Dvidešimt antrasis (457) posėdis
2000 m. balandžio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ ir Pirmininko pavaduotojas R.DAGYS

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį šios dienos posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, žodžio paprašė Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom, Pirmininke, į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad šiandien popietinis posėdis nebus itin ilgas, jis galbūt baigsis apie 17 val. Jeigu baigsis truputį anksčiau ar truputį vėliau, aš noriu pakviesti frakcijų vadovus susitikti 308 kambaryje. Jeigu ne visi čia yra, prašom jiems perduoti, kad ateitų frakcijų vadovai ar atstovai.

Aš norėčiau aptarti porą klausimų. Vienas iš jų yra apsisprendimas, ar mes dirbame kokia nors forma dėl Konstitucijos pataisų, nes toks klausimas yra, jį buvo iškėlęs Seimui Respublikos Prezidentas. Kitas klausimas, ar mes tęsiam ir kokia forma, ar nutariam netęsti debatų dėl Visuomenės informavimo įstatymo naujosios redakcijos, nes debatai pasidarė nepaprastai politizuoti ir labai nekonstruktyvūs. Manau, kad mums reikėtų pasitarti, kaip mes elgiamės, nes Seimas turėtų atrodyti oriai. Taigi yra dvi temos. Norėčiau pasitarti, tikiuosi, kad jūs sutinkate. Po posėdžio apie 17 val. Iš karto po posėdžio. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Turbūt, manote, 209 kabinete, kur visada vyksta Seniūnų sueigos?

V.LANDSBERGIS. Galima 209.

PIRMININKĖ. Arba pas jus.

V.LANDSBERGIS. Arba 308 prie apskrito stalo.

PIRMININKĖ. 308.

V.LANDSBERGIS. Paprastai pasitarimus su frakcijų pirmininkais aš rengdavau 308 kabinete.

PIRMININKAS. Gerai. (Šurmulys salėje)

V.LANDSBERGIS. Nerasite net atstovo?

PIRMININKAS. Ačiū už informaciją ir už kvietimą. Tikiuosi, frakcijos pasinaudos šiuo kvietimu. Tęsiam mūsų darbus pagal darbotvarkę.

Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2395(2*) (svarstymas)

Klausimas 2-1, projektas Nr.P-2395(2) – Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kiek suprantu, pranešėja – O.Suncovienė, iš pagrindinio komiteto. Kviečiu O.Suncovienę – Ekonomikos komiteto atstovę į tribūną.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Svarstant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Ekonomikos komitete buvo akcentuota, jog šios pataisos tikslas yra prieštaravimų panaikinimas tarp atskirų įstatymo straipsnių ir nuostatų tarpusavyje suderinimas. Taip pat siekiama, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, kaip kontrolės įstaiga, atitiktų Europos standartuose numatomus nepriklausomumo reikalavimus. Ateityje tai padėtų gerinti vartotojų interesus. Papildomų valstybės biudžeto asignavimų priėmus šią pataisą nenumatoma.

Komitete buvo gauta Valstybinės metrologijos tarnybos siūloma formuluotė, tačiau nesant pakankamai argumentų, pagrindžiančių nuomonę, palaikymo nesulaukta. Taigi 8 balsavus už, 2 susilaikius ir nė vienam neprieštaravus Ekonomikos komitetas įstatymo projektui pritarė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Iš anksto užsirašiusių kalbėti svarstymo metu nėra. Gerbiamieji kolegos, mes turėsime apsispręsti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Nėra užsirašiusių. Tada aš kviečiu jus kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo. Už norėtų kalbėti E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Aš pritariu šio įstatymo pataisai, nes taip, kaip yra dabar, kai ta pati institucija kuria ir politiką, ir pati save kontroliuoja, yra nenormalu. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. L.Sabutis norėtų kalbėti prieš.

L.SABUTIS. Aš privalau pranešti komiteto sprendimą. Į darbotvarkę buvo įrašyta, kad kalbės A.Čaplikas, tačiau jo salėje nematau. Komitete nesurinkome tiek balsų, kad būtų nuspręsta pritarti šioms pataisoms, nors aš pats balsavau už tokią pataisą. Pagrindinis argumentas buvo tas, jog šiandien mes vis dėlto pritarėme Vyriausybės programai, kad turi būti per artimiausią laiką sukurta bendra kontroliuojančių institucijų sistema, nes kokioje vietoje atsidurtų tokia kontrolės institucija kaip Metrologijos inspekcija šiandien ne visai aišku. Pagal pataisą matome, jog nuo tarnybos ir tarybos ji bus perkelta prie ministerijos. Ta ministerija taip pat pataisoje neįvardyta. Todėl, manau, komiteto nariai pagrįstai suabejojo. Aš, išreikšdamas komiteto sprendimą, sakau, jog mūsų komitetas nepritarė tokiai pataisai.

PIRMININKĖ. Bet jūs asmeniškai – už. Aišku. Gerbiamieji kolegos, kadangi dar atėjo daug Seimo narių, prašome dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl šio įstatymo. Pritariantys spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie mano kitaip, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2395 yra priimtas. Atsiprašau, labai atsiprašau, nes nepatyrusi posėdžio pirmininkė, yra pritarta tik po svarstymo. (Balsai salėje) Labai atsiprašau.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2455(2) (svarstymas)

Kitas šios dienos darbotvarkės klausimas. Projektas Nr.P-2455 – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu pranešėją E.Bičkauską, kuris išsakys Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją.

E.BIČKAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paredagavo šį projektą. Esminių pasikeitimų nėra, galbūt tik vienas, t.y. kad įstatymo projekto nuoroda, jog jis įsigalioja nuo liepos 1 d., pakeista į tai, jog įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d. Tam yra pakankamai objektyvių priežasčių. Iš tikrųjų bus vasaros metas, o darbų reikės atlikti labai daug, kas pakankamai sudėtinga, todėl Teisingumo ministerijos prašymu šis įstatymo projektas turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo 1 d.

Daugiau esminių pakeitimų nėra.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau. Užsirašiusių kalbėti šiuo klausimu nėra, todėl aš kviečiu Seimo narius pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas nori kalbėti už? (Balsai salėje) Tai ištrinkit, kas ne taip. Gal galima rankas tuomet pakelti, kas nori kalbėti? L.Sabutis kalbės už.

L.SABUTIS. Dėkoju. Jeigu priimtinas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetui Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės siūlymas, kur buvo ir dėl Statuto įgyvendinimo, ir dėl šio įstatymo įgyvendinimo, vis dėlto dar yra galimybė truputį padirbėti prie projekto, kad būtų aišku, ypač kai tai yra susiję su atlyginimais, su išmokėjimais ir perėjimu iš vienos žinybos į kitą. Šiaip, žinoma, aš pritariu šioms pataisoms, nes procesas yra pajudėjęs, dabar šiuo įstatymu nustatoma tvarka. Kad kuo sklandžiau vyktų, manau, toks įstatymas išties reikalingas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar yra daugiau norinčių kalbėti? Nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo? Ačiū. Bendruoju sutarimu pritariame šiam įstatymo projektui, kurio Nr.P-2455(2), po svarstymo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2169(A). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr.I-887 "Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo" 1 dalies 1 punkto 2 papunkčio pakeitimo" projektas Nr.P-2461 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-3a – Alkoholio kontrolės įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2169(A). Pateikimas. Pranešėjas – S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos teikiamos todėl, kad šių metų gruodžio 31 d. baigiasi leidimas Stakliškių gamyklai “Midus” gaminti alkoholinius gėrimus. Ir iš tikrųjų gamyklai turi būti aišku, ar bus pratęstas leidimas, ar nebus. Man turbūt nereikia aiškinti, kas yra Stakliškių “Midus”, kad gamina nacionalinius gėrimus midaus pagrindu. Susidaro tokia kolizija, kad jeigu nebus pratęstas leidimas, tai tą gamyklą reikia uždaryti. Stakliškėse, kaip žinote, tai yra vienintelė gamykla, kuri turi sukūrusi apie 100 darbo vietų. Tie gėrimai turi tarptautinį pripažinimą ir yra ne kartą eksponuoti įvairiose tarptautinėse parodose, laimėję ne vieną prizą. Todėl manyčiau, kad mes šiai gamyklai neturėtume nutraukti egzistavimą, o suteikti galimybę toliau veikti. Jokių naujų gėrimų arba kokių nors kitų gėrimų, kurie nėra paremti midumi, jie ten negali pradėti gaminti. Yra vienintelis toks pakeitimas, kad ši gamykla galėtų toliau dirbti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, klausimas dėl “Midaus” gamyklos yra aiškus, turbūt galima ir reikia sutikti su jumis, tačiau čia yra ir kita gamykla – “Sema”. Ką šituo projektu numatoma pagerinti “Semos” veikloje, ką galima leisti? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šio įstatymo pataisa neapima “Semos” veiklos. Čia yra konkrečiai tiktai šiai gamyklai. Ta gamykla yra savita Lietuvos ūkyje, gėrimai paremti midaus panaudojimu. Alkoholio pramonė, kaip jūs žinote, yra valstybinė, ir aš nesiryžtu daugiau plėstis.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš šiek tiek nesuprantu, ar vien šio įstatymo pataisos reglamentuos uždarosios akcinės bendrovės “Lietuviškas midus” likimą? Jūs teikiate, kad 13 straipsnyje reikia išbraukti (skliausteliuose yra parašyta) valstybines įmones. Ar jūs nenumatote to įstatymo pataisa, kad ateityje bus leidžiama alkoholinius gėrimus, kurių alkoholio tūris daugiau kaip 22 procentai, gaminti privačioms įstaigoms?

S.R.PETRIKIS. Aš šito dalyko nesiūlau.

K.KUZMINSKAS. Kodėl išbraukėt?

S.R.PETRIKIS. Ir nesiryžtu to siūlyti.

PIRMININKĖ. Taip trumpai atsakinėja, kad aš net nespėju sureaguoti. Klausia J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl įstatymo projekto Nr.P-2169(A) 13 straipsnio. Išbraukus žodžius “nedenatūruotą etilo alkoholį, denatūruotą etilo alkoholį bei alkoholius gėrimus” ar nebus sudarytos sąlygos išplėsti alkoholio produktų gamybos asortimentą? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Aš manau, kad ne. Aš suprantu, kad jūs norite paklausti, ar ta gamykla nepradės gaminti kitokių gėrimų? Manau, kad ne. Šitas įstatymas nenumato, kad būtų leidžiama plėsti naujų rūšių, kurios neparemtos midaus pagrindu, gamybą. Tuomet atsirastų konkurencija su kitomis valstybinėmis įmonėmis, kurios gamina alkoholį.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų aiškinimo ir atsakymo į Seimo narių klausimus lyg ir išeitų, kad viskas gerai, bet kai skaitai lyginamąjį variantą, tai aiškiai parašyta: “nuo 2001 m. sausio 1 d. teisė gaminti alkoholinius produktus, kurių tūrinė alkoholio koncentracija viršija 22%, suteikiama tik valstybinėms įmonėms”, ir tai yra išbraukiama. Tai aš noriu paklausti, ar tai nereiškia, kad per UAB “Lietuvos midus” atidaroma landa visoms privačioms įmonėms?

S.R.PETRIKIS. Ne, tai jokių būdu nereiškia. Reikia žiūrėti visą įstatymą. Iš tikrųjų taikoma tik šitai įmonei.

PIRMININKĖ. A.Čapliko nematau. Iš Centro frakcijos ar norite klausti? Klausia A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone pranešėjau, 1999 m. lapkričio 23 d. aš buvau įregistravęs analogišką pataisą. Seimas pateikimo metu ją atmetė.

Šiandien galioja Seimo statuto 139 straipsnis, kuris sako, jog jeigu Seimas atmetė pataisą, tai ją galima svarstyti ne anksčiau kaip po 6 mėn. Kaip jūs žadate išspręsti šią problemą?

S.R.PETRIKIS. Jūs turite galvoje savo pataisą, taip? Ta pataisa turbūt nėra analogiška šiai pataisai. (Balsai salėje) Anoje pataisoje, kiek aš atsimenu, buvo kalbama ir apie “Semą”. Tai nėra analogiška pataisa.

