Penkioliktasis (450) posėdis
2000 m. balandžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. balandžio 4 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, dalyvaujantys prasidedančiame posėdyje, jūsų valia skelbiu šį posėdį pradėtą. Kviečiu registruotis, kolegos. Registruojamės. Prieš jūsų akis – šios dienos darbotvarkė. Didelių pasikeitimų joje nėra. Tai, kas išbraukta, išbraukta bendruoju sutarimu. Keletas naujų projektų, tarp jų Č.Blažys prašys jūsų leisti pateikti Seimui nutarimo dėl kovos su kontrabanda priemonių plano projektą, J.Razma pasiūlys tikslinti Seniūnų sueigos sudėtį atsižvelgiant į naujų frakcijų kūrimosi reikalus. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto norėčiau paklausti, koks yra to garsiojo Cukraus įstatymo, kurio mes jau nebematom darbotvarkėje, likimas? Ar jis jau visai numarintas, ar dar kurią dieną bus svarstomas?

PIRMININKAS. Praeitame posėdyje buvo priimtas protokolinis nutarimas, kuris išplaukė iš Seniūnų sueigos svarstymo ir komiteto siūlymo, balandžio 20 d.

A.Katkus.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai! Aš norėjau pakalbėti dėl projekto Nr.P-2307 tolesnio papildomo…

PIRMININKAS. 1-8 klausimo, taip?

J.A.KATKUS. Ten yra svarstymas ir priėmimas. Kadangi atsirado naujų pasiūlymų, kuriuos reikia apsvarstyti ir su teisėsaugininkais pakalbėti, aš siūlyčiau šiandien daryti tik svarstymą, o priėmimą atidėti vėlesniam laikui, kol bus iki galo išsiaiškintos visos teisinės problemos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes esame susitarę Seniūnų sueigoje, jog jeigu nekyla jokių problemų dėl ratifikuojamų sutarčių, mes iš karto svarstome ir priimame, jeigu kyla nors menkiausių problemų, tuomet svarstymą ir priėmimą atskiriame. Taigi pagrindinio komiteto pirmininkas siūlo šiandien nepriimti Nr.P-2307 žymimo dokumento, o jį tik svarstyti. Manau, kad dėl to niekas neprieštaraus. Ačiū, kolegos. Ar galime pritarti darbotvarkei? Pritariame.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo ir papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2393(3*). Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001 ir 2002 metams įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2394* (pirmasis svarstymas)

Kolegos, projektas Nr.P-2393(3) – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat šalia einantis projektas Nr.P-2394 – Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001 ir 2002 metams įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien pirmasis svarstymas. Jis yra reglamentuojamas Statuto 176 straipsniu: iš pradžių Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, paskui frakcijų ir komitetų kalbos. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Listavičių. O jus, kolegos, prašau dar sykį registruotis. Prašyčiau tylos! Registruojamės. Tribūnoje – J.Listavičius dėl biudžeto pataisų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas tik ką įsteigtos penkios savivaldybės, viena panaikinta ir 14 rajonų savivaldybių ribos yra pakeistos. Dėl to keičiamas Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas. Po 2000 m. kovo mėn. įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas neseniai įsteigtų ir kitų su teritorijos administracinių vienetų reforma susijusių savivaldybių tarybos turės patvirtinti 2000 m. gegužės–gruodžio…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, pone pranešėjau. Mielosios centristės, sėdinčios šalia partijos pirmininko, prašyčiau tylos! Nuoširdžiai prašyčiau tylos! J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kad jos galėtų atlikti minėtą darbą, parengtas Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001 ir 2002 metams įstatymo nuostatomis, įstatymo projektu keičiamos įstatymo 2 straipsnyje patvirtintos savivaldybių biudžetams prognozuojamos fizinių asmenų pajamų mokesčio dalys ir mokestinės pajamos (4 priedėlis) bei valstybės biudžeto bendroji dotacija ir bendrosios dotacijos kompensacija savivaldybėms (5 priedėlis). Įstatymas papildomas 15 straipsniu – dėl Marijampolės rajono savivaldybės tarnautojų atleidimo išlaidų dengimo šaltinių panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę.

Įstatymo projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, išlaidas panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę… buvo siūloma jas kompensuoti iš Vyriausybės rezervo fondo. Abu komitetai tokiems siūlymams nepritarė. Panašų siūlymą pateikė ir Seimo nariai P.Papovas, V.Čaplikas ir V.Andriukaitis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi nei lėšų šaltinių, nei lėšų kompensacijoms mokėti. Jeigu tokiam siūlymui būtų pritarta, įsivaizduokime, kiek darbuotojų, anksčiau dirbusių Marijampolės savivaldybėje, būtų palikta dirbti naujose savivaldybėse? Kai tai bus daroma savivaldybių biudžetų lėšų sąskaita, išeitinės kompensacijos gali būti minimalios. To ir siekiama. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui Nr.P-2393(3). Siūlymo papildyti įstatymo projektą atskiru straipsniu dėl savivaldybių skolinimosi limito tikslinimo ir Elektrėnų savivaldybės fizinių asmenų pajamų mokesčio procentinės dalies klausimas paliktas spręsti Vyriausybei.

Prašau pritarti Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo ir papildymo 15 straipsniu įstatymo projektui Nr.P-2393(3) po pirmojo svarstymo. Kad nereikėtų dar kartą kalbėti apie tuos pačius dalykus, prašau pritarti ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001 ir 2002 metams įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2394 po pirmojo svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną E.Petrošienę – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją šiuo klausimu, paskui P.Papovas savo frakcijos vardu.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo ir papildymo 15 straipsniu įstatymą kaip papildomas komitetas. Buvo pritarta šio Vyriausybės teikto įstatymo projekto tiek 1 straipsniui, kuriuo koreguojamos savivaldybių bendrosios dotacijos sumos, tiek 2 straipsniui, kuris numato išlaidų, susijusių su buvusios Marijampolės rajono savivaldybės tarnautojų atleidimu iš darbo, kompensavimą iš Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių biudžetų. Komitetas nepritaria Savivaldybių asociacijos norui, kad minėtos išlaidos, susijusios su atleidimu iš darbo, būtų kompensuojamos iš Vyriausybės rezervo fondo, nes komiteto nariai, kurie palaikė Vyriausybės projektą, manė, kad šitos trys savivaldybės bus visiškai nesuinteresuotos priimti naujų tarnautojų.

Su juo susijęs kitas įstatymo projektas – dėl savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001 ir 2002 metams. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui. Antruoju punktu siūloma Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išnagrinėti Savivaldybių asociacijos parengtus savivaldybių papildomų 2000 metais išlaidų, kurios susijusios su valstybės institucijų sprendimais, duomenis, įvertinti juos ir apsvarstyti. Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū, dabar kviečiu kabėti P.Papovą LDDP frakcijos vardu. Dėl šių dviejų projektų ruošiasi K.Vaitukaitis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. LDDP frakcija nepritaria teikiamam patobulintam įstatymo projektui dėl Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių kai kurių straipsnių pakeitimo dėl šių priežasčių. Pirmiausia, įsteigus penkias naujas savivaldybes, faktinės savivaldybių biudžetų išlaidos padidėja, tačiau prognozuojamos pajamos nekeičiamos, nedidinamos, nei pajamos, nei išlaidos, o tik perskirstomos tarp savivaldybių. Likvidavus Marijampolės arba iš vienos savivaldybės, pavyzdžiui, iš Šilutės, Trakų, Plungės padarius dvi savivaldybes, savaime suprantama, kad pirmosiose savivaldybėse, ne vien tik likviduojamoje Marijampolėje, bet ir Šilutės, Trakų ir Plungės savivaldybėse sumažės darbuotojų skaičius. Tuo tarpu kitose savivaldybėse, žinoma, išlaidos turi didėti ir todėl, kad reikės kompensacijų (ir ne vien kompensacijų) dėl darbuotojų neįsidarbinimo Marijampolės savivaldybėje. Ir kitose savivaldybėse reikės papildomų kompensacijų. O papildomoms kompensacijoms nenumatoma padidinti nei pajamų, nei išlaidų, tiktai vienintelis… kelioms savivaldybėms, tarp jų netgi ir naujoms, numatoma kompensuoti iš naujų savivaldybių biudžetų nepadidinus pajamų ir išlaidų. i. Tas motyvas, kurį čia teikia tiek mūsų komitetas, tiek Biudžeto ir finansų komitetas, kad, sakykim, naujos savivaldybės neįdarbins tų savivaldybių tarnautojų, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Tokius motyvus galima vertinti kaip atsilikimą, nes Valstybės tarnybos įstatymas yra ir jame aiškiai parašyta: valstybės tarnautojo statuso darbuotojai turi būti įdarbinami ten, kur yra laisvų vietų. Jeigu laisvų vietų atsiranda naujose savivaldybėse, tai kaip tik jie privalo būti įdarbinami, jeigu patys darbuotojai sutinka. Čia kompensacijos turi būti numatomos tik tuo atveju, jeigu savivaldybių – Marijampolės, Trakų, Šilutės ir Plungės – darbuotojai nesutiks dirbti kitose naujai įsteigtose savivaldybėse. Tik tuo atveju turi būti kompensuojama. O darbas privalo jiems būti pasiūlomas. Todėl sakyti, kad Savivaldybių asociacijos ir mūsų trijų Seimo narių pasiūlymas, jog turėtų kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sudarytų kažką neigiamo įdarbinant valstybės tarnautojus, neturi visiškai jokio pagrindo. O Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi lėšų, turi rezervo fondą. Gali būti panaudojamos ir kitos lėšos.

Toliau negalima pritarti dėl to, kad bendrosios dotacijos kompensacija, kuri savivaldybėms buvo skirta nepakankama, nes šiais metais buvo prognozuojama mažiau pajamų negu praėjusiais metais, irgi neperskirstoma. Nepaskirstoma, sakykim, Elektrėnų, Pagiegių, Rietavo savivaldybėms. Tik perskirstoma Kazlų Rūdos ir Kalvarijų savivaldybėms. Tai irgi neteisinga, mūsų manymu. Turi būti padaryta taip pat kaip ir kitoms savivaldybėms.

Paskutinis dalykas, dėl ko negalima pritarti, tai yra šių metų biudžeto vykdymas. Savivaldybių biudžetai neįvykdyti, kovo 1 dieną yra nesurinkta pajamų 75 mln. Tai yra daug, o šiuo metu keičiant Biudžeto įstatymą nekeičiamos prognozuojamos pajamos, nei jos mažinamos, nei kitaip numatoma kompensuoti negaunamas šiais metais savivaldybių biudžeto pajamas. Taigi dėl šių priežasčių frakcija nepritaria abiem projektams.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti K.Vaitukaitį. Ruošiasi J.Galdikas.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, susipažinęs su savivaldybių biudžetais 2000 metams, arba šių metų pabaigai – nuo gegužės iki gruodžio mėnesio, padariau tam tikras išvadas. Devyni rajonai, neskaitant didžiųjų miestų, iš fizinių pajamų gauna ne 100% pajamas, o nuo 25% iki 90%, nors paskaičiavus vidurkį vienam gyventojui (gal toks skaičiavimas ir nėra aprašytas kokiuose nors įstatymuose ar metodikoje), matyti , kiek iš tikrųjų tenka vienam gyventojui pajamų iš surenkamų mokesčių toje savivaldybėje. Kadangi yra 9 tokios savivaldybės, kuriose paliekamas ne 100% fizinių asmenų mokestis, vidurkis vienam gyventojui išeina 582 Lt. Tuo tarpu naujai besikuriančioje Elektrėnų savivaldybėje vienam gyventojui tenka tiktai 535 Lt. Tai yra 47 Lt mažiau, o padauginus iš gyventojų skaičiaus tai sudaro per pusantro milijono litų. Tai gana nemaža suma, kuri besikuriančiai savivaldybei iš tikrųjų padėtų išgyventi ir šiuos, ir ateinančius metus. Taigi mano pasiūlymas yra padidinti iki vidurkio – iki 582 Lt (47 litais) ir tai sudarytų netgi ne 100%, bet tiktai 95% fizinių asmenų pajamų mokesčio, planuojamo surinkti savivaldybėje. Toks mano pasiūlymas. Jeigu galima, ir dėl antro. Taip pat siūlau Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000, 2001, 2002 metams įstatymo projekte vietoj 87,34% įrašyti 95%.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėkoju. dabar J.Galdikas kalbės. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš esu išrinktas Lazdijų – Druskininkų apygardoje, o dėl šios reformos Druskininkų savivaldybės teritorija padidėjo 15 kartų, nors gyventojų skaičius išaugo tiktai maždaug 4 tūkst., perskirstymas biudžeto tarp Lazdijų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės yra labai aktualus. Turint omeny, kad būtent dabar vyksta tarybų posėdžiai ir formuojama nauja administracija, aš norėčiau pakviesti kolegas kaip galima greičiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes savivaldybės labai laukia šios naujo biudžeto pataisos ir joms jau reikia spręsti kasdienius dalykus. Tuo labiau kad jau yra balandžio mėnuo. Kaip žinome, šiame projekte kalbama apie tai, kad nuo gegužės 1 d. galioja naujas biudžetas naujoms savivaldybėms. Todėl kviesčiau kolegas kaip galima greičiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti keletą minčių, kurios, manau, sukels tam tikrų nesusipratimų ateityje skirstant lėšas tarp atskirų savivaldybių arba tiesiog priėmus šiuos abu įstatymus. Pirma, norėčiau pasakyti Finansų ministerijos darbuotojams, kad jie nekalbėtų to, ką sakė Biudžeto ir finansų komitete, kad Elektrėnams pajamos vienam gyventojui yra apskaičiuotos pagal tam tikras formules dėl to, kad ir kitiems miestams bei rajonams buvo skaičiuojama. Aš suprantu, kad Elektrėnų savivaldybei buvo taip apskaičiuota. Bet reikia prisiminti gruodžio mėnesį ar lapkričio mėnesį, kai mes svarstėm 2000 metų valstybės biudžetą bei Savivaldybių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Tuo metu iš dalies buvo pažeistas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, nes buvo išskirtos trys savivaldybės, t.y. Neringa, Birštonas ir Palanga. Kadangi pagal tas formules, kurios yra Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme, tos savivaldybės būtų gavusios nepaprastai mažai asignavimų. Antra, dalis papildomai skirtų lėšų, t.y. 72 mln. Lt, kai buvo svarstomos pataisos, taip pat buvo paskirstyta nesivadovaujant jokiu įstatymu, tik pritraukiant asignavimus kiekvienai savivaldybei iki tam tikro lygio. Čia yra tam tikras įstatymo pažeidimas. Jeigu mes kalbam, tai kalbėkim atvirai ir teisingai, paliečiant visas savivaldybes.

