Dvidešimt ketvirtasis (459) posėdis
2000 m. balandžio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos” projektas Nr.P-2427(3) (svarstymas)

PIRMININKAS. Pradedame posėdį, kolegos! Registruojamės. Registruojamės, mielieji kolegos, ir dirbame pagal popietinio posėdžio darbotvarkę.

Užsiregistravo kol kas tik 40 Seimo narių. Pirmasis popietės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos” projektas Nr.P-2427(3). A.Ažubalis, Europos reikalų komiteto įgaliotasis pranešėjas, kviečiamas dabar į tribūną.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Europos reikalų komitetas šių metų kovo 30 d. svarstant Seimo nutarimo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos” buvo paskirtas pagrindiniu komitetu galutiniam projekto variantui parengti.

Komitetas surengė du posėdžius balandžio 10 ir 17 dienomis. Posėdžiuose dalyvavo ir vyriausiasis Lietuvos derybininkas ponas V.Ušackas, ir Europos reikalų komiteto prie Vyriausybės vadovas ponas M.Paunksnis. Komitetas gavo pastabų ir pasiūlymų dėl nutarimo projekto iš Seimo Pirmininko V.Landsbergio, vyriausiojo derybininko V.Ušacko, Vyriausybės kanclerio P.Auštrevičiaus. Iš Seimo frakcijų pastabų ir pasiūlymų negauta. Pastaboms ir papildymams iš esmės pritarta.

Vyriausiasis derybininkas bei Vyriausybės kancleris pasiūlė papildyti pirminiame nutarimo variante numatytų įstatymų sąrašą 13 įstatymų, kurie buvo įvardyti svarbiais siekiant užtikrinti sklandžią derybų eigą. Kadangi įtraukus šiuos įstatymus į nutarimo projektą susidarė labai ilgas įstatymų sąrašas (32 įstatymai), tai mes paprašėme vyriausiojo derybininko kartu su derybų delegacija išskirti tuos įstatymų projektus, kurie yra būtini mums priimti dar šią sesiją, nes jie yra tiesiogiai susiję su jau pradėtais svarstyti derybų skyriais. Derybų delegacijos sąrašas buvo sudarytas, jis atsispindi nutarimo projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje. Tai yra 8 įstatymų projektai.

Šioje dalyje yra numatyti įstatymai, kuriuos Vyriausybė, teikdama Seimui, turėtų prašyti skubos tvarkos. Taigi tai raginimas Vyriausybei pateikti, o Seimui nedelsiant svarstyti šiuos įstatymus.

Kiti įstatymai, kurie yra būtini sklandžiai derybų eigai, todėl turėtų būti priimti dar šioje pavasario sesijoje, yra Civilinio kodekso Pirmosios knygos projektas Nr.P-1877 kartu su Nr.P-1878, Valstybės pagalbos įstatymo projektas, Centrinės kredito unijos įstatymo projektas, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas, bet jie visi yra įtraukti į 2 straipsnio antrąją dalį. Kadangi jie jau yra pateikti Seimui, yra Seimo komitetuose, yra svarstomi, tai Europos reikalų komitetas nematė būtinybės prašyti jų svarstyti skubos tvarka.

Į 2 straipsnio antrąją dalį taip pat yra įtraukti įstatymai, nuo kurių priėmimo eigos priklauso galimas derybų skyrių svarstymas šių metų antrąjį pusmetį (nuo liepos 1 d.), kai Prancūzija pradės pirmininkauti. Žinoma, būtų gerai juos taip pat priimti, nes atsiveria galimybė pradėti svarstyti dar septynis aštuonis skyrius.

Nutarimo 3 straipsnis yra rekomenduojamojo pobūdžio, siekiant atkreipti Seimo dėmesį, kad ateityje įstatymams, kurie yra būtini nuosekliai derybų su Europos Sąjunga eigai, būtų taikoma skubos tvarka. Tai yra kad Seniūnų sueiga teiktų prioritetą tiems įstatymų projektams, kurie yra būtini Lietuvos deryboms. Taigi tiek.

Dar galiu pasakyti, kad komitetas vieningai pritarė šiam nutarimui. Siūlau Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Frakcijos siūlymų neturi, jokių pataisų nėra užregistruota. Galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Dovanokite, kolega, įjungiu kitą… Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Manau, kad mes dar kartą pateikiame nedidelės vertės, švelniai pasakysiu, dokumentą. Iš to dokumento gali susidaryti įspūdis, kad kas nors prieštarauja tam, kad būtų svarstomi įstatymai, kitos normos, svarbios mūsų deryboms su Europos Sąjunga. Bet taip nėra. Netrukdo nei opozicija, nei spauda, nei televizija. Vadinasi, dabartinė valdančioji koalicija yra pati sau kliūtis ir tą kliūtį nori pati įveikti mūsų bendrais balsais. Iš tikrųjų derybos su Europos Sąjunga yra probleminės, jos yra daugiašakės, sudėtingos, su pliusais ir minusais. Yra daug institucinių problemų. Iki šiol neišspręsta Europos komiteto bei vadovybės problema. Visų tų probleminių dalykų Seimui niekas nepateikia, jie yra nesvarstomi. Iš esmės mes tuo tik patvirtinsime savo darbų programą.

Sunku prieštarauti tam dokumentui, nes akivaizdžiai tuos darbus reikia padaryti. Sunku jiems pritarti, nes tas dokumentas yra perteklinis. Jeigu nori paskubinti valdančioji koalicija, ji gali priimti savo vidaus dokumentą. Taigi tai yra eilinis veržimasis pro atviras duris. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Noriu pasakyti, kad šis dokumentas jokiu būdu nėra perteklinis, nes ir šio dokumento teikėjai, ir konservatoriai tikisi paramos ir iš opozicinių partijų, tikisi konstruktyvaus darbo, kad nebūtų dėl formalių priežasčių šiame nutarime minėti įstatymų projektai atidėliojami ar ieškoma kliūčių, kad suvėlintume šiuos įstatymų projektus.

Kita vertus, šis nutarimas tai yra paraginimas mūsų Vyriausybei. Manau, kad viena iš Seimo prerogatyvų ir Seimo pareigų yra nuolat kontroliuoti Vyriausybę ir jos darbą derantis su Europos Sąjunga. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikalausite balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Gal dar galėtų ir LDDP frakcija pateikti solidžių siūlymų, ir Užsienio reikalų komitetas? Gal galėtume šiandien susitarti pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo, kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos” projektui. Pritariame po svarstymo. Nutarimai svarstomi skubos tvarka. Tikiuosi, neprieštarausime, jeigu mes ketvirtadienį įrašysime šio nutarimo priėmimą. Nežinau, kaip A.Ažubalis į tai žiūrėtų. Gal ketvirtadienį galėtume priimti? Ačiū, kolegos. Dirbame toliau.

Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466 (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 9 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 373 straipsnio 5 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2466. Šį projektą pateikia Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra teikiamas kaip lydimasis, kaip susijęs su Darbo ginčų įstatymu, kurį dabar svarstome komitetuose. Projekto tikslas yra suderinti tarpusavyje Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių nuostatas su Darbo ginčų įstatymo projekto nuostatomis. Jeigu to nebūtų padaryta, tai paprasčiausiai priimtas Darbo ginčų įstatymas, jo nuostatos būtų neveiksmingos. Šiuo metu pagal Civilinio proceso kodeksą ir 373 straipsnio 5 punktą yra išvardinti vykdomieji dokumentai, kurie yra būtini sprendžiant darbo ginčų klausimus. Keisdami Darbo ginčų įstatymą, mes numatome kitą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Todėl projekte yra numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į posėdžio protokolą ir tai tampa vykdomuoju ir privalomu dokumentu. Tai štai toks susijęs įstatymo projektas teikiamas jums. Prašau pritarti po pateikimo. Kartu noriu paprašyti, kad svarstymas būtų numatytas kartu su Darbo ginčų įstatymu Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Jūsų niekas nenori paklausti. Tai reiškia, kad mes bendruoju sutarimu pritariame jūsų teikiamam projektui po pateikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Žiūriu į komiteto pirmininkę. Šį projektą siūloma svarstyti su Darbo ginčų įstatymo projektu. Gal taip galėtume ir sutarti. Preliminariai sutariame, kad gegužės 25 d. turėtų būti svarstoma plenariniame posėdyje, o paskui, manau, komiteto pirmininkė susiderins svarstymo datą tiksliau. Taigi preliminariai gegužės 25 d., Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2433(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji, gal jūs neprieštarautumėt, jeigu mes atkeltume 2-7 projektą – popietinės darbotvarkės paskutinį projektą ir dabar apsvarstytume. Juo labiau kad yra ir ponas A.Plokšto, suinteresuotasis teikėjas, ir J.Listavičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Svarstome projektą Nr.P-2433 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Teikėjas – A.Plokšto. Kalba Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal galiojančią tvarką nustatant apmokestinamąjį pelną leista jo dalį, skirtą specialiesiems atidėjimams banko abejotiniems aktyvams dengti, priskirti prie banko išlaidų ir tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną. Įstatymo projektu siekiama tokias pat sąlygas sudaryti ir kredito įstaigoms, t.y. leisti daryti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigoms abejotiniems aktyvams dengti. Kredito įstaigoms vienodų sąlygų sudarymas su bankais sprendžiant abejotiniems išlaidų atidėjimams išlaidų priskyrimą prie operacijų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, sudarytų vienodas sąlygas ir vienodas konkurencines sąlygas su komerciniais bankais, leistų plėsti kredito įstaigų tinklą ir gerintų jų finansinę būklę.

Įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Čia dar iškyla toks mažas niuansas, kad norima susiaurinti kredito įstaigų pavadinimą ir vadinti jas kredito unijomis. Bet pats kredito unijų pavadinimas sprendžiamas, šiuo atveju nenorima pritarti kredito unijoms, ar tai būtų kredito sąjunga, ar tai kredito bendrovės. Šis klausimas artimiausiomis dienomis bus sprendžiamas. Aš manau, mes rasim tikslų lietuvišką pavadinimą. Ačiū.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2391(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Valatka prašo žodžio kalbėti dėl šio projekto. Tik dėl motyvų? Ne. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo ką tik trumpai aptartam projektui? Pritariame po svarstymo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2433. Pritariame po svarstymo. Kolegos, o gal dabar galėtume apsvarstyti ir 2-6 klausimą? 2-3 klausimą siūlo svarstyti A.Sysas. Prašom pažiūrėti, koks ten klausimas. 2-6, gerbiamieji kolegos, Nr.P-2391(2) projektas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, teiktas S.R.Petrikio, svarstytas pagrindiniame Ekonomikos komitete. Pranešėjas – S.Slavickas. Prašom.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo apsvarstytas Ekonomikos komitete. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus balsų dauguma pritarta patobulintam projektui. Kai keičiama įmonės rūšis, įmonė gali būti reorganizuojama į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę akcionuojant įmonės turtą. Akcinės bendrovės akcijos įregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje. Seimui atsakingų ir pavaldžių valstybės institucijų įmonės šioje dalyje nustatyta tvarka turi būti reorganizuojamos tik po to, kai šių įmonių steigėjo funkcijos Seimo nutarimu bus perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kviečiu Seimo narius pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomasis komitetas buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet jis neapsvarstė šio projekto. L.Sabutį kviečiu į tribūną. Kažkaip prastai mes dirbame Sekretoriate ir Seimo vadovybėje. L.Sabutis, papildomojo komiteto pranešėjas.

L.SABUTIS. Šiaip buvo sutarta, kad K.Šavinis, bet nematau. Aš tik pranešiu, kad mūsų komitetas svarstė ir pritarė be pataisų. Siūlome Seimui priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Valatka dabar kviečiamas kalbėti.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo įstatymas vis dėlto nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Aš norėčiau atkreipti mano kolegų konservatorių dėmesį, kad, sakykim, tokia gamykla kaip “Stumbras”, aš paimu kaip pavyzdį, dabar gali būti privatizuota tokiu būdu kaip uždaroji akcinė bendrovė, t.y. kažkokiai nedidelei grupei žmonių. Anksčiau mes šito neleidome. Anksčiau turėjome tokią tvarką, kad pirmiausia (nesvarbu, kad valstybė turi 100% akcijų) akcionuojama įmonė prieš pardavimą 100% valstybės akcijų. Dabar mes pakeičiame į uždarąją akcinę bendrovę. Atidarome dar vieną šliuzą. Na, aš nežinau, ar šito reikia. Aš bent nematau čia Vyriausybės nusiteikimo tą daryti. Komitete buvo pareikalauta, kad būtų Vyriausybės atsakymas į mūsų paklausimą. Tačiau jo nebuvo. Todėl aš, aišku, pritarti tokiems dalykams negaliu ir siūlau šiam įstatymui nepritarti.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti? Kolegos, ar pritariame po svarstymo ką tik apsvarstytam projektui? S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau pritarti šiam projektui dėl to, kad ar mes 100% padarysim uždarojoje ar atvirojoje akcinėje bendrovėje, vis tiek ta įmonė liks valstybės kontroliuojama. O toliau – jau kaip nuspręs akcininkų susirinkimas, kitaip sakant, pati valstybė, kadangi ji turi 100%. Tai nepriklausys, ar čia bus uždaroji, ar atviroji. Sprendimas bus vienodas. Man atrodo, čia nėra jokios baimės, kad daroma galimybė pakeisti į uždarąją akcinę bendrovę.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai, ką pasakė Seimo narys J.Valatka, tikrai nusipelno dėmesio. Žinant, kad vyksta prichvatizacija, šio žodžio dabar dešinieji nevartoja, šis žodis buvo labai populiarus, kai valdžioje buvo LDDP, tikrai reikia susimąstyti, ar mes neatveriam šliuzo prichvatizacijai. Tiek jau pridaryta šioje srityje, kad suduotume dar vieną smūgį, nes valstybė, turėdama nuosavybę, gali gauti pajamų. Čia reikia apsispręsti, kaip bus. Na, aš manau, kad mes darom tikrai neapgalvotą, pavojingą, galbūt labai griaunantį žingsnį. Kviečiu ponus konservatorius, krikščionis demokratus ir kitus koalicijos partnerius į tai atsižvelgti ir pagalvoti apie savo atsakomybę, nes atsakyti juk bent istorijai reikės.

PIRMININKAS. Kolegos, drebančiom rankom po tokios kalbos, bet vis dėlto kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Registruojamės!

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kolegos, kas būtų už tai, kad pritartume šiam projektui po svarstymo? Kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė šiam projektui. Kaip manytumėte jūs? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – taip pat.

Už – 41, prieš – 22, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo švietimo ir mokslo ministro Kornelijaus Platelio atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją” projektas Nr.P-2456 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, iki priėmimo prašom reikšti savo nuomonę įstatymo pataisomis. Kolegos, 15.25 val. gal jau galėtume kalbėti apie Seimo nutarimą, tik ką parengtą redakcinės grupės? Nematau J.Karoso tribūnoje, todėl galiu būti apkaltintas per anksti pradėjęs svarstyti projektą. Gal yra kas iš interpeliacijos atstovų, kurie pasakytų, jog galime pradėti svarstyti šį klausimą? P.Gyliui leidus, gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl pritarimo švietimo ir mokslo ministro K.Platelio atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją”. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kviečiu į tribūną redakcinės komisijos pirmininką Ž.Jackūną. Taigi trumpas pateikimas. Jeigu kas norėtų, dar paklaustų, o paskui, kolegos, kalbos dėl motyvų ir balsuojame, ar pritariam, ar nepritariam.