PIRMININKĖ. Klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime pasakėte: jeigu nebus pateikta šio įstatymo pataisa, reikės uždaryti Stakliškių gamyklą, nes ji negalės vykdyti savo veiklos. Ar jūs nemanote, kad reikėtų, jog viso alkoholio gamyba būtų valstybės monopolis, kad valstybė išpirktų tas akcijas ir vėliau kontroliuotų visą alkoholio gamybą? Aš noriu tai iliustruoti vienu pavyzdžiu. Dabar atsistatydinęs Latvijos premjeras A.Škelė buvo beveik viso Latvijos alkoholio savininkas. Jis, kaip savininkas ir kaip premjeras, panaikino net banderoles, net alkoholio kontrolės apskaitą. Jeigu mes atiduosime į privačias rankas, ar neatsitiks taip, kaip Latvijoje?

S.R.PETRIKIS. Jūsų klausimas yra labai sudėtingas. Aš nesiryžčiau išsamiai atsakyti, kaip vyko Latvijoje. Kaip žinote, “Stakliškių midus” yra labai savotiška įmonė. Ji nėra privati įmonė, ji nepriklauso privačiam savininkui. Privačių savininkų nėra. Tai yra kooperatinė įmonė. Aišku, gal valstybė ir gali bandyti padėti, bet reikia pasirinkti kokį nors variantą, o čia, taip sakant, bėdos verčiamas… Nenoriu, kad tiems žmonėms kiltų nerimas dėl jų ateities, ar jie turės darbo vietas, ar neturės darbo vietų. Aš siūlau spręsti dėl šios konkrečios įmonės – pratęsti jos veiklą. Jokių naujų pasiūlymų čia nėra.

PIRMININKĖ. Klausia A.Sėjūnas. Minutėlę.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pataisos matyti, kad jūs teikiate siūlymą atsisakyti valstybės monopolio ir suteikiat teisę specialiosios paskirties bendrovėms gaminti alkoholį. Taip ir anksčiau buvo. Atsisakius valstybės monopolio, specialiosios paskirties bendrovės jau gali gaminti ir stiprų gėrimą. Prašom pasakyti, kas yra specialiosios paskirties bendrovės ir kaip joms bus suteikiama teisė? Ar neatidaroma landa papildomai pristeigti specialiosios paskirties bendrovių?

S.R.PETRIKIS. Kaip jūs sakėte, aš šiame įstatyme nieko daugiau nekeičiau. Palikta sena redakcija – “tik valstybės įmonėms ir specialiosios paskirties bendrovėms”. Gali būti tokių bendrovių. Aš nesiūlau naujos seno įstatymo redakcijos, taigi čia jokia nauja landa negali atsirasti, nes įstatymu nieko nekeičiu.

PIRMININKĖ. Klausia V.Knašys. Prašom kalbėti.

V.P.KNAŠYS. Kolegos jau klausinėjo ir aš iš tos pačios srities. Ar vis dėlto tais pataisymais, pabraukymais ir t.t. kartu nepaliečiama ir “Sema”? “Stakliškės” – viskas aišku, viskas gerai. Mane domina toks klausimėlis: ar po 2000 metų “Sema” pagal šias pataisas ir toliau gamins spiritą, kas buvo uždrausta? Antras dalykas – dar daugiau: ar “Sema” apskritai negamins įvairios alkoholio produkcijos?

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų tai su “Sema” jokiu būdu nesusiję. Aišku, iš mano atsakymo, kai nėra dokumentų, gal ir susidaro įspūdis, bet mes toliau svarstysime komitete, jūs tikrai įsitikinsite, kad taip nėra. Jokiu būdu ne dėl “Semos”. “Sema” yra atskiras klausimas, dėl kurio bus diskutuojama kitu metu.

PIRMININKĖ. Klausia R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš tik prisidedu prie kolegų nuogąstavimų. Norai tikrai gerai. Ta vienintelė midaus ar kitų panašių nacionalinių gėrimų gamykla turėtų būti išgelbėta, bet pats tekstas, jo taikymas tai gamyklai išties palieka daug neaiškių dalykų. Ar jūs nesutiktumėte, kad tekstą reikia taip koreguoti, kad būtų galima jį suvokti ir neišgėrus ko nors stipriau negu 22 laipsniai?

S.R.PETRIKIS. Aš, kolega, visiškai su jumis sutinku. Kadangi kilo tiek daug klausimų, svarstant komitete galbūt reikėtų pakoreguoti, kad įstatymas būtų aiškesnis. Bet mintis yra visai aiški – kad ši gamykla galėtų išlikti. Priešingu atveju, jeigu nebus priimtos šios pataisos, “Stakliškių” gamykla neišliks.

Dėl koregavimo. Čia yra tik pateikimas. Kai bus svarstymas komitetuose, iš tikrųjų mes galėsime viską keisti taip, kaip jums atrodys geriau.

PIRMININKĖ. Klausia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš principo irgi pritariu tam, jog “Stakliškes” reikia išlaikyti, kad jos dirbtų, tačiau mano klausimas yra toks. Iš to, ką mes darome, susidaro vaizdas, kad mes tuos klausimus sprendžiame prabėgom ir epizodiškai, t.y. vienam duodam, kitam neduodam, vienas yra valstybinis, kitas yra privatus, nors pas mus ir valstybinės, ir privačios nuosavybės yra vienodos konkurencijos sąlygos. Taigi klausimas yra toks: sakykit, ar, jūsų nuomone, mūsų valstybė turi kokią nors aiškią alkoholio gamybos paskirstymo monopolijos ar demonopolizavimo politiką, nes tai, ką mes darome, yra įrodymas, jog nuoseklios politikos mes neturime? Mes veikiame pagal interesus: tam duodam, iš to atimam, tam duodam, iš to atimam, todėl mūsų kolega A.Čaplikas ir klausia, po kiek laiko ateis “Semos” ir kiti klausimai. Mes neturime strategijos. Kokia jūsų pozicija?

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis kolega, aš esu priverstas sutikti su jūsų pasakymu. Iš tikrųjų valstybės strategija kol kas yra labai neaiški. Mūsų komiteto išvažiuojamasis posėdis vyko “Anykščių vyne”. Mes ten gana išsamiai svarstėme, buvome pasikvietę ir alkoholio importuotojus bei gamintojus. Mes teikėme Vyriausybei, kreipėmės į Vyriausybę, kad Vyriausybė bandytų ką nors daryti, bet, kaip jūs puikiai žinote, ta strategija gali tęstis ne vieną kitą mėnesį. Čia yra konkretus dalykas, kuris iš tikrųjų negali laukti. O su strategija žinote kaip būna. Toliau galėsite dirbti pagal tą strategiją. Valstybės strategija turi būti numatyta ir priimta, nes šiuo metu, aš manau, tikrai yra tam tikra kolizija tarp importuotojų ir gamintojų. Ji turėtų būti išspręsta valstybės naudai.

PIRMININKĖ. Ačiū. A.Matulas dar labai nori paklausti? Ne. Jūs atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėsime apsispręsti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo, ar svarstysime jį toliau. Prašome registruotis. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prieš balsuojant prašau vieną kalbėti už, vieną – prieš. Už norėtų kalbėti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paraginti balsuoti už šias įstatymo pataisas. Taip mes galėtume suteikti darbo vietas žmonėms, gaminantiems unikalią lietuvišką produkciją, taip pat turėti savo unikalų prestižinį produktą, kurį galėtume pasiūlyti ir svečiams, todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalbės K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar mes Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėme šio įstatymo pataisas. Pranešėjas tikrai labai gražiai kalbėjo, kad svarbiausios pataisos skirtos tam, kad išsaugotume uždarąją akcinę bendrovę “Lietuviškas midus”, tai yra Stakliškių įmonę. Tačiau visiškai nesuprantamas, pavyzdžiui, 2 straipsnio 13 straipsnio pakeitimas. Įsižiūrėkime, kas reglamentuojama: pakeisti 13 straipsnio pirmąją dalį, antrojoje dalyje išbraukti žodį “tik”, po žodžio “gaminius” įrašyti atitinkamą sakinį. Tuo tarpu tame pačiame 13 straipsnyje matome, kad išbraukiamas žodis “valstybinės”, išbraukiamas intarpas “denatūruotą etilo alkoholį”… kiti kai kurie įstatymai, kurie reglamentuoja ir visą alkoholio pramonės gamybą.

Manau, kad einama prie to, kad ir toliau Lietuvoje dirbtų šios įmonės, nebūtų valstybinio monopolio, nors šio įstatymo priėmimo metu buvo sakoma, kad leidžiama iki šių metų pabaigos dirbti šioms įmonėms kaip akcinėms bendrovėms, o šiais metais valstybė turėjo išpirkti akcijas, ir jos taptų valstybinėmis įmonėmis. Mes jokiu būdu nesame prieš tas įmones, kad jos bankrutuotų, tačiau norime, kad jos būtų valstybinės įmonės. Todėl esame už tai, kad atidėtume šio įstatymo pateikimą arba atmestume.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėsime apsispręsti. Šį įstatymą lydi ir projektas Nr.P-2461. Ar galima laikyti, kad pateikimas įvyko abiejų iš karto? Aš to neakcentavau. Taip. Ir klausimai, ir visi kiti dalykai. Ar galime bendru sutarimu… kaip supratau, negalime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Ar turėsime balsuoti atskirai dėl kiekvieno šito projekto? Atskirai. Už abudu kartu. Visi pritariat? Gerai. Ar reikia dar kartą registruotis? Prašom, registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Primenu, balsuojame dėl abiejų projektų. Ar pritariame po pateikimo šiems abiem projektams? Prašom balsuoti. Tie, kurie pritaria, spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie galvoja kitaip, pasirenka kitus.

Už balsavo 56, prieš – 5, susilaikė 7. Taigi mūsų darbotvarkės klausimams 2-3a ir 2-3b pritarta po pateikimo. Replika po balsavimo. Prašom, pone Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mes visi girdėjome iš tribūnos kolegos S.Petrikio pasakymą, kad šitas įstatymas kalba tiktai, kaip parašyta, apie uždarąją akcinę bendrovę “Lietuviškas midus” (tiesa, ji turbūt dar kooperatinė), ir nieko daugiau. Deja, tekstas visiškai kitas. Pagal šį tekstą, na, atidaromas toks šliuzas, ko aš net nenorėčiau kartoti. Aš manau, Ekonomikos komitete mes prisiminsim mūsų pranešėjo žodžius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dar dėl balsavimo motyvų. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Norėčiau grįžti prie savo įregistruotos pataisos. Aš bent viską dariau atvirai ir sąžiningai. Aš deklaravau iš tribūnos, ko aš siekiu, ir šiandien aš manau, kad aš buvau teisus tai darydamas. Mane tik stebina kolegų noras paslėpti, supinti ir pateikti tai, ko nėra. Aš siūlau grįžti prie tų mano pataisų ir būti atviriems, garbingiems ir sąžiningiems.

PIRMININKĖ. Nėra atviresnės vietos Lietuvoje diskusijoms kaip Lietuvos Respublikos Seimas. Ačiū už replikas. Dabar nagrinėsim paskutinį rezervinį klausimą. Atsiprašau, dar mes turime paskirti komitetus. Turbūt, be abejonės, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų norinčių papildomais… Sveikatos komitetas nori. Gerai, papildomasis komitetas – Sveikatos reikalų. Siūloma svarstyti gegužės 11 d. Tinka data? Ačiū.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2463 (pateikimas)

Taigi rezervinis pirmasis klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas A.Matulas. Prašom į tribūną.

A.MATULAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio penktojoje dalyje pateikta sąvoka “valstybės ir savivaldybių įstaiga” yra susieta su Valstybės tarnybos įstatyme vartojama “valstybės ir savivaldybių įstaigų” sąvoka, kuri, deja, neapima ministerijų, kitų svarbių valstybės įstaigų, tokių kaip prokuratūra, Vyriausybės atstovas, apskrities viršininkas, meras, savivaldybės valdyba. Visos jos priskiriamos institucijoms. Tačiau Vyriausybės įstatyme ministerija yra apibrėžiama kaip biudžetinė įstaiga (Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio septintoji dalis).

