Dvidešimtasis (455) posėdis
2000 m. balandžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R.DAGYS

Amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-2390(2) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime popietinį mūsų posėdį. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, rytinio posėdžio metu buvo nuspręsta, kad 15 val. mes balsuosime dėl projekto Nr.P-2390 – Amnestijos akto įstatymo projekto. Buvo padaryta pertrauka. Prašyčiau į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę pranešti pertraukos rezultatus.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo susirinkęs ir posėdžiavo dėl Seimo kanclerio rytiniame plenariniame posėdyje iškeltos problemos. Buvo iškelta problema, kad nėra išspręstas itin pavojingų recidyvistų klausimas. Komitetas nusprendė siūlyti kompromisą ir papildyti 3 straipsnio trečiąją dalį ir įrašyti žodžius “itin pavojingiems recidyvistams taip pat”, toliau kaip tekste. Siūlau pritarti šiam komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime grįžti prie 3 straipsnio trečiosios dalies, ar nebūtų prieštaravimų? Jeigu nėra… (Balsai salėje) Taip, tada prašome. Ar bus norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Prašom. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamoji komiteto pirmininke, aš viskam pritarčiau, tačiau man kyla klausimėlis. Ar yra ne itin pavojingi recidyvistai? Pačią recidyvisto sąvoką lemia jo nusikaltimų kategorija, kiek kartų padarė. Ar būtų galima suprasti, kad itin pavojingiems recidyvistams būtų netaikoma, o recidyvistams bus taikoma? Ar čia semantika?

G.IMBRASIENĖ. Ne. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, jus informuoti, kad šiuo metu ypač pavojingais recidyvistais pripažinta apie 63 asmenis. Kaip žinote, jų pripažinimas itin pavojingais recidyvistais savaime neišnyksta. Teismas gali tik atlikus bausmę, po 8 metų, jeigu jis kreipiasi į teismą, panaikinti šitą pavadinimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, mes truputį pažeidėme mūsų reglamentą. Klausti šioje stadijoje negalima, o galima tik kalbėti. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia procedūriškai, kad 29 Seimo nariai pritartų šiai pataisai, nes už ją jau buvo balsuota ir svarstymo metu dėl to nebuvo apsispręsta.

V.BOGUŠIS. Pritariam tada.

PIRMININKAS. Mes turime balsuoti. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma ir už ją būtų balsuojama? Atsiprašau, nutraukiu balsavimo procedūrą, nes yra daug norinčių užsiregistruoti. (Balsai salėje) Prašome registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti, kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, kad dėl šio klausimo būtų balsuojama. Kas pritaria, prašome balsuoti už, kas prieš – prieš.

Už balsavo 52 Seimo nariai. Taigi pritarta, kad mes toliau galėtume balsuoti dėl pataisos. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti, kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai pataisai. Prašome balsuoti. Prašome balsuoti truputį tyliau.

Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Pataisai pritarta.

Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Norinčių kalbėti nėra. Atsiprašau, tuojau. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Man tikrai labai gaila, kad nebuvo pritarta A.Sakalo pataisai, tačiau nepaisant to įstatymą siūlyčiau priimti. Kodėl gaila, kad nebuvo priimta A.Sakalo pataisa? Suprantu, kad ne visada galima gėriu nugalėti blogį, bet blogiu nugalėtas blogis duoda tik laikiną pergalę. Jeigu yra nors mažiausia galimybė humanizuoti Lietuvos įstatymus, humanizuoti Lietuvos visuomenę, tai reikia tai padaryti. Deja, daugelis šito nesuprato, nes jokio pavojaus Lietuvos gyvenimui ta pataisa nekėlė. Tos pasenusios ar invalidės moterys, nemanau, kad galėtų pridaryti daug bėdų. Deja, šito nesuprato. Deja, šito nesuprato ir mūsų Prezidentas. Labai gaila. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors atrodytų, kad turiu balsuoti už šį įstatymo projektą, tačiau kviesčiau pamąstyti, ar šis įstatymo projektas iš tikrųjų yra pagrįstas humanizmo principais, apie kuriuos taip dažnai kalbama. Pagrindinė humanistinė nuostata yra ta, kad humanizmo principai yra taikomi visiems. Deja, šiame įstatyme yra išskiriami vieni, kuriems galioja humanizmo principai, ir kiti, kuriems negalioja. Taigi kad ir kaip būtų keista, bet, mano nuomone, šitas įstatymas prieštarauja ir vienai konstitucinei nuostatai, tai yra piliečių lygybės prieš įstatymą nuostatai. Neperžiūrint jų bylų iš esmės, vieni automatiškai yra pamaloninami, kiti – ne. Kokia logika remiantis tai yra daroma, man visiškai neaišku. Dalyvaudamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje aš išgirdau tik du argumentus. Abu jie buvo arba populistinis, arba ūkinis. Už kalbėjo – reikia paleisti, nes kalėjimuose nėra vietų. Prieš kalbėjo – reikia nepaleisti, nes ką pasakys žmonės. Apie jokį humanizmą kalbama nebuvo. Todėl ir šitas įstatymas nepagrįstas tais humanizmo principais, apie kuriuos kalbama preambulėje.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį ir į kitą dalyką. Įstatymu yra numatyta tam tikra komisija, kuri gali sau leisti taikyti ar netaikyti priimtą Seime įstatymą. Ši komisija šiuo atveju atlieka ir tam tikras teismo funkcijas, kartu yra nusižengiama nuostatai, pagal kurią Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tiktai teismas, o ne kokia nors komisija. Pažeidžiamas ir dar vienas labai aiškiai išsakomas teisės principas, pagal kurį yra teisiamas asmuo, o ne nusikaltimas. Šiuo atveju įstatyme yra tiktai peržiūrimi straipsniai, pagal kuriuos galima paleisti arba nepaleisti, faktiškai visiškai nekreipiant dėmesio į konkrečius asmenis ir jų galimybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tas įstatymas gimė po labai ilgų diskusijų, po gerų apmąstymų. Mano nuomone, irgi galbūt yra nepakankamas, man taip pat norėtųsi platesnio įstatymo, bet aš manau, kad šis įstatymas yra nemažas žingsnis į priekį humanizuojant mūsų teisinę sistemą ir ištaisant tas klaidas, kurias padarė labai žiaurus mūsų Baudžiamasis kodeksas, kurį mes dabar taisome. Todėl aš kviesčiau kolegas, nežiūrint įstatymo spragų, pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, man nepatogu, tačiau aš pasakysiu tiesiai, kad nesižaviu šiuo įstatymu, kurį, matyt, daugumos balsais mes vis dėlto priimsime.

Kalbos apie visuomenės humanizavimą, apie poreikį tai padaryti, anot kolegos N.Medvedevo, matyt, reiškia ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimo didinimą, taip pat ir aukos pasitikėjimą tuo bausmę atlikusiu nusikaltėliu, jo noru nebedaryti to, ką jis yra padaręs.

Svarstant šį įstatymo projektą tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiek atskiri Seimo nariai nurodė prieštaringą situaciją, kuri atsiranda visuomenėje dėl to, kad visuomenė socialiai yra visiškai nepasirengusi šitam, sakykim, amnestijos aktui, masiniam grįžimui iš įkalinimo vietų į gyvenamąsias vietas. Buvo nurodyti netobulumai, susiję su mūsų užimtumo kvotomis, su tų kvotų atsiradimu ir jų garantija, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir galimybės kur nors prisiglausti tiems asmenims. Ir buvo siūloma, kad tai būtų sprendžiama kartu su šio įstatymo priėmimu. Tačiau, deja, buvo nueita lengviausiu keliu. Netgi toks paprastas dalykas kaip svarstymas, kiek gi turėtų būti žalos atlyginta aukai, kad amnestija leistų mėgautis laisve, sakykim, padariusiam nusikaltimą. Buvo pasirinktas tiktai 30% dydis, kai mažiausiai reikėjo taikyti 66%. Manyčiau, kad mes tiesiog susižavėjome data, kad yra 2000 metai, ir darome tai, ką iš tikrųjų gerai pagalvoję būtume darę visiškai kitaip. Deja, aš susilaikysiu dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Kolega J.Beinortas teisingai kalbėjo, bet aš turbūt pagausiu patį paskutinį sakinį, kiek žalos turi būti atlyginta aukai. Jeigu mes sėdėdami Seime sugebėtume užtikrinti tiems nusikaltėliams, kurie yra įkalinimo vietose, šiuo metu darbo vietas, aš esu įsitikinęs, kad jie bandytų atlyginti tą žalą, bet mes, deja, nieko nepadarėme ir nieko nedarome. Yra nusikaltėlių, kurie iš tikrųjų gali atlyginti, ir čia reikia diferencijuoti, bet yra tokių, kurie negali, paprasčiausiai neturi darbo vietų.

Aš balsuosiu už šį įstatymo projektą. Manau, kad tai yra teisingas žingsnis. Kita vertus, visą laiką sakysiu ir dabar sakau, kad tai yra proginis žingsnis. Proginis, susijęs su Nepriklausomybės dešimtmečiu, kaip buvo parašyta aiškinamajame rašte, ir aš nemanyčiau, kad taip turėtų būti, bet žingsnis po žingsnio tai turėtų būti daroma, humanizuojant pačias bausmes. Ši amnestija yra pakankamai ribota. Bet tai yra vienas iš nedidelių žingsniukų, kuris galbūt efektą duos po 10-15 metų, kaip buvo ne vienoje valstybėje. Aš pritariu šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Nėra. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad tikslinga priminti, jog įstatymo projekto teikėjas yra Respublikos Prezidentas. Taip pat noriu priminti, kad projektas buvo išnagrinėtas komitete, patobulintas ir, kaip matėte, net šiandien komitetas papildomai buvo susirinkęs ir nagrinėjo atskirus klausimus, todėl siūlau šiam projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, Seimo nariai. Visi už ir prieš kalbėjo. Prašom balsuoti dėl… (Balsai salėje) Registruotis, taip? Seimo narių pageidavimu prašom registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl Amnestijos akto įstatymo projekto Nr. P-2390.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Amnestijos akto įstatymas Nr.P-2390 priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes buvome dar įsipareigoję priimti vieną protokolinį nutarimą. Gerbiamasis A.Stasiulevičius yra salėje. Prašome pateikti protokolinį nutarimą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien rytiniame posėdyje priiminėjant Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą buvo pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas dėl protokolinio nutarimo priėmimo. Jūs turite Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kurios 3 punkte yra siūlomas konkretus tekstas: “Pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei parengti Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pataisas, susijusias su nuostata dėl išorės audito”. Prašyčiau pritarti tokiam protokoliniam nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų priimti šį protokolinį nutarimą bendru sutarimu? Taigi protokolinis nutarimas bendru sutarimu yra priimamas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas Nr.P-2412. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2413. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2414. Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2415. Baudžiamojo kodekso 201¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2416 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime mūsų pagrindinės popietinės darbotvarkės klausimus. Projektas Nr.P-2412 – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas. Pranešėjas – A.Katkus. Pateikimas. Prašom į tribūną, pranešėjau.

J.A.KATKUS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien teikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektą. Kaip žinote, iki šiol Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo atitinkamas straipsnis, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatos ir kiti norminiai aktai. Šio teikiamo statuto tikslas – nustatyti tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje principus. Esamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusas nėra pakankamai reglamentuotas, todėl negalime efektyviai kovoti su korupcija ir užtikrinti įstatymuose įtvirtintas būtinas teisines prielaidas. Teikiamame projekte numatytos nuostatos iš naujo nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą.

Neigiamų šio projekto pasekmių nenumatoma. Jis yra suderintas su Žmogaus Teisių Deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis. Projektas taip pat yra derintas su Teisingumo, Vidaus reikalų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijomis, Generaline prokuratūra, Valstybės saugumo departamentu, Europos teisės departamentu ir t.t.

Statute yra 31 straipsnis. Numatytas STT teisinis reguliavimas, reikalavimai asmenims, priimamiems į darbą STT, pareiginiai laipsniai, pareigybės ir kvalifikacinės kategorijos, taip pat pareigūnų skyrimas bei atleidimas, STT pareigūnų paskatinimai, nusižengimai, nuobaudos ir atsakomybė. Šiame įstatyme taip pat reglamentuojamas šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų ir fizinės prievartos panaudojimas. Taip pat yra pateiktos tarnybos pareigūnų socialinės garantijos. Galiu pasakyti, kad socialinės garantijos atitinka mūsų kitų panašaus tipo ar turinčių panašų statusą įstaigų socialines garantijas. Turiu palyginimo lentelę, t.y. STT statuto projektą, Policijos įstatymą, VSD įstatymą ir statutą, Prokuratūros įstatymą ir statutą, taip pat Kalėjimų departamento įstatymo projektą. Aš manau, kad mes galėsime tai išplatinti per svarstymą, todėl negalėtų būti kokių nors didelių nukrypimų nuo mūsų bendros socialinės politikos. Baigdamas noriu paraginti pritarti po pateikimo šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar 2,85 pareiginės algos atlyginimas per mėnesį (tai pareiginė alga, priedai ir priemokos) STT pareigūnui nėra tikslintinas, ar vis dėlto nereikėtų sustoti ties mažesne riba? Ačiū.