Taip pat, manau, gali iškilti tam tikra problema kalbant apie Marijampolės rajono savivaldybės reorganizavimą. Aš manau, kad kituose rajonuose gal ir vyksta reorganizavimas, tačiau nesuprantu, kodėl Vyriausybė savo nutarime parašė, kad Marijampolėje irgi vyksta reorganizavimas. Ten iš esmės vyksta tos savivaldybės likvidavimas. Įvertinus tai, kad nauja kuriama Kalvarijos savivaldybė bei Kazlų Rūdos savivaldybė yra gana toli nuo Marijampolės miesto, manau, daugelis darbuotojų, šiuo metu dirbančių Marijampolės rajono savivaldybėje, tikrai nesutiks važinėti į Kazlų Rūdą ar į Kalvariją dirbti, todėl gali iškilti tam tikra problema dėl išeitinių kompensacijų išmokėjimo tiems darbuotojams. Tai gali pareikalauti gana didelės asignavimų sumos. Jeigu mes įvertinsim šiuo metu esančią finansinę savivaldybių padėtį, tikrai vėl gali pasipilti tam tikri nemalonūs pareiškimai tiek į Seimą, tiek į Vyriausybę, ir turėsim grįžti prie tų problemų sprendimo. Aš manau, kad į visas pasakytas čia kalbėjusių kolegų pastabas Finansų ministerija tikrai turėtų atkreipti dėmesį ir antrajam svarstymui pateikti pakeistas tam tikras įstatymo nuostatas, jas antrojo svarstymo metu priimti patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi pirmasis biudžeto pataisų svarstymas artėja prie pabaigos. Mums nereikėtų daryti jokių apsisprendimų. Mes tiktai buvom supažindinti su pagrindinio komiteto nuomonėmis, su frakcijų nuomonėmis ir siūlymais. Dabar ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pirmojo projekto svarstymo plenariniame posėdyje turėtų vykti antrasis svarstymas. Vyriausybė turėtų įvertinti visas pastabas, kurios yra pateiktos iki šios minutės, bei pateikti naują variantą, naują projekto variantą. Aš nežinau, ar čia yra Vyriausybės atstovų, kada mes galime tartis dėl antrojo svarstymo. Ar galime jau balandžio 13 d. turėti naują variantą, ar balandžio 18 d., kai irgi telpam pagal… Tryliktą? Kolegos, taigi iki tryliktos dienos Vyriausybė turėtų pateikti mums naują variantą, kuriame būtų arba priimti Seimo narių teikimai, arba motyvuotai atidėti. Tryliktąją dieną, kolegos (pirmiausia, kad Vyriausybė žinotų), mes rengiame antrąjį biudžeto pataisų svarstymą, projektų Nr.P-2393 ir Nr.P-2394 svarstymą. Ačiū.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2319(2*) (priėmimas)

Nr.P-2319(2) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Malkevičių, pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto pranešėją.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė, pritaria. Apsvarstė įstatymo projektą ir alternatyvius siūlymus. Dabar, manyčiau, reikėtų paremti Ekonomikos komitetą ir imti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1 straipsnis. Ar būtų kalbančių dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio, kolega Algirdai? Ne. 1 straipsnis yra priimamas. 2 straipsnis, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Dėl 2 straipsnio buvo pono A.Žvaliausko pasiūlymas, bet komitetas jam nepritarė, nes jis pritarė Vyriausybės… bazinio įstatymo 2 straipsniui.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, mes nesame per svarstymą balsavę dėl A.Žvaliausko siūlymo. Ar A.Žvaliausko siūlymas išlieka? Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie remtų norą svarstyti? Turbūt atsirastų, ar ne? Taigi, pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Paskui suteiksiu žodį A.Žvaliauskui kalbėti dėl 2 straipsnio pataisos.

S.MALKEVIČIUS. Mano nuomonė yra pritarti bazinio varianto 2 straipsniui, nes jis iš esmės sprendžia tą patį klausimą. O tie dalykai, kuriuos parašė A.Žvaliauskas, faktiškai yra kito įstatymo objektas, daugiau susietas su transporto lengvatų klausimais.

PIRMININKAS. Taigi A.Žvaliauskui suteikiu žodį, jeigu jis jo prašo. Kolegos, ar sutiktume dabar… Gal pats, kolega, sutiktumėt, kaip siūlo pagrindinis komitetas, svarstyti kitą kartą arba teikti kito įstatymo pataisą? A.Žvaliauskas. Dar sykį jungiu. A.Žvaliauskas.

A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad čia kažkokios lengvatos. Šios pataisos, siūlymo esmė yra išdėstyta. Manau, kad tai yra tarifų klausimas ir būtų galima visiškai pritarti.

PIRMININKAS. Taigi kas paremtų A.Žvaliauską? M.Šerienė dėl A.Žvaliausko siūlymo.

M.ŠERIENĖ. Ne, atsiprašau, aš dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. L.Andrikienė dėl A.Žvaliausko siūlymo. Nėra. E.Kunevičienė dėl A.Žvaliausko siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau paremti, nes jeigu sprendžiam klausimą, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifą galima pradėti naujai taikyti 5%, anksčiau tokio nebuvo, tai yra visiškai naujas atvejis. Aš manau, kad reikėtų ir pagal A.Žvaliausko pasiūlymą tą galimybę suteikti. Nes čia yra visiškai naujas variantas, naujas 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifas įvedamas į mokesčių įstatymą. Anksčiau tokio nebuvo. Prašyčiau pritarti A.Žvaliausko pasiūlymui, kad būtų išplėstas 5% tarifo taikymas, ne vien tik transporto…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau. Mes registruojamės, kolegos. Pranešėjas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Žodžiu, tai, kas yra siūloma baziniame variante, iš esmės sprendžia tą patį klausimą, ką siūlo ponas A.Žvaliauskas, tik jis yra bendresnis. Aš nežinau, gal tada reikėtų alternatyviai balsuoti – arba viena, arba kita.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl A.Žvaliausko siūlymo. Tada lauksiu, pone pranešėjau, ar jūsų nuomonės, ar Vyriausybės atstovų, jeigu yra svarstant šį įstatymo projektą. Jeigu A.Žvaliausko siūlymas bus priimtas, kaip elgsimės toliau.

Mūsų, kolegos, užsiregistravo 84. Seimo narys A.Žvaliauskas siūlo pildyti 2 straipsnio trečiąją dalį. Pagrindinis komitetas, Ekonomikos komitetas, tam nepritaria, to nebuvo siūloma ir Vyriausybės projekte. Kas pritartų A.Žvaliausko siūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.

S.MALKEVIČIUS. Už A.Žvaliausko siūlymą, alternatyvus balsavimas.

PIRMININKAS. Nealternatyvus. Balsuojame už A.Žvaliausko siūlymą. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, už A.Žvaliausko siūlymą – 28, prieš – 9, susilaikė 38. Siūlymui nepritarta.

Kolegos, ar galime priimti bendruoju sutarimu 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis.

S.MALKEVIČIUS. 3 straipsniui mes alternatyvų neturėjome, Ekonomikos komitetas pritarė, todėl prašom pritarti.

PIRMININKAS. Taigi ir 3 straipsnis priimtas bendruoju sutarimu. Ir 4 straipsnis – įsigaliojimo laikas.

S.MALKEVIČIUS. Čia šiek tiek reikėtų pakoreguoti, nes jau balandžio… Matyt, čia balandžio 1 d. proga iškrėstas pokštas, nes ji jau praėjo.

PIRMININKAS. Taigi kokią datą siūlote, kolegos?

S.MALKEVIČIUS. Galima, sakysime, gegužės 1 d.

PIRMININKAS. Nuo gegužės 1 d. Dėkoju. Taigi 4 straipsnis taip pat yra priimamas. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. Alg.Butkevičius – dėl šio įstatymo.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą ir yra už tai, jog reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui. Yra nenormalu, kai keleivinio transporto paslaugas atliekančios įmonės pirkdamos įvairiausias medžiagas, atsargines dalis, kurą moka pridėtinės vertės mokestį, o jos pačios negali jo sau susigrąžinti. Priėmus šį įstatymą toms įmonėms bus taikomas pridėtinės vertės mokesčio tarifo dydis 5%, todėl jos galės susigrąžinti 18% tarifo dydžio, kuris bus skaičiuojamas kaip kompensacija. Tačiau aš matau ir vieną didelę problemą dėl to, kad valstybės biudžeto išlaidose nenumatyta, kas kompensuos skirtumą tarp 5 ir 18%, nes visa tai sudaro 11 mln. litų. Artimiausiu metu, manau, Finansų ministerija turėtų teikti Vyriausybei pasiūlymą, kad rastų tą finansavimo šaltinį. Apskritai įstatymo projektui siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Aš prieš šį įstatymą. Mes įvedame dotaciją, kai vidutiniškai per metus reikės 11 mln. biudžeto lėšų. Tą dotaciją gaus visai ne tie, kuriems labiausiai reikia, o gaus tie, kurie daugiausia išleis, nepaisant to, kiek jie turės pajamų ir kokį turės pelną. Taigi dotacija iš biudžeto yra l l mln., nepaisant, kam to labiausiai reikia.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš pritariu šiam įstatymui, manau, kad jis iš dalies sprendžia labai opią transporto srities keleivių finansinę problemą būtent įmonių atžvilgiu. Joms daugelį metu buvo primesta nebūdinga socialinė funkcija nepilnai kompensuojant lengvatinius pervežimus. Tai gerokai komplikavo jų finansinę būklę ir tie sunkumai kaupėsi metai iš metų. Jos iki šiol nemokėjo PVM, bet kartu negalėjo susigrąžinti pirkimų PVM. Žinoma, pirkimų PVM 18%… Pirkimų kiekis yra mažesnis nei pardavimų, todėl reaguojant į pono Alg. Butkevičiaus pastabą, manau, kad reikėtų kalbėti ne apie visą skirtumą tarp 18 ir 15%, bet būtent apie proporcingai sumažintą šių dviejų dydžių skirtumui, t.y. pirkimo ir pardavimo apimčiai. Suprantu, kad tai savotiškas dotavimas, tačiau šiandien, manau, kitos išeities nėra. Būtent PVM įvedimas tik normalizuos ir iš dalies kompensuos tai, ką prarado šios įmonės per daugelį metų tomis sunkiomis sąlygomis, kuriomis joms teko dirbti. Jos šiek tiek gal galės gyventi ir modernizuotis, kas, be abejo, irgi labai svarbu žiūrint į jų perspektyvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, remiantis įstatymo projekto nuostatomis, maršrutiniam keleiviniam transportui tapus PVM mokėtoju, dėl PVM kompensavimo transporto įmonėms už degalus, medžiagas ir kitas vertybes valstybės biudžetas netektų apie 11 mln. litų. Paminėtų pajamų kompensavimo šaltiniai nenumatyti, o valstybės biudžeto išlaidos nemažinamos. Taigi mes sudarome situaciją, kai tikslinam vieną, sakykim, biudžeto dalį, bet netiksliname kitos. PVM lengvatų įgyvendinimas sudarytų sunkumų jas administruojant, kontroliuojant, tvarkant apskaitą ir išvengiant galimų piktnaudžiavimų. Siūlomas 5% PVM lengvatinis tarifas nesunkiai gali sudaryti situaciją, panašią į buvusią cukraus fabrikuose, kai, pasinaudojant PVM lengvatomis, buvo pasisavintos kelios dešimtys milijonų litų lėšų iš valstybės biudžeto. Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo nebuvo pritaręs šiam įstatymo projektui. Remdamas tuo, ką paminėjau, negaliu pritarti įstatymo projektui. Šiuo metu ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šio įstatymo projekto priėmimas padėtų išspręsti susidariusią sunkią keleivių vežėjų padėtį. Ne tik ūkininkai, bet ir keleivių vežėjai bando kelti arba kelia problemas tiek streikuodami, tiek blokuodami kelius. Manau, to įstatymo priėmimas sušvelnintų esamas jų finansines problemas. Noriu pasakyti, kad tapę PVM mokėtojais vežėjai pagerintų savo finansinę padėtį, ypač tie, kurie investuoja lėšas į automobilių pirkimą ir taip gerina keleivių padėtį ir sprendžia saugaus transporto problemas. Manau, kad pagerėjus finansinei padėčiai padidėtų jų pajamos ir padidėtų išlaidos, arba įmokos, į biudžetą. Taip būtų kompensuota gal ne 11 mln., gal kiek mažiau, bet tai būtų visiems naudinga. Taip pat turiu pasakyti, kad vežėjai nesiruošia didinti dėl PVM 5% apmokestinimo bilieto kainas, o žada kitaip tas problemas išspręsti. Todėl vardan keleivių vežėjų problemų sprendimo būdų siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia yra tik pasekmės, o pradžia buvo, kai Seime buvo priimamas Transporto lengvatų įstatymas ir kai buvo atsisakyta pensininkams teikti lengvatas. Jeigu tų lengvatų bent 50% būtų likę, tai apie 10 mln. transporto įmonės būtų gavusios iš biudžeto tiesiogiai už atliktas paslaugas. Dabar padaryta, kad jie gali paslaugų neatlikinėti, bet gaus tuos pačius 10 ar 11 mln., o papildomai dar ir pensininkai sumokės. Aš susilaikysiu dėl tokios pataisos ir nebalsuosiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mums vis dėlto dar reikia visuomeninių parkų, tai čia yra tik viena iš kompleksinių priemonių, kuri leidžia jiems išgyventi. Ir tos lengvatos, apie kurias kalbėjo E.Kunevičienė, jos irgi ne iš gero gyvenimo panaikintos. Manyčiau, kad ir Vilniaus miesto visuomeninio transporto bilietų kainos nedidinamos per visą buvusią kadenciją, nors didėjant infliacijai tai taip pat nėra geras reiškinys. O iš kur pinigai, ar iš biudžeto, ar į biudžetą, ar kaip, tai tik techninis klausimas. Todėl mes palaikom šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravę balsuosime dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Priėmėme be problemų pastraipsniui, pritarė Ekonomikos komitetas, nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas bus už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Pradedame balsuoti.

