1994-1995 metais, bet to neįvyko. Tuo metu valdžiusi LDDP, matyt, nebuvo suinteresuota sparčia švietimo kaita, nors ir nerevizavo Lietuvos švietimo koncepcijos. Radijo diskusijoje su manimi Seimo narys J.Karosas padėkojo Dievui už tai, kad anuomet šie darbai nebuvo atliekami. Norėčiau paklausti, o kam turėtų padėkoti Lietuvos žmonės už pristabdytą pažangą, kaimo moksleiviai – už didėjantį jų ugdymo kokybinį atsilikimą, mokesčių mokėtojai – už ekstensyvėjančios sistemos pravalgytas lėšas? … ar apskritai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo mūsų neapleidžiančiai iliuzijai, kad galima sukurti modernią Lietuvą nekeičiant sovietinės sistemos? Ar tik po dabartiniais interpeliacijos autorių raginimais neskubėti neslypi noras dar kartą sustabdyti pažangias permainas ir neleisti atsigauti švietimo sistemai ir visai šalies ekonomikai?

Vykdydami reformą, ypač didelį dėmesį skiriame kaimui. Skeptikai buvo neteisūs – dešimtmečio pagrindinio mokymo įvedimas buvo sėkmingas. Į mokyklas grįžo daugiau kaip 9 tūkst. moksleivių. Stiprinsime pagrindines mokyklas kaip kaimo kultūros židinius ir plėtodami optimalų jų tinklą sustabdysime dvasinį ir fizinį kaimo irimą. Kaimo vaikams vidurinis mokslas netaps sunkiau prieinamas.

Mes nepritariame tam, kad kurios nors pakopos moksleiviai gyventų atskirai nuo tėvų. Visi tolėliau gyvenantys turi būti nuvežami į mokyklas specialiuoju transportu. Lėšos transportui, vežančiam moksleivius į profilines mokyklas, yra numatytos. Tačiau tai tik pirmas žingsnis aprūpinant specialiuoju transportu visus nuo seno į mokyklas važinėjančius moksleivius.

Apie kaštus neverta kalbėti. Moksleivio pavėžėjimas kainuoja mažiausiai 5 kartus pigiau negu jo ugdymas skurdžiose bergždžiai šildomose pustuštėse klasėse. Pradinių kaimo mokyklų tinklo pertvarkyti nenumatoma, neplanuojama mokyklų uždarinėti. Jos turi būti kuo arčiau moksleivių namų. Taip pat kaime planuojame sustiprinti ikimokyklinį ugdymą, kaimo mokyklą padaryti realiu, o ne deklaruojamu kultūros centru.

Vienoje spaudos konferencijoje Seimo narys R.Smetona mokyklų tinklo pertvarką pavadino šėtoniško plano dalimi. Norėčiau jo paklausti, o kokio plano dalimi galėtų būti nesirūpinimas kaimo moksleivių ugdymo kokybe, nesuteikimas jiems lygių galimybių – tas pat, tarsi patogus ugdymo proceso imitavimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento sudaryta darbo grupė baigė rengti ilgalaikės švietimo strategijos projektą, kuris bus jums pateiktas. Susitarkime dėl pagrindinių nuostatų, idant švietimo kaita vyktų tolygiai, idant švietimo sistemos neblaškytų politiniai vėjai. Tam turime pakankamai racionalaus pagrindo. Švietimas – pernelyg svarbi ir brangi mūsų valstybės sritis, kad galėtume leisti joje vykdyti politinius manevrus.

Kiekvienas atstovaujate savo rinkėjams, kiekvieno rinkiminėje apygardoje yra švietimo įstaiga. Galima ir būtina atsižvelgti į kiekvienos mokyklos specifiką, bet taip pat būtina jausti atsakomybę už visą švietimo sistemą. Juk mūsų vizija kiekvienam turėtų būti suprantama. Šviesios, šiltos, pritaikytos moderniam ugdymo procesui, viskuo aprūpintos mokyklos, pradinės – arti namų, pagrindinės ir gimnazijos – pagal bendruomenės poreikius, tarp jų kursuojantys geltonieji autobusai su specialiomis eismo taisyklėmis ir ypatingais kvalifikaciniais reikalavimais vairuotojams, aukštos kvalifikacijos pedagogai ir profesūra, įvairūs kiekvieno poreikius atitinkantys mokyklų tipai, gerą išsilavinimą teikiančios, orientuotos į darbo rinką profesinės ir aukštosios mokyklos. Tai pasiekti įmanoma. Tačiau tam nepakas vien Švietimo ir mokslo ministerijos pastangų. Tam reikia darnaus ir kryptingo Prezidento, Seimo, Vyriausybės, apskričių viršininkų, savivaldybių ir visos švietimo visuomenės darbo.

Šiuo metu švietimo sistemoje vyksta esminiai pokyčiai, sudarantys prielaidas jos kokybiniam lūžiui. Plėtojama valstybinių egzaminų reforma, kuriama vienkanalio priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema, gerėja bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sanglauda, įvedamas profilinis mokymas trečiojoje vidurinės mokyklos pakopoje, steigiamos naujos gimnazijos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius aktyviai pertvarkomas profesinis mokymas. Sukurta dešimtmetė pagrindinė mokykla, steigiamas neuniversitetinio aukštojo mokslo kolegijų sektorius. Kuriasi neformalaus suaugusiųjų mokymo sistema, rengiama švietimo sistemos finansavimo reforma, numatanti skirti materialinius ir intelektualinius išteklius ne institucijai, o moksleiviui. Tobulinamas, artinamas prie išsivysčiusių Europos šalių standartų ugdymo turinys, pertvarkomas mokyklų tinklas, tobulinama pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistema, demokratizuojamas mokyklų valdymas daugiau pasirinkimo galimybių suteikiant jų bendruomenėms. Profesinių ir abiejų tipų aukštųjų mokyklų valdymui pasitelkiami socialiniai partneriai, jos tampa atviresnės visuomenei. Plėtojama studijų kokybės vertinimo sistema, tariamasi su Pasaulio banku dėl paskolos mokykloms atnaujinti. Maksimaliai didinama steigėjų, t.y. savivaldybių, įtaka ir atsakomybė organizuojant visuomenės švietimą. Daroma daug smulkesnių darbų, kurių čia neišvardysi. Kai kurie jų detaliai aptarti mano atsakyme interpeliacijos autoriams. Šiuos darbus labai teigiamai įvertino Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos ekspertai, nurodydami tik vieną trūkumą – sistemos ekstensyvumą. Nemėginu prisiimti nuopelnų tų žmonių, kurie projektavo ir vykdė reformą iki man užimant šias pareigas. Visi esame jiems dėkingi. Tačiau būtent man tenka vadovauti ministerijai šiuo istoriniu laikotarpiu, kai ilgai ir kruopščiai rengtos permainos realiai įgyvendinamos ir jau duoda vaisių: padidėjo moksleivių noras mokytis, jų skaičius, stojančių į profesines bei aukštąsias mokyklas studentų skaičius, pagerėjo ugdymo kokybė. Ratifikavus Lisabonos konvenciją, mūsų diplomai pripažįstami Europos valstybėse. Galiu nuraminti interpeliacijos autorius, dėl vieno dalyko jie teisūs – tikrai nesu nei viešojo administravimo genijus, nei iškilus švietimo reformos strategas. Viskas pasiekta bendromis ministerijos vadovybės, viso kolektyvo, pavaldžių institucijų darbuotojų, aukštųjų mokyklų vadovų, ekspertų, edukologų, visuomeninių organizatorių savanorių, apskričių ir savivaldybių švietimo administratorių, mokyklų vadovų, o svarbiausia, mokytojų ir dėstytojų pastangomis. Jų entuziazmas ir atsidavimas dažnai kompensuoja lėšų ir aplinkinių dėmesio stoką. Jiems visiems širdingai dėkoju.

Man pasisekė, jog teko ir tenka dirbti vyriausybėse, kurios tiek daug dėmesio skiria švietimui. Visada jaučiau kolegų ministrų, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento dėmesį ir paramą. Jiems taip pat noriu padėkoti. Taip pat dėkoju švietimu nuoširdžiai besidomintiems, mane remiantiems ir man konstruktyviai oponuojantiems Seimo nariams. Pagaliau dėkoju interpeliacijos autoriams, suteikusiems progą Seime pakalbėti apie švietimo reikalus. Iš tiesų švietimui skiriame per mažai dėmesio. Norėčiau, jog dažniau iš esmės diskutuotume apie sistemos efektyvumą ir ekonomiškumą, apie jos perspektyvą, gebėjimą priimti šiuolaikinio pasaulio iššūkius, laiduoti mūsų visuomenei sparčią dvasinę, intelektualią, socialinę ir ekonominę pažangą. Ačiū už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus. Galbūt pirmiausia atsakyčiau Seimo nariui J.Karosui, kad tikrai darbai vykdomi drauge, bet atsakomybė tenka man vienam.

Dėl vadovėlių noriu pasakyti, kad taip pat buvo šioks toks netikslumas. Visos praeitų metų skolos už vadovėlių leidybą yra grąžintos leidėjams. Tai vienintelė ministerija, kuri yra tai padariusi, ir jau sudaryta naujų sutarčių už 1,5 mln. Lt šiems metams.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Dabar iki 13 val. 16 minučių jūsų atsakymai į Seimo narių klausimus. Iš pradžių galėčiau suteikti žodį opozicinių frakcijų lyderiams, bet apgailestauju, kad nė vienas iš jų žodžio neprašo. Todėl suteikiu žodį V.Andriukaičiui – Socialdemokratų frakcijos nariui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad tikrai gera ir dalykiška proga šiandien svarstyti interpeliaciją. Parlamentinės nepasitikėjimo procedūros yra visiškai normalios, ir mes iš tikrųjų turime galimybę labai daug ką sužinoti. Žiūrėkite, vienas toks įdomus klausimas būtų. Jūs teigiate, kad yra sudaryta Prezidento darbo grupė, kuri rengia dokumentą dėl švietimo sistemos pertvarkos, kuris turėtų būti kaip ir nacionalinis. Prašom pasakyti, o kas kliudė ministerijai ir ministrui tokią iniciatyvą parodyti ir padaryti taip, kad švietimo koncepcija pasiektų Seimą ir būtų patvirtinta kaip ilgalaikė nacionalinė programa siekiant didesnio visų parlamento partijų sutarimo?

PIRMININKAS. Pone ministre, iki dviejų minučių atsakymui.

