Šešioliktasis (451) posėdis
2000 m. balandžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2434 (pateikimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, matau, sunkiai renkamės po pietų. Nepaisant to, skelbiu posėdį pradėtą. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, šios dienos popietinis posėdis neturi būti ypač ilgas – neturime labai sudėtingų projektų. Dar liko pora rezervinių. Registruojamės ir kviesiu į tribūną vidaus reikalų ministro pavaduotoją viceministrą V.Markevičių (ministras su Prezidentu Lenkijoje). Taigi viceministras pateiks Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinąjį įstatymo projektą Nr.P-2434. Pateiks viceministras V.Markevičius. Prašom, viceministre.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip posėdžio pirmininkas sakė, aš noriu pateikti jums Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinąjį įstatymo projektą.

Kaip jums žinoma, siekiant sumažinti ginklų, esančių neteisėtoje apyvartoje, kiekį, ne kartą buvo priimti laikinieji ginklų įteisinimo teisės aktai, kurių galiojimo metu asmenys galėjo atiduoti neteisėtai laikomus ginklus. Pirmąją tokią iniciatyvą Vyriausybė savo nutarimu buvo priėmusi 1991 m. 1994 m. buvo priimtas įstatymas, kuriuo buvo leista įteisinti ne didesnio kaip 9 mm kalibro negreitašaudžius, nestiprios šaunamosios galios pistoletus revolverius, t.y. iš esmės tuos, kuriais šiuo metu pagal Ginklų kontrolės įstatymą gali būti leidžiama naudotis savigynai.

Kitas įstatymas, panašus į šį, buvo priimtas 1998 m. Juo buvo suteikta teisė įteisinti lygiavamzdžius šautuvus. Ta teise pasinaudojo 625 asmenys, kurie per 2 mėnesius galiojusį įstatymą policijai pateikė prašymus įteisinti tuos mano minėtus lygiavamzdžius šautuvus. Tuo metu galiojusio įstatymo nustatyta tvarka buvo įteisinta neteisėtai apyvartoje buvusių 317 lygiavamzdžių šautuvų medžioklei, 244 savigynai, 46 perduoti į Lietuvos ginklų fondą kaip techniškai netvarkingi ir 19 realizuota atlygintinai.

Dar kitas įstatymas buvo priimtas po pusmečio, tų pačių metų gegužės mėnesį. Juo buvo šiek tiek praplėsta teisė atiduoti ginklus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atiduodant ginklus buvo nedidelis aktyvumas. Jį buvo galima paaiškinti tuo, kad nebuvo suteikta teisė įteisinti arba realizuoti atiduotus ginklus.

Pagaliau paskutinis iki šiol buvęs priimtas įstatymas yra panašus į dabar mano teikiamą. Jis buvo priimtas 1999 m. birželio 23 d. Remiantis šiuo įstatymu buvo atiduota 1255 ginklai, 42 tūkstančiai šovinių, šaudmenų, 23 sprogstamieji įtaisai ir labai nedidelė dalis, t.y. 3 kilogramai, sprogmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymu suteikta teise pasinaudojo daugiau asmenų negu visais iki to laiko tam tikrą laikotarpį galiojusiais keturiais teisės aktais.

Mano minėtas paskutinis, t.y. praeitais metais priimtas, Ginklų įteisinimo įstatymas parodė, kad žmonės dar turi daug neteisėtai laikomų ginklų, tačiau jis, Vyriausybės supratimu, turėjo didelės prevencinės reikšmės užkertant kelią nusikaltimams, nes atiduotų ginklų jau negalima realizuoti nusikalstamoms grupuotėms ar susivienijimams, todėl mažesnė tikimybė, kad šaunamieji ginklai bus panaudoti nusikalstamais tikslais. Dabartinis mano teikiamas įstatymo projektas parengtas taip pat siekiant sumažinti neteisėtai apyvartoje esančių, todėl nekontroliuojamų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų kiekį.

Kaip matyti iš jums pridėto aiškinamojo rašto, kuriame yra apžvelgta pastarųjų trejų metų nusikalstama statistika, susijusi su ginklų panaudojimu, matyti, kad Lietuvoje vis dėlto dar neteisėtai laikoma pakankamai daug įvairiais būdais įgytų ginklų. Dabartinis Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą ir realizavimą numato labai griežtas sankcijas, todėl manytume, kad tikslinga sudaryti dar vieną galimybę asmenims pasinaudoti ta teise ir juos savanoriškai perduoti policijai, kariuomenės junginiams ir kitiems daliniams.

Taip pat aš noriu atkreipti dėmesį, kad daugiausiai nusikaltimų padaroma naudojat neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, todėl priėmus ir sėkmingai įgyvendinus tokį įstatymą sumažės neteisėtai apyvartoje esančių ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, taip pat sumažės tikimybė, kad neteisėtai laikomi ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos ar sprogmenys bus panaudoti nusikalstamiems tikslams.

Įgyvendinus visų rūšių civilinių ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų įteisinimo ar atlygintino paėmimo tvarką tikėtina, kad ginklų apyvartos kontrolė taps veiksmingesnė ir turės įtakos nusikaltimų, padarytų šaunamuoju ginklu, sumažėjimui. Aš turiu duomenis, kad per pastaruosius penkerius metus tokia tendencija mažėja. Tai irgi yra geras požymis, tačiau, kaip aš minėjau, kiti pastarieji įvykiai rodo, kad vis dėlto dar yra didelis kiekis ginklų, kuriuos asmens laiko neteisėtai.

Dėl vadinamųjų įstatymo neigiamų pasekmių. Įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu gali būti piktnaudžiaujama neteisėtu ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimu, motyvuojant, kad tai nešama perduoti policijai, tačiau tai neturėtų menkinti šio įstatymo prevencinės reikšmės, kurią aš anksčiau minėjau. O kitų neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių bent jau Vyriausybė nemato ir neprognozuoja. Taigi aš gerbiamojo Seimo prašyčiau pritarti šiam mano teikiamam įstatymui ir jį svarstyti, kaip prašo Vyriausybė, skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. 10 min. klausti, kolegos. J.Listavičiui suteikiu žodį pirmajam.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 6 straipsnio. Ar nereikėtų pakviesti į komisiją, nustatančią ginklų bei šaudmenų vertę, ir asmenis, atidavusius tuos ginklus ar šaudmenis? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Nemanau, kad jūsų pasiūlymas nėra svarstytinas, jam kaip tik gal būtų galima pritarti. Bet, be jokios abejonės, jeigu jūs atkreipėte dėmesį į šio straipsnio antrąją dalį, joje numatyta, kad visų pirma reikia gauti leidimą realizuoti, t.y. kad jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje. Vertė nustatoma komiso sutarčių pagrindu, taigi to žmogaus dalyvavimas nustatant kainą nėra eliminuojamas. Aš manyčiau, galbūt galėtų būti tik kokia nors redakcinio pobūdžio pataisa, jeigu čia nepakankamai aiškiai suredaguota.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 4 straipsnio trečiojo punkto.

Asmuo, savanoriškai atidavęs ginklą, gali įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti leidimą laikyti ir nešioti ginklą. Aš noriu paklausti, kodėl reikia atiduoti, o po to prašyti leidimo? Kodėl negalima pranešti ir prašyti leidimo? O čia reikia pirma atiduoti, o paskui visa tai atlikti. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Aš norėčiau, gerbiamasis Seimo nary, atkreipti dėmesį, kad tie dalykai yra aptarti 3 straipsnyje. Atiduotas ginklas turi būti visų pirma patikrintas pagal policijos įskaitas ir kitas, ar su juo nebuvo padaryti nusikaltimai ar kitokie nusižengimai, ar jis nebuvo registruotas kaip nusikaltimo įrankis ar panašiai. Tik ištyrus tas aplinkybes ir pripažinus, kad tas ginklas gali būti naudojamas vadinamojoje civilinėje apyvartoje pagal Ginklų, šaudmenų kontrolės įstatymą, tik tada tas žmogus gali pretenduoti. Taigi manyčiau, kad šiuo klausimu įstatymo projekte tikrai gerai parašyta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš įsivaizduoju, kad išties tas įstatymas yra reikalingas, bet ar nebūtų efektyviau, jeigu, sakykim, valstybė neprašytų atnešti ir atiduoti, bet supirktų tuos ginklus. Ar jis yra ne visai tvarkingas, ar jis visiškai tvarkingas, bet supirktų ir tada būtų tam tikra prasme ir žmogui tam tikras ekonominis stimulas, ir galbūt greičiau tas procesas vyktų.

V.MARKEVIČIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad už šiuos ginklus, jeigu žmogus nenori įsigyti leidimo arba sau legalizuoti, jam yra atlyginama ir perduodama arba Ginklų fondui, kuris komiso sutarties pagrindu parduoda tą ginklą, arba, jeigu jis, be jokios abejonės, yra tinkamas civilinei apyvartai, arba realizuoti per atitinkamas parduotuves (aš turiu omenyje lygiavamzdžius medžioklinius arba graižtvinius medžioklinius šautuvus). Jam yra atlyginama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti dėl 3 straipsnio. Tiek pirmojoje dalyje, tiek ir trečiojoje dalyje akcentuojamas vienas ir tas pats dalykas: šaudmenų, o tiksliau – sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų atidavimas Lietuvos kariuomenei. Vienu atveju kažkodėl įvardijama, kad galima kreiptis į kariuomenės dalį, į junginį ar kitokį karinį vienetą, o trečiojoje dalyje – tiesiogiai į Lietuvos kariuomenę. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų sąvokas suvienodinti. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Manyčiau, tos sąvokos yra suvienodintos, čia yra paimta iš dabar galiojančio Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo. Būtent taip ir yra apibrėžiama Lietuvos kariuomenė, kad tai yra kariuomenės dalinys, junginys ar kitoks karinis vienetas. O plačiąja prasme pavadinimas, apimantis konkretų dalinį, junginį ar kitokį karinį vienetą, yra būtent Lietuvos kariuomenė. 3 straipsnio pirmojoje dalyje, kurią jūs paminėjote, yra kalbama apie asmens teisę kreiptis į policiją, taip pat į kariuomenės dalinį, junginį ar kitokį karinį vienetą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

V.MARKEVIČIUS. Dar aš pabaigsiu, nepabaigiau. Pirmojoje dalyje kalbama apie asmens teisę kreiptis, o trečiojoje dalyje apie jo pareigą informuoti būtent kariuomenę, kad jis be reikalo, kaip aš minėjau, nenešiotų tų sprogmenų, nes tai gali sukelti grėsmę tiek paties asmens, tiek kitų asmenų gyvybei ir saugumui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Įstatymo tikslas yra surinkti kuo daugiau nelegaliai laikomų ginklų ir sudaryti kuo mažesnę galimybę to surinkimo metu jais pasinaudoti nelegaliais tikslais. Ar nebūtų geriau, jeigu mes 7 straipsnyje fiksuotume konkrečią datą, nuo kada tas įstatymas įsigalios? Iki to laiko jūs parengtumėte visus tuos poįstatyminius aktus, kuriuos čia minite, kad turite parengti, ir galiojimo laikas galėtų būti trumpesnis: vietoje pusės metų galėtų būti keturi mėnesiai. O jūs iki rugpjūčio 1 d. ar rugsėjo 1 d. galėtumėte plačiai išreklamuoti, kad štai nuo tos ir tos datos bus galima legalizuoti arba bus galima atiduoti nelegaliai laikomus ginklus.

