Devynioliktasis (454) posėdis
2000 m. balandžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. balandžio 11 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos! Pradedame šios dienos rytinį posėdį. Registruojamės.

Mūsų kol kas užsiregistravo 58. Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galim. Galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Taigi pradedame pagal ją dirbti.

Amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-2390(2) (priėmimas)

Pirmasis klausimas – Amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-2390. Kviečiu į tribūną G.Imbrasienę – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Pradedame priėmimą.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamam Amnestijos akto įstatymo projektui yra gauta keletas pasiūlymų, su kuriais pirmininkas supažindins. Tiesiog noriu paprašyti Seimo narių pritarti ir išbraukti… Įvyko techninė klaida – 3 straipsnyje du kartus pakartota “kontrabanda – Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio antroji dalis”. Taigi iš 3 straipsnio trečiosios dalies antrojo punkto reikia išbraukti “kontrabanda – Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio antroji dalis”.

PIRMININKAS. Pabaigą?

G.IMBRASIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, tai techninė pataisa, kurią mums primena komiteto pirmininkė. Taigi galime pradėti priėmimą, ar ne?

1 straipsnis. 1 straipsniui – A.Butkevičiaus pataisa. Aš suteikiu kolegai A.Butkevičiui žodį dėl 1 straipsnio, o gal ir plačiau. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Aš atsisakau teikti.

PIRMININKAS. A.Butkevičius atsisako teikti savo pataisas dėl Lietuvos Respublikos amnestijos akto įstatymo. Dėkui. Taigi procedūros mums pasidaro skaidresnės. Dabar pirmasis straipsnis. Kolegos, ponia pranešėja, dėl 1 straipsnio daugiau pataisų nėra?

G.IMBRASIENĖ. Dėl 1 straipsnio aš neturiu daugiau.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų irgi nėra?

G.IMBRASIENĖ. Neturiu.

PIRMININKAS. 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis, kolegos, ir A.Sakalo siūlymas dėl 3 straipsnio antrosios dalies 3 pastraipos. Ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Tai yra gerbiamojo A.Sakalo pasiūlymas, tačiau aš noriu jus informuoti, kad komitetas svarstė ir nepritarė šiems pasiūlymams. Taip pat žinau ir gerbiamojo Prezidento nuomonę, kad nepritaria, todėl siūlau Seimo nariams nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Jeigu 29 Seimo nariai parems A.Sakalo siekimą svarstyti 3 straipsnio antrosios dalies pataisas, mes šias pataisas svarstysime. Registruojamės, kolegos, ir apsispręsime dėl A.Sakalo siūlymų dėl procedūrų.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, A.Sakalas siūlo taisyti 3 straipsnio antrąją dalį – dar išplėsti amnestijos veikimo bazę, nežinau, kaip galėčiau pasakyti. Ar palaikytumėte, kolegos, A.Sakalo norus svarstyti jo siūlymą? Jeigu 29 Seimo nariai parems šį siūlymą, svarstysime.

29 Seimo nariai parėmė šį siūlymą. Taigi aš suteikiu žodį Seimo nariui A.Sakalui, kad jis supažindintų su savo pataisa. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek su humoru pradėti nuo Lygių galimybių įstatymo. Šito įstatymo sumanytojas tikėjosi, kad vyrai per palyginti trumpą laiką išmoks gimdyti ir vaikus. Bet jie, pasirodo, yra blogi mokiniai ir per šią kadenciją tikrai nieko neišmoks, todėl moterys ir toliau gimdo vaikus, dažniausiai juos ir augina. Bausdami moteris, mes baudžiame ir vaikus, kurie ilgus metus nemato savo motinų. Pataisos esmė yra tokia: leisti ir toms moterims, kurios yra baustos už sunkius nusikaltimus, amnestijų komisijų sprendimu sumažinti bausmę iki vienerių metų.

Galiu pasakyti, kad mūsų siūlomame įstatyme, kurį teikia pirmininkė, yra numatyti saugikliai. Jeigu prokuroras matys, kad siūloma paleisti, tarkime, netinkamą asmenį, tai prokuroras turi teisę apskųsti šį sprendimą teismui ir ta moteris nebus paleidžiama. Aš nekalbu apie 65 metų sulaukusius asmenis. Aš pasiūlyčiau praplėsti, kad jiems būtų taikoma šiokia tokia, ne didesnė kaip vienerių metų lengvata. Sutikime, kad žmogui vis dėlto geriau laisvėje baigti savo dienas. Agituoti dėl pirmos ir antros grupės invalidų man tiesiog neapsiverčia liežuvis, todėl aš prašyčiau Seimo narių pritarti šitai pataisai, kuri iš esmės tik šiek tiek pagerins moterų, invalidų ir 60 metų sulaukusių asmenų padėtį. Ir labai nedaugelio. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, amnestija visada yra susijusi su moraliniais ir humanistiniais kriterijais. Teikiant ar priimant Amnestijos įstatymą iš tikrųjų vadovaujamasi visuotinėmis žmogaus teisių normomis ir tam tikra nuostata, kad pasitaisę asmenys arba žmonės, jau iš tikrųjų išbuvę didelę bausmės laiko dalį ir turintys negalią, moterys arba tie, kurie yra jau pakankamai garbingo amžiaus, tikrai gali būti įtraukiami į amnestuojamų asmenų sąrašą. Tai nėra toks didelis skaičius. Kita vertus, jis turi labai gilų humanišką turinį. Todėl aš siūlyčiau paremti A.Sakalo pasiūlymą, juo labiau kad, kiek žinau, Teisės ir teisėtvarkos komitete taip pat buvo įvairių nuomonių, ne vien tik kategoriškai atmetančių. Aš manau, kad tai būtų tikrai labai svarus Seimo žingsnis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Iš esmės šiam siūlymui nėra pritarta, todėl aš siūlyčiau nepritarti pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Suteikiu žodį G.Imbrasienei. Mes registruojamės. Dėl A.Sakalo pataisos.

G.IMBRASIENĖ. Kaip aš jau minėjau ir kolega A.Stasiulevičius minėjo, komitete tikrai rimtai buvo svarstyta. Dėl šios pataisos buvo kalbėta ir su Prezidentūros atstovais. Žinoma ir Prezidento nuomonė. Prezidentas tikrai nepriima šio pasiūlymo, todėl prašau jam nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl A.Sakalo siūlymo dėl 3 straipsnio antrosios dalies. Tam siūlymui nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir nepritaria Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, balsuojame dėl A.Sakalo pataisos dėl 3 straipsnio. Kolegos, balsuoti pradedame. Balsuojame dėl A.Sakalo pataisos.

Už – 31, prieš – 29, susilaikė 16. Kam jūs skirtumėte savo balsą, pone Vyteni Andriukaiti? Už – 32, prieš – 29, susilaikė 16. Pataisai nepritarta. Gal galėtumėte priimti visą 3 straipsnį? Dėl 3 straipsnio. Dėl 3 straipsnio Seimo narė N.Vaitiekūnienė, dėl 3 straipsnio. Bendru sutarimu, kolegos, pritariame 3 straipsniui. 4 straipsnis, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Neturiu pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar kas kalbėtų dėl 4 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. Priimamas. 5 straipsnis. 5 straipsnis priimamas. 6 straipsnis. 6 straipsnis priimamas. 7 straipsnis. Priimamas. 8 straipsnis. Priimamas. 9 straipsnis. Priimamas. 10 straipsnis. Priimamas. 11 straipsnis. Priimamas. 12 straipsnis. Priimamas. 13 straipsnis. Priimamas. Kolegos, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto yra priimtas pastraipsniui. Ponia pranešėja. Ar jūs dar ką sakytumėte?

G.IMBRASIENĖ. Aš turbūt turiu paprašyti daryti priėmimo pertrauką, nes yra priimta pataisa, todėl norėčiau, kad dar kartą sugrįžtų į komitetą.

PIRMININKAS. Ne, A.Sakalo pataisa nepriimta. Bet, žinoma, komiteto noras dar sykį svarstyti jau dabar galutinį projektą nėra blogas dalykas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu atsižvelgti į komiteto pirmininkės prašymą, pastraipsniui įstatymas priimtas. Iki ketvirtadienio, ketvirtadienį būtų galutinis balsavimas, jeigu komitetas neturėtų jokių problemų. Tiesiog yra toks komiteto pirmininkės siūlymas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu negalime sutarti. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Atsiprašau. Kadangi mano pataisa nepriimta, aš nebematau jokių problemų. Turbūt komitetas yra pritaręs tam projektui, kam tokiu atveju dar jį atidėlioti? Aš siūlyčiau pritarti, tiesiog priimti, ir viskas, nes jokių pasikeitimų nėra. Tą, ką komitetas pateikė, tą pastraipsniui visas Seimas ir priėmė. O mano pataisa, pirmininke, buvo atmesta, aš jokių pretenzijų neturiu, manau, kad galima būtų priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi priimtume ketvirtadienį, jeigu atsižvelgtume į komiteto pirmininkės prašymą. J.Razma dar dėl…

J.RAZMA. Aš siūlyčiau tam tikrą kompromisą. Jeigu balsavimą nukeltume į šią dieną, bet vėlesniam laikui, gal komitetas, sakykime, per pietų pertrauką susirinktų, dar pažiūrėtų, nes irgi skambino piliečiai, teisininkai, kurie sako, kad čia vis dėlto dar gali būti kokių nors spragų dėl recidyvistų. Aš norėčiau irgi įsitikinti, tikrai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime balsuoti dėl šio įstatymo 15 valandą? 15 valandą. Bendru sutarimu. A.Sakalas pritaria, tai jau yra didelė mūsų sėkmė. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš nespėjau nuo kompiuterio iki čia prieiti ir niekaip žodžio negaunu, nes jūs vis keičiate kalbėjimo taisykles. Taigi, mielieji, buvo komiteto pirmininkės siūlyta pertrauka ir nurodyta priežastis. Išsiaiškinome, kad tos priežasties nėra. Vadinasi, kitos priežasties kol kas negirdėjome. Tai aš norėčiau pasiūlyti komiteto pirmininkei vieną formalią priežastį. Jūs pradžioje minėjote, kad yra techninė klaida tekste. Tai atspausdinkite tikrą tekstą ir tai bus formali priežastis jums po pietų organizuoti balsavimą, jeigu jau pati nerandate.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų siūlymai turi aukso vertę. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau truputėlį dėl tų telefono skambučių, kurių turbūt buvo ne vienas. Lygiai taip pat ir man, bet tiktai galbūt vienas pasakys, koks čia teisininkas skambino. Gal nors vienas. Antra, jeigu taip norite, pone Razma, tai man irgi skambino. Mano atsakymas buvo labai elementarus: būkite malonus, pasakykite bent vieną pavyzdį, kada išeis recidyvistas, tada aš peržiūrėsiu. Kai pasakė, kad tų pavyzdžių kol kas nežino, bet tik turi medžiagos, pasakiau: būkite toks geras, 8.00 aš visą laiką sėdžiu darbe, paskambinkite man ir praneškite bent vieną pavardę to, kuris išeis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai bendru sutarimu 15 valandą balsavimas dėl Amnestijos akto įstatymo projekto. Dėkui. 15 val., kolegos, dėmesio. Dabar įstatymas priimtas pastraipsniui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas Nr.P-1493(A)2* (priėmimas)

Kolegos, reikėtų pradėti priimti ir kitus projektus, kurie dabar yra: 1-2a, 1-2b, 1-2c, 1-2d ir 1-2e. Būta daug ginčų, būta svarstymo ir turbūt galėtume susitarti nebalsuoti šiandien dėl tokių ypač sudėtingų, dėl kurių turime dar koncepcinių skirtumų. O tie straipsniai, dėl kurių pataisų nėra, galėtų būti puikiausiai šiandien priimami. Tiesiog mes ketvirtadienį ir taip turime daug darbo ir galėtume didelį darbą padaryti šiandien. Jeigu jūs neprieštaraujate, pradedame priimti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą E.Bičkauską. Bet, sakau, kolegos, Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas dėl tų pataisų, dėl kurių nesusitarta, dėl jų šiandien nebalsuoti. Taigi, pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Laba diena. Šiaip jau aš nežinau, dėl kurių nesusitarta ir kas tarėsi.

PIRMININKAS. Paaiškės.

E.BIČKAUSKAS. Gerai, tai jūs būkite malonus ir paaiškinkite, kas tarėsi.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, taigi 1 straipsnis. Ar jūs turėsite kokių įžanginių žodžių?

E.BIČKAUSKAS. Na, įžanginis žodis tik toks, kad mano situacija iš tikrųjų yra gana subtili, nes aš pakankamai skeptiškai vertinu tokios savarankiškos tarnybos veiklą. Aš motyvų nesakysiu, ne vieną kartą išsakiau komitete. Bet subtili dėl to, kad aš vis tiek stengsiuos atstovauti komiteto pozicijai, o komitetas įstatymo projektui pritarė. Todėl mano žodžius priimkite daugiau taip kaip komiteto poziciją. Taigi 1 straipsnis, pataisų nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis yra priimamas, gerbiamieji kolegos. 2 straipsnis. 2 straipsnis, techninė A.Katkaus pataisa.