K.PLATELIS. Na, paprasčiausiai mes manome, kad jeigu tai rengs Prezidento sudaryta darbo grupė, galbūt bus šiek tiek lengviau dėl jo susitarti. Šiaip ta idėja nėra lietuviška. Čia buvusio UNESCO generalinio direktoriaus F.Mayoro iniciatyva prašant visose šalyse priimti tokias vadinamąsias švietimo sutartis tarp įvairių politinių partijų narių, ir Prezidentas tai turėdamas omenyje sudarė tą darbo grupę. O mes savo ruožtu visą švietimo reformos detalių darbų planą su atsakingais vykdytojais esame parengę.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Ruošiasi G.Šileikis.

R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, iš tiesų yra gera proga pakalbėti švietimo klausimais ir daugeliui Seimo narių gauti informacijos, nors jos, aš manau, pakankamai turime. Šiandien, matyt, reikėtų galvoti, kaip tas problemas kartu spręsti. Viena iš tų problemų yra vaikų socializacija, vaikų vasaros poilsis, nusikalstamumo prevencija. Vėlgi jūs galite pasakyti, kad Vyriausybė iš esmės visiškai apkarpė tiems reikalams pinigus. Seimas patvirtino tą biudžetą, čia, aišku, ir politinė atsakomybė. Tačiau kaip jūs, kaip Švietimo ir mokslo ministras, šią vasarą įgyvendinsite vaikų vasaros užimtumo ir poilsio programas, kad vaikai neliktų gatvėse? Žinote, kad tuos tris mėnesius mokyklos iš esmės užsidaro. Kokia jūsų, kaip švietimo ir mokslo ministro, pozicija šiais klausimais?

K.PLATELIS. Be abejo, mes per rudenį vykusią konferenciją šiais klausimais pakankamai aiškiai išsakėme poziciją, pakankamai aiškiai parodėme, kaip vaikų nusikalstamumas proporcingai didėja mažėjant lėšoms, skiriamoms šioms programoms. Manome, kad lėšos turi būti padidintos. Šiais metais programoms lėšos bus skirstomos per apskritis. Mes apskritis ir savivaldybes skatiname kiek galint prisidėti prie šių programų.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi K.Prunskienė.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, ar jūs galėtumėte pripažinti, jog kartais pritrūkdavo ryžtingumo ir tvirtumo svarstant valstybės biudžetą ir ginant švietimo lėšas? Ar manote, kad tai iš esmės Vyriausybės pateiktas projektas ir jūs mažai galių turėjote? Ačiū.

K.PLATELIS. Na, aš jau minėjau, kad prie mano atsakymo Seimo Pirmininkui yra pridėti mūsų raštai Vyriausybei ir Finansų ministerijai. Minėjau, kad už praeitus metus mes 5,2% gavome daugiau už kitas žinybas, šiais metais nuo pirminio varianto papildomai pavyko gauti 30,5 mln. Lt. Kiek galima, kiek įmanoma, aš stengiausi tai daryti. Žinoma, aš nedariau jokių politinių demaršų, negrasinau atsistatydinti, išeiti iš salės balsuojant. Taip, aš šito nedariau.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi I.Šiaulienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nors mano klausimą tik ką pateikė kolega ir jūs atsakėte, aš ekspromtu norėčiau pateikti kitą klausimą, nors jis iš dalies nuskambėjo jūsų pranešime. Vis dėlto gal galėtumėte trumpai išryškinti tuos savitumus, kurie lėmė reformos žingsnius kaime? Kitaip tariant, kiek jūsų dabartiniu metu daromi reformų žingsniai švietimo sistemoje įvertina kaimo sąlygų savitumą? Mano įsitikinimu, nepakankamai įvertina ir kokios to bus pasekmės šiandien, žinoma, mes galime tik spėlioti. Ačiū.

K.PLATELIS. Mano įsitikinimu, visiškai pakankamai įvertina. Tą reformą, kuri vyks kaime įvedant profilinį mokymą… Kaip minėjau, nuo ryžtingesnių žingsnių mes atsisakėme, ištęsėme tą reformą. Taigi tai, kas vyks dabar, jeigu nebus daromos išimtys dėl kokių nors svarbių priežasčių, neturėtų būti 89 kaimo mokyklose formuojamos vienuoliktos klasės. Visom lygiai tiek pat yra numatyta nupirkti autobusų, kad šitie moksleiviai būtų pavėžėti. Tačiau atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai jokiu būdu visos moksleivių važinėjimo į mokyklas problemos neišspręs. Dabar Lietuvoje į mokyklas važinėja 21% moksleivių – maždaug 64 tūkst. Iš šio skaičiaus tiktai 9% yra vežiojami specialiuoju transportu. Taigi ateityje laukia didelis darbas, kad visi moksleiviai būtų vežiojami, bet tai yra pasiekiama. Kaip aš minėjau, moksleivių pavėžėjimas į mokyklą kainuoja mažiausiai penkiskart pigiau, o kartais ir dešimtkart pigiau už jo ugdymą. Taigi skaičiuojant pinigus tai pasiekti įmanoma.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi B.Visokavičienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau klausti jūsų dėl menkų švietimo lėšų efektyvaus naudojimo. Nuo šių metų pradžios jūs likvidavot bibliotekų kolektorių, kuris aprūpindavo vadovėliais mokyklas, buvo atsakingas už komplektavimą ir jų pristatymą. Šitą sprendimą jūs motyvavot tuo, kad tai leis taupyti, efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Be to, ministerijos nustatyta tvarka kolektorius galėjo imti 12–15% paslaugų mokestį už vadovėlių pristatymą. Jūs planavot, kad esant naujai tvarkai pristatymo procentas sumažės iki 6%, be to, nebus monopolio, kurį turėjo bibliotekų kolektorius. Norėčiau jūsų klausti, ministre, kas trukdys įkurti naują monopolį, kai vadovėlius leidžia 19 leidyklų? Dabar monopolio niekas nereguliuos, nebus galima pareikalauti ataskaitų nei už procentus, nei už vadovėlių pristatymą, nei už pristatymo dydį, nei už tai, ar vadovėlis pateko į mokyklą, ar ne…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…

I.ŠIAULIENĖ. Juk leidėjas yra privati įstaiga, kuri pirmiausia rūpinasi savo interesais, pelnu ir niekam kitam, išskyrus mokesčių inspekciją, nėra atskaitingas. Ir dar…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…

I.ŠIAULIENĖ. Minutėlę!

PIRMININKAS. Aš išjungiu jūsų mikrofoną.

I.ŠIAULIENĖ. Minutėlę! Pavyzdys…

PIRMININKAS. Klausimas baigtas, minutė klausti. Pone ministre, prašom atsakyti į klausimą. Labai atsiprašau, kolege.

K.PLATELIS. Noriu pasakyti, kad yra nevisiškai taip. Mes reorganizavom visą Leidybos centrą į Švietimo aprūpinimo centrą. Dabar komplektavimo funkcija, palikus tuos pačius etatus, bus pavesta Švietimo aprūpinimo centrui. Komplektavimas tai yra užsakymų surinkimas iš visų Lietuvos mokyklų, kiek ir kokių vadovėlių jie užsako. O pristatyti vadovėlius į švietimo skyrius turės pačios leidyklos už minimus 6%. Ir jie galės, jeigu norės, samdytis ką kita, jie galės tai daryti patys, kaip išmanys, taip jie galės ir verstis. Taip mes sutaupysim per 1 mln. Lt, skirtų tai pačiai vadovėlių leidybai, tuos pinigus anksčiau bibliotekų kolektorius panaudodavo, na, neekonomiškai.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė. Ruošiasi A.Raškinis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, pirmininke, bet aš registravausi kalbėti frakcijos vardu, o ne klausti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteiksiu jums žodį. A.Raškinis. Ruošiasi J.Listavičius. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi Ž.Jackūnas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kokiais argumentais remiantis galima laikyti, kaip teigiama interpeliacijoje, 1998–2000 metų finansavimą švietimui katastrofiškai sumažėjusiu? Ačiū.

K.PLATELIS. Na, tais argumentais… Žinoma, “katastrofiškai” gal pasakyta per stipriai, bet jis iš tikrųjų sumažėjo 10%, kaip minėjau, kai kitoms sritims buvo nutarta mažinti 20%. Tokia nuostata buvo Vyriausybės antikrizinę programą priimant.

PIRMININKAS. Dabar vietoj Ž.Jackūno suteikiu žodį R.Hofertienei. Ruošiasi A.Medalinskas.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis ministre, valdant 1992 metais dešiniųjų Vyriausybei pedagogo atlyginimas buvo iš trijų dešimtukų pirmajame biudžetininkų dešimtuke pagal atlyginimo didumą. Po to ketverius metus valdant LDDP mokytojo atlyginimas nusmuko iš pirmojo dešimtuko į paskutinįjį, trečiąjį, ir per ketverius metus niekas mums neatsakė į klausimą, kokiu būdu tai įvyko ir kodėl tai įvyko. Dabar irgi mokytojo atlyginimas priartėjo prie Lietuvos vidurkio. Gal jums, ministre, kas nors paaiškino, kodėl taip įvyko ir kodėl vėl grįžę į valdžią turėjome sugrąžinti buvusį mokytojo atlyginimą? Ačiū.

K.PLATELIS. Matot, tokio didelio sektoriaus darbuotojams kelti atlyginimus visada yra problemiška. Tai sunku kiekvienai Vyriausybei. Kur kas lengviau apie tai kalbėti negu tai daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi J.Olekas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, tikriausiai sutiksite, kad bet kuris reformos etapas veikia sėkmingiausiai, kai yra gerai pasitariama, yra gerai informuojami tie žmonės, su kuriais tai susiję. Aš jums jau sakiau, kad turėjau pastabų dėl Egzaminų centro įvedimo, dėl pasirengimo tam. Dabar dėl mokyklos profiliavimo, atrodo, išvados padarytos, bet vis dėlto yra tam tikrų skaičių. Jeigu Vilniaus mieste į mokyklų profiliavimą mokyklos ar mokyklų vadovybė žiūri daugmaž palankiai, tai kaip jūs paaiškinat tą dalyką, kad (…) Kaune buvo pasakyta, jog apie 80% mokyklų ar mokyklų vadovų neigiamai žiūri į mokyklos profiliavimą. Koks jūsų požiūris į tai? Ar yra skirtumas, kaip į mokyklos profiliavimą žiūri kaimas ir miestas? Ačiū.

PIRMININKAS. Ar yra skirtumas, pone ministre?