Už – 70, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. Repliką M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Jau įstatymas priimtas. Mano prieštaravimas nieko nepadėjo. Labai norėčiau, kad Vyriausybė imtųsi atsakomybės už tai, kad tie 5% neatsigultų į bilieto kainą. Kad nors tų 5% neužkrautume keleiviams mokėti.

PIRMININKAS. Kad neatsigultų į bilieto kainą, sutariame. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Aš norėčiau į vieną dalyką atkreipti dėmesį, į mūsų ankstesnį susitarimą, kad mokesčių mažinimą galime daryti ir šios dienos data, gal net ir atbuline, bet mokesčių padidėjimo ar kainų padidėjimo keleiviams negalime daryti atbulinėm datom. Bent jau pusės metų turi būti terminas, kad visi apie tai žinotų. Aš dabar tiesiog nežinau, su žvaigždute to projekto nesu gavęs, turiu tik projektą (2), kurio 4 straipsnyje – “Įstatymo įsigaliojimas” parašyta, kad jis įsigalioja nuo balandžio 1 dienos. Tai yra visiška juridinė nesąmonė, nes jis bus paskelbtas tikrai vėliau kaip balandžio 1 d. Įsigalioti anksčiau negu bus paskelbtas negali. Ir už šitą mes visi balsuojame?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėt normaliai dalyvavęs posėdyje, kaip darbingas Seimo narys, būtumėt matęs, kad 4 straipsnyje priimta gegužės 1-osios data. Gegužės 1-osios data įrašyta, tai vienas dalykas. O kitas. Vežėjai puikiai žino, kad šis projektas jau seniai pateiktas ir laukia jo. Didelio pasirengimo paimti pinigus nereikia. Koks čia gali būti didelis pasirengimas?

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2371(2*) (svarstymas)

Kolegos, 1-3 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2371(2). Šiandien svarstome. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia Alg.Butkevičius. Paskui kalbės P.Papovas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat atsižvelgė ir į Savivaldybių asociacijos gautą raštą. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Savivaldybių asociacijos raštą, kuriame buvo išsakyta jų nuostata nepritarti šiam įstatymo projektui. Buvo atmesta, nes Savivaldybių asociacija neįsigilino į kai kurias problemas, kurios šiuo metu yra kilusios jūrininkams, įrašytiems į laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava.

Pagrindinė problema, kad šiandien vis mažėja skaičius jūrininkų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. O mažėja skaičius dėl to, kad kitų valstybių dirbantiems jūrininkams yra taikomas mažesnis fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos jūrininkai dirba nevienodomis konkurencinėmis sąlygose, kalbant apie mokesčių politiką. Aš manau, priėmus šią įstatymo pataisą, ne vien aš manau, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto išvada, laikinai, maždaug 5 ar 6 mėnesius gali sumažėti fizinių asmenų pajamų įplaukos iš jūrininkų, kurie šiuo metu imasi šios veiklos. Tačiau turime puikiai suprasti, kad padarius tam tikras mokestines lengvatas arba sumažinus mokesčių naštą, manau, ateityje padidės skaičius jūrininkų, dirbančių arba plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. Kartu padidės fizinių asmenų pajamos į savivaldybių biudžetus. Taip pat reikia įvertinti tai, kad didėjant užimtumui, mažėja socialinės išlaidos iš savivaldybių biudžetų. Manau, priimtas šis įstatymas ateityje duos teigiamus rezultatus surenkant fizinių asmenų pajamų mokestį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną P.Papovą. Papildomojo komiteto išvada.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas nepritaria šiam įstatymo projektui. Pritariu Savivaldybių asociacijos siūlymams ir manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas neturi nei paskaičiavimų, nei konkrečių prognozių, nei išvadų, kaip bus šiais metais su fizinių pajamų mokesčiu dėl lengvatų. Kad kažkada gali daugiau įsidarbinti laivyne, tai tokių konkrečių paskaičiavimų, prognozių nėra. Mes, mūsų komitetas ne prieš tai, kad jūrininkams sudarytume sąlygas dirbti ir kad klestėtų mūsų laivynas, bet negalima pagal Biudžetinės sandaros įstatymo 32 straipsnį mažinti savivaldybėms pajamų, kai yra patvirtintos tos pajamos, kai biudžetai yra patvirtinti. Mes siūlytume, nors komitetas nesiūlo, bet būtų logiška siūlyti, kad šios mokesčių lengvatos galiotų ne nuo gegužės 1 d., bet nuo 2001 metų sausio 1 d. Arba padidinti savivaldybių pajamas iš kitų šaltinių. Kaip tik šiandien pirmu darbotvarkės klausimu ir svarstėme savivaldybių biudžetų pagrindinių finansinių rodiklių pakeitimus. Reikėjo susieti su tuo ir ten daryti pakeitimus, o ne šiaip sau tiktai manyti. Manyti mes daug kas galime, bet reikia… Pinigai yra pinigai, realus dalykas. Į šių metų biudžetą negauta 75 mln. įplaukų. Todėl Valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto nuostata yra aiški. Be kita ko, ta nuostata labai aiški yra ir Vyriausybės. Vyriausybės protokolinio sprendimo šių metų vasario 9 d. Nr.8 penktojoje dalyje yra aiškiai pasakyta, jeigu atitinkamų metų biudžeto rodikliai nekeičiami, o įplaukos mažėja, tai taip negali būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? S.Malkevičius už.

S.MALKEVIČIUS. Rinkos santykiai įsigali ir jūros versle. Čia turime tam tikrų problemų, išlaikant su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų skaičių. Panašus finansinis dalykas padėjo išspręsti šį klausimą Danijos laivynui. Manome, kad ir mes tokiu būdu galime išlaikyti nacionalinį laivyną ir laivus, plaukiojančius su savo vėliava, jeigu tokias nuolaidas padarysime įstatyme. Todėl manau, kad reikėtų vis dėlto mums visiems vieningai palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikalausite kas balsuoti, ar galime pritarti Biudžeto ir finansų komiteto teikiamam projektui? Reikia balsuoti? P.Papovas siūlo balsuoti, todėl kviečiu registruotis, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, teiktam Vyriausybės. Registruojamės, kolegos. Čia dar tik svarstymas. Didelis paradoksas: juo kairėje pusėje mažiau Seimo narių, juo jie triukšmingesni. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kolegos, kad po svarstymo pritartume šiam projektui? Kolega Vytautai Čepai, į jus kreipiasi Kęstutis Glaveckas.

Už – 46, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Projektui Nr.P-2371(2) pritarta po svarstymo.

Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2369* (priėmimas)

Dabar mūsų laukia Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2369. S.Malkevičius vėl kviečiamas į tribūną. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Prašom, pone pranešėjau.

S.MALKEVIČIUS. Pataisa yra paprasta. Išbraukiamas sakinys, kad Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto, kitaip sakant, sudaroma galimybė finansuoti ją ir iš kitų šaltinių, kurie yra realūs. Ekonomikos komitetas pritarė. Alternatyvių siūlymų neturim, todėl galima balsuoti už tą įstatymą, kuris susideda iš vieno straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš pradžių, kolegos, keturi – už, keturi – prieš, jeigu yra turinčių jėgų. S.R.Petrikis – už.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai nedidelė įstatymo pataisa, tačiau ji reikšminga tuo, kad ją priėmę galėtume greičiau organizuoti Ryšių reguliavimo tarnybos darbą. Ji bus finansuojama ne iš biudžeto, yra įvairių rinkliavų, iš tų rinkliavų bus galima skirti pinigų. Būtų galimybė artimiausiu metu tai tarnybai pradėti darbą. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas – prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš iš principo nesu prieš, bet turėtų būti ir lydimasis įstatymas, nes tie pinigai buvo numatyti valstybės biudžete. Jeigu atsisakom valstybės biudžetinio finansavimo šiai įstaigai, tai turėtume taisyti ir Biudžeto įstatymą, atimti tuos pinigus, kurie buvo skirti šios įstaigos finansavimui. Tokio projekto mes nematom. Aš noriu paklausti, kur bus naudojami tie pinigai, nes metai dar tik prasidėjo, dar liko aštuoni mėnesiai. Kur bus padėti tų aštuonių mėnesių pinigai, skirti finansuoti šiai įstaigai, kai finansavimo atsisakom? Į šį klausimą nėra atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Kiek suprantu, tų pinigų kol kas biudžete nėra. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, pinigai pinigais, yra žmonės, užsiimantys šiuo darbu. Telekomunikacijų įstatymo vienas iš pagrindinių punktų buvo tas, kad mums reikia įsteigti nepriklausomą Ryšių reguliavimo tarnybą. Jinai Europos Sąjungos šalių kontekste veikia faktiškai visur, todėl siūlau pritarti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamieji kolegos, naujoji Ryšių reguliavimo agentūra kuriama dabar veikiančios Valstybinės radijo dažnių tarnybos bazėje. Iš tiesų iki šiol šiai tarnybai, valstybės įmonei, nebuvo numatytas biudžetinis finansavimas, nes ji savo veiklą finansuodavo iš teikiamų eterio kontrolės ir kitų licencijų laikymosi priežiūros paslaugų. Aš atsakau į kolegos S.Pečeliūno nerimą.

PIRMININKAS. Registruojamės, tuomet balsuosime, ar priimame Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsuojame dėl Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas už, kas prieš, kas susilaiko, kolegos?

Už – 59, prieš – nėra, susilaikė 3. Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2373(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 5 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2373(2). Šiandien svarstome. Ekonomikos komiteto – pagrindinio komiteto nuomonę pareiškia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Svarstant šį projektą atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktus siūlymus. Svarstymo metu atsižvelgus į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą komitete, iniciatorių parengtas projektas buvo patobulintas. Priėmus šio įstatymo pakeitimą, atsiranda galimybė valstybės ar savivaldybės įmonę, kuri atlieka valstybės ir savivaldybės įmonei nebūdingas valdymo funkcijas, reorganizuoti į biudžetinę įstaigą be likvidavimo procedūros. Tokiu būdu sutaupomos valstybės biudžeto lėšos steigiant naujas reguliavimo institucijas. Į pasiūlymus, kurie buvo pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, atsižvelgta, tačiau jie nepriimti, nes buvo traktuojami kaip perteklinės nuostatos. Komiteto 10 narių pasisakė už, prieš nebuvo, vienas susilaikė. Prašau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. S.Kaktys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.

S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man džiugu girdėti Seimo nario S.Slavicko mintį, kad buvo pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei dėl mūsų teikiamų 19 straipsnio pataisų. Deja, gaila, kad komitetas negalėjo apsispręsti ir priimti. Mūsų nuomone, šie siūlymai yra visai logiški, suprantami.

Iš esmės komitetas pritarė siūlymui suteikti galimybę reorganizuoti valstybės įmonę įstatymo projekte nurodomu būdu, tačiau kai kurias siūlomas nuostatas tikslina. Ir Teisės departamentas tikslina, kad naujas 19 straipsnio ketvirtosios dalies trečias punktas yra tikslintinas, nes teikiama formuluotė konkrečiai nenustato, kas sudaro atskiriamą įmonės dalį, kurios pagrindu yra steigiama biudžetinė įstaiga. Ir komiteto nuomonė taip pat buvo, kad yra perteklinė siūlomos 19 straipsnio naujos septintosios dalies formuluotė “turto valdymo, naudojimo ir disponavimo dalyje.”

Ir tai, ką aš jau pasakiau, norėjau tik dar patikslinti, kad komitetas laikosi savo nuomonės ir mano, jog pirmiausia reikia apibrėžti tos įmonės arba naujai steigiamo subjekto funkcijas ir toms funkcijoms paskui priskirti turtą, teises ir pareigas. Tokia yra esminė komiteto mintis ir aš manau, kad ji turėtų būti palaikytina. Taip pat komitetas siūlo 19 straipsnį papildyti septintąja dalimi, kurioje būtų konstatuojama, kad kai keičiamas valstybinės įmonės teisinis statusas, ji gali būti reorganizuojama iš valstybės įmonės į biudžetinę įstaigą, perduodant jai jau tuo nusakytu būdu turtą, teises ir pareigas, kaip minėjau, atskyrus funkcijas.

Tai tokie yra komiteto siūlymai. Nepaisant to, kad Ekonomikos komitetas į juos pažiūrėjo skeptiškai, kaip į perteklinius, manau, jiems būtų galima pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, jeigu pritartume pagrindinio komiteto siūlomam variantui, tada tartumės dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomų pataisų. Ar galime pritarti po svarstymo, kolegos, dabartiniam variantui? Pritariam. Vis dėlto reikėtų apsispręsti. Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neatsiima savo siūlymų, mums dabar reikėtų tartis ir balsuoti dėl jų. Aš kviesčiau į tribūną S.Slavicką. Tuomet apsispręstume balsuodami dėl papildomo komiteto siūlymų, kuriems pagrindinis – Ekonomikos komitetas nepritarė. Taigi pirmasis siūlymas – papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio ketvirtąją dalį 3 punktu. Tai čia turbūt esmė yra… Galime balsuoti dėl abiejų pataisų, ar ne? Iš karto dėl esmės. Pone pranešėjau…

S.SLAVICKAS. Iš valstybės įmonės, kuri tęsia veiklą, iš kurios steigiama biudžetinė įstaiga, atskiriant dalį turto, teisių ir pareigų. Tai kad tas pats buvo pasakyta, nežinau… Ir antra, kai keičiamas valstybės įmonės teisinis statusas, ji gali būti reorganizuojama iš valstybės įmonės į biudžetinę įstaigą, perduodant jai turtą, teises ir pareigas valdyti, naudoti, disponuoti juo patikėtinio teise. Taip iš esmės ir yra. Nežinau, nelabai ką pablogintų tas priimtas papildymas. Nieko. O kad pagerintų, tai irgi sunku įžiūrėti, nes taip ir yra.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, mums reikia apsispręsti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomų bazinio įstatymo 19 straipsnio pataisų. Galime iš karto balsuoti už jas, t.y. kalbame apie 1 svarstomo projekto straipsnį. Ačiū, pranešėjau. Komitetas nepritarė. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mes pakankamai išsamiai (bent mums, komiteto nariams, taip atrodo) nagrinėjom tuos pasiūlymus ir manom, kad toje formuluotėje, kurią priėmė pagrindinis komitetas, visa tai atsispindi. Aišku, galima būtų įrašyti ir daugiau, bet įmonės be turto nesukursi. Statusai ten taip pat aptarti. Taigi aš nežinau, kam to čia reikia.