V.MARKEVIČIUS. Šis 6 mėnesių terminas yra pasirinktas neatsitiktinai. Aš pateikdamas trumpai paminėjau, kad vieną kartą galiojo du mėnesius, kitą kartą tris mėnesius, vieną kartą mėnesį galiojo – na, ne tokio pobūdžio įstatymas, bet jam prilygintas. Ir kol ta reklama, kaip jūs minėjote, prieina iki tų asmenų, tai praeina tam tikras laiko tarpas. Ne mano, ekspertų skaičiavimu, šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija ir mūsų Policijos departamentas kartu pasiūlė būtent tokį terminą, ir Vyriausybė jam pritarė. Aš, be abejo, neprieštarauju tai jūsų pasakytai minčiai, kad galima prieš tai surengti reklaminę kampaniją, o po to… Bet ką reiškia ta reklaminė kampanija? Geriau būtų paskelbti šį įstatymą ir jo įsigaliojimo datą nustatyti. Tarkim, šiandien priimama, įsigalioja nuo liepos 1 d. ir galioja 3 mėnesius. Tai yra vienas iš variantų. Čia mes siūlome šitą variantą. Aš manyčiau, kad jūsų siūlymas būtų svarstytinas pagrindiniame ar bent jau papildomame komitete. Aš pažymėsiu ir turėsime omenyje. Taigi dėkingas už siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu mano atmintis neapgauna, čia yra jau trečias bandymas legalizuoti ginklus. Nedidelį kiekį sunešė ginklų turėtojai ir atidavė valdžiai. Faktiškai jau skelbiama bene trečia amnestija, nes tie žmonės, kurie turėjo, neatidavė, jau pažeidė įstatymą. Mes vieną kartą dovanojom, paskui dovanojom antrą kartą, dabar – trečią kartą. Aš noriu paklausti, kiek dar kartų mes skelbsime amnestijas? Tai viena klausimo dalis. Ir antra klausimo dalis bus tokia: gal vis dėlto baudžiamoji atsakomybė už nelegalų ginklų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenų laikymą yra per švelni, kad žmonės taip nenoriai atsisveikina su šita mirtį nešančia įranga? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už labai įdomų klausimą. Bet aš kaip tik norėčiau pasakyti, kad atsakomybė, mano nuomone, už tą neteisėtą laikymą yra pakankamai griežta ir netgi per griežta. Priminsiu, kad 234 straipsnio pirmoji dalis numato atsakomybę nuo 4 iki 5 metų, antroji dalis – nuo 5 metų. Žemutinė riba yra labai didelė. Jūsų kolega ponas Egidijus, sėdintis šalia (vakar teko matyti laidą), dalyvavo ir kalbėjo. Galbūt iš tikrųjų tai daugiau psichologijos klausimas yra niekam neatiduoti turimo ginklo. Ir mūsų ministerija, ir Vyriausybė mano, kad sudaryti galimybę tvarkyti ir reguliuoti tą baudžiamąją politiką šioje srityje Seimui niekada ne vėlu, taip pat tobulinti Baudžiamąjį kodeksą ir retkarčiais sudaryti žmogui galimybę atsikratyti to nereikalingo balasto, pavojingo balasto. Ir, be jokios abejonės, šita jūsų iškelta problema gali būti diskutuotina, o į jūsų klausimą, kiek kartų mes leisime tą daryti, aš negaliu atsakyti. Visų pirma Vyriausybės teisė yra teikti įstatymo projektą, o jūsų teisė pritarti jam ar nepritarti. Šiuo atveju Vyriausybė vieningai mano, kad šiandien šią problemą reikėtų pabandyti spręsti ir tokia priemone, taip pat ir liberalizuojant baudžiamąją politiką, t.y. jums žinomas praeitų metų gruodžio 25 d. Baudžiamojo kodekso pataisymas ir dabartinis Baudžiamojo kodekso projektas, kuris svarstomas Seime, iš esmės liberalizuoja atsakomybę ir už tokio pobūdžio nusikaltimus. Gal taip atsakyčiau į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, 12 min. praėjo klausiant. Likę E.Bičkauskas, M.Šerienė, A.Kašėta galėtų kalbėti dėl motyvų, jeigu norėtų. Ačiū, viceministre. Ar kas prašo žodžio dėl motyvų? E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Iš esmės nepasakysiu nei taip, nei ne. Čia ne klausimas. Viceministras puikiai žino, kad tie grąžinti ginklai, ar vamzdžiai, kaip čia pavadinsim, nesvarbu, toks yra žargonas, jie yra ne iš nusikalstamų struktūrų, o šiaip sau. Tai – vienas momentas.

Antras momentas. Bijau, kad nėra pati geriausia tendencija skelbti tai, ką pasakė V.Čepas, – nuolat amnestija po amnestijos. Tie, kurie norėjo grąžinti ir legalizuoti, legalizavo. Lygiai taip pat (ponas viceministras turbūt neprieštaraus) tie, kurie nori atsisakyti to paties balasto, gali ir pagal dabartinius galiojančius įstatymus, be jokio papildomo įstatymo, ateiti, atnešti ir atiduoti tą ginklą. Atiduoti, pabrėžiu, atiduoti pasakydami ir tokiu būdu nutraukdami savo neteisėtą veiklą, dėl ko jie bus netraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, atvirai pasakius, man atrodo, čia daugiau parodomoji akcija, nors sutinku, kad tokios priemonės reikalingos. Tik aš labai skeptiškai žiūriu į tai, jog tai paveiks nusikalstamas struktūras. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu po pateikimo. Niekas nenorėjo kalbėti prieš. Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinajam įstatymo projektui Nr.P-2434 pritariame po pateikimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstys.

Dabar Vyriausybės prašoma skubos tvarka. Labai abejoju, ar rytoj iki ketvirtadienio komitetas spėtų apsvarstyti. Mes siūlytume balandžio 20 d. svarstyti. Ar jums jau labai dega, viceministre? Kolegos, Vyriausybė siūlo skubos tvarką dėl šio projekto. Seniūnų sueiga siūlo balandžio 20 d. Kolegos, balandžio 20 d. svarstysime šį projektą, o tada greitai galėsime tą pačią dieną priimti, jeigu komitetas neras jokių problemų. Ačiū.

Repliką – V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Taip, dėl to, kad posėdžio pirmininkas užčiaupė man burną ir neleido paklausti. (Balsas salėje) Mano galva…

PIRMININKAS. Kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką.

V.BOGUŠIS. Atsiprašau, būkite malonus, nepertraukinėkite. Ačiū. Vis dėlto dabar vyksta trečioji amnestija dėl ginklų legalizavimo. Aš tam pritarčiau. Bet man kyla viena problema – kaip bus su tais asmenimis, kurie turėjo nelegalius ginklus tarp tų amnestijų ir yra nuteisti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vadinasi, tie piliečiai, kurie dabar grąžins ginklus, per trečią amnestiją, jie nuosekliai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus, bet jie nėra nubausti. Vadinasi tiems žmonėms, kurie nelegaliai turėjo ginklus ir pakliuvo į teisėsaugos rankas, atsidūrė kalėjimuose, jiems taip pat reikėtų numatyti amnestijos procedūras ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar vieną repliką – A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Kai kalbame apie ginklus, padėtus slaptoje vietoje, reikėtų skirti kriminalinį foną nuo kitokio. Aš turiu galvoje, kad sausio mėnesį, kai reikėjo ginti parlamentą, jeigu visi būtų atidavę ginklus, būtų buvusi tam tikra situacija. Turiu galvoje, mes pirmiausia turėtume atskirti žmones, ypač bausdami tuos žmones, kai galima įrodyti, kad jie ginklus laiko kriminaliniais motyvais, nuo tų žmonių, kurie laiko ginklus kitais motyvais. Tuo tarpu nei viename, nei kitame įstatyme, nei dėl amnestijos šis labai svarbus niuansas nėra įvertintas.

Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2435. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-2436 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, 2-2a, 2-2b – Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2435 ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio antrosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-2436. Teikia viceministras V.Markevičius. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiami Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio antrosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių Vyriausybė nusprendė teikti šiuos įstatymų projektus, ir argumentai yra išdėstyti aiškinamajame rašte. Norėčiau trumpai pakomentuoti kai kuriuos svarbesnius momentus.

1991 m. parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymas buvo novatoriškas tuo, kad jis vis dėlto įteisino piliečių teisę išvykti nuolat gyventi į kitą valstybę. Tačiau vertinant šių dienų požiūriu, šiam įstatymui nesvetima sovietinių laikų nuostata, kad emigruojantys piliečiai, t.y. žmonės, palikę Tėvynę visam laikui. Dabar į užsienį ilgesniam laikui išvykstantys Lietuvos Respublikos piliečiai paprastai nėra apsisprendę išvykti visam laikui, todėl emigrantų sąvoka jiems nėra priimtina. Nemaža dalis Lietuvos Respublikos piliečių, vienokiais ar kitokiais būdais gavusių leidimą nuolat gyventi užsienio valstybėje, dažnai ketina grįžti į Tėvynę, todėl nenori nutraukti ryšių su Lietuvos Respublika, įformindami savo emigravimą.

Manau, kad siekimas tokius piliečius oficialiai įforminti kaip emigravusius ir tuo atitolinti juos nuo Lietuvos prieštarauja mūsų valstybės interesams ir kai kuriems mūsų tautiečiams tai asocijuojasi su prievartiniu lietuviškojo identiteto apribojimu. Apie tai pagal mūsų paklausimus atsakė daugelis Lietuvos ambasadų Europoje ir užsienyje. Turiu omeny, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje konkrečiai.

Be to, laikinas piliečių išvykimas iš šalies iš esmės nėra ribojamas ir yra kontroliuojamas. Nemažai piliečių dėl įvairių priežasčių, pasinaudodami laikino išvykimo teise, dažnai ieško būdų apsigyventi užsienio valstybėje, iš anksto nebūdami garantuoti, kad leidimas gyventi nuolat toje šalyje jiems bus suteiktas. Vadinasi, oficiali emigravimo statistika visiškai neatitinka realios padėties. Taigi ir galiojanti emigravimo statistika bei tvarka netenka prasmės, juo labiau kad atsakomybė už emigravimo tvarkos pažeidimą nėra numatyta. Išvykstantis iš šalies asmuo turėtų tik informuoti apie tai gyvenamosios vietos registravimo ir deklaravimo tarnybą, kad būtų užfiksuotas faktas, jog asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nebeturi adreso šioje šalyje. Tokia tvarka egzistuoja Europos Sąjungos valstybėse.

Apribojimai išvykti iš šalies, kurie, be abejo, yra galimi, turi būti siejami tik su konkrečiu asmeniu, o juos turėtų nustatyti konkrečią visuomeninių santykių sritį reguliuojantys įstatymai, t.y. baudžiamieji ir kitokie.

Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymą pripažįstant netekusiu galios, būtina atsisakyti ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų, ribojančių piliečių, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimi, teisę emigruoti įstatyme nustatytą laiką. Todėl, negaišindamas jūsų laiko, prašyčiau pritarti teikiamų įstatymų projektų svarstymui. Į jūsų pateiktus klausimus mielai atsakysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, du klausimai. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad turi atvykti ir paprastai pasakyti, kad išvyksta. Sakykite, kokie teisiniai aktai reglamentuoja būtent šitą žmogaus pareigą, nes nematau, kad kur nors būtų kitur fiksuojama, jog išvyks ir nebus, galų gale ir emigracija kaip faktas, ir visi kiti dalykai. Kokios teisinės normos vers žmogų tą daryti?

Nes nebūtinai visa šeima gali išvykti, jis gali puikiai vienas tą daryti. Tai kas jį vers eiti ir sakyti, kad aš išvykstu?

V.MARKEVIČIUS. Ir dabar neverčia tą daryti, kaip aš paminėjau, kadangi kiekvieno žmogaus teisė yra laisvai judėti ir nė viena šalis nėra priėmusi Imigracijos įstatymo, kuriame būtų numatyta, kad jis turi būtinai turėti kokį nors emigracijos iš savo šalies dokumentą. Dabartinis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kuris, kaip jums žinoma, visiškai įsigalios nuo 2003 m., o iš dalies – nuo rugsėjo 1 d., tą dalyką įpareigoja daryti kiekvienam asmeniui, t.y. pakeitus savo gyvenamąją vietą apie tai pranešti migracijos tarnybai. Bet, dar kartą kartoju, jeigu to asmuo nepadarys ir jam nebus kitų kliūčių, tai yra draudimų, išvykti iš šalies, niekas nesutrukdys to padaryti. Taigi ta problema, kurią jūs paminėjote, yra, bet nemanau, kad ji yra apskritai problema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas galėtų paklausti, jeigu centristės taip nesidžiaugtų R.Karbausko artumu.