E.BIČKAUSKAS. Yra ne tik pono A.Katkaus, yra ir pono A.Sėjūno ir visos grupės pataisa.

PIRMININKAS. Gal galime 2 straipsnį atidėti? Gal galime 2 straipsnio šiandien nepriimti, kolegos? Dėkoju, pone pranešėjau, už jūsų palaikymą. 2 straipsnio šiandien nepriimame, gerbiamieji kolegos. 3 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 3 straipsnį? Ar A.Katkus kalbėtų dėl 3 straipsnio. Dėl 3 straipsnio A.Katkus. Dėl 3 straipsnio.

J.A.KATKUS. Aš manau, kad galime priimti komiteto.

PIRMININKAS. Dėkui, 3 straipsnis, kolegos, priimamas bendru sutarimu.

E.BIČKAUSKAS. 4 pataisų nėra.

PIRMININKAS. 4 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Nėra pataisų 4.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos ir klausiu, ar galime priimti 4 straipsnį. Dėl 4 straipsnio B.Visokavičienė nori kalbėti. Prašom, kolege.

19 dar toli, 4 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 5 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 5 straipsniui yra pono A.Sėjūno ir grupės pataisos.

PIRMININKAS. Ar 5 straipsnį atidedame, ar priimame? 5 straipsnį atidedame, gerbiamieji kolegos. Ačiū, pone pranešėjau, už geranoriškumą. 6 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 6 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 7 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 7 straipsnis priimamas. 8 straipsnį atidedame, ar ne, bendruoju sutarimu?

E.BIČKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. 9 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 9 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 9 straipsnį priimame. 10 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. 10 straipsnį priimame.

E.BIČKAUSKAS. 11 straipsniui…

PIRMININKAS. 11 straipsnį, kolegos, kviečiu bendruoju sutarimu atidėti. 11 straipsnis, kolegos, šiandien nebus priimamas. 12 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 12 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 12 straipsnis priimamas. 13 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 13 straipsniui yra pono A.Katkaus pataisos.

PIRMININKAS. Išbraukti “pateikęs tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą”. Pone pranešėjau!

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad reikia priimti taip, kaip priimta komitete, bet gal pirma ponas A.Katkus argumentuos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir svarstysime, ar svarstyti A.Katkaus siūlymą dėl 13 straipsnio. Jis siūlo… Ar bendruoju sutarimu galėtume svarstyti? Galime bendruoju sutarimu, kolegos, svarstyti A.Katkaus siūlymą. Dabar registruojamės, ir suteiksiu žodį A.Katkui, kodėl jis iš pirmosios ir antrosios dalių siūlo išbraukti žodžius “pateikęs tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą”. Registruojamės! Tuoj registracija baigiasi.

Mūsų užsiregistravo 81 Seimo narys.

Suteikiu žodį A.Katkui. Prašom paspausti mygtuką. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji, čia yra žodžiai “pateikęs tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą”. Mes jų neišbraukiame, bet perkeliame į trečiąją dalį dėl to, kad gali būti tokių atvejų, kai pareigūnas neturės galimybės pirma parodyti ženklą, o paskui sakyti, prašom, uždėsim antrankius. Gali būti tokių atvejų. Jis privalo parodyti, bet kai kuriais atvejais, kai negali, jis turėtų po to parodyti. Šie žodžiai nėra išbraukti, jie yra teisingi, bet to paties straipsnio trečiojoje dalyje yra parašyta: “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, įgyvendindamas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytas teises, esant galimybei privalo pateikti tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą”. Štai ir viskas. Nes tokiais atvejais, žinote, ne visuomet gali pirma parodyti, o paskui šauti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau!

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad visame pasaulyje egzistuoja tvarka, jog pareigūnas privalo bent jau pranešti. Tada būtų visai kitokia formuluotė. Po to, kai jis pasakys tiktai žodžiu, kad jis yra STT pareigūnas, uždės antrankius, o jis iš tikrųjų nėra STT pareigūnas, tada jau gali rodyti, gali nerodyti to pažymėjimo, antrankiai jau uždėti. Aš manau, kad pademonstruoti pažymėjimą privaloma.

Kitas dalykas. Kai kalbama (pone Katkau, paklausykite) apie tai, šauti ar nešauti, tai ir eilinis pilietis turi teisę gindamas visuomenės interesus šauti net nebūdamas STT pareigūnas. Čia yra esminis skirtumas, ar jis veikia grynai kaip STT pareigūnas. Taigi aš siūlyčiau pasilikti prie komiteto pasiūlyto varianto.

PIRMININKAS. J.Razma dėl A.Katkaus siūlymo.

J.RAZMA. Aš iš tikrųjų būčiau linkęs palaikyti pono A.Katkaus siūlymą. Atrodo, kad tikrai žodžiai “esant galimybei” (gal galima kaip nors dar tiksliau tai pasakyti) pakankamai gerai nusako situaciją, kai kartais gali tekti labai staigiai veikti ir nebus kada tą pažymėjimą rodyti. Ar mes norime apsunkinti Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų veiksmus, kiekvienu atveju reikalaudami, kad jie išsitrauktų ir rodytų pažymėjimą, o tik po to veiktų, kaip čia išdėstyta?

PIRMININKAS. Dar dėl motyvų – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man truputį keista, kad mes čia, Seime, turime ginčytis dėl grynai profesinio dalyko. Profesionalai žino, kokios yra galimybės, kada, kaip, ką reikia padaryti, kokia yra pasaulio praktika. Aš vis dėlto siūlyčiau ne Seime balsuoti dėl šio klausimo, o perkelti į komitetą, ir tegul su specialistais ir A.Katkus, ir ponas E.Bičkauskas bent penkias minutes dėl to klausimo diskutuoja. Aš manau, tikrai bus bendras pasiūlymas ir nereikės mums čia dabar ieškoti, kas už, kas prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, ar balsuojame, ar atidedame šią pataisą?

E.BIČKAUSKAS. Tokiu atveju atidėkime, bet aš…

PIRMININKAS. Atidedame, gerbiamieji kolegos, 13 straipsnio…

E.BIČKAUSKAS. Aš tiktai pasakyčiau, kad čia kažkas panašaus kaip kelių policininkas, kuris neprisistatęs, neparodęs pažymėjimo naktį stabdo jūsų mašiną ir tiktai esant reikalui parodo. Bet tiek to.

PIRMININKAS. Kolegos, 14 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 14 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 14 straipsnį priimame. 15 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 15 straipsniui yra pono A.Katkaus pataisa.

PIRMININKAS. 15 straipsniui A.Katkaus pataisa.

E.BIČKAUSKAS. Gal tada irgi atidėkime, jeigu jau taip atidedame?

PIRMININKAS. Kolegos, 15 straipsnis pranešėjo siūlymu taip pat yra atidedamas. 16 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 16 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 16 straipsnį? 16 straipsnį priimame. 17 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 17 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 17 straipsnį priimame. 18 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. 18 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 18 straipsnį priimame.

E.BIČKAUSKAS. 19 straipsniui yra ponios B.Visokavičienės pataisa.

PIRMININKAS. Ar svarstome, ar atidedame?

E.BIČKAUSKAS. Kaip nuspręsite.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 19 straipsnyje B.Visokavičienė siūlo kitokią šio straipsnio redakciją. Suteikiu jai žodį.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, mes siūlome (komiteto išvadoje tai buvo parašyta), tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas mūsų, kaip papildomo komiteto, išvados nesvarstė, todėl tenka dabar apsispręsti dėl mano siūlymo. Pirmiausia mes siūlome keisti 7 skirsnio pavadinimą ir jį patikslinti. Jis turėtų vadintis “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir socialinės garantijos”. Taigi šio 19 straipsnio redakcija būtų tokia: “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos dydis, priedas už tarnybos stažą ir priemokos nustatomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, o priedą už laipsnį iki 30% pareiginės algos dydžio nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas”.

Antra. “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis”.

Toliau kaip tekste (trečia): “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę į teisėsaugos institucijų darbuotojams nustatytas socialines garantijas”. Tokio straipsnio redakcija būtų suderinta ir su Valstybės tarnybos įstatymu, ir su Valstybinio socialinio draudimo bei Darbo apmokėjimo įstatymais. Todėl siūlau tokią redakciją ir kviečiu jai pritarti.

PIRMININKAS. Prieš B.Visokavičienės siūlomą redakciją S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turbūt ne tiek prieš pačią redakciją, bet, kaip ponia B.Visokavičienė minėjo, pagrindinis komitetas jų pataisų nespėjo normaliai apsvarstyti. Mes dabar pakankamai daug straipsnių atidedame balsuoti kitam kartui. Aš manau, per tą laiką tikrai komitetas dar kartą susirinks ir kartu galės apsvarstyti ir šiuos lydinčiojo komiteto siūlymus, ir, aš manau, suderins, ras bendrą sprendimą. Nereikėtų, kaip ir anuo atveju, Seime mums laužyti iečių dėl to, dėl ko komitetai tikrai gali susitarti ir pasiūlyti bendrą tekstą.

PIRMININKAS. Dar J.Beinortui suteikiu žodį kalbant dėl motyvų. Tada tarsimės.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad priimtinas ir pono S.Pečeliūno siūlymas. Aš maniau, kad jis prieštaraus. Iš tikrųjų mūsų komitetas labai profesionaliai stebėjo, kad vienas įstatymas nesikirstų su kitu, kad nebūtų viršijamos kurios nors vienos socialinių garantijų rūšys, kad nebūtų išskirtinumų. Todėl tiesiog reikia rasti laiko juos svarstyti. Mes ginsime ir įrodysime, kad jos yra pagrįstos.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ar galime bendruoju sutarimu atidėti ir šį straipsnį?

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad reikia pritarti ir ponui J.Beinortui, ir ponui S.Pečeliūnui, nes mes atidedame daugelį straipsnių, nesudėtinga atidėti ir šį straipsnį. Tuo labiau kad aš iš tikrųjų negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Per menkas specialistas šiuo klausimu. Atidėkime.

PIRMININKAS. 19 straipsnio priėmimas atidedamas. 20 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 20 straipsnį priimame. 21 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Straipsnį priimame. 22 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 22 straipsnį priimame. 23 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 23 straipsnis priimamas.

Ir 24 straipsnis.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų irgi nėra. Kadangi įstatymas įsigalioja… Čia jau ne komiteto nuomonė. Matau, kad įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną, tai priklausys nuo to, kada mes padarysime galutinį priėmimą. Šis straipsnis gali būti koreguotinas, todėl irgi atidėkime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atidedame ir 24 straipsnį. Dabar tik nuo pagrindinio komiteto priklausys, kada mes galėsime tęsti šio pagrindinio įstatymo projekto priėmimą. Ar jau ateinantį ketvirtadienį, ar kitą savaitę? Ačiū, pone pranešėjau. Ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205(2*) (priėmimas)

1-2b – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205(2). Irgi priėmimas. B.Visokavičienė kviečiama į tribūną. Čia lydimieji įstatymų projektai. Galbūt sutarsime juos bent jau pastraipsniui taip pat priimti. Ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, manau, galima priimti pastraipsniui, nes po svarstymo buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Teisės departamentas pastabų neturi, ir pasiūlymų nebuvo gauta. Šio įstatymo, kaip lydinčiojo, esmė yra ta, kad mes pataisome Pensijų įstatymą įrašydami atskirą tarnybą – Specialiųjų tyrimų tarnybą – į visus reikiamus straipsnius. Įstatymas susideda iš 5 straipsnių.

PIRMININKAS. Gerai. Iš trijų. Atsiprašau, iš penkių. 1 straipsnis, kolegos, pavadinimo papildymas ir pakeitimas. 1 straipsnį galime priimti.

2 straipsnis?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat galime priimti.

PIRMININKAS. Bet projektas Nr.P-2205 turi 3 straipsnius, kolege.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Taigi 1 straipsnis, kolegos. Mes buvome netikslūs, pirmininkas pirmiausia. Ar galime 1 straipsnį priimti?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. Ir 3 straipsnis? Dabar įsigaliojimo laikas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat galima priimti.

PIRMININKAS. Mes priimame ir 3 straipsnį. Bet turbūt atidedame balsavimą dėl viso įstatymo, kai pagrindinis įstatymas bus priimtas, ar ne? Ačiū, ponia pranešėja.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2206(2*) (priėmimas)

Dabar 1-2c – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2206(2). A.Katkus – pagrindinio komiteto pirmininkas ir pranešėjas. Prašom.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu projektą Nr.P-2206(2). Čia yra tiktai lydintysis projektas – 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Faktiškai čia yra įrašomi tiktai keli žodžiai, t.y. Specialiųjų tyrimų tarnyba. Todėl siūlyčiau pritarti. Komitete buvo svarstyta ir bendru sutarimu pritarta. Galima priimti pastraipsniui arba visą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis? Priimamas.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis? Priimame.

4 straipsnis? Priimame.

5 straipsnis? Priimame.

J.A.KATKUS. Dėl 6 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio.