J.A.KATKUS. Dėl pareiginės 2,85. Aš manau, kad tai yra suderinta su Finansų ministerija. Bus galima pasvarstyti toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti jūsų nuomonės dėl Europos teisės departamento direktoriaus pastabos dėl projekto 26 straipsnio trečiosios dalies, kurioje numatyta iki 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, tuo tarpu 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad dėl etatų mažinimo, sveikatos būklės asmeniui išmokama tik dviejų mėnesių dydžio išeitinė pašalpa. Ar sutinkate, kad čia yra prieštaravimų? Ačiū.

J.A.KATKUS. Aš manau, kad čia gali būti šioks toks prieštaravimas, tačiau tokia nuostata yra numatyta ir kitiems mano minėtiems pareigūnams. Taip pat tokia nuostata yra, sakysim, Policijos įstatyme. Mes galėsim atkreipti dėmesį ir apsvarstyti po pateikimo. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintys paklausti paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume įstatymo projektui Nr.P-2412 pritarti bendru sutarimu? Galim. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Dėl pagrindinio komiteto ar būtų kitų siūlymų? Negirdžiu. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 2 d. Per greitai? Tinka, taip?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Taip, pritarta. Svarstysime gegužės 2 d.

Šitas projektas turi keletą lydinčiųjų projektų. Projektas Nr.P-2413 – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Ar galėtume pritarti šiam lydinčiajam įstatymo projektui bendru sutarimu?

J.A.KATKUS. Jeigu galima, aš keletą žodžių norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašau.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji, mes jau beveik priėmėme Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, išskyrus keletą straipsnių, kurie, aš neabejoju, bus suderinti ir rastas kompromisas. Įgyvendinimo įstatymas numato tą pereinamąjį laikotarpį ir mechanizmą, kuris būtų pereinant iš vidaus reikalų sistemos į savarankišką instituciją. Aš neskaitysiu tų visų nuostatų, jūs jas turite. Aš iš tikrųjų kviesčiau pritarti įgyvendinimo įstatymui.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galima būtų pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Galima pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų?

J.A.KATKUS. Gerai.

PIRMININKAS. Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 2 d. Kitų siūlymų negirdžiu. Svarstysime gegužės 2 d.

Kitas įstatymo projektas Nr.P-2414 – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ar norėtumėte ką nors pridurti? Prašome.

J.A.KATKUS. Čia yra lydintysis įstatymas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme šalia kitų operatyvinės veiklos statusą turinčių institucijų nebuvo įrašyta Specialiųjų tyrimų tarnyba. Todėl čia visur yra įrašyta Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasakyti vieną dalyką dėl įstatymo įgyvendinimo ir dėl įsigaliojimo datos. Ten buvo parašyta gegužės 1 d., bet kadangi mes numatėme vėliau jau pačiame Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, be abejo, reikės pakeisti datą. Manyčiau, kad visur reikia parašyti 2000 m. birželio 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori paklausti. Ar būtų galima bendruoju sutarimu pritarti projektui Nr.P-2414? Pritarta bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Negirdžiu. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Papildomo komiteto Seniūnų sueiga nesiūlo. Kitų siūlymų nėra. Taigi papildomo komiteto nebus. Siūloma svarstyti gegužės 2 d. Svarstysime gegužės 2 d.

Kitas lydintysis projektas Nr.P-2415 – Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ar norėtų pranešėjas ką nors pridurti?

J.A.KATKUS. Aš galiu pasakyti tą patį, kad vėl reikia tarp kitų įrašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą kaip atskirą, nes anksčiau tos institucijos nebuvo. Antrojoje dalyje yra būtent tie trys žodžiai. Visa kita lieka tas pat.

PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti. Gal galime pritarti projektui Nr.P-2415 bendruoju sutarimu? Pritarta bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Nėra. Taigi pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Kitokių siūlymų nėra. Pritarta bendruoju sutarimu. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 2 d. Niekas neprieštarauja. Svarstysime gegužės 2 d.

Kitas lydintysis dokumentas Nr.P-2416 – Baudžiamojo kodekso 201¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašome, pranešėjau, jeigu norite ką nors pasakyti.

J.A.KATKUS. Baudžiamojo kodekso 201¹ straipsnio papildymo įstatyme kalbama apie pasipriešinimą policininkui. Tačiau šį kartą po žodžio “policininkui” reikia įrašyti ir “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui”. Žodžiai “policijos rėmėjui” išlieka, tačiau reikia įrašyti tuos tris žodžius lydinčiajame įstatyme. Siūlyčiau pritarti ir pakoreguoti įsigaliojimo datą. Apie tai aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori jūsų paklausti. Ar būtų galima bendruoju sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Nėra. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prieštaraujančių nėra. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime taip pat gegužės 2 d. Taigi vienam įstatymo projektui su jį lydinčiais projektais esame pritarę.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2433 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėsime kitą darbotvarkės klausimą Nr.P-2433 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys A.Plokšto. Pateikimas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikiama Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisa. Esmė labai paprasta. Dabar bankams yra įskaitomi specialūs atidėjimai į kaštus, o kredito unijoms – ne. Taip atsitiko todėl, kad kai buvo rengiamas šis įstatymas kredito unijų apskritai nebuvo. Dabar, kai jos pradėjo normaliai dirbti ir, aišku, atsirado specialūs atidėjimai abejotiniems aktyvams, būtina sulyginti sąlygas, kad abi kredito įstaigos dirbtų vienodai ir nebūtų diskriminuojamos kredito unijos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, ar ne pavėluotai teikiamas ir ypač siūlomas svarstyti įstatymo projektas, ar nereikėtų skubos tvarka spręsti klausimą?

A.PLOKŠTO. Tai labai geras klausimas. Iš tikrųjų tai reikėjo ištaisyti kur kas anksčiau. Kadangi dabar svarstomas visas paketas įstatymų dėl kredito unijų, kuriuose numatyta panaikinti juridinių asmenų pelno mokesčio mokėjimą, todėl ir išėjo toks kazusas. Aš prašyčiau, kad pirmadienį būtų svarstoma komitete, antradienį posėdyje ir ketvirtadienį priimtume. Tada nebus jokios teisinės kolizijos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu, jūsų teikiamas įstatymo papildymas taikomas kredito unijoms. Aš noriu paklausti, ar Europos Sąjungos šalyse yra suvienodintos konkurencinės sąlygos komerciniams bankams… kredito unijoms?

A.PLOKŠTO. Kiekviena Europos Sąjungoje šalis turi savo kredito unijų judėjimą ir kiekviena šalis pati tariasi su Europos Sąjunga. Tas pats laukia ir mūsų. Todėl mums, be abejo, reikės išskirti kredito unijų judėjimą kaip atskirą derybų punktą. Tačiau taip yra visur, ir jeigu mes pažiūrėtume į bankų direktyvą, tai ten visur parašyta, kad kiekvienoje šalyje judėjimai yra skirtingi. Mano pataisa nėra atleidimas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio, o yra tik rezervų įskaitymas į kaštus. O jie mokės tą mokestį taip kaip ir bankai.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau grįžti prie terminų, nes tikrai jau labai vėlu, ir iš esmės mes taisome Finansų ministerijos darbo klaidą. Aš norėčiau pagreitinti priėmimą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote skubos tvarką?

A.PLOKŠTO. Apskritai reikėtų priimti ypatingos skubos tvarka, bet kadangi tai susiję su mokesčiais, tai skubos.

PIRMININKAS. Deja, nėra Seimo Pirmininko, kuris galėtų siūlyti. Gerbiamieji Seimo nariai, mes apsispręsime dėl skubos tvarkos po to, kai nuspręsime, ar pritariame Teisės departamento išvadoms. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Ar būtų galima pritarti skubos tvarkai? Skubos tvarkai siūloma nepritarti, taip? Tada prašome kalbėti. (Balsai salėje) Prašom kalbėti dėl skubos tvarkos.

Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neprieštarauja. Ar būtų galima pritarti skubos tvarkai bendruoju sutarimu? Galima. Pritarta skubos tvarkai bendruoju sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų galima pritarti? Pritarta. Papildomo komiteto niekas nesiūlo. Seniūnų sueiga nesiūlo. Ar reikėtų papildomo komiteto? Nereikia. Siūloma svarstyti (pritariam skubos tvarkai) 18 d., taip? Tinka balandžio 18 d.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo 3 priedėliu įstatymo projektas Nr.P-2392 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo 3 priedėliu įstatymo projektas Nr.P-2392. Pateikimas. Pranešėja – Seimo narė B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu, kaip lydinčiuoju, siekiama prisitaikyti prie 1999 m. gegužės mėnesį priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų, pagal kuriuos buvo įtvirtinta nuostata, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos yra mokamos nuo deklaruojamų pajamų. Todėl būtina pakeisti ir Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą nurodant, kad minėti asmenys bei jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą ir pajamas. Šiuo metu ne visi individualių įmonių savininkai deklaruoja savo turtą ir pajamas, tačiau dalis prilygintų individualių įmonių savininkams, pavyzdžiui, notarai, jau deklaruoja turtą ir pajamas. Be to, uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, vyr. finansininkai taip pat deklaruoja turtą ir pajamas.

Šio įstatymo pakeitimas, nustatantis individualių įmonių savininkų ir jiems prilygintų Vyriausybės nustatyta tvarka savarankiškai dirbančių asmenų privalomą turto ir pajamų deklaravimą, leistų kontroliuoti bei reguliuoti minėtų asmenų ne tik valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, bet įvertinti ir visą jų mokesčių naštą. Kiekvienam individualios įmonės savininkui nesudėtinga bus įrodyti savo pajamas ir tuo atveju, jeigu tų pajamų nebuvo pakankamai nemokėti mokesčių. Jie galėtų būti atleisti nuo mokesčių mokėjimo. Individualių įmonių praktikoje tokia realybė egzistuoja. Ne visi individualių įmonių savininkai vadovauja šimto ir daugiau darbuotojų kolektyvams, ne visi, kaip advokatai ar notarai, dirba gerai apmokamą darbą, dalis jų net neturi tų minimalios mėnesinės algos dydžio pajamų. Todėl kviečiu Seimą pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, kaip turėtų būtų naudojami deklaracijų, kurios sudaromos kitų įstatymų reikalavimu, duomenys ir kur tokios deklaracijos turėtų būti saugomos? Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Visų pirma, jeigu jūs kalbate apie pajamų deklaravimą, kai individualios įmonės savininkai kiekvieną mėnesį deklaruoja pajamas, jos būtų deklaruojamos ir surenkamos Mokesčių inspekcijoje. Mokesčių inspekcija toliau perduotų duomenis “Sodrai”. Jeigu kalbate apie turto ir pajamų deklaravimą, lygiai taip pat Mokesčių inspekcijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti dėl teksto. Jūs siūlote pajamas pradėti deklaruoti “už 2000 metus”, gal geriau būtų “nuo”. Ką apimtų sąvoka “savarankiškai dirbantys asmenys”?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Savarankiškai dirbantys asmenys yra tie savarankiškai dirbantys asmenys, pavyzdžiui, advokatai, notarai. Jie yra Vyriausybės nustatyta tvarka sąrašu prilyginti individualių įmonių savininkams ir jiems galioja tie patys mokestiniai reikalavimui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Pirma, mes priiminėjame įstatymą balandžio mėnesį, o norim kalbėti apie 2000 metus. Vadinasi, įstatymas įsigalios atgaline data? Ir antras klausimas. Savarankiškai dirbantys asmenys ir jų šeimų nariai. Ar čia pagal tą įstatymą, kuris, jūs sakote, įpareigoja, tai yra Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, ir kurie šeimos nariai bus įtraukti: pilnamečiai, nepilnamečiai ir t.t.?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Na, paprastai kaip šeimos nariai įtraukiami kaip tik nepilnamečiai. O pilnamečiai ir suaugę vaikai, nors jie ir nesukūrę šeimų, jie jau yra atskira šeima ir už juos, jeigu jie nėra tėvų išlaikytiniai, nereikia deklaruoti pajamų ir turto. Čia yra numatyta bendra tvarka. Paprastai pajamų ir turto deklaracijos taip ir pildomos, už šeimos narius. Ir sutuoktiniai pildo. Taip pat, jeigu įgytas turtas užrašytas nepilnamečiams vaikams, jis turi būti deklaruotas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, kodėl jūs siūlote taip vėlai šią pataisą, juo labiau kad pernai mes atmetėm, tiksliau, nukėlėm visuotinio deklaravimo datą. Ar ši pataisa išspręs tas problemas, su kuriomis mes susiduriame mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete, kai versim deklaruoti pajamas tik tokią mažą kategoriją žmonių? Ar ne geriau grįžti prie visuotinio deklaravimo ir greičiau priimti šį įstatymą? Taip mes išspręstume kur kas daugiau problemų. Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Galima būtų su jūsų prielaida sutikti, tačiau jeigu jūs prisimenate, kai mes praeitų metų pavasarį priėmėm šią teisinę nuostatą, baigiamosiose nuostatose buvo parašyta, kad reikia įpareigoti Vyriausybę pateikti šio įstatymo projekto pakeitimus. Taip pat ir pajamų ir turto deklaravimo. Kadangi Vyriausybė iki šiol nepateikė, nieko kito nelieka, kaip komitetui imtis šio darbo. Todėl aš ir teikiu. Tai nėra per vėlu. Jis įsigalios nuo 2000 m. kažkurios datos. O pajamos ir turtas visada yra deklaruojami už praėjusius metus. Vadinasi, pats deklaravimas jau vyks 2001 metais. Visų individualių įmonių problemų, žinoma, neišspręs, bet palengvins apskaitą, kontrolę ir taip toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti, kaip jūs manote, ar šio įstatymo pateikimas nėra iš principo neteisingas arba ydingas vien dėl to, kad daugelio individualių įmonių veikla faktiškai yra labai ribota, mažos pajamos, ar nereikėtų eiti kitu keliu? Pavyzdžiui, nustatom, kad deklaruoja pajamas tie asmenys, kurių pajamos siekia ne mažiau kaip 100 tūkst. Lt per metus ar 50 tūkst. Lt per metus. O tiems, kurių pajamos visiškai mažos, nereikėtų deklaruoti. Tai paliestų labai plačią visuomenės dalį, o ne tam tikrą, tik individualias įmones. Kaip manytumėte?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Labai teisingas klausimas. Tačiau, manau, nereikėtų daryti išimčių. Nemanykime, kad individualių įmonių savininkams, nors jų pajamos ir nedidelės, nėra reikalinga deklaracija. Vien dėl to, kad jie tuo patvirtina, kad tikrai jų pajamos buvo mažos. Be to, jeigu yra individualios įmonės savininkas, jis turi pakankamai kvalifikacijos ir žinių, kad kas mėnesį galėtų užpildyti savo pajamų deklaraciją, eliminuotų, atimtų ten esančias išlaidas ir pateiktų, kaip savininkas, kiek jis gauna pajamų, nuo kurių turi mokėti socialinio draudimo įmoką. Aš nemanau, kad čia reikia daryti išimtis. Nieko blogo, mes ir kuriame tokią tvarką, kad galbūt labai artimoje ateityje visi turės deklaruoti ir pajamas, ir turtą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima būtų pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta bendruoju sutarimu Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo 3 priedėliu įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų prieštaraujančių? Pritarta Biudžeto ir finansų komitetui. Papildomas – Ekonomikos komitetas? Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas. Ar gali būti du papildomi komitetai? Nereikia?