J.OLEKAS. Ačiū. Jos man nelabai trukdo, jos čia taip mielai čiauška šalia. Norėčiau paklausti pranešėjo. Vis dėlto noriu patikslinti klausimą, kurį klausė gerbiamoji kolegė, nes jūs teigėte, kad turi pranešti tarnybai, kada išvyksta iš šalies. Tačiau pats minėjote tai, kad iki šiol nebuvo jokios atsakomybės dėl to, kad negaudavo leidimo išvykti. Tai gal reikėtų atsisakyti ir šios nuostatos, kadangi ji nieko ir neriboja, ir neįpareigoja, tiesiog yra kaip to žmogaus geros valios pasireiškimas, kad jis ką nors informuos, kad išvyksta visam laikui. Man atrodo, kad ši nuostata yra perteklinė ir jokio norminio akto ji yra nenustatyta. Tai gal mes galėtume sakyti, kad ir tokio reikalavimo, išskyrus jūsų aiškinamąjį raštą, daugiau niekur nėra?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, jūs visiškai teisus, mes ir prašome, kad būtų visas Emigracijos įstatymas panaikintas. Tokia norma apskritai, kaip minėjau, yra tik perspektyvai galiojanti, kaip kiekvieno asmens pareiga pateikti duomenis apie savo gyvenamąją vietą, tai yra deklaruoti gyvenamąją vietą, ir apie savo išvykimą pranešti. Nors dabar mano prašomas panaikinti Emigracijos įstatymas galiojo devynerius metus, kaip minėjau, aiškinamajame rašte yra paminėta, kad per 9 tūkst. žmonių oficialiai kreipėsi į migracijos tarnybą per tą laikotarpį ir susitvarkė tuos dokumentus. Bet, netiksliais duomenimis, daugiau kaip penkis kartus asmenų išvažiavo neatsiklausę migracijos tarnybų, netgi yra buvę atvejų, kai dėl Valstybės paslapčių įstatymo buvo neleidžiama žmogui emigruoti, o jis paprasčiausiai pasinaudojo laikinąja išvykimo tvarka, kadangi jo judėjimas nebuvo apribotas, ir po to kol kas į tėvynę nesugrįžo. Taigi aš visiškai pritariu jūsų nuomonei ir manau, kad jokių kitokių normų papildomai nustatyti dabar nereikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, turbūt pradėsime svarstyti šiuos projektus? Pradedame svarstyti bendruoju sutarimu Emigracijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.P-2435. Pagrindinis komitetas, pagrindinis svarstytojas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstysime gegužės 25 d. Pritariame po pateikimo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio antrosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui Nr.P-2436. Taip pat svarstysime gegužės 25 d. Pagrindinis šio projekto komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Seimo nutarimo "Dėl kovos su kontrabanda priemonių plano" projektas Nr.P-2447 (pateikimas)

Kolegos, mums niekaip nepavyksta sutaupyti laiko. Trečiasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl kovos su kontrabanda priemonių plano” projektas Nr.P-2447. Pateikia viceministras V.Markevičius. Prašom kiek įmanoma konspektyviau.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Viceministre, prašom nekreipti dėmesio į pašalinius triukšmus.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kovos su kontrabanda priemonių plano” projektas yra parengtas vykdant Seimo 1999 m. gruodžio 7 d. nutarimą “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti”. Nors, mano nuomone, visiškai pakanka, kad tokio pobūdžio priemonių planai būtų tvirtinami Vyriausybėje, bet kadangi Seimas įpareigojo pateikti, tas planas ir yra pateikiamas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad parengto kovos su kontrabanda priemonių plano tikslas yra, atsižvelgiant į vyraujančias kontrabandos tendencijas, 2000–2001 m. įgyvendinti kompleksines kovos su kontrabanda priemones šių reiškinių priežastims ir sąlygoms šalinti.

Iki šiol kovos su kontrabanda priemonės buvo numatytos (aš turiu omeny paskutinės priemonės) 1999 m. rugsėjo 15 d. priimtame kovos su kontrabanda priemonių plane bei Vyriausybės 1999 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.143 sudarytos tarpžinybinės komisijos kovai su kontrabanda koordinuoti, jai iki šiol vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, patvirtintame plane. Šiuose planuose numatytos priemonės iš esmės yra įgyvendinamos. Dabar, patikslinus šias priemones, tos kurios yra neįgyvendintos, surašytos į teikiamą projektą. Kovos su kontrabanda priemonių plano reikėjo ir dėl to, kad būtina sutelkti teisėsaugos bei kitų valstybės institucijų pastangas bei jų veiksmų koordinavimą užkardant kontrabandos augimą. Be to, būtina numatyti veiksmingesnes ekonomines kovos su kontrabanda reguliavimo priemones, kurios, mano nuomone, yra daug efektyvesnės negu policinės ar kitokios valstybinės prievartos priemonės reguliuojant šiuos procesus.

Svarbiausias šio priemonių plano nuostatos, kadangi planas pakankamai didelis, aš noriu paminėti: sukurti prevencijos priemonių sistemą, organizuoti kompleksinį kontrabandos priežasčių bei sąlygų šalinimą, jų neutralizavimą, sukurti, stiprinti informacinę analitinę prevencijos bazę, pagerinti kontrabandos fakto atskleidimą, užtikrinti, kad už tai nebūtų išvengta atsakomybės. Plane yra numatytas valstybės sienos apsaugos techninių priemonių įdiegimas, sutarčių su kaimyninėmis valstybėmis sienų apsaugos klausimais pasirašymas. Vyriausybė mano, kad tai leis pagerinti valstybės sienos apsaugą bei operatyviai keistis informacija su kaimyninių šalių teisėsaugos bei muitinės pareigūnais. Taip pat siekiama bendradarbiavimo su kitomis pasaulio valstybėmis, iš kurių dideliais kiekiais gabenamos prekės, kas leistų aktyviau bendradarbiauti tiriant kontrabandos atvejus ir kitus finansinius nusikaltimus. Numatytos kai kurios muitinės procedūrų tobulinimo priemonės. Be jokios abejonės, kad sėkmingai būtų vykdomas ir šis planas, reikalingos papildomos finansinės injekcijos.

Be jokios abejonės, jeigu būtų idealiai įgyvendintas, sakykim, ir toks planas, tai vidaus rinka, manome, būtų maksimaliai apsaugota nuo kontrabandos, bet, kaip ir visada, įvairių kliūčių atsiranda, tarp jų finansinių ir visokių organizacinių. Tačiau mes žiūrime į tai optimistiškai ir prašome gerbiamojo Seimo pritari pateiktam kovos su kontrabanda priemonių planui. Kadangi gerbiamasis pirmininkas prašė glausčiau kalbėti, tai aš trumpai tiek. Geriau atsakysiu į klausimus, kadangi, manau, daug klausimų kilo dėl plano ir nevienareikšmiška nuomonė dėl jo yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Šeši klausėjai, pone viceministre. J.Listavičiui suteikiu žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl ketvirtosios pozicijos noriu paklausti. Kokią teigiamą įtaką turės mokesčių surinkimui pagerinti ir kontrabandai sumažinti 2000 m. programa, kurios projektas bus parengtas tik 2000 m. gruodžio mėnesį? Gal 2001 m. viskas kitaip atrodys, bus kiti prioritetai, kam to reikia? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Kadangi iki šios dienos valstybinės kontrabandos ir vengimo mokėti mokesčius kontrolės ir prevencijos programos kaip tokios nėra, tai Vyriausybė mano, kad tą klausimą reikėtų pavesti tarpžinybinei darbo grupei, kuri suformuotų veiksmingą valstybės kovos su kontrabanda bei mokesčių vengimo prevencijos ir kontrolės sistemą. Čia yra platesnio pobūdžio veiksmų programa, kuriai reikalingas, matyt, atskiras planas. Suprantu, kad ši norma, šis planas yra blankus, tačiau nenumačius tolesnių veiksmų, taip pat ir koncepcijų kūrimo planų neįmanoma sukurti ir praktinių priemonių kovai su kontrabanda ir kitais su ja susijusiais finansiniais nusikaltimais. Aš tik taip galėčiau atsakyti į šį klausimą. Kaip jūs matėte, šis mūsų planas yra ne vien šiems metams. Sakykim, gal keistoka, kad ši Vyriausybė siūlo galbūt naujos Seimo kadencijos suformuotai Vyriausybei savo planą, bet aš manyčiau, kad naujoji Vyriausybė ar naujos kadencijos Seimas šį planą galėtų, be jokios abejonės, pakoreguoti ir atsižvelgti į jūsų paminėtas naujas tendencijas ir panašiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas iš tikrųjų būtų labai panašus, nes net Vyriausybė patvirtina teikimą Seimui jau kovo 31 d., todėl mes jokiu būdu turbūt negalėsime kalbėti apie 2000 m. ar galbūt 2001 m. planą. Mes galime kalbėti apie 2000 m. II pusmečio planą. Iš tikrųjų šiame plane gana keistokai atrodo, kad daugiausia numatyta įstatymų projektų keitimas. Čia galbūt Seimo prerogatyva nustatyti sau įstatymus, kurie bus priimami. Mes tą padarom prieš kiekvieną sesiją ir sunku dabar patvirtinti tokį projektą, kuriame nežinome, į kurią pusę pakryps Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, gal jie bus visiškai priešingi, nei mes tikimės, kokie jie turėtų būti kovai su kontrabanda. Manau, kad tikrai yra pavėluotas iki 2000 m. ir tikrai nelabai matau paties plano. Čia yra plano tikslas, poveikis, bet tos priemonės, kurios įvardijamos, man neprimena tokio veiksmų plano, kurį reikėtų tvirtinti Seime.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, šis planas yra parengtas atsižvelgiant visų pirma į realijas, kaip yra suformuotas šių metų biudžetas. Aš galbūt šiek tiek nevisiškai vykusiai palyginsiu, bet palyginsiu, kiekvieno namo statybai reikia padaryti projektą, o projekto parengimas irgi yra apie 10% projekto vertės, namo vertės kainuoja, taip pat ir čia. Šiuo atveju šis planas yra numatytas, nes Seimas įpareigojo Vyriausybę pateikti. Taigi yra numatytos tos priemonės, kurios iš esmės nekainuoja didelių materialinių išteklių ir tik tokias priemones, kurios numatytos, gali Vyriausybė šiandien realiai įgyvendinti. Jeigu Vyriausybė numatys sau tokius tikslus, kurių įgyvendinimo finansavimo negalės užtikrinti, tai tokio plano ir neteikia. Taigi šitaip atsakyčiau į jūsų klausimą. Be jokios abejonės, įstatymo leidimo prerogatyva yra Seimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu keletą pastabų ir klausimų. Prognozuojamas plano poveikis. Jūs teigiate, kad įgyvendinus šį planą būtų apsaugota vidaus rinka nuo kontrabandos. Aš nežinau pasaulyje valstybės, kur vidaus rinka būtų visiškai apsaugota nuo kontrabandos. Toliau, mane trupučiuką stebina nekonkrečios priemonės, tai yra tokie teiginiai, kaip parengti. Aš siūlyčiau jums ne parengti, bet patvirtinti ar įstatymo projektą pateikti Seimui, patvirtinti Vyriausybei, o parengti – tai nieko nesakanti priemonė. Jūsų priemonės iš tikrųjų yra nelabai konkrečios ir nelabai aiškios. Aš siūlyčiau patikslinti beveik visų priemonių redakciją, kad jos būtų kur kas konkretesnės. T.y. kada patvirtinama programa ir kur patvirtinama programa? Jeigu įstatymo projektas, tai turi būti pateiktas Seimui ir kada bus pateiktas Seimui? Taip pat mane trupučiuką stebina, kad…

PIRMININKAS. Klauskite, gerbiamasis kolega.