K.PLATELIS. Taip. Pirmiausia noriu pasakyti, kad bendruomenė, t.y. savivaldybė, sprendžia apie savo mokyklų tinklą. Mūsų siūlomos kokybinės rekomendacijos yra tik todėl, kad, na, mes nepadidintume išlaidų, valstybės išlaidų, nepridėtume biudžetui papildomų išlaidų. Spręsti apie tinklą ir išaiškinti žmonėms, su visais tartis pirmiausia turi savivaldybė. Mes tiktai pritariam jų sprendimui. Taigi, matyt, tose vietovėse, kur nepakankamai dirba savivaldybė, iškyla daugiau problemų. O tam tikros įtampos iš tikrųjų yra, aš sutinku. Mokykla, kuri iš vidurinės tampa pagrindine, dažnai nebūna tuo patenkinta, ir tai natūralu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi V.Zabukas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad jūs nesate visiškai tikslus dabar atsakydamas į klausimą dėl profiliavimo. Jūs mums frakcijoje vakar aiškinote, kad išimtį – palikti neprofiliuotą ar profiliuotą mokyklą – gali padaryti tik ministras. Taip yra numatyta Vyriausybės nutarime. Bet aš noriu paklausti dėl jūsų programos – “Geltonojo autobuso”. Jūs maloniai mus kviečiate rugsėjo 1 d. atvykti pasižiūrėti tų autobusų. Tai galbūt jau žinoma ir kokia firma tuos autobusus jums parduos? Norėčiau pasitikslinti, kiek tų autobusų bus nupirkta ir kaip jie bus paskirstyti toms kaimo mokykloms, kaip jūs nurodėte čia atsakyme? Ar kaimo mokykla turės po du autobusus, po tris? Kiek kainuos tų autobusų išlaikymas tai mokyklai, ar jai bus padidintas finansavimas, nes tuo metu mokyklai reikės papildomai ir vairuotojo etato, galbūt net ne vieno, eksploatacijos, priežiūros įstaigų, kurios remontuos tą autobusą?

K.PLATELIS. Autobusai bus paskirstyti pirmiausia ne mokykloms, o savivaldybėms. Savivaldybės spręs, ar laikyti vieną parką prie savivaldybės, ar atiduoti mokykloms. Mes į tai nesiruošiame kištis. Kaip sakiau, moksleivių pavėžėjimas yra mažiausiai penkiskart pigesnis. Čia įskaitant ir vairuotojo atlyginimą, ir eksploatavimą, ir ko tiktai… O autobusų numatėme nupirkti būtent tiek, kiek mokyklų kaime palies šis reorganizavimas – 89.

O dėl ministro leidimo, be abejo, aš labai nenorėjau, kad ten būtų toks punktas, bet bijau, kad kai kuriose vietose tikrai didelės ir realios problemos apskritai nepakenktų visai reformai, todėl tas punktas Vyriausybės nutarime atsirado.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas. Ruošiasi R.Melnikienė.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis ministre, jums buvo pateiktas vienas kaltinimas, kad jums vadovaujant buvo parengtas antidemokratinis Aukštojo mokslo įstatymas, kuris sulaukė užsienio ekspertų kritikos. Norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų užsienio ekspertai neigiamai įvertino šį įstatymą?

K.PLATELIS. Europos Tarybos ekspertai šį įstatymą įvertino kaip aukštos kokybės. Tarp pridedamų dokumentų yra pridėta jų išvada, tų dokumentų pakete. Su ja galima susipažinti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi J.Karosas.

R.MELNIKIENĖ. Dėkoju. Aš norėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi M.Briedis.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, aš taip pat dėl Aukštojo mokslo įstatymo. Jūs pats pripažįstate, kad jis… Beje, žinoma, kad jį vetavo Prezidentas ir jūs šiam dalykui pritariate. Aš skaitau jūsų atsakymą: “ Taip, man pareikšti kaltinimai dėl Aukštojo mokslo įstatymo iš tikrųjų juokingi. Darbo grupę šiam įstatymui rengti sudarė Seimo valdyba. Įstatymą teikė Seimo Švietimo, kultūros ir sporto komitetas (pabrėžiu, sporto komitetas). Žinoma, aš turėjau savo nuomonę ir visada pareikšdavau. Beje, mano nuomonė sutapo su Prezidento nuomone, tačiau įstatymą teikė Seimo komitetas”. Aš noriu jūsų klausti, ar jūs nesijaučiate nė kiek kaltas dėl tų įstatymo momentų, dėl kurių jis buvo vetuojamas, ir ar jūs kaltintumėte tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o ne sporto komitetą, ir gerbiamąjį Ž.Jackūną? Ačiū.

K.PLATELIS. Atsiprašau, ten turbūt įsivėlė klaida dėl komitetų pavadinimų. O šiaip kaltas aš tikrai nesijaučiu. Aš tikrai tikiu, kad toks įstatymas, koks jis yra priimtas, turėjo būti priimtas, ir aš tikiu, kad jis labai daug naudos duos demokratizuojant ir priartinant visuomenę prie darbo rinkos mūsų aukštąsias mokyklas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi P.Papovas.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis ministre, čia jus kaltino, kad jūs taip tiesiai šviesiai neišmušėte pinigų iš Vyriausybės, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, kiek jūs pritraukėte papildomų lėšų iš įvairių tarptautinių organizacijų, fondų ir koks yra investicijų procentas į švietimą? Ačiū.

K.PLATELIS. Pagrindinis mūsų darbas yra derybos su Pasaulio banku dėl paskolos mokykloms atnaujinti, tačiau įvairioms kitoms programoms taip pat buvo skirta nemažai lėšų. Pilietinio ugdymo programai – 40 tūkst. dolerių iš UNESCO, kiek aš atsimenu. Šiandien kaip tik vyko toks pasitarimas bandant pritraukti įvairių organizacijų lėšas mūsų programos prieš narkotikus ir AIDS plitimą vykdymui. Tikslaus skaičiaus aš tiesiog negaliu pasakyti, bet tai buvo daroma ir bus daroma.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi A.Salamakinas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, jūs labai jau mus optimistiškai nuteikėte dėl mokinių būsimo pavėžinimo. Labai sunku patikėti, tačiau jūs taip pat pasakėte, kad šiuo metu tik 9% mokinių yra vežama į mokyklas. Konkretus pavyzdys. Sakykim, Zarasuose Turmanto vidurinę mokyklą reorganizavus į dešimtmetę, į vienuoliktą klasę turėjo eiti 13 mokinių, į Zarasus važiuoja tik 2, o visi kiti 11 vaikšto. Kaip iš tikrųjų realiai yra? Ar jūs žinote, kokia reali padėtis dabartiniu metu yra ir kaip jūs optimistiškai žiūrite į ateitį, kai dabar yra tokia padėtis?

K.PLATELIS. Iš tikrųjų visiškai jums pritariu. Yra ne tik Zarasų rajone. Yra daug kur tokia padėtis, bet ar jūs pabandėte paklausti mero, ar jūs pabandėte paklausti savivaldybės tarybos, kur jie padėjo pinigus reorganizavę mokyklą? Kodėl jie už tuos pinigus nenupirko autobusų ir kodėl nevežioja tų mokinių? Kam skiria tas lėšas, kurių jiems nereikia organizuoti mokymą tų mokyklų 11–12 klasėse?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi M.Pronckus.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas tarsi tęsinys to, ko klausė mano kolegė I.Šiaulienė. Aš kalbėsiu skaičiais. Štai knyga “Pilietinės visuomenės pagrindai”. Savikaina – 9,80 lt, po pristatymo į mokyklas kaina pakyla 13,80 lt. Kita knyga “Pasaulio ir lietuvių istorija XVI–XVIII a.” Savikaina – 11,70 lt, mokykla ją įsigyja už 19,08 lt. Kaip čia suprasti tuos 6%, kur jūs sakote, kad tik toks pabrangimas? Čia daugiau kaip 50% brangsta.

Antras trumpas klausimas. Kada paskutinį kartą jūs buvote kaimo mokykloje ir susipažinote su realia padėtimi vietoje?

K.PLATELIS. Aš nežinau, kokiais duomenimis jūs remiatės vardydamas tas kainas. Iš tikrųjų pristatymui yra siūloma skirti tiktai 6%, leidyklai, kad ji pristatytų šiuos vadovėlius. Aš tiesiog turėčiau patikrinti skaičius. Taip negali būti. Galiu pasakyti, kad vidutinė vadovėlio kaina šiais metais 11,55 lt. Turėčiau patikrinti. Prašyčiau man įteikti tą po posėdžio. Aš patikrinsiu.

PIRMININKAS. Klausia M.Pronckus. Ruošiasi J.Bernatonis. Kolegos, siūlau klausimus baigti.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, nelabai seniai jūs į savo globą priglobėte kaimo žemės ūkio mokyklas, tačiau, kiek man žinoma, pas jus ministerijoje apskritai nėra specialistų, kurie šiek tiek nusimanytų apie žemės ūkį. Prieš kurį laiką jūs taip pat esate priglobę žemės ūkio institutus. Taip pat nėra nė vieno kompetentingo žmogaus tais klausimais. Institutai baigiami visiškai nugyventi. Kaip jums atrodo, ar neturint žmonių, kurie pagal savo kompetenciją išmano žemės ūkio mokyklų reikalus, galima vadovauti toms mokykloms?

K.PLATELIS. Aš noriu iškart pasakyti, kad mes neturime specialiai ir medikų, o turime visas medicinos mokyklas, kad ugdymo turinį ir užsakymą mums formuoja Sveikatos ministerija ir lygiai tą patį rengiasi daryti Žemės ūkio ministerija. Dar daugiau. Aš galiu pasakyti, kad mes perėmėme mokyklas, o nuo liepos 1 d. perimsime ir Žemės ūkio ministerijos darbuotojus, kurie anksčiau su tom mokyklom dirbo. Taigi jos tikrai nebus paliktos be dėmesio.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Kviečiu, kolegos, baigti diskusijas.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš paklausiu dviejų klausimų, o kuris ministrui lengvesnis, į tą tegul atsako. Kitas gali likti be atsakymo.

Visų pirma dėl profesinių technikos mokyklų. Iki šiol paprastų išlaidų gauna tiktai atlyginimams, o kitokių ne. Tai kaip joms verstis? Tai pirmas klausimas.

Antras klausimas, kiek maždaug procentų moksleivių, baigiančių vidurines mokyklas, yra susipažinę su kompiuteriais?