Ekonomikos nereikia, taip? Seniūnų sueiga siūlo Ekonomikos komitetą. Tai būtų kalba už. Už siūlomą Socialinių reikalų komitetą būtų kalba prieš. Kas norėtų kalbėti? Ponas J.Listavičius – už Ekonomikos komitetą. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju noriu pasakyti nei už Ekonomikos, nei prieš Ekonomikos. Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra lašas jūroje. Ir atskirai jis tikrai neturėtų būti svarstomas. Jūs turėtumėt žinoti, kad dar yra 1999 m. gegužės 24 d. …

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate ne dėl šito projekto, dėl kurio reikia kalbėti. Prašom kalbėti dėl siūlymo Socialinių reikalų komitetui būti papildomu. (Balsas salėje, negirdėti)

A.SYSAS. Aš manau, kad būtina šį įstatymą svarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitete vien dėl to, kad būtent mūsų komitetas dažniausiai susiduria su tam tikrų lengvatų skyrimu vienai ar kitai grupei. Kol mes nematom, kiek kokias pajamas turi viena ar kita gyventojų grupė, mums labai sunku spręsti, kada vienus ar kitus atleisti. Todėl mes ir siūlom, kad šitas įstatymas būtų svarstomas ir Socialinių reikalų ir darbo komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi apsispręsim balsavimu. Balsuojantys už palaikys Ekonomikos komitetą, prieš – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Pasirinktas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiamieji Seimo nariai, papildomasis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 9 d. Tinka? Svarstysim gegužės 9 d. Taigi projektui Nr.P-2392 bendruoju sutarimu yra pritarta. Seimo narys J.Listavičius, replika po balsavimo. Prašom. Įjungta. Prašom. Atsiprašau, minutę. Techniką patikrinsim. Teks pasinaudoti opozicijos mikrofonais. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Juokus galit palikti ateičiai. Noriu pasakyti, posėdžio pirmininke, kad reikia duoti išklausyti ir pasakyti. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas su visu įstatymo projektu dėl turto ir pajamų deklaravimo bus svarstomas rytoj 9 valandą. Štai visi norintys ir prašom ateiti. Ir būtų viskas aišku, kad jis jokiu būdu neis atskirai ir jokių datų nebus atskirai. Jis bus inkorporuotas į bendrą įstatymo projektą. Ačiū.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2457. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2458 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime 5, 4 minutes iki Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko P.Jakučionio atsakymų į Seimo narių klausimus. Pagal darbotvarkę mes turėtume dabar nagrinėti projektą Nr.P-2457. Vargu ar pateikėjas spės per keturias minutes bent pateikti. Spės? Taigi prašom tada pradėti pateikimą, o paskui tęsim procedūrą toliau po kalbos.

S.R.PETRIKIS. Teikiamos Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo pataisos. Noriu kalbėti trumpai, nes pažadėjau, bet truputį noriu grįžti ir į istoriją. Lietuvoje, noriu priminti, rūmai buvo įsteigti 1924 metais ir jie buvo įsteigti Prezidento dekretu. Jie egzistavo iki 1939 metų. Tuo metu rūmuose buvo visuotinė narystė. Kaip žinot, sovietmečiu tokie normalūs rūmai buvo panaikinti, buvo sovietiniai rūmai. Tiktai atkūrus Lietuvos valstybę 1991 metais premjero potvarkiu vėl buvo atkurti rūmai. Nebuvo tada įstatymo, įstatymas buvo priimtas 1995 metais. Tuo metu taip pat buvo diskusija, kokie turi būti rūmai, kokią turi pasirinkti struktūrą. Rūmai pasirinko ne tokią struktūrą, kuri buvo prieškario Lietuvoje. Pasirinko struktūrą, kuri yra kitose Europos valstybėse. Šiandien, kadangi Lietuva tikrai ruošiasi stojimo į Europos Sąjungą deryboms, yra tam tikra dilema, kokią vis dėlto reikia pasirinkti rūmų sistemą Lietuvoje. Iš 15 Europos Sąjungos valstybių 8 valstybėse yra visuotinė narystė, 7 – laisva narystė. Jeigu imsim, kokios tai yra valstybės, tai šiandien pagrindinėse Europos valstybėse, būtent tokiose kaip Vokietija, Austrija, Italija, Prancūzija, Graikija, Liuksemburgas, Olandija ar Ispanija yra visuotinė narystė, t.y. pagal gyventojų skaičių daugiau negu du trečdalius Europos Sąjungos gyventojų apima visuotinė narystė. Kitose valstybėse, kaip Skandinavijos šalyse – Danijoje, Suomijoje, Švedijoje – yra savanoriška narystė. Taip pat Belgijoje, Airijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu vykstant integracijos procesams iš tikrųjų tos dvi sistemos taip pat integruojasi į vieną sistemą. Vyksta šių dviejų sistemų konvergencija, nes Europos Sąjungoje vis dėlto yra bendri interesai ir labai svarbu, kaip bus atstovaujama verslui. Sakysim, Vokietijoje, kur yra visuotinė narystė, tai jie turi savo atstovybes Briuselyje ir yra ginami tos valstybės verslo interesai.

Šiandien ir kilo toks klausimas po to, kai Lietuva buvo pakviesta deryboms į Europos Sąjungą. Kas turi šiandien Lietuvai atstovauti derybose, kas turi dirbti derybinėse grupėse? Šiandien situacija Lietuvoje yra gana marga. Yra 315 įvairių asociacijų. Kurias iš jų reikia pakviesti deryboms? Kokius žmones reikia pakviesti? Todėl ir kilo klausimas. Kadangi laikas baigiasi, tai trumpai – šio įstatymo esmė yra ta, kad siūloma šiuo įstatymu padaryti Lietuvoje visuotinę narystę. Aš suprantu, kad šitas dalykas sukelia daugybę emocijų. Bet čia vis tiek yra didelė problema. Norėčiau pakviesti Seimo narius, kad jie pritartų pateikimui, o po to mes padarytume didelę diskusiją, pakviestume visas asociacijas, nes per tą laiką mūsų rūmai buvo suorganizavę tris tarptautinius seminarus, bet, deja, tos organizacijos, kurios yra prieš visuotinę narystę, į tuos seminarus neatvykdavo. Aš manau, kad mes tą diskusiją, jeigu jūs pritartumėt, galėtume organizuoti ir išsiaiškinti tuos santykius. Trumpai gal šitiek, nes nėra laiko.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Į klausimus jums teks atsakyti po pusės valandos, 16.30 val., po gerbiamojo P.Jakučionio atsakymų į Seimo narių klausimus.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko P.Jakučionio ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Prašom į tribūną gerbiamąjį P.Jakučionį, Valstybės paminklosaugos komisijos pirmininką, atsakyti į Seimo narių klausimus.

P.JAKUČIONIS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Esu parengęs trumpą ataskaitą maždaug 15 minučių. Tačiau darbotvarkėje yra parašyta, kad tai yra atsakymai į Seimo narių klausimus. Noriu dabar paklausti gerbiamąjį pirmininką, ar galiu skaityti ataskaitą ar atsakinėti į klausimus?

PIRMININKAS. Prašom, klauskite.

P.JAKUČIONIS. 10 minučių ataskaitai, taip? (Balsai salėje) 15 minučių.

PIRMININKAS. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Apie formalius dalykus aš nekalbėsiu. Naujos sudėties komisija suformuota praėjusių metų kovo mėnesį iš 12 narių. Turime šiokią tokią teisinę koliziją, nes vienas komisijos narys nebuvo atšauktas iš praeitos kadencijos. Kartais tas tryliktasis komplikuoja komisijos darbą.

1999 m. biudžete buvo numatyta 922 tūkst. litų ūkinei finansinei veiklai, iš jų nepaprastųjų išlaidų 190 tūkst., negauta 203 tūkst., arba ketvirtadalis planuotų lėšų. Todėl liko neįrengtos patalpos ir neužpildyti etatai. Taupant lėšas buvo atsisakyta automobilio “Volga”, kuris buvo naudotas ūkio reikalams vykstant remontui. Jis dabar parduodamas, nes labai senas ir neekonomiškas, įkainuotas 400 litų, tai jūs patys suprantate, koks tai yra turtas. Taupydami lėšas išjungėme net telefonų aštuonetus, atisakėme kompiuterių modernizavimo, neįsigijom programinės įrangos ir likome 40 tūkst. litų skolingi už pastogės įrengimą statybininkams. Šie pinigai dabar jau yra komisijos sąskaitoje ir artimiausiomis dienomis atsiskaitysime.

2000 m. biudžete komisijos funkcijoms vykdyti numatyta 604 tūkst., tai yra 115 tūkst. mažiau nei 1999 m. faktinis finansavimas, arba trečdaliu mažiau negu planuota. Išlaidoms, paslaugoms ir prekėms skirta 60% mažiau nei 1999 m. buvo gauta. Nepaprastųjų išlaidų apskritai neskirta ir negalime nieko įsigyti. Taigi šiais metais teks verstis du kartus kukliau negu praeitais, bet įvykdyti užduočių teks daugiau. Darbo užmokestis darbuotojams sumažintas 10–15%, panaikinti trys etatai. Nepaisant to, teks dirbti ir užduotis vykdyti.

1999 metų patvirtintą programą pagal nuostatus komisija įvykdė. Įvyko visi eiliniai, neeiliniai, išvažiuojamieji posėdžiai, komisija atsiskaitė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, per tą laikotarpį priėmė 8 sprendimus, kurie iš esmės formuoja tam tikras svarbiausias nuostatas atskirose paminklosaugos srityse. Tai yra ir pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimo. Komisija formuoja paveldo apsaugos politiką ir strategiją savo sprendimais, o kartais ir atskirais raštais Seimui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, savivaldybėms ir kitiems subjektams. Taigi, jeigu išreikštos nuomonės paisoma, tai politika ir strategija yra, o jeigu ne – nėra.

Paminėsiu keletą įstatymų pataisų, kurias pasiūlė komisija. Tai Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo šešiems straipsniams, PVM mokesčio lengvatų 4 straipsnio papildymas dėl to, kad PVM turėtų nulinį arba bent 5% tarifą darbams su kultūros vertybėmis, taip pat Civiliniam kodeksui, Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, Vietos savivaldos įstatymo naujai redakcijai, Apskrities įstatymo pataisoms, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pataisoms, Muziejų įstatymo 5 straipsniui, Saugomų teritorijų įstatymo naujajai redakcijai, dėl Žemės įstatymo, dėl kadastrų ir kitų įstatymų. Tai paminėjau norėdamas atkreipti Seimo narių dėmesį, kad paveldo apsauga yra atspindima ne viename, ne dvejuose įstatymuose, o visame įstatymų komplekse.

Komisijos personalas ir nariai dalyvauja daugelyje sudarytų komisijų: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Vyriausybės, kultūros ministro. Žodžiu, tose komisijose, kur yra nagrinėjami paveldo apsaugos politikos ir strategijos klausimai.

Svarbi komisijos funkcija yra vertinti biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo vertybių apsaugai, paskirstymą ir naudojimą bei teikti siūlymus, kaip jas racionaliai naudoti. Aiškiai pastebima tendencija – lėšų kultūros vertybėms tvarkyti iš valstybės biudžeto tiesiogiai per KVAD programas kasmet skiriama vis mažiau. Pavyzdžiui, 1998 m. buvo skirta apie 19 mln. litų, 1999 m. jau 17 mln., bet finansuota tik 10 mln., dėl ko šiems metams liko apie 7 mln. litų kreditorinis įsiskolinimas. Šiais metais skirta jau tik 13 mln. litų, iš kurių 6,2 mln. yra grąžintinų skolų. Kokia kalba gali būti apie kultūros vertybių tvarkymą, jeigu lėšos per dvejus metus sumažėjo beveik tris kartus. Ir tai nepaisant to, kad Seimas, išklausęs praeitų metų pradžioje komisijos atskaitą, priėmė nutarimą, raginantį Vyriausybę gerokai padidinti kultūros paveldo vertybių tvarkymo ir saugojimo finansavimą. Deja, įvyko atvirkščiai. Aš jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, prašau, kad bent praeitų metų įsiskolinimas būtų padengtas iš kitų šaltinių, o ne iš šių metų biudžeto. Dėl to komisija kreipėsi į visas įmanomas institucijas, bet atgarsio iki šiol nėra.