A.SĖJŪNAS. … 2000 metai, ar bus diegiama tik ASYCUDA tranzito kontrolės priemonės, ar neįdiegiama visa sistema?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už pateiktas pastabas ir už klausimą. Be jokios abejonės, jums turbūt yra žinomos realijos pasaulio valstybėse kovojant su kontrabanda. Tikrai šiandien nė viena valstybė to reiškinio neišgyvendino visiškai, tačiau to siekti reikia, taip pat, kaip minėjau, ne tiek valstybinės prievartos ar politinėmis priemonėmis, kiek ekonominio reguliavimo svertais. Tačiau jums taip pat žinoma ta aplinkybė, kad šiandien Vidaus reikalų ministerija kovojant su kontrabanda vaidina pagrindinį vaidmenį, o taip neturėtų būti. Labai apgailestaujame, kad 1997 metais ta tarnyba, kuri užsiėmė šiais reikalais, buvo Lietuvos muitinėje panaikinta ir tik praeitų metų gegužės mėnesį atkurta. Tačiau jai atsigauti dabar reikia laiko ir Vidaus reikalų ministerija, taip pat Vyriausybė konkrečiai šiame išsamiame priemonių plane yra numačiusi teikti visokeriopą pagalbą atkuriant muitinės pajėgumus toje srityje. Taigi dėkoju už tas pastabas ir jeigu Seimas pritars iš esmės projektui po pateikimo, komitetuose bus galima patikslinti ir sukonkretinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Kupčinskas. Atsiprašau, kolega. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Kiek galėtų kainuoti visas priemonių plano įgyvendinimas? Dar norėčiau jūsų paklausti. Šis priemonių planas numatytas 2000 metams, išskyrus vieną punktą – patikrinti baudžiamąsias bylas, kurios buvo nutrauktos dėl iškelto kontrabandos fakto. Reikia manyti, kad tokie planai bus ir ateityje kuriami, tik čia yra pirmas etapas, turbūt taip pavadinkime. Galbūt reikėtų ir tam tikro strateginio ilgalaikio plano kovai su kontrabanda? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš tik galėčiau pasakyti, kiek pinigų išleista tai tarnybai 1997–1999 metais ir per šių metų du mėnesius. Dar kartą galiu atsakyti į šį klausimą, kaip jau minėjau, kad daugiau papildomų lėšų Vyriausybė nėra numačiusi šio priemonių plano įgyvendinimui negu apskritai vadinamajai kovai su kontrabanda šiais metais. Aš dar kartą sakau, mes imamės ir norime imtis daugiau teisės aktų rengimo pobūdžio priemonių ir organizacinių priemonių, t.y. sukoncentruojant pajėgas Lietuvos muitinėje, kuri iš esmės turi galimybes ir realią informacinę sistemą ir galėtų tas priemones daug efektyviau panaudoti negu Vidaus reikalų ministerijos atitinkama tarnyba. Taigi aš tik taip galėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip rodo tyrimai, tokie atvejai kaip fiktyvus tranzitas, dokumentų pakeitimai, prekių gabenimas ne per muitinės postus ir kt. nėra atskiri faktai, o ištisa sistema. Tokios nusikalstamos operacijos vykdomos sistemingai ir ilgą laiką. Todėl labai aktuali lieka pasienio ir muitinės kadrų problema. Aš noriu paklausti, ar jūs sutinkate, kad jūsų pateiktame priemonių plane nepaminėtas minėtų kadrų rengimo gerinimas? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už jūsų pateiktą pastabą. Be jokios abejonės, galima, kaip ir jūsų kolegos pasiūlė, patikslinti. Aš nenoriu ginčytis. Čia gal per daug apvaliai pasakyta. Taigi galėsime patikslinti.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Taigi po pateikimo. (Balsas salėje) Registruojamės. Pritariame po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl kovos su kontrabanda priemonių plano” projektui Nr.P-2447. Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau svarstys kaip pagrindinis komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – kaip papildomas. Plenarinių posėdžių salėje svarstysime gegužės 11 dieną. Ačiū, viceministre.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.P-2448 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mes registruojamės, kolegos, ir kviečiu į tribūną J.Razmą. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.2448. Tikiuosi, kolegos, susitarsime ir priimsime šį nutarimą dabar. Prašom, pone kancleri.

J.RAZMA. Iš tikrųjų labai paprastas ir visiškai formalus nutarimas, kuriuo tikslinama Seniūnų sueigos sudėtis. Įsikūrus naujai frakcijai, suprantama, jos seniūnas turi tapti Seniūnų sueigos nariu. Taigi R.Pleikį siūloma įrašyti į Seniūnų sueigos sąrašą.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Olekas šiandien nusiteikęs aktyviai. Jo klausimas.

J.OLEKAS. Ačiū. Aš neklausiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui, ar ne? Kolegos, gal galėtume priimti? Vienas rimtas straipsnis: vietoj A.Vaišnoro įrašomas Tėvynės sąjungos frakcijos narys R.Pleikys – Nuosaikiųjų (konservatorių) frakcijos seniūnas. Kas, kolegos, pritartų šiam nutarimo projektui? A.Akstinavičius norėjo kalbėti? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai pritariu.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės. Visuotinis pritarimas. Vienų nuoširdus, kitų ne toks, bet vis tiek pritariama visuotinai. Registruojamės, kolegos, dar sykį. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo”. Registruojamės. Kolegos, dar yra laiko iki S.Vaitkevičiaus pokalbio akis į akį su Seimu. Kviesiu į tribūną Sporto departamento vadovus, planuojama apsvarstyti konvenciją. Kolegos, kokia jūsų nuomonė dėl ką tik pateikto J.Razmos Seimo nutarimo? Kas pritartų, balsuoja už. Balsuojame, gerbiamieji kolegos.

Už – 48, prieš – 1, susilaikė 3, nutarimas priimtas. Linkime, kolega Rimantai, daug gerų darbų.

Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2424 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Sporto departamento direktoriaus pavaduotoją A.Raslaną. Jis mums pateiks Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-2424. Prašom, pone pranešėjau.

A.RASLANAS. Didžiai gerbiamasis Seime, teikiame jums įstatymo projektą. Turėčiau paminėti, kad šią konvenciją Europos Tarybos šalys priėmė 1985 metais. Lietuva ją pasirašė 1993 metais. Konvencijos tikslai yra išvengti ir kontroliuoti žiūrovų brutalų elgesį per sporto varžybas, ypač per futbolo rungtynes. Ši konvencija apibrėžia pagrindinius kovos su žiūrovų brutaliu elgesiu būdus ir verčia mus taip pat sukurti atskiras institucijas kovai su brutaliu elgesiu. Be abejo, tai įgalins užmegzti ir palaikyti tarptautinius ryšius, taip pat keistis informacija ir panašiai.

Vyriausybė įpareigojo Kūno kultūros ir sporto departamentą per pusę metų sukurti tokią instituciją. Tai būtų Vidaus reikalų ministerijos ir Sporto departamento specialistai arba iš jų sudaryta komisija, kuri rūpintųsi žiūrovų saugumu pačių rungtynių metu, pasiekiant rungtynių vietą arba iš jų išeinant. Be abejo, tai aktualu. Mes žinome tuos faktus, kai toks elgesys buvo gana ryškus iki 1990 metų Vilniaus “Žalgirio” stadione. Ypač tai pasireiškė praėjusiais metais Kauno “Žalgirio” krepšinio komandai laimėjus Europos taurę.

Šiuo atveju turėtume pabrėžti, kad Sporto departamentas turės skirti lėšų tos institucijos veiklai. Nuo 1993 metų vyksta darbas komisijoje, Europos Taryboje. Šie klausimai nuolat yra pateikiami kaip ataskaita Europos Tarybai.

Be abejo, daugelis socialinių klausimų neišplaukia iš sporto, bet per sportą jie pasireiškia, todėl specialios priemonės pareikalaus lėšų. Matyt, Kūno kultūros ir sporto paramos fondas taip pat turės numatyti lėšų šiai programai vykdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Turime 4 minutes, kolegos. J.Listavičius – brutalaus sporto klausimu.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kiek lėšų reikėtų per metus priemonėms, skirtoms sustabdyti brutalų žiūrovų elgesį, bei nuolatiniam komitetui išlaikyti ir jo vykdomiems darbams atlikti? Ačiū.

A.RASLANAS. Ačiū už klausimą. Matyt, tai priklausys nuo programos, kuri bus numatyta. Mes turime pasakyti, kad kai kurios sporto bazės, pavyzdžiui, stadionai, daugiausia priklauso savivaldybėms, jos taip pat turės numatyti dalį lėšų. Mes nesugebėsime dabar įrengti vaizdo kamerų, keistis informacija apie nusikaltėlius, apie futbolo chuliganus ir panašiai. Būtent futbolas sukels mums daugiausia problemų artimiausiu metu. Šiandien negalėsiu pasakyti lėšų skaičiaus, kurio pareikalaus ši programa, bet dalis tų lėšų bus numatyta ateinančiais metais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, konvencija pasirašyta 1993 metais. Noriu paklausti, kodėl taip ilgai buvo delsiama ir nepateikiama ratifikuoti?

A.RASLANAS. Ačiū už klausimą. Galėčiau atsakyti tiktai už tą laikotarpį, kai mes dirbame departamente nuo 1997 metų. Šį laiką darbas vyko komisijoje, mes negalėtume pasakyti, kad jis nevyko, tik tiek, kad mes nesame nariai. Turėčiau pabrėžti, kad šiandien 29 šalys yra ratifikavusios šią konvenciją, bet ir kitoms šalims netrukdoma dalyvauti tų komisijų darbe.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, ratifikavus šią konvenciją mus domina 3 straipsnio ketvirtoji dalis, kurioje yra įvardytos aiškios sporto bazės saugumo sąlygos, kokios turi būti. Norėčiau paklausti, ar šiuo metu tie reikalavimai yra taikomi dabartinėms sporto bazėms? Ar yra dabar sporto bazių, kurios atitiktų keliamus reikalavimus?

A.RASLANAS. Ačiū už klausimą. Jeigu jums teko pastebėti, Kauno halėje yra įrengtos kėdutės. Vienas iš pagrindinių saugumo reikalavimų, kad negalėtų būti nuplėšiamos kėdės. Antra, jeigu teko pastebėti, “Žalgirio” stadione yra aikštė, atitverta metaline tvora. Tai irgi vienas iš saugumo dalykų. Turbūt jums teko pastebėti, kad nuoširdžiausi futbolo gerbėjai taip pat sukoncentruoti vienoje tribūnoje. Tai taip pat saugumo veiksnys. Net ir be šios konvencijos Vidaus reikalų ministerija iš tiesų stengėsi apsaugoti žiūrovus nuo atsitiktinių ar sąmoningų dalykų. Yra kitas dalykas, kad šio proceso dalis persikelia iš stadiono į gatves arba į nuošalesnę vietą. Egzistuoja tokios futbolo chuliganų grupės, kurios sąmoningai provokuoja riaušes arba muštynes. Iki šiol didesnių incidentų nebuvo. Mes džiaugiamės, kad taip yra, bet tas sąlygas mums reikės įvykdyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Urbonas. Paskutinis klausimas.

S.URBONAS. Gerbiamasis pranešėjau, ši konvencija pasirašyta 1993 metais. Kodėl tik po septynerių metų teikiama ratifikuoti?

A.RASLANAS. Ačiū už klausimą. Aš jau truputį sakiau apie tai, kad nuo 1997 metų buvo tvarkomi dokumentai ir derinami. Negalėčiau pasakyti, kad mes buvome labai kalti, bet dalį kaltės prisiimame, tačiau per tą laikotarpį nuo 1993 m. buvo aktyviai rengiama medžiaga arba atliekamas darbas realizuojant Antidopingo konvenciją… Tai ir finansiškai, ir organizaciniu požiūriu pakankamai sudėtinga. Tai tiek galėčiau paaiškinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone generalinio direktoriaus pavaduotojau. Ar pritarsime, kolegos, šiam dokumentui po pateikimo? Pritariame turbūt, ar ne? Bendruoju sutarimu pritariame projektui Nr.P-2424. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas toliau svarstys. Komisija visą laiką laisva daryti griežtas ir teisingas išvadas. Ir svarstysime… Komitetas siūlo svarstyti balandžio 13 d. Turėtų spėti – tai komiteto siūlymas. Mes pritariame tokiam siūlymui. Ačiū.

Kolegos, aš dabar labai atsiprašau kolegos R.Stanikūno, Valstybinės konkurencijos tarnybos pirmininko. Mes manėm, kad nebus tiek daug klausimų dėl pirmųjų projektų, dėl to jus anksčiau pakvietėme. Prašom išgerti kavos.

Valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus S.Vaitkevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus

Dabar kviečiu į tribūną poną S.Vaitkevičių – Valstybinės įmonės Valstybės turto fondo generalinį direktorių. Jo atsakymai į Seimo narių klausimus. Kolegos, medžiaga jums yra išdalinta: privatizavimo rezultatai, sukurtos naujos ir išaugotos senos darbo vietos. Dabar žodis S.Vaitkevičiui. Pusvalandis Lietuvos Seime apie privatizavimo reikalus.

S.VAITKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš atsakydamas į jūsų klausimus, norėčiau labai trumpai supažindinti jus su Valstybės turto fondo pasiektais rezultatais 1999 m. ir 2000 m. pirmąjį ketvirtį.

Keletas žodžių dėl statistinių duomenų, kuriuos mes jums išdalinome. Mes pateikėme porą diagramų (mūsų buvo spalvotos, nežinau, kaip pas jus), kuriose pavaizduota objektų privatizavimo dinamika nuo 1996 iki 2000 m. pirmojo ketvirčio, kiek buvo sandorių…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis pusvalandis transliuojamas per Vilniaus televiziją. Prašome jus būti mandagius ir ne tokius plepius. Prašom toliau.