PIRMININKAS. Ar reikalausit balsuoti? V.Andriukaitis norėtų kalbėti dėl... Ne? Ne. Ar reikalaus kas balsuoti, kolegos, dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo? Niekas nereikalauja to daryti. Taigi, kolegos, priimamas pagrindinio komiteto variantas, o dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų nėra balsuojama. Dėkui.

Protokolo, pakeičiančio 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais (ADR) 1 straipsnio "A" punktą, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies "B" punktą ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2422 (pateikimas)

Klausimas 1-6. Projektas Nr.P-2422 – Protokolo, pakeičiančio 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais (ADR) 1 straipsnio ”A” punktą, 14 straipsnio pirmąją dalį ir 14 straipsnio trečiosios dalies “B” punktą, ratifikavimo įstatymo projektas. Šį dokumentą pateikia susisiekimo viceministras ponas A.Šakalys. Prašom, pone viceministre.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siekdama supaprastinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais procedūrą ir įgyti teisę naudotis vieningomis pavojingų krovinių vežimo tarptautinėmis taisyklėmis, o ne atskirų valstybių nacionalinėmis taisyklėmis, Lietuva 1995 metais prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo (ADR) ir 1996 metų gruodžio 7 d. tapo visateise jos nare. 1998 metais Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šią sutartį. Austrijos ir Prancūzijos siūlymu buvo padaryti minėtos sutarties pakeitimai, kurie buvo įforminti atskiru protokolu prie ADR sutarties. Šių pakeitimų esmė yra išplėsti Europos ekonominės komisijos vidaus transporto komiteto pavojingų krovinių darbo grupės, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus įgaliojimus dėl pavojingų krovinių vežimo taisyklių pakeitimo ir papildymo priėmimo procedūros.

Šis Protokolas yra teisiškai neatskiriama ADR sutarties dalis. ADR šalys narės šitą Protokolą turėjo teisę pasirašyti iki 1994 m. sausio 31 d. Vėliau prie jo galima tik prisijungti. Lietuva, kaip visateisė ADR sutarties narė, privalo prie jo prisijungti ir ratifikuoti jį. Prisijungimas prie šio Protokolo neigiamų pasekmių nei valstybinėms, nei privačioms organizacijoms neturės. Iš tikrųjų tai tiktai yra Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus įgaliojimų padidinimas, todėl mes siūlome pradėti svarstyti įstatymo projektą dėl Protokolo, pakeičiančio 1957 metų rugsėjo 30 d. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo keliais 1 straipsnio “A” punktą, 14 straipsnio pirmąją dalį ir 14 straipsnio trečiosios dalies “B” punktą. Mes siūlome dabar jį pradėti svarstyti, o vėliau pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos. Du klausimai, pone viceministre. J.Listavičiui suteikiu žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, kiek susitariančių šalių turėtų pasirašyti Protokolą, kad įsigaliotų jo nuostatos, o Lietuva taptų šio Protokolo susitariančia šalimi, prie jo prisijungtų, ratifikuotų ir pradėtų galioti jos nuostatos? Ačiū.

A.ŠAKALYS. Na, aš nelabai galėčiau tiksliai pasakyti, kiek tų šalių turi prisijungti, tačiau aš šiuo metu tik siūlau pritarti minėtos sutarties pakeitimui. Iš esmės ši sutartis, tas pakeitimas, yra priimtas. Deja, tuo metu, kai buvo pasirašomas ir ratifikuojamas Protokolas, buvo ratifikuojama ir pasirašoma pati Europos sutartis, šitas Protokolas mums nebuvo žinomas. Iš esmės gal buvo kažkoks informacijos prasilenkimas. Mes turime prie jo tiktai prisijungti, mes neinicijuojame jo. Šiuo metu jis jau yra priimtas, tiktai Lietuva jį taikys… Kitaip sakant, sutinkama, kad Generalinis Sekretorius turėtų platesnes funkcijas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 1995 metais pasirašyta sutartis, 1998 metais ratifikuota, Protokolas jau buvo. Taigi noriu paklausti, kodėl tuo metu nebuvo pateikiamas ratifikuoti ir jūsų šiuo metu teikiamas Protokolas? Ačiū.

A.ŠAKALYS. Aš jau atsakiau, atsakydamas į pirmąjį klausimą: tiesiog mes neturėjom informacijos. Kaip ta informacija prasilenkė, aš nežinau.

PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame projektui Nr.P-2422. Neskaitau pavadinimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų. Planuojame svarstyti plenariniame posėdyje gegužės 11 d. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2421 (pateikimas)

Ir, pone viceministre, šalia esantis projektas Nr.P-2421 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo ratifikavimo įstatymo projektas. Pateikimas. Tribūnoje – viceministras A.Šakalys.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl skrydžių informacijos regiono nustatymo, kuri buvo pasirašyta 1998 m. balandžio 15 d. Rygoje. Aš noriu paaiškinti, kad klausimas dėl realaus oro erdvės perdalijimo virš buvusios Sovietų… Baltijos jūros Sovietų Sąjungos laikais pirmą kartą buvo iškeltas (…) konferencijoje 1994 metų lapkričio mėnesį. Buvo sutarta, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos Federacijos atstovai turi sutarti dėl skrydžių informacijos regionų pasidalijimo. Aš turiu pirmiausia informuoti, kad, sakysim, jau tais pat metais buvo sutarta, kad atsakomybė už Kaliningrado skrydžių informacijos regiono dalies skrydžių valdymą bus perduota Vilniaus skrydžių valdymo centrui. Tačiau dėl oro koridoriaus formavimo tiesiogiai iš Lietuvos į Švediją mus labai sunkiai sekėsi susitarti su Latvija. Tai truko maždaug 5 metus. Mums pavyko sutarti tik po intensyvių derybų, todėl tuo pagrindu dar pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis, kurią teikiame ratifikuoti. Jos esmė, kad mes turėjom, kai Latvija mums perleido anksčiau jos valdytą skrydžių valdymo informacijos regioną, mes turėjome taip pat eiti į tam tikrą kompromisą ir suteikti jiems maždaug dviejų minučių trukmės skrydžio valdymą mūsų koridoriuje. Taigi ratifikavus šią sutartį jokių neigiamų pasekmių nenumatoma, taip pat nenumatoma keisti arba panaikinti jokių galiojančių teisės aktų. Jau 1999 m. balandžio mėnesį (…) taryba patvirtino naujas Vilniaus ir Rygos skrydžių formavimo regionų ribas, todėl mes teikiame ratifikuoti šią Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu teisingai suprantu, štai tos skrydžio valdymo zonos pakeitimas reiškia, jog nuo šiol tam tikrą dalį oro erdvės, kurią kontroliavo Lietuvos institucijos, kontroliuos Latvijos institucijos. Tačiau, kaip žinoma, yra gaunamos pajamos už suteikiamas oro navigacijos paslaugas. Ar šiuo atveju Lietuva kažkiek mažiau gaus tų pajamų, o jeigu taip, tai ar bus kas nors gauta mainais? Ačiū.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis Seimo nary, turiu iš karto paaiškinti. Aš bandžiau paaiškinti iš pradžių, kad buvusią erdvę, visą Baltijos jūros regioną, kuris priklausė Sovietų sąjungos daliai, iki 1998 m. valdė būtent Latvija. Ir būtent mes atsikovojome tą dalį, kad galėtume suformuoti oro transporto koridorių į Švediją. Čia mes laimėjome. Lygiai taip pat mes dabar kontroliuojame ir Kaliningrado erdvę virš Baltijos jūros, kuri priklauso Kaliningrado sričiai. Taigi mes jokių praradimų neturime, bet kaip ir visuomet, kai vyksta derybos, norint ir atsikovoti didžiąją dalį, teko dviejų minučių trukmės skrydį dėl kompromiso užleisti latviams. Sutikti su Latvijos prašymu. Labai sudėtingos derybos vyko 5 metus, (…) vadovavo šioms deryboms. Mes vos nenuėjome į tarptautinį teismą, bet to išvengėme, nes būtų negražu tokie kaimyninių šalių santykiai. Manau, kad čia mes laimėjome.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad sutartį ratifikavus neigiamų pasekmių nenumatoma. Gal galite paminėti dar, be jau paminėtų, teigiamas pasekmes? Ačiū.

A.ŠAKALYS. Iš tikrųjų mes tikrai turėsime teigiamas pasekmes, kad mes dabar galime suformuoti savarankišką oro transporto koridorių iš Lietuvos į Švediją, į Vakarų Europos ir Šiaurės Europos šalis.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Ačiū. Aš taip pat dėl H-64 maršruto. Kiek aš supratau iš jūsų kalbos, būtent Latvijos iniciatyva buvo susitarta, kad tame maršrute Lietuva atsisako savo interesų, taip?

A.ŠAKALYS. Paaiškinu, kad Latvija atsisakė savo interesų visam koridoriui, o tik dėl tam tikros iškilusios konfigūracijos, dėl techninių priežasčių mes turėjome sutikti, kad gabaliukas to koridoriaus yra kontroliuojamas Latvijos.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, turbūt pritarsime po pateikimo, ar ne? Pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl skrydžių informacijos regionų nustatymo ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-2421. Ekonomikos komitetas – pagrindinis, Užsienio reikalų komitetas papildomas. Svarstysime gegužės 11 d. Ačiū, viceministre.

Tolesnio papildomo protokolo prie NATO valstybių ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių kitų valstybių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2307 (svarstymas)

Toliau svarstome projektą Nr.P-2307 – Tolesnio papildomo protokolo prie NATO valstybių ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių kitų valstybių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ratifikavimo įstatymo projektą. Svarstome jį toliau. Šiandien esame sutarę, kad nebus priėmimo, o tik svarstymas. Taigi kviečiu į tribūną A.Katkų – pagrindinio komiteto pranešėją. Kreipiuosi viešai ieškodamas Č.Juršėno, kuris prašė žodžio diskusijai, bet kurio dabar nėra salėje. Prašom, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu svarstyti projektą Nr.P-2307 dėl Lietuvos Respublikos tolesnio papildomo protokolo prie NATO valstybių ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių kitų valstybių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ratifikavimo įstatymo projektą. Šis projektas pagrindiniame komitete – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstomas. Jokių ypatingų pastabų nebuvo ir yra pritarta po svarstymo. Balsavimo rezultatai tokie: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.

Aš noriu šiek tiek pakalbėti apie naują pono Č.Juršėno pasiūlymą. Galiu pasakyti, kad mes, pasikonsultavę su teisininkais ir gavę išsamų atsakymą dėl 137 straipsnio įrašymo, galime pasakyti, kad čia yra visai ne to pobūdžio straipsnis. Jis nenumato tarptautinių sutarčių ratifikavimo pagrindų, todėl teisiniu požiūriu negali būti nurodomas kaip tarptautinės sutarties ratifikavimo konstitucinis pagrindas. Aš labai puikiai suprantu, kodėl čia įrašė šį straipsnį. Todėl, kad neva būtų steigiamos kažkokios karinės bazės, kurios apribojo… Tačiau šiuo atveju yra visai kitas dalykas. Manau, kad grynai teisinės technikos požiūriu tai yra visiškai nereikalingas, paimtas visai ne iš tos dalies. Tarptautinės karinės vadavietės steigimas, atitinkamo statuso personalui suteikimas nėra nei užsienio šalių karinės bazės steigimas, nei masinių ginklų dislokavimas, apie ką kalba šis straipsnis. Aš manau, kad ponas Č.Juršėnas, kaip pateikėjas, pasiskaitys ir galbūt atsiims. Todėl aš lieku prie tos nuomonės, kad šiandien nepriimkime, pasikalbėsime, pasiaiškinsime ir kitą kartą priimsime šį pagrindinį įstatymo projektą. Šiandien siūlyčiau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Ažubalį – Užsienio reikalų komiteto primininką.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitete buvo svarstomas šis ratifikavimo įstatymas, kuris yra skirtas šalims partnerėms, t.y. Lietuvai, jų atstovams, dirbantiems NATO štabuose, o tokių atstovų jau yra, ir nustato tų žmonių teisinį statusą, mokesčių lengvatas, jų šeimų statusą. Ratifikuodami šį įstatymą, mes palengvinsime ir suteiksime teisinio apgynimo priemones mūsų žmonėms, kurie dirba ir dirbs šiose institucijose.

Jeigu kalbėtume apie pateiktą pono Č.Juršėno ir ponios S.Burbienės papildymą, tai galiu pasakyti tiek, kad šis siūlymas papildyti Konstituciją 137 straipsniu nenumato tarptautinių sutarčių ratifikavimo pagrindų. Todėl teisiniu požiūriu šis straipsnis negali būti nurodomas kaip tarptautinės sutarties ratifikavimo konstitucinis pagrindas. Savo esme šis straipsnis yra draudžiamojo pobūdžio, t.y. pasakoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių, bet nieko nekalbama apie tai, kad mūsų kariškiai ir jų šeimos nariai turėtų juridinės apsaugos priemones, kai dirba užsienyje. Aš manyčiau, kad straipsnis neatitinka šio įstatymo projekto ir niekaip nėra susijęs su juo nei turiniu, nei esme. Ačiū. Siūlyčiau pritarti ir balsuoti už. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną, kuris prašo žodžio diskusijai. Abu komitetai pritarė be jokių problemų.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Kodėl aš pasiūliau šią pataisą? Man atrodo, kad pataisa nekeičia ratifikavimo esmės, bet pataisa leidžia aiškiai patvirtinti mūsų ištikimybę Konstitucijai, kurią savo balsavimu patvirtino tauta. Kas yra tas 137 straipsnis? “Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių”. Ar šito straipsnio paminėjimas kuo nors mums kenkia? Jeigu kenkia, prašom aiškiai pasakyti. Aš noriu priminti, kad šiame Seime man jau antrą kartą išbraukia šio straipsnio paminėjimą iš svarbaus tuo momentu nagrinėto teisinio akto. Vadinasi, kažkam labai norisi nustumti į šalį straipsnį, kuris galioja esamoje Konstitucijoje. Galioja. Tai paminėkim. Jeigu jis čia netrukdo, tai kodėl bijoti šio straipsnio? Jeigu trukdo, tai būkit malonūs, mielieji ponai, aiškiai pasakykite tautai. Čia yra visa problema. Taigi aš siūlau pritarti, nes tai esmės nekeičia, sutarčiai nekenkia. Pritarkim. Jeigu yra kitaip, prašom garsiai pasakyti, nelaikyti nykščio ar kumščio kišenėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje dalyvauja Seimo narys ir krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šio siūlymo teisinės logikos negaliu įžvelgti, galiu įžvelgti bet kokią kitokią logiką, bet ji nieko bendro neturi su šiuo dokumentu. Noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pasirašyta ir Seimo ratifikuota pagrindinė sutartis, kuri reglamentuoja karinių pajėgų statusą, ir šitas protokolas yra papildomas prie Seimo ratifikuotos sutarties. Ratifikavimo pagrindas yra Konstitucijos straipsniai, kurie korektiškai nurodyti Prezidento teikiamame projekte, ir gadinti tokiais inkliuzais, kaip čia siūloma, tiesiog būtų nenaudinga parodyti keistą Lietuvos valstybės teisinę argumentaciją.