Komisija išklauso Kultūros vertybių departamento ataskaitas, išklausė 1998 m. ir priėmė sprendimą dėl trūkumų pašalinimo. Buvo patvirtinta KVAD veiklos gerinimo programa, bet ji, deja, vykdoma vangiai, formaliai ir nesilaikant sutartų terminų. Nuo praėjusių metų komisija pradėjo plačiau rinkti duomenis ir ataskaitas iš savivaldybių apie jų skiriamas lėšas ir tvarkymo darbus, atliekamus su kultūros paveldo vertybėmis, jas analizuoja, daro išvadas ir teikia rekomendacijas. Šiemet paprašėme duomenų iš nacionalinių regioninių parkų ir išanalizavę šias ataskaitas darome išvadą, kad sparčiausiai nyksta tos vertybės, ypač statiniai ir pastatai, kurie neturi šeimininko arba kurie sugrąžinti nesirūpinantiems ir neturtingiems paveldėtojams. Vertybės, esančios parkuose, yra saugomos geriau, jos įtraukiamos į kompleksines programas. Savivaldybės ir parkų administracijos geranoriškai bendradarbiauja su komisija, tačiau to nepasakysi apie KVAD, nes jis vengia teikti informaciją, sąmoningai vėluoja duoti ataskaitas. 1999 m. ataskaita turėjo būti pateikta iki vasario 15 d., bet jos nėra dar ir šiandien. Komisija šiandieną atsiskaito Seimui be KVAD ataskaitos, t.y. neturėdama visų išsamių duomenų. Be to, komisija svarsto apie kultūros paveldo objektų įrašymą į registrą ir skelbimą kultūros paminklais. Praeitais metais apsvarstyta ir pritarta 106 vertybių įrašymui į paminklų sąrašą ir 147 – į registrą.

Komisija užsiima ir kontrole. Praėjusiais metais patikrinta 26 kultūros paminklų ir vertybių būklė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Biržuose bei Radviliškio ir Molėtų rajonuose.

Išvados ir siūlymai pateikti Kultūros ministerijai, KVAD, savivaldybėms. Informuota Vyriausybė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Komisija bendradarbiauja su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis ir piliečiais, nagrinėja jų skundus ir pasiūlymus, paminklosaugai aktualius straipsnius svarsto savo posėdžiuose, o pateikiamus faktus tikrina vietose. Komisija radijo ir televizijos laidose informuoja visuomenę apie paveldo problemas, skelbia straipsnius spaudoje. Tenka apgailestauti, kad tiek radijas ir televizija, tiek spauda, besivaikydama sensacijų, vis mažiau skelbia informacijos kultūros tematika.

Dabar šiek tiek norėčiau apie problemas. Pati komisija vis dar stovi pusiaukelėje – jau penkeri metai nebaigta formuoti. Komisija turi rimtų užduočių, bet neturi pakankamų teisinių galių ir materialinių resursų toms užduotims vykdyti. O reikia nedaug – kad komisijos sprendimai būtų privalomi toms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios turi paveldo apsaugos funkcijų, kad būtų skirtos lėšos darbo vietoms įrengti. Patalpos įrengtos, pinigai išleisti, o baldų, stalų ir kompiuterių nėra. Reikia apsispręsti. Yra kitas variantas – siaurinti funkcijas, mažinti užduotis, atleisti dalį žmonių. Negalima ilgiau laikyti pakabintą tarp lubų ir grindų komisiją, nes taip kompromituojama idėja, pačios paveldo apsaugos sistemos problemos.

Yra tarsi sukurta vieninga paveldo apsaugos sistema, bet ji yra ydinga tuo, kad serga monopolijos ligomis. Paveldo apsaugos sistema turi būti vieninga savo veiklos tikslais ir metodais, bet ne administraciniu pavaldumu. Panaikinus nepriklausomą inspekciją ir savivaldybių paveldo apsaugos funkcijas, paveldui padaryta žala. Teisiškai panaikinta grandis, esanti arčiausiai paveldo objektų. Lig šiol neišspręstas funkcijų ir atsakomybės padalijimas tarp KVAD, apskričių ir vietos savivaldos, nors įstatymo pataisų svarstymas komitetuose tęsiasi jau 2-3 metai. Kultūros paveldo centras yra taip apaugęs įvairiom pagalbinėm tarnybom ir įstaigom, kad nepajėgia vykdyti savo pagrindinės funkcijos – kultūros paveldo objektų apskaitos, tačiau ši problema, mūsų nuomone, yra Kultūros ministerijos vidaus problema ir ministerija gali ją išspręsti. Yra priekaištų UAB “Lietuvos paminklai”, kuri yra paveldo tvarkymo darbų užsakovė, taip pat monopolistė. Yra priekaištų užsakovams dėl blogos darbų kokybės ir neveiklumo (jau baigiu).

Dar noriu pasakyti pasiūlymus sistemai tobulinti. Reikia grąžinti savivaldybėms privalomai deleguotą paveldo apsaugos funkciją, išskirti Paveldo inspekciją į atskirą administracinį bloką, pavaldų gal tiesiog kultūros ministrui. KVAD direktoriui suteikti viceministro statusą, o gal Kultūros ministeriją pavadinti Kultūros ir tautos paveldo ministerija, kaip yra Lenkijoje ar Italijoje.

Baigdamas noriu kreiptis į Seimo narius, kviesdamas nepamiršti, kad materialusis ir dvasinis kultūros paveldas yra tautos savasties pamatas. Jis sparčiai nyksta dėl netikusio privatizavimo, dėl ekonominių sunkumų, dėl dėmesio stokos. Kviečiu svarstant biudžetą ir mokesčių įstatymus nepamiršti paveldo reikalų. Yra parengtas Seimo nutarimo projektas dėl šios ataskaitos. Prašau jį paremti ir papildyti nuostata dėl 1999 m. 6,2 mln. Lt skolos padengimo ir dėl paveldo reikalų esminio finansavimo pagerinimo. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš anksto užsirašė paklausti trys Seimo nariai. Iš viso nori paklausti dvylika. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip numatote su šiems metams skirtu finansavimu įvykdyti savo užduotis ir kokio papildomo finansavimo reikėtų, kad vis dėlto užduotys būtų įvykdytos? Ačiū.

P.JAKUČIONIS. Aš jau minėjau, kad mes esame pasiryžę įvykdyti užduotis, nors dirbam ir vakarais, ir žmonės dirba be užmokesčio. Mes prašėme Vyriausybės 10 tūkst. Lt paremti darbo grupę, kuri rengia maždaug 15 įstatymų pakeitimų projektus. Tai yra tie įstatymai, kuriais siekiama kultūros paveldo teisės pagrindus harmonizuoti su Europos Sąjungos teise ir harmonizuoti įstatymus tarpusavyje. Na, o pačiai komisijai mes prašėme pridėti 80 tūkst., kad mes galėtume įrengti darbo vietas ir pakviesti dirbti dar keturis – penkis aukštos kvalifikacijos žmones. Lyg ir nedaug valstybės mastu, bet komisijai tai labai daug.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, malonu pažymėti, kad Valstybinė paminklosaugos komisija daug dėmesio skiria Kauno miesto kultūros vertybėms išsaugoti, tačiau nesuprantama, kodėl Kultūros ministerija iki šiol neįvykdė 1999 m. spalio 22 d. komisijos sprendimo Nr.65 ir neišnagrinėjo Vieškūnų piliakalniui tvarkyti skirtų lėšų panaudojimo klausimo. Ar nemanote, kad šiuo atveju reikėtų kreiptis į Valstybės kontrolę ir prašyti patikrinti minėtų lėšų panaudojimo tikslingumą, efektyvumą ir teisėtumą?

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seimo nary, mes labai apgailestaujame ir prašome, kad būtų priimta Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pataisa, kuri nustatytų sprendimų vykdymo privalomumą. Šiuo atveju klausimas jau būtų išspręstas. O dėl Vieškūnų turiu pasakyti, kad ir šiandien mes išsiuntėme du žmones į Vieškūnus patikrinti, kokie ten vykdomi darbai ir kokia piliakalnio būklė po pavasario potvynio. Mes turėsime tą informaciją ir toliau spręsime, ką reikėtų daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs daugiau minėjote tas problemas, kurios kyla dėl finansavimo trūkumo, ir žodžiu mums pateikėte, kad reikia papildyti nutarimą, jog būtų jums sugrąžinta praeitų metų finansavimo skola. Bet jūsų ataskaitoje aš matau daug tokių dalykų, kai pinigų nereikia: Vyriausybė iki šiol nereagavo, reglamentas nepatvirtintas (čia kalbu apie tą dalį, kurioje kalbama apie Vilniaus pilių teritorijoje, Katedros aikštėje atliekamus darbus). Kas iš esmės trukdo, kad Vyriausybė kitaip pažiūrėtų į šių kultūros vertybių išsaugojimą? Tai jau ne piniginiai dalykai.

P.JAKUČIONIS. Iš tikrųjų tai nėra piniginiai dalykai. Man sunku pasakyti, kas Vyriausybei trukdo. Man atrodo, kad yra neteisingas požiūris į paveldo reikalus. Na, o mes esame pateikę įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiame, kad vis dėlto Vyriausybė atsižvelgtų į Paminklosaugos komisijos rekomendacijas ar siūlymus bent jau ta prasme, kad juos apsvarstytų. Jeigu jau neranda pagrindo ar resursų juos vykdyti, kad bent motyvuotai į tai atsakytų.

Mes norėtume, kad svarstant su kultūros paveldu susijusius klausimus Vyriausybė kviestų komisijos atstovus dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir kalbėtų apie tuos klausimus. Man atrodo, kad to Vyriausybės atžvilgiu ir pakaktų. Kitaip sakant, geranoriško supratimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš anksto užsirašę paklausti paklausė, tačiau mes dar turime laiko, todėl kitas klausėjas yra Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo ataskaitoje minėjote, kad klostosi nelabai geri santykiai tarp komisijos ir Kultūros vertybių apsaugos departamento. Ataskaitoje taip pat minite, kad turite didelių pretenzijų departamentui dėl kultūros vertybių tvarkymo darbų programos sudarymo trūkumų. Kaip jūs manote, kokia yra tokių santykių ir visų trūkumų priežastis? Ar tai yra KVAD vadovaujančių darbuotojų neatsakingumas, nesugebėjimas eiti savo pareigas, ir kaip manote įveikti tas problemas?

P.JAKUČIONIS. Na, aš manau, kad čia yra ir viena, ir kita. Turint geros valios visada visais klausimais galima susitarti ir rasti vienaprasmius sprendimus. Bet aš manau, kad visos organizacijos nemėgsta kontrolierių. O komisija tam tikra prasme yra kontrolierius. Nuo jos lyg ir reikia ir slėptis, ir prieštarauti, tiesiog tai yra kažkokia inercija, kurios neturėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, susipažinus su jūsų ataskaitoje pateikta informacija apie bendradarbiavimą su miestų ir rajonų savivaldybėmis bei apskričių administracijomis matyti, kad svarbiausia veikla vyko tik Vilniaus ir Kauno apskrityse. Norėčiau paklausti, kuo galite paaiškinti, kad bendradarbiavimas su kitomis apskritimis yra nežymus, ir ką darote tais atvejais, kai komisijos požiūris nesutampa su apskrities ar miestų vadovų nuomone? Ačiū.

P.JAKUČIONIS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimo forma su savivaldybėmis ir apskritimis yra išvažiuojamieji posėdžiai. Mes tuos išvažiuojamuosius posėdžius pradėjome rengti reguliariai praeitais metais ir šįmet rengiame. Praeitais metais mes aplankėme keturias apskritis, šiemet taip pat esame numatę aplankyti keturias apskritis. Na, galime manyti, kad nuo šių metų visos apskritys bus tam tikra prasme aplankytos, susipažinta su problemomis vietoje, su objektų būkle. Aš negalėčiau pasakyti, kad mes su kuria nors apskritimi ar savivaldybe iš esmės nesutariame. Galbūt su Šiaulių apskritimi truputį turėjome konfliktų dėl Sukilėlių kalnelio, kurį ten norima tiesiog užstatyti naujais pastatais. Bet aš manau, kad mums pavyks tuos klausimus išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas apie komisijos darbo efektyvumą. Ataskaitoje parašyta, kad 1999 metų liepos 16 d. įvyko komisijos išvažiuojamasis posėdis Biržuose. Komisija konstatavo, kad siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys-Biržai yra apleistas, juo nesirūpinama. Lygiai tas pat buvo konstatuota ir 1996 metais. Ar šį kartą komisijos vizitas ir išvada ką nors pajudino? Ar įmanoma kada nors pakeisti siaurojo geležinkelio savininką? Juk siaurukas Susisiekimo ministerijai – tik balastas, o Kultūros ministerijai – neįkainojama vertybė.