Pone pranešėjau, prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, redakcinė komisija Seimo nutarimo “Dėl interpeliacijos ministrui K.Plateliui” projektui parengti gana nesunkiai susidorojo su savo užduotimi, nes turėjo du nutarimo projekto pavyzdžius, kurie vienas nuo kito skiriasi tik tuo, kad viename iš jų žodžiai “pritarimo” ir “pritarti” buvo be priešdėlio “ne”, o kitame – su šiuo priešdėliu. Redakcinės komisijos narių dauguma buvo už tą aptariamo Seimo nutarimo projekto variantą, kurio 1 straipsnis skamba taip: “Pritarti švietimo ir mokslo ministro K.Platelio atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją”. Tokia komisijos nuostata reiškia, kad redakcinė komisija nepritarė švietimo ir mokslo ministrui pateiktai interpeliacijai. Už šią formuluotę balsavo 6 komisijos nariai. 2 komisijos nariai buvo prieš šią formuluotę arba, tiksliau sakant, už formuluotę, siūlančią nepritarti ministro atsakymui. 1 komisijos narys susilaikė. Seimo nutarimo projektas, kuriam pritarė redakcinė komisija, yra įregistruotas ir jums, gerbiamieji kolegos, išdalytas.

PIRMININKAS. Gal dar, kolegos, kas norėtų paklausti redakcinės komisijos vadovo? Ne? P.Gylys norėtų klausti. Kolegos, kalbėti nelabai yra ką. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių klausti Ž.Jackūno. Redakcinė komisija teikia mums Seimo nutarimą, kurio 1 straipsnis skelbia esmių esmę – “pritarti švietimo ir mokslo ministro K.Platelio atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją”. 6 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė. Tokie redakcinės komisijos balsavimo rezultatai.

Gerbiamieji kolegos, pradedame šio nutarimo priėmimą. Kas kalbėtų, kolegos, dėl motyvų? Aš žinau, yra prašyta žodžio iš anksto. Taigi dėl motyvų. Kur kalbėtojų dėl motyvų sąrašas? Iš anksto prašė žodžio R.Melnikienė, V.Landsbergis, M.Briedis. Tai aš prisimenu. M.Briedis ten turėtų įsijungti, A.Medalinskas, V.Landsbergis turėtų įsijungti tarp kalbėtojų už. Gerbiamieji, dar kartą iš naujo. Taigi žiūrim. Ar jau galiu jungti? Gerbiamieji kolegos, prašom. Taigi Seimo narė R.Hofertienė kalba už nutarimo projektą, kuriuo pritariame ministro K.Platelio atsakymui į Seimo narių grupės klausimus.

R.HOFERTIENĖ. Taip, aš siūlau pritarti ministro atsakymams į klausimus, nes jie buvo neginčytinai motyvuoti net atsakant į labiausiai nemotyvuotus klausimus. Žinoma, niekas negali paneigti, jog kiekviena interpeliacija turi savo pliusų ir savo minusų. Pliusas tai, kad opozicijos rūpestis švietimu yra sveikintinas, jeigu tas susirūpinimas būtų tikras, o ne politinių balų rinkimas. Dabar iš esmės išėjo iš serijos “Ministras be interpeliacijos – ministras be ateities!” Ta prasme ir opozicija turėjo darbo, ir ministras netgi konkrečiai išsiaiškino, kad LDDP laikais netinkamų vadovėlių išleista ir neišparduota daugiau nei dvi tonos. Ta prasme yra naudinga, tačiau reikia nepamiršti, kad švietimo sistemoje metai prasideda ne sausio 1 d., o prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi gegužės birželio mėnesiais. Todėl ši interpeliacija buvo tiktai rimtai pradėto darbo destabilizavimas, ko tikrai šiuo metu nereikia. Daugiau turbūt neagituosiu. Iš konkrečių ministro atsakymų į nekonkrečius interpeliacijos klausimus galime daryti išvadą, jog interpeliacija nepagrįsta, o atsakymai motyvuoti. Pritariu pateiktiems ministro atsakymams į interpeliaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, priminsiu Seimo nariams iš dešinės istoriją, kad iš pradžių, kai LDDP skelbdavo interpeliaciją arba nepasitikėjimą kokiu nors ministru, dešinieji mūru stodavo ginti to ministro, bet jo anksčiau ar vėliau nelikdavo. Neliko nė vieno ministro, kuris buvo mūsų taikinyje, nes jeigu jau mes pradedame kalbėti apie ministro netinkamumą į tam tikrą postą, tai tai darome labai atidžiai, kruopščiai, nenorėdami žmogaus pažeminti, nepagrįstai įskaudinti, nes ministras yra žmogus ir jo skaudinti be reikalo nereikia. Bet šiuo atveju juk kalbam apie ministrą, kuris yra įrodęs, kad jo vadovavimo stilius ir rezultatyvumas neatitinka tos iš tikrųjų labai sudėtingos situacijos reikalavimų. Gaila, kad visuomeninė mokytojų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių opinija ir politikų opinija, matyt, išsiskirs. Tai rodo, kad jėgų santykis Seime neatitinka visuomeninės opinijos struktūros. Gaila, bet, matyt, daug kas prisiims atsakomybę, kad mes poste paliekame ministrą, kuris per keletą metų įrodė, kad sistemos nevaldo. Tai svarbiausia išvada, ją turime dorai pasakyti vienas kitam, nes ne tik bendros socialinės ekonominės sąlygos, už kurias iš dalies ir ministras atsakingas, bet ir konkreti ministro veikla pasirodė netenkinanti nei mokinių, nei moksleivių, nei apskritai visuomenės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien dar sykį pasitvirtino labai gerai žinomas dėsnis – kas daro reformas, tas yra kaltas. Niuansai tik tokie, ar už švietimo reformą labiau kaltas ministras, ar labiau kaltas Seimo Pirmininkas. Mes tą girdėjome šiandien. Tokie išsicentravę niuansai, bet ką padarysi. Kita vertus, tokio pobūdžio kaltinimai – tai pripažinimas, kad nepaisant visko darom, ko kiti nedarė, o daryti reikia. Galima dirbti ir kitus darbus, kaip antai šiandien čia yra daroma, nors interpeliacijos autoriai nebūtinai kelia tokį neprofesionalų šou, kad sustabdytų permainas, reformas. Nors ir kalba, kad jie yra prieš reformas, pavyzdžiui, prieš profiliavimą, kuris yra jaunuolių pasirengimas gyvenimui, prieš optimizavimą, kuris yra taupumas. Dabar iš tikrųjų ir neekonomiškai tvarkomasi, ne tik kad pinigų trūksta. Bet tą lėšų stoką būtų galima kompensuoti ekonomiškiau tvarkantis. Ministras nori tą padaryti. Skelbia, kad ministras netinka. Netinkamumas ir kas bus atsakingi, ir t.t. Tokie tušti kaltinimai, kokius mes jau žinome, kodėl ministras nesusidegino prie kito ministro durų, neišlupo daugiau pinigų, kodėl Aukštojo mokslo įstatymas nedemokratinis, nors mes jį čia priėmėm ir labai daug derinom, tačiau niekas čia nesusidegino, kad nebūtų leistas toks baisus nedemokratinis įstatymas, o dabar ministras dėl jo kaltinamas. Tai viskas labai tuščia, nekalbant jau apie tokius melagingus teiginius, kaip ponas A.Raškinis čia mums priminė apie finansinius palyginimus. Matyt, interpeliacijos autoriams svarbu propaganda ir populizmas, niekas daugiau. Netgi vėl užsipuolant Lietuvos kariuomenę, kad tik proga. Tuo būdu renkant nelabai švarius taškus rinkimams, o svarbiausia, aš manau, prasidėjo serija Seimo tikrinimų, o gal jau Seimas suiro, o gal skabys Vyriausybę po vieną pagal pono Č.Juršėno žinomą metodiką ir vėl kokį nors naują sąrašą, kurie kai kada net spaudoje būdavo skelbiami. Taigi šitie visi dalykai ir tokie linksmi, ir šiek tiek keistoki. Manau, 4 vagonus sovietinių vadovėlių ponas J.Karosas galės išdalyti, kai vėl atkurs tarybų Lietuvą šlovingoje tarybinėje šeimoje. O dabar dėl to priekaištauti ministrui, kad jis šių vadovėlių nenaudoja ar dar ką nors tokio, yra spektaklis. Deja. Tikiuosi, kad mes labai ramiai pabaigsime su šia interpeliacija ir žiūrėsime, kas yra pono Č.Juršėno sąraše kitas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš kalbėsiu savo ir Seimo nario A.Čapliko vardu. Diskutuodami dėl švietimo reformos, mes pabrėžėme pozityvias ir negatyvias jos puses. Tačiau, kad ir kaip vertintume jos procesą, viena yra akivaizdu. Tą pripažino ir ministras, tą pripažino ir oponuojantys ministrui. Visuomenės nuomonė yra ne reformos pusėje. Mano nuomone, tai yra pats didžiausias ministro darbo trūkumas. Ne dokumentai, pagaliau net ne proceso administravimas, o tai, kad jis, kaip politikas, neįrodė visuomenei, kad reforma yra naudinga ir neišvengiama. Toks yra politiko darbas. Tai yra jo pagrindinė pareiga. Jis neužtikrino, kad šiuo metu skiriamos lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai. Tokių faktų turiu, dėl laiko stokos jų neminėsiu.

Vykdant reformą nebuvo įvertintos socialinės ekonominės pasekmės regionams, nes tai sukels nedarbą kaime. Ir pagaliau ypač blogas švietimo sistemos finansavimas suformavo visuomenės opiniją prieš NATO, todėl tapo kvestionuojami strateginiai valstybės užsienio politikos tikslai. Tokia yra propagandos nebuvimo kaina. Mano nuomone ir mano kolegos A.Čapliko nuomone, ministras kaip politikas neatliko savo pagrindinės pareigos. Todėl mes manome, jog reikia pritarti interpeliacijai, tačiau balsuodami mes paklusime frakcijos nuomonei.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Ačiū pirmininkui už žodį. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visa tai, kas buvo pateikta ministro atsakymuose interpeliacijos autoriams, aš manau, kad tai, ką kalbėjo komiteto pirmininkas gerbiamasis Ž.Jackūnas, taip pat ką kalbėjo dauguma mūsų Seimo narių, nesvarbu, kurioje pusėje jie sėdėtų, rodo, kad ministerijoje darbas vyksta ir vyksta intensyviai. Opozicijos vietoje aš būčiau labai patenkintas ir užuot skelbęs šūkį “Mušk Platelį, gelbėk senąją švietimo sistemą”, pasiūlyčiau “Padirbk, Plateli, ir džiaukimės, kad opozicijai nereikia šitų darbų daryti”. Kita vertus, norėčiau pakviesti ir opozicijos žmones, kad jie nueitų vakarais 8-10 valandą į ministeriją ir pamatytų, kaip ten žmonės dirba. Taip, pone Karosai, galite juoktis, galite nesijuokti, bet taip yra. Pasidomėkite truputį. O aš pritariu ministro atsakymams į klausimus. Manau, kad ministras turi dirbti ir reforma turi vykti dėl lygių moksleivių galimybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų kaip profesinių sąjungų centro pirmininkas turėčiau pasakyti ir paprašyti ministro, kad neišnaudotų taip ministerijos darbuotojų, neverstų dirbti 8 ir 9 valandą vakaro. Tokie faktai nepuošia ministro kaip vadovo.

O kalbant iš esmės dėl pateiktos interpeliacijos…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos.

J.OLEKAS. Aš manau, kad šiandien mes ministro atsakymų į tuos klausimus, kuriuos kėlėme, taip ir neišgirdome. Reforma, kuri priimtina daugeliui Seime, iš tikrųjų vyksta nepakankamai pasirengus. Tai, kad mes šiandien nežinome, kada atsiras transportas pavėžėjimui, kurios mokyklos bus uždarytos kaip vidurinės mokyklos, kur reikės važiuoti moksleiviams į pamokas, kas tą atliks, savivaldybė, ar pati mokykla – tai kelia didelį susirūpinimą. Aš manau, mūsų bendras darbas, kad mes labai aiškiai žinotume. Nerimas kyla ne Seime, o nuvažiavus į tas kaimo mokyklas, rajonų mokyklas, kurios šiandien nežino atsakymo. Kas priims sprendimą? Ar taip, kaip jūs, ministre, teigiate, savivaldybės savivalda, ar taip, kaip parašyta Vyriausybės nutarime, ministerija ir ministras. Todėl ten dirbantys pedagogai, tų mokyklų bendruomenės labai aiškiai mūsų klausia, koks jų likimas. Kur bus tie vaikai? Šiandien, deja, mes tokio atsakymo negavome ir todėl pritarti pateiktam nutarimo projektui negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, kyla klausimas, ar šia interpeliacija siekiama pagerinti padėtį švietimo ir mokslo sistemoje? Ar tai yra priešrinkiminis politinis šou, siekiant parodyti savo “susirūpinimą” švietimo būkle Lietuvoje? Mano manymu, tik taip reikėtų atsakyti į pastarąjį klausimą. Iš pateikto interpeliacijos teksto akivaizdžiai matyti, kad tai nepamatuotų kaltinimų, neobjektyvių vertinimų ir net nesąmonių rinkinys. Švietimo ir mokslo sistema neturi tapti politikavimo objektu. Noriu pakviesti visus tik konstruktyviam dialogui. Švietimas ir mokslas yra sritis, kuriai reikia visų mūsų dėmesio. O nepagrįstų kaltinimų demonstravimas, kaip yra padaryta interpeliacijoje, nepadeda, o tik žlugdo pradėtą švietimo ir mokslo reformą. Švietimas ir mokslas nėra politinių žaidimų stadionas. Todėl aš kviečiu visus pritarti ministro atsakymui.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, valdančioji dauguma šiandien pasiekė nedemokratiškumo viršūnę. Man regis, kad lig šiol dar to nebuvo. Šiandien valdančioji dauguma kvestionuoja opozicijos teisę oponuoti. Aš priminsiu gerbiamajam ponui Ž.Jackūnui ir profesoriui V.Landsbergiui, čia, matau, sėdi ir Ministras Pirmininkas, kurie mūsų valdžios laikais buvo labai aktyvūs opozicijos veikėjai. Jūs interpeliacijų, man atrodo, surengėte maždaug du kartus daugiau, bet yra vienas skirtumas – mes niekada neabejojome jūsų teise rengti interpeliacijas ir oponuoti. Pirma.

Dabar norėčiau gerbiamajam ministrui K.Plateliui. Gerbiamasis ministre, jūs turite būti dėkingas opozicijai dėl to, kad per šį laiką buvo iškelta tiek daug aktualių švietimo visuomenei klausimų. Jeigu jūs būtumėte tikras politikas, jūs šiandien padėkotumėte opozicijai ir galbūt pasinaudotumėte šia proga, kad Vyriausybėje, pavyzdžiui, iškovotumėte geresnį švietimo klausimų finansavimą.