Norint išvengti skirtingos sąvokų interpretacijos ir nepagrįsto įstatymo, kuris įsigalios nuo birželio 1 d., nuostatų nevykdymo, siūlytume keisti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio penktosios dalies sąvoką “valstybės ir savivaldybių įstaigos” papildant, kad ji apima ir valstybės, ir savivaldybių institucijas, apibrėžtas Valstybės tarnybos įstatyme.

Aš labai prašyčiau pritarti po pateikimo. Padaryta klaida yra pastebėta dar neįsigaliojus įstatymui. Mūsų komiteto neetatinė ekspertė yra ponia T.Birmontienė, Žmogaus teisių centro direktorė, ir mes pasitarę pamanėme, kad būtų labai teisinga laiku ištaisyti šitą klaidą, nes, kaip sakiau, dabar dalis įstaigų įvardyta institucijomis, kitos įstaigomis ir neištaisius klaidos šitas įstatymas bus taikomas nevienodai. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. J.Olekas. Prašom klausti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš remiu jūsų teikiamą pataisą, tik norėčiau pasitikslinti. Toje redakcijoje, kurią esate pateikęs, sutrumpinimas “įstaiga” turbūt turėtų būti po visų išvardytų institucijų, nes kitaip vėlgi mes turėsime tą pačią klaidą, kai įstatymo tekste toliau bus vartojama tik “valstybės ir savivaldybių įstaigų” sąvoka, o tos kitos institucijos vėl nepaklius, kaip jūs norite pataisyti.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad Teisės komitetas ir Teisės departamentas tikrai kvalifikuoti ir padės man ištaisyti įstatymo projektą, jeigu bus klaidų.

PIRMININKĖ. Klausia A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar šis pakeitimas nesudarys galimybės gauti informaciją, neleistiną informaciją, tarkime, apie pacientų būklę ar ką nors panašaus?

A.MATULAS. Ne, priimtame įstatymo projekte yra įvardyta, kad negalima gauti informacijos, kuri susijusi su asmeniu. O, pavyzdžiui, jeigu kalbėsime apie politikus, tai Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio trečioji dalis irgi draudžia gauti tokią informaciją. Be to, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas taip pat draudžia suteikti informaciją apie asmenį būtent ligos atveju.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau.

A.MATULAS. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? L.Sabutis nori kalbėti už šį projektą, kad pritartume po pateikimo.

L.SABUTIS. Taip, aš manau, kad šis įstatymas ir reikšmingas, ir reikalingas, bet kai kurių netikslumų buvo. Jau priėmimo metu mes siūlėme, bet ne į viską buvo atsižvelgta. Pritardamas kolegos A.Matulo dabar siūlomai pataisai, manau, atsirastų ir daugiau patikslinimų. Todėl šalia Žmogaus teisių komiteto, kuris yra numatytas projekte, manyčiau, papildomu komitetu galėtume paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. O šiaip pataisai pritariu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Taigi registruojamės. (Balsai salėje) Galima pritarti ir bendru sutarimu, kaip matau. Gerai, pritariam šiam projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas ir papildomas (niekas neprieštarauja) – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 d. Ačiū. Prašom kalbėti per šoninį mikrofoną. Repliką po balsavimo norėtų pasakyti E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš manau, kad dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti papildomas. Jeigu aš sakau, vadinasi, aš taip manau.

PIRMININKĖ. Ar reikalaujate balsuoti, pone Zingeri? Nereikalaujate balsuoti. Ačiū. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? Gal bendru sutarimu galima sutarti? Gerai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau, mikrofonas įjungtas. A.Matulas.

A.MATULAS. Aš labai prašyčiau šiek tiek paankstinti svarstymo laiką, nes įstatymas įsigalioja nuo birželio 1 d. Jeigu mes pradėsime svarstyti gegužės 25 d., nespėsime priimti, jeigu bus pritarta šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Norite, kad svarstymas būtų anksčiau?

A.MATULAS. Šiek tiek, nes visas įstatymas įsigalioja nuo birželio 1 d. ir per tas penkias dienas mes nespėsime.

PIRMININKĖ. Kokią datą siūlote?

A.MATULAS. Bent jau dešimčia dienų anksčiau.

PIRMININKĖ. Sekretoriato klausiu, kokia posėdžio dienos data tinkama? Gegužės 16 d. tinka? Ačiū. Bendru sutarimu pakeičiame. Gegužės 16 d. (Balsai salėje) Visi komitetai gali svarstyti.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, priešpaskutinis šios dienos klausimas, kiek suprantu, labai svarbus – Seimo narių pareiškimai. V.Andriukaitis. Prašom į tribūną.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite perskaityti LSDP prezidiumo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

“Dėl gilios ekonominės krizės susidarė labai sudėtinga situacija žemės ūkyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsiskolinimai žemdirbiams nerealizuojami. Žemdirbiai daug kartų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl vėluojančių atsiskaitymų, dėl Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymo nevykdymo, dėl nepagrįstai pabrangusio dyzelinio kuro ir daugelio kitų dalykų. Buvo daug pažadų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet konkrečių rezultatų nesulaukta.

Užsitęsė bevaisės derybos ir dėl cukrinių runkelių augintojų problemų. Netekę vilties Suvalkijos regiono ūkininkai blokavo kelius, bandydami kraštutinėmis priemonėmis ginti savo interesus. Pagaliau kai kurių pažadų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės žemdirbiai sulaukė, bet tuo pačiu metu iš valdžios pusės imtasi veiksmų, kurių kitaip kaip naujos įtampos kurstymu nepavadinsi. Žemdirbiams, kraštutinėmis priemonėmis ginusiems savo varganą gyvenimą, dabar keliamos administracinės bylos dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Toks baudų taikymo būdas sukels tik dar vieną pasipiktinimo bangą.

Dar vienas žingsnis – tai Vyriausybės nurodymas kelti ieškinį žemdirbiams dėl transporto darbuotojų patirtų nuostolių kelių blokados metu. Bet kyla teisėtas klausimas – kas atlygins žemdirbiams nuostolius už parduotą valstybei produkciją? Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prisiekusi laikytis įstatymų, privalo laiku vykdyti įstatyminius įsipareigojimus?

Lietuvos socialdemokratų partija niekada nepalaikė neteisinių priemonių naudojimo konfliktinių situacijų metu. Socialdemokratų partija nėra ir dabar neteisėtų piketų šalininkė, tačiau negalima sutikti su tuo, jog valdžios institucijos ignoruoja įstatymus ir taip pat ne visada laikosi teisinei valstybei būdingų principų.

Socialdemokratų partijos prezidiumas kreipiasi į Respublikos Vyriausybę, kad ji netaikytų esant šiai sudėtingai krizei jokių sankcijų Suvalkijos žemdirbiams ir nenukreiptų į juos jokių ieškinių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo atveju privalo pripažinti savo klaidas ir netesėtus pažadus bei ieškoti išeičių neaštrindama situacijos”.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Survilą – Tėvynės sąjungos frakcijos valdybos vardu.

R.R.SURVILA. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos valdybos pareiškimas.

“Visuomenės informavimo srityje yra keletas teisiškai nepakankamai sutvarkytų klausimų, kuriuos vėliau ar anksčiau teks spręsti. Iš jų galima paminėti tokius: vaikų apsauga nuo smurto ir pornografijos žiniasklaidoje, privataus gyvenimo apsauga (kalbama ne apie “viešus” asmenis), visuomenės informavimo politikos suderinamumas su tarptautinėmis ir Europos Tarybos konvencijomis bei kitais teisės aktais, žiniasklaidos monopolizavimo tendencijos, žiniasklaidos atsakomybė už moralinę žalą bei šmeižtą.

Nesilaikome nuomonės, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateikto Visuomenės informavimo įstatymo naujoji redakcija yra pakankamai tobula. Tačiau tai proga plačiau aptarti minėtas problemas, taisyti spragas.

Daugelis Seimo frakcijų anksčiau manė, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme spragų yra ir jos taisytinos, bet dabar pakeitė nuomonę ir, kaip regis, labiau rūpinasi žiniasklaidos parama prieš Seimo rinkimus. Esant politinių aistrų kupinai aplinkai, gilesnis šios srities problemų nagrinėjimas darosi beveik neįmanomas.

Siūlome Seimo frakcijoms ir partijoms aptarti pačią problemų svarstymo galimybę, o sutarimo neradus atidėti įstatymo svarstymą ramesniems laikams. Europos konvencija “Televizija be sienų” vis tiek galioja. Pasirašo frakcijos seniūnas A.Vidžiūnas”. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau perskaityti balandžio 8 d. Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo pareiškimą “Dėl patentų išdavimo tvarkos dalinio pakeitimo.

1999 m. lapkričio 28 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl patentų išdavimo tvarkos dalinio pakeitimo”, pagal kurį naikinami patentai individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms. Mažoms įmonėms ir daliai vidutinių įmonių, kurios per metus nepasiekia 100 tūkst. Lt ribos, šio nutarimo vykdymas bus nuostolingas, nes apskaita pagal norminių aktų reikalavimų kiekį taps daug sudėtingesnė ir brangesnė. Padidės laiko ir finansinės sąnaudos jai įvesti. Dėl šios priežasties daugelis įmonių bus priverstos likviduotis – didės bedarbių skaičius. Tos, kurios išgyvens, bus priverstos branginti savo prekes ir paslaugas.

Tai nenaudinga ir valstybei. Panaikinus patentus įmonėms, padidės išlaidos jų mokesčių administravimui. Nebus išvengta ir mokesčių slėpimo, nes mokesčiams slėpti bus rasta kitų būdų, o valstybė praras garantuotą pajamų šaltinį – patento mokesčius.

Tai galbūt naudinga firmoms, prekiaujančioms kasos aparatais. Galima įtarti nešvarią veiklą “stumiant” siaurus interesus tų, kurie aprūpina Lietuvą kasos aparatais.

Be to, įmonių uždarymo tvarka yra labai komplikuota ir ilgai trunkanti. O neuždaręs įmonės jos savininkas negalės verstis veikla pagal patentą net kaip fizinis asmuo, nes jo pajamos bus traktuojamos ir kaip įmonės pajamos, nuo kurių privalu mokėti pelno mokestį.

Daug įmonininkų, vertęsi veikla pagal patentą, negalės jos tęsti kaip fiziniai asmenys ir dėl tos priežasties, kad veikla pagal patentą, kuri buvo numatyta įmonėms nutarime Nr.1328 “Dėl patentų išdavimo tvarkos”, nutarime Nr.1491 “Dėl patentų išdavimo tvarkos dalinio pakeitimo” fiziniams asmenims nenumatyta.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1491 “Dėl patentų išdavimo tvarkos dalinio pakeitimo” pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, kurio 25 straipsnyje numatyta patentų išdavimo juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms galimybė. Todėl siūlome:

1. Rekomenduoti Vyriausybei paskelbti netekusiu galios 1999 m. gruodžio 28 d. Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1491.

2. Dar kartą išanalizavus patentų išdavimo tvarką, diferencijuoti patentų mokesčio dydžius remiantis veiklos rūšies, įmonės, kuriai jie išduodami, dydžio (pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą) ir pelningumo (pagal konkrečios įmonės rodiklius) kriterijais. Įstatymais tvirtinti patentų išdavimo individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms kaip supaprastintą jų atsiskaitymo su biudžetu tvarką.

3. Patentus įtvirtinti kaip savanorišką atsiskaitymo su biudžetu formą, atsisakant privalomų patentų. Leisti įmonei pačiai pasirinkti – mokėti jai patento ar pelno mokestį.” Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininkas V.Andriukaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Alg.Butkevičius neskaitys pareiškimo, jį tik užregistravo. Kviečiame į tribūną Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų pareiškimas “Dėl smulkaus verslo žlugdymo”.

“LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos po susitikimo su smulkaus verslo atstovais pareiškia:

abi frakcijos pasisako už sąžiningą konkurenciją ir mokesčių mokėjimą;

tuo tarpu konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybė savo sprendimais sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas privačiam ir valstybiniam verslui;

kasos aparatų privalomas įvedimas neišsprendžia apskaitos ir kontrolės problemų, be to, reikalauja papildomų neplanuotų išlaidų iš privačių verslininkų;

tokios Vyriausybės priemonės ne tik mažina smulkiųjų verslininkų pelną, bet verčia juos bankrutuoti, atleisti darbuotojus ir didina nedarbą;

valstybė ne tik negaus papildomų pajamų, bet ir turės daugiau lėšų išleisti bedarbių pašalpoms ir perkvalifikavimui, ir netgi papildomai socialinei paramai;

reikalaujami kasos aparatai negaminami Lietuvoje, bet importuojami, o tai dar labiau pablogins Lietuvos mokėjimų balansą;

kiti Vyriausybės veiksmai – privalomo mikroautobuso aukščio nustatinėjimas ir panašūs – patvirtina mūsų nuogąstavimus, kad valdžioje yra suinteresuotų tuo, kad būtų perkami tik tam tikrų rūšių automobiliai, kad dabar veikiančių įmonių rinkos laukia koks nors “strateginis” investuotojas.

Smulkieji verslininkai yra pasirengę derėtis ir ieškoti kompromisų, todėl LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos reikalauja, kad Vyriausybė kuo skubiau jų ieškotų, o ne reikalautų paklusti jėgos pozicijai.” LDDP frakcijos vardu – S.Burbienė, LSDP frakcijos vardu – J.Olekas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pareiškimą perskaitys Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi V.Velikonis.

P.PAPOVAS. Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui ponui J.Razmai, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ponui A.Kubiliui. Pareiškimas.

“Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio ketvirtosios dalies ir kitų straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio ketvirtoji dalis (ten nustatyta Vyriausybės sekretoriaus teisė pagal savo kompetenciją leisti pavedimus, rezoliucijas ministerijoms (ministerijų sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio antrajai daliai, 96 straipsnio antrajai daliai ir 98 straipsnio pirmajai daliai.

Nustatyta, kad taip pat kai kurių kitų Vyriausybės įstatymo straipsnių dalys prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Vyriausybė iki šio laiko nepateikė Seimui Vyriausybės įstatymo pakeitimų pagal Konstitucinio Teismo nutarimą.

LDDP ir LSDP frakcijos pareiškia, kad Vyriausybės įstatymo nuostatos, prieštaraujančios Konstitucijai, po Konstitucinio Teismo nutarimo yra negaliojančios ir negalima jomis vadovautis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris, kiti subjektai duoda pavedimus ministerijoms, netgi ministrams, Vyriausybės įstaigoms arba jų vadovams. Akivaizdu, kad Ministras Pirmininkas ponas A.Kubilius nevykdo Konstitucinių įgaliojimų duoti jam pavaldiems institucijų vadovams pavedimus.

Reikalaujame laikytis Konstitucijos, parengti ir skubiai pateikti Seimui Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą. Yra priedas (trys lapai), ten kancleris ir kiti pareigūnai duoda nurodymus ministerijoms arba ministrams.” LDDP frakcijos vardu pasirašė P.Papovas, LSDP frakcijos vardu – V.Andriukaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V.Velikonį. Ruošiasi M.Končius.

V.VELIKONIS. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Pareiškimas “Dėl žemdirbių persekiojimo”.

“Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymu šiuo metu pradėta ir vyksta akcija prieš Suvalkijos žemdirbius, dalyvavusius pavasarinėse protesto akcijose. Šiose akcijose Suvalkijos krašto žemdirbiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytomis priemonėmis gana kultūringai ir švelniai bandė atkreipti valdžios dėmesį tik į vieną šį krašto kaimietį spaudžiančią problemą, tai yra administracinį, neatitinkantį rinkos reikalavimų cukraus kvotų paskirstymą.

Tuo metu protestavę kaimiečiai, nenorėdami aštrinti padėtis, neeskalavo kitų skaudžių klausimų. Būtent, kad, palyginti su 1996 metais, maždaug ketvirtadaliu sumažėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, kad mažėjant supirkimo kainoms brango materialiniai resursai, kad, palyginti su 1996 metais, maždaug penkis kartus išaugo valstybės ir perdirbėjų skola žemdirbiams.

Nekeldami viešumon šių ypač skaudžių bėdų žemdirbiai tikėjosi, kad cukraus kvota, smulkus, palyginti su kitomis problemomis, klausimas, bus greitai ir ryžtingai išspręstas – Vyriausybė žemdirbių atsiprašys, o kaltus pareigūnus dėl susidariusios padėties nubaus. To neįvyko. Užuot greitai priėmus sprendimus, buvo delsiama, išsisukinėjama, o dabar netgi imtasi žemdirbių persekiojimo.

Mes perspėjame, kad bandymas tokiu būdu šantažuoti žemdirbius gali sukelti kur kas rimtesnius veiksmus.

Mes siūlome Vyriausybei iš esmės įsigilinti į katastrofiškai blogėjančią kaimo žmonių ekonominę ir socialinę būklę ir imtis skubių bei veiksmingų priemonių jai taisyti. Jeigu šito padaryti nesugebate, tenka atsistatydinti.” Seimo LDDP frakcijos nariai: M.Pronckus, V.Einoris, V.Velikonis, P.Papovas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinį pareiškimą perskaitys Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, apgailestaudamas darau šį pareiškimą, nes dėjau pastangų, kad jo nebūtų. Paskata pareikšti buvo lėšų skirstymas ortopedinei gamybai praeitą savaitę.

“Atkreipiu Seimo ir Vyriausybės dėmesį į tai, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažeidžia 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą skirstydama lėšas ortopedinei protezinei pagalbai.

Biudžete patvirtinta per 20 mln. Lt suma yra sumažinta per 13 mln. Lt ir paskirstyta sudarant sutartis su šešiais gamintojais tik antrojo ketvirčio pradžioje.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad sutarčių su šių gaminių gamintojais sudarymo ir lėšų paskirstymo tvarka nėra racionali ir aiški: neaiškūs gamintojų pasirinkimo kriterijai, neskelbiami konkursai, sutarčių sudarymo tvarka nesuderinta nei su Viešojo pirkimo, nei su Invalidų integracijos įstatymais, nei su gyventojų aprūpinimo šiais gaminiais tvarka. Pernelyg lėtai rengiamasi įvesti kompensavimą už gaminius per ligonių kasas. Įgyvendinus principą “Pinigai – paskui invalidą” lėšos nebūtų dalijamos gamintojams pagal neaiškius kriterijus ir išnyktų įtarimai dėl galimos korupcijos, pasirenkant gamintoją.

Nėra ekonomiškai pagrįstas gaminių bazinių kainų dydžių nustatymas – kompensuojamų gaminių kainos yra didesnė už laisvai parduodamų. Neatliekami gamintojams skirtų lėšų finansiniai auditai, privačios įmonės, gaudamos kelių milijonų litų apimties metinius užsakymus, nėra tikrinamos dėl lėšų panaudojimo tikslingumo.

Dėl šių priežasčių gyventojai yra nepakankamai aprūpinami ortopediniais proteziniais gaminiais, o gamintojai negali efektyviai organizuoti gamybos. Laikydamas tokią biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo tvarką nepatenkinama, kreipiuosi į Valstybės kontrolę, reikalaudamas patikrinti ortopedinei protezinei pagalbai skirtų lėšų panaudojimo racionalumą ir tikslingumą. Pasirašau – Seimo narys M.Končius.”

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau mūsų darbotvarkėje – Vyriausybės valanda. Prašyčiau Vyriausybę užimti savo vietas tribūnose.

Ar jau gali Vyriausybė atsakyti į klausimus? Pirmasis klaus Seimo narys V.Andriukaitis. Nėra. Tada Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Mano klausimas kuriam nors iš ministrų, nes Ministro Pirmininko nėra. Kaip žinote, mes ruošiamės privatizuoti “Lietuvos dujas”, ir ryšium su tuo įvyko labai daug pertvarkų. Viena iš tokių įdomesnių pertvarkų yra valdybos pakeitimas in corpore. Tos valdybos pirmininkas ir nariai tapo visuomeniniais pagrindais žmonės iš pašalies. Nesakau, kad jie blogi specialistai, bet žmonės, kurie neturi nei atlyginimo, nei jokios atsakomybės, tik įgaliojimus. Prašom pasakykit, ar tokia ruošiamos privatizuoti bendrovės veiklos valdymo schema negali pakenkti jai būti efektyviau ir pelningiau restruktūrizuota ir privatizuota? Tai, kad vertybinių popierių komisijos pirmininkas yra valdybos pirmininkas, iš tikro yra nonsensas. Arba kai kiti nariai… Jie yra garbingiausi žmonės, bet visuomeniniais pagrindais būti tokios bendrovės valdybos, ne stebėtojų tarybos, bet valdybos pirmininku, vykdomuoju organu – tai yra sunkiai suprantamas valdymo teorijos dalykas. Gal galėtumėte tą valdymo naujovę paaiškinti?

I.DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų turbūt nėra kam į jūsų labai konkretų klausimą atsakyti, nes tie, kurie esame dabar susirinkę, ne visai esame kompetentingi, nes tai yra labai konkretus klausimas. Tačiau aš jūsų pateiktą klausimą perduosiu ūkio ministrui ir premjerui A.Kubiliui, kad būtų galima per kitą Vyriausybės valandą jums atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Pirmiausia norėčiau paklausti, ar jūs turite savo garsųjį juodą portfelį? Jeigu taip, tai ar negalėtumėt iš ten ištraukti dokumentą, kuriame nusakoma Užsienio reikalų ministerijos nuomonė dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų? Anot laikraščių, Užsienio reikalų ministerijos pozicija ir Prezidento pozicija sutapo. Ar tai tiesa, ar ne? Norėtume išgirsti ne jūsų komentarą, o visą šio dokumento tekstą.

A.SAUDARGAS. Ačiū už klausimą. Buvo mūsų atsakymas į Respublikos Prezidento prašymą patikslinti, ar tos, kur dabar svarstomos, diskutuojamos žiniasklaidoje įstatymo pataisos atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Mūsų atsakyme ir buvo tiksliai pasakyta: “Direktyvos apibrėžia Europos Sąjungos valstybių bendrai sutartus tikslus, bet nenurodo, kokios institucijos turi užtikrinti direktyvų įgyvendinimą. Jos taip pat neaptaria finansinės moralinės žalos atlyginimo dydžio.” Ko mūsų buvo prašyta, mes atsakėme. Taip pat Užsienio reikalų ministerija pareiškė pasiryžimą, jeigu bus toks susidomėjimas, kreiptis į Europos Tarybos ekspertus ir gauti šio svarstomo įstatymo pataisų įvertinimus.

Jūs užsiminėte apie užsienio reikalų ministro ir Prezidento nuomonių sutapimą ar skirtumą. Aš turėčiau jums atsakyti, kad į mane buvo kreiptasi kaip į užsienio reikalų ministrą, ir tame pačiame atsakyme buvo pasakyta, kad Užsienio reikalų ministerijai pagal kompetenciją ir funkcijas nepridera dalyvauti viešose diskusijose vidaus politikos klausimais. Mes tik atlikome savo pareigą ir suteikėme informaciją, kurios iš mūsų buvo prašoma. Kadangi buvo prašoma viešai, mes tą informaciją suteikėme viešai. Be to, papildomai Respublikos Prezidento patarėjams į Prezidentūrą buvo išsiųsta platesnė pažyma apie informaciją, kuria ministerija disponuoja. Jeigu reikės daugiau informacijos, mes ją pateiksime.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji ministrai, aš kreipiuosi į visus, bet konkretesnio atsakymo norėčiau iš sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ministro. Visiems yra žinoma, išties daug spaudoje aprašyta tokia keista, mistinė spaustuvė “Judex”. Ta keista mistinė spaustuvė “Judex”, kuri iki kovo mėnesio spausdino stenogramas ir visą laiką laimėdavo konkursus, lygiai taip pat konkursus laimi Sveikatos apsaugos ministerijoje ir visą laiką spausdina blankus. Per 1996–1997 metus ta keista spaustuvė “Judex” uždirbo per 2,5 mln. litų. Mano klausimas būtų toks. Kodėl ta keista spaustuvė sveikatos sistemoje visą laiką laimi konkursus? Jūs turite savo spaustuvę.