K.PLATELIS. Profesinių mokyklų, kaip ir kitų mokyklų, finansavimas iš tikrųjų yra nepakankamas. Jeigu jūs važinėjate po mokyklas, žinote, kad kai kur yra problema nusipirkti net kreidos. Dėl to ir miniu tą skaičių – 80% ir būtinybę optimizuoti sistemą bei daugiau lėšų skirti ugdymo procesui. Kiek susipažinę su kompiuteriu, aš tiksliai negaliu pasakyti, tik galiu pasakyti, kad Lietuvoje 76 moksleiviams tenka 1 kompiuteris. Kiek geresnė padėtis mieste. Kaime padėtis šiek tiek blogesnė, tačiau kaip tik dėl to ta visa reforma ir vykdoma.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė S.Burbienė. Liko 2 minutės klausti.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, kadangi, supratau, jūs save laikote valstybės žmogumi, gal galėtumėte atsakyti, kokią realią naudą duos tai, kad pagal jūsų įsakymą miesto mokyklose 11 klasę galima atidaryti tik tada, kai ten yra 75 moksleiviai? Realiai tai yra 3 normalios klasės. Sutikite, tai yra labai nemažai net ir miestui. Kai bus atleista dalis mokytojų, dalis moksleivių aiškiai nubyrės. Ar valstybei iš tiesų bus nauda, jeigu mokytojai, specialistai, turintys aukštąjį mokslą, taps bedarbiais, nes jų, sujungus klases, mokyklas, tikrai daugiau nereikės?

K.PLATELIS. Pirmiausia turiu pasakyti, kad švietimo sistema dirba tam, kad ugdytų Lietuvos visuomenę. Švietimo sistema nėra skirta tam, kad kurtų darbo vietas. Dabar mokyklose mokytojai dažniausiai turi po 1,5-2 krūvius. Miestuose tikrai darbo netrūks. Žinoma, krūviai šiek tiek gal ir sumažės, bet miestuose labai nedaug. Lygiai taip pat ir kaimuose.

Be to, atėjo laikas švietimo darbuotojų darbo rinkoje turėti šiokią tokią konkurenciją, kuri taip pat laiduotų aukštesnę ugdymo kokybę, aukštesnę kvalifikaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Klausimams laikas baigėsi. Prašom dabar klausyti mūsų diskusijų, kurios yra pradedamos. Kolegos, primenu, mes esame sutarę diskusijas baigti 14 valandą. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką, Seimo narį A.Kubilių. Premjeras norėtų kalbėti pabaigoje. Taigi dabar kviesčiau kalbėti į tribūną Ž.Jackūną. Toliau suteikčiau žodį vienam iš nepritariančių ministro K.Platelio atsakymams. Kas tai galėtų būti – iš LDDP ar iš socialdemokratų? J.Olekas kalbės antrasis.

Prašom, pone Jackūnai.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimas yra bene vienintelė sritis, kurios pertvarka vykdoma turint aiškią koncepciją, strategines reformos įgyvendinimo gaires. Tai daroma nuo pat pirmųjų reformos žingsnių, reformos, prasidėjusios dar 1988 metais.

Tai suvokia ne tik Lietuvos visuomenė, mokyklų bendruomenės, bet ir užsienio ekspertai, nagrinėję ir vertinę Lietuvos švietimo padėtį. Keletas tai patvirtinančių faktų.

1995 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nagrinėjusi švietimo padėtį Lietuvoje, rašė: “Lietuva turi stiprų konceptualų reformų pagrindą”. 1997 m. Europos Komisija dokumente “AGENDA 2000” rašė, kad švietimas yra sritis, dėl kurios Lietuvoje neturėtų turėti didesnių problemų nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą pradžios. 1998–1999 metų Europos Komisijos ataskaitose apie Lietuvos pažangą stojant į Europos Sąjungą rašoma, kad Lietuva daro pažangą vykdydama švietimo reformas.

1999 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl lankėsi OECD organizacijos ekspertų didelė (11 žmonių) grupė ir pateikė preliminarų švietimo būklės vertinimą. Vienas tokių vertinimų skamba taip: “Lietuvos švietimo reformos pažanga yra įspūdinga.” Komisija susidarė palankų įspūdį, arba nuomonę, apie daugelį kitų vykdomų reformos žingsnių, pavyzdžiui, apie perėjimą prie 10 metų pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo diegimą paskutiniaisiais dvejais vidurinės mokyklos metais, aukštojo mokslo principų tobulinimą, numatytą tuo metu dar nepriimtame Aukštojo mokslo įstatymo projekte, ir kt. 2000 metai: švietimas į prasidėjusias Lietuvos derybas su Europos Sąjunga dėl stojimo įtraukiamas kaip atskiras derybinis skyrius.

Švietimo įstaigas palyginti gana gerai vertina ir Lietuvos žmonės. Vilniaus universiteto docentas R.Želvys 1996 metais atliko vidurinių mokyklų vadovų apklausą (apklausė maždaug 600 mokyklų vadovus). Ta apklausa parodė, kad absoliuti jų dauguma pritaria pagrindinėms švietimo reformos nuostatoms ir jų įgyvendinimo strategijai. Ekonominių tyrimo centras 1999 metų pavasarį Lietuvoje atliko 102 šeimų apklausą, norėdamas išsiaiškinti, kaip vertinamos švietimo įstaigos. Turiu pasakyti, kad atsakymai yra labai geri. Jie, jeigu vertintume pagal 10 balų sistemą, svyruoja nuo 6,7 iki 8,1 balo. Visų tipų vertinimas yra maždaug 7,5–8.

Apibendrinant visus šiuos vertinimus dera pabrėžti, kad jie susiję pirmiausia su mūsų švietimu, kaip edukaciniu fenomenu, kaip ugdymo procesu. Čia mes tvarkomės iš tiesų neblogai ir vargu ar galime dėl ko nors sau labai priekaištauti.

Tačiau yra ir kita medalio pusė, susijusi su švietimu, su tam tikru ūkiniu, ekonominiu reiškiniu, švietimo institucijų ūkine bei finansine veikla. Čia reformos žingsniai gerokai lėtesni. Iki šiol iš esmės neracionalizuotas mokyklų tinklas, mokykloms išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai. Tai parodė ir minėti Ekonominių tyrimų centro atlikti tyrimai apie švietimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tą, beje, pabrėžia užsienio šalių ekspertai, nagrinėję mūsų švietimo sistemą finansiniu, ūkiniu, ekonominiu požiūriais.

Todėl buvo labai sveikintinas ir seniai lauktas Švietimo ir mokslo ministerijos pasiryžimas pagaliau imtis ilgai atidėliotų pertvarkos žingsnių, kurie buvo numatyti ir mūsų patvirtintoje Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programoje, siejant šiuos žingsnius su perėjimu prie 10 metų pagrindinės mokyklos bei profiliavimo diegimo 11–12 klasių mokyklos klasėse bei 3–4 gimnazijos klasėse. Šio švietimo proceso ir įstaigų tinklo pertvarkymo kryptims pritarė Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas, Švietimo mokslo ir kultūros komitetas, kuris ne kartą svarstė ir mokyklų pertvarkos klausimus, tarp jų ir profiliavimo diegimo klausimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, Lietuvos švietimo centro darbuotojų asociacija ir kitos visuomeninės švietimo srities organizacijos.

Taigi galime drąsiai pasakyti, kad turime plačią pedagoginės bendruomenės paramą ir pritarimą pertvarkos žingsniams, kurių atidėlioti negalima, todėl galime tik apgailestauti, kad kai kurie opozicijos atstovai ėmėsi interpeliacijos, kuri tik trikdo ministerijos darbą ir kliudo ryžtingai bei nuosekliai įgyvendinti subrandintus švietimo reformos sumanymus.

Keletas žodžių apie pačią interpeliaciją. Mano nuomone, ji iš esmės yra nemotyvuota, nepagrįsta, kupina neteisingų, netikslių ar tik iš dalies tikrovę atitinkančių teiginių, neslepiamo noro spekuliuoti finansiniais švietimo sistemos sunkumais, kuriuos daugiausia sąlygoja bendra ne itin džiugi krašto ūkinės veiklos būklė. Tokia interpeliacija iškreipia tikrąjį Lietuvos šiandieninės švietimo būklės vaizdą, klaidina Lietuvos žmones ir, be abejo, atspindi tam tikrą pagarbos stoką savo kolegoms parlamentarams. Kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, siūlau atmesti švietimo ir mokslo ministrui pareikštą interpeliaciją.

PIRMININKAS. Taigi jūs pritariate ministro atsakymams į Seimo narių grupės klausimą. Dėkui. J.Olekas kviečiamas į tribūną. Toliau kviečiama ruoštis B.Visokavičienė. Pabaigoje, kolegos, turėtų būti verdiktas – ar pritariame ministro atsakymams, ar nepritariame. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu frakcijos vardu. Labai gaila, kad ministras, atsakinėdamas į mūsų pateiktus klausimus ir turėdamas galimybę nušviesti švietimo reformą, įsivėlė į ginčus su ponu J.Karosu ir ponu R.Smetona dėl šėtoniškų ar kitokių minčių, kurios jam atrodė svarbesnės negu atsakymai į mūsų pateiktus klausimus.

Be abejo, būtų kur kas lengviau mums šiandien diskutuoti, jeigu mes Seime turėtume priėmę nacionalinę švietimo koncepciją taip, kaip mes turime priimtą Nacionalinę sveikatos koncepciją ir Nacionalinę sveikatos programą. Aš manau, kad būtų logiška, jeigu ministras būtų sutelkęs mintis į savo darbą nuo 1998 metų, kaip jis pažymi mūsų atsakyme… paruošti bendrąją koncepciją, pateikti ją Seimui, patvirtinti ir tada žengti konkretų žingsnį. Mes neišgirdome atsakymų ir į kai kuriuos klausimus, kurie buvo kelti mūsų interpeliacijos tekste. Sakykime, dėl pavėluoto Švietimo tarybos suformavimo, nors, kaip pats teigiate savo atsakyme raštu, tik suformuota taryba pradėjo dirbti gana efektyviai. Aš manau, kad turint tokią tarybą dvejus metus, tas darbas būtų buvęs gerokai lengvesnis ir jums patiems.

Mūsų interpeliacijos tekste pagrindinis klausimas, kuris jaudina Seimo narius, yra jūsų lengvabūdiška pozicija pačios sistemos finansavimo atžvilgiu. Šiandien iš jūsų kalbos mes išgirdome, kad daug kas yra gerai, nors, tiesa, jūs kai kur darėte išlygas, ir didžiausias trūkumas, kad kai kur nėra kreidos gabalėlių. Bet mes, Seimo nariai, matome kur kas didesnius trūkumus.

