Tryliktasis (448) posėdis
2000 m. kovo 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. kovo 30 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Tampa gero tono reikalavimu kelias minutes pavėluoti į plenarinių posėdžių salę. Gal ateityje pavyks išvengti šios ne visai doros paprotinės teisės apraiškų. Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį pradėtą. Kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Ir šios dienos darbotvarkė. Visos problemos sutartos su Seniūnų sueiga, išskyrus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektą, jis atidedamas savaitėlei dėl to, kad su Vyriausybe dar mėginama kalbėtis, kokia forma tas vaiko teisių apsaugos kontrolierius bus organizaciškai ir biurokratiškai aptarnaujamas. Su tuo susiję du lydimieji įstatymų projektai. Daugiau sudėtingumų nėra. Cukraus įstatymo projektas nėra svarstomas, reikia apgailestauti dėl to, kad komitetas iki šiol nėra padaręs išvados, bet artimiausiu metu turėtų pavykti tai padaryti. Teismų įstatymo pataisos, teikiamos Č.Juršėno, jo paties siūlymu yra atidedamos. Žodžiu, darbotvarkė yra visai nebloga. Ar galėtume jai pritarti, kolegos? Pritariame. Ačiū.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2432 (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, pradedame dirbti. Pirmasis klausimas Nr.P-2432(2) – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Išvestinis ir politiškai sutartas projektas, susijęs su bazinio įstatymo 17 straipsnio pataisa. Kviečiu į tribūną G.Imbrasienę – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Praeitame posėdyje buvo sutarta šį projektą svarstyti skubos tvarka, o šiandien aš galėčiau pasiūlyti ypatinga skuba ir priimti, kad jis labai nevėluotų nuo pagrindinio įstatymo. Prašom, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu komiteto patobulintą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat atsižvelgė į Seimo narių pastabas, kurios buvo pasakytos po pateikimo (jos buvo daugiau redakcinio pobūdžio), ir patobulino šį projektą pagal pastabas. Todėl siūlau pritarti po svarstymo, taip pat ir priimti šiandien įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime, kolegos, pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Po svarstymo pritariame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui. Ar galime, kolegos, mano teikimu šiandien ir priimti šį įstatymą? Vadinasi, susitarėme dėl ypatingos skubos. Du straipsniai. 1 straipsnis. Pradedame priėmimą. Ar galime priimti 1 straipsnį? Dėl 1 straipsnio. A.Butkevičius dėl 1 straipsnio. Vėliau. 1 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 2 straipsnis, kolegos. Ar kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? Irgi ne. 2 straipsnis priimamas. Gal, kolegos, dėl viso įstatymo projekto kas kalbėtų? Niekaip negaliu įkalbinti. Registruojamės dar kartą. Registruojamės ir tada apsispręsime balsuodami.

Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kolegos, pradedame balsuoti.

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 14. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas.

Amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-2390(2) (svarstymas)

Kolegos, dirbame toliau. Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas mums pateikė svarstyti Amnestijos akto įstatymo projektą Nr.P-2390(2). Šiandien svarstymas. Teisės departamento vadovas A.Abramavičius dalyvauja posėdyje. Kviečiu G.Imbrasienę kalbėti pagrindinio komiteto vardu. Būtų miela, kad ir Žmogaus teisių komiteto vardu būtų padarytas pranešimas dėl šio projekto, nors žinau, kad komiteto pirmininkas nedalyvauja posėdyje, išvykęs. Taigi, ponia Imbrasiene, prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos amnestijos akto įstatymo projektą. Dėl šio įstatymo projekto komitetas organizavo klausymą, kuriame buvo išsakyta pastabų, tiek redakcinio pobūdžio, tiek juridinės technikos. Taip pat buvo pateikta pasiūlymų. Į kai kuriuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Noriu pasakyti keletą žodžių, kas yra naujo šiame projekte, kuo skiriasi nuo pirminio varianto. Yra papildytas 1 straipsnis – nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami asmenys nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. imtinai padarę veikas, numatytas iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiame Baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje. Dabar yra padaryta pataisa – Baudžiamojo kodekso 3(…) straipsnis – už operacijų Rusijos valiuta taisyklių pažeidimą. Esmė yra ta, kad Seimui pateiktas amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimus įstatymo projektas. Komitetas, išanalizavęs šį projektą, mano, kad tikslinga šią įstatymo nuostatą įtraukti į šį svarstomą įstatymo projektą, nes valstybė nuostolių nepatyrė, o atvirkščiai, buvo išvengta padarant šį tikrai formalų pažeidimą. Todėl komitetas ir pasiūlė įtraukti į šį įstatymo projektą.