J.A.KATKUS. Ten buvo palikta tuščia vieta. Mes pirmajame, pagrindiniame, įstatyme dar nenustatėme datos. Pavyzdžiui, siūlyčiau birželio 1 dieną. Manau, mes iki tol priimsime visą įstatymų paketą. Jeigu yra galimybė, siūlau užrašyti birželio 1 dieną vietoj gegužės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi mes atidedame ir 6 straipsnį – įstatymo įsigaliojimą. Tiktai jaučiuosi padaręs klaidą, nes dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projekto mes jau įrašėme gegužės 1 dieną. Jeigu pagrindinis įstatymas bus priimtas vėliau, tai gal, kolegos, grįšime ir techniškai sutvarkysime datas. Taigi atidedame 6 straipsnį, kolegos, ir priimti (Balsai salėje) baigsime tada, kai priimsime pagrindinį projektą.

Kviečiu vėl į tribūną… (Triukšmas salėje) Dėl 6 straipsnio? Mes jį atidedame, gerbiamasis kolega. Todėl, kad nepriimtas pagrindinio įstatymo įsigaliojimo terminas.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2207(2) (priėmimas)

1-2d – Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2207. B.Visokavičienė. (Balsai salėje) Pradėjome svarstyti kitą klausimą. Gerbiamasis Pečeliūnai, jums žodžio nesuteiksiu. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šiam įstatymo projektui po svarstymo taip pat buvo pritarta. Pasiūlymų negauta. Teisės departamentas pastabų neturi. Manau, kad galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Kolegos, ar priimame 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. Dėl 1 straipsnio prieš norėtų kalbėti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ne tiek dėl 1 straipsnio…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

S.PEČELIŪNAS. …kiek iš principo. Kartu ir dėl 1 straipsnio, pone pirmininke. Baikite cenzūruoti vieną kartą! Jau dabar galiu kalbėti? Taigi vienas iš iniciatorių buvau aš, jeigu tamsta prisimenate. Valstybės saugumo departamentas pusę metų žadėjo man pateikti sąrašą, kam tos garantijos bus teikiamos. Deja, net ir šiandien to sąrašo savo akyse nesu matęs. Jeigu ponia pirmininkė matė ir yra įsitikinusi, kad ten nepatenka asmenys, kuriems valstybinių pinigų už jų anksčiau dirbtus darbus negalime duoti, tai jos atsakomybe tegul ir priima. Aš priimant nedalyvausiu. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Kryževičius norėtų paremti 1 straipsnį. Ne?

K.V.KRYŽEVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis galėtų būti priimamas beveik bendruoju sutarimu, ar ne? Taigi 1 straipsnis priimamas S.Pečeliūnui nedalyvaujant mūsų posėdyje.

2 straipsnis. 2 straipsnis gali būti, kolegos, priimamas?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gali.

PIRMININKAS. 2 straipsnis priimamas. 3 straipsnis?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gali būti priimamas.

PIRMININKAS. 3 straipsnis priimamas. 4 straipsnis?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 5 straipsnis? Priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. 7 straipsnis? Turbūt atidėsime, ar ne, ponia pranešėja?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip. Mes numatėme nuo gegužės 1 d., bet jeigu pagrindinis įstatymas nebus priimtas, aišku, negalės būti priimamas ir šis straipsnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi įsigaliojimo laikas yra atidedamas – 7 straipsnis. Baigiame priėmimą tų straipsnių, dėl kurių yra sutarta.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2208(2*) (priėmimas)

Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2208. Priėmimas. E.Bičkauskas tribūnoje.

E.BIČKAUSKAS. Pastabų šiam įstatymo projektui nėra gauta. Matyt, viso irgi jo negalima priimti, nes tai yra lydimasis įstatymas. Jis turi būti priimtas kartu su tuo įstatymu, kuris yra pagrindinis.

Kita vertus, aš vėl čia pasižiūrėjau. Galbūt yra netikslumas. Mes čia net neįrašome, kada įsigalioja šis įstatymas. Turbūt reikėtų dar vieno papildomo straipsnio, kuris koordinuotų su kitais įstatymais.

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Norėčiau ne dėl 1 straipsnio, o dėl to paskutinio, apie kurį kalbėjo ponas E.Bičkauskas…

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį?

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnis, kolegos, yra priimamas.

3 straipsnis?

E.BIČKAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ir 3 straipsnis priimamas.

Dabar dėl 4 straipsnio, reglamentuojančio įsigaliojimą, suteikčiau žodį S.Pečeliūnui. Dėl E.Bičkausko siūlymo. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pirmininke, pirmiausia jūsų noriu paprašyti neišjunginėti mikrofono vidury žodžio. Bloga mada.

Dėl paskutinio straipsnio ir dėl visų kitų paskutiniųjų straipsnių visam šiam blokui. Mes galime rasti labai gražią išeitį ir neatidėlioti priėmimo dėl vieno sakinio, kurį galima labai gražiai suderinti, kad visi šie įstatymai (tą vieną sakinį įrašyti į visus gale) įsigalioja nuo tos pačios datos kaip ir STT įstatymas. Kada jis įsigalios, niekas šiandien negali pasakyti. Kiek mes sugaišime priimdami, kaip greitai pasirašys Prezidentas, kaip greitai bus paskelbta – visų tų terminų mes šiandien nežinome. Bet žinome vieną dalyką – kad tie lydintys įstatymai nepradės gyventi anksčiau negu pradės anas. Tai gal taip ir parašykime, ir negaišime laiko prie kitų.

Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Variantas, aišku, įmanomas, aš manau. Kadangi komitetas dar grįš prie visų įstatymų projektų, tai galimas ir toks sprendimo būdas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi daroma priėmimo pertrauka ir tada priklausys nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir nuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kitų suinteresuotų Seimo narių, kada baigiame priimti šiuos įstatymus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2347 (priėmimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2347. Priėmimas. Kviečiu į tribūną K.Prunskienę, o prieš tai registruojamės. Šis įstatymo projektas likęs priimti vien dėl to (jis buvo įvertintas labai teigiamai), vien dėl to, kad praėjusiame posėdyje nebuvo tam reikalingų balsų. Taigi K.Prunskienė tribūnoje, mes registruojamės. Keletas žodžių dėl šio ratifikuojamo įstatymo, ponia pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priimamas įstatymas parengtas remiantis Respublikos Prezidento dekretu. Įstatymas ratifikuos 1997 m. vasario 17 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės pasirašytą sutartį dėl oro susisiekimo. Manau, šis įstatymas – tai dar vienas žingsnis sureguliuojant tarptautinius ryšius transporto srityje. Svarstymo metu buvo pasakyta daug teigiamų vertinimų dėl šios sutarties ir jos ratifikavimo tikslingumo. Todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, ponia pranešėja. Vienas straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl šio įstatymo projekto? Vis ne ta lentelė įsijungia. Ar kas kalbėtų dėl šio įstatymo projekto? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, oro susisiekimo dvišale sutartimi, pasirašyta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės, išspręsti svarbūs civilinės aviacijos saugumo, teisiniai ir ekonominiai klausimai. Apibrėžti tarptautiniai oro susisiekimo maršrutai, lygiateisiškumas rinkliavų atžvilgiu, atleidimas nuo muitų ir kitų rinkliavų, pajamų pervedimas ir principai, reguliuojantys sutarto susisiekimo vykdymą. Numatyta eksploatavimo informacijos ir statistikos pateikimo tvarka, aptarti tarifų ir komercinės veiklos bei kiti klausimai. Pritariu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlau visiems Seimo nariams vieningai paremti šią sutartį, nes ji atitinka pagrindines mūsų užsienio politikos kryptis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės dar kartą ir balsuosime dėl sutarties, kuri atitinka svarbiausias pagrindines mūsų užsienio politikos kryptis. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projekto balsuosime tuoj užsiregistravę.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis ratifikuojamas įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 77, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

Kolegos, Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2383(2). Priėmimas. Kviečiu Z.Mackevičių, Užsienio reikalų komiteto pranešėją. Kolegos, prašyčiau tylos ir klausiu, kas atstovauja šiam projektui iš Užsienio reikalų komiteto? Kolegos, įstatymas nekelia didelių problemų, nėra jokių pataisų. Matyt, todėl Užsienio reikalų komitetas mano, kad visiškai neverta dešimčiai sekundžių eiti į tribūną. Ar galėtume dabar pradėti priėmimą? Jeigu, kolegos, neatsiranda Užsienio reikalų komiteto atstovas, J.Beinortas kategoriškai protestuoja, kad mes dabar priimtume šį įstatymą. Gerbiamieji kolegos, kol kas atidedame šį projektą. 1-4 lieka. Aš labai prašau surasti Užsienio reikalų komiteto atsakinguosius pranešėjus dėl šio projekto.

Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2342(2*) (priėmimas)

1-5 – Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2342(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Vaišnorą.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra labai trumpas. Jis buvo inicijuotas Peticijų komisijos. Ji kartu su…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, kolegos merai ir ne tokie merai, V.Čepai, taip pat ir krikščionys demokratai, ponia K.Prunskiene, aš prašyčiau tylos. A.Matulą taip pat. Pone pranešėjau, prašom.

A.VAIŠNORAS. Ačiū. Jis buvo rengtas Peticijų komisijos kartu su Teisės departamentu ir faktiškai yra tik tam tikri pakeitimai, kurie nėra esminiai. Mes komitete svarstėm, buvom paskyrę du kuratorius, tai poną A.Grumadą ir poną J.Šimėną. Pono A.Grumado išvados buvo teigiamos, pono J.Šimėno buvo neigiamos ta prasme, kad jis iš viso manė, kad nereikia svarstyti tokių neesminių pakeitimų, tačiau komitetas pritarė šiai Peticijų komisijos nuomonei ir teikia Seimui priimti šitą įstatymą.

Visus pasiūlymus, kuriuos mes gavom papildomai iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip pat priėmėme. Keičiama 1 straipsnyje Statybos ir urbanistikos ministerija į Aplinkos ministeriją. Tai yra labai normalu. Taip pat 31 straipsnyje pridedama viena funkcija, kai priežiūros institucijos kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą apskrityje dėl savivaldybės sprendimų vykdymo sustabdymo tuo atveju, kai neįsiklausoma į tų priežiūros institucijų pareigūnus. Prašyčiau posėdžio pirmininką teikti priėmimui.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis, kolegos. Visiškai mechaninė ir seniai turėta priimti pataisa. Ar galime 1 straipsnį priimti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. 2 straipsnis. Mes taip pat pritarėm visiems siūlymams, taip pat ir Teisės departamento. Kaip minėjau, įstatymo pakeitimas buvo rengtas su Teisės departamentu ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu.

PIRMININKAS. L.Sabutis dėl 2 straipsnio.

L.SABUTIS. Aš matau, kad Seimui išdalintas Nr.P-2342 su ženkleliu 2 ir su žvaigždute. Bet šiame pataisyme, dėl kurio buvo balsuota svarstymo metu, 31 straipsnio penkto punkto likusi sena redakcija. Man nesuprantama kodėl, nors raštu buvo pateikta ir redakcija yra kitokia. Ne kaip dabar teikiamame, o būtent, kad kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą (ne apskrityje, o tiesiog atstovą) dėl jam suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą. Tokia yra tikslesnė redakcija ir dėl to buvo balsuota ir sutarta, todėl prašau, kad tai būtų šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, negaliu dabar prisiminti, ar būtent tokia redakcija, bet iš tikrųjų dėl to buvo kalbama.

A.VAIŠNORAS. Turiu pasakyti, kad mes iš tiesų tos redakcijos, ko gero, ir neturėjome. Nes mes pritarėm visiems jūsų pasiūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.VAIŠNORAS. Jeigu Seime buvo balsuota, tai tada taip, mes priimame šitaip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, per svarstymą     buvo sutarta, iš tikrųjų 2 straipsnio, tiksliau, bazinio įstatymo 31 straipsnio 5 punktas, turėtų būti mūsų priimamas toks, dėl kokio sutarta per svarstymą, su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisom. Dėkui. Taigi 2 straipsnis taip pat yra priimamas. Ačiū, pone pranešėjau. Dėl motyvų – V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kai kurie pranešėjai ir teikėjai turėjo kontroversijų, tai per svarstymą buvo visiškai sutarta ir pritarta valdymo reformų pataisai. Šis įstatymas išties yra labai svarbus, nors tos pataisos tik dviejų straipsnių. Aš siūlau tikrai balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas atsirado po peticijos, kurią gavo Peticijų komisija ir ją išnagrinėjo. Aš džiaugiuosi, kad taip buvo reaguota. Manau, kad tada žmonėms tai sukels papildomų norų bandyti koreguoti tai, kas yra dar blogai. O įstatymo esmė buvo tokia: be tų kosmetinių pataisymų dėl ministerijos pavadinimo, anksčiau priežiūros institucijos, pamačiusios pažeidimą, galėdavo kreiptis, bet galėdavo ir nesikreipti, t.y. neprotestuoti prieš tuos pažeidimus, priklausė grynai nuo jų geros valios arba noro. O dabar pagal šį įstatymą jos, pamačiusios pažeidimą, oficialia tvarka būtinai turės kreiptis reikalaudamos sustabdyti, jų nuomone, neteisėtą savivaldybių nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl daug kontroversijų neteikiančio Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Tai pirmasis Peticijų komisijos kūdikis. Galėtų jie teikti ir daugiau. Registruojamės.