Pagaliau, gerbiamieji kolegos konservatoriai ir…

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau tylos!

G.KIRKILAS. …partneriai! Iš tikrųjų nėra ko jaudintis, gerbiamasis kolega Briedi. Jūs paliksite milijardines skolas už indėlių kompensavimą, jūs paliksite 15 mlrd. Lt valstybės skolos, jūs naujai valdžiai paliksite problemas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, jūs taip pat paliksite pradėtą ir nebaigtą švietimo reformą. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti nutarimo projektui ir prašau slapto balsavimo, nes šiuo metu, kaip mes matome, valdančiojoje koalicijoje nėra tikros partinės demokratijos. Aš manau, kad ten taip pat yra mąstančių ir galvojančių žmonių. Galbūt slaptu balsavimu jie balsuotų kitaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom skaityti Seimo statuto 222 straipsnį ir tiktai remdamasis jo nuostata reikalauti slapto balsavimo.

A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau mums visiems šiandien pripažinti vieną faktą, jog ministro K.Platelio atsakymai pranoko LDDP parengtos interpeliacijos klausimus, nors ir yra ministrą vadinančių nekompetentingu. Aš nežinau, kokios priežastys tuos klausimus sukelia, bet anksčiau teko daug bendrauti ir kalbėti tais klausimais. Šiandien ministras parodė, kad jis yra bent jau kompetentingesnis už kai kuriuos iš mūsų, ir šiuos klausimus, matyt, jis turėtų spręsti ir likusius šešis mėnesius, nors, kaip sakiau, galbūt kai kurių mokyklų bendruomenių nuomonė apie jį nėra palanki.

Antras dalykas. Aš manau, jog ši interpeliacija (ir tai yra Liberalų sąjungos pozicija) buvo labiau politinis žingsnis. Man tiesiog labai keista, jog žmonės, rengę interpeliaciją, negalvoja apie vieną dalyką: ministerija, palikta be galvos mėnesį ar pusantro, jokiu būdu nebūtų pasirengusi įgyvendinti švietimo reformos etapą iki rugsėjo 1 d. Vadinasi, ši interpeliacija buvo ne šiaip sau pasikalbėjimas – tai buvo bandymas stabdyti reformos įgyvendinimą, kuriam buvo išleista daug valstybės pinigų jai rengiantis, ją aiškinant. Gal kai kada ir nepakankamai. Toks stabdymas, matyt, būtų žalingas.

Trečias dalykas. Aš labai džiaugiuosi, jog šiuo požiūriu mano, kaip liberalo, pozicija sutampa su žmonių iš mano apygardos pozicija. Aš labai linkėčiau kiekvienam Seimo nariui prieš kalbant apie tai, kokia nuomonė yra Lietuvoje, nueiti į savo apygardą ir paklausti mokinių, mokytojų, mokyklos vadovybės, koks jų požiūris dėl šios interpeliacijos. Galiu pasakyti, jog mano mokyklų nuomonė yra tokia: apie 77% Šeškinės, Viršuliškių mokyklų mokinių profiliavimą laiko teigiamu žingsniu, padarytu šiais metais. Apie 83% tėvų tai laiko teigiamu žingsniu. Tokia nuomonė yra Vilniuje, tokia nuomonė yra mano apygardoje.

Paskutinis lašelis, kuris privertė mane balsuoti už tai, kad nebūtų pritarta interpeliacijai, buvo pats faktas, kad LDDP, pati 1993–1995 m. nepadariusi trijų kertinių švietimo reformos dalykų: neįsteigusi egzaminų centrų, neįdiegusi profiliavimo ir nesutvarkiusi mokyklų pertvarkos klausimų, šiandien kaltina šią Vyriausybę dėl to, kad daroma su klaidom. Bet vis dėlto tai daroma, yra įgyvendinami tie darbai, kurie nebuvo padaryti.

Baigdamas norėčiau pasakyti štai ką. Vis dėlto yra trys labai svarbūs momentai, į kuriuos, mano manymu, ministras neatsakė. Pirmas dalykas – mokyklų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

A.MEDALINSKAS. …būklė iš tikrųjų yra tragiška ir verta didžiulio mūsų susirūpinimo.

Antras ir pats svarbiausias dalykas – mokyklų pertvarka yra atidėta dar trejiems metams. Čia yra mūsų pozicija opozicijai iš dešinės. Tokia pertvarka vis dėlto galėjo būti padaryta šiais metais. Dėl to, nepalaikydamas šios interpeliacijos teksto, aš per balsavimą susilaikysiu. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, mes esame politikai ir mūsų kalbos dažnai geresnės negu veiksmai. Dažnai taip būna.

Registruojamės, mielieji kolegos. Registruojamės! Aš prašyčiau dėmesio. Redakcinė komisija mums pateikė Seimo nutarimo projektą, kurio esmė yra tokia: pritarti švietimo ir mokslo ministro K.Platelio atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir prašau dėmesio. Balsuojantys už palaikys redakcinės komisijos siūlymą pritarti švietimo ir mokslo ministro atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.

Kolegos, mūsų užsiregistravo 107.

Balsuojame. Kas būtų už tai, kad pritartume ministro atsakymui į Seimo narių grupės klausimus? Pritariantys – už, prieštaraujantys – prieš. Kolega, prašom skaityti Statuto 222 straipsnį.

Už – 82, prieš – 18, susilaikė 6. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, nutarimas yra priimtas.

Pone ministre, jūsų politikos ir jūsų veiklos Seime neremia 18 Seimo narių. Aš linkiu jums ir visai ministerijos vadovybei toliau tęsti susiplanuotus darbus, ypač aiškinant visuomenei tų darbų reikalingumą. Sėkmės!

Gerbiamieji kolegos, dvi replikos. P.Gylys. (Balsai salėje)

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, iš tos diskusijos, kuri tuo metu vyko, buvo nesunku prognozuoti rezultatą. Aišku, kad išlieka didžioji koalicija, kuri turi savų politinių tikslų: vieni turi savo ministrus atvirai, kiti turi slaptai. Deja, mes nuėjome prieš visuomenę, prieš švietimo, aukštojo mokslo bendruomenę, kuri yra visiškai kitos nuomonės. Kaip tų sluoksnių atstovas, aš manau, turiu moralinę teisę apie tai kalbėti. Mes trejus metus (atsakau ponui A.Medalinskui) neturime šios sistemos galvos. Taigi nebuvo problemos, kad jos neliks. Jos nebuvo. Didelė visos 2,5 mlrd. Lt naudojančios sistemos bėda – vadovavimas. Ne tik pinigų stygius buvo didelis šios koalicijos trūkumas. Deja, tuo sprendimu ta didžioji koalicija prisiima atsakomybę už tolesnius švietimo ir mokslo sistemos veiksmus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš visą laiką kalbėjau už tai, kad per mūsų radiją vyktų transliacija. Šiandieną aš supratau, kad gal ir nereikia to daryti, ir štai dėl ko. Vienas Seimo narys, kuris garsiausiai kalbėjo, pabrėžiu – garsiausiai, iš centrinės tribūnos diskusijų metu apkaltino interpeliacijos autorius dėl skaičių klastojimo. Jis pateikė savo skaičius dėl finansavimo. Jis pasakė, kad švietimas gauna 20% bendrojo vidaus produkto. 20% bendrojo vidaus produkto sudaro apie 12 mlrd. Lt. Tokio Seimo nario, kuris ne pirmi metai dirba Seime, nusišnekėjimo aš dar negirdėjau.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kolegos, kad liūdna matyti tokius rezultatus, bet aš kviečiu taupyti laiką.

A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš džiaugiuosi, kad interpeliacijai nebuvo pritarta. Kadangi balsavimas buvo paskelbtas už pritarimą ministro atsakymams, balsavau palaikydamas ministro atsakymus, kaip ir sakiau. Jeigu balsavimas būtų buvęs formuluojamas, ar pritarti interpeliacijai, ar ne, tikrai būčiau susilaikęs, nes problemų šioje srityje yra labai daug. Aš manau, kad tai bus stimulas per pastaruosius pusę metų atkreipti į tai dėmesį. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, gal ir nereikėtų kalbėti, bet aš tikrai balsavau ne taip, kaip ten yra. Reikėjo spausti “už”, aš paspaudžiau “prieš”. Labai atsiprašau. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, kaip niekada mielos replikos.

M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis mūsų balsavimas, kurio metu balsavo dešimt žmonių mažiau nei pasirašė interpeliaciją, rodo tikrąją padėtį ir tikrus interpeliacijos tikslus. Aš pasiūlyčiau vis dėlto grįžti prie idėjos – sutarties švietimo klausimais. Ir nenaudoti šios jautrios srities, ir nežaisti vaikų likimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė – paskutinė replika.

R.HOFERTIENĖ. Aš, kalbėdama dėl balsavimo motyvų, suklydau. Norėčiau tą klaidą ištaisyti. Aš pasakiau, kad ministras minėjo dvi tonas LDDP laikais išleistų netinkamų vadovėlių. Aš labai atsiprašau. Pasirodo, LDDP laikais buvo išleista 4 vagonai netinkamų vadovėlių. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mano replika paskutinė. Jeigu svarstant tokį politinį dokumentą – interpeliaciją nedalyvauja nė vienas iš didžiausių opozicinių frakcijų seniūnų, tai rodo, kolegos, kad tai nėra rimčiausias žingsnis, būtume padarę daug svarbesnių dalykų. Kolegos, linkim tobulėti. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Mano paskutinė replika ta, kad vis dėlto interpeliacija buvo naudinga. Gerbiamieji kairiojo sparno, labai kuklaus sparno, kaip mes matėme dabar per balsavimą, atstovai suteikė galimybę ministrui glaustai ir išsamiai atsakyti į klausimus, kurie yra naudojami populistinėje propagandoje. Galbūt tą būtų galima kaip nors paskelbti arba žmonės, kurie klausė, suvokė dalykus ir ta propaganda bus mažiau sėkminga.

Bet gėlės yra ne opozicijai, kuri padarė šį naudingą darbą. Gėlės yra mūsų kolegai R.Aleknai, kuris yra šioje salėje. Jo gimimo diena buvo visai neseniai. Mes džiaugiamės galėdami jį pasveikinti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, 4 minučių pertrauka. 16 valandą dirbame toliau. Grynai techninė pertrauka. Mielieji žurnalistai, prašyčiau nešturmuoti ministro posėdžių salėje.

Pertrauka

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės D.Mikulėnienės ataskaita

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdžiaujame toliau. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Mielieji kolegos, aš dar sykį prašau rimties ir tvarkos posėdžių salėje. Kolegos, dirbame toliau. Kviečiu į tribūną ponią Danguolę Mikulėnienę – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę, kad ji mums pateiktų savo vadovaujamos komisijos ataskaitą. Prašom.

D.MIKULĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, labai noriu padėkoti už dėmesį valstybinei kalbai… (Šurmulys salėje) Todėl, kad turbūt kaip ir kultūra, kaip ir švietimas, taip ir valstybinė kalba nepalieka abejingų.

Ataskaitoje praėjusių metų darbai yra labai išsamiai surašyti. Kaip paprastai Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimo nariams pateikia daugiau diskutuotinus klausimus ir prašo tolesnių žingsnių valstybinei kalbai išsaugoti.

Praėję metai valstybinei kalbai buvo geri tuo, kad tarptautiniame kalbininkų seminare – kolokviume Barselonoje, į kurį buvo susirinkę visos Europos panašių institucijų vadovai, buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikoje Valstybinės kalbos įstatymas iš visų Pabaltijo valstybių yra griežčiausias, bet tvarkomasi Lietuvoje geriausiai. Vienas iš klausimų, kuris domino Briuselio ekspertus, buvo klausimas, kaip atsitiko, kad Lietuvoje patys susitvarkėme su kitakalbių mokymu, mokymo priemonėmis ir kitais reikalais.

Iš tikrųjų, jeigu lygintume padėtį Latvijoje ir Estijoje, mūsų padėtis kur kas geresnė. Tačiau jeigu bandytume gretintis prie kitų Europos kalbų, ir nebūtinai valstybinių kalbų, jeigu bandytume lygintis su didesnėmis nacionalinėmis kalbomis, kaip kad yra sakoma, tai pamatytume, kad mes daug ko neturime.

Pirmiausias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai į atviros informacinės visuomenės kūrimą. Iš tikrųjų, jeigu valstybinė kalba nori ir tikisi likti valstybine kalba, reikia bendromis jėgomis stengtis kuo greičiau įdiegti lietuvių kalbą į kompiuterines sistemas. Dėl tos priežasties praėjusiais metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija subūrė grupę informatikų ir buvo parengta programa “Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje”. Šios programos projektas apsvarstytas daugelyje ministerijų ir įrašytas į rytdienos Vyriausybės posėdį. Tikėkimės, kad net ir šiais pinigų stygiaus laikais ši programa bus patvirtinta.

Vyriausybei patvirtinus programą, galima tikėtis šiokios tokios paramos ir iš tarptautinių institucijų. Todėl, kad Europa ir Europos Sąjunga, pasiskelbusi kaip daugiakalbė sąjunga, siekia išlaikyti visas tautines kalbas. Šiuo atveju daug kas yra padaryta. Norėčiau tik priminti, kad, tarkime, 1995 metų Windows sistemos yra išleistos baskų kalba. 1998 metų Windows sistemos yra išleistos katalonų kalba. Taigi išleisti kompiuterines programas ir lietuviškai nėra kažin koks labai didelis ir sudėtingas uždavinys. Taigi lauksime rytoj Vyriausybės posėdžio ir tikėsimės teigiamo sprendimo.

Antras svarbus dalykas yra teisės aktai, kurie vienaip ar kitaip lemia lietuvių kalbos išsaugojimą ir išlikimą. Kai kalbame apie tarptautinius dokumentus, norėčiau kaip tokį labai svarbų dalyką paminėti tą faktą, kad Kalbos komisija pritarė Sisteminei tautinių mažumų apsaugos konvencijai ir siūlo ratifikuoti šią konvenciją. Suprasdami, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savo gimtąją kalbą, taip pat primename, kad Sisteminė tautinių mažumų konvencija nenumato kolektyvinės tautinių mažumų teisės. Taigi nesuponuoja kokio nors kolektyvinio vienos ar kitos kalbos įvedimo į vieną ar kitą Lietuvos rajoną.

Taip pat pabrėžtina ir tai, kad šių metų savivaldybių rinkimai, rezultatai įvairiai jau buvo aptarinėjami, tačiau mums, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, taip pat parodė, kad pagaliau valstybinė kalba nustojo buvusi politinių diskusijų objektu. Iš tikrųjų nė viena politinė partija, nė viena politinė grupuotė šiais metais jau nebandė kurti kokios nors priešpriešos valstybinei kalbai. Žinoma, tai yra ir didelis Seimo narių nuopelnas, nes tik nuosekliai aiškindami gyventojams tuos dalykus galėjome to ir pasiekti.

Antras labai svarbus dalykas – Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. Jo pagrindu yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia kelias programas, kelis projektus. Vienas iš projektų tai bus darbo grupės parengta svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarka. Čia norėčiau atkreipti Seimo narių, taip pat Seimo valdybos dėmesį, kad praėjusiais metais buvo kalbama apie tai, jog Lietuvoje teisės aktų kalba nėra labai gera ir nėra labai tobula. Buvo kalbama apie tai, kad reikia griežtinti teisės aktų priėmimo tvarką.