O dabar švietimo ministrui. Aš turiu Seimo kontrolierių pažymą, kurioje parašyta, kad ta keista spaustuvė “Judex” nuomoja patalpas neteisėtai iš Kauno tekstilininkų ir paslaugų verslo mokyklos, ta mokykla yra Švietimo ministerijos balanse. Mano klausimas būtų, kodėl tie procesai vyksta ir kodėl tos priežastys, kur pažeidžiami visi įstatymai, yra nepanaikintos? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Man iš tikrųjų nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Kiek aš prisimenu, neorganizavau nė vieno konkurso, kuriame laimėjo “Judex”, nebent ji anksčiau turi sudariusi sutartį. Aš turėsiu pasidomėti, kas tai per kompanija ir kodėl ji, jeigu tiesa, ką jūs sakote, visada laimi sveikatos apsaugos konkursus. Aš tik tiek galėčiau pasakyti, kad šiandien mes neturime pinigų blankams spausdinti ir tikrai negalėsime paremti tą firmą, net jeigu ji ir laimėjusi konkursą. Mes prašysime, kad ligoninės blankus pirktųsi savo iniciatyva, nes tai nėra dideli pinigai. Atskiroms gydymo įstaigoms tai bus 2–3 tūkst. Aš manau, kad, ko gero, nėra reikalo per Sveikatos apsaugos ministeriją centralizuotai pirkti blankus visai Lietuvai. Ačiū.

K.PLATELIS. Na, aš galiu atsakyti tiek, kad su šia spaustuve bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ne man esant ministru. Pagal tą sutartį, kiek aš žinau, spaustuvė Lengvosios pramonės ir verslo mokyklos studentams turėjo suteikti galimybę įgyti spaustuvininko profesiją ir atlikti praktiką. Tačiau ši veikla, tas bendradarbiavimas nelabai pasiteisino, nes spaustuvė nesugebėjo apsirūpinti šiuolaikine įranga, kuria galėtų mokyti studentus. Dabar yra susitarta tą sutartį nutraukti. Yra grafikas, pagal kurį ta sutartis… ne iš karto, bet pagal grafiką ji bus nutraukta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Mano klausimas būtų iš socialinės srities dėl beviltiškų gyventojų įsiskolinimų už įvairias paslaugas. Apgailestauju, kad nėra premjero. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, žinoma, žino tuos reikalus, pripažįsta, kad tai yra problema. Bet ar sprendžiamos šios problemos iš esmės, kadangi žmonės gyvena baimėje, už skolas per teismus parduodami butai, vienkartinės pašalpos, kurias skiria savivaldybės (ačiū) ir ministerija, bet to nepakanka. Norėčiau vis dėlto išgirsti, ar iki kadencijos pabaigos ši Vyriausybė planuoja ką nors padaryti, ar nieko? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Kadangi nėra premjero, galbūt aš pabandysiu atsakyti į šį klausimą. Taip, Vyriausybėje ne kartą buvo svarstoma ši problema, tačiau po savivaldybių rinkimų pasikeitus merams turbūt bus nauja Savivaldybių asociacija ir šią problemą reikės iš naujo aptarinėti. Šiandien turbūt aktualiausias klausimas (kiek aš prisimenu, ir per praeitą Vyriausybės valandą buvo klausiama teisingumo ministro), kaip elgtis tais atvejais, kai antstoliai jau nori iškeldinti iš butų už skolas. Mes esame ir su Teisingumo ministerija šį klausimą sprendę, ir Teisingumo ministerija su antstoliais. Atkreipiamas dėmesys, kad tais atvejais, kai šeimose yra vaikų ir žmonės, šeimos tėvai, yra bedarbiai, iš tiesų reikia atidėti iškėlimą iš butų. Tačiau tai turbūt yra daug didesnė ir kompleksinė problema. Turbūt iš esmės kalbama apie tas savivaldybes ir apie tuos žmones, kurie neturi darbo ir dėl to neturi pajamų. Taigi vien tiktai gesindami gaisrą, t.y. socialinėms pašalpoms, problemos neišspręsime. Po to, kai susirinks naujoji Savivaldybių asociacija, be abejo, kartu su Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija mes bandysime dar kartą tartis su naujaisiais merais, kaip spręsti šią problemą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas norėtų patikslinti klausimą. Prašom.

P.PAPOVAS. Taip. Gerbiamoji ministre, aš noriu patikslinti. Teismai ne iškeldina, bet priima sprendimus už įsiskolinimus (įsiskolinimai dideli) parduoti tuos butus. Butus parduoda, atsiranda savininkas, kuris jau aiškiai gali iškeldinti ir be teismo.

I.DEGUTIENĖ. Ar galima papildomai atsakyti? Tai yra dar kita problema. Kai yra iškeldinimas ir konkretus buto pardavimas, yra sprendžiama ir kita – būtent savivaldybių municipalinių butų fondo problema. Jeigu parduodamas butas, tai kiekviena savivaldybė turėtų turėti municipalinį butų fondą. Tai sprendžiama per Būsto programą. Tam yra priimami sprendimai. Naujoji Būsto programa buvo svarstoma Vyriausybėje. Tam tikros institucijos yra įpareigotos tą problemą spręsti. Bet vėlgi čia reikia susitikti su naujaisiais merais ir kalbėti apie šios problemos sprendimą, kad kiekviena savivaldybė turėtų municipalinį butų fondą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėjau paklausti Ministrą Pirmininką. Kadangi jo nėra, gal galėtų atsakyti finansų ministras. Kaip būtų galima įvertinti šių metų pirmojo ketvirčio užsienio investicijų į Lietuvos ekonomiką apimtis ir kas daroma užsienio investicijų aplinkai Lietuvoje gerinti? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Pirmą ketvirtį nebuvo įspūdingai didelių investicijų, bet buvo Klaipėdoje. Tai amerikiečių pieno produktų firma – 25 mln. Tai nebuvo daug kur skelbta, bet yra didoka. Žinoma, apie tas smulkias investicijas mūsų agentūra, kuriai vadovauja V.Gruodis, turi visus duomenis. Finansų ministerijoje mes neturime tokio specialaus sąrašo, kad sektume. Dažniausiai mums tenka didesnės, kai reikia derybų ir sutarčių. Aš galėčiau paprašyti pono V.Gruodžio, kad jis pateiktų jums išsamų sąrašą. Aš iš tikro negaliu, nes neturiu tų duomenų. Aš abejoju, ar jie yra Finansų ministerijoje, bet aš pasistengsiu per poną V.Gruodį jums pateikti tą informaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Ponui E.Makeliui. Prieš mane – “Verslo žinių” balandžio 12 d. straipsnis, kuriame rašoma dėl jautienos indelių pirkimo. Kitaip tariant, brangiai perkama, pigiai parduodama. Nemaži nuostoliai – apie 7 mln. Lt. Tačiau mane domina kitas klausimas. Žemės ūkio ministerijos atstovas spaudai ponas J.Rekešius tvirtina, kad ministras pasirašo po viskuo, kas jam paduodama, o kainas siūlo pati agentūra. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti, ar tikrai tai yra tiesa? Ar taip jau nesąmoningai viskas buvo pasirašyta?

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui V.Vilimui už klausimą. Iš tiesų skaičiai, kurie yra parašyti, savotiškai įdomūs, jeigu juos lygintume tarpusavyje. Tam, kad galėčiau pasitikslinti, aš pasiėmiau iš Muitinės departamento tuos skaičius. Kai juos lygini tarpusavyje, jie yra labai įdomūs. Minima kaina, kuri yra… Sakykim, per sausio mėnesį išvežta už 347, t.y. parduota 1800 indelių, arba 574 kg. Tai, palyginti su tuo kiekiu, kuris yra nupirktas (daugiau kaip 900 tonų konservų), yra nelabai… nedidelis kiekis. Juo labiau kad kovo ir vasario mėnesį jokio eksporto nebuvo.

Dėl to, kaip ten yra parašytas sakinys, kurį jūs komentavot. Būna, kad spauda parašo visokių dalykų, tačiau ar jūs manot, kad taip galima daryti? Aš nesutinku su ta nuomone. Išsakyta mintis yra išdėstyta taip, kaip ji buvo suprasta. Šiuo atveju sprendimai priimami išanalizavus Agrarinės ekonominės instituto, taip pat agentūros pateikiamus skaičius. Sprendimai priimami po ilgų debatų ir ilgų kalbų. Tiek aš galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau paklausti galbūt Ministrės Pirmininkės pareigas dabar einančios kolegės dėl įvykių Telšiuose. Turbūt žinote, kad užvakar Telšių rajono mokytojai pasirašė susitarimą su Telšių savivaldybe dėl darbo užmokesčio už du išdirbtus mėnesius ir atostoginių išmokėjimo. Atrodo, viskas baigėsi gražiu susitarimu, tačiau vakar ir šiandien kanclerio pavaduotojos, apskrities viršininko administracijos, Vyriausybės atstovo apskrityje vardu pasipylė skambučiai į įvairias mokyklas gąsdinant tuos pačius mokytojus, profsąjungų narius, dėl to, kad nebus išmokėtas atlyginimas už streiko dienas. Nors sutartyje aiškiai pasakyta, kad bus išmokėta. Tai šiek tiek primena ministro Č.Blažio gąsdinimus Suvalkijos žemdirbiams. Turiu pastebėti, kad aš tame kelyje taip pat stovėjau, ministre, taigi jeigu griebsite visus, tai ir mane pagriebkite.

Noriu paklausti, ar jums žinoma tokia iniciatyva, nes ji kyla ne iš rajono, o iš Vyriausybės, ir ar galėtumėte pasistengti, kad tokių dalykų nebūtų? Gal švietimo ministras taip pat. O finansų ministrui noriu priminti, kad negavau atsakymo nei dėl skolos privalomajam sveikatos draudimo fondui, nei dėl privačios širdies klinikos centro.

I.DEGUTIENĖ. Aš negalėčiau atsakyti jums į šitą klausimą, nes tą informaciją, kurią dabar pateikėte, aš išgirdau pirmą kartą, kad buvo kažkokia iniciatyva ir buvo skambinta į Telšių mokyklas ir gąsdinami mokytojai. Be abejo, aš pasidomėsiu ir perduosiu Ministrui Pirmininkui, kuris grįš šį vakarą. Gal švietimo ministras žino daugiau?