Noriu pasakyti, kad pačiame siūlomame ratifikuoti protokole yra pasakytas jo objektas, tai yra nustatyti karinėse vadavietėse, įsikūrusiose programoje “Partnerystė taikos labui” dalyvaujančių valstybių teritorijoje, dirbančio personalo statusą tam, kad būtų palengvintas bendradarbiavimas su tų valstybių karinėmis pajėgomis. Tokios vadavietės yra Balkanuose, šiuo metu ten Lietuva neturi savo personalo, bet prireikus galėtų turėti. Ar Albanijoje, ar Makedonijoje, ar dar kažkur kitur. Ir dar vienas tikslas šio protokolo, kuris reglamentuoja atašė arba atstovo funkcijas prie NATO karinių vadaviečių... Šis punktas šiuo metu Lietuvai yra aktualus, nes mes tokius atstovus karininkus turime prie NATO vadaviečių, tai yra pagal Euroatlantinės partnerystės tarybos sprendimus įkurti vadinamieji štabų elementai. Štabų elementai, kad galėtų būti palaikomi ryšiai su NATO vadavietėmis. Todėl teisiškai (jau čia komitetų pirmininkai pasakė) tai nėra pagrindas šiam ratifikavimui. Pagrindas yra tie Konstitucijos straipsniai, kurie numato tarptautinių sutarčių ratifikavimą. Jeigu būtų sutartis dėl kokios nors NATO vadavietės įsteigimo, tokiu atveju kiltų klausimas, ar šis straipsnis irgi yra pagrindas. Nes jis yra draudžiančio pobūdžio, draudžia dislokuoti branduolinį ginklą ir draudžia karines bazes. Personalą NATO vadavietėse reglamentuojantis teisės aktas niekaip negalėtų remtis tokiu Konstitucijos straipsniu, tai būtų tiesiog teisinis neraštingumas.

Aš manau, kad šis pasiūlymas neturėtų būti priimtas ne dėl to, kad kas nors kvestionuotų tą straipsnį, bet dėl to, kad jis niekaip nesusijęs su siūlomu įstatymo projektu. Ir nėra jokio reikalo Konstitucijos straipsnį specifiškai (…) tokiu netiesioginiu būdu. Konstitucija yra priimta referendumu. Baigdamas noriu pasakyti, kad esu įsitikinęs, kad tokios pataisos yra nereikalingos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet pritariame komiteto teikiamam ir pritartam įstatymo projektui Nr.P-2307. Ir dabar reikėtų apsispręsti dėl Č.Juršėno ir S.Burbienės pataisų. Kolegos, neatsiimate savo siūlymo? Registruojamės ir spręsime, ar svarstyti Č.Juršėno ir S.Burbienės siūlomą pataisą. Kolegos, dabar tik kalbam dėl to, ar apskritai svarstom.

Registruojamės, gerbiamieji. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas paremtų S.Burbienės ir Č.Juršėno viltis svarstyti Prezidento teikiamo projekto pataisą? Viltis svarstyti pagal Seimo statutą. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už parems Č.Juršėno ir S.Burbienės viltį svarstyti jų siūlomą pataisą.

12 – už. Kolegos, svarstome šią pataisą. Suteikiu žodį Č.Juršėnui dar kartą argumentuoti savo siūlymą. Jis jau argumentavo. Nenori kalbėti. S.Burbienė, paliepta frakcijos seniūno, kalba.

S.BURBIENĖ. Aš ir be paliepimo moku kalbėti, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad šią pataisą siūlėm sąmoningai, turėdami galvoje, kad jau ne pirmą kartą svarstant ratifikavimo ir kitokius dokumentus, susijusius su NATO ir kitokiais veiksmais, sakykim, programą “Partnerystė taikos labui” ir panašiai, yra atkakliai vengiama įrašyti šį straipsnį į preambulę, ne į dalykinę dalį, bet būtent tik į preambulę, atkakliai bijant įrašyti, lyg norint tą straipsnį pamiršti. Žingsnelis po žingsnelio galima ateiti ir prie to, kad tas straipsnis bus pavadintas ir Konstitucijoje niekam nereikalingu inkliuzu, o po to būtų visos kitos pasekmės. Aš tikrai nenorėčiau, kad taip būtų, ir manau, kad didelė dalis mūsų tautos taip pat to nenorėtų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad tokios konstitucinės nuostatos yra ne vienos šalies Konstitucijoje. Ar jūs žinote, kad yra NATO šalių, kur yra tam tikrų apribojimų dėl NATO ginkluotės išsidėstymo ir taip toliau. Todėl man atrodo, kad apskritai vakarietiškoje praktikoje yra priimta kalbėti atvirai, aiškiai ir išdėstyti visas pozicijas bei visas konstitucines nuostatas. Šiuo atveju šis pasiūlymas preambulei yra visiškai logiškas, tuo labiau kad jis yra konstitucinis, teisėtas, dėl jo neturėtų būti jokių ginčų, nes tai yra Konstitucijos norma. Ir dar geriau, kai ta norma yra pakartojama ir apie tą normą žino visi: tiek Lietuvoje, tiek tie partneriai, kurie nedažnai susipažįsta su mūsų Konstitucija. Todėl, mano nuomone, tai yra labai racionalus pasiūlymas ir siūlyčiau visiems jį paremti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąją opoziciją ir tiesiog paklausti, kodėl dabar toks siūlymas pateikiamas čia gana netikėtai, tuo metu, kai jūsų atstovai yra Užsienio reikalų komitete, ir tokių siūlymų mums ten neteko girdėti. Nemanau, kad Seimo salėje be jokio pasirengimo reikėtų svarstyti tokius klausimus, tuo labiau kad kalbam apie dokumentą, kuris yra ratifikuojamas dokumentas. Bet kurio papildomo punkto įtraukimas į ratifikuojamą dokumentą reiškia, kad mes teikiame ypač didelę svarbą tam siūlymui. Aš nesu užtikrintas, nes Lietuvoje neturėjome daug diskusijų konkrečiai šia tema, kurią siūlo ponas Č.Juršėnas, kad tai yra toks sprendimas, kuris taip atsitiktinai galėtų būti nuspręstas ar siūlytas. Dėl to aš pasisakau prieš ir manyčiau, kad mes turėtume ratifikuoti šį protokolą be jokių pataisų. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Č.Juršėno siūlymą. Registruojamės. Jo Ekscelencija V.Adamkus neteikė tokio teksto, kokį teikia Č.Juršėnas. Registruojamės, kolegos. Posėdžiauja 62 Seimo nariai. Kas pritartų Č.Juršėno siūlymui, kuris čia buvo plačiai nagrinėtas, balsuoja už.

Už – 13, prieš – 43, susilaikė 3. Kolegos, siūlymui nėra pritarta. Šio projekto svarstymą šiandien baigiame. Dar J.Dunauskaitė prieš. Prašom asmeniškai su Č.Juršėnu savo prieštaravimą išsiaiškinti. (Juokas)

Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, dalyvaujančių daugianacionalinėse ginkluotose pajėgose "KFOR", tranzito per Bulgarijos Respublikos teritoriją sąlygų ir tvarkos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2429 (pateikimas)

Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, dalyvaujančių daugianacionalinėse ginkluotose pajėgose “KFOR”, tranzito per Bulgarijos Respublikos teritoriją sąlygų ir tvarkos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2429. Kviečiu į tribūną ministrą Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia ratifikuoti sutartį, kuri reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, dalyvaujančių nacionalinėse ginkluotose pajėgose Kosove (jos sutrumpintai vadinamos “KFOR”), tranzito per Bulgarijos Respublikos teritoriją sąlygas ir tvarką. Iš pavadinimo jau aišku, koks šios sutarties tikslas. Pagal Bulgarijos įstatymus tik sutarties pagrindu gali būti vykdomas karinis tranzitas. Jeigu nebūtų šios sutarties, Lietuvos Respublika turėtų didesnes išlaidas veždama karius ir vykdydama karių rotaciją misijoj Kosove, negalėtų naudotis Bulgarijos oro erdve arba jos teritorija. Todėl ši sutartis ir buvo pasirašyta. Bulgarijos Vyriausybė palankiai sutiko Lietuvos prašymą tokią sutartį sudaryti. Mes prašytume Seimo šios sutarties ratifikavimo įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip ir nurodote aiškinamajame rašte, artimiausios karių rotacijos data buvo kovo 28, tačiau šis įstatymo projektas pateiktas tik kovo 27 dieną. Taigi ir norėjau paklausti, kiek Lietuva patirs nuostolio dėl pavėluotos sutarties ratifikavimo. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Turiu atsakyti, kad nežinau, kiek patirs nuostolio. Negaliu atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Piniginės išraiškos negaliu pasakyti. Mes ieškojome būdų, kaip sulaukti pagalbos, kad tų nuostolių nepatirtume, bet tiesiog negaliu atsakyti, atvirai prisipažįstu.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Turbūt pritariame pateiktam dokumentui, ar ne? Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2429. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Gerbiamieji kolegos, kada galėtume svarstyti? Gal galėtume svarstyti anksčiau šį dokumentą? Kada komitetas spėtų sutvarkyti? Jeigu komiteto pirmininkas dabar klausytų, ką posėdžio pirmininkas kalba, tai mes susitartume. Ar jums reikės laiko svarstyti šį projektą iki gegužės 11 dienos? Čia toks jūsų komiteto siūlymas? Tai kada anksčiau galėtume svarstyti? Balandžio 11 dieną? Balandžio 11 diena yra antradienis. Kolegos, tada gegužės 11 d. Jūsų patarėjai būtent tai ir siūlė. 13 d. galbūt jums tinka? Taigi ketvirtadienį, balandžio 13 dieną, svarstyme Seime. Ačiū.

1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2425 (pateikimas)

Dar vienas projektas – 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2425. Pateikia Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs patys gerai žinote, kokią didelę reikšmę turi humanitarinės teisės aktai šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonių teisės yra masiškai pažeidinėjamos, pavyzdžiui, Balkanų regione arba Kaukazo regione – Čečėnijoje, arba kitose vietovėse. Lietuvos Respublika turėtų į savo teisės sistemą inkorporuoti šiuos svarbius tarptautinės humanitarinės teisės aktus, konvencijas ir jų protokolus, priedus. Padėtis yra štai kokia. Lietuvos Respublika Vyriausybės potvarkiu buvo prisijungusi prie keturių 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos. Tai yra konvencijos dėl sužeistųjų ir ligonių padėties, dėl sergančių karių ir sužeistų karių, patyrusių avarijas jūroje, padėties, dėl elgesio su karo belaisviais ir dėl civilinių gyventojų apsaugos karo metu. Šios konvencijos kodifikuoja pažeidimus, kurie laikomi tarptautiniais nusikaltimais, juos riboja ir draudžia. Tačiau šios konvencijos nėra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudėtinė dalis, kadangi jos nebuvo Seimo ratifikuotos. Lietuva taip pat dar nėra iš viso prisijungusi prie dviejų 1949 metų Ženevos konvencijų papildomų protokolų – 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos papildomo protokolo “Dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos” (tai pirmasis protokolas, kuris buvo sudarytas 1997 birželio 8 d.) ir 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencijų papildomo protokolo “Dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos” (antrasis protokolas). Jau daugiau neaiškindamas šių protokolų svarbos ir teisinių nuostatų noriu tik dar kartą pabrėžti, kad jeigu Lietuva ratifikuotų šias konvencijas ir papildomus protokolus, juos inkorporuotų į Lietuvos teisinę sistemą, ji, kaip ir kitos šalys, kurių dauguma yra jas ratifikavusios, iš tikrųjų užimtų tokią pat padėtį potencialių nusikaltimų atžvilgiu. Konvencijos įgautų tą statusą, kuris yra Konstitucijoje įtvirtintas ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis. Aš kviečiu šį ratifikavimo įstatymą svarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Du klausėjai. S.Slavickas iš pradžių.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėt patikslinti, kas įeina į karo aukų apsaugos sąvoką? Ar čia, aš noriu pasitikslinti, be sužeistųjų, karo belaisvių neįeina ir kariškių kapai? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš nesu pasiruošęs išdėstyti konvencijų normų šiandieną pateikimo metu. Konvencijos yra labai imlios, todėl gal mes tą galėtume padaryti svarstymo metu. Nesu konvencijų ekspertas, kad galėčiau taip nepasiruošęs atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų labai panašus dėl tų, kurie nukentėję ir pasitraukę, sakykim, net mūsų aukos Sovietų armijoje. Jeigu ministras nepasirengęs, tai gal svarstymo metu apie tai pakalbėsime.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašyčiau Seimo narius iš tikrųjų tuos klausimus kelti svarstymo metu. Į tą svarstymą reikėtų pakviesti ekspertus, tokius kaip daktaras V.Vadapalas, kuris yra tarptautinės teisės specialistas. Jis kompetentingai atsakytų į visus klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt pritarsim, ar ne? Pritariame po pateikimo Nr.P-2425 projektui. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildomasis – Užsienio reikalų komitetas. Ar galime svarstyti balandžio 20 d., kaip planuojama? Galim. Balandžio 20 d. Kolegos, mano klausimas dabar toks egzistencinis, ar skelbiam pertrauką, ar imam rezervinį klausimą? (Balsai salėje) Kolegos, pertrauka iki 12 val. Triukšmomatis rodo tokius balsavimo rezultatus.

Pertrauka

Maisto įstatymo projektas Nr.P-2327(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Prašome registruotis. Registruojamės ir tęsiame, tiksliau, baigiame Maisto įstatymo priėmimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Končių. Liko 9, 10, 11 straipsniai ir 7 straipsnis. Mūsų posėdyje dalyvauja 31 Seimo narys. Pone pranešėjau, kokių susitarimų turite dėl 9 straipsnio?