Visų pirma tai pačios sistemos finansavimas. Taip, jūs prisidengiate tuo atsakymu, kad biudžetą patvirtino Seimas. Deja, ir jūsų pozicija Vyriausybės posėdyje, ir šiandieninis paaiškinimas mums rodo, kad tai yra nepakankama pozicija.

Paminėsiu vieną faktą. Tai jūsų keliami ir pateikiami kaip geras pavyzdys mokytojų atlyginimai. Tai, ką jūs minite, t.y. kad vidutinis mokytojo atlyginimas sudaro 1200 Lt, faktiškai yra už 28 arba 29 valandas. Nors jūs pats turbūt, kaip ir visi kiti, kurie domisi švietimo reikalais, sutinkate, kad normalus mokytojo darbo krūvis yra 18 valandų. Tai faktiškai daugiau nei pusantro etato. Padalykime tą 1200 Lt – vidutinis atlyginimas už normalų darbo krūvį nesieks nė 800 Lt. Tai ir jaudina šiandien dirbančius mokytojus.

Dar daugiau, gerbiamasis ministre, jūs turbūt puikiai suprantate, kad tokia situacija šiurkščiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį, kuriame pasakyta: “Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas”. Dabartinis finansavimas ir neaprūpinimas vadovėliais ne tik aukštesniosiose, bet ir pradinėse klasėse besimokančių mokinių stumia į neviltį mūsų šalies piliečius, ypač kaimo žmones, kurie leidžia savo vaikus į mokslus.

Jūsų teiginys, kad šiandien vadovėlis kainuoja vidutiniškai 11 Lt, irgi negali atitikti tikrovės. Štai sąrašas vadovėlių, kurių prašoma tėvų nupirkti kaimo mokyklai. Štai jų kainos: “Biologija” – 16 Lt, “Mokomės lietuvių kalbos” – 21 Lt, “Pasaulio geografija” – 16 Lt. Jeigu šeima turi bent porą ar trejetą vaikų, ji neišgali nupirkti tų vadovėlių. Ir pirmas uždavinys, kurį mes keliame, yra nepažeidinėti Konstitucijos 41 straipsnio ir sudaryti galimybes vaikams gauti nemokamą mokslą taip, kaip yra parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Dėl reformos, dėl bendrojo lavinimo mokyklų profiliavimo. Priimant sprendimą dėl profiliavimo jūs pats esate, ministre, minėjęs, kad pradiniam etapui reikia bent 11 mln. litų. Deja, šių 11 milijonų biudžete mes nematome, o į reformą žengiame. Taip, jūs galite sakyti, kad už 5 mln. bus nupirkti 89 autobusiukai. Tačiau tai per mažai mokykloms tam, kad kiekvienas vaikas būtų pavėžėtas iki jos.

Antra, vienas iš reikalavimų profiliuojant mokyklas yra pakankamas kvalifikuotų specialistų mokyklose skaičius. Deja, jūsų, ministre, įsakymu yra sustabdyta dabartinė atestacija ir tik spaudžiant profsąjungoms mes vėl tikimės, kad nuo rugsėjo 1 d. ji bus pratęsta. Bet mokyklos bus profiliuojamos prieš rugsėjo 1 d. ir vienas iš kriterijų – vėl bus pritrūkę reikiamo kiekio specialistų. Taip pat pasirinkti tik du profiliai – realinis ir humanitarinis, nors daugiausia stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirenka socialinį profilį.

Norėčiau pažymėti dar vieną dalyką. Tai bendrojo lavinimo lygio ir valstybinių egzaminų reikalavimų neatitikimas. Vaikai be korepetitorių negali išlaikyti valstybinių egzaminų. Būtų galima ir daugiau faktų paminėti. Sakykime, jūsų požiūris į teisėtai išsireikalavusius atlyginimų Telšių rajono mokytojus. Ten vyksta teroras iš apskrities ir Vyriausybės atstovų. Ir nors ponia G.Paliokienė ir dalyvavo susitarimuose, tačiau pažangos nėra. Mokytojai gąsdinami ir jie negali ramiai tęsti savo darbo. Todėl aš galiu konstatuoti, kad jūsų atsakymai mūsų nepatenkina.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu B.Visokavičienę į tribūną. Kolegos, aš kviečiu trumpinti savo kalbas ir dėkoju J.Olekui, kad jis 30 sekundžių sutrumpino savo kalbą. Taip siūlysiu daryti ir kitiems. B.Visokavičienė. Ruošiasi R.Zuoza.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pasakyti, kad opozicija pateikė interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui pačiu netinkamiausiu laiku – kai moksleivių ir studentų gyvenime vyksta esminiai įvykiai, pokyčiai, kai darnus švietimo sistemos darbas yra ypač svarbus. Antra, visą interpeliacijos tekstą aš skirstau į dvi dalis arba du aspektus. Pirma, tai finansiniai valstybės įsipareigojimai, kurių nevykdymas atsiliepia švietimo tarnybos būklei. Čia reikia priminti, jog švietimo finansavimas, palyginti su bendruoju vidaus produktu, visą laiką didėjo, buvo aukštesnis negu norma. Šiuo metu jis yra normos ribose, t.y. vidutiniškai 6%. Apie tai ministras jau kalbėjo.

Na, o antroji interpeliacijos turinio dalis tai yra kaltinimai dėl to, ko ministras dar neįvykdė. Šioje interpeliacijoje kalbama ne apie atliktus darbus, o apie tai, ką dar reikėtų padaryti. Pavyzdžiui, tokie kaltinimai kaip noras valdyti arba neįgyvendinta nuostata mokytis visą gyvenimą dvelkia kažkada sovietmečiu propaguotomis leninizmo idėjomis ir niekuo kitu.

Tokio turinio interpeliaciją šiandien oponentai galėtų tiražuoti visoms ministerijoms be išimties. Tačiau mažiausiai įtakos finansų politikai ir biudžeto pajamoms turi švietimo ministras ir ministerijos veikla. Taip, Švietimo ir mokslo ministerija su jos įtakos sritimi yra visiškai išlaikoma valstybės ir savivaldybių biudžetų. Tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai dėl nepakankamo pajamų surinkimo, pridėtinės vertės mokesčio grobstymo, netikslaus ūkio rodiklių prognozavimo bei trumparegiškos fiskalinės politikos sutrikdė švietimo ir mokslo finansavimą, tačiau švietimo ministras neturi finansinių instrumentų ir priemonių, kuriomis galėtų padidinti biudžeto pajamas arba rasti būdų mažinti išlaidas. Todėl šia prasme jo kaltinti ir negalima, nes tai ne šio ministro veiklos sritis.

Aš pateiksiu keletą skaičių. Iš tikrųjų 1999 metais Švietimo ir mokslo ministerija gavo tik 93,6% planuotų lėšų. Švietimo įstaigos planuotų lėšų taip pat negauna ir dėl to išaugo kreditorinis įsiskolinimas. 2000 m. sausio 1 d. švietimo įstaigų kreditorinis įsiskolinimas sudarė beveik 24 mln. Lt. Tačiau tai jokiu būdu nėra kaltinimai ir negali būti kaltinimai švietimo ministrui.

Aš norėčiau palinkėti ministrui K.Plateliui dar energingiau ir drąsiau ginti švietimo sistemą reikalaujant skirtų, planuotų, asignavimų ir, svarbiausia, išsilaikyti taip, kad taupant lėšas nekiltų grėsmė meno mokyklų išlikimui, pavyzdžiui, Kauno J.Naujalio meno mokyklai ir panašiai. Tegul griovimo darbus vykdo griovėjai, nesugebantys kurti, o ne švietėjai, kokiu jus ir laikome. Nuosaikiųjų (konservatorių) frakcija nepritaria Seimo narių teiktai interpeliacijai ir pritaria ministro atsakymams į klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti R.Zuozą – frakcijos “Socialdemokratija 2000” atstovą. Ruošiasi A.Raškinis.

Dėkoju, ponia Birute, už konkrečią kalbą. Tikiuosi, kad ir po jūsų kalbėsiantys vyrai paseks jūsų gera tradicija.

R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes šiandien svarstome interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui. Iš tiesų problemų švietimo ir mokslo srityje yra be galo daug. Posakis (ir šiandien buvo pasakyta) – viskas gerai, tiktai nėra mokykloje kreidos – iš tiesų Lietuvoje yra švietimo sistemos realybė. Niekas ir iš opozicijos nesirengia tikrinti vykstančios švietimo reformos, strateginių dokumentų, kuriems yra pritarusios visos pagrindinės politinės jėgos parlamente. Iš tiesų galbūt trūko ministrui ir Švietimo tarybai, kuri dvejus metus nebuvo formuojama… paskatino Prezidentą kurti strategines formavimo grupes, švietimo strategijos. Jeigu daug kas Seimui būtų pateikta anksčiau, mes galbūt galėtume visiškai kitaip vertinti tuos procesus, kurie dabar vyksta.

Dar vienas dalykas, kuriuo esame nepatenkinti mes, interpeliacijos teikėjai, ir taip pat didelė visuomenės dalis, yra tas, kad apie švietimo reformą, apie tai, kas vyksta, apie profiliavimo dalykus visuomenė yra labai blogai informuojama. Ne kartą Švietimo, mokslo ir kultūros komitete šie priekaištai buvo pareikšti Švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam radijui ir televizijai. Vyriausybės programoje, kuri patvirtinta Seime, yra parašyta, bet tai nėra vykdoma: “Siūlysime Nacionaliniam radijui ir televizijai padidinti visuomenės informavimo priemonių teikiamą pagalbą šeimai ir mokyklai”. Iš tiesų mes, kaip opozicijos atstovai, šiandien turėtume nagrinėti Vyriausybės programą. Deja, Vyriausybės programą opozicija kritikavo ir, aišku, už ją nebalsavo. Galėjo pasakyti tiktai tai, kad švietimo ir mokslo sritis Vyriausybės programoje yra labai nekonkreti ir kontroliuoti jos vykdymą (ar gerą, ar blogą) tikrai yra nepaprasta. Tačiau kai kurie Vyriausybės programos punktai (ir dėl to galima formaliai reikšti interpeliaciją) yra nevykdomi. “Gerinsime materialinę mokyklų būklę”. Nors per pastaruosius metus mokytojų atlyginimai padvigubėjo, būtina ir toliau juos didinti. Deja, jie buvo sumažinti. “Skirsime kuo daugiau lėšų pradėtoms statyti mokykloms užbaigti ir kitoms remontuoti”. Deja, biudžete yra nuliai remontui ir kitiems dalykams. Taigi jeigu formaliai pažiūrėtume, iš tiesų Vyriausybės programa švietimo ir mokslo srityje yra nevykdoma.