K.PLATELIS. Aš taip pat negirdėjau, kad būtų skambinama ir gąsdinama. Kai važiavo Vyriausybės komisija, tai buvo ir viceministrė G.Paliokienė nuvažiavusi. Aš girdėjau, kad ten buvo atvirkštinių dalykų, t.y. buvo daromas didelis moralinis spaudimas tiems mokyklų vadovams, kurie nenorėjo prisidėti prie streikuotojų. Spaudimas buvo daromas ne vien iš profsąjungų, bet ir iš švietimo skyriaus, t.y. iš darbdavio, kuris turėjo sumokėti tuos atlyginimus. Savivaldybė Finansų ministerijos nebuvo finansuojama blogiau už kitas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzmickas.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau padėkoti susisiekimo ministrui, kuris atsiuntė atsakymą dėl Lietuvos “Telekomo” ir telegramų siuntimo bei pristatymo Lietuvoje. Tačiau iš esmės nežinau, ar tenkintų ir jus, Seimo narius, ir Vyriausybę šiuo metu galiojanti tvarka. Aš perskaitysiu. “Šiuo metu akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” su valstybine įmone “Lietuvos paštas” yra sudariusi sutartį dėl telegramų priėmimo ir pristatymo tik kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse pašto skyriai nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais, o šeštadieniais – sutrumpinta darbo diena. Tokiu būdu šeštadienį po pietų į kaimą išsiųsta telegrama adresatui bus pristatyta tik antradienį.” Tai mane nustebino ir aš teiravausi ministro, kaip numatoma gerinti tas sąlygas, nes jeigu per tris dienas ateina telegrama, tai, sakykim, miręs artimas žmogus jau bus palaidotas. Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū. Aš dabar nesu pasirengęs konkrečiai atsakyti, koks numatytas priemonių planas. Noriu pasakyti tik tiek, kad valstybės įmonė “Lietuvos paštas” praeitais metais, galima sakyti, dirbo sėkmingai ir visus metus dirbo be nuostolių. Tai teikia optimizmo. Jie šiais metais pateikė kolegijai savo veiklos planą ir akcentavo, kad planuojama skirti tam tikrų lėšų investicinei programai, kad pagerintų kaimo pašto skyrių darbo sąlygas. Iki šiol teko įgyvendinti labai griežtą ekonominio taupymo programą ir, žinoma, dėl to šeštadienį buvo dirbama pusę dienos, o sekmadieniais ir šeštadieniais iš viso nedirbama. Manyčiau, kad gerėjant situacijai bus galima ieškoti sąlygų ir galimybių didinti darbo dienų skaičių per savaitę.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Mano klausimas, ko gero, būtų finansų ministrui dėl valstybės įsipareigojimų žmonėms. Kalbu apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Praeitų metų deficitas likęs apie 300 mln., per pirmąjį ketvirtį vėl artėjame prie 150 mln. Ką Finansų ministerija mano daryti šiuo klausimų ir ar ministras nemano, kad Vyriausybė, tiksliau sakant, Finansų ministerija, “Sodra” turėtų už paimtus kreditus prisiimti įsipareigojimus sumokėti palūkanas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Taip, “Sodros” įsiskolinimai yra susikaupę per keletą metų ir jie vis perkeliami į kitus metus. Mes, žinoma, paveldėjome tiek pat skolos, kiek, ko gero, susikaups ir šiais metais, jeigu nepriimsime tam tikrų įstatymų pakoreguoti visą sistemą. Praeitais metais valstybė pripažino 200 mln. “Sodros” įsiskolinimo valstybės skola. Šiais metais buvo pateikti įstatymo pataisų projektai, kurie šiek tiek įstrigo Seime. Tiesa, buvo priimtas Transporto lengvatų panaikinimas įstatymas, bet yra daug kitų įstatymų. Gal ministrai, kurie dabar yra Seime, papildys.

Jūs minėjote, kad Finansų ministerija gal turėtų skolintis, o ne “Sodra”. Kadangi čia yra dvi atskiros sistemos, tai kol kas to nevyksta, bet mes irgi pastebėjome, kad kai skolinasi “Sodra”, ji moka kur kas didesnius procentus. Skolintis valstybės vardu šiais metais nėra galimybių, nes ir paskolų limitai, ir garantų limitai jau yra nustatyti, ir mums reikės kaip nors atskirai spręsti tą “Sodros” klausimą. Dabar premjero yra sudaryta darbo grupė, Finansų ministerija taip pat dalyvauja toje grupėje ir bandome spręsti tą problemą. Tačiau aiškaus sprendimo kol kas nėra. Kad ir koks tas sprendimas būtų, mums taip pat reikės derėtis ir su Valiutos fondu, nes yra tam tikri suvaržymai ir limitai. Gal ministrė dar papildys mane.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų, kaip ministras pasakė, problema yra sprendžiama kompleksiškai, ne vien tik kalbant apie šiandieninio deficito padengimą, bet yra ir objektyvios priežastys, kodėl šių metų pirmąjį ketvirtį deficitas, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo. Pirmas požymis yra tas, kad dirbančiųjų skaičius šių metų pirmajame ketvirtyje sumažėjo kur kas daugiau negu buvo prognozuota. Antra, darbuotojų darbo užmokestis irgi kur kas mažesnis negu buvo prognozuotas 2000 m. pirmajame ketvirtyje. Kita vertus, jau parengta viena grupė įstatymų, kuri jau yra pateikta Seimui. Juos priėmus iš karto susitaupo “Sodros” arba socialinio draudimo biudžeto lėšos. Kiti įstatymai yra parengti ir apsvarstyti Vyriausybėje. Jie irgi artimiausiu metu bus pateikti svarstyti Seimui. Tačiau, be abejo, deficitas neišnyks savaime, jeigu negerės ekonominė situacija valstybėje ir nemažės nedarbas. Nes šiandien “Sodroje” galiojanti sistema, tai yra įmokų ir išmokų sistema, yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančiųjų skaičiaus ir nuo tų dirbančiųjų gaunamų atlyginimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Kadangi jo nėra, gal ministrė I.Degutienė, padedama savo kolegų, galėtų atsakyti ir į mano klausimą. Man yra žinoma, kad darbo grupė dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėjimo Kauno mieste išnagrinėti pasiūlė Vyriausybei, kaip vieną iš galimų variantų, priimti sprendimą dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais. Gal galėtumėte pasakyti, kaip Vyriausybė reagavo į šį siūlymą ir ar priimtas sprendimas? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Gal ministras V.Dudėnas galėtų.

V.DUDĖNAS. Aš bandysiu iš dalies atsakyti, nors nesu matęs to projekto. Tikriausiai jis dar yra Vyriausybės aparate. Jūs puikiai žinote, kad kompensavimas už nekilnojamąjį turtą buvo atidėtas kaip ir indėlių grąžinimas. Idėja dėl vertybinių popierių išleidimo, žinoma, yra vienas variantas, ko gero, ir reikės. Nes kai pasibaigs mūsų privatizavimo lėšos po indėlių grąžinimo ir kompensacijų už nekilnojamąjį turtą, ko gero, reikės imtis tokių priemonių. Bet aš pasiteirausiu apie tą projektą, kurį jūs minėjote. Jis tikriausiai yra Vyriausybės aparate arba kurioje nors ministerijoje.

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau tiktai papildyti tai, ką pasakė ministras V.Dudėnas. Šis klausimas Vyriausybėje dar nebuvo svarstomas. Tai išties yra tiktai parengtas projektas, kuris dar nepateko į Vyriausybės posėdį. Todėl išsamiai atsakyti nė vienas iš sėdinčių ministrų turbūt šiandien ir negalime, nes to klausimo nesame svarstę Vyriausybės posėdyje.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Norėčiau paklausti, kaip visuomet paskutiniu metu klausia, žemės ūkio ministro. Jūs esate parengęs įsakymą, kuriuo leidote žemdirbiams, tai yra cukrinių runkelių augintojams, sudaryti sutartis pasirenkant fabriką. Kiek žinau, yra priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.411 (su kuriuo teko užvakar susipažinti), kuris nustatė kvotas cukraus fabrikams. Šiuo metu sutarčių su Marijampolės cukraus fabriku baltajam cukrui yra sudaryta 5 tūkst. tonų daugiau. Vakar vyko susitikimas su žemdirbiais, kuriame dalyvavo ir cukraus fabrikų direktoriai. Ten buvo prieita prie tokios nuomonės, kad tikrai tų žemdirbių nereikia vaikyti ir nebenutraukti sutarčių. Tiesiog fabrikai turėtų susitarti, kaip tuos cukrinius runkelius (tą didesnį kiekį) pervežti ar į Panevėžį, ar į Kėdainius. Bet ar tiesa (aš šiandien išgirdau), kad jūsų kabinete buvo sutarta, jog vis dėlto vėl bus nutrauktos sutartys ir vėl žemdirbiai iš naujo jas turės pasirašyti su Panevėžio cukraus fabriku. Jeigu tai tiesa, aš noriu pasakyti, kad Panevėžio cukraus fabriko direktorius tą mintį vakar jau buvo išsakęs, tuomet kyla klausimas, kas vadovauja Lietuvos cukraus pramonei? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų mano kabinete šiandien niekas nebuvo susirinkęs ir niekas jokio sprendimo nepriėmė. Tačiau Žemės ūkio ministerijoje prašymu abiejų pusių: tiek (…), tiek “Danisco”, yra susirinkusi darbo grupė. Klausimai yra pakankamai aiškūs ir galbūt tai jau tampa tikra istorija. Reikia atskirti žemdirbių problemas, fabrikų problemas ir finansines problemas. Mūsų tikslas, kad pirmiausia veiktų punktas, bet kokiu atveju dalis runkelių turės būti pervežta. Šiuo klausimu yra susitarta. Toliau yra kitas klausimas. Žemdirbiai turi ramiai sėti, pavasarį reikia atlikti darbus tada, kada reikia, o ne kada nori ministras ar kas nors kitas, žodžiu, laiku. Ir nereikia painioti žemdirbių klausimų sprendimo. Toliau paprasčiausiu būdu du fabrikai susitaria, kaip ta dalis, kuri nebus perdirbta viename ar kitame fabrike, atsidurs kitoje vietoje, kurioje bus perdirbta. Šiuo klausimu yra dirbama ir, manau, turi būti pasiektas susitarimas, o žemdirbiai turi dirbti laukuose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Vyriausybė balandžio 11 d. priėmė nutarimą “Dėl Žuvų išteklių departamento likvidavimo prie Aplinkos ministerijos”. Tuo pačiu nutarimu priimtas sprendimas įsteigti tokį patį departamentą prie Žemės ūkio ministerijos. Man kyla klausimas, ką sutaupo ir ką tokiu būdu išsprendžia likviduodami Žuvų išteklių departamentą prie Aplinkos ministerijos, o įsteigdami Žuvų išteklių departamentą prie Žemės ūkio ministerijos? Toliau parašyta, kad turi perduoti ir lėšas pakeičiant Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos biudžetus. Man visiškai neaišku, ką daro Saulėlydžio komisija, kad Vyriausybė priima tokius sprendimus? Kodėl tokia reforma nederinama su aplinkos ministru, nes aš čia matau tiktai žemės ūkio ministro ir premjero parašus. Kaip paaiškinti, kokia pozicija finansų ministro ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro, kuriems pavesta padaryti, na, nelietuvišką žodį pasakysiu, charakiri Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų Vyriausybės posėdyje žuvų klausimu buvo ne vienas pasitarimas ir svarstymas. Kiek aš prisimenu, nuo pernai metų ši problema buvo sprendžiama. Bet pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Europos Sąjungos reikalavimams, kas turi valdyti: viena – tai būtent žuvivaisą, o kita – kas turi atsakyti už tą pramoninį žuvų veisimą ir prekybą. Buvo nuspręsta atskirti funkcijas konkrečiai. Tas derinimo procesas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos iš tiesų, kiek prisimenam, buvo pakankamai sudėtingas ir sunkus. Bet galbūt konkrečiau galėtų pasakyti žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.

E.MAKELIS. Ačiū. Iš tiesų žuvininkystė žemės ūkio produkcijos gamyboje užima 2%, o triukšmo – 200%. Istorija prasidėjo ne šiandien ir ne vakar, o kai Europos Sąjungos Komisijos atstovai įžvelgė, kad yra tam tikras funkcijų dubliavimas. Niekas dabar nežino, nuo ko ta istorija prasidėjo. Paskutinius dvejus metus – 1997–1998 ir net 1999 metų Europos pažangos ataskaitose apie Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą paminėta, kad yra nesutvarkyti administraciniai žuvininkystės valdymo reikalai. Ne pirmą kartą renkasi Vyriausybė. Dar 1999 m. gegužės mėn. buvo priimtas nutarimas, kuris iš esmės galėjo išspręsti visus klausimus, tačiau atsitiko taip, kad dar kartą buvo grįžta prie tų klausimų. Daugiausia dirbo Saulėlydžio, Saulėtekio komisijos. Aš manau, kad tam tikrą žingsnį reikia žengti, šiuos klausimus išspręsti. Dabar pasiektas kompromisas aktyviai dalyvaujant Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai. Manau, kad ponas J.Rudalevičius išdėstys savo nuomonę, yra padarytas tam tikras žingsnis. Kur bus sutaupyta ir kur kiek bus prarasta, čia yra sąlyginis klausimas, atsižvelgiant į tai, kiek Žemės ūkio ministerijai bus perduodama etatų. Aš manau, kad viskas, kas surašyta į Vyriausybės nutarimą, padaryta optimaliai.