74 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pradedame balsuoti.

64 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2383(2*) (priėmimas)

Dabar grįžtame prie 1-4 – Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2383. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Račą, kuris atstovauja Užsienio reikalų komiteto nuomonei dėl šio projekto. Projektas turi 1 straipsnį.

A.RAČAS. Mano misija labai lengva, nes tiek Užsienio reikalų komitete, tiek papildomam komitete buvo pritarta šio įstatymo pakeitimui ir buvo vienintelis siūlymas – priimti šį įstatymą. Čia yra kalbama apie buvusius diplomatus 1940-1990 metais, faktiškai kalbama apie 5 asmenis. Juos būtų galima ir išvardyti. Tai būtų mūsų diplomatai. Įstatyme labai aiškiai apibrėžta, kas yra diplomatai, – tai yra ambasadoriai ir jų našlės. Ta renta yra skiriama Lietuvos buvusiems diplomatams S.Bačkiui, K.Lozoraičiui ir A.Simučiui bei V.Balicko ir S.Lozoraičio žmonoms. Aš taip pat prisidedu prie mūsų Užsienio komiteto ir Socialinių reikalų komiteto siūlymo priimti šį įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Kolegos, dėl motyvų. J.Beinortas – prieš.

J.BEINORTAS. Aš prieš tik todėl, kad manau, jog negali būti mūsų dabartinis Diplomatinės tarnybos įstatymas sukonstruotas taip, kad jame yra išskirtinumų. Jeigu mes pripažįstame, kad būtent tuo laikotarpiu mūsų diplomatinės tarnybos žmonėms ir jų sutuoktiniams reikia mokėti valstybės, sakykim, palaikymo pašalpas, tai jos ir turi būti mokamos atskiru, specialiu valstybinių pašalpų arba nusipelniusių asmenų pensijų įstatymo pagrindu. Diplomatinės tarnybos įstatyme įrašyti specialias rentas kaip savotišką svetimkūnį – tai tiesiog teisiškai nei šis, nei tas. Aš suprantu, kad tai nedideli pinigai, bet suprantu, kad tai yra precedentas. Paskui kils daug kam noras rutulioti šį klausimą ir plėsti. Būtų buvę geriau, jeigu mes būtume Užsienio reikalų ministerijai pasiūlę šį įstatymą padaryti visiškai specialų, sterilų. Tai būtų vienkartinis, baigtinis dydis, baigtinis įstatymas. Tai, kaip teikia dabar, kelia kontroversijas, ir aš negaliu jo palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų siūlyčiau palaikyti šį įstatymą ir nemanau, kad tai gali sukurti kokį nors papildomą precedentą. Taigi siūlau palaikyti įstatymą, nes manau, jog Lietuvos valstybė sovietinės okupacijos laikotarpiu iš tikrųjų turėjo galbūt šią vienintelę funkcionuojančią instituciją tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota. Mes turėtume atlikti ta prasme visus reikalus iki galo ir sutarti, kad tie žmonės, kurie dirbo ambasadose, atstovavo Lietuvai, kurie buvo skirti Lietuvos diplomatijos šefo pono S.Bačkio, arba dabar jų našlės, jeigu kai kurių jau nėra, gautų iš valstybės tą rentą, priklausiusią už tą ilgai trukusį darbą, trukusį daugelį dešimtmečių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu kolegos J.Beinorto nuostatai, nors kartu ir žavi toks Užsienio reikalų ministerijos, taip pat ir mūsų rūpestis savo pareigą Lietuvai atlikusiais asmenimis. Tačiau, kita vertus, tai tikrai yra precedento neturintis įvykis, kai dėl penkių ar šešių asmenų taisomas Diplomatinės tarnybos įstatymas. Būtų galima tai padaryti visiškai kituose dokumentuose. Mes žinome, ir spauda aprašė, kad yra daug našlių, buvusių Lietuvos ministrų našlių, kurios leidžia varganas dienas senelių prieglaudose, gaudamos elgetišką valstybės pašalpą, ir niekas nekalba joms apie jokias rentas. Gal vis dėlto atidėkime šį dalyką ir priimkime atskirą, rimtą įstatymą, kur būtų atsižvelgta į visų tuo laikotarpiu tarnavusių Lietuvai žmonių ir Sibiro gulagus perėjusių žmonių interesus ir poreikius. Taigi siūlyčiau nepriimti šio įstatymo ir balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš kviečiu Seimą pritarti šiam įstatymo projektui, juo labiau kad Užsienio reikalų komitetas jį pakoregavo ir iš dalies atsižvelgė į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus. Taip pat noriu priminti Seimo nariams, kviesdama balsuoti už įstatymo projektą, kad rentos diplomatams, atstovavusiems Lietuvai nuo 1940 iki 1990 metų, jau dabar mokamos, tik jos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymas buvo parengtas, jį parengė Vyriausybė, nes Konstitucinis Teismas rekomendavo panašius dalykus reglamentuoti įstatymu, o ne vien Vyriausybės nutarimu. Todėl būtų galima pritarti, o sąlygas, tvarką ir finansavimo šaltinius dėl tų penkių žmonių reglamentuos Vyriausybė savo nutarimu, kaip atskiru poįstatyminiu aktu. Todėl čia tos problemos, apie kurias kalbėjo oponentai, lyg ir nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atidžiai įsiklausiau į Seimo narių pono V.Čepo ir pono J.Beinorto žodžius. Turėtų būti bendras įstatymas, bet jo nėra, ir tai laikytina galbūt ir paties komiteto darbo trūkumu, kad iki šiol per ketverius metus tokio įstatymo nėra. Galiu pacituoti jums lietuvišką patarlę, kad kol saulė patekės, rasa ir akis išės. Kol bus tas bendras įstatymas, apie kurį visi čia kalbame, gali būti, jog tiems 20 diplomatų, apie kuriuos šiandien taip pat kalbame, tiesiog tų pensijų ir nebereikės. Manydamas, kad tai yra tikrai tam tikras įstatymo sistemos nelogiškumas, su skaudama širdimi aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Su skaudama širdim.

Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš kaip tik ne su skaudama širdim, o su džiugesiu pritarsiu tam įstatymui. Nesu šalininkas to, ką sakė ponas J.Beinortas, kad tai reikėtų daryti atskiru įstatymu, ir pasakysiu kodėl. Man atrodo, mes darome teisingai, kartu pripažindami diplomatinės tarnybos tęstinumą. Jeigu mes išbrauktume tą laikotarpį ir darytume atskiru įstatymu, mes suskaldytume mūsų diplomatinę tarnybą į kažkokius tris periodus. Istoriškai taip, bet tiek valstybės, tiek diplomatinės valstybės tęstinumas. Kai mes tai darome vienu įstatymu, mes kartu konstatuojame tą tęstinumą, todėl aš palaikau pono A.Račo siūlymą daryti taisymą…

PIRMININKAS. Mano kaltė, kolega Sauliau. Prašom dar prašyti žodžio. S.Pečeliūnas. Labai atsiprašau.

S.PEČELIŪNAS. …bendrajame įstatyme, o ne išskirti ir priimti tokias nuostatas atskirai.

Pasiūlymas dėl ministrų ir kitų iki 1940 metų dirbusių asmenų likusių žmonų ar giminių rentos, aišku, yra svarstytinas. Aš manau, kad komitetai tuos siūlymus išgirdo ir, matyt, ieškos išeičių, kaip šiais žmonėmis pasirūpinti, bet tai visiškai nereiškia, kad mes turime skaldyti ir skaidyti mūsų diplomatinę tarnybą. Ačiū už kantrybę ir už galimybę pabaigti sakinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą.

Mūsų posėdžiauja 78.

Balsuojame, ar priimame Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą. Balsuoti pradedame, kolegos.

65 – už, prieš – 3, susilaikė 6. Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2453(2*) (priėmimas)

1-6 projektas Nr.P-2453(2) – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas. Tribūnoje – J.Listavičius. Priėmimas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte patikslinta viešo akcijų pardavimo sąvoka, siekiama sudaryti prielaidas viešam akcijų pardavimui vidaus ir tarptautinėse rinkose, paspartinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos integraciją į tarptautinę vertybinių popierių ir kapitalo rinką. Akcijų paklausos tyrimo ir formavimo metu siekiama objektyviau nustatyti parduodamų akcijų kainą, atsižvelgti į pasiūlos ir paklausos santykį bei kitus kriterijus, kontroliuoti būsimų investuotojų sudėtį, formuoti akcininkų, turinčių ilgalaikių investicinių interesų, struktūrą. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Kviečiu priimti įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas ir vienintelis straipsnis – visas įstatymas. Kas kalbėtų, kolegos? Nėra kalbančių.

Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymą. Teisės departamento pastabų antrajam variantui nėra.

67 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas? Pradedame balsuoti.

53 – už, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Susilaikė 4 kolegos. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2371(2*) (priėmimas)

1-7 projektas Nr.P-2371(2) – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Alg.Butkevičius pateikia komiteto išvadą ir padeda mums priimti.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Siūlau priimti pastraipsniui. Yra du straipsniai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1 straipsnis. Kas kalbėtų? Dėl 1 straipsnio – J.Listavičius. Dėl viso. 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis – įsigalioja nuo 2000 m. gegužės 1 d.

ALG.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Čia 2 straipsnio esmė. 2 straipsnį priimame. Ačiū. Žodis J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte sudarytos sąlygos laisvam darbo jėgos judėjimui. Nuostata suderinta su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Taikomas 15% pajamų mokesčio tarifas sudaro sąlygas apmokestinti jūrininkų gaunamas pajamas neatsižvelgiant į darbo sutarties trukmę. Esant minėtoms sąlygoms padaugės įsidarbinusių laivuose, bus išmokėta daugiau darbo užmokesčio ir surinkta fizinių asmenų pajamų mokesčio. Kiek reikės kompensacijų dėl šio įstatymo projekto įgyvendinimo, turinčio įtakos savivaldybių mokestinėms pajamoms, sunku pasakyti. Numatytomis sąlygomis jos neturėtų būti kiek didesnės, todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pritariu, kad jūrininkams turėtų būti mokesčio lengvatos. Tačiau tik ką išklausiau pono J.Listavičiaus, tokio garbingo komiteto vadovo, kalbos, kai jis sako, jog nežino, kokia bus įtaka savivaldybių biudžetams. Tokių įstatymų, kai nežinai, kokia įtaka, negalima priimti. Turi būti žinoma, turi būti prognozuojama. Jeigu įtaka (o ji turi būti) savivaldybių biudžetams, matyt, bus neigiama, tai reikėjo teikti ir savivaldybių biudžetų pataisas. Kai daromas vienas geras darbas, o nedaromas kitas darbas, kurį privaloma daryti ir pagal Statutą, yra sunku pritarti. Aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Registruojamės! Neturiu, kolegos, jokių pataisų. Jis įsigalios nuo gegužės 1 d. Registruojamės! Balsuosime dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

71 Seimo narys balsuoja.

Ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuoti pradedame, gerbiamieji kolegos Seimo nariai.

51 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 14, įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2373(2*) (priėmimas)

1-8 – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2373(2). Priėmimas. Tribūnoje – S.Slavickas, Ekonomikos komiteto pranešėjas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – leisti valstybės įmonę reorganizuoti į biudžetinę įstaigą, t.y. keisti įmonės statusą. Taip pat projekte numatyta galimybė reorganizuoti skaidymo būdu valstybės įmonę, kuri tęsia darbą, atskiriant dalį, iš kurios steigiama biudžetinė įstaiga.

Po svarstymo plenariniame posėdyje pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Po svarstymo pasiūlymų, pataisų bei pastabų negauta. Įstatyme keičiamas ir papildomas vienintelis straipsnis. Kviečiu balsuoti už 19 straipsnio pakeitimus ir papildymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kas kalbėtų dėl šio įstatymo motyvų? Viskas suderinta. Registruojamės, tada teiksiu balsuoti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teiksiu balsuoti po registravimosi. Etikos ir procedūrų komisijos nariams negalioja mūsų paprotinė teisė dėl telefonų. Registruojamės.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuoti pradėjome.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2057(2*) (priėmimas)

1-9a – Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2057(2). Priėmimas. Tribūnoje – A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas gavo svarstomam projektui pasiūlymą, kurį pateikė Seimo narys J.Razma. Sveikatos reikalų komitetas pasiūlymui nepritarė. Norėčiau trumpai pateikti situaciją, argumentus, skirtumus.