Taip pat komitetas siūlo atleisti moteris, vyresnius kaip 65 metų vyrus, I ir II grupių invalidus, taip pat nepilnamečius, nuteistus iki 5 metų imtinai. Išplėstas 3 straipsnis perkeliant dalį punktų iš 4 straipsnio -nuteistieji, kuriems amnestija netaikoma – sąrašo į 3 straipsnį, kai suteikiamos platesnės galios amnestijos komisijai apsispręsti pagal šio straipsnio pirmąją ir antrąją dalis… asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę.

5 straipsnis – “Amnestija ir žalos atlyginimas”. Siūloma už ekonominius finansinius nusikaltimus amnestiją taikyti tik tuo atveju, jeigu yra atlyginta nustatyta žala, dalis žalos, jeigu galima taip pasakyti. Tokie būtų esminiai komiteto siūlymai. Komitetas teikia tokį projektą svarstyti. Labai prašau Seimo narių pritarti šiam projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Žmogaus teisių komiteto vardu kviečiu padaryti pranešimą. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą. Mes teikėme siūlymus įstatymo keturiems straipsniams pakeisti. Tiek pagrindinis komitetas, tiek Jo Ekscelencijos Prezidento atstovas į mūsų siūlymus atsižvelgė, todėl komitetas pritarė įstatymo projektui. Tik noriu pareikšti tokį apgailestavimą, kad naują projektą gavome tik prieš 10 min., todėl aš pats jo net nespėjau perskaityti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš kalbėčiau kaip ir frakcijos vardu, bet irgi turiu pasiguosti, kaip ir ponas A.Salamakinas, prieš pusvalandį gavome antrąjį variantą, todėl į detales negalėjau įsigilinti. Keletas bendrų pastabų. Aišku, kad šis aktas yra susijęs apskritai su mūsų bausmių politika, dėl kurios visuomenės nuomonė susiskirsčiusi. Dalis visuomenės yra galbūt griežtokai nusiteikusi prieš nusikaltėlius ir kalėjimuose sėdinčius žmones, kita dalis turi šiaip jau humanišką požiūrį, kad tai reikėtų liberalizuoti, bet faktas tas, kad priežastis tokio akto yra visiems suprantama – mūsų kalėjimų sąlygos, mūsų kolonijų sąlygos yra nežmoniškos, perpildyti kalėjimai. Todėl vien jau dėl to reikia galvoti, kaip šiek tiek praretinti ten esančių žmonių skaičius.

Šiame akte, mums vakar svarstant frakcijoje, galbūt labiausiai užkliuvo toks, sakysim, moterų klausimas. Šiaip jau Lygių galimybių įstatymas lyg įpareigoja galvoti apie visus vienodai, tačiau moterys, esančios įkalinimo įstaigose, vis dėlto yra kitokios būsenos – jos dažnai turi vaikų. Jau tada klausimas ir apie tuos mažuosius žmones, kurie yra priklausomi nuo kalėjimuose sėdinčių jų mamų. Todėl manau, kad reikia apie tai dar pagalvoti ir neįvardyti taip, kad moterys maždaug prilyginamos vyrams, kuriems 65 metai, arba vyrams invalidams. Nebūtinai moteris atitinka vyrą invalidą. Bet moteris motina yra tikrai didelė problema.