J.RUDALEVIČIUS. Tai aš tik trumpai galiu tiek pridurti, kad jokių charakirių nedariau, o tam tikra prasme gal kaip arbitras buvau. Bet iš esmės į jūsų klausimą buvo atsakyta, kad tai buvo dviejų žinybų funkcijų dubliavimas, todėl buvo atskirta žuvų išteklių gausinimas, eksploatacija nuo jų priežiūros. Tai tiktai tiek. Kartu šiuo nutarimu buvo numatyta dalį personalo ir turto perduoti Žemės ūkio ministerijai, žinoma, tas klausimas buvo probleminis, o dalį etatų, kurie buvo Aplinkos ministerijoje, panaikinti.

D.LYGIS. Ar aš dar galėčiau? Tai iš tikrųjų du departamentai buvo ir mes sutinkam, kad vienas turi likti, tačiau toks priimtas sprendimas funkcijų nedubliavo. Dabar norima gamtos išteklių naudojimo reguliavimo funkciją atiduoti Žemės ūkio ministerijai. Žinoma, aš su tuo nesutinku, ir tas sprendimas padarytas tikrai be manęs. Dabar yra svarstomas Žuvininkystės įstatymas ir pagal jį taip pat norima šią funkciją paimti, nors jūros aplinkos apsaugos ir aplinkos apsaugos… ši funkcija deleguota Aplinkos ministerijai. Labai keistai atrodytų, jeigu išteklių naudojimo reguliavimą pats naudotojas reguliuotų. Tai toks mano atsakymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau, kai klausiate, išsiversti su lietuvių kalbos žodynu. Tikrai ponas J.Rudalevičius sau charakirio nepasidarė. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji, manau, sutiksite, jog kultūra yra mūsų antroji motina, o šviesuolis kultūros ministras yra jos globėjas. Taigi kreipiuosi į gerbiamąjį A.Bėkštą. Apie ūkininkų likimus laužančias varžytines, teismo antstolius girdėjau iš senesnių žmonių ir iš P.Cvirkos “Žemės maitintojos”. Savanorio J.Taručio karvės varžytinės spaudė ašaras. Matyt, šis jo romanas jaudino ir Respublikos Prezidentą A.Smetoną, kuris, mano mokytojos teigimu, už šį romaną įteikė P.Cvirkai valstybinę premiją. Dabar tie klaikūs laikai vėl grįžta, vėl kaime ir mieste siaučia teismo antstoliai ir t.t. Skaudžiausia, kad Sąjūdžio vardu grupė draugų reikalauja nuversti, nugriauti P.Cvirkos paminklą. Leiskite paklausti, gerbiamasis ministre, ar ministerija turi nuomonę dėl šio reikalavimo? Ar toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių įstatymui ir kokia šiuo klausimu yra Valstybinės paminklosaugos komisijos nuomonė? Nestovėkime po medžiu, kai vėl kyla pykčio bangos. Ačiū.

A.BĖKŠTA. Ačiū už klausimą. Mes šio kreipimosi, apie kurį jūs kalbat, dar nematėm. Kiek žinau, jis šiandien pas jus išplatintas yra. Aš jo dar neturėjau rankose ir neskaičiau. Bet dėl paminklo P.Cvirkai nukėlimo mano nuomonė yra neigiama.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ponia Hofertiene, prašom klausti. Jūsų klausimas dar nuo praėjusios Vyriausybės valandos.

R.HOFERTIENĖ. Norėčiau paklausti gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą. Prieš trejus metus Baltijos Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, įpareigojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybes efektyviau vykdyti prevencinį darbą kovojant su narkotikų kontrabanda. Deja, šiuo metu Lietuvoje netgi moksleivių, vartojančių narkotikus, skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo kelis kartus, o tai kelia grėsmę ir pačiai valstybei. Savaime aišku, kartu keliskart išaugo ir narkotikų platinimas. Aš suprantu, jog tai ypač sudėtinga prevencijos sritis, tačiau norėčiau sužinoti bent kelis pagrindinius ne teorinius, o praktinius veiksmus koordinuojant ir vykdant prevencinį darbą prieš narkotikų kontrabandą bei vartojimą, ypač moksleivių ir jaunimo tarpe. Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Jūs iš tiesų labai aktualų klausimą uždavėt. Matyt, neatsitiktinai pradėjot nuo trijų šalių Baltijos Asamblėjos, kur tas klausimas buvo dominuojantis. Tai rodo, kad vienai valstybei kardinaliai šią problemą išspręsti vargu ar įmanoma. Todėl įgyvendinant Asamblėjos rezoliucijas, sukonkretinant jas konkrečiais susitarimais, tarptautiniais susitarimais, sutartimis, akcentuojama ir pirmiausiai vykdomas koordinavimo ir bendradarbiavimo darbas, priemonės kaip tik tarp Baltijos valstybių. Manau, gana vaisingai šia kryptimi dirba mūsų specializuotos tarnybos, policijos tarnybos, kitos tarnybos, kurios betarpiškai privalo vykdyti narkotikų plitimo prevencijos užduotis, ir tai daroma.

Mūsų šalis neišsiskiria ypač neigiamai iš kitų Baltijos valstybių. Narkotikų gaminimo, laikymo, naudojimo augimas buvo prognozuojamas jau anksčiau, tačiau toliau negu bendrai planuotų prevencinių priemonių ir labai negausios specializuotos tarnybos įkūrimo Vidaus reikalų ministerijos žinioje nueita nebuvo. Tai buvo vėl dėl tos pačios paprastos priežasties, kad, na, pas mus kaip, beje, ir pas kaimynus, kol ta bėda tikrai netampa akivaizdi visiems, niekas per daug ja nepatiki. Manau, kad ir narkotikų prevencijos programa, kuri dabar yra konkretinama, ir konkrečios priemonės policijos komisariatų lygmeniu, kai konkrečių rajonų ir miestų konkrečiose mokyklose primygtinai reikalaujama išskirti toje srityje besispecializuojančius darbuotojus, ir pagaliau Baudžiamojo įstatymo tam tikros pataisos leidžia efektyviau vykdyti kovą su narkotikų plitimu. Kaip tik vakar Vyriausybė pritarė Baudžiamojo įstatymo numatytoms priemonėms, todėl, matyt, greitai Seime turi atsirasti tam tikrų straipsnių sugriežtinimas, kai nereikalaujama įrodinėjimo papildomų kvalifikuotų požymių už narkotikų platinimą. Taigi nedaug, tačiau vis dėlto atliekami konkretūs darbai šioje srityje.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Mano klausimas sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, gydymo įstaigos iš ligonių kasų pinigus gauna pavėluotai ir mažiau negu planuota. Jos sumoka atlyginimus ir neturi iš ko sumokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio. Tada mokesčių inspekcijos, man atrodo, netgi laukdamos to, gydymo įstaigas užpuola ir baudžia, skaičiuoja delspinigius, vėl baudžia. Ligonių kasos, nors įstaigų vadovai siūlė skaičiuoti delspinigius už vėluojamas sumas, šito nepriima. Ar tuo požiūriu kas nors yra daroma, ar taip ir bus terorizuojami įstaigų vadovai? O gal greta sėdintis finansų ministras galėtų padėti?

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Mes praeitą savaitę, penktadienį, Seimo Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva buvom susirinkę pas Ministrą Pirmininką būtent dėl kelių klausimų. Vienas iš tų klausimų buvo situacija finansuojant Sveikatos priežiūros įstaigas. Kartu su mumis dalyvavo taip pat Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas daktaras V.Janušonis ir viceprezidentas daktaras E.Baltakis. Jie kėlė šį klausimą, mes tame pasitarime tarėmės. Taip pat jame dalyvavo ir Finansų ministerijos atstovai. Be jokios abejonės, į tai bus sureaguota. Aš tikiuosi, kad tokių problemų daugiau nebus keliama, kad gydymo įstaigų mokesčių inspekcijos nereikalaus sumokėti delspinigių ar kaip nors kitaip elgsis. Bus atsižvelgta į tai, kad iš tikrųjų yra šiek tiek šiuo metu problemiška atsiskaityti už paslaugas, suteiktas gydymo įstaigose.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Norėčiau vidaus reikalų ministro ir finansų ministro dėmesio. Šiuo metu Mokesčių policija, atlikusi patikrinimą, neturi teisės mokesčių mokėtojui duoti privalomų nurodymų sumokėti į biudžetą apskaitytus mokesčius, taip pat neturi teisės skirti baudas ir delspinigius. Todėl Mokesčių policija medžiagą apie nustatytus pažeidimus paprastai perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri turi surašyti patikrinimo aktą, tačiau surašyti aktą be pirminių apskaitos dokumentų dažniausiai yra neįmanoma. Dėl šios priežasties mokesčių administratorius priverstas iš naujo atlikti patikrinimą. Taigi akivaizdu, kad viena institucija dubliuoja kitą. Aš norėčiau paklausti, kam naudingas toks funkcijų dubliavimas? Kodėl negalėtų mokesčių mokėtojų auditą atlikti viena institucija, sakykim, Valstybinė mokesčių inspekcija, ir kodėl negalėtų Mokesčių policija būti pavaldi Finansų ministerijai, ir reikalai išsispręstų paprasčiau? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū. Mokesčių policija buvo įkurta prieš trejetą metų, buvo įkurta ten pat, kur ir dabar yra. Šiuo metu aktyviai diskutuojame ir iš esmės su Finansų ministerija mes priėję prie bendros nuomonės, tereikia ją tik realizuoti, kad funkcijų dubliavimo šia prasme, kaip jūs sakote, būti neturėtų. Ir tai, matyt, bus padaryta netolimoje ateityje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Ačiū, klausimo atsisakiau, nes kolegos jau paklausė.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jakelis. K.Jakelio nėra. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Pone ministre, prašom pasakyti, kaip jums sekasi rinkti biudžetą? Praėjo pirmas ketvirtis, jau ir balandžio vidurys. Prašom pasakyti, kokios būtų pirmojo pusmečio biudžeto rinkimo jūsų prognozės? Ar tikimasi įvykdyti biudžeto projektą?

V.DUDĖNAS. Per šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą buvo surinkta apie milijardą 300 mln. pajamų. Buvo prognozuota, kad bus surinkta 1,4 mlrd., biudžetas negavo 94 mln. litų, arba 6% ar 7%. Yra tam tikrų požymių, ir Klaipėdos uostas dirba kur kas daugiau, ir importas bei eksportas didėja, ir gamyba didėja, bet yra tam tikras mokesčių surinkimo atsilikimas, ir tas visas pagyvėjimas dažniausiai nėra pajuntamas kokius tris ar keturis mėnesius. Manau, kad per pirmąjį pusmetį mums pasiseks įvykdyti biudžetą. Pagal deficitinį biudžetą mes pirmojo ketvirčio biudžetą įvykdėme, įskaitant tą suplanuotą deficitą. Prognozė gana sunki, vien tik vilties nepakanka, nes yra tam tikras atsilikimas per pirmąjį ketvirtį.

PIRMININKAS. Seimo narės R.Melnikienės nematau. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke, gal čia ir visos Vyriausybės reikalas, bet aš norėčiau paklausti finansų ministrą. Gerbiamasis ministre, gal jūs žinote, kad dvi frakcijos – tai Demokratinės darbo partijos ir Socialdemokratų – susitiko su smulkiųjų verslininkų ir privačių vežėjų atstovais. Mes esame padarę pranešimą spaudai dėl mūsų pozicijos. Mūsų nuomone, jeigu nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja patentų išdavimo tvarka, tai gali bankrutuoti labai daug smulkiųjų verslininkų. Mes siūlome leisti individualioms įmonėms arba ūkinėms bendrijoms pačioms pasirinkti arba patentą, arba pelno mokestį. Ar galėtų Vyriausybė priimti tokį demokratiškesnį sprendimą, kuris neleistų bankrutuoti smulkiam verslui, tiesiog lankstesnį sprendimą? Tame susitikime paaiškėjo, kad toks sprendimas iš tikrųjų leistų dar kurį laiką gyvuoti atskiroms įmonėms, atskiriems vežėjams. Jeigu jiems reikės steigti akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, tai jiems teks samdyti papildomai žmonių ir t.t., ko jie šiandien negalėtų padaryti. Ačiū.