PIRMININKAS. Prašom, pone pranešėjau, ar jūs kalbėsite, ar galime bendruoju sutarimu svarstyti? Ar reikia 29 balsų, pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

A.ŠVITRA. Aš gal pabandysiu pasakyti pozicijas. Sveikatos reikalų komitetas, suderinęs nuomonę su Sveikatos apsaugos ministerija, mano, kad Lietuvos bioetikos komitetas turėtų būti steigiamas prie Vyriausybės. Kai kurie Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projekto straipsniai numato kompromisinį variantą, kai Vyriausybė, jeigu komitetas būtų įsteigtas prie ministerijos, iškilusioms problemoms spręsti galėtų sudaryti komisijas. Atsiskaitymo atveju, jeigu reikėtų atsiskaityti, tai komitetas atsiskaitytų Vyriausybei arba jos pavestai institucijai. Šis požiūris švelnina ir daro kompromisinę situaciją. Jeigu gerbiamasis J.Razma reikalautų balsuoti, tada tektų spręsti Seimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra kategoriškų prieštaravimų. Pradedame svarstyti J.Razmos siūlymą – principinį siūlymą, kad Bioetikos komitetą steigia, jo sudėtį, veiklos nuostatus tvirtina ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Sveikatos apsaugos ministerija. Šiek tiek… Ar J.Razma teiktų savo siūlymą? Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Mano argumentai yra išdėstyti aiškinamajame rašte. Norėčiau pabrėžti, kad mes diskutavome su komiteto pirmininku ponu A.Matulu. Lyg ir sutarėme dėl kompromisinio varianto, t.y. aš atsisakyčiau 3 punkto…

PIRMININKAS. Išbraukti 6 punktą?

J.RAZMA. Taip. Palikčiau tą galimybę šiai komisijai būti juridiniu asmeniu. Bet komiteto pirmininkas sutiktų, jog šis komitetas būtų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nes užtikrintų efektyvesnę jo kontrolę, pigesnį aptarnavimą, išvengtume funkcijų dubliavimosi ir t.t. Manau, kad reikėtų laikytis bendros nuostatos, reikėtų siekti panaikinti jau nemažai sukurtų institucijų tiesiogiai prie Vyriausybės, o ne kurti naujas. Jų dabar yra labai daug.

PIRMININKAS. Taigi A.Matulas. Kokie jūsų ten slapti susitarimai su kancleriu?

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mes prieš porą mėnesių svarstėme komitete gerbiamojo J.Razmos pasiūlymus ir jiems nepritarėme. Bet kai buvo pateiktas Bioetikos įstatymo projektas, mes daugelio problemų, kurių komitetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos negalėjo spręsti, sprendimo būdus numatėme dabar jau svarstomame Bioetikos įstatymo projekte. Manyčiau, kad Seimas galėtų apsispręsti dėl J.Razmos pirmos pataisos. Iš principo neprieštarauju. Tik labai prašyčiau gerbiamojo J.Razmos ir Seimo, jeigu bus pritarta jo pataisai, palikti pirmosios dalies antrą ir trečią sakinį: “Lietuvos bioetikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto”. Manau, kad Seimas gali apsispręsti. Aš neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. Gerai. Pone pranešėjau? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tuoj dėl J.Razmos siūlymo bus kalbama. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Kaip supratau, gerbiamasis J.Razma atsiima savo pasiūlymą ir sutinka su kompromisu, kurį siūlo…

PIRMININKAS. Jis siūlo tik vietoj “tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė” rašyti ”tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija”. Tik. Ar galima bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl J.Razmos siūlymo – išbraukti “Lietuvos Respublikos Vyriausybė”, o įrašyti “Sveikatos apsaugos ministerija”. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū, pone pirmininke. Norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį į tai, kad nuo to, kai buvo pateiktas šis įstatymas, šiek tiek pasikeitė situacija. Štai yra mums pateiktas Bioetikos medicininių tyrimų įstatymo projektas. Be to, jau treji metai, kai pasirašyta ir vis dar neratifikuota Bioetikos konvencija. Bioetiniai dalykai… štai tik ką grįžome iš Strasbūro, kur mūsų ambasadorius primygtinai prašė pasirūpinti, kad ta konvencija būtų ratifikuota. Gėda, kai tiek laiko praėjo, ir ji dar neratifikuota. Tada visas šis kompleksas dalykų, t.y. bioetinių dalykų, tampa tarpvalstybinių santykių objektu…

PIRMININKAS. Kolega, kol kas tik dėl J.Razmos siūlymo kalbame.

A.J.RAŠKINIS. Tai aš noriu pasakyti, kad ponas J.Razma tęsia toliau savo ydingą tendenciją kurti nereikšmingas ir niekingas komisijas prie žemų struktūrų, ten, kur jos turi atstovauti valstybės interesams. Mums reikės atstovauti valstybės interesams prie Europos Tarybos su Bioetikos konvencija. Tai turi būti pakankamai aukšto lygio komisija, nes ji turi priimti sprendimus, turi turėti atsakomybę, ji turės aiškintis Europos Taryboje. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Manau, pone pirmininke, gal mes padarykime priėmimo pertrauką, nes dėl šios vietos ne redakciniu būdu turime čia nuspręsti. Aš manau, kad reikia grąžinti dar kartą komitetui. Juo labiau kad, atrodo, tos Bioetikos komisijos funkcijos išsiplės, todėl kviesčiau daryti priėmimo pertrauką ir dar kartą šį pasiūlymą svarstyti komitete.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kaip pasakys komiteto atstovas, kolegos, taip ir bus. Aš tikrai nesikišiu į šiuos svarstymus.

A.ŠVITRA. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į kitą siūlymą, kur Lietuvos biomedicinos tyrimų etikos komitetui suteikiama teisė atstovauti tarptautiniu lygiu pagal savo kompetenciją Lietuvai. Ar tai jus tenkina?

PIRMININKAS. Šio siūlymo nėra, šis punktas nėra išbraukiamas. Šis komitetas pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Taigi jūs nesiūlote daryti priėmimo pertraukos?

A.ŠVITRA. Ne.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti dėl pertraukos? Kolegos, registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. J.Beinortas siūlo daryti priėmimo pertrauką. Pranešėjas nesutinka. Aš neturiu kur dingti.

Registruojamės. Laikykime, kad tai frakcijos siūlymas, ar ne? Kas būtų už tai, kad būtų skelbiama priėmimo pertrauka, kaip siūlo J.Beinortas, – už, kiti kitaip. Bet man rodos, kolegos, tikrai visai nebloga išeitis dabar rasta.

Už – 45, prieš – 3, susilaikė 4. Skelbiama šio įstatymo priėmimo pertrauka. Komitetas turėtų mums pateikti galutinę išvadą. Bet geriausia kokia nors forma susitarti. Kokia nors forma.

Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2426 (svarstymas)

1-9d klausimo svarstymas – Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2426(2). Kviečiu į tribūną A.Švitrą.

A.ŠVITRA. Siūlomas projektas suderina Vaistų įstatymą su Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektu. Pasiūlymų nėra gauta.

PIRMININKAS. Siūlymų nėra, kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritariame bendruoju sutarimu Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2426(2). Kolegos, jau galėtume tartis dėl pertraukos, ar ne? Pertrauka iki 12.00 val. Kolegos, prisieks naujasis mūsų kolega D.P.Paukštė. Prašom 12.00 val. dalyvauti posėdyje.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, tęsiame posėdį, kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaika

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien pasipildo mūsų gretos – vienai Seimo narei tapus Šiaulių miesto mere, į laisvą vietą ateina naujas Seimo narys ponas D.Paukštė, kuris dabar prisieks ir po to jau bus Seimo narys. Po priesaikos aš dar perskaitysiu vieną dokumentą.

PIRMININKAS. Prašom, pone Konstitucinio Teismo pirmininke.

V.PAVILONIS. Pirma noriu informuoti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuris priimtas 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Nr.173.

“Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo D.P.Paukštei.

2000 m. balandžio 9 d. atsiradus laisvai Lietuvos Respublikos Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio antruoju punktu ir 93 straipsniu, nusprendė:

1. Pripažinti D.P.Paukštę nuo 2000 m. balandžio 9 d. tapusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąrašą”.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį ir Seimo statuto 2 straipsnį išrinktas Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio Statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio Statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Kviečiamas prisiekti išrinktasis Seimo narys D.P.Paukštė. Prašau.

Informuoju, kad pagal Seimo nario priesaikos priėmimo tvarką, numatytą 4 straipsnyje, Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinį prieskaitos sakinį.

Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą, arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Pagal Seimo statuto 5 straipsnį Seimo narys, šio Statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato. Tokiu atveju Seimui tektų priimti tam tikrą sprendimą.

Prašome prisiekti.

D.P.PAUKŠTĖ. Aš, Dainius Petras Paukštė, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!

V.PAVILONIS. Skelbiu, kad D.P.Paukštė prisiekė pagal Seimo statuto nustatytą tvarką ir jis yra lygiateisis Seimo narys. Sveikinu jus ir linkiu sėkmės! (Plojimai)

Raštas įteikiamas posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir mano, kaip posėdžio pirmininko, sveikinimas kolegai Dainiui Petrui. Laukiu konstruktyvios veiklos ir pagalbos posėdžio pirmininkui. Sveikinimai tęsiasi. Žodis Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, esu gavęs Seimo nario D.Paukštės pareiškimą šiandienos data. “Prašau nuo 2000 m. balandžio 11 d. mane laikyti Lietuvos partijos “Socialdemokratija-2000” frakcijos nariu.”

PIRMININKAS. Mes tarėmės šiek tiek kitaip, bet, nepaisant to, sėkmės ir toje frakcijoje.

Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2297(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos... Dėkoju, pone Konstitucinio Teismo pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes dirbame pagal savo planus. 1-11 klausimas Nr.P-2297 – Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių. Registruojamės dar kartą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam projektui jokių pataisų, siūlymų negauta, todėl, manau, būtų galima pateiktą projektą priimti, o po to vis dėlto siūlyčiau atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, jog Valstybės kontrolei protokolinio nutarimo tvarka būtų pavesta parengti Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio pataisas, susijusias su nuostata dėl išorės audito. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mūsų užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, ar galime priimti šį įstatymą, kuris kol kas turi vieną straipsnį? Galime priimti. J.Listavičius dar nori kalbėti dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Taip, iš tikrųjų reikalingas toks papildymas, bet, kaip ir svarstymo metu, vis dėlto buvo kalbama apie tai, kad žodžiai “esant reikalui” ir juo labiau kada įtraukiama ir Valstybės kontrolė į savivaldybių biudžeto vykdymo tikrinimą neaptarus ir nekonkretizavus, kuriais atvejais, nėra labai gerai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir dėl Europos fondo gaunamų lėšų naudojimo valstybės institucijose bei įstaigose kontrolės ir to išorinio audito, apie kurį ir dabar pranešėjas sakė, kad reikėtų dar išsiaiškinti. Todėl nors įstatymo projektas labai trumpas, jis galėjo būti šiek tiek ir konkretesnis, ir aiškesnis, ir tai būtų nauda bendram reikalui. O šiaip, matyt, reikėtų pritarti. Bet dar vietos palikta tobulinti, o tas nelabai gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, atsiliepdamas į pono J.Listavičiaus, sakykim, tam tikrą kritiką, noriu pasakyti, kad šis klausimas papildomai buvo svarstomas su Valstybės kontrolės vadovybe, ir mus vis dėlto įtikino, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji kontrolės institucija, pati spręs, kada reikia tikrinti, kada nereikia tikrinti. Todėl siūlau, kad liktų kaip pateikta. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu daugelis savivaldybės įmonių yra pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves ir pradedamas privatizavimo procesas. Todėl labai svarbu, kad reformuojant šias įmones aukščiausiajai valstybės kontrolės institucijai išliktų galimybė prižiūrėti šį procesą ir pradėti intervenciją tada, kai ji yra būtina, kai ji yra reikalinga.

Dėl pastabos, pasakytos pono J.Listavičiaus, jog “esant reikalui” yra per daug neapibrėžta frazė, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad iki šiol ši frazė galiojo ir iki šiol Seimui ji atrodė pakankamai pagrįsta. Todėl manau, jeigu svarstant komitete nebuvo pasiūlyta alternatyvų, tai vadovaukimės tuo įstatymu, kuris ir buvo iki šiol paimtas. Ši įstatymo dalis, ši nuostata nėra keičiama. Aš kviesčiau visus paremti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą, kolegos Seimo nariai, ir balsuosime, ar priimame Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Ar priimame, gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymą? Prašom pareikšti savo nuomonę balsuojant.

58 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas. Kolegos, 100% man kompiuteris rodo – balsavo “Socialdemokratija-2000” už šį projektą. Geru keliu einate, kolegos.

Standartizacijos įstatymo projektas Nr.P-1935(4*) (priėmimas)

Siūlau eiti prie kito projekto Nr.P-1935(4) – Standartizacijos įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu buvo padarytos kai kurios pataisos ir dar yra pasiūlymų prieš priimant įstatymą grįžti prie 22 straipsnio.

PIRMININKAS. Iš pradžių, kolege, pastraipsniui reikėtų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra du pasiūlymai. Na, ar nereikėtų mums pirmiausia žiūrėti pataisas, ar manote, kad reikia iš pradžių pastraipsniui.