P.JAKUČIONIS. Na, iš tikro siauruko problema yra labai sunki, sakyčiau, finansiniu atžvilgiu. Ir čia aš iš tikro neįžvelgiu kokių nors blogų tikslų ar geležinkelių (kaip čia dabar pavadinti), ar koncerno arba apskrities, arba savivaldybių, kurių teritorijomis eina tas geležinkelis. Mums teko susitikti su atsakingais savivaldybių ir apskrities darbuotojais. Visi, atrodo, nori padaryti, kad tas siaurukas kaip paveldo objektas išliktų. Tai iš tikro Europoje yra unikalus dalykas. Tačiau dėl didelės jo išsaugojimo kainos ir yra problema. Gaila, kad komisija negali daryti įtakos nei Vyriausybei, nei, sakykim taip, Seimui, kad būtų tam skiriama pakankamai lėšų. Čia turbūt ir yra komisijos siūlymų, rekomendacijų neefektyvumo priežastis. Jeigu būtume truputį turtingesni, tai tikrai tą objektą vertėtų rekonstruoti ir atnaujinti, neleisti jam toliau nykti. Dabar iš tikro ir geležinkelių, ir apskrities, ir savivaldybių garbės reikalas neleisti jo ten ištąsyti, kaip sako, po bėgį, ar išardyti tų geležinkelių stočių pastatus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš turėjau šiek tiek išbėgti. Galbūt jūs kalbėjote apie savo darbus ir paminėjote. Aš norėčiau paklausti, kokį iš savo naujos komisijos darbų jūs vertinate geriausiai, ką jūs padarėte per tuos metus? Labai ačiū.

P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad mes iš esmės pradėjome keisti savo darbo stilių arba politiką ir daugiau dėmesio skirti ne smulkmeniškai kontrolei, o daugiau daryti išvadas, formuoti politiką ir strategiją. Savo sprendimus mes priimame orientuodamiesi į ateitį, apžiūrėję ar patikrinę daug objektų, susitikę su daugeliu žmonių, dirbančių paveldosaugos srityje, ir priimame sprendimus, rekomendacijas, kaip toje srityje ateityje reikėtų elgtis. Bent mano, kaip komisijos pirmininko, pagrindinė nuostata yra daugiau dėmesio skirti būtent prevencijai, ateities veiksmams, politikai ir strategijai formuoti.

PIRMININKAS. Pabaigoje labai trumpas gerbiamojo K.Kuzminsko klausimas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš labai trumpai norėčiau paklausti. Čia jūsų ataskaitoje parašyta: “siūlyti Kauno miesto savivaldybei avarinės būklės Panemunės kareivinių pastatus, esančius Kareivinių gatvėje”. Kiek žinau, Kaune daugybė dar caro laikais statytų kareivinių, o jūs reiškiate priekaištus Turto fondui, kad nepavyksta privatizuoti šių kareivinių. Tačiau man Turto fonde sakė, kad jūs neleidžiate privatizuoti, t.y. neleidžiate pakeisti tų kareivinių fasado ir reikalaujate, kad jos išliktų tokios, kokios buvo caro laikais. Kur yra tiesa? Ačiū.

P.JAKUČIONIS. Tiesa ir ten, ir ten. Negalima keisti kultūros paveldo, šiuo atžvilgiu architektūros, išvaizdos, nes tai yra kaip tik ir saugomas to pastato dalykas. Pats pastatas, jeigu keisime vidaus planavimą ir fasadą, jau bus ne toks, koks buvo. Tai koks jis tada paveldo objektas? Iš viso dėl Turto fondo veiklos šituose paveldo objektuose mes ir šįmet priėmėme atskirą sprendimą ir kreipėmės į Vyriausybę prašydami įpareigoti Turto fondą, kad jis taip pat rūpintųsi paveldo objektais. Jis turi objektus savo rankose, metus, kitus neparduoda, ir per tą laiką pastatas sugriūva, galima taip sakyti. Šitaip negalima daryti. Kada nyksta paveldas? Kai jis neturi šeimininkų. Jei tuo tarpu šeimininkas yra Turto fondas, tai jis turi ir rūpintis tuo objektu, kad ir stogas būtų sutaisytas, ir langai, durys būtų ir nebūtų ten plėšiama viduje, kaip buvo padaryta Klaipėdos gubernatūros pastate. Juk pastatas buvo išplėštas.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2457. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2458 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, mes grįžtame prie… Ne, Seimo narių pareiškimai po 8 minučių bus. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį S.Petrikį. Pradėsim atsakinėti į klausimus. Klausimams yra užsirašę 12 Seimo narių. Jūsų nori paklausti gerbiamoji J.D.Sadeikienė. Tuoj įjungsiu. Buvęs sąrašas galioja. Ruošiasi K.Glaveckas. Prašom, gerbiamoji Sadeikiene.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš norėjau kalbėti dėl viso įstatymo, ne klausti.

PIRMININKAS. Kalbėti dėl motyvų, taip?

J.D.SADEIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, pateikdamas įstatymą, pagrindinius leitmotyvus dėstėte remdamasis Europos Sąjungos kraštų patyrimu. Aš jums turiu tokį klausimą. Sakykit, rūmai ir tikėjimas iš principo Europos Sąjungos šalių (…) turi pasirinkimo laisvę. Ar tu musulmonas, ar katalikas – tas neturi reikšmės, ar tu esi Europos Sąjungoje, ar ne. Todėl, aš manau, lygiai tas pats principas turėtų būti taikomas dalyvaujant rūmuose. Ar Lietuvoje bus privalomas, ar savanoriškas dalyvavimas rūmuose, lygiai kaip tikėjimas yra priimtinas visais atžvilgiais Europos Sąjungos narystei. Nėra reikalavimo, kad iš tikro Lietuvoje būtų privalomas dalyvavimas rūmuose. Tai vienas klausimas.

Kodėl jūs, šio įstatymo autorius, neinicijuojate, pavyzdžiui, valstybės atskirų funkcijų inventorizavimo, tų, kurios yra Ūkio ministerijoje ir kitur, kurias jūs norėtumėte perimti? Tokių lydinčiųjų įstatymų kaip tokių nėra. Ir akivaizdu, kad paskui funkcijas turėtų eiti pinigai ir skaičiavimai. Tai šitų dalykų iš tikro pasigendama. Dėl to jūsų pasakyti motyvai labiau primena asmeninės iniciatyvos laisvę ir interesų laisvę, o ne motyvaciją, kuri turėtų būti skirta šiam įstatymui.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų Europos Sąjungoje vienose valstybėse narystė yra savanoriška, kitose yra visuotinė narystė. Ir jeigu pažiūrėtume pagal valstybių skaičių, vis dėlto vyrauja visuotinė narystė. Na, ką ji duoda? Aš minėjau, ji leidžia geriau atstovauti verslo interesams. Nes šiandien Lietuvoje daugėja smulkių organizacijų ir joms yra sunku. Ypač mums bus sunku atstovauti verslo interesams, aš nekalbu tik apie rūmus, tačiau bet kurie iš mūsų … Konfederacija šiandien paprasčiausiai nepajėgi turėti savo atstovą Briuselyje, o tas iš tikrųjų bus reikalinga.

O dabar dėl jūsų antrojo klausimo. Iš tikrųjų tai yra logiškas kelias. Vyriausybė, plėtodama verslo savivaldą, dalį savo funkcijų deleguoja rūmams. Būtent pagrindai yra deleguojami rūmams. Šiuo metu vykstant Vyriausybės programai, Saulėlydžio, Saulėtekio programai, yra kalbama, kad dalis funkcijų bus deleguojama rūmams. Aišku, tada rūmai plėtotųsi, sakyčiau, natūraliu, aiškiu keliu. Šitas jūsų pasiūlytas kelias, aišku, yra labai protingas. Bet, deja, pas mus visi įvykiai plėtojasi kur kas greičiau. Ir aš manau, kad verslo visuomenė, kuri yra organizuota, gerokai greičiau gali pasiekti rezultatų. Aš jums galiu pateikti dar vieną pavyzdį iš Vokietijos, taip pat apie Austrijos plėtrą. Vokietijoje po karo buvo savanoriška narystė, bet, deja, ji nepasiteisino, ir jie 1948 metais padarė visuotinę narystę. Tas pat buvo Austrijoje. Jie 1948 metais taip pat įvedė visuotinę narystę. Na, toks yra valstybių patyrimas.

K.GLAVECKAS. Bet Naujojoje Gvinėjoje tokio dalyko nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi J.Listavičius.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau dėl rūmų funkcijų paklausti. 5 straipsnio 21 punkte nurodoma, kaip suprantu, – kartu su kitos valstybės rūmais steigia bendrus rūmus. Noriu paklausti, kaip suprantate tarpvalstybinių bendrų rūmų steigimą? Ar neatsidarys landa aplenkiant valstybines institucijas atstovauti šaliai? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Iš tikrųjų šis klausimas buvo labai aktualus, nes šiandien Lietuvoje yra įsteigti mišrūs rūmai, kurie neturi aiškaus statuso. Ir, sakysim, konkrečiai tai yra Lietuvos ir Lenkijos rūmai. Ši įstatymo pataisa leistų steigti bendrus rūmus, nes Lietuvoje yra regioninių rūmų principas, tai turėtų būti, sakysim, Kauno ir Gdansko rūmai. Tai, ką anksčiau siūlė įvairios organizacijos, mes įstatyme norim normaliai įteisinti. Būtų bendri regioniniai rūmai. Sakysim, ne Vokietijos ir Lietuvos, o Ofenbacho miesto ir Kauno rūmai. Tas būtų įteisinta.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia J.Listavičius. Iki Seimo narių pareiškimų laiko.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 4 straipsnio. Ar nereikėtų generalinės asamblėjos formavimą ir darbo organizavimą perkelti į įstatus, o ne dėstyti įstatyme? Juk čia tokie dalykai, kurie tikrai įstatymo nepuošia. Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes, rengdami tą įstatymą, diskutavom. Aš visiškai su jumis sutinku. Galbūt tai būtų labiau įstatų klausimas. Bet kadangi tas atstovavimas yra gana naujai pateiktas, mes įrašėm į įstatymą. Aišku, jie gali būti įstatuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, deja, mes šio klausimo svarstymą vis turime pertraukti. Tai gal labai nepatogu pranešėjams. Mes dar turime pagal mūsų numatytą darbotvarkę penkias minutes klausimams. Pratęsime klausimus pagal numatytą eilę po Seimo narių pareiškimų. Klaus J.Olekas.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. Kviečiame perskaityti pareiškimą J.Oleką. Daugiau užsirašiusių nėra. Po to pratęsime klausimus gerbiamajam S.Petrikiui. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę perskaityti pareiškimą. Atkreipdamas dėmesį į visų Seimo narių įtemptą darbą, noriu trumpai perskaityti Lietuvos profesinių sąjungų centro pareiškimą “Dėl Telšių rajono mokytojų teisėtų reikalavimų.

Du mėnesius negaudami uždirbtų atlyginimų šių metų balandžio 4 d. Telšių rajono mokytojai, švietimo darbuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Pedagogai reikalauja, kad laiku ir reguliariai būtų mokami atlyginimai. Reikalavimai buvo įteikti savivaldybės merui, Valstybinei darbo inspekcijai, mokyklų direktoriams. Analogiški reikalavimai išsiųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai.

Premjero A.Kubiliaus pavedimu balandžio 7 d. Telšiuose lankėsi Finansų, Švietimo ir mokslo bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų atstovai. Deja, jie nepasiūlė jokių konkrečių problemos sprendimo būdų, nors per televiziją premjeras patikino, kad streikuojančių mokytojų reikalavimai teisėti ir Vyriausybė turės rasti pinigų Telšių pedagogams.

Lietuvos profesinių sąjungų centras remia Telšių rajono mokytojų ir švietimo darbuotojų teisėtus reikalavimus ir reikalauja kuo skubiau išmokėti pedagogams atlyginimus. Taip pat būtina išsiaiškinti, kuri iš valstybinių institucijų kalčiausia, kad pedagogai, praradę pasitikėjimą valdžia, priversti streikuoti. Pagarbiai – Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas J.Olekas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau niekas nieko nenori pareikšti. Tęsiame diskusijas anksčiau numatytu klausimu. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš suprantu, jog darbotvarkė yra šventas dalykas. 16.40 val. – Seimo narių pareiškimai. Bet vien dėl to, kad kolega J.Olekas perskaitytų savo pareiškimą, antrą kartą paprašyti apleisti tribūną S.R.Petrikį buvo nevisiškai korektiška. Čia Tėvynės Sąjungos frakcijos nuomonė.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2457. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2458 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, bus proga jums tai priminti. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Petrikį trečią kartą. Tikiuosi, jau paskutinį. Prašom. Pagal numatytą darbotvarkę ir laiką, kurį skyrėm diskusijai, penkios minutės klausimams. Klausia J.Olekas. Prašom klausti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Man atrodo, kad pakeitimai, kuriuos jūs siūlote padaryti, paskatintų mūsų verslo struktūrų socialumą. Jūsų pateiktoje informacinėje medžiagoje atkreiptas dėmesys, jog Pramonės ir prekybos rūmai turėtų perimti daugiau valstybės funkcijų iš Ūkio ministerijos. Deja, projekte ir prezidento rinkimams, ir kitiems dalykams valstybės institucijos nedaro tokios įtakos kaip buvo jūsų teikiamuose projektuose, kai skirdavo Lietuvos Respublikos Prezidentas prieškario metais. Ką galėtumėte pasakyti apie tų funkcijų, kurios iš tikrųjų galėtų priklausyti Pramonės ir prekybos rūmams, išplėtimą?