S.VAITKEVIČIUS. Nieko. Sudaryta sandorių dinamika vertine išraiška tais pačiais metais pagal atskirus privatizavimo būdus. Mano nurodyti grafikai akivaizdžiai byloja apie objektų privatizavimo augimą. Pavyzdžiui, palyginti su 1998 m., tokių privatizavimo objektų skaičius išaugo beveik du kartus, o sandorių vertė, jeigu turėsime omeny tą faktą, kad “Telekomo” sandorį mes minusuotame, žinoma, sąlyginai (tai buvo 2,04 mlrd.), tai galima sakyti, kad ir vertine išraiška rezultatai taip pat išaugo. Mes jums pateikėme ir pažymą apie stambesnius objektus, privatizuotus per tą patį laikotarpį, nurodydami, kiek investicijų ateina į įmones ir kiek privatizuotose įmonėse bus išaugota bei sukurta tiesioginių darbo vietų.

Norėčiau akcentuoti tą faktą, kad pažymoje pateiktoje lentelėje nurodytos po privatizavimo išlaikytinos darbo vietos yra tik tos, dėl kurių sumažinimo pirkėjui yra nustatytos papildomos sankcijos, nei tai reglamentuoja įstatymas. Šiaip kiekvienam investuotojui galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, darbo sutartys ir t.t., pagal kuriuos jis, atleisdamas darbuotojus, turi mokėti išeitines pašalpas, kompensacijas ir t.t.

Apskritai nagrinėdamas darbo vietų privatizuotose įmonėse ir objektuose 1999 m. problemą, aš galiu konstatuoti bendrą darbo vietų padidėjimą dėl privatizavimo, o ne jų sumažėjimą, kaip kai kada kalbama. Tokią išvadą darome dėl šių priežasčių:

1. Faktinis darbo vietų skaičius privatizuotose įmonėse paprastai nėra mažesnis nei nustatyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse.

2. Parduodami nuostolingų, neretai ant bankroto slenksčio atsidūrusių įmonių kontrolinius akcijų paketus, kartu su kitomis pelningai dirbančių įmonių akcijomis bent jau penkerius metus išsaugome darbo vietas ir šiandien labai nuostolingose įmonėse.

3. Pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, iš pradžių sukuriamos tik laikinos darbo vietos, t.y. jos būna sukurtos projektavimo, statybos ir remonto darbams, po to ir nuolatinės darbo vietos pagal to objekto veiklos pobūdį.

Siekdami išsiaiškinti, kiek investuojama, kiek išsaugoma ir kiek sukuriama naujų darbo vietų objektuose, kurių kontrolinius akcijų paketus mes parduodame viešojo aukciono būdu, taip pat privatizavus ilgalaikį materialųjį turtą, mes atlikome apklausą, kurios rezultatai jums pateikti. Pateikti ir konkretūs įmonių bei įsigyto nekilnojamojo turto pavyzdžiai.

Kaip matote iš pateiktos informacijos, Turto fondas per 1999 m. ir 2000 m. pirmąjį ketvirtį išsaugojo arba sukūrė apie 8 tūkst. darbo vietų, o pirkėjai įsipareigojo investuoti į privatizuotus objektus daugiau kaip 420 mln. Lt. Taip, tai yra ir papildomos investicijos ir kartu papildomos darbo vietos. Be to, pagal visų pripažintą praktiką mes galime teigti, kad viena išaugota arba sukurta nauja darbo vieta gamybos srityje išsaugo arba sukuria apytikriai dar vieną darbo vietą aptarnavimo, arba paslaugų, srityje.

Ir baigdamas aš norėčiau pasakyti, kad mes taip pat pateikėme keletą informacijos apie įmones, kurių būklė buvo labai sunki, o privatizavimas jas išgelbėjo nuo bankroto, pavyzdžių. Lentelėje taip pat pabandėme tai pavaizduoti.

Tai aš tiek trumpai. Jeigu ko nors norite paklausti ir sugebėsiu ekspromtu atsakyti, būčiau patenkintas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone Vaitkevičiau, jūsų nori paklausti 19 Seimo narių. Taigi iš pradžių opozicinių frakcijų seniūnai. V.Andriukaitis buvo prašęs žodžio. Jis nedalyvauja posėdyje, taigi žodis iš jo atimamas ir perduodamas J.Valatkai, “Socialdemokratija 2000” seniūnui. Ruošiasi P.Gražulis.

J.VALATKA. Gerbiamasis direktoriau, vis dėlto jūsų lentelėje surašyti tokie labai neblogi skaičiai, bet jie manęs neįtikina. Aš noriu jūsų paklausti apie tokias įmones kaip Vilniaus “Žalgiris”, kaip Kauno “Koordinatė”, kaip Vilniaus “Šlifavimo staklės”, kaip Šiaulių “Vairas”, kaip Alytaus “Tekstilė”, su kuria dar neaišku kas bus. Jūs paaiškinkite, ką šis privatizavimas mums padarė ir ką jis davė gero? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Galiu atsakyti ir dėl šių įmonių. Konkrečiai, bet trumpai apie kiekvieną, nes, aš tikiuosi, jeigu pasakočiau istorijas, būtų nelabai rimta. Atsakydamas į jūsų klausimą, aš jas suskirstyčiau į dvi dalis.

Pirmoji – tos įmonės, kurios buvo privatizuotos ne pagal 1997 m. priimtą įstatymą, o pagal senąjį, kai nebuvo galima teisiškai įgyvendinti… t.y. iš esmės nebuvo šalies iš valstybės pusės, kuri galėtų teisiškai atstovauti teismuose ir įgyvendinti visus sandorio reikalavimus. Prie tokių aš priskirčiau “Žalgirį”. Šis sandoris buvo pasirašytas ne Turto fondo, jis buvo dar agentūros laikais. Įvyko taip, kaip įvyko. Dabar, jeigu jūs žinote… Aš tik pasakau, kad mes nesam už tą įmonę atsakingi, tačiau dalyvaujame tolesnėje veikloje atimant iš to pirkėjo visas teises. Yra paskelbta bankroto byla. Mes dar bylinėjamės pagal teismo sprendimą, norim gauti baudą, kuri buvo lygi jo numatytiems įsipareigojimams. Teismas buvo įpareigojęs mus pabandyti dar kartą susitarti gražiuoju ir sulaukti Finansų ministerijos Revizijų departamento atsakymo. Tai yra teismo sprendimas, jis yra vykdytinas. Mes turim sulaukti to sprendimo. Tada teismas spręs, ką daryti toliau.

Dabar dėl kitų. “Šlifavimo staklės”. Aš manau, kad ta įmonė tiek darbo vietų, kiek buvo nurodyta 1998 m. sutartyje (aš jums dar pernai pateikiau tokią informaciją), yra išsaugojusi. Palaipsniui ta įmonė atsigauna. Tik aš noriu atkreipti jūsų dėmesį dėl tokių nuostolingų įmonių, kad stebuklų būna tik pasakose. Kaip žinote, lydekai paliepus, man panorėjus, ir tai dar ne lietuvių liaudies pasaka. Lietuvių liaudies yra kitaip – kopiama į aukštą kalną ilgais žingsniais. Taigi ir čia taip pat. Nenorėkite, kad tokios įmonės kaip “Šlifavimo staklės” ar kitos per pusmetį būtų atkurtos. Tai viena pusė. Bet aš dar kartą sakau, kad “Šlifavimo staklės” kol kas vykdo daugumą įsipareigojimų. Mes taikėm kažkiek sankcijų, aš prisimenu mintinai pagal sutartį, bet aš manau, kad ta įmonė atsistos iki galo.

Dėl kitų, kurias jūs minėjote Šiauliuose ir panašiai. Ten viskas, kiek aš pamenu… mes tikrai nedalyvavome. Jūs galėtumėte paklausti tų, kurie įgyvendino tą procesą 1992, 1994, 1995, 1996 metais. Kai kas tą laikotarpį vadino prichvatizavimo laikotarpiu ar kaip nors kitaip. Aš nesiimu kaip nors jį įvardyti. Drąsiai sakau, ten buvo daug teisinių ir kitokių pažeidimų. Mes negalime prisiimti tos atsakomybės nei teisiškai, nei kaip nors kitaip.

Dabar dėl “Alytaus tekstilės”.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mėginkite trumpinti. Jums pateiks dešimt objektų ir jūs visus komentuosite.

S.VAITKEVIČIUS. Vakar beveik dvi valandas atsakinėjau Centro frakcijoje. Buvau laimingas, jeigu patenkinau jų smalsumą. Ponas K.Glaveckas paspaudė man ranką ir pasakė: “Aš tikiu, kad ši įmonė turėtų atsikurti”. Aš tik jo žodžius galiu pakartoti. Jeigu galima, tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi R.Dovydėnienė.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau užduoti jums konkretų klausimą. Šių metų kovo mėnesį raštu kreipiausi į Valstybinę kontrolę dėl UAB “Medžiotojų užeiga” vykdytos ir vykdomos tiek komercinės, tiek finansinės veiklos ištyrimo. Šios bendrovės akcijos 100% priklauso Valstybės turto fondui, bet šios įmonės direktorė atsisakė Valstybės kontrolei pateikti reikiamus dokumentus. Tyrimo negalima atlikti. Taip pat matyti, kad Turto fondas skuba privatizuoti šią įmonę, kad būtų nuslėpti visi finansiniai ir ekonominiai pažeidimai. Dabar kreipiuosi iš Seimo tribūnos, kad būtų sustabdyta privatizacija, kol nebus atliktas finansinis ir ekonominis patikrinimas. Prašau įpareigoti savo darbuotojus, kad pagal įstatymą pateiktų visus reikiamus dokumentus finansinei veiklai ištirti.

S.VAITKEVIČIUS. Be jokios abejonės, bus įpareigota pateikti visus reikiamus dokumentus. Vakar mes su Valstybės kontrolės vadovais kalbėjome dėl šios problemos. Aš tik viena sakau – jie mano taip pat, kaip ir mes. Galima sustabdyti tik įstatymo nustatyta tvarka. Svarbu, kad būtų ištirta veikla. Ten tyrė kitos finansinės struktūros. Jeigu iš tiesų pasirodys, kad ta įmonė turi tam tikrų įsipareigojimų kam nors, tie įsipareigojimai bus atskleisti ir perkelti ant pirkėjo pečių. Tačiau sustabdyti mes galime tik pagal Privatizavimo įstatymą. Kitokia situacija nenumatyta.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Ruošiasi R.Kupčinskas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina klausimas dėl “Ortopedijos technikos” privatizavimo. Pagal jūsų pateiktą lentelę privatizavus “Ortopedijos techniką” darbuotojų sumažėja 142. Antra. “Ortopedijos technika” – tai akcinė bendrovė, kuri gauna finansinę pagalbą iš valstybės protezinei pagalbai teikti neįgaliems asmenims. Sakykite, koks yra poreikis privatizuoti būtent šią akcinę bendrovę?

S.VAITKEVIČIUS. Poreikis – kaip ir dėl visų kitų bendrovių. Tai yra neprivatizavus tendencija aiški – įmonės visą laiką po truputį slenka į finansinę duobę. Tokia yra bendra tendencija.

Kiek sumažės darbo vietų, jeigu bus įvykdytas sandoris? Aš dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį. Čia numatytos tik papildomos sankcijos, jeigu sumažins daugiau negu čia nurodyta. Papildomos negu numatyta įstatyme. Jie moka po kelis šimtus, tūkstantį už kiekvieną darbo vietą papildomai, negu leidžia įstatymas. Tai nereiškia, kad jie tiek sumažins. Todėl, kur nurodyta, yra tik papildomos sankcijos.

Ar įgyvendins pirkėjas šias sąlygas, kurios yra, ar jis sumokės? Aš negaliu dabar atsakyti, nes nėra termino. Tas terminas numatytas balandžio 7 dieną. Jeigu nesumokės, tokiu atveju sutartis bus nutraukta, pradinis įnašas bus paliktas valstybei. Skelbsime naują konkursą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi R.Melnikienė.