PIRMININKAS. Yra straipsnių, kurie neturi jokių problemų. Gal galėtume, kolegos, priimti šį įstatymą skirsniais? Skirsniais. Gerbiamieji kolegos, I skirsnis. Ar galime priimti I skirsnį, 1 ir 2 straipsnius? I skirsnis yra priimamas. II skirsnis. Dėl II skirsnio, dėl 3, 4 straipsnių taip pat niekas nenori kalbėti. Garbės partijos pirmininke, prašom nustoti nesolidžiai elgtis svarstant 3 ir 4 straipsnius. 3 ir 4 straipsniai yra priimami. III skirsnis, 5 straipsnis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 9 straipsnis. Pranešėja sako, pasiūlymų nėra. III skirsnis priimamas. IV skirsnis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip pat nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Nėra siūlymų. 10 straipsnis yra priimamas. V skirsnis. Pasiūlymų…

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra. V skirsniui…

PIRMININKAS. V skirsnis ir 22 straipsnis. Ponia pranešėja, prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra du pasiūlymai tam straipsniui. Pirmasis pasiūlymas yra pirmosios dalies 2 punktui. S.Kakčio viena redakcija ir kita A.Šimėno. Tai yra dviejų komitetų.

PIRMININKAS. A.Šimėno platesnė redakcija.

K.D.PRUNSKIENĖ. S.Kakčio yra šiek tiek platesnė redakcija, nes šalia sakinio dalies “tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai valstybės remiamoms programoms, nurodytoms šio įstatymo 23 straipsnyje” dar tęsiama mintis “ir kitų asignavimų valdytojui perduotos valstybės lėšos vykdomų programų darbams atlikti”.

PIRMININKAS. Čia 23 straipsnis, ar ne?

K.D.PRUNSKIENĖ. 22 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas. Taigi S.Kakčio siūlymas yra platesnis. Jis šalia pirmojo šaltinio, t.y. “asignavimų valdytojui perduotos valstybės biudžeto lėšos”, t.y. tikslinės lėšos, dar kalba ir apie kitų asignavimų valdytojų perduotas valstybės lėšas vykdomų programų darbams atlikti. Manau, kad praktiškai bus ir viena, ir kita, ir kitų asignavimų valdytojų perduodamos lėšos standartizavimui vykdyti. Todėl, suderinus su A.Šimėnu, siūlau priimti šios pataisos redakciją pagal poną S.Kaktį.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, bendruoju sutarimu priimti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Tiesa, jo formuluotėje yra netiksliai pavartota sąvoka “papildyti punktą”.

PIRMININKAS. Čia, kolegos…

K.D.PRUNSKIENĖ. Čia yra “pakeisti”. Yra tik “pakeisti”, nes jau dabar tas punktas yra įrašytas ir ketvirtam projektui yra teikiama pataisa, o ne papildymas.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu priimame S.Kakčio siūlymą pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio pirmąją dalį.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dar yra antrajai šio straipsnio daliai…

PIRMININKAS. Taip.

K.D.PRUNSKIENĖ. …A.Šimėno pataisa pratęsti sakinį priduriant “ir šios lėšos laikomos atskiroj lėšų sąskaitoj”. Dar buvo nemažai diskutuojama po svarstymo. Ekonomikos komiteto nariai, kurie buvo įtraukti į tą diskusiją, vis dėlto manome, kad reikėtų šią sakinio dalį įrašyti ir numatyti, kad tos lėšos yra laikomos atskiroj sąskaitoj. Kviečiame kolegas palaikyti šį papildymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime bendruoju sutarimu, kolegos, priimti A.Šimėno siūlymą dėl antrosios dalies? Priimame.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Tada 22 straipsnis nekelia problemų. Ar galime priimti visą V skirsnį, gerbiamieji kolegos? Dėl V skirsnio? L.Sabutis dėl V skirsnio. Kolegos, vienas – už. Klausti negalima, kolega.

L.SABUTIS. Apgailestauju, bet aš pritardamas klausiu, ar bus patikslinta redakcija, nes yra ir iniciatoriai, ir pranešėja, kai V skirsnio 12 straipsnyje yra kalbama, kad Standartizavimo asociacija kuria standartuose vartojamus terminus, nepaminėta, jog tai daro kartu su Valstybinės kalbos komisija. Ar bus palikta 13 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkto redakcija, kad ginčus teisme sprendžia asociacijos valdymo organų nutarimu ir administracijos sprendimu. Šiaip administracija, kaip tokia institucija, nepriima sprendimo, o priima vadovas.

Paskutinis klausimas, kas atstovaus savivaldybėms, kai bus sudaroma taryba? Taip pat tame skirsnyje yra 17 straipsnis, kad ją sudaro savivaldybių atstovai, nors kažin ar tai bus gerai, kai yra 60 savivaldybių? Tam turėtų atstovauti Lietuvos savivaldybių asociacija.

PIRMININKAS. Kolegos, klausimams laikas baigėsi. Ponia pranešėja, ar jūs komentuosite klausimus?

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, šiandien, kai jau yra priėmimas, neįmanoma tokių klausimų dabar svarstyti ir ekspromtu keisti įstatymą. Nemanau, kad ponas L.Sabutis negalėjo suformuluoti pasiūlymų, nors jo paminėti punktai iš tikrųjų yra aktualūs. Iš tikrųjų savivaldybėms galėtų atstovauti Savivaldybių asociacijos atstovas, bet gal galima būtų Vyriausybės tvarka detalizuoti? Ar, manote, ekspromtu galima pritarti? Tada reikėtų dėl tų siūlymų diskutuoti.

L.SABUTIS. Ne, ne aš…

PIRMININKAS. Tada priėmimo pertrauka, kolegos.

L.SABUTIS. Aš dėkoju už dėmesį ir nereikalauju jokios pertraukos, tačiau teigiu, kad galima redakcines pataisas padaryti ir dabar. Atsiprašau, negalėjau anksčiau, nes buvau išvykęs į komandiruotę ir todėl nepateikiau laiku.

PIRMININKAS. Ar kas nors kalbėtų prieš dėl šio skirsnio? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendruoju sutarimu priimti V skirsnį? Priimame V skirsnį. O dėl redakcinių pataisų prašom, ponia pranešėja, dar derėtis su L.Sabučiu. Gal ką…

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu Statutas nedraudžia to padaryti, mes redakcines pataisas kartu su Ekonomikos komiteto grupe galėtume dar kartą…

PIRMININKAS. Redakcinės pataisos – kalbinės pataisos. Jeigu pavyks…

K.D.PRUNSKIENĖ. Čia nėra kalbinių. Čia vis dėlto esminės pataisos, kas, pavyzdžiui, atstovauja savivaldybėms ir panašiai.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi priimamas V skirsnis.

VI skirsnis – “Baigiamosios pastabos”. Ar galime priimti? VI skirsnį taip pat priimame, kolegos.

Dėkoju, pranešėja.

Kalbos dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau pritarti šiam pateiktam įstatymui, nes, kaip pateikė pranešėja, tai sureguliuotų nacionalinės standartizacijos tvarką, standartų ir techninių reglamentų pateikimą ir kitus dalykus, taip pat įtvirtintų Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimą ir pagrindines nuostatas. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo projekto svarstymo procesas tęsėsi gana ilgai. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Svarbią vietą įstatymo projekto lėšų šaltinių sudėtyje užima valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai valstybės įmonėms. Jie skiriami atitinkamose valstybės remiamose programose numatytiems darbams: standartams rengti, narystės Europos standartizacijos organizacijose mokesčiams mokėti, standartizacijos darbams kontroliuoti, kitiems su standartizavimu susijusiems klausimams spręsti ir darbams vykdyti. Aptarta lėšų naudojimo kontrolė. Gautų valstybės, kitų lėšų naudojimą turi teisę tikrinti Valstybės kontrolė, o visą Lietuvos standartizacijos asociacijos finansinę veiklą – jos Revizijos komisija. Įstatymo projektų nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas pasirengti Lietuvai stoti į Europos Sąjungą, teikti geresnės kokybės paslaugas ar gaminti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos standartus atitinkančią produkciją. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad pavyko suderinti visas nuostatas. Manau, priėmus šį įstatymą nevyriausybinė institucija – Standartizacijos asociacija galės sėkmingai vykdyti savo funkcijas ir kviečiu šiam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, pritardamas įstatymo priėmimui, noriu atkreipti dėmesį į tris momentus.

Pirma. Šis įstatymas sudaro lygias sąlygas konkuruoti rinkos dalyviams mūsų valstybės viduje.

Kitas dalykas yra dėl integracijos į Europos Sąjungą. Sudaro sąlygas prekių, paslaugų, žmonių informacijos laisvam ir nepriklausomam judėjimui, keitimuisi šia informacija ir su tuo susijusiais dalykais tarp valstybių. Savaime aišku, jis tiesina mūsų valstybės kelius į euroatlantines struktūras. Ta prasme šis įstatymas yra labai svarbus ir jį reikėjo priimti gerokai anksčiau.

PIRMININKAS. Daugiau kalbėtojų nėra, prieštaraujančių nėra.

Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Standartizacijos įstatymą.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame Standartizacijos įstatymą, kolegos Seimo nariai. Balsuoti pradedame.

72 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Standartizacijos įstatymas yra priimtas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2003(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, 1-13a projektas Nr.P-2003(3) – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. A.Vaišnoras vadovauja mums priimant šį įstatymą.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas buvo priimtas dar 1996 m. rugpjūčio 15 d., tačiau, jūs patys žinote, audringai vyksta procesai. Ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, priimtos tarptautinės konvencijos – dėl taršos per sienas konvencija ir kitos – verčia peržiūrėti kai kuriuos įstatymus, ypač aplinkos apsaugos įstatymus, kurie bus vieni pagrindinių reikalavimų stojant į Europos Sąjungą.

Dabar galiu pasakyti, kad iš esmės pataisytas visas įstatymas, ne tik jo atskiri straipsniai. Šis įstatymo projektas yra perėjęs visas Seimo statute nustatytas procedūras. Aš nedėstysiu to, kas buvo parašyta aiškinamajame rašte. Galiu pasakyti tiek, kad mes svarstydami komitete atsižvelgėme į visus pasiūlymus, t.y. Teisės departamento, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Ekonomikos komiteto. Tai yra jums išdalyta.

Vienas, kuriam nepritarėme, tai mūsų komiteto nario pono J.Šimėno. Jis teigė, kad prie šio įstatymo turėtų būti pridėtos lentelės arba priedėliai, nustatantys, kokiems veiksmams ir kokiems darbams reikalingi poveikio vertinimo aplinkai darbai. Galiu pasakyti viena, kad šiam jo pasiūlymui nepritarėme, nes manom, jog tai yra Vyriausybės prerogatyva. Galėčiau jums pacituoti iš tų sąrašų keletą skaičių ir darbų. Mūsų supratimu, tai yra jau ne Seimo reikalas. Jeigu Seimas tvirtina įstatymą su priedais, o gali atsirasti reikmių priedus keisti vieną po kito arba vieną, arba kitą priedų eilutę, tada reikėtų kelti visą įstatymą – taip prarandamas operatyvumas.

Galiu pacituoti planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, privalomumo sąrašo bent vieną dalį. “Kiaulininkystė. Turi būti vertinama įtaka mažiau kaip 900 paršavedžių kiaulių, ne daugiau kaip 2000 paršavedžių kiaulių, mažiau kaip 3000 kitų kiaulių, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių”. Tos eilutės yra skaičiai, skaičiai ir skaičiai. Manau, kad Seimas iš tiesų neturėtų veltis į tokias peripetijas. Dėl to komitete 6 balsavo už tai, kad šie priedai nebūtų dedami prie įstatymo.

Daugiau mes pastabų po paskutinio svarstymo negavome. Siūlau posėdžio pirmininkui, jeigu galima, padėti priimti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas – tai yra naujoji Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija. Ar galėtume priimti šį įstatymą skyriais? Ne. Kolegos, 1 straipsnis, dėl 1 straipsnio. Nenori veikti mano kompiuteris.

1 straipsnis. Ar galima priimti 1 straipsnį? Turiu galvoje naują įstatymo redakciją. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis? Priimamas.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio, kolegos, – J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, norėčiau, kad įdėmiai paklausytumėte, nes tai turbūt vienintelis kartas šiame įstatyme, kai reikės balsuoti. Norėčiau pasakyti, kad svarstant šį įstatymą, svarstymo stadijoje kalbėdamas aš akcentavau tai, kad įstatymas turėtų eiti su priedėliais, kurie yra įvardijami, kad Vyriausybė turėtų juos priimti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kažkas vyksta su kompiuteriu, kolegos. Seimo narys J.Šimėnas. Atsiprašau.