Pasinaudodama šia tribūna, šiandien labai prašyčiau sudaryti galimybę keisti, papildyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą. Jis priimtas 1995 m. Šiame įstatyme yra numatyta nuostata, kad teisės aktas, tiesiogiai arba netiesiogiai reguliuojantis viešąjį kalbų vartojimą, turi būti įvertintas valstybinės kalbos statuso požiūriu. Tai yra labai prašytume pateikti visus teisės aktus, kurie yra susiję su kalbų vartojimu, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Dabar atsitinka taip, kad vienas ar kitas teisės aktas prieštarauja arba nevisiškai atitinka Valstybinės kalbos įstatymą. Paskutinis pavyzdys – 1999 metais priimtas Viešojo administravimo įstatymas, kuriame pasakyta, kad galima priimti dokumentus valstybine arba kita kalba. Iš gyventojų iš tikrųjų dokumentai gali būti priimami ne tik valstybine, bet ir kita kalba. Tuo tarpu susirašinėjimas, visa raštvedyba tarp institucijų turi vykti tik valstybine kalba.

Taip pat norėtume atkreipti Seimo narių dėmesį į tą patį Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, kurio 12 straipsnyje yra pasakyta, kad teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Kaip rodo Seimo narių pateikti įvairūs teisės aktai, sakykim, tarptautinių sutarčių vertimai, tos teisinės terminijos ne visada laikomasi. Todėl irgi prašytume papildyti įstatymą ir aprobuoti teisinę terminiją, kad tarptautiniai ar tiesiai iš anglų kalbos atėję žodžiai visiškai neužgožtų lietuviško sakinio ir lietuviškos minties. Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra priėmusi terminų žodyno aprobavimo tvarką, yra aprobuojami ir standartai, tačiau noriu pasakyti, kad vidaus rinkos terminų glosarijų, o tai yra terminų iš Europos Sąjungos baltosios knygos sąrašas, vertimo dokumentacijos ir informacijos centras išleido visiškai apeidamas Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Taigi turime išleistą didelę storą knygą ir visiškai neįvertintą kalbininkų terminologų.

Reikia pasakyti, kad per praėjusius metus ir toliau buvo įgyvendinama kalbos ugdymo ir vartojimo programa. Lėšos, skirtos šiai programai, buvo skirstomos per dvi paprogrames ir nuo 1996 metų Kalbos komisija valstybinės kalbos ugdymo reikalams yra sudariusi sutartis jau daugiau kaip su 40 įvairių Lietuvos institucijų ir vykdo daugiau nei 80 temų. Šiais metais šis skaičius dar padidėjo. Jeigu darbo grupė baigs darbą sėkmingai ir jeigu rytoj Vyriausybė patvirtins mūsų parengtą programą “Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje”, tuomet Valstybinė lietuvių kalbos komisija kitus metus ir naują Seimo kadenciją pasitiks turėdama bent penkias papropgrames.

Viena iš tų paprogramių būtų lietuvių kalbos tarmių apsauga. Tai yra labai svarbu, kad mes ne tik užkonservuotume tą medžiagą, kuri jau yra surinkta, ir ne tik parodytume pasauliui, kokie mes esame turtingi ir įdomūs, bet taip pat labai svarbu, kad tirtume ir tolesnius kalbos vystymosi procesus. Juk ir šiandien galime pasakyti, jog Klaipėdoje kalbama kitaip negu Utenoje, o Mažeikiuose kitaip negu Alytuje. Tai rodo, kad iš tų tradicinių tarmių kuriasi nauji kalbos dariniai, ir kol tokių darinių bus, vadinasi, lietuvių kalbai lemta gyvuoti.

Taigi man atrodo, kad visi čia sutiksime, kad valstybinė kalba nėra vieno ko nors nuosavybė, ir iš tikrųjų iš kalbininkų turi būti pareikalauta ir daug pareikalauta, tačiau noriu pasakyti, kad kalbininkams taip pat turi būti ir duota. Kaip paskutinį dalyką pasakysiu tokį faktą, kad akcinė bendrovė “Lietuvos energija”, kurioje mes esame įsikūrę, mus informavo, kad pabrangina nuomą. Dabar už patalpas mes mokėjome 710 Lt, o rengiamasi kas mėnesį imti 5591 lito mokestį. Tokiu būdu per metus mes, ta institucija, kuri esame viena pigiausių ir valdymui tikrai skiriame labai mažai lėšų, turėtume nemažą šių pinigų dalį atiduoti akcinei bendrovei. Akcinė bendrovė – ne biudžetiniai. Mes biudžetiniai. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ne visai oficialus žodis, bet nėra didžiųjų kalbos klaidų sąrašuose. Ponia pranešėja, dar kokia minutė, paskui Seimo nariai norėtų paklausti. Ačiū. Kolegos, toks yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pranešimas. Dar 14 minučių klausti. Pirmajam suteikiu žodį J.Listavičiui. Paskui S.Slavickas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, kaip sekėsi racionaliai ir efektyviai panaudoti 1999 metų valstybės biudžeto finansavimą ir kada Vyriausybė numato grąžinti komisijai 1999 metų skolą? Ačiū.

D.MIKULĖNIENĖ. Noriu pasakyti, kad valstybė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai yra įsiskolinusi dar 1998 metais, leidybai neatidavusi 160 tūkst. Lt. Praėjusiais metais nukentėjo knygų leidyba. Skola – 257 tūkst. Lt, ir nefinansavome nė vienos naujos temos. Todėl šiais metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija neskelbė jokio viešo konkurso, nepriėmė naujų paraiškų. Praėjusiais metais paraiškos ekspertų buvo įvertintos teigiamai. Mes dirbsime, tačiau metus atsiliekame. Būtų labai liūdna, jeigu to atsilikimo nepavyktų per porą metų išlyginti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi P.Papovas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau paklausti dėl kalbos pažeidėjams taikomų sankcijų veiksmingumo. Pažeidėjams siunčiami raštai, nurodymai, vadovams taikomos administracinės baudos nuo 500 iki 1000 Lt ir t.t. Ar pakankamai veiksmingos dabartinės sankcijos, tai yra šie visi nurodyti įspėjimai ir baudų dydžiai? Ir antrasis klausimas, koks skiriamų baudų išieškojimo procentas? Ačiū.

D.MIKULĖNIENĖ. Visas baudas, kurias skyrėme, esame išieškoję. Taigi šimtu procentų. Tačiau noriu pasakyti, kad šiais metais mes truputį pakeitėm ir tvarką. Anksčiau daugiau baudų buvo skiriama dėl valstybinės kalbos nevartojimo. Šiais metais – dėl kalbos netaisyklingumo. Nuo sausio mėnesio mes pradėjome dirbti kitaip, Kalbos inspekcijos ne vienas ir ne du žmonės žiūri televiziją ar klauso radijo, bet visi inspekcijos darbuotojai sėdi ir dirba. O šių baudų pakanka. Griežtinti baudų negalima ir dėl to, kad būtume nesuprasti Europoje. Pasakyta, kad mūsų įstatymas ir mūsų nuobaudos yra vienos griežčiausių, bet pakankamai nuosaikios.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi E.Zingeris.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pranešėja, kiek tenka matyti, reklaminiai pavadinimai lenkų arba rusų kalba yra verčiami į lietuvių kalbą. Tačiau kitų kalbų – anglų, sakykim, neteko matyti. Ar taip jau įprasta, ar tai nėra pažeidimai?

D.MIKULĖNIENĖ. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad visi reklaminiai pavadinimai, kurie yra įregistruoti, nėra verčiami. Pavyzdys būtų “Ruskoje radijo”, užrašyta kirilica. Tie reklaminiai pavadinimai, kurie yra įregistruoti kaip paslaugų ar prekių ženklai, nėra verčiami į lietuvių kalbą, nes juos globoja tarptautinės konvencijos. Tokiu atveju Kalbos komisija čia yra bejėgė. Žiūrime raidės, o ne kalbos.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Ruošiasi M.Šerienė.

E.ZINGERIS. Aš norėčiau padėkoti už jūsų labai puikią ataskaitą šiandien ir norėčiau jūsų paklausti, kokią dar paramą Seimo komitetai, be jūsų pasiūlytų įstatymų, kuriuos mes rengsime siekdami paremti jūsų komisiją, galėtų suteikti. Ką mes dar papildomai galėtume jums padaryti, kaip galėtume pagelbėti jums dirbant svarbų darbą?

D.MIKULĖNIENĖ. Šiuo metu jūsų komitetui esame pateikę Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, taip pat rengiame smulkių pasiūlymų, pataisymų ir papildymų kitiems įstatymams. Nes neužtenka, kad kalbą saugotų vienas Valstybinės kalbos įstatymas. Turi būti parengta visa sistema. Yra labai svarbus dalykas, prie kurio labai norėtume padirbėti su Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Apskrityse ir savivaldybėse dirbantys kalbos tvarkytojai turėtų atlikti vietinės viešosios kalbos kontrolierių funkcijas. Tada Valstybinė kalbos komisija su savo inspekcija būtų kaip metodinis centras. Šiuo dalyku labai susidomėjo ir kolegos iš užsienio. Šią praktiką žada taikyti ir kitose valstybėse.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi M.Končius.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamoji pirmininke, malonu žinoti, kiek jūsų komisija pasiekė propaguodama lietuvių kalbą. Bet noriu paklausti, kodėl jūsų vadovaujama komisija nusišalino nuo Seimo narių kalbos koregavimo, taisymo? Ir dar pusė klausimo, kokia jūsų nuomonė dėl Ignalinos atominės elektrinės inžinerinių darbo dokumentų? Ar šiandien juos būtina visus versti į lietuvių kalbą?

D.MIKULĖNIENĖ. Atsakau į abu klausimus. Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai žiūri įstatymų raidės. Mes rinktiems Seimo nariams negalime pasakyti nieko pikta dėl jų kalbos. Jeigu tautai būtų nepatikęs jūsų kalbėjimas, jie būtų jūsų nerinkę.

PIRMININKAS. Kolege, mes su M.Šeriene įregistruosim Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir Seimo narius įkišim į tuos baudžiamuosius. Sutariam?

D.MIKULĖNIENĖ. Tais atvejais, kai Kalbos komisija sulaukia pastabų dėl vieno ar kito Seimo nario kalbėjimo, aš sakau: taip, su jumis sutinku, kitai kadencijai to žmogaus prašom nerinkti. O dėl antrojo klausimo atsakyčiau rimčiau. Ignalinos atominėje elektrinėje galioja visos TATENA – Tarptautinės atominės agentūros kalbos. Taigi ten dokumentai į lietuvių kalbą nėra verčiami. Jie gali naudotis dokumentais, kurie parašyti anglų ir rusų kalbomis. Tai yra siauros vartojimo srities dokumentai. Taip elgiamasi visose atominėse elektrinėse.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Ruošiasi A.Raškinis.

M.KONČIUS. Tai klaida…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Ruošiasi S.Buškevičius.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū, pone pirmininke. Ponia pranešėja, mes, dirbdami Seime, ypač mūsų komitete, neretai susiduriame su problema, kad iš Europos komiteto gauti tarptautinių sutarčių vertimai į lietuvių kalbą, švelniai šnekant, neatitinka standartų. Ar iš tikro nebūtų galima jūsų institucijos rūpesčiu ir priežiūra padaryti taip, kad truputėlį pagerėtų Europos komiteto vertėjų darbas, gal juos reikia atestuoti ar dar kažką padaryti. Tai vienas dalykas.

Ir, kolegos, pasinaudosiu proga pasakyti vieną pastabą. Įsivaizduokit, kad jeigu mes priimtume Etninės kultūros globos įstatymo pataisą, kurią teikiau šiandien iš ryto, galbūt kitais metais mes galėtume išklausyti panašią ataskaitą ir apie etninės kultūros globos darbą Lietuvoje. Ačiū.

D.MIKULĖNIENĖ. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad atestuoti mes jų negalime, nes to nenumatyta jokiame įstatyme. O apsvarstyti šitą padėtį, prastą padėtį, reikėtų visiems drauge galbūt Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, jeigu gerbiamasis pirmininkas pritartų. Nes iš tikrųjų jie mums nepavaldūs, o mes jų neprisišaukiam ir, kaip ponas F.Palubinskas žino, neprisikviečiam ir tais atvejais, kai sakinys su sakiniu nesusiję. Visi žodžiai lietuviški, kas parašyta – neperskaitom.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius. Ruošiasi A.Sėjūnas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, šiandien aš perskaičiau jūsų parengtą ataskaitą ir matau vieną neteisybę. Ataskaitoje rašoma, kad Kalbos komisijos siūlymu į Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą įtraukta nuostata dėl lietuvių kalboje esančių svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis. Bet jūs žinote, kad viskas buvo kitaip. Aš pasiūliau šią idėją dėl tarmių išsaugojimo ir svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo rengimo darbo grupei, kurioje tuo metu buvo gerbiamasis docentas R.Astrauskas, V.Kondrotienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja. Po to V.Kondrotienė atėjo pas jus ir paprašė išsakyti nuomonę. Jūs išsiuntėte faksogramą komitetui, po to nelabai gynėte komitete šį mano pasiūlymą ir man teko registruoti kelis kartus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

S.BUŠKEVIČIUS. …ir galų gale buvo priimta. Aš neįsivaizduoju, kaip į ataskaitą galėjo patekti šis sakinys.

D.MIKULĖNIENĖ. Pone Buškevičiau, čia yra formuluotė. Formuluotė yra mūsų, komisijos formuluotė, pateikta tokia, kokia yra dabar. Kadangi viskas yra rašoma pagal raštus, tas susirašinėjimas vyko su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Tikrai, patikėkite, mes pritarėm jūsų idėjai ir suformulavom tą mintį taip, kaip ji mums atrodė, kitaip.

S.BUŠKEVIČIUS. Deja, ne tik idėja, bet ir formuluotė, gerbiamoji pranešėja, yra mano, o ne jūsų, ir tai yra užfiksuota Seimo sekretoriate.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas. Ruošiasi J.Dringelis.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už jūsų ataskaitą ir rūpinimąsi valstybine kalba. Lankantis Šiauliuose man teko susidurti su tokia problema. Šiaulių “Vairui” vadovauja kiniečių tautybės žmonės. Darbuotojai bendraudami su administracija turi daug problemų. Iš esmės be vertėjo negali susikalbėti. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, kai tokioms bendrovėms vadovauja, sakysim, Vokietijos piliečiai, kurie nemoka lietuvių kalbos. Toks bendravimas tampa labai sudėtingas, darbuotojai nežino, ar teisingai jiems išverčia ir ar teisingai atsako į jų klausimus. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti šią situaciją ir kaip būtų galima šiek tiek ją pataisyti?