S.R.PETRIKIS. Rūmų esmė – verslo savivaldos plėtra dalį Vyriausybės funkcijų perduodant rūmams. Tačiau rūmams kai kurias funkcijas galima perduoti tada, jeigu jie yra gana stipri organizacija. Jeigu būtų visuotinė narystė, mes galėtume ta prasme sustiprinti. Iš tikrųjų šiuo metu vyksta derybos su Ūkio ministerija, kokias funkcijas perduoti rūmams. Pavyzdžiui, gal bendrų įmonių registraciją ir pan. Šitas dalykas yra rengiamas, bet tam reikia tam tikros bazės. Prieš 10 metų daugelio funkcijų negalėjom perimti, nes ta institucija nebuvo įkurta ir sustiprėjusi. Šiuo metu sustiprėjusi ir vyksta derybos, kokias funkcijas galima perimti, kad verslas turėtų kur kas platesnį atstovavimą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius. Ruošiasi A.Sysas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, neabejodamas kai kurių įstatymo pataisų reikalingumu ir būsima nauda, vis dėlto noriu paklausti panašų klausimą kaip klausė K.Glaveckas. Kodėl ir kokiu pagrindu siūloma savanorišką narystę rūmuose pakeisti privalomąja? Ar tokiam sprendimui yra pasirengta, t.y. ar mes turime juridinę bazę, ar toks sprendimas neprieštaraus Konstitucijos 46 straipsniui, kuriame teigiama, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Šitas klausimas yra nenaujas. Šiuo klausimu dažnai diskutuojama ne tik pas mus, bet diskutuojama ir Vakarų Europos šalyse. Aš nepateikiau, bet yra duotas Ispanijos išaiškinimas, Italijos konstitucinių teismų išaiškinimas, kad tokia narystė pagal jų teisę neprieštarauja, visuotinė narystė neprieštarauja Konstitucijai. Manau, kad ir mūsų atveju šitas dalykas taip pat neprieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes klausiame pagal sąrašą, kuris buvo sudarytas, kai buvo pateikimas. Klausia A.Sysas. Ruošiasi V.Bogušis.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo kalboje paminėjote apie veikiančias Saulėlydžio, Saulėtekio komisijas ir apie jų darbą, skirtą visa ko liberalizavimui. Kaip jūsų siūlymas dera su visuotinio liberalizavimo procesu? Būtent šis įstatymas dėl visuotinės narystės ir visuotinės prievolės mokėti mokestį.

Antras klausimas. Kaip bus panaudojamas nario mokestis – ar tik savo atstovo išlaikymui Briuselyje, ar dar kam nors? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Iš tikrųjų dideles diskusijas sukėlė visuotinė narystė ir mokesčiai. Kokie turi būti mokesčiai, nustato rūmų asamblėja. Aš atstovauju asociacijai. Yra penki regioniniai rūmai, ten susirenka verslininkai išsirenka asamblėją, o ji nustato mokestį pagal tai, kokius jie nori padaryti darbus. Jeigu jie nori turėti atstovą ir verslininkai išgali mokėti mokesčius, tai jie tokį mokestį gali nustatyti. Dalis verslininkų, kurie pradeda verslą arba verslas prastai sekasi, apskritai nemoka jokių mokesčių, bet nuo to atleidžia asamblėja. Pavyzdžiui, Vakarų valstybėse, Vokietijoje, 30% verslininkų nemoka mokesčių ir naudojasi visomis paslaugomis, kurias teikia rūmai. Jie iš tikrųjų gauna tam tikrą solidarumo mokestį paremti silpnesnius. Kita vertus, tai yra labai svarbu rūmams, kad kiekvienas verslininkas turi vieną balsą, nesvarbu, kokio dydžio jo verslas. Būtent čia jie turi susitarti ir priimti bendrus sprendimus, kad nereikėtų mitinguoti, statyti barikadų ir visa kita. Verslininkai rūmuose turi susitarti, ir ši praktika Vakaruose pasiteisino.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia V.Bogušis.

S.R.PETRIKIS. Jo nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. V.Bogušio nėra. Tada paskutinysis klausia A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, man teko lankytis Lietuvos ambasadoje Danijoje, kur iš tikrųjų teko pajusti problemą, kad Lietuvos verslo pasaulis neorganizuotas. Sakysim, buvo pasiūlymų iš Danijos pusės, bet mūsų verslo pasauliui ten labai padrikai atstovaujama. Tai buvo susiję su medienos pramone. Mūsų verslininkai neturi patyrimo ir nėra pakankamai drąsūs imtis prekybos su užsieniu bei vykdyti bendrus su užsieniu projektus. Jūsų rūmų idėja, jeigu būtų visuotinė narystė, jeigu jūs galėtumėte organizuoti ir padėti jiems prekiauti bei rengti bendrus projektus su užsienio firmomis, būtų rimta pagalba.

Aš norėčiau paklausti dėl kito dalyko. Dėl 5 straipsnio šeštosios dalies. Šiame projekte parašyta, kad rūmai atlieka ekonominę veiklą reglamentuojančių dokumentų ekspertizę, derina ekonominių aktų projektus ir teikia išvadas bei pasiūlymus savivaldos bei valstybės institucijoms. Man visiškai neaišku, ką reiškia ekonominių aktų projektai ir ar tai yra privaloma, ar jie savo iniciatyva, kokiu būdu ir ar tai bus mokama paslauga? Prašome tai pakomentuoti.

S.R.PETRIKIS. Šitas pasiūlymas reiškia, kad leidžiami įstatymai, kurie reglamentuoja ūkinių subjektų ūkinę veiklą. Tie įstatymai būtų peržiūrėti rūmuose ir šie teiktų savo pasiūlymus. Taip yra ir šiandieną. Pramonininkų konfederacija turi savo atstovą Vyriausybėje, jie dalyvauja šiame procese. Vadinasi, mes aktyviau dalyvautume priimant įvairius įstatymus visuose teisiniuose procesuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau išnaudojome penkias minutes laiko daugiau, nei buvo skirta šiam klausimui. Tvarka buvo ta, kuri buvo pateikimo metu, o ne ta, kuri dabar ekrane, perspėju dar kartą. Jeigu būtų klausiama, tai klaustų R.Kupčinskas, bet laikas baigėsi. Nebent Seimo narių dauguma norėtų pratęsti klausimų laiką.

Nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo – pritarti projektui ar nepritarti? Iš anksto prašė žodžio gerbiamoji J.Sadeikienė. Prašom.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad mano pavardė turėtų būtų parašyta tarp žalios ir raudonos spalvos – su tam tikru atspalviu.

PIRMININKAS. Jūs kalbėsite už ar prieš?

J.D.SADEIKIENĖ. Aišku, kalbėsiu už pateikimą, bet nuomonė būtų tokia. Vis dėlto dėl šio projekto yra labai daug abejonių, abejonės kyla dėl pačios idėjos. Pokalbiuose su verslo, kai kurių pramonės šakų atstovais išreiškiama gana negatyvi nuomonė, nes šis sektorius kol kas nėra pajutęs jokios rūmų pagalbos, o asociacijos dirba gana efektyviai. Kita vertus, prievartinį narystės fiksavimą įstatymu, esant pasipriešinimui, vertinu tikrai gana skeptiškai. Manyčiau, kad rūmai savo veikla turėtų tapti patrauklūs potencialiems nariams, kad jie patys siektų šios narystės. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, bet iki svarstymo sužinoti Vyriausybės nuomonę ir ją gauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Valatka kalbės prieš.

J.VALATKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu prieš ir pasakysiu kodėl. Vis dėlto toks prievartinis suvarymas visų į vieną rūmų sistemą, man atrodo, bent šiuo metu tikrai negalimas. Galiu pasakyti, kad Vengrijoje, kur buvo sukurta ši sistema, dabar prievartinio dalyvavimo rūmų veikloje atsisakyta. Todėl aš nemanau, kad šiuo metu būtų galima tai daryti, ypač kad pakankamai sėkmingai veikia visos mūsų darbdavių ir ne darbdavių organizacijos. Aš prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas už, vienas prieš pateikimo metu. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Registracija. Prašom Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kiti kitaip.

Už – 33, prieš – 12, susilaikė 7. Projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų prieštaraujančių? Prašau. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponas S.Petrikis yra komiteto pirmininko pavaduotojas, ir pats komitetas jį svarstys. Manau, kad būtų tikslinga paskirti Biudžeto ir finansų komitetą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes tą interesų konfliktą galėtume išspręsti. Tai nėra tiesiogiai susiję su komiteto paskirtimi, jeigu tik ta motyvacija. Buvo pasiūlytas pagrindinis kitas komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. Ar prašote dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Prašo balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome kalbėti. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Kurie paspaus mygtuką “prieš”, bus už Biudžeto ir finansų komitetą. Seimo narė J.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Pramonės ir prekybos rūmų veiklos aspektu žiūrint, iš tikrųjų priklausytų svarstyti Ekonomikos komitetui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nematau nieko, kas kalbėtų prieš. (Triukšmas salėje) Kas nori kalbėti prieš? Seimo narys K.Glaveckas kalbės prieš.

K.GLAVECKAS. Aš vis dėlto palaikau tą savo siūlymą, kad reikia perkelti klausimo svarstymą į Biudžeto ir finansų komitetą, nes svarbiausias klausimas šiame įstatyme yra susijęs su mokesčių rinkimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Daugiau diskusijose nedalyvaus. Balsavimas. Balsuojantys už balsuoja už Ekonomikos komitetą, balsuojantys prieš – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Prašom balsuoti. Atsiprašau, prieš – už Biudžeto ir finansų komitetą.

Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas pasirinktas Ekonomikos komitetas. Papildomo komiteto Seniūnų sueiga nesiūlo. Ar būtų kokių siūlymų? (Balsai salėje) Papildomas komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų galima bendruoju sutarimu sutarti, kad papildomas… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš galiu ilgiau pratęsti posėdį, jeigu jūs labai norite. Ar būtų kitokių siūlymų, be Biudžeto ir finansų komiteto kaip papildomo? Nėra. (Balsas iš salės: “Žmogaus teisių komitetas.”)

Pone Raškini, prašom pateikti savo siūlymą per šoninį mikrofoną.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, kadangi kalbama apie prievartinį ar savanorišką įstojimą, tai yra susiję su žmogaus teisėmis, todėl siūlau Žmogaus teisių komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsim balsuodami. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, spaudžia mygtuką “už”, kas už Žmogaus teisių komitetą, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom užsiregistruoti norinčius kalbėti. Nematau nieko. Seimo narė J.Sadeikienė. Prašom.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš jau pasakiau savo nuomonę, kad svarstytų Ekonomikos komitetas. Kitos nuomonės neturiu.

PIRMININKAS. Mes kalbame apie papildomą komitetą.

J.D.SADEIKIENĖ. Šiuo atveju gal galime apseiti ir be papildomo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs suklaidinote mane. Už Biudžeto ir finansų komitetą kalbės P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Atsiprašau, aš čia tik registravausi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau drausmės. Humoras yra geras dalykas, bet tai kainuoja laiko.

Už Žmogaus teisių komitetą kalbės J.Razma.

J.RAZMA. Pasinaudodamas proga siūlyčiau posėdžio pirmininkui rimčiau pirmininkauti. Paprastai dėl tokių procedūrinių klausimų Seimo nariai nekalba, mes tai sprendžiame iškart balsuodami, nes tai nėra tiek reikšmingi dalykai, kad mes gaištume laiką dar ir labai argumentuodami.

PIRMININKAS. Paprastai Seimo salėje reikia laikytis Statuto. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuojant apsispręsti, koks komitetas bus papildomas komitetas. Balsuojantys už balsuoja už Biudžeto komitetą, balsuojantys prieš balsuoja už Žmogaus teisių komitetą.

Pasirinktas Biudžeto ir finansų komitetas. Susilaikiusių šiuo atveju neskaičiuojame. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma svarstymo data – gegužės 25 d. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Pritarta. Lydintysis dokumentas Nr.P-2458. Ar galima būtų bendru sutarimu pritarti šiam dokumentui? Galima. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Tinka. Papildomo komiteto Seimo seniūnų sueiga nesiūlo. Papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 25 d. Ačiū. Pritarta šiam dokumentui.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999 03 10 – 1999 12 31 veiklos ataskaitos" projektas Nr.P-2439 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pereinam prie projekto Nr.P-2439. Tai mūsų diskusijos apie Valstybės paminklosaugos komisijos pirmininko pranešimą tąsa. Gerbiamasis Ž.Jackūnas pateiks Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999 m. kovo 10 d. – gruodžio 31 d. veiklos ataskaitos” projektą. Prašom į tribūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kovo 29 d. išklausė Seimui atskaitingos institucijos – Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999 metų kovo-gruodžio mėnesių veiklos ataskaitą. Komitetas nusprendė pritarti komisijos veiklos ataskaitai ir teikti ją Seimui. Be to, buvo parengtas ir įregistruotas Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999 metų veiklos ataskaitos” projektas. Nutarimo projekte siūloma Seimui pritarti Valstybinės paminklosaugos komisijos veiklos ataskaitai ir siūlyti Kultūros ministerijai atlikti kultūros paveldo sistemos auditą bei pasiūlyti darbo grupei, kuriai vadovauja mūsų kolega A.Raškinis, paspartinti kultūros paveldą reglamentuojančių įstatymų projektų ir galiojančių įstatymų pataisų rengimą.