Dar keletas dalykų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Iš tiesų pats interpeliacijos tekstas įvairiai vertinamas ir man teko jį pasirašyti su didelėm išlygom, tačiau tas dalykas, kad mes šiandien Seime svarstome švietimo sistemos tolesnę raidą, kokios yra problemos, aš manau, yra naudingas visam Seimui, naudingas ir ministrui.

Aš tik noriu atkreipti ministro ir jo komandos dėmesį, kad iš tiesų Seime priimta keletas įstatymų, kurie šiuo metu Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos yra nevykdomi ir neveikia. Tai yra Specialiojo ugdymo įstatymas. Vėl lėšų trūkumas, bet tada mes priimame įstatymą. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas taip pat mūsų šalyje realiai neveikia. Tai irgi būtų normalu ministro paklausti, kodėl vis dėlto taip yra? Ir, aišku, politinės daugumos, kuri tuos įstatymus, matydama švietimo strategijos plėtrą, priėmė Seime, o jie, deja, nėra vykdomi.

Lygiai tas pat su vadovėliais. Iš tiesų aš nesikartosiu. Vadovėlių problema išlieka. Jie yra brangūs. Mums reikia priimti sprendimą arba juos piginti. Iš tiesų jie yra labai gražūs, ir mes komitete svarstėme, tačiau neįmanoma paprastam Lietuvos žmogui jų įsigyti. Todėl turime galvoti, kaip tai daryti. Iš tiesų laikas eina ir aš nemanau, kad mes šiandien galvojame stabdyti reformas, kurios vyksta švietimo srityje. Jos ir tarptautinių ekspertų yra įvertintos teigiamai, tą minėjo mūsų komiteto pirmininkas, tačiau tos problemos, kurios yra matomos plika akimi švietimo sistemoje, išlieka. Aš manau, kad reformą švietimo sistemoje reikia ne stabdyti, o spartinti. Jūs, ministre, dirbate dvejus metus, iš tiesų yra nemažai padaryta, tačiau, aš sakau, reikia daugiau konsultacijų, daugiau informuoti visuomenę ir, aišku, nedaryti taip, kaip dabar yra, kad reforma būtų popierinė. Vis dėlto imkimės daryti tai, už ką galima sumokėti, ir darykime tas reformas, kurioms galime skirti pinigų, o kurioms negalime, negalime to daryti.

Jeigu kalbėsime apie profiliavimą, iš tiesų mes esame gavę Švietimo tarybos raštą, kuriame pasakyta, kad nepakankamai pasirengta profiliavimui įvesti. Aš manau, kad šiandien išklausiusi Seimo narių ir kitų kalbėtojų Švietimo ir mokslo ministerija iš tiesų turėtų susiimti ir dirbti tuos darbus. Tikiuosi, premjeras, Vyriausybė ir finansų ministras parems tuos dalykus, kuriems jau yra pritarta.

Frakcija “Socialdemokratija 2000” iš tiesų negalėtų visiškai pritarti ministro atsakymams, bet mato, kad šiam parlamentui ir Vyriausybei liko dirbti pusė metų ir būtina išlaikyti tą ministerijos komandą, kuri dirbo, rengė tuos projektus (galbūt jie nėra visiškai tobuli). Manau, kad ši komanda galėtų greičiau pateikti parlamentui patvirtinti ilgalaikę švietimo strategiją. Todėl mes nepritarsime, kad būtų atstatydintas švietimo ir mokslo ministras.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Raškinį. Ruošiasi I.Šiaulienė. Iki 5 min., kolega. Toks bendrasis mūsų susitarimas, paprotinė teisė.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos! Iš šio mūsų pašnekesio vienintelė nauda yra ta, kad galų gale mes galime daug kalbėti apie tokį svarbų dalyką kaip švietimas ir per daug nebus. Tačiau aš, kalbėdamas Krikščionių demokratų frakcijos vardu, galbūt daugiau norėčiau kalbėti ne apie patį švietimą, bet apie pačią interpeliaciją. Šiaip pirmiausia pasakysiu tiesiai: Krikščionių demokratų frakcija nepritaria interpeliacijai ir pritaria ministro atsakymams. Tai yra visuotinė frakcijos pozicija. Norėčiau atsiprašyti ministro, kad vienam mūsų frakcijos nariui neįsigilinus į problemas jo parašas atsirado po interpeliacijos tekstu.

Dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti. Prašom netildyti. Kai aš garsiau šneku, jūs tyliau šnekate. Norėčiau pasakyti, kad ši interpeliacija yra įžymi ir išskirtina interpeliacija visoje dešimties metų parlamentinių interpeliacijų istorijoje. Iš esmės taip prastai parengtos interpeliacijos per visus dešimt metų turbūt nebuvo. Yra daug klaidų, daug netikslumų. Interpeliaciją rengę asmenys netgi nepasivargino mūsų komitete pasižiūrėti esamus faktus bei skaičius ir įrašyti. Iš tikro gaila, nes tai rodo jų nepagarbą ne tik patiems sau, bet ir mums, Seimo nariams, bei visai visuomenei.

Norėčiau pateikti keletą faktų apie švietimo sistemos plėtojimąsi, nes ten daug priekaištų dėl to dalyko yra prirašyta. Štai, kolegos, pasižiūrėkime. Per paskutiniuosius šešerius metus moksleivių ir studentų skaičius padidėjo 141 tūkstančiu, universitetinių aukštųjų mokyklų skaičius per penkerius metus išaugo daugiau kaip (…), magistrantų skaičius padidėjo bemaž penkis kartus, doktorantų skaičius padidėjo beveik trigubai, aukštųjų mokyklų studentų skaičius per penkerius metus padidėjo apie 14 tūkstančių, o finansavimas, nacionalinio biudžeto lėšų dalis taip išsidėstė: 1996 m. buvo apie 30% BVP, 1997 m. – 25,5%, 1998 m. – 27%, 1999 m. – 30,6%. Finansavimas pagal mūsų turimus duomenis augo. Kolegos, kam klaidinat visuomenę, skelbdami neteisingus faktus?

Dabar dar vienas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad išvis visas šis interpeliacijos tekstas yra nukreiptas prieš reformas. Interpeliacijos teikėjams užkliuvo Mokslo tarybos reforma, interpeliacijos teikėjams užkliuvo Aukštojo mokslo įstatymas, pagal kurį darom reformą, užkliuvo ir švietimo reforma. Jie aiškiai nori įtikti populistiniu būdu tai visuomenės daliai, kuri būtų patenkinta sąstingio, o ne reformavimo ir ne efektingo lėšų naudojimo gyvenimu. Mūsų ministerija šį dalyką daro, daro efektyviai, mūsų komitetas darbe dalyvauja, manau, reikia pagirti už tai, o ne populistiškai stengtis daliai įtikti.

Dabar dar į vieną dalyką norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį, man atrodo, tai ypač svarbu. Štai, pažiūrėkite, tekstas. Aš raudonai pabraukiau. “Švietimui ir aukštajam mokslui skiriamas finansavimas pastaraisiais metais beveik 3 kartus mažesnis negu krašto apsaugai”. Štai yra kitas tekstas, tekstas dokumento dėl biudžetinio finansavimo. Skaitome: “1999 metais krašto apsaugai yra 5,4%, švietimui – 30,6%”. Aš nesuprantu, kam reikalingas šis akivaizdus melas, jeigu dokumentas rodo, kad švietimo sistema penkiskart daugiau finansuojama negu krašto apsauga, o čia visuomenė yra dezinformuojama, sakoma, kad krašto apsauga tris kartus daugiau gauna negu švietimas? Manau, tai atitinka bendrąsias tendencijas, kurias mes šiuo metu matome. Tas tendencijas, kai yra be perstojo eskaluojamos insinuacijos, nukreiptos prieš mūsų valstybės gynybinį pajėgumą. Apskritai nežinau, ar netyčia, o gal ir sąmoningai ši interpeliacija netarnauja toms jėgoms, kurios atstovauja kai kuriems mūsų užsienio valstybių imperiniams interesams, siekiams mūsų valstybės atžvilgiu. Tai yra labai žalinga interpeliacija, ji diskredituoja… ir A.Kubiliaus Vyriausybės didžiules pastangas dabartiniu mūsų valstybei sunkiu metu. Mūsų frakcija siūlo nepritarti interpeliacijai ir pritarti mūsų ministro atsakymams. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kalbėti Seimo narę I.Šiaulienę. Ruošiasi G.Šileikis. Kolegos, sutariam, 14 valandą kalbam dėl vedimo tvarkos. Iki 14 val. sutariam diskutuoti, o paskui susitarsim. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežadu taip energingai kaltinti, kaip čia energingai mano kolega Seimo narys A.Raškinis gynė Švietimo ir mokslo ministeriją. Nemanau, kad ši interpeliacija yra populizmas. Yra aišku, ši interpeliacija atsirado, nes kažkada tokios didelės reformos mes nepradėjom nuo diskusijos Seime. Man tiesiog net nejauku, kai aš pagalvoju, kaip drįso Švietimo ir mokslo ministerija, kartu ir mūsų Seimo komitetas pradėti tokią kardinalią reformą esant tokiai finansinei mūsų valstybės situacijai nepradėjus diskusijų Seime. Tuo labiau kad visos tos reformos, kurios yra daromos mūsų valstybės švietime, dažnai yra argumentuojamos Vakarų patirtimi. Tai, kolegos, aš noriu pasakyti, kad Vakaruose padidinimas net viena, dviem pamokomis susilaukia didžiausių diskusijų parlamentuose, o mes pradedam tokią reformą, kuri ir šiandien turi be galo daug neatsakytų klausimų, be tokios diskusijos. Buvo nusistebėta, kad ši interpeliacija yra pradėta ne laiku. Aš manau, pačiu laiku. Tuo labiau kad visiškas mokyklų reformos profiliavimo įdiegimas prasidės nuo rugsėjo 1 d. Dar yra laiko išgirsti tas problemas, su kuriom šiandien susiduria praktiškai mokyklos, ir dėti pastangas jas taisyti.