D.MIKULĖNIENĖ. Šiuo atveju čia reikėtų taisyti ne kalbininkams šią padėtį. Mes patys labai jautriai kiekvieną kartą atsiliepiame į tuos dalykus. Kalbos inspekcija po “Srovių” reportažo važiavo į Panevėžio muilo fabriką žiūrėti, kaip ten yra. Iš tikrųjų reikalauti, kad tie laikinieji direktoriai atvažiavę į Lietuvą mokėtų lietuviškai yra naivu, nes dažnai jie metus padirba ir išvažiuoja. Taigi šie direktoriai atvažiuoja su specialiom vizom ir Lietuvoje ilgiau neužsibūna, tačiau vadovai privalo dirbti kartu su vertėjais. Dirbdami su vertėjais Valstybinės kalbos įstatymo jie nepažeidžia. Kol kas mes labai kontroliuojame ir žiūrime, kaip yra tvarkoma raštvedyba. Turiu pasakyti, kad visose šiose užsieniui priklausančiose įmonėse visa raštvedyba yra tvarkoma valstybine kalba. Tam, kuris pasirašo, yra teikiamas popierius viena puse angliškai, o kita lietuviškai, ir jis rašosi po tuo valstybine kalba parašytu tekstu. Tikimės, kad po kelerių metų tie užsienio direktoriai važiuos dirbti į kitus kraštus, o čia gal liks direktoriai, mokantys valstybinę kalbą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamoji pirmininke, jums teko dalyvauti derybose dėl Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių pavardžių rašybos. Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos posėdžių metu kaimynai mums primena, tartum mes nesprendžiame šios problemos. Gal priminkite mums, kaip ji sprendžiama. Ačiū.

D.MIKULĖNIENĖ. Turiu pasakyti, kad paskutinis susitikimas praėjusių metų kovo mėnesį buvo labai nemalonus, nes visiškai išsiskyrė delegacijų pozicijos. Truputį skirtingos pozicijos ir abiejų valstybių. Lenkijos Respublika yra pasirašiusi (…) konvenciją, pagal šią konvenciją visas pavardes jie rašo su visais diakritiniais ženklais. Lietuvos Respublika šios konvencijos nepasirašiusi. Mes visiems Lietuvos Respublikos piliečiams leidome susigrąžinti morfologinę pavardės formą. Ten lietuvių tautybės Lenkijos Respublikos piliečiams morfologinės pavardės formos nesugrąžintos. Taigi dėl tokių ir panašių dalykų šie reikalai šiek tiek strigo, bet, manykime, pokalbis tęsiasi ir tikrai abi pusės nori išsiaiškinti tuos dalykus gražiai ir iki galo.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, ponia komisijos pirmininke, nuoširdžiai ačiū už ataskaitą ir už atsakymus į klausimus. Dėkui.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. gruodžio mėn. veiklos ataskaitos" projektas Nr.P-2442 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar kviečiu į tribūną Ž.Jackūną, kad jis pateiktų mums Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. gruodžio mėn. veiklos ataskaitos” projektą. Prašom, kolega.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mūsų komitetas turėjo galimybę taip pat išklausyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1998 m. rugsėjo mėn.–1999 m. gruodžio mėn. veiklos ataskaitą. Mūsų komiteto nariai tikrai turėjo ir galimybę paklausti visko, kas juos domina, ir iš esmės jie visi gana palankiai ir vieningai pritarė pateiktai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitai. Todėl mūsų komiteto sprendime tebuvo pažymėta, kad reikia pritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitai. Antra, kad reikia pritarti parengtam Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. gruodžio mėn. veiklos ataskaitos” projektui ir teikti jį Seimui.

Buvo ir dar vienas siūlymas – prašyti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją parengti siūlymą dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projekto pakeitimo, kuriuo greta kitų valstybės vardu vykdomų savivaldybių funkcijų būtų nurodyta ir valstybinės kalbos kontrolė. Šio trečio siūlymo mūsų pateiktame Seimo nutarimo projekte nėra, nes jis jau yra pateiktas ir dabar nėra prasmės jį čia iš naujo ypač akcentuoti.

Man atrodo, kad dėmesio vertas buvo ir komisijos pirmininkės siūlymas papildyti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo įstatymo projektą numatant galimybę ir pareigą įvertinti rengiamus teisės aktus, jeigu jie susiję su lietuvių kalbos vartojimu. Manau, kad toks siūlymas irgi gali būti, bet jis mūsų projekte neatsispindi. Dėl to projekte yra viso labo vienas straipsnis – “pritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. gruodžio mėn. veiklai.” Aš kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam mūsų nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, klausimų buvo poniai D.Mikulėnienei, jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui? Pritariame. Ar galime šiandien, išklausę komisijos pirmininkę, ir priimti šį nutarimą? (Balsai salėje) Be abejo. Viršininke, tuo metu, kai balsuosime, tuo metu ir registruosimės. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti? Kas kalbėtų dėl šio nutarimo projekto? A.Andriuškevičius. A.Andriuškevičius nenori kalbėti.

Registruojamės, kolegos, ir užsiregistravę balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. gruodžio mėn. veiklos ataskaitos” projekto. Balsuosime dėl projekto, ar pritarti šio laikotarpio veiklai. Galėtume įrašyti į 2 straipsnį pavedimą Vyriausybei rytoj ar poryt pritarti planuojamiems darbams.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas pritartų šiam nutarimo projektui?

49 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Seimo nutarimas priimamas pridedant penkiasdešimtąjį V.Einorio balsą. Valstiečiai taip pat už šį nutarimą. Dėkui.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 7, 8, 14, 17, 19, 21, 31, 32, 33, 34, 55, 56, 58, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350. Valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.P-2351. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 38, 43, 47, 52, 55, 56, 59, 60, 62, 68, 70, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2179. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2278 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4d projektai: Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2350, Valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.P-2351, Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2179, teikiamas S.Kakčio, ir Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2278. Jums jau į darbotvarkę įrašomas sutartinis pagrindinio komiteto ir Vyriausybės techninis verdiktas. Kviečiu į tribūną L.Sabutį – komiteto pirmininką skaityti pagrindinio pranešimo. Iki 10 minučių, kolegos, kalbėti dėl šios problemos.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, prabėgo laiko, o per tą laiką – nuo praeitų metų liepos mėnesio priimta nemažai įstatymų, kurie vienaip ar kitaip reguliuoja valstybės institucijų, savivaldybių tarnybą. Tai privertė ir Vyriausybės narius, ir kai kuriuos komitetus pasvarstyti pateiktą Vyriausybės įstatymo projektą dėl Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pataisų. Projektai Nr.P-2350 ir Nr.P-2351 buvo registruoti prieš du mėnesius. Prieš tai buvo registruotas projektas Nr.P-2179, teiktas S.Kakčio. Vėliau buvo registruotas Nr.P-2278, tie yra paminėti darbotvarkėje, ir dar vienas buvo registruotas Nr.P-2204, visi jie yra susiję su valstybės tarnyba, trumpai tariant, A.Katkaus komiteto registracija. Jūs žinote, ten anos pataisos dėl STT įrašymo. Nr.P-2278 dėl vaiko apsaugos kontrolieriaus įrašymo, kad netaikomas šis įstatymas, o tie du didesnieji, kurių bendra suma sudaro apie 40 straipsnių mažesnių didesnių pataisų, buvo įvertinti tiek pagrindiniame komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tiek kituose komitetuose, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. Kai buvo paskelbtas svarstymas, mes taip pat gavome atsiliepimus iš Teisės departamento dėl šių projektų. Dėl jų taip pat įvairiais būdais buvo gauti įvairiausi siūlymai tiek iš įvairių institucijų, iš tų pačių, kurios dalyvavo, kaip mes supratome, ir svarstant Vyriausybėje šiuos projektus, ir vėliau paskelbus viešai spaudoje arba kitose priemonėse. Visi pasiūlymai buvo įvertinti ir jie yra verti dėmesio, bet aš norėčiau labai trumpai akcentuoti, kad dėl to projekto, kuris įregistruotas dėl darbo užmokesčio, arba atlyginimo, kalbės S.Kaktys. Mes konkrečiai kalbėsime dėl Valstybės tarnybos pagrindinio įstatymo pataisų.

Mums atrodė, mes svarstėme ne vienąsyk komitete, kad vis dėlto stokojama sisteminio požiūrio įgyvendinant jau priimtą Valstybės tarnybos įstatymą, nors priimta nemaža yra ir Vyriausybės nutarimų dėl nuostatų realizavimo. Tam tikra prasme laikas vis tiek yra negailestingas, nors įstatyme ir nurodyta, kad per dvejus metus turi būti padengti visi įstatymų projektai ir pakeitimai, tačiau, atrodo, kad ne taip lengva ir paprasta bus visas nuostatas įgyvendinti. Sveikintina tai, kad anksčiau S.Kaktys, o vėliau dabartinė Vyriausybė pateikė, kaip minėjau, nenoriu vardyti, labai daug, sakiau, apie 40 straipsnių pataisų. Mes manome, kad kalbant apie kitą projektą dėl atlyginimo, arba darbo užmokesčio, toms keturioms grupėms – valstybės tarnautojams apskritai, valstybės pareigūnams, valstybės politikams, teisėjams ir prokurorams – neišvengiamai reikia vis dėlto padaryti labai aiškią redakciją pagrindinio bazinio įstatymo, t.y. Valstybės tarnybos. Kad tą padarytume, nepakanka vien tik pasiūlymų, kuriuos mes gavome, tačiau tenka vis dėlto apsispręsti. Todėl mes siūlome, jums yra išdalyta mūsų nuomonė komiteto bendru sutarimu, ką derėtų atlikti dar dirbant prie šio Valstybės tarnybos įstatymo. Mes manome, ir įstatymas Seimo priimtas liepos mėnesį tai įpareigojo, kad paslaugų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientų dydžiai arba lentelė taip pat turi būti pateikta kartu su šių keturių grupių, kaip aš minėjau, pareigūnų, valstybės tarnautojų atlyginimų vienetais, t.y. koeficientais ir kriterijais.

Antra. Iki šiol nėra, bet mums buvo žadėta per tą laikotarpį, kad Vyriausybė patvirtins, pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos. Kai tokios metodikos nėra, tiesiog kai kada tenka spėlioti, kodėl tos pačios kategorijos, bet skirtingų pavadinimų pareigybės yra visiškai skirtingai įvertinamos ir nustatomi pavyzdiniai atlyginimo dydžiai. O įstatymas reikalauja, kad tos pačios kategorijos įvairios pareigybės turi būti atlyginamos vienodai.

Ir trečia, tai yra labai svarbu, be to mes turbūt nepajudėtume į priekį, be tų dviejų labai svarbių momentų, yra galiojančio įstatymo 78 straipsnis, kur sakoma, kad dėl parengimo ir pateikimo Seimui reikėtų pateikti visų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo ir pareiginių algų koeficientų nustatymo įstatymą. To irgi neturėjome ir neturime šalia tų pagrindinių pataisų.

Man atrodo, kad mes todėl vieną tokį svarstymą ir darėme. Tai numatyta įstatyme. Valstybės tarnybos įstatymas be atskirų grupių, t.y. be valstybės tarnautojų, įstaigų vadovų, dar numato ir tokią grupę kaip politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. Dėl jo buvo balsuojama. Jūs pamenate, įvykus ginčui, nebuvo priimtas, o šalia šio įstatymo būtina patvirtinti tokį sąrašą, todėl mes įrašėme į savo siūlymus, kad projektui grįžtant į Seimą, turėtų būti pateiktas ir toks sąrašas.

Ir dar vienas dalykas. Mums atrodo, reikėtų pateikti patikslintą Konstitucinio Teismo įvertintą Vyriausybės įstatymo pakeitimų projektą. Žinoma, galima dar pridėti, kad ir Vietos savivaldos atitinkamai turėtų būti koreguojamas, tačiau bent šiuo laikotarpiu mes galėtume apsiriboti Vyriausybės įstatymo projektu, nes jie tarpusavyje visi labai susiję, tiek politinio asmeninio pasitikėjimo, tiek Vyriausybės įstatymas, tiek Valstybės tarnybos įstatymas, todėl mes nenorėtume, kad vėl po kurio laiko būtų grįžtama prie įvairiausių šių tarnybų. Praktika rodo, kad ir šiandien tam tikrais tarpais yra pasiūloma priimti valstybės tarnybos atskirų institucijų įstaigų statutus, o kol bazinis įstatymas koreguojamas, lengva pateikti pasiūlymus ir balsuojant labai paprastai išsprendžiama. Taip atsitiko šiandien su Kalėjimo departamento statuto redakcija, dėl ko aiškiai kalbėjo ir komiteto pirmininkė B.Visokavičienė, ir kiti Seimo nariai. Mes kiek galėjome protestavome ir frakcijos posėdžių metu, ir kitur, kad negali būti peržengiamos pagrindinio bazinio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, tačiau jeigu jūs pastebėjote, ten, kiek tai susiję su lengvatomis, liko ir tai yra priimta, ir kariniai laipsniai, ir kategorijos, ir rangai, ir t.t., o tai yra nesuderinama.

Todėl manau, kad reikia kuo greičiau grįžti prie šių įstatymų svarstymo, bet su labai aiškiai ir tiksliai apibrėžtomis sąvokomis. Todėl mes ir sakome, kad šiandien įstatyme neapibrėžtos politinės pareigos, neapibrėžta ir nepasakyta, kaip vis dėlto mes susitarsime, kas yra valstybės pareigūnas, nors sampratą turime, kas yra valstybės politikas, kas galų gale yra valstybinė arba valstybės institucija. Manau, kad prie tokių sąvokų padirbėjus nebūtų įvairiuose įstatymuose skirtingai apibrėžiamas valstybės pareigūnas arba apskritai pareigūnas. Dabar vienoks apibrėžimas yra Kalėjimų departamento statute, kitoks yra Baudžiamajame kodekse ir dar kitoks yra Valstybės tarnybos įstatyme.

Komitetas siūlo, kad iki šio įstatymo priėmimo Seimui būtų pateiktas, vaizdžiai kalbant, saulėlydžio projektas, t.y. dėl valstybės valdymo ir kontrolės struktūrų reorganizavimo. Kad nebūtų kuriama, aš jau apie tai kalbėjau šiandien, kai buvo pateikiamas gerbiamojo A.Raškinio projektas, kai vėl kuriama taryba, tarnyba ir t.t., nors mes nesame aiškiai pasakę, kokios institucijos tas pareigas galėtų atlikti, kad nereikėtų kurti naujų.

Ir paskutinis. Mums atrodė ir mes tikimės, kad tokio projekto arba šio Valstybės tarnybos įstatymo, prie kurio reikėtų padirbėti, mes sutinkame padirbėti, jeigu būtų parodyta iniciatyva ir paskatinti atitinkami specialistai ekspertai, kad nelabai daug reikėtų laiko prarasti, gal porą trejetą savaičių, siūlome iki gegužės 15 d., t.y. iki gegužės 15 d. tikimės sulaukti pataisyto šio įstatymo, arba šio įstatymo projekto, pataisų. Tada išties būtų galima dar kartą komitete įvertinti ir Seimas aiškiai matytų, kokios padarytos pataisos. Vis dėlto aš manyčiau, kad to įstatymo kokybė būtų kur kas geresnė. Apskritai Valstybės tarnybos įstatymas yra suvaidinęs teigiamą vaidmenį. Mes dažnai pastebime, kad į tai atkreipia dėmesį ir Teisės departamentas, rašydamas išvadas, ir mes patys manome, kad jo labai koreguoti nereikėtų. Redakcija yra beveik parengta, tačiau turi įvertinti ir ministrų kabinetas, todėl mes teikiame tokią išvadą ir prašome daryti pertrauką arba grąžinti mėnesiui, kad projektas po to vėl būtų grąžintas į Seimą svarstyti.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, kiek suprantu, jūs kalbėjote apie visus keturis projektus.