M.KONČIUS. Komitetas, apsvarstė 9 straipsnio penktajai daliai pono A.Matulo teikiamą siūlymą “Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba pagal savo kompetenciją” vietoj “Valstybinė veterinarijos tarnyba” ir pritarė šiam siūlymui. Būtų galima jį patvirtinti. Tačiau toje vietoje darau savo pastabą ir prašau atsižvelgti į tai, kad “maistas” yra platesnė sąvoka ir čia turi būti rašoma “Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba”. Manau, kad šis pataisymas gali būti atliktas redaguojant.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti šiam susitarimui? A.Matului suteikiu žodį. Jeigu nėra problemų, kolegos, tai tada pritariam.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi M.Končius kitas pataisas, kitus siūlymus atsiėmė, aš manau, redaguojant mes galim dar kartą susėsti ir pagalvoti. Manau, ne pavadinimas “Veterinarijos ir maisto tarnyba” arba atvirkščiai “Maisto ir veterinarijos tarnyba” nulems tos tarnybos darbą. Tos tarnybos darbą lems jos funkcijos. Todėl redaguodami galėsime dar kartą pagalvoti, kaip tą tarnybą pavadinti. Tuo labiau kad Vyriausybė, šiandien dar šnekėjau su Vyriausybės atstovais, iš principo neprieštarauja ir žodžiu išsakytam M.Končiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti šį siūlymą? Priimam bendruoju sutarimu. Taigi principas yra toks, kad ta institucija vadinasi “Veterinarijos ir maisto” arba “Maisto ir veterinarijos”, galime sutarti, kolegos, kad jos pavadinimas bus tikslinamas pagal komiteto susitarimą. Ar dar kas norėtų kalbėti? Niekas. Gerbiamieji kolegos, taigi priimamas A.Matulo siūlymas dėl 9 straipsnio penktosios dalies. “Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba”, o ar pirma bus “veterinarijos”, ar “maisto”, tegul tarp savęs susitaria suinteresuoti kolegos. Ar galime priimti visą 9 straipsnį, pone pranešėjau, dabar su pataisa?

M.KONČIUS. Galima siūlyti priimti.

PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio. Dėl 9 straipsnio nori kalbėti J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi 9 straipsnis yra priimamas. Dabar 10 straipsnis, pone pranešėjau.

M.KONČIUS. 10 ir kituose, 11, 7, prieš tai buvusiame, buvo mano siūlymas vietoj “Maisto kontrolės institucija “ rašyti “Maisto inspekcija”. Svarstymo metu pateikus argumentuotų pavyzdžių, kad Europos Sąjungos struktūrose ši institucija iš dalies gali atlikti ir įstatymų leidybos funkciją, ir bus ta pati, kuri yra 9 straipsnyje, aš savo siūlymą atsiimu. Tiktai pabaigoje pasakysiu vieną komentarą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi 7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Priimame 7 straipsnį be M.Končiaus siūlymo. Taip pat priimame 10 straipsnį.

M.KONČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Be M.Končiaus siūlymo. Ir 11 straipsnį be M.Končiaus siūlymo. Taigi įstatymas priimtas pastraipsniui. Pone pranešėjau, prašom savo komentarą.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau visada norėtųsi, kad įstatymas veiktų pats, be papildomos priežiūros. Nors Seimas ir turi tokią priežiūros funkciją, bet geriau, kad viskas vyktų sklandžiai. Šis įstatymas veiks. Tačiau nuolat periodiškai reikės atkreipti dėmesį ir atidžiai stebėti, kad tarnyba, vykdanti ir įstatymų aktų leidybos ir kontrolės funkcijas, neperžengtų savo įgaliojimų. Šioje vietoje aš labai pasikliauju, todėl ir atsiėmiau siūlymą, rinkos priežiūros reformos sistemos darbo grupe, kuri, įvertinusi visas aplinkybes, šio įstatymo įgyvendinimą koordinuos kokybiškai. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji, ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl Maisto įstatymo projekto? Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas jau buvo rengtas pereito Seimo. Labai malonu, kad šiais metais mes jį priimam, nes tai yra reikalinga ir koreguojant, ir derinant su Europos Sąjungos atitinkamais teisiniais aktais. Malonu, kad šis įstatymas neliko toks, koks buvo pereitoje Seimo kadencijoje: labai didelis, apimantis labai daug sričių ir praktiškai sunkiai suprantamas. Šiuo metu jame valdymo institucijų kompetencija labai gerai išdėstyta. Numatyta, kas priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, kas priklauso Žemės ūkio ministerijai, Ūkio ministerijai ir Valstybinei veterinarijos ir maisto tarnybai. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų siūlyčiau paremti šio įstatymo priėmimą, nes jis perėjo gana ilgą svarstymo kelią. Galbūt ne viską mums pavyko išspręsti atribojant funkcijas, nors gerbiamasis K.Kuzminskas minėjo, kad čia jau labai aiškiai atskirta. Mes turėjom dar įvairesnių pasiūlymų. Reikėtų priimti šį įstatymą, po to mes galėsime jį koreguoti, jeigu gyvenimas parodys, kad reikia koreguoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, priėmus Produktų saugos įstatymą ir šitą Maisto įstatymą, Vyriausybė galės atlikti rinkos priežiūros institucijų reorganizaciją. Bus sumažintas kontroliuojančių institucijų skaičius, taip pat pašalintas funkcijų dubliavimas. Todėl palengvės ir sąlygos verslui plėtoti. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės ir balsuosime. Po visuotinio pritarimo balsuosime, ar priimame Maisto įstatymą.

Užsiregistravo 42. Balsuojame dėl Maisto įstatymo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 38, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Maisto įstatymas priimtas.

1-12a ir 1-12b – projektai Nr.P-2003 ir Nr.P-2004.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2003(3*). Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2004(2*) (svarstymas)

Matyt, juos reikėtų svarstyti kartu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Aplinkos apsaugos komitetas buvo pagrindinis, taigi iš pradžių kviečiu kalbėti dėl pirmojo projekto Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją A.Grumadą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime buvo pateiktas rugsėjo 28 d., t.y. praeitą sesiją. Tačiau lapkričio mėnesį svarstydami komitete mes pasigedome dviejų įstatyme minimų priedėlių, kurie reglamentuoja tas ūkinės veiklos sritis, kurioms būtinai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat atskiria sritis, kurioms atrankiniu būdu gali būti vykdomas toks vertinimas. Ryšium su tuo buvo daroma svarstymo pertrauka ir tik šiuo metu, pavasario sesijoje, vėl į Seimą grįžo šis įstatymo projektas, kurio, kaip matote, jau yra trečiasis variantas.

Jūsų turimame variante yra jau atsižvelgta į visus teiktus Teisės departamento, Lietuvos žaliųjų judėjimo, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus. Iš esmės yra teigiama Ekonomikos komiteto išvada ruošiantis svarstymui. Visi tie pasiūlymai jau yra tekste, išskyrus vieną. Mūsų komiteto narys J.Šimėnas pateikė pasiūlymą, kad mano minėti priedėliai, kurių projektai buvo pateikti komitetui susipažinti, taip pat būtų įrašyti į įstatymą ir įstatymas būtų priimtas kartu su priedėliais, kurie taip pat būtų šio įstatymo sudėtinė dalis.

Trumpai norėčiau jums pakomentuoti, ką sako šis priedėlis. Jeigu kalbėtume apie žemės ūkį, atsižvelgiama į kiaulių skaičių, pagal kurį reikėtų atlikti tokius poveikio vertinimus, vištų fermoje skaičių, taip pat kokio reikia elektros perdavimo linijos ilgio, kad jau reikėtų atlikti tokius vertinimus.

Mūsų komitetas įdėmiai išklausė tiek projekto rengėjų, tiek mūsų kolegos J.Šimėno siūlymus ir vienbalsiai, be abejo, išskyrus jo balsą, nutarė, jog šie priedėliai neturėtų būti sudėtinė įstatymo dalis. Taigi mes nepritarėm vieninteliam siūlymui, t.y. mūsų kolegos J.Šimėno. Tokios stadijos ir yra pateiktas įstatymo projektas svarstyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dabar D.Suncovienė – Ekonomikos komiteto trumpa, tikiuosi, išvada.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Svarstant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projektą Ekonomikos komitete, dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Aplinkos ministerijos atstovai. Pasiūlymų, pataisų ir pastabų svarstant minėtą projektą negauta. 8 nariams balsavus už ir vienam susilaikius Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Taip pat buvo nuspręsta pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą. Kaip girdėjome šiandien iš pagrindinio pranešėjo, tai buvo atlikta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti diskusijoje Seimo narį J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji Seimo nariai, ne toks paprastas šitas įstatymas, kaip mano kolega A.Grumadas suvulgarino, kalbėdamas apie vištų arba kiaulių skaičių fermose. Tai yra ypatingos svarbos įstatymas, ir šiuo metu Lietuvai derantis dėl stojimo į Europos Sąjungą, viena iš svarbiausių aplinkosaugos pozicijų – ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Štai mano rankose Europos Sąjungos Tarybos direktyva, kurioje šitie visi viščiukai ir kiaulės taip pat surašyti, tai yra kokio dydžio objektas ir koks objektas turi būti, kuriam privalomai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, ar turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Kaip rašoma šioje direktyvoje (cituoju): “Europos Bendrijų Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai pabrėžia, kad geriausia aplinkosaugos politika yra užkirsti kelią teršimui, trukdiniams ten, kur jie kyla, o ne vėliau bandyti kovoti su jų padariniais”, patvirtinama būtinybė atsižvelgti į poveikį aplinkai kiek įmanoma ankstesnėse visų techninio planavimo ir sprendimo priėmimo procesų stadijose. Taigi mes esame labai pripratę kovoti su padariniais arba sakyti, kad štai reikia atsikratyti vienokių ar kitokių dalykų, o tuo tarpu Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje skelbiama, kad kiek galima anksčiau turi būti užkirstas keliais, kad nereikėtų mesti be reikalo lėšų padariniams likviduoti.

Nepaisant to, keletą žodžių noriu pasakyti apie patį Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Naujoji Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija, be abejo, yra žingsnis į priekį, geriau reglamentuoti tam tikrų institucijų tarpusavio santykiai. Kad ir 5 straipsnyje numatyti poveikio aplinkai proceso dalyviai, kur numatyta atsakinga institucija, vertinimo subjektai, organizatorius ir visuomenė. Deja, visuomenė yra tik paminėta, o jos teisių iš tikrųjų pritrūksta.

Aš turiu dar vieną dokumentą, kuris yra kertinis šioje srityje, t.y. Konvencija dėl prieinamumo prie informacijos visuomenės dalyviams priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teisėsaugos institucijas aplinkos apsaugos klausimais. Tai yra konvencija, prie kurios yra jau prisijungta. Deja, mes savais įstatymais šios konvencijos iki galo neįgyvendinome, ir kaip gi visuomenė gali dalyvauti šiame procese? Žiūrint į Europos Sąjungos direktyvas ar į šitas konvencijas, atrodo, lyg ir paminima, tačiau atsiranda nuostata, kad kažkas nustatys, kaip visuomenė turi dalyvauti. Tai bus ar Aplinkos ministerija, ar kita institucija. Todėl aš manau, kad šiuo atveju šis įstatymas neatspindi visų galimybių, kaip visuomenė galės dalyvauti vertindama poveikį aplinkai.

Aš norėčiau paprieštarauti kolegos A.Grumado suvulgarintam variantui, kad Lietuvos Respublikos Seimas negalėtų patvirtinti sąrašų, dėl kurių turi būti atliekamas būtinas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka. Europos Taryba galėjo patvirtinti tokią direktyvą su visais sąrašais, su visais viščiukais ir panašiai, o Lietuvos Respublikos Seimui tai jau sudėtingas žingsnis. Kita vertus, palikti šiuos sąrašus tvirtinti Vyriausybei yra šiek tiek neatsakinga. Žiūriu į Aplinkos ministerijos pateiktą projektą. Ten Vyriausybės yra parašyta: jeigu Seimas patvirtins įstatymą, tai tada Vyriausybė galbūt pavirtins Aplinkos ministerijos pateiktą sąrašą. Bet galimas atvejis, kad Vyriausybė gali pavesti ir pačiai Aplinkos ministerijai patvirtinti tą sąrašą ir t.t. Žodžiu, vienas nuo kito stumia toliau. O čia, aš manau, yra esminis, pagrindinis dalykas, kad įstatymu turi būti įteisintas poveikio aplinkai vertinimo sąrašas, būtinumas arba atranka.

Jeigu pažiūrėtume tą sąrašą, kuris yra pateiktas, tai, sakykime, tokie objektai kaip Nidos aerodromas nepatenka į būtinus sąrašus, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Štai ir išlenda yla iš maišo, kodėl nenorima šio įstatymo tvirtinti Lietuvos Respublikos Seime. Kviečiu vis dėlto Seimo narius frakcijose apsvarstyti šitą klausimą. Aš galėčiau ateiti, pateikti išsamesnę informaciją. Reikia apsispręsti, ar tvirtiname įstatymu, ar pavedame tai daryti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar turime sutarti, ar pritariam komiteto teikiamam variantui po svarstymo. Pritariame, ar ne?

Dabar J.Šimėno siūlymas, kuriam nepritarė kiti Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Dėl principinio dalyko, dėl tų tekstų, kurie jums yra pridėti prie šio įstatymo projekto, mums dabar reikėtų apsispręsti. Ar atidedame sprendimą priėmimo laikui? (Balsas salėje) Kol kas, matyt, frakcijos neremia, nes frakcijų atstovai komitete neremia. Atidedame priėmimui, ar ne?

Atidedame iki priėmimo šį balsavimą. Pritarta po svarstymo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2003(3). Dabar J.Šimėną kviečiu pateikti išvadą dėl projekto Nr.P-2004. Jį taip pat svarstė Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas.

J.ŠIMĖNAS. Dabar man šiek tiek lengviau kalbėti, nes komiteto nuomonė yra vienareikšmė. Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos yra susijusios su Poveikio aplinkai įstatymo pataisomis, jos yra reikalingos. Šiuo atveju jos beveik iki galo suderintos. Dėl kai kurių redakcinių žodžių mes galėtume ateityje gal ir pasvarstyti, tačiau po ilgesnės diskusijos siūloma ir iš Aplinkos apsaugos įstatymo neišbraukti teisės visuomeninėms organizacijoms dalyvauti arba pačioms rengti poveikio aplinkai vertinimą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame, kolegos, po svarstymo? Pritariame Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2004(2).