Dėl paties profiliavimo. Kai buvo parengta Lietuvos švietimo koncepcija, ten apie profiliavimą nebuvo net užsiminta. Mes turėjome įvairius lygius. Dabar tų lygių atsisakyta, štai mes pereinam prie profiliavimo ir kalbame apie tai, kad tai turėtų garantuoti ugdymo bei studijų modernizavimo kokybę. Betgi, gerbiamieji, kokią kokybę, jeigu pats ministras iš Seimo tribūnos sako, kad mokykloms yra problema įsigyti kreidos ir popieriaus, kai mes atsiliekam nuo Baltijos valstybių – Estijos ir Latvijos pagal kompiuterių kiekį, tenkantį vienam moksleiviui, kai miesteliuose, ne kokiam nors užkampy, aš buvau konkrečioje Klaipėdos rajono vidurinėje mokykloje, žinoma, galbūt yra ir mokyklos vadovo kaltės, yra tokia materialinė bazė, kad, drįstu pasakyti, modernioje fermoje šiandien yra šviesiau ir erdviau negu ten, kur mokosi mūsų mokiniai?

Dėl profiliavimo. Vis dėlto nėra nuoseklumo. Sakysim, jeigu gimnazijos pirmoje ir antroje klasėse prasideda švelnusis profiliavimas, o dešimtmetė mokykla, pagrindinė mokykla, kuri nebus, netaps vidurine, pasiliks kaip pagrindinė, ir ten profiliavimas nevyksta, tai mokinys, atėjęs į vidurinės mokyklos 11, 12 klases arba į gimnazijos 3, 4 klases, jau nepajėgs pasirinkti profilio. Tai ką, jis trejus metus turės mokytis? Vadinasi, šis klausimas yra visiškai neišspręstas ir jokiame ministerijos priimtame dokumente nėra kalbama apie tai, kaip spręsti šią problemą. Išeitų, kad pagrindinė mokykla turi turėti 80 profilių, kad mokinys galėtų atėjęs iš karto pasiekti tą profiliavimo lygį, o tai irgi yra nerealu. Tai yra visiškas nonsensas.

Svarbiausia, kodėl buvo rengta ši interpeliacija, kad visų pirma, rengiant šitokią reformą, visiškai nebuvo atsižvelgta į socialinę padėtį. Tai, kai, viena vertus, švietimo reformos antrasis etapas skelbia, kad turi didėti mokslo prieinamumas. Deja, išeis, kad prieinamumas mažės – dalis mokinių liks tiesiog be vidurinio išsilavinimo ir jokio socialinio teisingumo nebus pasiekta.

Yra kalbama ir apie tai, kad mūsų švietimo sistemoje yra per daug mokytojų. Betgi, gerbiamieji, argi per daug mokytojų, jeigu vienas mokytojas ima 30 valandų pamokų krūvį? Jeigu būtų per daug, neimtų. Aišku, jis ima 30 ne todėl, kad, taip sakant, norėtų, jis yra priverstas, nes darbo užmokestis yra toks, kad iš 18 pamokų jis nepragyvena, negauna tiek lėšų, kiek reikėtų jo, kaip mokytojo, darbo kokybei garantuoti, kad jis galėtų būti ir apsiskaitęs, ir aplankęs naujausius kultūros renginius, kad galėtų kažką duoti moksleiviams. Žinoma, galbūt jis imtų ir daugiau, bet yra nustatyta norma.

Ir, be abejo, buvo paliesta ir vadovėlių problema. Švietimo įstatymas aiškiai teigia, kad už vadovėlių rengimą, leidybą bei gamybą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Prieš mane kalbėję kolegos kalbėjo apie tai, kokie yra trūkumai. Mes leidžiam alternatyvius vadovėlius. Bet vėl, kai yra tiek biudžeto lėšų, kiek skiriama vadovėliams, šiandienos sistemoje ši situacija yra per didelė prabanga. Reikėtų galvoti apie tai, kad būtų parengtas optimalus vadovėlis ir mes be reikalo nešvaistytume biudžeto lėšų. Aš kviečiu Seimo narius palaikyti mūsų teikiamą interpeliaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Šileikį. Paskui kviesiu kalbėti A.Kubilių.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, tas mūsų pradėtas svarstyti klausimas, manau, yra labai susiaurintas. Siūlyčiau pažiūrėti kur kas plačiau, visos valstybės mastu. Pirmiausia norėtume pasakyti, jog švietimo reforma yra modeliuojama nuo 1990 metų. Deja, apie ją buvo daugiau tik kalbama, o ne nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Tai galime pasakyti ir apie LDDP valdymo laikotarpį. Vangiai reforma buvo vykdoma ir ministro Z.Zinkevičiaus vadovavimo metu. Rimtų problemų kilo ir konservatoriams, jas ne visuomet sėkmingai buvo bandoma spręsti. Lietuvos centro sąjunga nuosekliai siekia, jog švietimas mūsų valstybėje privalo būti aukščiausias nacionalinis prioritetas. Deja, konservatoriai tai tiktai deklaravo. Žmogui, jo gyvenimo sėkmei, taip pat valstybės ekonominiam augimui investicija į švietimą yra reikšmingiausia investicija. Matome, švietimo lėšų mažinimas jau duoda ir apskritai Lietuvos ekonomikos rezultatus.

Taip pat norime pasakyti, kad švietimo reforma, atsižvelgiant į visuomeninius poreikius, turi būti vykdoma atvirai, nuosekliai, racionaliai bei efektyviai. Centro sąjungos frakcija keturis kartus nepritarė valstybės biudžeto patvirtinimui todėl, kad Seimo dauguma ir Vyriausybė skyrė nepakankamą dėmesį švietimo finansavimui. Trūksta lėšų vadovėliams, studijų organizavimui, ugdymo proceso modernizavimui, socialinių pedagoginių sąlygų vaikams sudarymui, vaikų vasaros poilsio, prevencinių programų organizavimui, mokyklų kompiuterizavimui, moksleivių pavėžėjimui ir maitinimui. Taip pat galime labai aiškiai ir tiesiai pasakyti, kad lėšos neracionaliai ir neefektyviai naudojamos, nesugebama panaudoti mokslinį potencialą, skuboti sprendimai ir nepakankamai informuojama visuomenė apie sprendimų įgyvendinimą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kai ministerija turėjo labai daug darbo skirti būtent informavimui, kad kiekvienas vaikas, kiekvienas tėvas, kiekvienas pedagogas turėtų žinoti, kas bus po pusmečio, po metų, po dvejų, trejų. Be abejonės, trukdė ir fragmentiškumas, ir nuoseklumo trūkumas, kuris padidino socialinę įtampą visuomenėje. Tai mes jaučiame susitikimuose, lankydamiesi mokyklose.

Lietuvos centro sąjunga pasisako už lygių galimybių sudarymą miesto ir kaimo vaikams organizuojant ugdymo procesą ir vaikų papildomąjį ugdymą. Mes taip pat nepritariame lėšų taupymui švietimo ir mokslo sąskaita. Ne kartą siūlėme Lietuvos Respublikos Seimui, Seimo daugumai ir Vyriausybei skirti papildomą finansavimą švietimo reformos tąsai ir studijų procesui užtikrinti. Esame kalbėję su Ministru Pirmininku, kad reikia kartu susėsti visoms parlamentinėms partijoms, jų atstovams ir ieškoti racionalių sprendimų keičiant finansavimo prioritetus ir randant optimaliausius sprendimus.

Taip, trūko ministrui ryžtingumo, tvirtumo ginant švietimo reformos pozicijas. Bet nemanome, kad vieną ministrą pakeitus kitu ministru konservatoriumi, ta situacija švietimo sistemoje radikaliai pasikeis. Tikrai nemanome, kad būtent vieną ministrą pakeitus kitu ministru. Todėl manome, kad konservatorių vykdoma švietimo politika… Galime teigti, kad jie buvo nepasirengę ir nesugebėjo įvykdyti švietimo reformos. Dėl to pagrindinė atsakomybė tenka ir Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui, ir Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui, ir konservatorių komandai. Galime tai palyginti. Kai atviroje jūroje skęsta laivas, jungos pakeitimas padėties nekeičia. Reikia ieškoti ir naujo laivo, ir naujos komandos, ir naujo kapitono. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Vyrai, spalio vidurys dar toli. Kviečiu A.Kubilių – Ministrą Pirmininką kalbėti. Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Jam teliko 4 minutės mūsų diskusijoje, kolegos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, apie skęstančius laivus kalba tie, kurie plaukia tokiais laivais. Deja, man tenka apgailestauti. Iš tikrųjų vadovo keitimas skęstančiame laive kažin ar gali ką nors padėti.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie šiandien svarstomą reikalą, kuris yra pavadintas interpeliacija ministrui K.Plateliui. Šiek tiek gaila, kad kai perėjau dirbti į Vyriausybę, niekas nepaaiškino interpeliacijos autoriams, kas tai yra interpeliacija pagal Seimo statutą ir Konstituciją.

Interpeliacija reikalautų labai konkrečių klausimų, kurie būtų užduodami ministrui dėl jo konkrečių veiksmų paaiškinimo. Tuo tarpu šiandien mes svarstome, be abejo, labai svarbią temą, kaip sakė kolega R.Zuoza, svarstome pačią švietimo sistemos raidą, pačią švietimo sistemos reformą. Tai nieko bendra neturi su interpeliacija ministrui K.Plateliui.

Šiandien, kiek klausiausi kalbų, ir opozicijos kalbų, turiu konstatuoti, kad ministrui asmeniškai niekas priekaištų neturi, taip pat ir dėl konkrečių veiksmų niekas neturi. Yra vardijamos įvairios problemos, švietimo sistemos problemos, švietimo reformos problemos, kurios objektyviai egzistuoja. Šiandien visiems stinga pinigų, taip pat ir švietimui. 1998 m. visiems pinigų buvo skiriama daugiau, nes biudžetas buvo didesnis, pajamų buvo surenkama daugiau. Šiandien pinigų valstybės biudžete yra mažiau, todėl ir švietimui pinigų yra skiriama mažiau. Su ta realybe visi turime susitaikyti, o ministro kaltės dėl tokios situacijos yra minimaliai tiek, kiek ir mūsų visų esančių čia, Seime.