L.SABUTIS. Aš kalbėjau apie visus keturis dėl valstybės tarnybos, tačiau dėl Nr.P-2351 S.Kaktys pasirengęs padaryti pranešimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar pritarti komiteto siūlymui dėl trijų projektų – grąžinti Vyriausybei? Tai yra techninis susitarimas. Ministras Pirmininkas prašė žodžio. Premjeras A.Kubilius. Valstybės tarnyba.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė yra pateikusi savo projektą ir aiškiai suformulavusi savo siūlymus tiek dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, tiek ir dėl atlyginimų sistemos. Be abejo, mes atidžiai išnagrinėsime ir komiteto siūlymus, ir įvairių visuomenės grupių siūlymus, atskirų profesinių grupių siūlymus, nors absoliuti dauguma siūlymų buvo svarstyta Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė dėl tų siūlymų jau yra apsisprendusi anksčiau, pateikdama savo projektą. Iš tikrųjų aš nematyčiau jokio reikalo dar sykį grąžinti Vyriausybei šį projektą, išskyrus vieną grynai techninį dalyką – reikalas yra susijęs su Seime svarstomomis papildomomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, kurias įregistravo Seimo narys S.Kaktys. Kiek aš suprantu, yra komiteto, taip pat Seimo siūlymas, kad Vyriausybė šiuos projektus sujungtų į vieną, pažiūrėtų, kas dubliuojasi, kas prieštarauja vienas kitam, ir iš naujo Seimui pateiktų bendrą projektą. Mes esame pasirengę tai padaryti pačiu artimiausiu metu, todėl šį grąžinimą Vyriausybei reikėtų laikyti grynai techniniu, nes principinių nuostatų Vyriausybė tikrai nesiruošia keisti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys dėl siūlymo grąžinti Vyriausybei tobulinti.

K.SKREBYS. Aš norėčiau šiek tiek sureaguoti į premjero kalbą, nes tada, kai mes komitete svarstėme šiuos įstatymų projektus, aš prašiau Vyriausybės nuomonės, kadangi keičiama beveik 40 Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr.P-2179 straipsnių. Vyriausybės teikimo dėl šių įstatymo pakeitimų, sakyčiau, esminių Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų (keičiam labai daug straipsnių), iš tikrųjų nėra. Mes komitete matėme tik Vyriausybės protokolą, kuriuo kaip tik prašoma nesvarstyti šio įstatymo, nes jį teikia ne Vyriausybė, o atskiras Seimo narys. Priešingai – yra duotas pavedimas dviem ministerijoms pateikti išvadas. Tai iš tikrųjų šiek tiek skiriasi nuo to, ką dabar pasakė Ministras Pirmininkas, bet aš manau, kad dėl Valstybės tarybos įstatymo projekto Nr.P-2179 mes turėtume sulaukti Vyriausybės išvados raštu.

PIRMININKAS. Ar galim, kolegos, bendruoju sutarimu pritarti tam, ką siūlo pagrindinis komitetas? Taigi, kolegos, bendruoju sutarimu dėl techninių dalykų grąžiname Vyriausybei (iniciatoriams) tobulinti projektus Nr.P-2350, Nr.P-2179 ir Nr.P-2278. Dėl Valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, darbo apmokėjimo įstatymo projekto išvada tokia pat.

Kviečiu kalbėti S.Kaktį. Jis taip pat pateiks komiteto išvadą, kuri yra analogiška jau dabar mūsų padarytam sprendimui. S.Kaktys. Projektas Nr.P-2351.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas palengvino mano užduotį ir daugelį aspektų jau išsakė. Noriu pasakyti tai, kad šio įstatymo projektas iš tikrųjų skirtas tam, kad išspręstų keletą labai aiškių problemų. Tų asmenų, kurie nepriskirti valstybės tarnautojų kategorijai, darbo apmokėjimo sąlygos šiandien yra nesuderintos. Yra skiriama pagal vidutinį darbo užmokestį, minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba mėnesinę bazinę algą. Aptariant įstatymo projektą, mes manome, šitą nuostatą galima suderinti. Remtis galėtume minimaliu mėnesiniu atlyginimu.

Kitas dalykas, yra nepagrįstai dideli tarp atskirų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų apmokamų darbuotojų kategorijų darbo užmokesčio skirtumai, kurie susidarė paskutiniuoju laiku. Taip pat matome, kad yra galimybė tas disproporcijas panaikinti. Tai ypač aktualu dėl teisėjų atlyginimų, dėl įvairių valstybės institucijų vadovų atlyginimo. Apie pusantro tūkstančio žmonių atlyginimai siekia daugiau kaip 6 tūkst. Lt.

Ir trečias dalykas, kuris yra labai aiškus, tai darbo užmokesčio priedai už ištarnautus valstybei metus. Manome, kad reikėtų palikti tą nuostatą. Kitas dalykas yra dėl darbo nakties metu, dėl viršvalandžių, darbo poilsio, švenčių metu. Dėl to yra problema. Įstatymas sprendžia ir mes priėjome prie bendros pozicijos, kad būtų galima mokėti taip, kaip siūlo Vyriausybė, – metų pabaigoje mokėti iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių. Tai visiškai išspręstų problemą dėl papildomo darbo laiko sugaišimo, kuris yra labai svarbus tiek prokuratūros, tiek kitų valstybės institucijų darbuotojams.

Dabar labai konkrečiai noriu pasakyti keletą dalykų, dėl kurių komitetas išreiškė savo nuomonę ir sutinka. Dėl kai kurių nesutinka. Nesutinka būtent dėl tokių, kai yra suinteresuotos institucijos. Ką siūlytų dėl jų siūlymų? Vienas dalykas, yra jau komiteto minėtas valstybės pareigūno apibrėžimas. Į tą sąvoką aiškiai negali patekti valstybės politikai, taip pat teisėjai. Taigi ta prasme net įstatymo pavadinimas yra koreguotinas. Kitas dalykas, Savivaldybių asociacija siūlo praplėsti… apmokėjimą diferencijuoti pagal gyventojų skaičių. Komitetas tam nepritarė, nes savivaldybių funkcijos yra panašios. Kitas dalykas mokėti ir valdybų nariams, komitetų pirmininkams. Matyt, tokia tendencija, irgi nebūtų teisinga. Tarsi nustatoma, kad savivaldybių tarybų nariai turėtų ir darbo sutartis sudaryti, ir kitus dalykus.

Yra daug valstybės institucijų, rinkos priežiūros institucijų, išreiškusių savo nuomonę. Tai Vertybinių popierių komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Administracinių ginčų komisija, Konkurencijos tarnyba, galų gale Valstybės kontrolė. Jos konkrečiai išreiškė nepasitenkinimą dėl siūlomo darbo užmokesčio ir mano, kad jų institucijų svarba yra labai aiškiai apibrėžta, apibrėžtas jų vaidmuo valstybės gyvenime. Jie siūlo, kad jų vadovų ir visų kitų pavaldinių darbo užmokestis (bent jau koeficientai) būtų pakankamai didelis ir atitiktų ministro arba viceministro lygį ir panašiai.

Kitas momentas, mes komitete ir darbo grupėje, kuri buvo sudaryta, išklausėme Generalinės prokuratūros siūlymus dėl to, jog jeigu būtų sumažinti Generalinės prokuratūros ir bendrai prokuratūros sistemos darbuotojų atlyginimai, būtų nepagrįstas atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų pareiginių algų. Šia prasme, matyt, yra pritartina, tik yra kita problema – kaip reikėtų vertinti pačių teisėjų darbo užmokestį. Šia prasme bandėme diskutuoti su įvairių lygių – tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek Apeliacinio teisimo – teisėjais. Savaime suprantama, kad konfliktas su Konstitucija gali būti pagal 109 straipsnio antrąją dalį dėl teismų ir teisėjų vykdomo… dėl teismų nepriklausomybės.

Kad šią problemą reikės spręsti, manau, teisėjai supranta. Komitetas pritaria tam, kad būtų sumažinti atotrūkiai tarp įvairių lygių, tai yra tarp teismų pirmininkų ir eilinių teisėjų. O pats mažinimas, man atrodytų, savaime yra nulemtas ir reikėtų jau tokiu keliu eiti.

Yra pateikta dar daug kitų siūlymų. Juos apibendrinant galima pasakyti, kad reikia sisteminio požiūrio, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitetas tai pabrėžė. Todėl reikia dar kartą grąžinti teikėjams įstatymą, kad viename įstatyme būtų nustatyti darbo užmokesčio dydžiai, jų skaičiavimo tvarka visų asmenų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pradedant Respublikos Prezidentu, kurio taip pat siūloma kartu svarstyti, baigiant žemiausiomis grandimis. Visų buvo pareikšta nuomonė, kad reikia bendro požiūrio tiek į valstybės tarnybą, tiek į (…) pareigūnus, kurie iš valstybės biudžeto gauna atlyginimą, jų darbo užmokestį. Todėl komitetas siūlo įstatymą iniciatoriams dar grąžinti tobulinti, kartu suderinti, aišku, su tuo, kas yra siūloma dėl pačios Valstybės tarnybos įstatymo, su tomis nuostatomis.

PIRMININKAS. Kolegos, pritarsime siūlymui dėl šio projekto? Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą Nr.P-2351. Ačiū.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas Nr.P-2346(3) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, aš kviečiu nedaryti 10 minučių pertraukos, tuo labiau kad mums liko dar trys projektai ir galėtume baigti. Kviečiu A.Grumadą į tribūną. Kolegos, ryte sutarėme, jog po pietų, kai bus atliktos visos procedūros, mes baigsime priimti Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą.

Taigi 2 straipsnis, kolegos. Tęsiame priėmimą. A.Grumadas. 2 straipsnis. Kolega, prašom trumpai dėl 2 straipsnio.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, čia jums yra išdalintas ne tik tas naujasis, paskutinis variantas, tačiau ir palyginamasis variantas. Aš taip pat jus kviečiu pažiūrėti, kad 2 straipsnio trečioji dalis yra pakeista pagal Sveikatos reikalų komiteto siūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Taigi dėl pirmojo skirsnio dar turėtumėte pastabų iki 3 straipsnio?

A.GRUMADAS. Aš dėl 1 straipsnio dar norėčiau pasakyti, kad mes pakeitėme kelias sąvokas, taip pat atsižvelgę į Sveikatos reikalų komiteto ir į Teisės departamento siūlymus. Tai yra patikslintos sąvokos, kurios derinasi su Produktų saugos įstatymu.

PIRMININKAS. Kolegos, pirmąjį skirsnį priimame. Antrasis skirsnis. Nuo 4 iki 4 straipsnio.

A.GRUMADAS. Antrajame skirsnyje yra tiktai viena pataisa. Mes taip pat suderinome savo nuomonę su Teisės departamentu ir Sveikatos reikalų komitetu ir vietoj “valstybės įgaliota rinkos priežiūros institucija” įrašėm “ne maisto produktų saugos kontrolės institucija.” Taip pat suderinome su kitais įstatymų aktais.

PIRMININKAS. Kolegos, antrasis skirsnis priimamas. Trečiasis skirsnis, 5 ir 14 straipsnis. Prašom.

A.GRUMADAS. Šiame skirsnyje taip pat tėra vienas pakeitimas – vienos institucijos pakeitimas kita. Kitų jokių pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trečiasis skirsnis priimamas. Ketvirtasis skirsnis. Nuo 15 iki 20 straipsnio.

A.GRUMADAS. Čia taip pat tos pačios sąvokos keičiamos. Daugiau jokių kitų papildomų pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Ketvirtąjį skirsnį priimam. Penktasis skirsnis, 21, 22 straipsniai.

A.GRUMADAS. Penktajame skirsnyje mes taip ir nesuderinome su Sveikatos reikalų komitetu, kuris siūlė 23 straipsnyje įtraukti ir mažmeninę prekybą. Argumentus viceministras galėtų išsakyti konkrečiau. Kadangi prekybos taisykles nusako gausybė visokiausių vyriausybinių ir ne tik vyriausybinių poįstatyminių aktų, visus juos surašyti būtų labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Džiaugiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas pritaria dabartinei penktojo skirsnio redakcijai. Penktasis skirsnis priimamas.

Šeštasis skirsnis. 23-24 straipsnis.

A.GRUMADAS. Tai aš kaip tik apie šeštąjį kalbėjau. Kitų pastabų, išskyrus tas, kurias jūs minėjote, kurioms neprieštarauja Sveikatos reikalų komitetas, nėra.

PIRMININKAS. Šeštąjį skirsnį taip pat priimam.

Septintasis skirsnis. Iki 26 straipsnio.

A.GRUMADAS. Jokių papildomų pataisų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Septintąjį skirsnį priimam. Ir aštuntasis skirsnis.

A.GRUMADAS. Irgi nieko naujo, palyginti su tuo, ką mes priėmėme svarstymo metu, nėra.

PIRMININKAS. Aštuntąjį skirsnį priimame. Dėkoju, kolegos. Kas kalbėtų dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, vakar įvyko mūsų komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto atstovų pasitarimas dalyvaujant įstatymo rengėjams. Tikrai įvyko labai konstruktyvus, dalykiškas pokalbis. Jeigu prieš tai mes bandėm raštais susišnekėti ir į daugelį siūlymų nebuvo atsižvelgta, tai bendras posėdis davė savo rezultatus. Mes esame patenkinti, į daugelį mūsų siūlymų yra atsižvelgta. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Kviečiu balsuoti.

48 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471 (pateikimas)

Kolegos 2-5 darbotvarkės klausimas – Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2471, kurį pateiks viceministras E.Žilevičius. Priešpaskutinis mūsų projektas. Po to svarstysime rezervinį 5 projektą. Taigi dabar Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto tikslas yra tobulinti biudžetinių išteklių ir asignavimų planavimą, valdymą ir kontrolę. Įstatymo projekte yra apibrėžiama: siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės užtikrinti, kad sudarant (…) valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Taip pat siekiant didesnio aiškumo įstatymo projekte yra siūloma apibrėžti tam tikras sąvokas, tai yra duoti paaiškinimai, nauji apibrėžimai, kurie naudojami Sandaros įstatyme. Teikiamas projektas atspindi su įstatymo tikslu susijusius uždavinius ir nusako su tuo susijusias siūlomas reformas, pakeitimus bei naujoves.

Pateiktame projekte yra numatoma biudžetą tvirtinti vieneriems metams, planuoti trejiems. Tokia nuostata siūloma atsižvelgiant į tarptautinę patirtį, siekiant racionalizuoti biudžeto planavimą. Įdiegus trimečio biudžeto planavimo principus, susidarys galimybė efektyviai planuoti veiklą, valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų bei savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Įstatymo projekte siūloma įteisinti programinius biudžeto sudarymo principus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomais strateginiais tikslais. Tai, mūsų nuomone, yra naujas požiūris į biudžeto formavimo, vykdymo ir kontrolės procesus. Siekiama kurti sistemą, kurioje biudžeto procesai būtų siejami su Vyriausybės programos nuostatomis, Lietuvos pasirengimo Europos Sąjungoje narystei programos prioritetais, pasirengimo narystei veiksmų planu, kitais ilgalaikiais nacionaliniais tikslais.