Nutarimo projekte teikiamas siūlymas atlikti kultūros paveldo sistemos auditą yra susijęs daugiausia su dabar bemaž savieigai palikta menkai reglamentuojama kultūros paveldo apsaugos sistemos veikla. Esant tokioms aplinkybėms neišvengiamai susiklosto daug negerų dalykų, neracionalių tendencijų, kurios iš esmės pakerta kultūros paveldo apsaugos sistemos efektyvumą. Todėl ir siūloma atlikti minėtą šios sistemos auditą bei paspartinti teisės aktų, kurie reikalingi, kad ši sistema būtų efektyviai administruojama, rengimą. Siūlau pritarti teikiamam Seimo nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Atsirado. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pirmininke, gal galėtumėte dar pakomentuoti Seimui tą pastraipėlę, siūlymą, kurį mes buvom komitete apsvarstę, dėl papildomo punkto įtraukimo į tą mūsų siūlomą nutarimą, kurį mes svarstysim komitete. Man regis, kad būtų protinga Seimui tą dalyką priminti. Aš, jeigu galima, kolegos, priminsiu, kad po to, kai nutarimo projektas buvo parengtas, mes pasitarę pamatėme, jog iš tikrųjų reikėtų į nutarimo projektą įtraukti ir straipsnį, susijusį su finansavimu. Jis skambėtų taip: “Siūlyti Vyriausybei ieškoti būdų, kad kreditorinis įsiskolinimas už kultūros vertybių tvarkymo darbus pagal 1999 metų Kultūros vertybių apsaugos departamento vykdytas programas būtų padengtas ne iš 2000 metų kultūros vertybių apsaugos programoms skirtų biudžetinių asignavimų, ir rekomenduoti Vyriausybei per artimiausius 2-3 metus padidinti Kultūros vertybių apsaugos departamento vykdomą kultūros paveldo apsaugos programinį finansavimą iki 50 mln. litų per metus”. Tokius papildomus pasiūlymus mes dar buvome aptarę. Galėjo pirmininkas, bet aš pats informuoju, kad mes bandysim įtraukti, svarstydami komitete. Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Atsakydamas į jūsų siūlymą, kolega, noriu pasakyti, kad pritariu pačiai siūlymo dvasiai, tačiau, nors negalima taip sakyti, jo konkreti formuluotė ir realumas, aš manau, dar galėtų būti svarstomas ir tikslinamas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, komisijos pirmininkas kalbėdamas sakė, kad jam trūksta lėšų, ir prašė nutarime spręsti šį klausimą. Prašom pasakyti, ar komitetas svarstė papildomo finansavimo ir, sakysim, praeitų metų skolų klausimą. Ir dėl 3 straipsnio. Čia nėra jokios datos tai darbo grupei. Ką reiškia paspartinti, jeigu nėra jokios datos? Kadencija baigiasi, o darbo grupė, vadovaujama Seimo nario A.Raškinio, taip ir nepateiks mums nieko. Ar galima konkrečiau šį 3 straipsnį suformuluoti?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad iš tiesų data galėtų būti nurodoma. Taip būtų sukonkretinta ši nuostata. Bet, man regis, komisija ir taip turi nustatytus terminus. Ją sudarant, formuojant tie terminai buvo nurodomi. Aš dabar negalėčiau tiksliai… pats kolega A.Raškinis galėtų šiuo atveju tiksliau atsakyti, bet kiekvienu atveju, manau, toks datos patikslinimas tikrai praverstų. Dėl to, ar buvo svarstomi finansavimo dalykai, skolų padengimo klausimai, – jie iš tiesų buvo svarstomi. Pagaliau ir tas svarstymas kartais darosi gana nykus, juolab kad mes galėtume prisiminti, jog mes, praeitų metų gegužės 4 d. priėmę analogišką Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, iš esmės nieko nepadarėme, kad valstybės paminklosaugos sistemai būtų skirta daug daugiau lėšų, nors 3 straipsnis kaip tik atkreipė Vyriausybės dėmesį į tokią negeistiną tendenciją, atsiradusią pastaraisiais metais, tolydžio mažinti kultūros paveldo apsaugai skiriamų lėšų sumą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjot apie auditą, kurį numatoma daryti. Ar tai visos paminklosaugos sistemos auditas, ar jūs ketinate siūlyti atlikti tiktai tos sistemos administravimo auditą? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad auditas galėtų būti tikslinamas suformuluojant tam tikrus pagrindinius uždavinius, bet labai svarbu gauti aiškų atsakymą, kokios yra pagrindinės silpnosios dabartinės paveldo apsaugos sistemos vietos. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, mano galva, į daug trūkumų turinčią ir racionalumo stokojančią Kultūros vertybių apsaugos departamento veiklą. Šis departamentas yra apaugęs įvairiausių viešųjų institucijų sistema ir nežinia, kiek ji yra racionali.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norintys paklausti paklausė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Nors darbotvarkėje buvo numatytas ir svarstymas, ir priėmimas. Ar mes galime šiandien tai daryti, ar reikia komitete patikslinti formuluotes? Gerbiamasis A.Raškini, minutę. Prašom. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Jeigu galima, posėdžio pirmininke, tiesiog grąžinti komitetui, daryti pertrauką ar kaip. Mes norime papildyti, atsižvelgti į Paminklosaugos komisijos reikalavimus ir patikslinti datas dėl mūsų darbo grupės, jeigu reikia. Tas laikas nieko nesprendžia, kitą savaitę priimsim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma perduoti svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ar būtų prieštaraujančių, kad tai būtų pagrindinis komitetas? Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kada galėtume svarstyti šį dokumentą? Kitą ketvirtadienį tinka? Kitą ketvirtadienį mes svarstome šį dokumentą. Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Taigi projektui pritarta po svarstymo. Svarstysim kitą ketvirtadienį.

Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, mes pereiname prie rezervinių klausimų. Rezervinis 2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2438. Pranešėjas – P.Gražulis. Prašom į tribūną.

P.GRAŽULIS. Valstybinė medicininio audito inspekcija šiuo metu yra vienintelė valstybės kontrolės įstaiga, Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliota vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugos, kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo kontrolę bei ekspertizę. Valstybės valdžios padalijimo principai reikalauja atskirti reikalavimus rengiančias valstybines institucijas, juos vykdančias bei kontroliuojančias įstaigas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme išskiriami sveikatinimo veiklos valdymo, koordinavimo ir kontrolės subjektai. Sveikatos apsaugos ministerija – valdymo subjektas, o Valstybinė medicininio audito inspekcija – kontrolės įstaiga. Audito inspekcijai pavestos kontrolės funkcijos nevykdomos visapusiškai dėl priklausomumo nuo rengėjo reikalavimų. Valstybinė medicininio audito inspekcija šiuo metu yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai kaip steigėjui.

Daugelyje Europos valstybių medicininis valstybės auditas yra vadinamas įvairiais pavadinimais, yra pavaldus daugiausia vyriausybėms ar parlamentams. Valstybinės medicininio audito inspekcijos vykdomą sveikatos paslaugų kokybės kontrolės funkciją įvairiose Europos šalyse atlieka savarankiškos institucijos. Skandinavijos šalyse – nacionalinė sveikatos taryba, Lenkijoje – speciali kokybės priežiūros inspekcija prie Vyriausybės, Prancūzijoje – nacionalinė agentūra, Nyderlanduose – sveikatos priežiūros inspekcija, Belgijoje – nepriklausoma organizacija prie Vyriausybės, Danijoje – ligonių vertinimo centras prie parlamento, Jungtinėje karalystėje – prie Vyriausybės ir taip toliau. Prašau šiam įstatymo projektui pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pakeitę Valstybinės medicininio audito inspekcijos pavaldumą mes pažeistume tam tikrą vienodumo principą. Kaip tuomet būtų, sakykim, su Revizijų departamentu prie Finansų ministerijos, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija? Šiandien mes kalbėjome apie Bioetikos komitetą. Matyt, turėtų būti kažkokia sistema, kažkokia tvarka. Dabar jūs iš karto keliate į kitą lygį. Tada rytoj mes keliame kitos institucijos. Įdomu, ar nereikėtų sprendžiant šį klausimą tai kažkaip koordinuoti ir, matyt, spręsti Vyriausybei, o tada tiktai teikti. Šituo atveju gal tik žaidimu užsiimam. Ačiū.

P.GRAŽULIS. Nemanau, kad čia užsiimam žaidimu. Be abejo, bus paskirtas pagrindinis komitetas. Galės pateikti savo išvadas ir Vyriausybė. Kiek privačiai derinau su Vyriausybės patarėja šiais klausimais, kokių nors prieštaravimų nebuvo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, dabar galiojančiame įstatymo projekte sakoma, kad medicininis auditas atlieka asmens ir visuomenės sveikatos įstaigose teikiamų paslaugų medicininį auditą. O jūs įstatymo projektu siūlote, kad tas vadinamasis valstybinis medicininis auditas atliks tik medicininį asmens sveikatos priežiūros įstaigų auditą. O visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, kurios verčiasi asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veikla, auditą jau atliks Sveikatos ministerijos įgaliota institucija. Ar tai reiškia, kad jūs šalia to kursite dar vieną instituciją?

P.GRAŽULIS. Nemanau, kad reikėtų kurti dar vieną instituciją. Manau, kad šita pati institucija galėtų atlikti tas pačias funkcijas, apie kurias jūs kalbate. Aš manau, jeigu pateiktų pataisas Sveikatos reikalų komitetas, galima į tas jūsų pataisas atsižvelgti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu iš jūsų pateikto projekto, keičiamas Valstybinės medicininio audito inspekcijos pavaldumas. Noriu paklausti, kaip tokį pakeitimą vertino Saulėlydžio komisija? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Saulėlydžio komisijos nuomonės ir nuostatų nežinau, nederinau. Tačiau aiškinau, kad pateikiant ir užregistruojant šį projektą buvo kalbėta su Vyriausybės patarėja socialiniais ir sveikatos klausimais ir didelių prieštaravimų nebuvo. Taip pat, jums pristatydamas šį klausimą, aš pateikiau, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, valstybėse. Kad auditas yra daugiausia prie parlamentų arba prie vyriausybių. Niekur nėra prie Sveikatos ministerijos.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, kaip jums atrodo ta funkcija – ekonominio efektyvumo tikrinimas šiai inspekcijai. Ar nėra nebūdinga jai funkcija, ar nėra perteklinė?

P.GRAŽULIS. Tai yra ne tik ekonominiai dalykai, tačiau yra ir kokybiniai dalykai. Aš manau, kad kokybinius dalykus prižiūri ši įstaiga. Manau, kad tai nėra perteklinis dalykas. Manau, kad vis dėlto sveikatos priežiūra yra tokia sritis, kad pacientas negali nustatyti, ar kokybiškai buvo atlikta jam paslauga, ar nekokybiškai buvo atlikta paslauga. Šioje situacijoje tas funkcijas turėtų atlikti ši inspekcija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjau, visi norintys paklausti paklausė. Ar būtų galima pritarti bendruoju sutarimu projektui? Ne. Prašom pasisakyti už ir prieš. Už pasisakys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Krikščionių demokratų frakcijoje svarstytas šis klausimas ir mes susipažinome su dokumentacija, kuri buvo pateikta mūsų frakcijai. Nagrinėjom su įvairiomis institucijomis. Ši įstatymo pataisa buvo parengta ankstesnės ministerijos, tačiau taip ir užgeso. Manau, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai vyksta sveikatos sistemos reforma, galbūt būtų tikslinga, kad nebūtų tose pačiose rankose vykdomoji valdžia ir kontrolės valdžia. Galbūt auditas ir būtų reikalingas atskirai nuo ministerijos. Taip palengvintume ir ministerijos darbą, niekas nereikštų priekaištų, kad ministerija paskiria savo auditą ir tikrina, ir būna neobjektyvus auditas. Jeigu būtų prie Vyriausybės, manau, tikrai auditą visiškai objektyviai galėtų atlikti. Čia teisingai pasakė komiteto pirmininkas A.Matulas, kad visuomenės sveikatos priežiūrą atliks kokia nors kita institucija, įgaliota Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, kad tas pats auditas turėtų atlikti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos priežiūrą. Siūlau pritarti, o Sveikatos reikalų komitete diskutuosime dėl šio klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kalbės A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, priėmus šią pataisą atsirastų dar viena institucija. Be to, kaip teigiama aiškinamajame rašte, vis dėlto medicinos auditas nepriklauso Produktų saugos įstatymo reguliavimo sričiai, o jeigu ir priklauso, kaip kai kas mano, tai tada kam priimti šią pataisą, jeigu Vyriausybė svarsto ir greitai atliks rinkos priežiūros institucijų reorganizavimą? Kam dviem mėnesiams keisti steigėją? Aš siūlau nepritarti po pateikimo, o jeigu bus pritarta, tai būtinai reikia paprašyti Vyriausybės nuomonės, nes Vyriausybės patarėja, kuri buvo atvykusi ir pas mus, yra patarėja socialiniais, o ne sveikatos klausimais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Registracija.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas prieš – prieš arba susilaiko.

Už – 27, prieš – 2, susilaikė 10. Taigi projektui po pateikimo pritarta.

Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar niekas neprieštarauja? Neprieštarauja. Taigi papildomas komitetas paskirtas. Siūloma svarstyti birželio 8 d. Tinka? Turbūt taip pat paprašysime ir Vyriausybės išvadų dėl šio projekto. Niekas neprieštarauja?

Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2460 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, šio klausimo svarstymą baigiame. Pereiname prie trečiojo rezervinio darbotvarkės klausimo Nr.P-2460 – Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėjas – J.Razma. Prašome į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, teikiamu projektu siūlau tikslinti Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnį, kuris apsprendžia, kaip operatyvinės veiklos subjektai kontroliuoja telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, kai to reikia esant tam tikrai situacijai.