J.ŠIMĖNAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisę direktyvose yra patvirtinti tie sąrašai. Mes neturėtume jų ignoruoti arba vulgarinti, kad skaičiuosime kiaules ir panašiai. Šį darbą atliks tie, kuriems priklauso, bet sąrašai turi būti teisiškai įvertinti. Aš labai apgailestauju ir nuogąstauju, kad pateikusieji įstatymą kalba taip, jog patvirtinus sąrašus įstatymu sunkiau juos bus kam nors pakeisti. Tai čia yra esmė: jeigu sąrašai bus įstatymu patvirtinti, tai juos iš tikrųjų bus labai sunku pakeisti. Aš norėčiau, kad jų niekas nekeistų. Keisti sąrašus galima tik bendru visų sutarimu. Todėl siūlau 3 straipsnio šiandien nepriimti. Norėjau su frakcijomis susitikti ir pateikti visus argumentus, kaip tai padaryti ir kodėl siūlau taip padaryti, bet kažkas paskubėjo įtraukti į darbotvarkę, ir nuo ketvirtadienio iki šios dienos neužteko laiko, su frakcijomis neteko paderinti šios nuostatos. Visus kitus straipsnius galėtume priimti, išskyrus šį straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš būčiau linkęs palaikyti kolegos J.Šimėno pasiūlymą padaryti pertrauką ir pamėginti rasti geranoriškai bendrą sutarimą, kaip ne vieną kartą mes esame darę. Ponas J.Šimėnas yra didelis gamtos apsaugos reikalų entuziastas. Man atrodo, reikėtų įsiklausyti į jo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galima bendruoju sutarimu skelbti 3 straipsnį?..

A.VAIŠNORAS. Manau, jeigu yra toks Seimo palaikymas, be abejo, būtų galima. Tik noriu pasakyti, kad Europos Komisijos direktyvos – tai nėra įstatymai. Šiuos dokumentus rengia vykdomoji valdžia, jie nelabai dera prie paties įstatymo.

PIRMININKAS. Taigi ar reikia balsuoti dėl siūlymo nepriimti 3 straipsnio, pone pranešėjau?

A.VAIŠNORAS. Jeigu Seimas nori toliau diskutuoti ir turi laiko, manau, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimti siūlymą?

A.VAIŠNORAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. 3 straipsnis, gerbiamieji kolegos, bus priimamas vėliau.

4 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 5 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. 6 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 7 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 8 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 9 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 10 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 11 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 12 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas. 13 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Nebuvo pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. 14 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Nebuvo pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. 15 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Priimamas. 16 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. 16 straipsnis priimamas. Ir 17 straipsnis?

A.VAIŠNORAS. Priimamas.

PIRMININKAS. Priimamas.

A.VAIŠNORAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki kada J.Šimėnas mėgina įtikinėti frakcijas? Iki kada, pone pranešėjau, galime skirti laiko? Kada priimame šį įstatymą? Kada baigiam priimti?

A.VAIŠNORAS. Manau, kitą antradienį.

PIRMININKAS. Kitą antradienį?

A.VAIŠNORAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, mėginame į 18 dieną įrašyti, jeigu dar bus vietos, ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pabaigą. 7 straipsnis… Atleiskite, suklydau, 3 straipsnis yra likęs nepriimtas.

A.VAIŠNORAS. Jeigu galima, dar norėjau prašyti poną viceministrą A.Daubarą, kad jis pasakytų keletą žodžių dėl 3 straipsnio. Tai yra Aplinkos apsaugos ministerijos nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar dabar, gerbiamieji kolegos? Gal, pone viceministre, labai trumpai. Matyt, jūsų nuomonės reikės diskutuojant dėl šios pozicijos. Viceministre, dėl 3 straipsnio: priedai įstatyme ar priedai Vyriausybės dokumentais.

A.DAUBARAS. Trumpai. Dėl sąrašų ir dėl priedų.

PIRMININKAS. Įjungta, kolegos, įjungta.

A.DAUBARAS. Pirmininke, labai trumpai dėl sąrašų ir priedų. Iš tiesų ne tiek svarbu, kad juos gali keisti Vyriausybė, nes iš tikrųjų Vyriausybė jų negali keisti – tai direktyvų sąrašai, bet pati direktyva yra pakankamai dinamiška. Tie sąrašai nuolat keičiami ir papildomi, todėl čia jau tokia organizacinė problema, kito pobūdžio, todėl mes teikiame tokį siūlymą, kad Vyriausybė galėtų tuos sąrašus tvirtinti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aiškesnė Vyriausybės nuomonė, rašytinė ar kitokia, visam Seimui būtų, žinoma, svarbi apsisprendžiant dėl J.Šimėno siūlymų ir protestų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2004(2*)

Kolegos 1-13b – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.2004(2). J.Šimėnas – pagrindinio komiteto pranešėjas. Ar galime priimti šiandien visą?

J.ŠIMĖNAS. Yra viena nedidelė problema: kadangi šis įstatymas yra susijęs su tik ką svarstytu įstatymu, o mes jo vieno straipsnio nepriėmėme, aš nežinau, ar galima visą įstatymą priimti, todėl siūlau balsuoti ir pastraipsniui priimti, o už visą balsuoti tada, kai priimsime ir aną įstatymą, t.y. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

PIRMININKAS. Logiška. Turbūt priimsime šį siūlymą, o paskui balsuosime dėl visų kartu. Dabar pastraipsniui. Pone pranešėjau, jokių problemų.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės įstatymas suderintas, į visas pastabas atsižvelgta, todėl aš manau, kad būtų galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos. Ar kas kalbėtų? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis? Priimamas.

3 straipsnis? Priimamas.

4 straipsnis? Priimamas.

5 straipsnis? Priimamas.

6 straipsnis?

J.ŠIMĖNAS. Dėl 6 straipsnio aš turiu tokią nedidelę pastabą. Nežinau, galbūt tai yra kalbinė pastaba. Keičiami du dalykai: anksčiau buvo suformuluota “prieš diegiant naujas technologijas reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą”, dabartinė redakcija – “diegiant naujas technologijas, naujus gaminius atlikti poveikio aplinkai vertinimą”. Tiesiog aš norėčiau paklausti… nedrįsčiau pasakyti, kaip suredaguoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal palikime suredaguoti tiems, kurie tai išmano. Niekas neabejoja dėl mūsų Dokumentų skyriaus specialistų kvalifikacijos, specialisčių pirmiausia. Taigi 6 straipsnis priimamas.

7 straipsnis? Priimamas taip pat.

Kolegos, pastraipsniui mes priėmėme Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą. 11 dieną... atsiprašau, balandžio 18 dieną turėtume baigti svarstymus kartu su pagrindiniu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Dėkui.

Gerbiamieji, dar galėtume porą rezervinių paimti. (Balsai salėje) Ne? Rezervinių ne. Konservatorių frakcija kategoriškai protestuoja prieš tai, kad būtų imami rezerviniai klausimai. V.Bogušis net nusisuko į kitą pusę.

Informacija dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2454

Gerbiamieji kolegos, grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Pagrindinėje darbotvarkėje 1-14 klausimas – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2454. Gerbiamieji kolegos, prieš kviesdamas į tribūną piliečių atstovą poną A.Paulauską, kad jis informuotų apie piliečių teikiamo projekto esmę, turiu pasakyti, kad jums išdalinta Teisės departamento išvada dėl procedūrų.

Mes mėginome šiandien kalbėti su seniūnais dėl procedūrų. Čia yra tam tikrų problemų, kurias pripažįsta visi – ir teisininkai, ir neteisininkai. Pagal Statuto 172 straipsnį ir pagal Seimo statuto 27 skirsnį valstybės biudžeto pataisas gali teikti tik Vyriausybė. Valstybės biudžeto keitimas pagal Seimo statuto 180 straipsnį taip pat yra Vyriausybės rankose, o komitetai, frakcijos ir atskiri Seimo nariai pagal šito Statuto straipsnio ketvirtąją dalį gali pasiūlyti įstatymo projektus dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.

Kolegos, kadangi piliečių iniciatyva yra svarbus dalykas, mes negalime atidėti kalbos dėl šios problemos svarstymo Seime laiko. Taigi remiuosi Teisės departamento siūlymu ir kviečiu jus palaikyti mane, kad mes galėtume ir kalbėti apie šią problemą, ir ją svarstyti pagal Seimo statuto 261 straipsnį, kolegos. Jeigu jums tokią teisę suteiktume, tai aš iš pradžių pakviesčiau padaryti informaciją piliečių atstovą A.Paulauską (formuluoju pagal Seimo statuto 141 ir 142 straipsnius), o paskui turėtume susitarti, kaip ir Seniūnų sueigoje sutarta, prie svarstymo, prie tolesnės kalbos dėl šių dalykų grįžti po Vyriausybės išvados, o ją seniūnai sutarė prašyti pateikti iki gegužės 2 d. Jeigu, kolegos, sutiktumėte žengti tuo keliu, tada aš kviesčiau į tribūną A.Paulauską – piliečių atstovą, kad jis supažindintų mus su problema ir pateiktų informaciją dėl planuojamo svarstyti įstatymo projekto. Prašom. Kalbėti iki 10 min., kolegos.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmą kartą pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniu dėl piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, 93 tūkst. 762 Lietuvos piliečiai jums teikia įstatymo projektą dėl 2000 metų biudžeto pakeitimo. Šio įstatymo tikslas – iš valstybės biudžeto suteikti papildomą finansavimą švietimo, mokslo ir studijų sistemai, taip garantuojant minimalų šios sistemos finansinių poreikių tenkinimą. Kadangi ši įstatymo iniciatyva dėl įvairių politinių motyvų buvo sutikta ir vertinta prieštaringai, norėčiau šiandien plačiau paaiškinti jos turinį.

Siūlomą pataisą nulėmė šios aplinkybės: kritiška aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų būklė Lietuvoje, švietimo sistemos skurdas, neracionalus krašto apsaugos lėšų naudojimas. Faktai rodo, kad valstybinė pastarojo meto politika žlugdė mokslą, aukštąsias mokyklas, švietimo sistemą, stabdė Lietuvos gyventojų išsilavinimo raidą, drauge ir bendrąją kultūrą, nuo kurios, nors ir netiesiogiai, priklauso ekonominis pakilimas ir žmonių gerovė.

Dabar šalies aukštosiose mokyklose studijuoja tik 31% 18–21 metų jaunimo. Lietuva šiuo požiūriu atsiliko ne tik nuo Vakarų Europos šalių, Suomijos, Švedijos, Danijos ir kitų Baltijos šalių, bet ir nuo Rusijos bei Ukrainos. Reikia laukti, kad šie rodikliai dar pablogės, nes šiais metais Lietuvos universitetai ir kitos aukštosios mokyklos dėl nepagrįstai sumažinto finansavimo turi griebtis drastiškų priemonių – pirmą kartą Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje dėl finansinių sunkumų nutraukti studijas žiemos mėnesiais ir perkelti jas į vasarą. Jos priverstos mažinti ar nutraukti studentų priėmimą į valstybės finansuojamas vietas, vadinasi, verčiamos pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį, kurio trečioji dalis teigia: “Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.”

Aukštosioms mokyklos neužtenka lėšų užsimokėti už šildymą ir elektros energiją, o mokslo potencialui didinti joms nelieka nė cento. Nenuostabu, kad esant tokiai politikai Lietuvoje mokslininkų skaičius milijonui gyventojų sudaro 2028, kai tokioje Rusijoje 3587. Ką ir sakyti apie kitas šalis, jeigu mokslo tyrimams Lietuva skiria 0,7% bendrojo vidaus produkto, kai Danija – 1,95%, o Suomija – 2,78%.

Vis mažėjantis aukštojo mokslo finansavimas turi kelis ne iš karto pastebimus aspektus. Smegenų nutekėjimas ir geriausių Lietuvos specialistų emigravimas yra vieni iš jų. Šio proceso rezultatas bus bendras šalies intelektualinio potencialo nuosmukis, o pagal pesimistiškiausią scenarijų mes pretenduojame virsti mažaraščių tauta. Dėl šiais metais sumažinto finansavimo švietimui problemiški tampa mokyklų apsirūpinimo vadovėliais, mokinių, ypač socialiai remtinų šeimų vaikų, maitinimo, neatidėliotino mokyklų pastatų remonto, patalpų šildymo, elektros ir vandens teikimo reikalai, jau nekalbu apie mokyklų kompiuterizavimą. Švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui skirta maždaug 5% mažiau lėšų negu 1999 m. Dėl to švietimo darbuotojams mažinami individualūs atlyginimų priedai, verčiama atsisakyti pedagogų kvalifikacijos kategorijų, apriboti ir net visai panaikinti užklasinį darbą. Mokytojų nepasitenkinimas dėl neišmokėtų atlyginimų atvedė prie mokytojų streikų. Tai nėra normalu šaliai, pretenduojančiai būti civilizuota.

Be finansavimo lieka vaikų darželiai. Visa tai negali neturėti neigiamų padarinių. Juk puikiai žinome, kad jaunimo užimtumo ir laisvalaikio klausimų sprendimo spragos siejasi su paauglių ir jaunuolių nusikalstamumo didėjimu, jaunimo narkomanijos ir toksikomanijos plitimu. Apskritai šiandien, kai pasaulis yra ant informacinės visuomenės slenksčio, tos šalys ir tos vyriausybės, kurios negalvoja apie mokslą ir švietimą kaip apie prioritetines ir neginčijamas plėtros sritis, pasmerkia savo visuomenę likti praeityje.