V.DUDĖNAS. Dėl patentų iš tikro mes turėjome tam tikrų problemų ir tam tikro mokesčių nesurinkimo. Kartais vyksta toks atbulinis procesas. Firmose buvo tokia galimybė ir buvo tam tikra praktika: firmos darbuotojai paprasčiausiai buvo skatinami imti patentus ir atlikti tą patį darbą. Čia išėjo rimta problema. Tai buvo pastebėta ir mes ėmėmės tam tikrų priemonių. Kita vertus, paslaugų teikimas patentininko firmai irgi buvo paplitęs. Mes bandome sukontroliuoti tą procesą ir jokiu būdu nenorime žlugdyti smulkaus verslo.

Taip pat dėl patentų yra kita problema, pavyzdžiui, turguose. Darbdaviai tiesiog išperka patentą ir žmonėms moka po 12 litų. Jie visą dieną turi stovėti turguje, neturi jokios socialinės apsaugos ir yra išnaudojami. O patentas yra perkamas lyg ir darbdavio.

G.KIRKILAS. Aš su tuo sutinku, gerbiamasis ministre, bet kartais tai vienintelė išeitis žmonėms. Mes tiesiog siūlome lankstesnį variantą, kad tai nebūtų, kaip sakoma, kaip kirviu nukirsta – jokių patentų, ir tiek. Mes siūlome šiek tiek pasvarstyti lankstesnį variantą. Vienais atvejais galbūt patentas, kitais atvejais – galbūt kitoks sprendimas. Tiktai toks pasiūlymas yra.

V.DUDĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės valanda baigta. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Vidžiūną. Kol jis eina į tribūną, replikos prašė Seimo narys E.Zingeris. Prašau.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tuo metu, kai mūsų Vyriausybės nariai skirstosi ir gerbiamasis A.Vidžiūnas ruošiasi kalbėti, aš tik norėčiau priminti, kad šiandien vis dėlto įvyko kažkoks įvykis Lietuvos politiniame gyvenime, kuris galbūt ir nevertas ypatingo jūsų dėmesio, bet tai yra pakankamai reikšmingas dalykas – ponas V.Šustauskas išrinktas meru. Aš manau, kad tai yra reikšminga, taip pat manau, kad tai yra labai blogo politinio įvykio, blogo politinio veiksmo rezultatas, radikalėjimo rezultatas. Aš manau, kad Lietuvos politinės jėgos, konstitucinės jėgos turėtų surasti savyje jėgų paskelbti pareiškimą, jog jos per būsimus Seimo rinkimus niekada neis į koaliciją su iš esmės antikonstitucinėmis jėgomis, kurios kupinos rasinės ir tautinės neapykantos, kurios atbaido investuotojus ir žlugdo Lietuvos valstybės integraciją į Europos Sąjungą bei NATO. Ačiū. Tiek.

Savaitės (nuo 2000 04 17) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, pateikti kitos savaitės darbotvarkę.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos ir aukštieji Vyriausybės nariai, aš norėčiau pateikti kitos savaitės preliminarią darbotvarkę. Norėčiau jums iškelti svarbiausius projektus, vildamasis, kad komitetai dirbs rezultatyviai ir tai, ką mes susiplanavome, įveiksime.

Antradienis. Svarbiausi dalykai – turime susitarti dėl STT projekto, turime susitarti dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Turime apsvarstyti LDDP ir kai kurių kitų Seimo narių inicijuojamą pokalbį su Švietimo ir mokslo ministru K.Plateliu. Jis turėtų atsakyti į Seimo narių interpeliaciją. Tada nuo 12 iki 14 val. sudarome darbo grupę, kuri rengia nutarimo projektą, ir paskui, 15.30 val., mėginame priimti. Pradedame svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas – labai svarbūs projektai. Ar pritarsime, ar padarysime pertrauką, ar grąžinsime Vyriausybei, susitarsime, kolegos.

20 diena – Respublikos Prezidento V.Adamkaus metinis pranešimas. Gaila, kad tekstą mes gausime tiktai iš ryto arba visiškai prieš kalbą. Aš, kaip Seimo atstovas, manau, kad tas slaptumas visiškai nereikalingas, bet, nepaisant to, su įdomumu išklausysime kalbą.

Toliau biudžeto pataisos dėl savivaldybių, Žemės įstatymo taisymai, Cukraus įstatymo projektas, dėl kurio, kolegos, kviečiu taip pat susitarti. Ypatingo svorio mums suteikia opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Taigi, kolegos, tiek kol kas dėl kitos savaitės darbotvarkės.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Noriu paklausti, ar galima šiek tiek pakoreguoti antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkę, į antradienio darbotvarkę įtraukiant įstatymo Nr.P-2467 – Bevariklio transporto įstatymo – pateikimą. Tai yra darbo grupės ilgai rengtas įstatymas – trejų metų rezultatas. Jūs matote, kas šiuo metu vyksta Seime ir kitur, – pavasaris, todėl šio įstatymo pateikimas ir tolesnis svarstymas būtų labai naudingas, juo labiau kad, man atrodo, antradienį yra vietos.

Dėl ketvirtadienio. Ar nebūtų galima Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir jį lydinčius įstatymus iš rezervo įrašyti į tikruosius?

A.VIDŽIŪNAS. Dėl pirmojo siūlymo. Jeigu šio projekto pateikimo laikas jau yra atėjęs, mes jokių problemų nedarysime, kad jis būtų pateikiamas antradienį. Laiko iš tikro yra, susitarsime. Dėkui už siūlymą, aš pasižymėjau projektą.

Dėl ketvirtadienio. Ketvirtadienis, gerbiamieji kolegos, ir taip yra neapsakomai prikimštas ir bus koreguojamas. Aš prašyčiau šį savo siūlymą atidėti iki kitos savaitės arba pavesti savo frakcijos seniūnui atstovauti jūsų nuomonei. Daug kas iškirs. Kol kas nematau jokių galimybių įrašyti į pagrindinę darbotvarkę, nes net tokiems svarbiems projektams kaip Cukraus įstatymo projektui svarstyti siūloma tik 10 min.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbimasis pranešėjau, aš gal šiek tiek palengvinčiau šią situaciją siūlydama, kad iš antradienio būtų išbraukti tie, kurių Ekonomikos komitetas yra pagrindinis, – Kompensacinių muitų įstatymas bei Žuvininkystės įstatymas, nes Žuvininkystės įstatymo šiuo metu komitete yra apsvarstyta 14 straipsnių. Berods, jų yra arti 60 . Jeigu mes svarstysime net pirmadienį, tas įstatymas niekaip nebus tinkamai parengtas svarstyti. Dėl kompensacinių muitų yra panašiai – dar yra likę apie 10 straipsnių, tačiau svarstymas bus tik trečiadienį.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkui už pastabą. Gerbiamieji kolegos, bet Seimo pavedimai komitetams iki tam tikros dienos išnagrinėti projektus yra šventas dalykas. Komitetai to visiškai nepaiso. Gerai, kolegos, mėginsime kalbėtis, bet aš vis tiek kviesčiau spėti apsvarstyti kompensacinius muitus, kad į ketvirtadienio darbotvarkę galėtume įtraukti. Ačiū, ponia Sigita, už pasiūlymą. O dėl žuvininkystės aš priimu siūlymą. Tai nėra toks aktualus projektas kaip kompensaciniai muitai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš žiūriu į antradienio darbotvarkę ir matau, kad Seimo nutarimui ir diskusijoms dėl Europos Sąjungos yra skirta tik 15 min. Manyčiau, kad tas laikas yra tikrai labai mažas, gal tik tris kalbas galima pasakyti per šį laiką. Aš siūlyčiau, jeigu tikrai nebus norinčių diskutuoti, galbūt pailginti tą laiką iki pusvalandžio ir pabaigoje numatyti šiek tiek daugiau rezervinių klausimų.

A.VIDŽIŪNAS. Siūlymas iš tikro labai geras. Aš tikiuosi, kad Europos komitetas iki to laiko jau bus išdiskutavęs antrąjį variantą ir galbūt norinčių diskutuoti bus mažiau. R.Dagys, dabartinis posėdžio pirmininkas, yra atsakingas už šį projektą. Kiek jis siūlys, tiek laiko mes įrašysime į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Europos komitetas diskutavo dėl visko, bet Europos komitetas nesulaukė didelių siūlymų, nors čia, salėje, buvo daug visokių kalbų. Europos komiteto nariai yra pakankamai nedrausmingi ir niekaip nepavyksta surinkti Europos komiteto kvorumo. Taigi aš apeliuoju į salėje esančius ir visus seniūnus bei komitetų pirmininkus, kad jie būtų drausmingi Seimo nariai.

Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis vicepirmininke, ar po ponios S.Burbienės kalbos ir tokių ypač viltingų pasiūlymų galėtumėte nepasakyti ne ir perkelti Cukraus įstatymą iš ketvirtadienio į antradienį, juolab kad ministras, kurį matote, žemės ūkio ministras, visai neprieštarauja, sutinka, kad tai būtų svarstoma anksčiau?

A.VIDŽIŪNAS. Aš taip pat neprieštarauju. Žinau vienintelį dalyką – kad Vyriausybė galutinę savo nuomonę pareikš trečiadienį. Jeigu bus susitarimas ir ministras pasiūlys, nesakau ne tuo klausimu, kurį jūs iškėlėte.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane suneramino jūsų pasakymas, kad iš ketvirtadienio darbotvarkės nemažai kas iškris. Aš žinau, kad Kaimo reikalų komitete kol kas nėra apsvarstytas Cukraus įstatymas. Gal galėtų valdyba dabar paraginti komiteto pirmininką ir komitetą, jog jie nevėluotų ir šis įstatymas būtų apsvarstytas komitete, kad mes galėtume iš tikrųjų ketvirtadienį svarstyti, nes kol kas gali atsitikti taip, kad mes jo neturėsime?

A.VIDŽIŪNAS. Siūlysiu taisyti Statutą ir komitetų pirmininkams uždėti pinigines baudas už tai, jeigu jie nespėja apsvarstyti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke.

A.VIDŽIŪNAS. Bet iš tikro reikėtų kaip nors spėti ketvirtadienį. Mes jau tiek nukėlinėjame, kad man nepatogu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norintys paklausti paklausė. Ar galima būtų patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę bendru sutarimu? Galima. Taip.

Gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau Vidžiūnai, dar yra Seimo protokolinis nutarimas, kurį jūs teikėte ir kuriam reikėtų pritarti. Seimo nariai turi jį prieš savo akis. Ar visi pritaria Seimo protokoliniam nutarimui? Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos popietinis posėdis yra baigtas. (Balsas iš salės)

Atsiprašau. Gerbiamasis Stasiški, prašom.

A.N.STASIŠKIS. Yra siūlymas Valstybinių pensijų įstatymo 5, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymą atidėti iki gegužės 18 d. Aš nematau jokio pagrindo. Tai yra pagal Konstitucinio Teismo sprendimą. Tiesiog yra redakcinis tų straipsnių pataisymas, net nekeičiamas turinys. Tuo laikotarpiu atšauktas pensijų tarnavusiems represinėse struktūrose sustabdymas. Mes nuo sausio mėnesio nesugebame parengti naujos redakcijos ir mokame pinigus tiems, kuriems nepriklauso. Manyčiau, kad negalima tiek atidėti.

PIRMININKAS. Tai buvo komiteto siūlymas.

A.VIDŽIŪNAS. Tai komiteto siūlymas, išplaukiantis iš to, kad jie iki šiol neturi Vyriausybės nuomonės dėl šio projekto. Mes, Seimo valdyba, esame paprašę. Gal galime sutarti įrašyti šią datą, bet grįžti tada, kai tik bus gautas Vyriausybės sprendimas? Galima ankstesnę datą rašyti, pavyzdžiui, gegužės 4 d., bet Vyriausybės išvados būtinai reikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo mes bendru sutarimu jau patvirtinom protokolinį nutarimą, tai gal negrįžkim atgal. Tada reikėtų keisti diskusiją.

Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie iškentėjome iki galo, užsiregistruokime. Kol neskambėjo, posėdis tęsiamas.

Užsiregistravo 20 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, popietinis posėdis yra baigtas.