R.KUPČINSKAS. Norėjau paklausti dėl “Ortopedijos technikos”, bet jūs jau atsakėte kolegei R.Dovydėnienei. Norėčiau paklausti dėl Kauno miesto akcinės bendrovės “Tidė” tolesnio likimo. Jūs puikiai žinote, kažkada ten buvo numatyta speciali gamyba, o po to ji pateko į nepavydėtiną padėtį ir bando išsikapstyti, t.y. bando dirbti ir realizuoti savo produkciją. Koks likimas jos laukia? Nes iš Turto fondo iš esmės paramos nesulaukia. Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Turto fondas gali suteikti tokią paramą, kokią leidžia įstatymas ir Vyriausybės nutarimai. Mes negalime teikti finansinės paramos. Mes galėjome pateikti dalykinę, teisinę paramą, padėti atstovauti teismuose. Dėl ko į mus kreipėsi, mes tą padarėme. Daugiau kuo nors padėti negalime. Ten labiausiai reikalingi pinigai. Žinau, kad jūs ne kartą lankėtės toje įmonėje. Reikia padengti skolą. Turto fondas padėti negali. Kiek man žinoma, ir Vyriausybė neturi daugiau išteklių tam skirti. Kas jos laukia, aš prognozuoti nesiryžtu. Jeigu pavyktų sudaryti bent vieną kitą taikos sutartį, apie kurią jūs puikiai žinote, manyčiau, kad šansų išgyventi yra.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi J.Listavičius.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dalyvaujate rengiant teisės aktus privatizavimo srityje nuo 1990 metų. Todėl manyčiau, kad jus galima vadinti vienu iš privatizavimo ideologų, taip pat iš dalies ir atsakingu už tas privatizavimo pasekmes, kurios yra šiuo metu Lietuvoje.

Visai neseniai, maždaug prieš metus, mes Seime svarstėme įstatymą, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip elgtis su nuomininkais, išsinuomavusiais valstybės turtą ir investavusiais į tą turtą vienokias ar kitokias lėšas. Jūs labai energingai rėmėte poziciją, kad šis turtas turi būti parduodamas iš varžytinių, t.y. parduodamas aukcionuose, nutraukiant nuomos sutartis ir tokiu būdu papildant Valstybės privatizavimo fondą. Aš dabar matau, kad tokie veiksmai jau yra prasidėję. Paradoksas yra tai, kad tos smulkios įmonės, kurios yra iškraustomos, su kuriomis yra nutraukiama nuomos sutartis… tie pinigėliai pardavus pateks į Privatizavimo fondą ir šiomis lėšomis vėl bus remiamas smulkus ir vidutinis verslas, nes jam reikia paramos. Noriu jūsų paklausti. Ar dabar, jau akivaizdžiai pamačius šio sprendimo pasekmes, jums neatrodo, kad vis dėlto jūsų pozicija buvo neteisinga ir kad ją reikėtų pakeisti, kol dar nevėlu?

S.VAITKEVIČIUS. Iš karto atsakau: ne, neatrodo. Esu visiškai tikras, kad buvo pasielgta teisingai. Štai kodėl. Visas privatizavimo procesas turi būti viešas, niekam neturi būti sudaromos jokios išimtys ir privilegijos. Tai yra auksinė taisyklė, kuri turi galioti visiems.

Dėl nutraukiamų nuomos sutarčių. Aš tokių faktų nežinau. Nė viena nuomos sutartis nėra nutraukta pagal tą įstatymą, apie kurį jūs kalbate. Nė viena. Galiu informuoti, iš 63 įmonių sąrašo, kurį jūs turite galvoje, klausdama manęs, iš 63 į mus kreipėsi 41 įmonė, pateikdama dokumentus. Kitos kol kas šiandien nesiteikia kreiptis. Iki šiol sprendimai priimti jau dėl 22 ar 23, kitiems per savaitę ar 10 dienų bus įforminta, kas kreipėsi. Kiti, kurie nepakliuvo pagal šį įstatymą, kurie eina pagal bendrą tvarką… su atlyginimų lėšų… Irgi jau įvyko per tą laiką, nuo rudens, kaip jūs klausėte, per 17 aukcionų ar kitokiu būdu nuomos išpirkimo konkursų. Man nežinomas nė vienas atvejis, kad nusipirko kiti, arba toks atvejis, kaip jūs klausėte, kad nutraukta nuomos sutartis. Žodžiu, tai visiškai pasiteisino.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui. Ruošiasi S.Burbienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite pasakyti, už kokią sumą Turto fondas yra perdavęs kai kurių bankų aktyvo turto, blogų skolų ar Vyriausybės vertybinių popierių Turto bankui? Koks jų realizavimo rezultatas? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Labai paprasta atsakyti. Nė už vieną litą mes nesame perdavę ir jokio rezultato negali būti. Ką mes perimame, viską ir privatizuojame.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi S.Slavickas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia pusę labai trumpo klausimo. Pasakykite, kiek yra atsakymų į 200 anketų, kad mes žinotume, koks yra realus patikimumas. Mano klausimas būtų kitas. Mums būnant su komitetu Druskininkuose, iškilo klausimas dėl mineralinių vandenų privatizavimo. Tai nėra atskiras klausimas, tai yra susiję ir su kitais objektais, kurie yra privatizuojami ir priklauso savivaldybės teritorijai, todėl savivaldybė labai smarkiai nuo to priklauso. Druskininkų atveju, turbūt puikiai suprantate, tai yra monopolinė įmonė, tas kranelis, iš kurio teka mineralinis vanduo. Tačiau savivaldybės net nėra prieš paskelbiant tų įmonių privatizavimą informuojamos, kad ir kiek jos prieštarautų vienam ar kitam tokiam privatizavimui, niekas to nepaiso. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto savivaldybė, kuri visų pirma turėtų atsakyti už savo teritorijos socialinius reikalus, turėtų turėti didesnę įtaką iki to paskelbimo oficialiuose dokumentuose?

S.VAITKEVIČIUS. Du klausimai, aš taip suprantu jus. Iš 200 anketų mes gavome daugiau negu trečdalį atsakymų.

Dabar dėl savivaldybių informavimo. Visi procesai, kurie vyksta iki privatizavimo paskelbimo, yra vieši. Sąrašai yra sudaryti ir paskelbti, ir papildyti jau nuo 1997 metų. Jie “Valstybės žiniose” paskelbti. Jeigu savivaldybė turi kokių nors specialių norų ar panašiai, ar kokių nors reikalavimų, ji gali drąsiai pateikti, kai kurios ir pateikė. Tai viena. Dėl mineralinių vandenų. Jeigu mano atmintis nešlubuoja, mes buvome susirinkę vieną kartą pas mus dalyvaujant Seimo nariui J.Šimėnui. To objekto dabar nėra privatizavimo programoje. Aš nematau jokio pagrindo, kad kas nors abejotų dėl papildomų socialinių garantijų arba panašiai. Nėra tokio atvejo, nėra nė vieno objekto Lietuvoje, kad jis nebūtų kokios nors savivaldybės teritorijoje. Valstybė parduoda savo objektą, savivaldybė – savo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi M.Šerienė.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, privatizuojant objektus, sudaromos pirkimo pardavimo sutarys, kuriose, be kita ko, nurodomi ir pirkėjų įsipareigojimai. Tikriausiai ne visi pirkėjai laiku vykdo įsipareigojimus. Noriu paklausti, kokios sumos baudų per metus surenkamos ir pirkėjų už investicijas ne laiku ir kokios – už neišsaugotas darbo vietas? Ir iš viso, ar pavyksta išieškoti baudas? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Pradėsiu nuo pabaigos, jeigu galima. Labai nesunkiai pavyksta – patys sumoka, patikėkit, savo noru, nes žino, kad iš karto pralaimės bylas. Nebuvo nė vieno atvejo, kad nesumokėtų. Tikrai tos sumos ir skaičiai nėra dideli, ant vienos rankos pirštų aš galiu suskaičiuoti ir vieną, ir kitą, t.y. ir investicijas, ir darbo vietos, ant vienos rankos šias sumas per metus. Užtenka mums parašyti raštą, kad mes kreipsimės į teismą pagal tokį sutarties punktą dėl baudos išieškojimo. Iki šiol to mums užtekdavo. Žodžiu, jokių problemų čia nėra. Sutartis mes išmokom sudarinėti, sakau, netgi nenoriu vardyti, nenorėdamas gadinti reputacijos tų garsių įmonių. Vien tik paklausus ir pasakius, kad pažiūrėkite, jūs nevykdote šio sutarties punkto, paskubėkite, jos iš karto atsiprašydavo ir sumokėdavo baudą be jokių problemų bei papildomo raginimo.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi L.Andrikienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, ar dažnai Turto fondas suteikia negyvenamas patalpas pagal panaudos sutartį? Aš klausiu dėl to, nes turiu jūsų ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos pasirašytą raštą, deja, jis neigiamas, rašytą viešajai įstaigai – “Dvasinės paramos namams”. Jūs rašote, kad neturite laisvų patalpų. Ar taip visoms įstaigoms atsakote?

S.VAITKEVIČIUS. Dažniausiai taip, nes, iš karto pasakau, Turto fondas nesuteikia, suteikia pagal Disponavimo įstatymą Vyriausybė. Mes teikiame išvadas Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai. Situacija yra tokia, kad mums savivaldybės perdavė, na, švelniai sakant, savo noru. Iš tikrųjų tai ne savo noru, bet perdavė iš to sąrašo, aš jums skaičių nurodžiau, beveik 1600 objektų. Iš jų absoliuti dauguma yra griuvėsiai, administracinių patalpų praktiškai nėra. Tai yra apleisti pusrūsiai, palėpės ir panašiai, dėl kurių mums yra didžiulių problemų ir išlaidų surašant apskaitą, inventorizuojant, teisiškai registruojant ir panašiai. Mes tokių administracinių patalpų beveik ir neturime. Mums labai nesunku atsakyti, kad ir kaip būtų gaila, bet dar kartą kartoju, ne Turto fondas suteikia, mes tik informuojam ministeriją, kuri turi tiesioginį ryšį su visomis mūsų duomenų bazėmis. Jeigu ministerija nepatenkinta, įtaria ką nors, ji turi puikią galimybę pati tiesiogiai patikrinti mūsų visą apskaitos sistemą ir pažiūrėti, yra kokių nors dar patalpų ar nėra. Taigi jokių problemų čia nėra.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė. Ruošiasi K.Prunskienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis generalini direktoriau, aš negaliu sutikti su jūsų teiginiu, kad Valstybės turto fondas sukūrė tas darbo vietas, kurios buvo sukurtos privatizuotose įmonėse. Jas sukūrė įmonės savininkai ir įmonės kapitalas, kuris ten veikia. O jūsų noriu klausti. Kiek jūs sukūrėte naujų darbo vietų, nes šiame Seime mėgstama paklausti, kiek dirbama valstybinėje institucijoje, ir kiek Valstybės turto fondas kainuoja mokesčių mokėtojams? Tada bus galima spręsti apie jūsų darbo efektyvumą. Ačiū

S.VAITKEVIČIUS. Prašom, atsakau. Dėl mokesčių mokėtojų. Iš biudžeto mes negavome nė vieno cento, nors įstatymo ir numatyta, kad iš dividendų mums galėtų būti mokama. Bet mums iki šiol nebuvo nė vieno cento sumokėta, mes tik iš Privatizavimo fondo gauname tam tikrą procentą, kurį nustato Vyriausybė finansų ministro teikimu. Tai čia atsakymas labai paprastas.

Kiek sukūrėme tiesiogiai mes? Matote, jeigu mums pavyksta surasti investuotoją, sudaryti sutartį su juo ir jo atėjimas, jo pinigai, kapitalas ateina per mums, tai mes manome, tikrai mes nesakome, kad mes visiškai tiesiogiai sukuriame šimtu procentų, bet negalime neigti, kad jeigu mes to nebūtume darę, tai tos įmonės, kurios ypač nuostolingos, būtų paprasčiausiai subankrutavusios arba nebūtų buvusios išsaugotos.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi A.Sėjūnas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau pratęsti R.Melnikienės klausimą, nes mano klausimo esmė buvo ta pati, noriu, kad patikslintumėte. Jūs pozityviai vertinate tą procesą, apie kurį buvo kalbama, t.y. sprendžiant arba nesprendžiant nuomininkų, kurie investavo į patalpas ir pastatus, tolesnės veiklos tuose pastatuose likimą. Ar bent viena individuali įmonė pasinaudojo ta galimybe, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio numatytu mechanizmu, transformuodamasi į akcinę bendrovę ir iškeisdama savo akcijų dalį… su valstybe į tas patalpas? Ar bent viena pasinaudojo, turint omenyje tą mechanizmą, kaip vyksta vieno tipo įmonės transportavimasis į kitą?