Seimo nariai puikiai žino, kad krašto apsaugai skirtos lėšos naudojamos neracionaliai. Apie tai ne kartą rašė žiniasklaida. Šiais ekonominio nuosmukio laikais Krašto apsaugos ministerijos rūmai atrodo puošniau negu NATO centrinė būstinė Briuselyje. Masiškai ir prabangiai remontuojamos kareivinės, o Krašto apsaugos ministerija kartais jau vadinama statybų ministerija. Rukloje vienas kvadratinis metras kareivinių remonto mokesčių mokėtojams atsiėjo po 1500 Lt, vadinasi, tiek pat, o kartais net ir brangiau negu nauja statyba.

Šį pavasarį Krašto apsaugos ministerija vėl skelbia naujus statybų ir remonto darbų konkursus keliuose šalies miestuose. Tarp jų yra ir daug milijonų kainuojančio štabo pastato statyba Klaipėdoje.

Noriu paklausti, gerbiamieji Seimo nariai, ar esant ekonominei krizei tokios statybos yra pirmaeilio būtinumo? Kaip krašto apsaugai skirtų lėšų naudojimą vertina mūsų gyventojai, rodo ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” sausio 21–30 d. apklausos rezultatai. Apklausus gyventojus paaiškėjo, kad į klausimą: “Ar jūs pritariate, kad būtų sumažintos išlaidos krašto apsaugai 2000 metų biudžete, kartu padidinant vidurinių, profesinių ir aukštųjų mokyklų finansavimą?” 83% apklaustųjų atsakė teigiamai.

Pažymėtina, kad paskelbus apie parašų rinkimą šiam įstatymui paremti “Lietuvos aidas” kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos vadovus, prašydamas paaiškinti tautai, kuo tokių parašų rinkimai yra naudingi ar nenaudingi bendram euroatlantiniam integravimuisi. Deja, kaip “Lietuvos aidas” rašė š.m. kovo 30 d., tokių paaiškinimų nesulaukė.

Ši akcija, kuriai pritarė 93 tūkst.762 piliečiai, nekenkia stojimui į NATO. Norėdamas užbėgti už akių klausimams ir kritikai, pasakysiu, kad narystė NATO organizacijoje nereikalauja didelio finansavimo. Jums žinomas generolas W.Clarkas yra pasakęs, kad turime kurti savo kariuomenę, atsižvelgdami į galimybes.

Krašto apsauga finansuojama iš trijų pagrindinių šaltinių. Jų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnis, kuris teigia: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą, nustato, kad 2000 metais gynybos investiciniams projektams iš Privatizavimo fondo valstybės vardu gaunamų paskolų ir paskolų, gaunamų su valstybės garantija, skiriamas finansavimas kartu su krašto apsaugai nustatytais finansavimais iš valstybės biudžeto turi atitikti krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatyme nustatytą krašto apsaugos sistemos finansavimo santykinį rodiklį”.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 17 d. nutarimu Nr.307 “Dėl valstybės investicijų finansavimo valstybės vardu gaunamų paskolų lėšomis” vien tik Krašto apsaugos ministerijai skyrė 60,96 mln. litų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 17 d. nutarimu “Dėl Privatizavimo fondo lėšų 2000 metais pirmojo pusmečio sąmatos patvirtinimo” iš visoms ministerijoms skirtų 102 mln. Lt Krašto apsaugos ministerijai skyrė 46 mln. litų. Vadinasi, be lėšų, skirtų iš valstybės biudžeto, Krašto apsaugos ministerijai papildomai skirta pirmajame šių metų pusmetyje 107,73 mln. Lt suma, finansuojama ir iš kitų šaltinių, todėl galima tikėtis, kad Vyriausybė gali rasti kompensuoti iš krašto apsaugos biudžeto švietimui ir mokslui perduodamą sumą.

Gerbiamieji Seimo nariai, valdančiosios daugumos politika, akcentuojanti, kad didelę valstybės biudžeto dalį reikia skirti krašto apsaugos sistemai išlaikyti, nes kitaip mūsų nepriims į NATO, tautoje kaip tik ugdo priešišką nusistatymą. Vis mažesnė gyventojų dalis pasisako už stojimą į NATO.

Pritardami mūsų siūlomoms įstatymo pataisoms, jūs padidinsite tautos pasitikėjimą jumis ir sumažinsite gyventojų neigiamą požiūrį į NATO plėtrą, sustabdysite mokslo ir švietimo krizę Lietuvoje.

Šiandien beveik 100 tūkst. Lietuvos piliečių vardu kviečiu pritarti siūlomoms įstatymo pataisoms, kartu pasakant jiems, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariams yra svarbi šalies piliečių nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone iniciatyvinės grupės atstove, už informaciją. Labai ačiū. Kolegos, 261 straipsnis. Mes Seniūnų sueigoje kalbėjome apie tai, kad po susipažinimo su informacija mes galėtume įpareigoti Vyriausybę pateikti savo matymą ir prie šios problemos grįžti gegužės 2 d. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu tokį sprendimą priimti? Gerbiamieji kolegos, gegužės 2 d., turėdami Vyriausybės matymą, grįšime plenariniame posėdyje prie šios problemos. Ačiū. Gegužės 9 d. siūlote? Kolegos, prašom teikti oficialiai valdybai, mėginsime nukelti svarstymą.

Rezervinis 1 dar, kolegos. Mes turime šiek tiek laiko rezerviniam 1 klausimui. Ar galėtume jį imti? Rezervinis 1, rezervinis 2 – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2463. Šį projektą pateikia A.Matulas. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. A.Matulas neprisipažįsta, kad tai jo projektas. Labai atsiprašau, kolegos. Rezervinis 1 klausimas. Labai atsiprašau. Seimo protokolinio nutarimo projektas (dėl Peticijų komisijos sprendimo). V.Bogušis. Prašom.

Seimo protokolinio nutarimo projektas (dėl Peticijų komisijos sprendimo)

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas.

“Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Seimo peticijų komisijos išvadą dėl piliečio A.Sadonio peticijos nagrinėjimo, nutaria atmesti peticijos autoriaus A.Sadonio siūlymą papildyti Tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnį antrąja dalimi “Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriose sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai, ratifikuojamos referendumu”.

Trumpai pabandysiu šią procedūrą argumentuoti. Pilietis A.Sadonis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsniu, kuris skelbia, kad “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Tačiau Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 1 punktas numato… iš esmės yra pakartotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktas, kuriame nurodoma, kad tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas. Ratifikavimo procedūros išvadoje priimamas įstatymas, o tai pagal minėto 67 Konstitucijos straipsnio 2 punktą taip pat yra Seimo kompetencija.

Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą, galima teigti, kad referendumas yra procedūra, kurios metu piliečiai išreiškia savo valią dėl svarbiausių valstybės bei tautos gyvenimo klausimų ar įstatymo nuostatų, tačiau paties referendumo metu jokie teisės aktai nepriimami. Referendumo metu išreikšta piliečių valia yra pagrindas vėlesniems įstatymams priimti arba atmesti. Taigi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 1 punktas niekaip neužkerta kelio surengti referendumą dėl tarptautinės sutarties, iki ji bus ratifikuojama Seime. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, minėtos pono A.Sadonio peticijos siūlomos pataisos yra netikslingos ir neatitinka mūsų įstatymo, siūlau protokolinį nutarimą pagal Peticijų įstatymą ir atmesti siūlomą 8 straipsnio antrąją dalį, jog Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai, ratifikuojamos referendumu. Vadinasi, visos tarptautinės sutartys mums yra svarbios: ar žemės, ar oro, ar jūrų klausimais, ir visas tas procedūras mes turėtume atlikti referendumu. Išties tai nėra tikslinga ir mes nesustokime, tarkim, dėl Amsterdamo ar Mastrichto sutarčių, tas įpareigotų dėl stojimo į Europos Sąjungą ir t.t. Tų referendumų reikia, o visos šios procedūros yra netikslingos. Dar kartą pabrėžiu, kaip ką tik čia minėjome, kad kiekvienas pilietis turi peticijos teisę ir kiekvienas pilietis gali organizuoti referendumus dėl įvairių tarptautinių sutarčių.

PIRMININKAS. Du klausimai. Kolegos, turbūt susitarsim. Peticijų komisijos pirmininkas yra svarbi persona. J.Olekas dar nori klausti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti Peticijų komisijos pirmininko, ar mes negalėtume palikti žodžių “gali būti”? Tada mes galėtume, kaip jūs minėjote, kai kurias sutartis, kurias norėtume… ir bus galbūt net ir privalu, ar tarptautinės sutartys reikalaus ratifikavimo, tada turėtume teisę pasinaudoti būtent šia teise.

V.BOGUŠIS. Matote, Konstitucijos 9 straipsnyje numatyta: “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Tam yra referendumo klausimas. Jeigu paliktume tą žodelį, kurį jūs siūlote, reikėtų nustatyti prioritetus, kokios tarptautinės sutartys yra svarbiausios. Bet jos visos yra svarbios. Įsivaizduokite visą priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti, ar visus klausimus, dėl kurių į jus kreipsis, teiksite svarstyti Seimui?

Antra. Kaip bus vertinamas rezultatas, jeigu Seimas iš tikrųjų priims tokį protokolinį nutarimą, kad nereikia referendumo svarbiausiais valstybės klausimais?

V.BOGUŠIS. Aš pradėsiu nuo antrojo klausimo. Svarbiausiais valstybės klausimais gali būti referendumai ir yra. Yra nustatytas tam tikras skaičius parašų, kiek jų surenki, ir gali teikti. Mes jau tikrai turime didelę referendumų patirtį. Juo labiau kad mes turime referendumu patvirtintą ir Konstituciją. Išties Peticijų įstatymas ir mūsų reglamentas numato, kad jeigu pilietis kreipiasi su savo peticija ir jis siūlo nors vieno straipsnio nors vieną pastraipą pakeisti, pagal tą įstatymą toks reikalavimas būna teisėtas, komisija nagrinėja, surenka rekomendacijas iš įvairių žinybų pagal jų kompetenciją ir tada sprendžia, ar tą peticiją teikti, ar neteikti. Šiuo atveju mes ir pagal Užsienio reikalų ministerijos, ir pagal Užsienio reikalų komiteto išvadas nusprendėme, kad tai nėra tikslinga ir tai atkartojama. Mes siūlome protokoliškai atmesti (vėlgi tai numatyta įstatyme), tačiau tas pilietis dar turi teisę vieną kartą kreiptis į Seimą, jog jo nepatenkina šis sprendimas, nes Peticijų įstatymas nenumato reglamentavimo ir apskundimo teisės. Tada komisijos pirmininkas dar vieną kartą turėtų ateiti čia, į tribūną, ir tai būtų galutinis ir paskutinis neapskundžiamas sprendimas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume šiandien priimti šį protokolinį nutarimą? Gerbiamieji kolegos, taigi vienas – už, vienas – prieš ir tada balsuosime, ar priimame šį protokolinį nutarimą. J.Šimėnas – prieš.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, jeigu Seimas priims protokolinį sprendimą atmesti piliečio iniciatyvą, kad Lietuvos piliečiai turi iniciatyvos teisę svarbiausiais valstybiniais klausimais skelbti referendumus, kaip iš tikrųjų bus interpretuojamas toks Seimo protokolinis sprendimas? Lyg mes būtume išsigandę tautos ar dar ko nors. Aš manau, kad klausimas nepakankamai gerai parengtas ir bent jau šiandien jo siūlau nepriimti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad gal kolega nevisiškai tiksliai suprato. Peticijos (…) prašė įpareigoti visas tarptautines sutartis priimti tiktai referendumo būdu. Todėl aš manau, kad mes galime sutikti su Peticijų komisijos siūlymu, kad teisė referendumu priimti svarbiausius sprendimus yra įteisinta Konstitucijoje, o kad būtinai visas tarptautines sutartis reikėtų skelbti referendumu, mes galėtume šios nuostatos atsisakyti. Todėl aš pritariu Peticijų komisijos pirmininko pateiktam siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Dar suteikčiau žodį dėl vedimo tvarkos V.Bogušiui, jeigu jis prašytų. Registruojamės ir spręsime, ar priimame protokolinį nutarimą. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Išties, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Registruojamės!

V.BOGUŠIS. …čia kalbama apie tarptautines sutartis. Štai pavyzdys. Mes šiandien priėmėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektą. Pagal tą teikimą mes turėtume skelbti referendumą, tik referendumo būdu tai turėtume svarstyti ir tik tada priimti Seime.

PIRMININKAS. Kolegos, gal mažinkime referendumų skaičių.

53 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

V.Bogušis Peticijų komisijos vardu siūlo protokolinį nutarimą. Kas būtų, kolegos, už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Kolegos, protokolinis nutarimas nėra aukščiausio lygio teisinis aktas.

34 – už, prieš – 2, susilaikė 15. Protokolinis nutarimas yra priimtas.

Kolegos, ar dar imame rezervinį antrąjį klausimą? Ne. Pertrauka? Kolegos, rytinis posėdis yra baigiamas.