Norėčiau pasakyti labai konkrečiai ir aiškiai. Pritariau ir pritariu ministro K.Platelio veiklai. Pritariau ir pritariu tai švietimo plėtros krypčiai, kuria švietimo sistema buvo plėtojama paskutiniuosius ketverius metus. Kviečiu opoziciją rūpintis švietimo sistemos plėtra, švietimo reforma, o ne vien politinių taškų rinkimu tokiomis interpeliacijomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone premjere. Gerbiamieji kolegos, kaip esame sutarę, 14 valandą mūsų diskusija turėtų baigtis. Keturi parėmė ministro K.Platelio atsakymus, trys kalbėjo prieš, R.Zuoza – su didelėmis išlygomis. Dabar kviečiu į tribūną ministrą K.Platelį atsakomojo žodžio. Paskui pakviesiu J.Karosą tarti baigiamojo interpeliacijos pateikėjų atstovų žodžio. Paskui, kolegos, mėginsime susitarti dėl redakcinės komisijos.

Gerbiamasis kolega ministre, prašom, jums žodis.

K.PLATELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už jūsų kalbas, už jūsų paramą ir už jūsų kritiką. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad mūsų diskusija perėjo į tokią platesnę diskusiją apie apskritai švietimo reformos, švietimo reikalus.

Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų kalbose būta kai kurių netikslumų. Pavyzdžiui, dabar vykstančios reformos nepavadinčiau kardinalia. Ji apima labai nedidelę dalį mokyklų. Maždaug per 800 moksleivių, kaimo moksleivių turės keisti mokyklas. Kad ši reforma buvo pradėta dabar, be svarstymo Seime, taip pat nebūtų galima pasakyti. 1992 m. lapkričio mėnesį buvo svarstoma Lietuvos švietimo koncepcija čia, Seime. Tada jau buvo įvykę Seimo rinkimai. Tik nepamenu, ar suformuota Vyriausybė, jau tada Seimas turėjo LDDP daugumą.

Man čia buvo pasakyta priekaištų dėl vadovėlių leidybos. Galiu pasakyti taip – mūsų vadovėlių leidybos sistema yra keičiama. Ji labiau artinama prie mokyklos poreikių. Bet jūs nemanykite, kad ankstesnė sistema buvo geresnė. Pavyzdžiui, dar dabar mūsų sandėliuose guli maždaug 4 vagonai LDDP laikais išleistų vadovėlių. Niekas jų nenori imti. Tai, kad mes leidžiame vadovėlius pirmiausia surinkę užsakymus, vis dėlto tai yra progresyvesnis vadovėlių leidimo būdas, nors, žinoma, leidybos kaštai šiek tiek išauga. Bet jeigu visa tai, ką darome mes, palygintume su keturiais vagonais, skirtumas vis dėlto būtų į mūsų veiksmų pusę.

Na, čia buvau kritikuojamas, kad vėlai sudaryta Švietimo taryba. Tačiau mes nuo pat 1998 m. stengėmės sudaryti tą Švietimo tarybą, tačiau visą laiką vyko įvairių institucijų diskusijos dėl atstovavimo toje taryboje. Tikrai noriu jus nuraminti dėl mokytojų atestacijos. Pagal mūsų susitarimą su profsąjungomis, su kuriomis mes labai gerai bendraujame (su visomis profsąjungomis mes esame pasirašę sutartis ir bendraujame), ji bus pradėta nuo rugsėjo 1 d. 72% pedagogų jau dabar yra atestuota, ir tai tikrai netrukdys mokyklų steigimo procesui. Na, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas veikia, negalima sakyti, kad jis neveikia, atostogos norintiems studijuoti pagal šį įstatymą suteikiamos. Daugiausia vykdomos tos Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos, kurioms nereikia papildomų pinigų. Ką galima… vykdomos iš to turimo biudžeto. Na, o mūsų mokyklų visi tipai yra derinami. Tikrai taip nebus, kad profiliavimas vyks 1–2 gimnazijos klasėje, o pagrindinės mokyklos 9–10 klasėje nevyks. Tikrai viskas bus suderinta ir švelnus profiliavimas vyks ir tose klasėse.

Aš jums dar kartą dėkoju už nuomones, dėkoju už dėmesį ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Karosas. Klausėjų baigiamasis žodis.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu padėkoti visiems dalyvavusiems šiame pokalbyje. Man truputėlį gaila, kad gerbiamasis ministras tik sąlyginai surado keletą teiginių, kurie yra adekvatūs tai situacijai, kurią mes šiandien matome mokyklose. Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju naudojamas tipiškas, nuo seno žinomas variantas – argumentus paversti absurdu ir po to juos kritikuoti.

Dabar kai kurios pastabos, kurias aš norėčiau pasakyti. Čia buvo daugelio iš visų pusių kartojama, kad ne laikas. Aš noriu klausti ir gerbiamojo ministro, ir kitų, kurie šį argumentą vartoja, kada yra tas laikas: po rinkimų, prieš rinkimus, tarp rinkimų ar apskritai? Man atrodo, būtų geriausia, kad apskritai tas laikas neateitų. Tai pats geriausias variantas. Tokį argumentą aš laikau visiškai nepagrįstu ta prasme, kad jis verčia mus susitaikyti su situacija, kuri aiškiai mūsų netenkina. Man taip atrodo.

Dabar ta situacija labai paprasta. Šiandien aukštosiose ir vidurinėse mokyklose yra situacija, kuri tam tikra prasme primena pokario metus: per 10 mūsų nepriklausomybės metų nėra buvę, kad mokyklos šaltų, kad mokyklose būtų dirbama su paltais ir su pirštinėmis. Dabar daugelis dalykų iš tiesų yra sukelti ekonominės situacijos, bet ministras yra Vyriausybės narys. Ar jis nejaučia atsakomybės už tą finansų ir ūkio situaciją, kuri yra šiandien, ar jis nėra valdančiosios koalicijos Vyriausybės narys?

Ir dar vienas dalykas – ministras kratosi atsakomybės: kalti visi, bet ne jis. Toks požiūris niekur neveda. Tai iš tiesų nėra ministro požiūris. Tuo labiau kad, kaip labai gerai žinome, visi, kurie prieš savivaldybių rinkimus važinėjome po Lietuvą ir buvome mokyklose, žinome, kokia yra mokyklų bendruomenės – ir vidurinių, ir aukštųjų mokyklų (ne vadovų, sakau, bet mokyklų bendruomenės) – reakcija į tai, kas šiandien vyksta aukštojo mokslo ir švietimo sistemoje. Tie, kurie buvo profsąjungų rengtame mokytojų suvažiavime Profsąjungų rūmuose, tie, kurie buvo kituose forumuose, matė, kaip tie dalykai priimami. Kodėl mes to nematome, kodėl mes užsimerkiame prieš tai, kas šiandien realiai mūsų gyvenime egzistuoja, ir pateikiame ataskaitas, skaičius taip, tarytum niekas nevyktų? Mielieji bičiuliai, tai nėra gera pozicija.

Baigdamas aš noriu pasakyti, kad mūsų netenkina ministro atsakymai, todėl mes vis dėlto kviečiame kolegas palaikyti mūsų interpeliaciją.

Dabar dar maža replika dėl keturių vagonų vadovėlių. Jeigu tikrai jie yra, būkite malonus perduoti mums. Aš juos išdalinsiu. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo "Dėl interpeliacijos ministrui Kornelijui Plateliui" projektas (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, taigi baigiame susitartą diskusiją. Dabar pagal Seimo statuto 221 straipsnio septintąją dalį mums reikia priimti nutarimą dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimui “Dėl interpeliacijos ministrui K.Plateliui” parengti. Tokį nutarimą mums reikėtų priimti. Jums yra išdalyta planuojama redakcinės komisijos sudėtis, planuojamas pirmininkas. Dėl to yra sutarta ir su interpeliuotojais, jų yra trečdalis, kaip ir numato Seimo statutas. Ar galėtume dabar bendruoju sutarimu priimti šį nutarimą, gerbiamieji kolegos? Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Gerbiamieji kolegos, tartasi su visomis frakcijomis ir su interpeliuotojų atstovais. Tai buvo bendrasis sutarimas. Gerbiamieji kolegos. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai trumpai norėjau pasakyti tai, kad vietoje manęs į komisiją įrašytumėte gerbiamąjį R.Čiupailą.

PIRMININKAS. Gerai. Tiesiog buvo su E.Bičkausku kitaip sutarta. Dar, kolegos, G.Kirkilas norėtų prieš kalbėti.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis komentatoriau, atsiprašau, pirmininke. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti komisijos pirmininku paskirti galbūt kitą Seimo narį, nes, mano nuomone, ponas Ž.Jackūnas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, vienas iš labiausiai atsakingų už dabartinę padėtį. Todėl aš manau, kad jis, kaip pirmininkas, nebus objektyvus. Siūlyčiau pačiai komisijai leisti išsirinkti pirmininką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau savo frakcijos viduje išsiaiškinti, kas tiktų komisijos pirmininku, nes mano profesorius J.Karosas pritarė Ž.Jackūno kandidatūrai. Aš siūlau susitarti. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti šio nutarimo 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis. 3 straipsnis. Gerbiamieji kolegos… Dėkoju, kolega Justinai Karosai. 3 straipsnis yra priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Prašom registruotis. Tada balsuosime, ar priimame šį nutarimą dėl redakcinės komisijos sudarymo. Redakcinė komisija iš karto renkasi 209 kambaryje. 15.30 val. skelbiamas komisijos verdiktas – pritarti ministro K.Platelio atsakymams į Seimo narių grupės klausimus ar nepritarti. Trumpas pateikimas, kalbos dėl motyvų ir Seimas balsuoja, ar pritarti, ar nepritarti.

Mūsų užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas, kolegos, būtų už tai, kad sudarytume tokią redakcinę komisiją, dėl kurios susitarta tarp frakcijų? Kviečiu balsuoti.

Už – 69, prieš – 1 (kairėje pusėje dar yra principingų žmonių), 6 susilaikė. Seimo nutarimas dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo “Dėl interpeliacijos ministrui K.Plateliui” projektui parengti yra priimamas.

Kolegos, kviečiu į tribūną, tiksliau, suteikiu žodį A.Patackui. Tą žodį aš turėjau suteikti prieš pusantros valandos, bet norėjau pabaigti darbus. Prašom.

A.V.PATACKAS. Yra tikslesnė informacija apie paskutiniojo Lietuvos partizano tėvą 97 metų Kraujelį. Jis yra pašarvotas Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidos rytoj 12 val. Rokantiškėse.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega Algirdai, dėkoju, gerbiamieji diskutantai, dėl interpeliacijos ministrui K.Plateliui. Kviečiu darbo grupę (redakcinę komisiją) dabar iš karto rinktis 209 kabinete. Toliau posėdžiaujame, kolegos, 15 valandą. Balsavimas dėl parengto komisijos nutarimo 15.30 valandą.