Kita vertus, institucijos formuojamose programose būtų nurodomi tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir priemonės, kurių siekti numato jos pačios. Vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiais tikslais, makroekonominėmis šalies ūkio plėtros prognozėmis ir tuo remiantis apskaičiuojamais fiskaliniais rodikliais, biudžetinės institucijos turės reikiamą pagrindą planuoti savo veiklą. Programinių biudžeto sudarymo principų įdiegimas sudarys galimybę susieti institucijų veiklos kryptingumą su biudžeto asignavimais.

Tai pagerins biudžeto išlaidų planavimą, išteklių valdymą. Įdiegus biudžeto reformą, t.y. kai bus vertinami poreikiai pagal programas ir atitinkamai pagrindžiamos išlaidos, ilgainiui bus galima sudaryti reikiamą informacinę bazę bei sąlygas, patikslinti valstybės institucijų atsakomybę rengiant ir vykdant biudžetą.

Pažymėtina, kad siūlomi principai ne tik nepažeidžia, bet netgi išplečia asignavimų valdytojų galimybes rinktis ir siūlyti alternatyvas. Kita vertus, atsiras galimybės geriau įvertinti tam tikrus pasirinkimus. Visos šios numatomos reformos leis pagerinti išlaidų kontrolės sistemą bei kitas biudžeto valdymo sistemas. Programinio biudžeto sudarymo principo taikymas sudarys sąlygas parengti skaidresnį biudžetą ir geriau informuoti visuomenę. Šie principai iš esmės leis pagerinti nebiudžetinių valstybės lėšų valdymą.

Siekiant didinti biudžeto skaidrumą, įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikoje nustatomi mokesčiai ir kitos privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomos tik per Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, Socialinio draudimo fondą, Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Seimui teikiant kitų metų valstybės biudžeto įstatymo projektą kartu bus teikiami šių fondų biudžetų arba sąmatų projektai. Tokia tvarka leis geriau valdyti valstybės išteklius.

Reikšminga reformos dalis – nebiudžetinių pinigų fondų įtraukimas į biudžetą. Pinigų fondai bus reformuoti. Iš valstybės biudžeto formuojamus pinigų fondus numatoma panaikinti, o išlaidas prireikus numatoma dengti iš biudžeto asignavimo. Tie pinigų fondai, kurie turi nuosavų pajamų, taip pat biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, projekte numatomos įskaityti kaip tikslinės paskirties biudžeto pajamos. Šios biudžeto pajamos turi tikslinę paskirtį ir galės būti perkeliamos į kitus metus. Iki šiol tokių fondų pagalba sprendžiama problema… numatomos įtraukti į biudžetą kaip specialiosios programos. Tokia fondų įtraukimo tvarka reikšminga siekiant didinti valstybinių išteklių planavimo ir kontrolės efektyvumą ir aiškumą.

Siekiant suteikti daugiau teisių asignavimų valdytojams, naudojant jiems patvirtintus asignavimus, supaprastinamas biudžeto lėšų valdymas. Projekte numatyta, kad programų rengimo procesus koordinuos, programų tikslingumą ir pagrįstumą analizuos ir kontroliuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokie pakeitimai leis lanksčiau ir efektyviau naudoti programų lėšas siekiant strateginių tikslų. Asignavimų valdytojams suteikiama daugiau teisių disponuoti lėšomis. Asignavimų sumos paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, bus maksimalios, jų ekonomija galės būti naudojama nepaprastosioms išlaidoms finansuoti. Viršplaninės arba nepanaudotos įmokos į biudžetą, įskaitant biudžetinių įstaigų pajamas, gautas už teikiamas paslaugas, skirtos specialiosioms programoms finansuoti einamaisiais biudžetiniais metais, arba perkeltos į kitus biudžetinius metus bei negrąžintos nepanaudotos asignavimų sumos baigiamiesiems statybų objektams finansuoti galės būti naudojamos efektyviau.

Teikiamas projektas yra papildytas nauju skyriumi: “Biudžetų vykdymo kontrolė ir biudžetų vykdymo vertinimas”. Skyrius reikšmingas tuo, kad susieja biudžeto sudarymo ir vykdymo reformas į visumą, kartu Seimui siūlomos biudžeto reformos su kontrolei keliamais uždaviniais. Pagal šiuos uždavinius yra formuojamos esminės nuostatos dėl Valstybės kontrolės įstaigos ir vidaus audito struktūrų veiklos biudžeto vykdymo kontrolės ir vertinimo procesuose. Taip pat reikės ryšium su šiuo įstatymu pakeisti nemažai teisės aktų, t.y. Valstybės pinigų fondų teisės aktų įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, kitus teisės aktus, kuriuos turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šį projektą parengė Vyriausybės sudaryta komisija. Projektą teikia Finansų ministerija. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, Seimo nariai tuoj pateiks penkis klausimus. Suteikiu žodį S.Slavickui.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktame projekte numatyta, kad Seimas tvirtins tiktai bendras sumas, o Vyriausybė atskirų programų finansavimą. Noriu paklausti, kas tvirtins ir įvertins parengtų programų kokybę ir ar numatyti terminai, iki kada turi būti pateikti einamųjų metų programos pagrindimai? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų tai galbūt iš dalies nauja, bet kartu ir sena nuostata. Šiuo metu taip pat yra, kaip jūs žinote, tvirtinama pagal programas. Iki tol Seimas tiktai tvirtino sumas asignavimų valdytojams. Šiame projekte taip pat yra siūloma Seimui tvirtinti bendras sumas asignavimų valdytojams, o Vyriausybė tvirtins konkrečias programas. Tačiau Seimui bus pateikiamos visos programos. Planuojant biudžetą Seimui bus pateikiamos visos programos, sakykim, trejų metų, kad Seimas galėtų matyti visą informaciją ir visas pateikiamas programas. O tvirtins, sakykim, tiktai asignavimų valdytojams, o po to jau Vyriausybė tvirtins programas. Dėl to ta jūsų antroji dalis dėl programų… jos bus rengiamos bendra tvarka lygiai taip pat, kaip ir pats biudžetas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar tai reiškia, kad 2001 metų valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai bus sudaromi sena tvarka? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Ne, čia gal tokia sudėtinga redakcija juridinės technikos požiūriu, kadangi keičiant tą įstatymą reikėjo visą 1 straipsnį pakeisti, o 2 buvo tik pakeitimas. Turima omenyje, kad už valstybės biudžeto… įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, tos paslaugos bus nustatomos tiktai nuo 2002 metų.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Labai, kolege, atsiprašau. Neįjungiau. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis viceministre, malonu, kad jūs pripažinote, kad čia yra sena nuostata, tas programinis biudžeto sudarymo principas, na, lyg ir nauja, sakote, bet aš noriu patvirtinti, kad čia yra sena nuostata. Įdomu, kodėl nesiryžote parengti to biudžeto, orientuoto į lėšų panaudojimo efektyvumą? Ar čia yra kas nors tame įstatyme panašu į tai?

E.ŽILEVIČIUS. Gal ne visai suprastas buvo mano atsakymas. Aš turėjau omeny, kad Seimas tvirtina pagal asignavimų valdytojus, kaip ir tvirtindavo anksčiau. Vėlgi šis įstatymas smulkiai nedetalizuoja visos programų sudarymo, planavimo ir vykdymo tvarkos. Yra strateginio planavimo metodika, kuri šiuo metu jau baigiama aprobuoti, ir ji, ko gero, kitą savaitę jau bus išsiųsta ministerijoms. Ten detaliai bus išdėstyta visa strateginio planavimo metodika, t.y. kaip biudžetas, remiantis strateginiais planais, bus rengiamas, tvirtinamos programos, jų sudarymo metodika. Ten bus konkrečiai išdėstyta ir tai bus nauji principai, ne taip, kaip buvo anksčiau, sakykim, tie senieji principai.

M.ŠERIENĖ. Man liko neatsakyta antroji pusė klausimo. Ar čia yra kas nors tame įstatyme, kad biudžetas būtų skirstomas pagal lėšų panaudojimo efektyvumą? Ar yra kas nors numatyta?

E.ŽILEVIČIUS. Be abejo, bus nustatomi programų sudarymo tikslai, uždaviniai, priemonės ir jų vertinimo kriterijai. Asignavimų valdytojai už teikiamas programas turės atsiskaityti: kaip jie pasiekė tą tikslą, kokie buvo uždaviniai, kaip įvykdytos priemonės. Tai ir bus mano atsakymas dėl to vadinamojo efektyvumo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tokį platesnį klausimą. Kauno miesto pastarųjų metų biudžetą sudaro 300–305 mln. litų. Kiek man teko susidurti, kai dirbau Kauno savivaldybėje, faktiškai iš šio biudžeto gali būti finansuojama geriausiu atveju 60% būtiniausiai atliktinų darbų mieste. Tas atliktinų darbų procentas vis didėja. Kaip jūs manote, kaip galima būtų finansiškai paremti Kauno miestą, kad būtų išspręstos bent iš dalies būtiniausios ir aktualiausios Kauno miesto problemos? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Sakykim, gal tai ne visai šio įstatymo reikalas, nes tas įstatymas reglamentuoja visą biudžetinę sandarą, jos visumą, šaltinius, sudarymą ir principus. O tai, apie ką jūs kalbate, priklauso ir nuo bendros ekonominės padėties, ir nuo surinktų pajamų, ir nuo to, kaip efektyviai savivaldybės numato tas lėšas, ir nuo to numatyto procento, kuris yra skiriamas bendrai savivaldybėms. Taip pat nuo to, kuris numatytas šiame įstatyme… lygiai taip pat bus numatyta proporcijos dalis, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skiriama dalis… aišku, ir ta dalis skirs ir Kauno miesto dalį iš tų sumų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis viceministre, aš suprantu, kad dėl tų fondų, kurie yra pavesti valdyti viešosioms įstaigoms ar panašiai, į kuriuos atskaitomos valstybės mokestinės pajamos, egzistavimo (iš tikrųjų jau seniai kalbama) reikia šitą sprendimą priimti. Tačiau yra fondų, kurie yra tiesiog tam tikrų žinybų biudžetai. Sakykim, Kelių fondas, Miškų fondas, siūlomas įkurti Atliekų tvarkymo fondas. Tai fondai, kurie išsprendžia vieną ar kitą ypač svarbią valstybės problemą, ir žinyba nereikalauja jokių valstybės paramos lėšų. Kaipgi tada veiks visa miškų struktūra, jeigu bus panaikintas Miškų fondas? Ar nereikėtų vis dėlto pirmiausia priimti visą įstatymą, kaip veiks miškų struktūra ir kompleksinis miškų tvarkymas, o tik po to kalbėti apie Miškų fondo naikinimą?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų šis įstatymas sprendžia fondų klausimą kaip piniginių lėšų valdymą, jis tos struktūros problemų nesprendžia, bet galbūt iš tikrųjų tai paskatins pateikti tam tikrus projektus dėl struktūrinių pakeitimų, nes šis Sandaros įstatymas apibrėžia bendrus principus. Toliau seks dėl kiekvieno fondo, kadangi tai patvirtinta tam tikrais įstatymais, atitinkamai turės būti tikslinami įstatymai ir reglamentuojama, kaip tai bus finansiniu požiūriu. Ir tai bus proga, kaip jūs sakėte, patikslinti struktūrinius pakeitimus, kuriems turės įtakos šitas fondų valdymas. Bet aš dar noriu paminėti dėl fondų, kuriuos jūs minėjote, tai bus vadinamosios, kaip įstatyme apibrėžta, specialiosios programos, tai yra jiems išliks galimybė finansuoti taip, kaip ir anksčiau buvo, tik tiek, kad jos bus biudžete, vadinamosios specialiosios programos. Tai yra visos tos lėšos, įplaukos, kurios yra ne biudžeto, joms bus paliekamos, joms eis tiesiogiai, jos galės būti perkeliamos į kitus metus ir dėl to joms (kadangi buvo nuogąstavimas, kad biudžetas pasiims, neatiduos) ši nuostata yra palikta. Aš nekalbu apie struktūrinius pertvarkymus, kuriuos jūs minėjote.

PIRMININKAS. Kolega, jau maniau, kad viskas baigėsi, bet J.Šimėnas gali pretenduoti į išimtį šiuo klausimu. Pone Jonai, prašom klausti. Kolegos, prašom manęs nekeikti. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš suprantu, kad siūlomas įteisinti ir įsteigti Valstybinis atliekų tvarkymo fondas neprieštarauja šioms biudžetinėms pataisoms?

E.ŽILEVIČIUS. Matote, kaip aš minėjau, bus peržiūrimi visi įstatymai, kurie susiję su fondais, jie visi atitinkamai bus peržiūrimi ir bus siūlomos pataisos. Jų tam tikras paketas artimiausiu metu bus pateiktas Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, ar pritarsime pateiktam projektui? Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2471 pritariame po pateikimo. Svarstys pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Plenariniame posėdyje seniūnai siūlo svarstyti gegužės 17 d. Ačiū, kolegos.

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2468 (pateikimas)

Rezervinis 5 klausimas – Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2468. Seimo nario P.Gražulio iniciatyva. Tribūnoje P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos politinės sistemos plėtrą. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio pirmąją dalį politinei partijai ar politinei organizacijai įsteigti būtina, kad ji turėtų Lietuvoje ne mažiau kaip 400 steigėjų. Ši norma, kuri buvo reikalinga valstybės demokratinės plėtros proceso pradžioje, šiuo metu yra per maža. Pavyzdžiui, net piliečiui norint išsikelti kandidatu į Seimo narius reikia surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. jį remiančių rinkėjų parašų. Per 10 nepriklausomybės atkūrimo metų Lietuvoje įsikūrė daug politinių partijų, atstovaujančių platiems piliečių interesams ir politinei valiai. Jos jungia įvairias politines pakraipas ir ideologijas pripažįstančius asmenis. Politinių partijų ir politinių organizacijų gausa, ypač kai jos kuriamos trumpalaikiams tikslams – dalyvauti Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, devalvuoja šios visuomeninės institucijos reikšmę piliečių sąmonėje. Tokio proceso tolesnė eiga gali neigiamai paveikti valstybės politinės sistemos plėtrą. Įstatymo projekte siūloma padidinti politinei partijai ir politinei organizacijai įsteigti būtiną steigėjų skaičių. Tuo siekiama, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikla tarnautų nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės stiprinimui bei visuomenės pažangai. Politinė partija ir politinė organizacija tik kaip visuomenės pasitikėjimą turinti ir veikianti jėga gali ir privalo valstybėje įgyvendinti parlamentinę demokratiją.