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2441 (pateikimas)

Kolegos, esame sutarę su V.Bogušiu, kad darbotvarkės 2-8 klausimas galėtų būti pateikiamas dabar, po 12 val. Kolegos, prašyčiau sutikti su tokiomis mūsų abiejų viltimis. Kai kam tyliai prieštaraujant į tribūną kviečiamas V.Bogušis, kad jis pateiktų projektą Nr.P-2441 – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisa – tai 23 straipsnio pakeitimas. Jis nesukelia didesnių problemų, nes 30 dieną mes svarstėme Kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnį ir padarėme priėmimo pertrauką, nes nebuvo nustatyta ir nebuvo reglamentuota, kas gi nustato tų įmonių atestavimo tvarką. Todėl mes keičiame 23 straipsnio penktąją dalį ir įrašome vienintelį papildymą – kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas atestuojamo… vadinasi, Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki tol nebuvo nustatyta, kas tai daro. Toks buvo mūsų Vyriausybės pageidavimas. Mes galėtume kartu su 6 straipsniu priimti ir 23 straipsnio penktąją dalį.

PIRMININKAS. Dėkoju, klausimų nėra. Pritariame bendruoju pritarimu po pateikimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis. Kada planuojame svarstyti? Vyriausybė norėjo teikti išvadas dėl šio projekto. Tai gal… balandžio 13, 14 dienomis nespėtume. Gal galėtume atidėti vėliau, balandžio 20 d.? Balandžio 20 d., kolegos, svarstom. Iki to laiko Vyriausybė turės pateikti išvadas. Aš nežinau, kas kreipsis į valdybą, kad tų išvadų būtų paprašyta, – ar komitetas, ar pats iniciatorius. Susitarsim.

Akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2381 (pateikimas)

Rezervinis 1 klausimas – Akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2381. Pateikimas. Ši iniciatyva plaukia iš Alg.Butkevičiaus valios. Taigi kviečiu į tribūną Alg.Butkevičių pateikti projektą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jums yra pateiktas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prieš rengiant šį įstatymo projektą teko susitikti su Finansų ministerijos vadovais, taip pat teko kalbėtis ir paprašiau, kad tam tikrą informaciją pateiktų Valstybinė mokesčių inspekcija, kad ji išsakytų savo nuomonę, ar teisinga atsisakyti akcizų mokesčio už produktus, kurių sudėtyje yra cukrus.

Noriu pasakyti tai, kad Mokesčių inspekcijos vadovybės nuomonė yra ta, kad iš esmės neįmanoma administruoti šių įstatymo nuostatų, nes mokesčių administratoriai turi baigti maisto prekių technologų kursus, kad jie, atvykę į konditerijos arba kitą įmonę, gaminančią produkciją, kurios sudėtyje yra cukraus, susipažintų su technologinėmis kortelėmis ir įvertintų, ar teisingai yra nustatytas cukraus kiekis atskiruose produktuose. Jeigu viena įmonė gamina maždaug 50 ar 70 pavadinimų produkciją, tai šias darbas yra atliekamas paviršutiniškai. Jis neleidžia tiksliai suskaičiuoti, ar tos įmonės yra tiksliai apskaičiavusios pirmiausia cukraus kiekį tuose produktuose, antra, ar tiksliai yra skaičiuojamas tame produkte esančio cukraus akcizo mokestis.

Reikia pažymėti ir tai, kad šios Akcizo įstatymo pataisos buvo priimtos dėl to, kad būtų galima apsaugoti vidaus rinką. Aišku, akcizas už cukrų šiomis pataisomis nėra naikinamas. Mes puikiai suprantame, kad tiems, kuri vidaus rinkoje gamina, augina arba tiesiog perdirba cukrinius runkelius ir gauna cukrų, jiems tas akcizo mokestis yra grąžinamas, o toms įmonėms, kurios gamina įvairią produkciją, kurios sudėtyje yra cukraus, nėra grąžinamas akcizo mokestis. Tai praktiškai yra neįmanoma, nes nepaprastai daug kartų padidėtų administravimo kaštai, jeigu būtų norima įgyvendinti šią idėją. Aš tiek dėl šių pataisų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmam suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, atsisakius akcizų už cukrų, esantį produktuose, kokioje padėtyje atsidurtų cukrinių runkelių augintojai dėl pajamų praradimo ir Lietuvos konditerijos įmonės dėl jų diskriminavimo, palyginti su importuotojais? Ačiū.

ALG.BUTKEVIČIUS. Cukraus augintojai jokių nuostolių nepatirtų. Atlikę skaičiavimus, kuriuos pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, matome, kad per metus akcizo pajamų už produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, surenkama beveik 1 mln. Lt. Įplaukos į valstybės biudžetą per 1999 metus, įskaitant importą ir gamintojų sumokėtą, buvo, jeigu tiksliai, 60,2 mln. Lt, o per Kaimo rėmimo fondą išmokėta tik 44,7 mln. Lt. Taigi galima daryti išvadą, kad netgi valstybė iki galo nevykdo Vyriausybės nutarimo, kuriame yra nurodyta, kad visos akcizo už cukrų pajamos turi būti pervedamos į Kaimo rėmimo fondą. Norėdamas išsamiai atsakyti į šį jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad reikia skaičiuoti ir administravimo kaštus. Neaišku, ar nebus didesni.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu būtų priimtas jūsų siūlymas, tai atsilieptų metų biudžetui. Norėčiau paklausti, nuo kada reikėtų įgyvendinti jūsų siūlymą?

ALG.BUTKEVIČIUS. Buvo noras šį įstatymą įgyvendinti nuo birželio 1 d., bet, aišku, aš sutinku, kad tai yra labai jautrus klausimas. Gal reikėtų numatyti, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 d., nes tai yra susieta su biudžeto pajamomis ir išlaidomis.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote 1 mln. akcizo mokesčio. Tai yra tas mokestis, kuriuo jūs dabar žadate nebeapmokestinti… tas cukrus, kurio žadate neapmokestinti. Taip supratau? Vadinasi, jeigu priimtume nuo birželio 1 d., biudžetas netektų pusės milijono.

ALG.BUTKEVIČIUS. Taip, jeigu įstatymas būtų priimtas nuo birželio 1 dienos, tai valstybės biudžetas už cukraus akcizą negautų maždaug pusės milijono.

M.ŠERIENĖ. Pusė mano klausimo. Antra pusė, o kiek gi kainuoja to mokesčio administravimas? Nebandėte (…)? Žinau, kad tai labai daug kančių atneša tiems žmonėms, kurie administruoja, ir tiems, kuriuos tikrina.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš paprašiau Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad pateiktų informaciją, bet ji sako, kad tai yra nepaprastai sunku apskaičiuoti. Ir antras svarbus dalykas yra tai, kad cukraus kiekio nustatymas tam tikrame produkte yra vadybos apskaita, nebe finansų apskaita. O mes puikiai suprantame, kad vadybos apskaita yra komercinė paslaptis. Pateikdami mokesčių administratoriui technologines korteles, savotiškai atskleidžiame tos įmonės tam tikrą paslaptį arba tiesiog atiduodame savotišką receptūrą, kuri paskui gali būti perduodama konkurentams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ką darome su šiuo projektu, pritariame pateiktam ar ne? J.Olekas turėtų būti už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad išdėstyti argumentai dėl administravimo kaštų ir akcizo surinkimo iš produktų, kuriuose yra cukraus, rodo, kad būtų tikslinga šį akcizo mokestį tai daliai produkcijos panaikinti. Galbūt mes galėtume atsižvelgti į gerbiamojo Alg.Butkevičiaus žodžiu priimtą pasiūlymą, kad svarstant šį įstatymo projektą galėtume diskutuoti dėl įsigaliojimo datos (tą jis minėjo): ne nuo birželio 1 d., o galbūt pasirenkant sausio 1 d. Bet tai turėtų likti mūsų diskusija svarstymo metu. Todėl siūlyčiau pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tai būtų visiškai paprasta, kaip čia jau buvo pasakyta pranešėjo, žinoma, šis dabartinis įstatymas ir nebūtų atsiradęs. Deja, vis dėlto nėra taip gražu ir gerai. Šiuo metu, sakykim, nesikreiptų Lietuvos konditerijos pramonės įmonės į Vyriausybę, Ūkio ministeriją, Žemės ūkio ministeriją ir Finansų ministeriją, todėl nueita lengviausiu keliu. Tai, kaip matot, išsprendžia mokesčio administravimo problemą, bet visiškai neišsprendžia kitų problemų: neišsprendžia cukrinių runkelių augintojų problemos, neišsprendžia, kaip jau minėjau, Lietuvos konditerijos pramonės įmonių problemos. Jeigu pasižiūrėtume, sakykim, į tą minėtų įmonių raštą, tai jos ne be reikalo sako… Štai Šiaulių “Naujoji rūta” priversta pradėti gamybą Kaliningrado srityje, Sovietske, užuot plėtusi gamybą Lietuvoje. Matot, kaip viskas paprasta. Pajamas (…), gamybą plečiam, žmones įdarbinam Sovietske, ar ne? Tai labai viskas paprasta. Aš, žinoma, šiuo atveju (kadangi pateiktas klausimas ir reikia kruopštaus bei didelio svarstymo, o problema yra) manau, kad po pateikimo reikia pritarti, tačiau taip lengva ranka numoti negalima. Todėl neprašau balsuoti. Pagrindinis komitetas bus Biudžeto ir finansų komitetas ir mes ten panagrinėsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti, kolegos, ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Pritariame po pateikimo Akcizų įstatymo 3, 5¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2381. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis. Svarstysime gegužės 4 dieną plenariniame posėdyje.

Gerbiamieji, vėl grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Trys projektai, kuriuos turime apsvarstyti.

Standartizacijos įstatymo projektas Nr.P-1935(3*). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 3, 7, 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1936. Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1937 (svarstymas)

Standartizacijos įstatymo projektas Nr.P-1935(3). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 3, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1936 ir Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1937. Svarstymas. Kviečiu K.D.Prunskienę pareikšti pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto nuomonę. Iš pradžių dėl standartizacijos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstome Ekonomikos komiteto kartu su autoriais patobulintą trečiąjį Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo projektą. Tai iš tikrųjų labai reikšmingas įstatymas, kuris nustato nacionalinės standartizacijos tikslus, principus, standartų rengimo tvarką, jų taikymą, Lietuvos standartizacijos institucijos suformavimą, jos funkcijas, finansavimą ir kitus klausimus. Standartizacijos sritis yra nepaprastai reikšminga Lietuvai vis labiau įsijungiant į didelius reikalavimus keliančią tarptautinę, taip pat ir Europos rinką. Žinoma, būtent standartizacija labai prisideda prie Lietuvos įmonių konkurencingumo ugdymo, nes standartizacija padeda įvesti, nustatyti optimalią tvarką, kuri turi galioti, kuri savarankiškai prisiimama, o paskui tampa jau privaloma įvairių sričių įmonėms tiek gamybos technologijos, gamybos kultūros, tiek ir pačių produktų kokybės srityje.

Dirbant prie šio įstatymo labai daug buvo diskutuojama ir dėl sąvokų, kurios kai kam iš mūsų (man taip pat) atrodė pernelyg aptakios, kaip ir pačios standartizacijos sąvoka. Tačiau pagrindinė kryptis, pagrindinė linija buvo priartinti šio įstatymo nuostatas prie analogiškų Europos Sąjungos įstatymų ir, žinoma, ši kryptis ir laimėjo svarstant atskirus punktus. Daug buvo dirbama, daug diskutuojama dėl Nacionalinės standartizacijos institucijos suformavimo ir jos funkcijų. Manau, kad pasirinktas teisingas kelias, tai yra sukurti Nacionalinę standartizacijos asociaciją kaip ne pelno organizaciją, kuri nesivers komercine veikla, bet vykdys daugybę konkrečių funkcijų iš tos srities, t.y. standartizacijos: tai yra rengiant standartus, atstovaujant nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinių, ypač Europos standartizacijos organizacijų veikloje, teikiant informaciją ir koordinuojant, dirbant prie standartų, tobulinant juos ir panašiai.

Ekonomikos komitetas pritarė šiam įstatymui ir kviečia kolegas taip pat pritarti.

Noriu atkreipti dėmesį, kad kartu su šiuo įstatymu šiandien toliau svarstomi dar du ir dar vienas, kurį mes praeitą savaitę esame pateikę, bet šiandien jis dar nėra svarstomas. Aš turiu omeny Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimą, pagal kurį (jūsų pritarimu per pateikimą) yra numatoma suteikti juridinių asmenų lengvatą pelno mokesčio įmokoms, t.y. Lietuvos standartizacijos asociacijos narių įmokoms ir taip pat įnašams, skirtiems standartams rengti. Tai yra daryti tai ne iš pelno, o būtent iš veiklos kaštų. Kadangi jūs pritarėte, tikiuosi, kad tas klausimas bus svarstomas ir visas paketas bus teikiamas priimti.

Kiti du šiandieną svarstomi įstatymų projektai – tai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 3, 7 ir 10 straipsnių pakeitimai ir taip pat Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymas – yra tiesiog susiję su tuo, kad šiuose įstatymuose tam tikrose vietose šalia minimų organizacijų, kai kalbama apie subjektus, kuriems, pavyzdžiui, suteikiama turto patikėjimo teisė, taip pat įrašoma sąvoka “kiti subjektai, kuriems įstatymais pavesta vykdyti valstybės valdymo funkciją”. Čia turima omeny būtent ta asociacija, Standartizacijos asociacija, kuriai susikūrus bus pavesta vykdyti valstybės turto patikėjimo teise… perduodamą turtą. Dėl to šiuose įstatymuose yra daromi analogiški pakeitimai, įvedant papildomą sąvoką. Manau, kad tai yra jau elementarūs pakeitimai, kažin ar reikalaujantys tokio esmingesnio svarstymo.