S.VAITKEVIČIUS. Šiuo metu atmintinai pasakyti negaliu, aš tik žinau, kad buvo tam tikrų problemų, dėl kurių dabar yra Vyriausybės nutarimo Nr.120 pataisa. Ji rytoj turėtų būti priimta. Dėl to, ką jūs sakėte, ten buvo tam tikrų teisinių problemų perregistruojant, steigiant tą naują įmonę. Aš tikiuosi, rytoj po priėmimo, jeigu buvo kokių nors problemų, jos bus išspręstos. Aš minėjau, keturiasdešimt viena arba dvi, kiek prisimenu, jos pateikė visus dokumentus, o likusioms, tai ten galbūt buvo ir ūkinės bendrijos, ir individualios įmonės, galėjo kartais kilti. Bet sakau, manau, po rytdienos sprendimo tokių problemų neturėtų likti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas A.Sėjūno.

A.SĖJŪNAS. Gal galėtumėte pasakyti, kodėl taip nesėkmingai buvo privatizuota Šiaulių “Elnio” įmonė, kuri dabar beveik bankrutavusi, darbuotojams nemokami atlyginimai? Gal galėtumėte pakomentuoti ir cukraus pramonės privatizavimo pasekmes?

S.VAITKEVIČIUS. Dėl “Elnio”. Matote, gerbiamieji Seimo nariai, aš atmintinai negaliu pasakyti, kas buvo privatizuota per tuos 1992–1996 metus, buvo 5600 įmonių. Sudarant visas sutartis aš tikrai nedalyvavau, galiu tik pažiūrėti į archyvus ir tik tada informuot. Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl ten taip yra, kas ten taip padarė ir kodėl taip padarė.

Dabar dėl cukraus pramonės. Aš vis dėlto esu įsitikinęs, kad tas akcijų likučių pardavimas davė valstybei, t.y. Privatizavimo fondui, tik 12,5 mln. Lt naudą. Nebūtų jos parduotos, tiesiog tos akcijos būtų ištirpusios, išnykusios ar įmonės bankrutavusios. Aš juokaudamas kai kada sakau, kad Danisco pasielgė labai gražiai, maloniai, ar kaip čia pasakius, kad pirko visų tų trijų įmonių akcijas, ir Pavenčių, ir Kėdainių, ir Panevėžio. (Balsas salėje) Gal jūs galite įvertinti, bet aš sakau, kaip galėjo atsitikti. Galėjo paprasčiausiai iš Kėdainių fabriko supirkti jų vienų akcijas iš privačių asmenų ir tos investicijos būtų buvusios daromos į Kėdainių cukraus fabriką ir taip modernų, kuris privatiems asmenims priklauso. O kas būtų atsitikę su kitais fabrikais? Natūraliu būdu jie būtų numirę. (Balsai salėje) Tai aš kalbu… akcijas, kurios buvo likę valstybėje. Tik apie tai.

Valstybės pagalbos įstatymo projektas Nr.P-2445 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkui pone direktoriau, linkim sėkmės, o mes dirbame toliau. Kviečiu poną R.Stanikūną, Valstybinės konkurencijos tarnybos pirmininką į tribūną. Valstybės pagalbos įstatymo projektas Nr.P-2445.

R.STANIKŪNAS. Laba diena! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto apie valstybės pagalbą esmė – sureguliuoti valstybės pagalbą arba valstybės paramą taip, kad ji neiškreiptų konkurencijos. Tam tikra valstybės pagalba, tokia kaip dotacijos, subsidijos, mokesčių atidėjimas, kreditų garantijos kartais gali iškreipti konkurenciją. Todėl ir šio įstatymo tikslas yra taip sureguliuoti valstybės pagalbą, kad ji būtų skaidresnė, permatoma ir aiški. Į šį įstatymą įrašytas solidarumo principas. Tai yra valstybės pagalba arba valstybės parama negali būti teikiama vien valstybės. Jeigu, sakysime, valstybės pagalba teikiama smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tai prie tos valstybės pagalbos šitos įmonės irgi turi prisidėti.

Šis įstatymas turi savo specifiką. Jis netaikomas žemės ūkiui, nes žemės ūkis turi savo specifiką. Taip pat šitas įstatymas netaikomas žuvininkystės pramonėje. Transporte bus atskiros taisyklės, pagal kurias bus teikiama valstybės pagalba. Įstatymo projekte numatytos pagalbos formos, kurios leis gauti valstybės pagalbą arba paramą iš Europos Sąjungos įvairių fondų. Šiame įstatymo projekte numatyta valstybės pagalba, valstybės pagalbos teikimo tvarka mažoms ir vidutinėms įmonėms. Šiame įstatyme taip pat numatyta pagalba gerinant užimtumą. Šio įstatymo vienas iš pagrindinių tikslų buvo nustatyti tvarką taip, kad galima būtų padėti atskiriems regionams, tai yra regionų plėtra. Ateityje, kada Lietuva pradės gauti iš Europos Sąjungos įvairią finansinę pagalbą, tokia pagalba bus negalima arba bus nepriimtina, jeigu pas mus neveiks šis įstatymas ir kiti įstatymai, kurie galėtų sudaryti sąlygas šitą pagalbą priimti.

Šiame įstatyme numatyti principai, kokia pagalba yra nereikšminga arba apie kokią pagalbą nereikėtų pranešti. Tai yra 400 tūkst. Lt. Jeigu valstybės pagalbos teikėjas, dažniausiai tai bus ministerijos arba savivaldybės, teikia pagalbą kokiai konkrečiai įmonei arba konkrečiam projektui iki 400 tūkst. Lt, tokia pagalba laikoma nereikšminga ir apie ją nereikėtų pranešti.

Kita įstatymo dalis yra procedūros, kaip ši pagalba turi būti teikiama. Jos tikslas ir esmė yra ta, kad kiekviena pagalba, kiekvienos rūšies pagalbos teikėjas, ar tai būtų ministerija, ar tai būtų savivaldybės, turi pranešti Konkurencijos tarybai apie teikiamą pagalbą ir tik po to, Konkurencijos tarybai priėmus teigiamą sprendimą, tokia pagalba galėtų būti įgyvendinta. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Devyni klausėjai, bet, kolegos, primetam tik 10 min. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad Konkurencijos tarnyba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri skirta nuostoliams, susidarantiems šioms įmonėms, vykdančioms jų pagrindines funkcijas, padengti. Mano supratimu, ši norma neturi jokio juridinio turinio ir yra nereikalinga arba būtų gerai ją kitaip suformuluoti. Jūsų komentaras.

R.STANIKŪNAS. Aš pritariu jūsų pasiūlymui. Iš tikrųjų šitą normą reikėtų aiškiau išdėstyti arba jos iš viso atsisakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl 14 straipsnio pirmosios dalies – valstybės pagalbos teikėjas privalo pranešti apie valstybės pagalbos projektus ir apie jau esamus projektus. Bet čia nenumatoma jokių sankcijų. Norėčiau paklausti, ar bus kokios sankcijos tiems, kurie nepraneš? Ir dėl 400 tūkst. Lt pagalbos. Jūs sakėte, kad nereikės pranešti. Tačiau noriu paklausti, kaip suprasti, ar čia vienkartinė ta 400 tūkst. pagalba, ar galima ją išdėstyti? Ačiū.

R.STANIKŪNAS. Dėl pirmo klausimo, dėl sankcijų. Iš tikrųjų mes nenumatom sankcijų, bet galbūt galima tokios pereinamosios ekonomikos laiku arba, kitais žodžiais kalbant, nelabai drausmingiems pagalbos teikėjams taikyti tam tikras sankcijas. Apie tai mes nepagalvojome. Manėme, kad kiekvienas pagalbos teikėjas vykdys tą prievolę ir praneš. Bet apie tai galima pagalvoti ir galbūt įrašyti atskirą straipsnį iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso administracines sankcijas už tai, kad apie valstybės pagalbą nebuvo pranešta.

Apie nereikšmingą pagalbą. Taip, apie bet kokią pagalbą, kuri mažesnė už 400 tūkst. Lt, nereikia pranešti. Ją gali teikti. Ar tai vienkartinė pagalba konkrečiai įmonei, arba tai kelerių metų programa. Bet jeigu ta pagalba kartosis po trejų metų, vėl reikės pranešti, kad ir nereikšminga. Jeigu nereikšminga, jos nereikės pranešti. Bet jeigu atsiras nauja pagalba, kuri viršys tuos rodiklius, tada reikės pranešti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokie poįstatyminiai aktai dar turėtų būti priimti šio įstatymo projektui įgyvendinti ir kokia suma valstybės biudžeto lėšų kaip valstybės pagalba galėtų būti efektyviau naudojama? Ačiū.

R.STANIKŪNAS. Reikės priimti daug poįstatyminių aktų, kad galėtume numatyti aiškias procedūras, detalizuoti kai kurias taisykles. Sakykim, jau dabar aišku, kad reikės priimti atskiras taisykles dėl valstybės pagalbos teikimo.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pristatydamas įstatymą, jūs minėjote, kad valstybės pagalba bus teikiama ūkio subjektams esantiems regionuose, bet taip pat minėjote, kad ši pagalba neapims žuvininkystės. Pavyzdžiui, pagalba tokiam regionui kaip Klaipėdos kraštui, Neringai, kur žuvininkystės ūkis yra plėtojamas, būtų labai svarbi ir aktuali. Sakykite, kodėl šita veikla, žuvininkystė, yra išskirta?

R.STANIKŪNAS. Iš tikrųjų aš galbūt nelabai teisingai suformulavau savo mintis. Apie teikiamą pagalbą žemės ūkiui iš viso nereikės pranešti. Ji gali būti teikiama ir regionui, ir konkrečiai įmonei, bet apie ją nereikės pranešti. Ir ji, kitais žodžiai kalbant, nebus kontroliuojama.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Norėčiau jūsų paklausti, ar šis įstatymas vis dėlto nėra per ankstyvas? Mes dar nesame Europos Sąjungos nariai. Mūsų įmonės konkuruoja su Vakarų krypties įmonėmis. Aš nekalbu apie Rytų įmones. Ar nesudarys sunkumų mūsų įmonėms konkuruoti kaip tik šioje srityje šio įstatymo pasirodymas dabar? Ačiū.

R.STANIKŪNAS. Pirmiausia norėjau pasakyti, kad dauguma mūsų kaimynų, Rytų ir Centrinės Europos šalių, yra priėmę viena ar kita forma tokius įstatymus – arba atskirą įstatymą, arba kai kuriose šalyse tai yra Konkurencijos įstatymo dalis. Vengrijoje ir Latvijoje yra Konkurencijos įstatymo dalis, tai apibrėžiama keliais straipsniais esančiuose konkurencijos įstatymuose. Ar Lietuvai nėra per anksti taikyti tokias taisykles? Tai politinis sprendimas. Jeigu Seimas nutars, kad nereikia kontroliuoti valstybės pagalbos, kad ji gali būti neskaidri ir nepermatoma, tada tokio įstatymo ir nebus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl 9 straipsnio, valstybės pagalbos įmonei gelbėti. Jūs rašote, kad pagalbą sudaro tik valstybės paskolos. Pagalba teikiama paprastai ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašom pasakyti, jeigu įmonė yra nemoki, jeigu ją reikia gelbėti, kas turėtų grąžinti paskolą, kaip ir kokiu būdu ji būtų grąžinama?

R.STANIKŪNAS. Jeigu reikės gelbėti įmonę, tai ji turi parengti gelbėjimosi planą ir visa tai numatyti. Šeimininkas parengs biznio planą ir jį aprobuos valstybės pagalbos teikėjas arba Vyriausybė. Tai yra normali teisinė procedūra, civilinis ieškinys ir pusė turės bylinėtis. Dėl to mes nevaidiname jokio vaidmens.

A.SĖJŪNAS. Kas grąžins paskolą: valstybė ar įmonė, kurią reikia gelbėti?

R.STANIKŪNAS. Jeigu ta paskola yra beviltiška, tai nieko ir nebėra. Šiandien yra nemažai tokių atvejų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar valstybės pagalba yra vykdoma įgyvendinant įvairias Vyriausybės programas – sanavimo ir kitas Vyriausybės nutarimais. Ar yra kur nors apskaičiuota, kad priėmus šį įstatymą ir įgyvenant valstybės pagalbą pagal įstatymą reikės daugiau lėšų panaudoti ar mažiau, ar tiek pat? Ačiū.