Taip pat noriu pasakyti, kad yra gautos Teisės departamento išvados, kuriose pastabų nėra. Yra tik viena techninė pastaba, į kurią būtina atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. 9 Seimo nariai, klausimams 10 min. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad šio pasiūlymo tikslas – tobulinti politinę sistemą. Iš tikrųjų galima būtų pagalvoti apie tai, ar 400 žmonių partijoje yra optimalus skaičius turint galvoje, kad politiniai procesai įsibėgėjo. Bet ar 2000 yra ta protinga riba – jau kitas klausimas. Dabar aš matau jau 4000. Tai iš viso man kelia didelių abejonių. Todėl mano klausimas yra toks: kiek tai susiję su mūsų politinės raidos perspektyvomis ir noru užkirsti jūsų broliams, taip pat pusbroliams iš konservatorių galimybę sukurti savo partijas?

P.GRAŽULIS. Mūsų broliams, kaip minėjo ne kartą spaudoje, šis cenzas negalioja, nes jie turi daugiau kaip 4 tūkst. narių. Todėl jeigu net būtų pritarta ir pono V.Vilimo siūlymui, mūsų broliams taip pat nebūtų jokių problemų įsteigti politinę partiją.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Petrai. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu būtų pritarta šioms pataisoms, matyt, partijų Lietuvoje būtų mažiau. Tai galbūt patiktų žmonėms. Kaip jūs manote, kokia būtų norma partijų skaičiaus Lietuvoje?

P.GRAŽULIS. Be abejonės, aš manau, normą turi nustatyti patys gyventojai ir šia pataisa iniciatyva kurti partijas nėra žlugdoma. Tuo labiau kad vis dėlto, manau, ir man, ir jums susitikinėjant su gyventojais daug žmonių sako: kas čia yra, kad tiek daug politinių partijų, mes visiškai esam pasimetę. Kai pradedi aiškinti, kad tik 400 žmonių, jau 400 žmonių, tai yra dviejų asmenų platesnės giminės, gali įsteigti partiją, žmonės nesupranta. Pažiūrėkite, kad įstatymo pataisa privalomai būtų svarstoma Seime, reikia surinkti net 50 tūkst. parašų. O tuo tarpu politinę partiją gali įsteigti trys moterėlės su savo gimine. Manau, kad tikrai yra per mažas skaičius.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte minimos partijos trumpalaikiams tikslams. Noriu paklausti, kas gali būti pranašas ar aiškiaregis, kuris pasakytų, kuri partija gali būti trumpalaikė ir kuri ilgalaikė? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Rinkėjas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nors jau daug klausimų šia tema pateikta, tačiau vis dėlto norėčiau paklausti, kuo paremtas jūsų siūlymas kaip tik dėl 2 tūkst. steigėjų? Gal galėtumėte pasakyti, kokia praktika taikoma kitose Europos valstybėse? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Kokia praktika taikoma, nelabai domėjausi, bet paprasčiausiai remiantis logika ir susitinkant su rinkėjais aišku, kas yra, kyla nuostata iš gyventojų. Todėl pasiūliau, kad būtų padidinta bent iki 2 tūkst. Bus svarstymas, galima pasakyti, teikti įvairius siūlymus. Štai yra 4 tūkst., gal kitas užregistruos ir 10 tūkst. Aš nežinau. Manau, kad 2 tūkst. yra labai optimalus skaičius.

PIRMININKAS. “Socialdemokratija 2000” vardu – A.Akstinavičius.

P.GRAŽULIS. Dabar kaip tik 2000-ieji metai.

A.AKSTINAVIČIUS. Esu dėkingas posėdžio pirmininkui, kad ir “Socialdemokratijai 2000” 2000-aisiais metais suteikė teisę paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad per 10 metų po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsikūrė daug partijų, atstovaujančių šalies piliečių interesams ir politinei valiai. Ar jūs nemanote, kad siūlant šią pataisą kartu reikėtų ir normalios revizijos jau 10 nepriklausomybės metų įregistruotoms partijoms, kad jos pateiktų iš naujo dokumentus, kiek jos turi narių? Pertvarkytų nebuvo… Ar nemanote, kad kriterijus reikėtų suvienodinti ir besisteigiančiom partijom, ir jau įregistruotom, kad būtų vienodas skaičius? Kad reikia įvykdyti partijų perregistravimą ir pritaikyti tą pačią normą, tą patį skaičių, tarkim, 2 tūkstančius, ir besisteigiančiom, kad perregistruojant partijas būtų reikalaujama, kad jos turėtų 2 tūkst. narių?

P.GRAŽULIS. Aš pritarčiau jūsų pozicijai.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, tie argumentai, kad reikia surinkti 1 tūkst. parašų ir kad partijai užtenka 400, nėra rimti, nes parašų rinkimas yra vienkartinis reikalas, o partijos priklausomybė yra pastovus dalykas, nes dirba žmonės. Bet mano klausimas būtų ne toks. Klausimas yra panašus į gerbiamojo A.Akstinavičiaus. Matote, 2 tūkst., 1 tūkst., 5 tūkst., o iš tikrųjų mes dabar nelabai žinome tikrosios padėties, kiek narių turi kiekviena partija. Žinoma, kiekviena partija deleguoja arba sako tam tikrus skaičius, bet ar tie skaičiai atitinka tikrovę, sunku pasakyti. Todėl prieš svarstant tą įstatymą gal iš tikrųjų reikėtų pabandyti ir pagalvoti, kaip patikslinti kiekvienos partijos narių skaičių, kad būtų aišku kiekvienam iš mūsų, kokia situacija yra iš tikrųjų?

P.GRAŽULIS. Manyčiau, priėmus šį įstatymą, būtų galima teikti įgyvendinimo įstatymą, pagal kurį politinės partijos turėtų persiregistruoti, o persiregistravimo tvarką, manau, turėtų nustatyti Vyriausybė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Aš norėčiau padėkoti prelegentui. Būsimoji Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga tikrai turės reikiamą skaičių. Esu įsitikinęs, kad 400 per mažas kriterijus, aš sutinku su jumis, tačiau iš tiesų turėtų būti kokia nors vieninga sistema, ką minėjo gerbiamasis M.Pronckus. Net dabar kalbant apie 400, esu įsitikinęs, kad per dešimt partijų neturi net 400 skaičiaus, nors jie yra kaip juridinis asmuo. Bet vis dėlto norėčiau paklausti kitko. Čia daugelis klausė, bet jūs vis dėlto taip ir neatsakėte. Aš a priori prašau neišsisukinėti nuo mano klausimo, bet atsakyti tiesiogiai. Jūsų aiškinamajame rašte yra parašyta: “Politinių partijų ir politinių organizacijų gausa, ypač kai jos kuriamos trumpalaikiams tikslams ir dalyvauja Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose, devalvuoja šios visuomenės institucijos reikšmę piliečių sąmonėje. Tolesnė tokio proceso eiga gali neigiamai paveikti valstybės politinės sistemos plėtojimąsi”. Tai jūs man atsakykite, ką devalvuoja politinės partijos – ar visuomenę, ar visuomenė politines partijas, ar per tą devalvaciją iškyla pavojus valstybei? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, kad kai yra tokia gausa politinių partijų, tai vis dėlto nedaro didelės garbės mūsų politiniam gyvenimui, tuo labiau kad mes žinome įvairiais pavadinimais įsiregistravusių tokių politinių partijų, žinome įvairių lyderių kalbas, kurios tikrai, sakyčiau, nepuošia mūsų politinio gyvenimo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis kolega, matyt, nesislėpkim po visokiom skraistėm, nes aišku, dėl ko jūs tą pataisą siūlote, ir tai sveikintinas dalykas. Kad ir kaip būtų keista, aš irgi sutinku, kad tas 400 yra tikrai mažas skaičius, nedidelis ir tai skatina tokių pseudopartijų, siaurių interesų partijų, kūrimą, kas nėra teigiamas reiškinys. Man atrodo, kad 2 tūkst. vis dėlto yra per didelis skaičius, juo labiau tokiame pirminiame etape, ir tai gali paskatinti įvairų, vaizdžiai tariant, šmugeliavimą, mirusių sielų prirašinėjimą norint įsteigti kokią nors politinę organizaciją ar judėjimą. Aš jūsų pasiūlymui pritarčiau ir agituočiau kolegas pritarti, jeigu tai būtų… Šiame etape, man atrodo, užtektų surinkti daugiausia 1 tūkst. parašų, kad politinė partija būtų įregistruota. Ar jūs nesutiktumėte sumažinti, jeigu pasiderėtume, iki tūkstančio?

P.GRAŽULIS. Aš nemanau, kad jums, centristams, gresia ši problema.

V.ČEPAS. Aš ne dėl savęs, o dėl tautos. (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS. Tauta turi tikrai nemažai politinių partijų ir nėra ko jaudintis. Aš nematau jokios problemos. 2 tūkstančiai, aš manau, yra pats optimaliausias skaičius. Tai mano pozicija. (Balsai salėje: …ir 5 tūkst. gerai…)

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu sutinkate, kad įstatymo projektą papildytume nuostata dėl dabartinių partijų perregistravimo, tai man į mano klausimą yra atsakyta. Linkiu jums sėkmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui ir pradedame svarstyti? Seimo narys A.Akstinavičius – už.

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, frakcija “Socialdemokratija 2000” pritaria šiam pateikimui, bet vis dėlto mes norėtume, kad kartu būtų pataisos to punkto, kuris reikalauja peržiūrėti ir jau įregistruotų partijų narių skaičių. Mūsų įsitikinimu, turi būti suvienodinti kriterijai tiek besikuriančioms partijoms, tiek jau esančioms, ir tą procedūrą reikėtų atlikti vienu metu. Dėl skaičiaus aš, kaip dutūkstantininkas, galiu pasakyti, kad negražu dutūkstantininkams nepritarti skaičiui 2 tūkstančiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mano nuomonė kardinaliai priešinga. Manyčiau, jeigu žmonės nori užsiimti politika, tai jiems trukdyti nereikia. Vienintelis kriterijus, kuris nulemia vieno ar kito žmonių sambūrio mintis ir idėjas, yra rinkimai. Mes Lietuvoje turėjome jau ne vienerius rinkimus ir žinome, kad kai konkrečiai reikia užimti vietas, pradedant savivaldybe ir baigiant Seimu, tų politinių partijų, kuriomis pasitiki žmonės, nėra daug. Visos tos, kurios gauna šias vietas, atitinka bet kuriuos kriterijus. Nemanau, kad dirbtinai reikėtų varžyti žmonių valią burtis, jų norą atstovauti vienai ar kitai nuomonei. Reikia palikti, kad visa tai būtų reglamentuota ne įstatymu, o reglamentuota balsais prie balsavimo urnų. Kiek žinau, visuose aplinkiniuose kraštuose, tarp jų ir Vakarų Europos kraštuose, pavyzdžiui, Vokietijoje, yra labai daug politinių partijų – beveik šimtas, tačiau mes žinome, kad tik 3-4 yra atstovaujamos Bundestage. Tiesa, 5 – Žalioji. Todėl nemanyčiau, kad kokie nors reglamentavimai galėtų pagerinti mūsų klimatą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikalausite balsuoti dėl pritarimo? (Balsai salėje: taip… nepritariam…) Kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo, ar pradedame svarstyti Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektą. (Balsai salėje) Kolegos, artimiausias skaičius, dėl kurio galime susitarti, yra 10 tūkstančių. Dabar registruojamės ir žiūrėsime, ar svarstome.

Mūsų posėdžiauja 48. Kolegos, ar pradedame svarstyti tik ką P.Gražulio pateiktą įstatymo projektą? Kokia jūsų nuomonė? V.Vilimas įregistravo pataisą dar nepateiktam įstatymo projektui – jis labai operatyvus. Registruojamės. Atsiprašau, balsuojame, ar pradedame svarstyti Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pataisas.

Už – 34, prieš – 3, susilaikė 8. Pradedame svarstyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas. Seniūnai siūlo šį projektą svarstyti gegužės 25 d. (Balsai salėje) Dėkoju už pritarimą.

Seimo nario pareiškimas

Seimo narių pareiškimai. V.Čepas. Tikimės ne vien rimto teksto, pone Vytautai. V.Čepas turi pranešimą.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, esu šiandien įpareigotas paskaityti šalies inteligentų pareiškimą už Lietuvos nacionalinio laivyno išsaugojimą. (Skaitau taip, kaip parašyta. Aš negaliu keisti žodžių.)

“Gerbiamieji kolegos, Lietuvos žmonės jausdami atsakomybę už šalies ateitį vis labiau nerimauja dėl pablogėjusios valstybės ekonominės padėties, stumiančios daugelį jos piliečių į skurdą ir neviltį. Paskiri neatsakingi valdžios sprendimai ne tik sukelia opias socialines problemas, bet ir pažeidžia esminius šalies nacionalinius interesus. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra beatodairiškas siekis negrąžinamai parduoti svetur Lietuvos prekybinį laivyną.

Nacionalinis laivynas yra vienas iš svarbiausių mažos jūrinės valstybės suverenumo simbolių ir garantų, ypač reikalingų geopolitinių krizių zonoje esančiai Lietuvai. Įvertinusios šiuos motyvus, dauguma Europos jūrinių valstybių, anksčiau neatsakingai praradusios savo laivynus, dabar priverstos įgyvendinti brangiai kainuojančias programas, atkuriančias nacionalinį laivyną.

Valdžios atkaklumas iš pradžių nesėkmingai bandant parduoti už ketvirtį tikrosios vertės Lietuvos jūrų laivininkystę, dabar ir Klaipėdos transporto laivyną, stebina ir baugina. Visiems, tik kažkodėl ne valdžios žmonėms, aišku, kad dėl to Lietuva liks be nacionalinio laivyno. Faktiškai nustos egzistuoti kaip jūrinė valstybė, Lietuvos jūrininkai liks be darbo, o valstybės biudžetas ir “Sodra” – be pajamų ir laivyno.

Lietuvos intelektualai, mokslo, meno ir verslo žmonės, kaip ir visi kiti sąmoningi šalies piliečiai, nenori ir nesutinka taikstytis su šia pražūtinga šalies nacionaliniams interesams perspektyva.

Kreipiamės į valdžios institucijas ir reikalaujame, kad nedelsiant atšauktų visus teisinius aktus dėl Lietuvos jūrų laivininkystės ir Klaipėdos transporto laivyno pardavimo, išbrauktų šias įmones iš Valstybinio turto fondo jurisdikcijos, suteiktų joms neprivatizuojamų specialios paskirties akcinių bendrovių statusą ir leistų normaliai dirbti Lietuvos jūrininkų ir valstybės naudai.

Valdžia ir politikai turi pagaliau suprasti, kad arogantiškai ignoruodami daugumos piliečių valią jie pamina esminius demokratijos principus ir tuo daro valstybei dar didesnę žalą negu vien tiktai tiesioginiai ekonominiai ir socialiniai nuostoliai, patirti dėl jos klaidingų sprendimų.”

Šį pareiškimą pasirašo 112 žmonių, tarp jų yra ir Nepriklausomybės Akto signatarai A.Žalys, E.Gentvilas, K.Uoka, A.Ulba. Rašytojai R.Lankauskas, R.Černiauskas, V.Dautartas, J.Girdzijauskas, E.Ignatavičius, K.Kaukas, J.Mikelinskas, V.Sventickas. Profesoriai B.Tilickis, R.Pavilionis, Z.Rudzikas, žinomi Lietuvos jūrų kapitonai, kiti visuomenės veikėjai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašytume tekstą palikti Sekretoriate.

Šios dienos posėdį skelbiu baigtą.