Na, o dėl pirmojo įstatymo, pagrindinio įstatymo, Standartizacijos įstatymo, manau, kad tikrai gal dar gali būti ir esminių pasiūlymų, nors su įstatymo rengėjų grupe buvo dirbama labai kruopščiai. Manau, kad įstatymas yra pakankamai brandus ir gali būti artimiausiu metu priimtas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, dar tiktai vieną žodį dėl tų pataisų, kurias siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir kurioms jūs nepritarėt. Mes paskui turėsim apsispręsti ir balsuoti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, taigi čia, 2 straipsnio devintojoje dalyje…

PIRMININKAS. Ne, tiktai bendrais bruožais, tai nėra principiniai…

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš jau minėjau, kad būtent šie lydintieji įstatymai tiktai suderina šiuose įstatymuose esančias nuostatas su nauju įstatymu, nes atsiranda Lietuvos standartizacijos asociacijos institucija. Ji, būdama ne pelno organizacija, vykdys daugelį funkcijų, jai valstybė perduos dalį turto, na, tarp jų, manau, patalpas ir kitą materialų turtą. Todėl čia, šiame įstatyme, turi būti paminėta tokio tipo organizacija, institucija įrašant žodžius “taip pat kitų subjektų, kuriems įstatymais pavesta vykdyti valstybės valdymo funkcijas”. Ir tada kalbant apie turto patikėjimo teisę devintojoje dalyje turi būti rašoma: “turto patikėjimo teisė valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat kitų subjektų, kuriems įstatymais pavesta vykdyti valstybės valdymo funkcijas”, taip?

PIRMININKAS. Dėkui. Dėkoju. Dabar kviečiu S.Kaktį, papildomojo komiteto pranešėją.

S.KAKTYS. Mielieji kolegos, neginčytina svarstomo įstatymo nauda ir reikšmė mūsų valstybei ir mūsų visų, sakyčiau, interesams, bet ta įstatymo priėmimo istorija jau apaugo ilga barzda. Praeitų metų birželio mėnesį buvo pateikimas, bet, kaip matote, šiandien įstatymo esmė labai nesiskiria nuo tos, kuri buvo. Yra kai kurių kosmetinių pakeitimų, yra kai kas jau patikslinta, bet noriu pasakyti, kad tai pernelyg užsitęsė, mes besvarstydami sulaukėm ir Standartizacijos departamento dešimtmečio, t.y. šio mėnesio pabaigoje visai valstybės standartų politikai bus bene dešimt metų, kai yra jos metmenys formuojami. Manyčiau, kad galbūt būtų ta proga visai gražu, kad per dešimtmetį būtų ir departamento įstatymų nuostatos suformuotos dėl jo tolesnės veiklos. Toliau nekalbėdamas apie šių dalykų visą reikšmę ir integracijos prasmę į Europos Sąjungą, taip pat, kad Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnis nusako, kad privalo pranešti šalys apie savo techninių reglamentų projektus (tai yra pakankamai ta prasme svarbu), noriu pasakyti tai, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas džiaugiasi, kad į jo svarstymus, pasiūlymus buvo nemažai atsižvelgta, daliai jų buvo pritarta. Tačiau liko kelios nuostatos, kurios, mūsų požiūriu, yra svarbios, svarstytinos ir priimtinos. Tai būtų pirmiausiai dėl įstatymo projekto 22, 23 straipsnių. Čia yra viena problema – tai yra santykis su Biudžetinės sandaros įstatymu. Yra nusakyta Biudžetinės sandaros įstatymo 2 straipsnio, rodos, antrojoje dalyje, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų Seimo patvirtintame biudžete, vadovai, taip pat valstybės institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtina Vyriausybė neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos atitinkamoms priemonėms finansuoti, vadovai. Taigi remdamiesi šia pozicija, tokia pat pozicija, kurią panašiai įtvirtina, arba patvirtina, Finansų ir biudžeto komitetas, mes paraleliai, bet kartu tai teigiame, kad šio įstatymo bazines nuostatas reikia atitinkamai perkelti į 22 straipsnį, 23 straipsnį ir suderinti, nes nei Prekybos rūmų asociacija, kuri, aišku, bus viena iš šios naujos asociacijos steigėjų, nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Taip pat ši asociacija negalės būti valstybės biudžeto asignavimų jau įsteigta valdytoja. Tikslinius valstybės biudžeto asignavimus valstybinėms programoms valstybės biudžetas skirs valstybės institucijoms, pabrėžiu, kurios darbams ir nukreips iš valstybės institucijų… vienos iš šalių lėšas tai asociacijai. Ir jau pagal nustatytą tvarką vyks šitų asignavimų kontrolė ir panašūs dalykai. Taigi aš siūlyčiau vis dėlto Seimo nariams labai atidžiai pasižiūrėti į šiuos siūlymus, manau, kad po svarstymo ne tik įstatymui, bet ir šioms nuostatoms bus pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, kolegos. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl Standartizacijos įstatymo projekto. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto siūlomam variantui? Pritariame bendruoju sutarimu. Ir dabar vis dėlto yra jau likę bent penki siūlymai, kurie formaliai atsispindi pagrindinio komiteto sprendime, jie yra kaip nepriimti iš tų siūlymų, kuriuos teikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir mums, ponia Kazimiera Prunskiene, jūs esate pagrindinio komiteto atstovė, reikia dabar, jeigu papildomasis komitetas neatsiima šių siūlymų, dėl jų apsispręsti balsuojant. Pagal Seimo statutą dėl tų siūlymų, kuriems nėra pritarta pagrindiniame komitete, mes iš karto pasitikriname balsuodami plenarinių posėdžių salėje. 17 straipsnis, 19 straipsnis, 20 straipsnis. Būta papildomojo komiteto siūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Aš neturiu kur dingti, tiesiog tiktai pakviesti K.Prunskienę, ir mes turime pereiti per tas pataisas. Galbūt S.Kaktys, kuris atstovauja komiteto nuomonei, atsiimtų dar tuos siūlymus? Iš pradžių 17 straipsnio pirmoji dalis. Ar reikalausite, kolega, balsuoti dėl to? S.Kakčiui suteikiu žodį. Ar reikalausite balsuoti dėl 17 straipsnio pirmosios dalies?

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, čia yra toks kompromiso reikalas. Galėtų likti ir mūsų priimtina formuluotė, ir ta, kuri ir buvo. Tai nekeičia esmės. Manyčiau, kad labiau reikėtų kalbėtis dėl kitų siūlomų…

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi neteikiamas balsuoti siūlymas dėl 17 straipsnio pirmosios dalies. Ir dabar 19 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas. Siūloma kita redakcija, kurią teikia komitetas. Ponia pranešėja!

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, komitetas nepritaria papildomo komiteto siūlymui perredaguoti 19 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą jį suredaguojant taip: “Asignavimų valdytojų perduotos valstybės biudžeto lėšos jų vykdomų programų darbams, nurodytiems įstatymo 20 straipsnyje”. Motyvai yra tokie, kad biudžeto lėšas tikslinga skirti tiesiogiai gavėjui, be to, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija jau yra asignavimų valdytoja. Na, komitetas nepritaria. Aš jau dabar sunkiai galiu prisiminti, kokie buvo komiteto narių konkretūs motyvai. Ankstesnė, pirminė komiteto formuluotė buvo: “tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai valstybės remiamoms programoms”. Man atrodo, kad programų, o ne asignavimų valdytojų akcentavimas yra toks bendresnis dalykas ir labiau atitinkantis modernesnę finansavimo kryptį negu asignavimų valdytojai. Asignavimų valdytojai savo ruožtu susiformuoja kaip programų vykdytojai. Žinoma, čia nėra labai kardinaliai priešingi vienas kitam variantai, tačiau nematydama komiteto pirmininko aš vis dėlto laikausi komiteto nuostatos ir siūlau kolegai S.Kakčiui gal sutikti su tuo, nes tai nėra priešingi dalykai.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Ar reikalausite balsuoti dėl jūsų siūlomos redakcijos?

S.KAKTYS. Argumentuoti galėtų ir Biudžeto ir finansų komiteto atstovai, nes ir jie šiam siūlymui pritarė. Yra jų komiteto išvada, tačiau komitetas šiuo atveju aiškiai laikosi nuostatos ir, man atrodo, dėl to reikia apsispręsti, nes bus konfliktas su Biudžetinės sandaros įstatymu. Tokia institucija, kaip dabar steigiama asociacija, negali būti biudžetinių asignavimų valdytoja su atitinkamai iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Vis tiek per asignavimų valdytoją bus skiriami šie asignavimai, per jį bus apskaitomi. Ta prasme, lėšų valdymo prasme aš teigiu, kad mūsų siūlymo reikia ir jam reikia pritarti.

PIRMININKAS. Dėl komiteto siūlymo J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paremčiau prieš mane kalbėjusį, kad iš tikrųjų asignavimų valdytojais gali būti valstybės įmonės, o šiuo atveju asociacija. Aš labai abejoju, ar ji gali būti asignavimų valdytoja būdama nevalstybinė įmonė. Todėl, kaip čia buvo minėta, yra Biudžeto sandaros įstatymo tam tikros nuostatos ir reikalavimai ir jų taip pat reikėtų laikytis. Todėl paremčiau S.Kakčio siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui redaguoti 19 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą tokiu būdu, dėl kurio dabar ginčijosi mūsų biudžeto ir finansų sistemos išmanytojai. Balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo dėl 19 straipsnio, kuriam nepritarė pagrindinis Ekonomikos komitetas. Registruojamės.

Užsiregistravo 41 Seimo narys ir K.Prunskienė – 42.

Kolegos, kas pritartų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui dėl 19 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto? Pritariantys balsuoja už, kiti – kitaip.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 13. Kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas priimamas ir 19 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas bus redaguojamas jų siūlomu būdu.

Dabar 19 straipsnio antroji dalis, ponia pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. To paties komiteto dar yra siūlymas išbraukti žodžius “ir šios lėšos laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje”. Šiam siūlymui nepritariama. Dabar, kai įtvirtinam asignavimų valdytojus, galbūt logiškas tampa ir šis pasiūlymas. Tada gal būtų galima su juo sutikti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, priimamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl 19 straipsnio antrosios dalies. Išbraukiami žodžiai “ir šios lėšos laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje”.

20 straipsnis, ponia pranešėja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kalbama apie 20 straipsnio pavadinimą ir 1 straipsnio išdėstymą. 20 straipsnį siūloma pavadinti “Valstybės biudžeto lėšos nacionalinės standartizacijos srityje” vietoje “Tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai”. Manau, kad jie beveik analogiški turinio prasme, esmės prasme. Pagrindinis komitetas pasiliko prie savo nuomonės – “Tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai”, nes jie iš esmės tiksliniai ir yra. Galima svarstyti ir balsuoti kaip alternatyvius variantus, ar už vieno komiteto, ar kito siūlomą pavadinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Kaktys siūlys balsuoti? Tokie nedideli skirtumai, kad ir tam, ir tam viskas tinka, kolegos. Mes turime balsuoti.

S.KAKTYS. Aš manau, kad šiuo atveju nereikėtų versti Seimo narių balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi S.Kaktys nesiūlo balsuoti dėl 20 straipsnio pirmosios dalies. Ir siūlymas išbraukti 20 straipsnio 6 punktą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Yra siūlymas išbraukti 6 punktą, kuriam taip pat nepritarta. Kad būtų aiškus 20 straipsnio 6 punktas, aš jums tuojau…

PIRMININKAS. Čia turbūt pasikeitė numeracija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pasikeitė straipsniai, tai turbūt dabar… Labai atsiprašau, dabar jau neatitinka straipsnių numeriai. (Balsas salėje) Prašau? 20 straipsnio 6 punktas. 20 straipsnyje 6 punkto jau nėra. Dabar aš to jau negaliu paaiškinti, kai pasikeitė numeracija.

PIRMININKAS. Taigi, bet neatrodo, kad turėjo numeracija pasikeisti, nes straipsniai nebuvo braukiami ir naujų neatsirado. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Dabar yra 23 straipsnio redakcija “Tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai”, kur yra pasakyta, kad tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai skiriami šiems valstybės remiamose programose numatytiems darbams. 6 punktas – “kitiems su standartizacija susijusiems ir valstybės remiamose programose numatytiems darbams vykdyti”. Komiteto siūlymas buvo dėl to asignavimų valdytojo, dėl racionalaus biudžeto lėšų naudojimo. Aš negaliu niekaip kitaip komentuoti. Jeigu Seimo nariai atmes, tai ir bus atmesta.

PIRMININKAS. Tikrai 23 straipsnio šeštoji dalis? Kitokių objektyvių įrodymų nėra, tik jūsų žodžius turiu. Kitko neturiu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, logiška manyti, jog galėtų būti 23 straipsnio 6 punktas, nes paprastai, kai kalbama apie kokius nors kitus, dažnai kyla abejonių. Nors šiandien standartizacijos srityje aiškiai išvardyti visus punktus, kuriems gali būti skirti asignavimai, turbūt neįmanoma. O kadangi čia pasakoma, jog kitiems su standartizacija susijusiems ir valstybės remiamose programose numatytiems, tai čia kiti yra vis dėlto sukonkretinti. Tai yra ne bet kokie kiti, o tie, kurie valstybės remiamose programose bus numatyti. Todėl aš manau, kad gali būti paliktas tas 6 punktas.

PIRMININKAS. Gali būti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Kakty, reikalaujate išbraukti 6 punktą ar ne?

S.KAKTYS. Aš asmeniškai negaliu nei reikalauti, nei nereikalauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame svarstymą dėl 6 punkto. Jeigu kils problemų, apsispręsime per priėmimą. Abu komitetai tokie mandagūs, kad net sunku siūlyti balsuoti. Pritariame po svarstymo Standartizacijos įstatymo projektui Nr.P-1935(3) be 23 straipsnio šeštosios dalies siūlymo išbraukti. Ta dalis kol kas lieka.

Projektas Nr.P-1936 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komitetas siūlo atmesti, o valstybė ir Vyriausybė siūlo nesvarstyti, jeigu bus pritarta Standartizacijos įstatymo projektui. Ar galime atmesti šį projektą? Jungiu kalbėtojus dėl motyvų, ar galime atmesti šį projektą. Nr.P-1936 projektas atmetamas bendruoju sutarimu.

Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma ta pati procedūra. Ar galime atmesti bendruoju sutarimu? Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1937 atmetamas bendruoju sutarimu. Gerbiamieji, tai būtų ir viskas, ką turėjome padaryti iki pietų. Dar galėtume paimti rezervinį, pavyzdžiui, antrąjį klausimą, bet aš nematau… Matau R.Melnikienę. Galėtume svarstyti. Gal, kolegos, šiandien iš ryto baigiame darbus. Rytinis posėdis baigiamas.