Jeigu dabar pažiūrėtume paeiliui į keičiamas dalis, tai 27 straipsnio antrojoje dalyje buvo prievolė telekomunikacijų operatoriams teikti operatyvinės veiklos subjektams visą turimą informaciją apie abonentus. Gerai įsiklausykime: visą turimą informaciją apie abonentus. Tai iš tikrųjų skamba absurdiškai. Kam gi reikia tiems operatyvinės veiklos subjektams visos informacijos apie visus abonentus? Kita vertus, toje visoje turimoje informacijoje gali nebūti to, ko reikia tiriant nusikaltimus. Todėl aš ir siūlau vietoj žodžių “visą turimą” įrašyti “būtiną informaciją”, ir ne apie abonentus, o apie operatyvinės veiklos objektus. Kitaip sakant, nusikaltimą padariusius asmenis ir pan. Tiek dėl antrosios dalies.

Trečiojoje dalyje buvo numatyta, kad perduodamos informacijos kontrolę iš esmės vykdo viena Vyriausybės įgaliota institucija. Kaip žinome, Vyriausybė buvo įgaliojusi tai daryti Valstybės saugumo departamentą, tačiau esant tokiai nuostatai šiai institucijai tenka didelis krūvis vienai vykdyti tą kontrolę ir kažin ar tai yra racionalu.

Aš siūlau, kad minėta Vyriausybės įgaliota institucija tik organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro technines galimybes kitiems operatyvinės veiklos subjektams savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. Tada būtų tam tikra tvarka, o visi subjektai tą kontrolę vykdytų pagal savo poreikius, pagal tiriamas bylas ir vykdomą operatyvinę veiklą.

Toliau yra pabrėžiama, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai ir kitiems operatyvinės veiklos subjektams kontrolei reikalinga programinė ir techninė įranga perkama ir finansuojama iš valstybės biudžeto ir, žinoma, iš kitų šaltinių, jeigu tokių atrandama.

Daugiausia diskusijų gali kilti dėl 2 straipsnio, nes čia yra parašyta, kad telekomunikacijų operatoriai savo lėšomis privalo įsigyti reikalingą programinę ir techninę įrangą, kad teiktų operatyvinės veiklos subjektams būtiną informaciją. Šiuo klausimu kilo ginčas ir priimant Telekomunikacijų įstatymą 1998 metais. Aš norėčiau priminti, kad ši nuostata skirtingai sprendžiama įvairiose Europos šalyse. Pažymėčiau, kad tokios turtingos Europos šalys kaip Vokietija ir Prancūzija vis dėlto numatė prievolę operatoriams įsigyti tą aparatūrą, o ne pirkti ją už valstybės biudžeto lėšas. Orientaciniai galiu pasakyti, kad tokios aparatūros kaina siekia iki keliasdešimt milijonų litų. Iki šiol tokia aparatūra nebuvo įsigyta, todėl šiandien nėra galimybės kontroliuoti mobiliųjų telefonų pokalbių, netgi nėra galimybės kontroliuoti smulkesnių dalykų. Sakykim, operatyvinės veiklos subjektams neteikiama informacija apie kortelių “Labas” ir “Ekstra” turėtojus. Aš siūlau šitą problemą išspręsti ir, manau, kad operatyvinės veiklos subjektai įgytų kur kas didesnes galimybes išaiškinti nusikaltimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narė B.Visokavičienė. Nėra. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar preliminariai yra paskaičiuota, kokia biudžetinių lėšų suma bus reikalinga operatyvinės veiklos subjektams įrangai įsigyti?

J.RAZMA. Matote, jeigu paliktume taip, kaip yra dabar, ta lėšų suma būtų kur kas didesnė, nes pagal dabartinę įstatymo redakciją operatyvinės veiklos subjektai būtų priversti įsigyti ir tą aparatūrą (šifravimo ar kaip ją pavadinti), kurią mes dabar siūlom įsigyti telekomunikacijų operatoriams. O kiek operatyvinės veiklos subjektams dabar reikėtų papildomos aparatūros priimti gaunamai informacijai, man būtų sunku pasakyti, bet, aišku, manau, čia būtų kalbama apie mažesnes sumas negu keliasdešimt milijonų, kuriuos aš paminėjau dėl pagrindinės aparatūros.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, tarp 1 ir 2 straipsnių iš tikrųjų vienur – finansuojant iš valstybės biudžeto, o kitur, apačioje, – dėl įgyvendinimo savo lėšomis. Ar nereikėtų kaip nors atriboti, ką savo lėšomis, ką iš valstybės biudžeto, ar visur nurodyti savo lėšomis? O dabar išeina tam tikras neaiškumas, neaišku, apie kokias sumas kalbama. Ačiū.

J.RAZMA. Sumas vargu ar mes galėtume įrašyti į įstatymą, bet jeigu tobulinant įstatymą pavyktų tiksliau tą parašyti, aš tikrai neprieštaraučiau. Jeigu kalbėtume ūkiškai, ta aparatūra, kuri stovės pas operatyvinės veiklos subjektus, jų patalpose, turėtų būti perkama iš valstybės biudžeto lėšų, o ta aparatūra, kuri būtų pas telekomunikacijų operatorius, nes ją yra patogiau įrengti būtent ten, kur organizuojami ryšiai, ta aparatūra būtų finansuojama iš jų lėšų ir būtų garantuojamas aparatūros sujungimas. Aš detaliau negaliu pasakyti, manau, svarstant ar Valstybės saugumo departamento, ar Policijos departamento specialistai galėtų tiksliau tai apibūdinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, man kilo keletas klausimų dėl teksto. Iš tikrųjų jūs turėjote omeny rengdamas tekstą taip, kaip jį galima kartais suprasti… Sakykime, 2 straipsnyje rašote, kad “Telekomunikacijų operatoriai privalo užtikrinti techninę galimybę subjektams (…) tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį”. Kai mes kalbame apie turinio kontroliavimą, galima suprasti, kad turinys gali būti keičiamas, ne tik stebimas. Iš tikrųjų šioje vietoje tinkamas žodis “kontroliavimas”. Toliau 3 straipsnyje jūs kalbate apie tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja (…) kitas institucijas. Čia gali būti žinybiniai barjerai. Ar sutiks vienos institucijos, kad kažkas jas organizuotų? Aš suprantu jūsų mintį, bet pačiame tekste galbūt reikėtų ieškoti rišlesnių formuluočių. Kaip jūs manote?

J.RAZMA. Aš neprieštarauju, jeigu kalbėtume apie antrąją dalį. Mes, paprastai kalbant, suprantame telefoninių pokalbių pasiklausymą. Tai tokia kontrolės forma. Kontroliuojame turinį, sekame, nežinau, kaip geriau pasakyti. Aš neprieštarauju, kad reikia paieškoti kito žodžio. Bet, aišku, jokiu būdu nekalbama apie informacijos keitimą, deformavimą, įsiterpimą į pokalbį ar panašiai. Tai galėsime patikslinti. O dėl to, kad viena institucija yra šiek tiek koordinuojanti tą darbą, aš manau, yra žingsnis gera kryptimi lyginant su tuo, kas buvo. Dabar galiojančiame įstatyme viena institucija, apskritai tik vienintelė, vykdo visą kontrolę, o dabar ji tik paskirsto, organizuoja. Čia nėra kažko ypatingo. Bus pasakyta, kaip pasinaudoti turima aparatūra, nes galbūt ne visi operatyvinės veiklos subjektai iš pradžių kiekvienas sugebės įsigyti reikalingą aparatūrą, reikės dalintis, čia nieko ypatingo nėra. Tam tikra Vyriausybės nustatyta tvarka tas darbas gali būti daromas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi, norintys paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, nematau norinčių kalbėti prieš. Gal būtų galima bendru sutarimu pritarti?.. Gerbiamieji Seimo nariai, aš klausiu, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Seimo seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo Ekonomikos komitetą. Taip siūlo Seniūnų sueiga. Ar yra kitokių siūlymų? Yra pasiūlymas pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Taip? Ar galime bendru sutarimu pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui? Papildomi komitetai buvo pasiūlyti du. Tai šiuo atveju Ekonomikos komitetas būtų kaip papildomas. Ar galima taip sutarti? Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo siūlomas kaip papildomas. Du komitetai yra papildomi. Niekas nesiūlo trečiojo? Žmogaus teisių komiteto nereikia. (Balsai iš salės) Ar galima bendru sutarimu pasirinkti papildomą trečią komitetą – Žmogaus teisių komitetą? Ar yra siūlymų? Ar kas nors iš Seimo narių siūlo? Niekas. Taigi papildomi komitetai – Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 d. Tinka? Taigi svarstysime gegužės 25 d.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2462 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie paskutinio šios dienos 4 rezervinio klausimo. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2462. Pranešėjas – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš pats nesu sužavėtas, kad mes šios kadencijos metu kiekvienoje sesijoje po kelis kartus teikiam projektus dėl Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio. Bet gavęs Lietuvos radijo ir televizijos raštą apie tai, kad jie turi daug bylų dėl skolų išieškojimo ir kad dažnai negali apginti savo teisių, nes neturi lėšų sumokėti žyminio mokesčio, aš vis dėlto ryžausi teikti šitą projektą, siūlydamas į 102 straipsnio sąrašą įrašyti ir Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kad jie turėtų išimtį nemokėti žyminio mokesčio. Tai toks trumpai yra šio projekto turinys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, kad gavote raštą iš Valstybinio radijo ir televizijos, bet kiek dar gali atsirasti tokių raštų. Numatyta daug institucijų, kurios yra atleistos nuo žyminio mokesčio. Ar mes labai neišplėsim srities tų, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio?

J.RAZMA. Aš būčiau beveik už tai, kad surastume bendresnę formuluotę tam tikras biudžetines ar panašias institucijas atleisti nuo žyminio mokesčio. Bet mes esam įrašę ir visokių institucijų, sakykim, žemės ūkio agentūrą (koks ten tikslus jos pavadinimas?), kuri yra ne visai valstybinė. Žinant Lietuvos radijo ir televizijos dabartinę finansinę būklę, manau, žyminio mokesčio mokėjimas jiems tikrai yra reali problema. Aš manau, kad mes visi ieškom išeičių, kaip pagerinti šios institucijos finansavimą. Čia yra viena tokia priemonė, kuri nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Aš dėl to nesiryžau atmesti to rašto.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, teismas gali atleisti nuo žyminio mokesčio, kodėl tuo nesinaudojama? O kita vertus, mes juk atleisime ne Radijo ir televizijos komitetą, o būtent tą, kuris turėtų mokėti. Vadinasi, mes jam iš valstybės biudžeto suteikiame tarsi lengvatą ar premijuojame tam tikra prasme. Ir iš viso, ar ne laikas kaip nors baigti šitą žaidimą, nes jau matome 44 poziciją ir iš tikrųjų tokiu keliu einant greitai gali būti ir 50 pozicija. Ačiū.

J.RAZMA. Aš palaikyčiau kokius nors ryžtingus žingsnius dėl to 102 straipsnio, bet kol ta padėtis yra likusi tokia, kokia ji buvo jau daug metų, tai sunku rasti argumentų, kodėl, pavyzdžiui, iš karto neigiamai atsakytume į Radijo ir televizijos prašymą. Kuo jie blogesni už kokią nors agentūrą ar kokią kitą valstybinę įmonę, kurios gal turi net daugiau galimybių užsidirbti lėšų?

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis kancleri, šią kadenciją mes jau keliolika kartų, gal jau daugiau negu keliolika kartų taisome tą 102 straipsnį, vis pridurdami dar ką nors atleisti nuo žyminio mokesčio. Prieš porą metų aš buvau registravusi tokią bendrą pataisą atleisti biudžetines įstaigas nuo žyminio mokesčio. Tai gal jūs dabar pritartumėte, kad reikia tą mano pataisą kartu su jūsų pataisa svarstyti ir jai pritarti? Nes tikrai vis atsiras valstybinių biudžetinių įstaigų, kurių mes vis gailėsime ir vis atleisime nuo žyminio mokesčio. Aš labai pritariu, taip, aš labai pritariu, nes tai yra biudžetinių įstaigų žyminis mokestis, kuris vėl eina į biudžetą, tačiau konkrečios įstaigos iniciatyva ginti finansinius savo interesus labai stabdoma, kai reikia dar sumokėti mokestį.

J.RAZMA. Palaikyčiau mėginimus sutvarkyti tą straipsnį iš esmės. Gerai neatsimenu, kodėl teisininkai nepalaikė jūsų varianto. Gal jis buvo nepakankamai kokybiškas? Kokios priežastys, man sunku pasakyti. Gal laukiama viso naujo šio proceso kodekso ir tada norima spręsti iš esmės? Bet tikrai reikia grįžti prie tos problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori kalbėti nei už, nei prieš. Ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Taip pritariame bendruoju sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitokių siūlymų? Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Taip? Ar būtų kitokių siūlymų? Niekas negina Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip pagrindinio? Ne. Taigi tada Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindiniu. Papildomu komitetu tokiu atveju – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar nereikia? Yra Švietimo komitetas. Niekas negina Teisės komiteto kaip papildomo? Niekas. Papildomas komitetas siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 4 d. Ar būtų prieštaraujančių? Ne. Taigi šiam projektui pritarta, pagrindiniai ir kiti komitetai yra paskirti.

Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų darbotvarkė baigėsi. Ačiū už darbą. Posėdis baigtas.