R.STANIKŪNAS. Iš tikrųjų šis dalykas nėra visiškai naujas. Dar 1997 metais Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį valstybės pagalbos teikėjai turėjo pranešti apie tokią valstybės pagalbą. Tai negalima sakyti, kad šis dalykas atsiradęs visiškai naujas. Dėl konkrečios valstybės pagalbos, ar jos bus daugiau, ar mažiau? Manau, liaudiškai atsakant, viskas priklausys nuo biudžeto. Jeigu biudžete bus daug pinigų, tai valstybė galės teikti įvairiom formom šią valstybės pagalbą tiek mažoms, vidutinėms įmonėms, tiek regioninei plėtrai, tiek padėti įmones gelbėti nuo bankroto.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar šis įstatymas apima ir valstybės pagalbą, teikiamą įstatymais, įteisinamą, tokią kaip laisvosios ekonominės zonos, mokesčių lengvatos? Kaip atrodytų tos lengvatos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atveju toje zonoje? Ačiū.

R.STANIKŪNAS. Labai svarbus klausimas. Mes įstojimo į Europos Sąjungą derybų delegacijoje diskutavome Europos Komitete šį klausimą dėl laisvųjų ekonominių zonų. Jeigu žiūrėtume pagal šį įstatymą, tai lengvatos, kurios numatytos laisvosiose ekonominėse zonose, būtų lyg ir nelabai priimtinos. Jos galėtų būti taikomas, kiek leidžia šis įstatymas. Keblumų atsirastų dėl pridėtinės vertės mokesčio, kurį dabar numato Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas. Mes pasiūlėme lankstų kelią, kad nebūtų atbaidyti potencialūs investuotojai, kurie gali ateiti į laisvąsias ekonomines zonas, – lengvatas arba valstybės pagalbą taikyti Valstybės pagalbos įstatymo ribose. Šis įstatymas numato ir valstybės kredito garantijas, ir mokesčių sumažinimą. Remiantis Valstybės pagalbos įstatymu galima ne ką mažiau arba ne mažiau pritraukti užsienio investuotojų negu į laisvąsias ekonomines zonas. De facto šiandien mes nieko neturime laisvosiose ekonominėse zonose.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – S.Malkevičiaus. Jau 10 minučių praėjo.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad protekcionizmo, kompensacijų, dabar pagalbos įteisinimas įstatymu nuveda mus tolyn nuo laisvosios rinkos principų? Jūs, būdamas Konkurencijos tarybos vadovas, dabar inicijuojate tuos dalykus. Ar mes nenueisime į reguliuojamą rinką, t.y. kai vieną, kuriam nesiseka, gelbėsime, kitam kompensuosime ir t.t.?

R.STANIKŪNAS. Aš visiškai sutinku su jūsų pasakymo pirmąja dalimi, kad kompensaciniai muitai, protekciniai muitai nėra konkurencijos instrumentai. Jie yra apsaugos instrumentai, čia konkurencija nelabai ką turi bendra. Šis įstatymas nieko bendra neturi su muitais. Jis nustatys formas ir procedūras, kaip valstybės pagalbos teikėjai turėtų vykdyti valstybės pagalbą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar pritarsime pateiktam projektui? Pritariame Valstybės pagalbos įstatymo projektui Nr.P-2445 po pateikimo, pradedame svarstyti. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Planuojama svarstyti gegužės pradžioje, gegužės 11 dieną. Daugiau komitetų nesisiūlo būti svarstytojai. Dėkui.

Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2297(2*) (svarstymas) (sujungtas su Nr.P-2367)

Dabar rezervinis 2 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2297(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių. Registruojamės.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui pateiktas įstatymo projektas, į kurį sujungti du projektai. Jeigu pamenate, buvo gerbiamosios R.Melnikienės ir pono A.Grumado projektas dėl to paties įstatymo 10 straipsnio ir Valstybės kontrolės siūlymas, kurį teikiau aš.

Taigi komitetas apsvarstė abu projektus, abiem pritarė ir pasiūlė juos sujungti į vieną. Jums pateiktas patobulintas įstatymo projektas. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad svarstymo metu buvo svarstyta Valstybės kontrolės nuomonė dėl pirmojo projekto, t.y. dėl ponios R.Melnikienės projekto. Valstybės kontrolė išreiškia neigiamą požiūrį į šį projektą, tai yra nepritarė, kad Valstybės kontrolei būtų priskirta funkcija kontroliuoti dar ir savivaldybių akcines bendroves ir t.t.

Šį Valstybės kontrolės požiūrį galima suprasti, nes Valstybės kontrolė faktiškai konstituciškai atlieka valstybės biudžeto ir turto apsaugą, valstybės biudžeto kontrolę. Tačiau nepaisydamas Valstybės kontrolės pozicijų komitetas jų siūlymui nepritarė ir nusprendė, kad iki bus priimta nauja Valstybės kontrolės įstatymo redakcija, kuri jau rengiama, siūlomos pataisos galėtų būti priimtos, nes jos negriauna bendros Valstybės kontrolės atliekamų tikrinimų prioritetų tvarkos. Pataisomis numatoma suteikti Valstybės kontrolei teisę esant reikalui kontroliuoti ne tik savivaldybių, savivaldybių įstaigų bei įmonių biudžetų vykdymą, bet ir akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, kurių daugiau kaip 50% balso teisę turinčių akcijų priklauso savivaldybei, ūkinę ir finansinę veiklą. Taigi aš manau, kad papildomai apibrėžus žodžius “esant reikalui”, ką tai reiškia ir kas priims sprendimą, ar yra pribrendęs reikalas, šios pataisos gali laikinai galioti.

Antrasis projektas, kaip atsimenate, buvo teiktas dėl funkcijų papildymo, jog iš Europos Sąjungos gaunamų lėšų panaudojimą Valstybės kontrolė galėtų tikrinti atlikdama ir išorės auditą. Komitetas atsižvelgė į išsakytas Teisės departamento pastabas, taip pat ir atskirus paaiškinimus.

Reikia pasakyti, kad šiuo metu galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta audito funkcija, tačiau neįvardyta, kad tai yra auditas. Apibrėžimas yra tiesiog paimtas iš Limos deklaracijos dėl viešųjų finansų kontrolės svarbiausių direktyvų ir tokia forma įtrauktas į Valstybės kontrolės įstatymą. Komitetas pritarė, jog reikėtų pataisyti tą dalį, kurioje kalbama apie Europos Sąjungos lėšas. Kadangi Europos Sąjunga pati tiesiogiai lėšų neskiria, todėl naujajame projekte kalbama apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Komitetas taip pat pritarė siūlymui, kad Valstybės kontrolei būtų pavesta parengti Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pataisas, susijusias su nuostata dėl išorės audito. Šiaip komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu, atskirųjų nuomonių nėra.

Ačiū už dėmesį. Prašau pritarti teikiamam patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, už išsamų referatą. Ar pritarsime po svarstymo šiam projektui? J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrinant savivaldybių biudžetų vykdymą dviem institucijoms, t.y. savivaldybių kontrolieriams ir Valstybės kontrolei, gali susidaryti situacija kaip ir auklėjant vaiką dviem auklėms. Pranešėjo jau buvo plačiau minėtas tas “esant reikalui”. Ką reiškia esant reikalui? Toks reikalas visada gali būti, todėl tą “esant reikalui”, matyt, reikėtų konkretizuoti, pavyzdžiui, pareiškus nepritarimą savivaldybės kontrolieriaus išvadoms ar dar kokiu labai konkrečiu atveju. Tada, sakykime, jau gali Valstybės kontrolė dar kartą ar kaip kitaip kažką daryti. Dabar esant reikalui, ir viskas. Jeigu yra reikalas ar nėra reikalo, tai taip ir gali būti.

Lygiai tas pat pasakytina ir apie iš Europos Sąjungos fondo gaunamų lėšų naudojimo kontrolę. Čia vėl: kada, ar visada, ar būtinai. Tuo labiau kad mes žinome, jog šiuo pereinamuoju laikotarpiu Valstybės kontrolė, kaip kiti sako, užsakymų portfelį turi dviem metams į priekį, o dabar dar tai užkrausime. Todėl reikėtų kaip nors parašyti aiškiai, kad būtų visiškai aišku, paėmus įstatymą, jog štai tais atvejais, tais atvejais Valstybės kontrolė gali ar net privalo. Tai aš tiek norėčiau pasakyti.

Balsuoti, matyt, dėl to nereikia, bet iki priėmimo vis dėlto turėtų būti panagrinėtas šis įstatymo projektas ir paieškota normalesnių, realesnių, dalykiškesnių formuluočių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu neprieštaraujate, dar A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau patikslinti tai, ką išsakė ponas J.Listavičius. Noriu priminti, kad antrasis projektas, t.y. dėl iš Europos Sąjungos fondų gaunamų lėšų, yra pateiktas pačios Valstybės kontrolės. Mes jiems neprimetame šitos funkcijos, tačiau jie, vadovaudamiesi tarptautine praktika ir dabar pasirodžiusiomis direktyvomis, kaip tik ir siūlo tai vykstant integracijai į Europos Sąjungą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi po svarstymo pritariame Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui, o iki priėmimo priimami patikslinimai, pataisos.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2453 (pateikimas)

Kolegos, 3 rezervinis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2453. Jį pateikia ministras V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybės įmonė Valstybės turto fondas parengė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma pakeisti šio įstatymo 14 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis.

Šis įstatymo pakeitimas siekia suvienodinti galiojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose vartojamą viešojo akcijų pardavimo sąvoką, sudaryti prielaidas viešajam akcijų pardavimui vidaus ir tarptautinėse rinkose pagal tose rinkose nusistovėjusią praktiką bei sustiprinti Lietuvos vertybinių popierių rinkos integraciją į tarptautinę vertybinių popierių bei kapitalo rinką.

Įstatymo pakeitimai leistų valdyti privatizuojamo objekto akcijų paklausos tyrimo ir formavimo procesus, objektyviai nustatyti parduodamų akcijų kainą. Kadangi šį projektą rengė Valstybės turto fondas, į klausimus aš prašyčiau atsakyti poną S.Vaitkevičių, Turto fondo generalinį direktorių, kuris turi labai didelę akcijų valdymo ir pardavimo patirtį. Jeigu galima.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Vienas klausimas – J.Listavičiaus. Prašom, pone Juozai, jį pateikti, o kas jau atsako, tai atsako.

J.LISTAVIČIUS. Gerai. Aš norėčiau paklausti. Gal galite atsakyti, už kokią sumą valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų galėtų būti viešojo akcijų pardavimo būdu parduota vidaus ar tarptautinėse rinkose? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Bendrai jūs klausiate, gerbiamasis Seimo nary, taip? Iš viso, bendrai? Aš tik noriu, papildydamas gerbiamąjį ministrą V.Dudėną, pasakyti, kad šis įstatymo pataisymas yra susijęs su stambių infrastruktūros įmonių privatizavimu per užsienio ir Lietuvos vertybinių popierių biržas ir rinkas, mes taip vadiname, kadangi ne vien tik per biržas vyksta tas privatizavimas.

Antra, atsakysiu gerbiamajam J.Listavičiui tiesiogiai į jo klausimą, už kokią sumą. Tai priklausys nuo to, kiek ši ir ateinančios vyriausybės nuspręs parduoti. Konkrečiai tai dabar galėtų būti tos įmonės, kurios užsienyje galėtų būti listinguotos ir parduotos. Visų pirma tai “Telekomo” tam tikra dalis, po (…) aš galėsiu tiksliau atsakyti, kiek tai bus, energijos, dujų, geležinkelių ir panašaus tipo, pavyzdžiui, LISCO dalis, bus palikta, Vyriausybė apsisprendė per biržas pardavinėti. Aš negalėčiau atsakyti vertine išraiška, nes buhalterinė vertė šiandien nieko nesako, tų įmonių akcijų vertinimai dar nepadaryti. Šiandien būtų tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2453. Kolegos, koks turėtų būti komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas ar Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Kolegos, Vyriausybė prašo skubos. Ekonomikos komiteto pirmininkas neprašo šio projekto. Gal galima sutarti, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas.

Kolegos, kaip dėl Vyriausybės prašymo dėl skubos tvarkos? (Balsai salėje) Pritariame? Taigi Biudžeto ir finansų komiteto prašytume rytoj pateikti išvadą. Projektas nesudėtingas. Ačiū. Dėl skubos tvarkos taip pat susitarta. Svarstysime ketvirtadienį.

Kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Kas norėtų pareikšti ypač svarbių dalykų? Kolegos, nėra pareiškėjų. (Šurmulys salėje) Vadinasi, iki visuotinės santarvės visiškai netoli.

Šia viltinga mintim kviečiu baigti šios dienos posėdį.