Ir dar vienas dalykas, kuris, manau, iki galo nėra apgalvotas, – tai Amnestijos komisijos veikla. Iš tiesų jai, jos valiai per daug palikta laisvės, o tada piktnaudžiavimams, ko gero, galimybių yra šiek tiek per daug. Aš nenorėčiau sutikti su profesoriaus A.Sakalo siūlymu, kad jeigu amnestuojamas žmogus neturi pakankamai pinigų, tai reikėtų atleisti nuo žalos atlyginimo, jeigu aš teisingai supratau tą pastabą. Manau, tada, kai vogė pinigus, turėjo pagalvoti, iš ko reikės juos atiduoti. Taigi ši aplinkybė manęs visai nepatenkina. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą. Kolegos, prašyčiau tylos! Svečių prašau tylos ir Seimo narių taip pat prašyčiau tylos. Tribūnoje A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau šiek tiek patikslinti ar pataisyti poną V.Martišauską, nes jis kalbėjo daugiau apie pirmąjį projektą. Antrajame projekte yra numatyta, kad stambūs sukčiai, išeikvotojai turės atsiskaityti. Tai yra numatyta 5 straipsnyje, yra įvardyti straipsniai. Ne smulkus vagis turės grąžinti, bet stambūs sukčiai, kurie yra vogę dešimtis, šimtus ir tūkstančius litų. Taigi ši pataisa, kaip matyti, yra padaryta, manau, kad jai būtų galima pritarti.

Iš karto pasakysiu, kad Amnestijos įstatymui reikia pritarti, ir išdėstysiu motyvus. Pirmas motyvas, kad vis dėlto mūsų baudžiamoji politika yra, ko gero, pati griežčiausia bent jau Europoje, įskaitant ir Rusiją. Jeigu kalėjimo bausmių vidurkis Lietuvoje yra per 4 metus, tai Vakaruose nesiekia metų. Dabar yra keičiami baudžiamieji kodeksai, matyt, viskas pasitaisys, bet daug kas buvo padaryta iki tol, todėl toks amnestijos įstatymas yra iš tiesų reikalingas. Galiu dar pasakyti ir tokį faktą, kad ten sėdi pakankamai daug žmonių, kurie sėdi už menkaverčius nusikaltimus, o jų sėdėjimo metai Lietuvos valstybei kainuoja apie 10 tūkst. Lt, tarkime, pirmą kartą už smulkią vagystę, už kokią nors pavogtą vieną ar dvi vištas. Manau, kad Amnestijos įstatymas padės ištaisyti per daug griežtas bausmes. Galėčiau pridurti, kad Amnestijos įstatymas buvo labai kruopščiai svarstomas, labai rūpestingai, buvo išdėstomi ir už, ir prieš bei parengtas toks variantas, kuris tenkina daugumą.

Aš turėčiau dar vieną savo pasiūlymą jūsų dėmesiui. Kaip žinia, šiame įstatyme palikta dalis sunkių straipsnių, už kuriuos amnestija netaikoma, išimtis padaryta tik nepilnamečiams. Čia visai suprantamas dalykas, bet pritardamas ponui V.Martišauskui vis dėlto siūlyčiau pagalvoti, ar nereikėtų įrašyti ir moteris, taip pat I ir II grupių invalidus bei žmones, senesnius kaip 65 metai. Motyvai, kad bus paleisti tie žmonės, padarę sunkius nusikaltimus, nėra tikslūs, nes Amnestijos įstatymas tos kategorijos žmonėms numatytų ne didesnį kaip vienerių metų bausmės sutrumpinimą.

Antra. Kiekvienoje amnestijos komisijoje yra prokuroras, kuris matydamas, kad Amnestijos komisija nori paleisti kokį nors, sakykim, žiaurų žudiką ar kokį nors panašų, turi teisę užprotestuoti tą sprendimą, o tada tai sprendžia teismas. Taigi saugiklis yra ir mes čia neturėtume moterų eliminuoti. Lygios galimybės yra gerai, bet augantys be motinos vaikai tai nėra labai gerai, mes tai visi puikiai jaučiame. Dabar aš neturiu įforminęs, bet siūlysiu pataisą ir prašysiu kolegų jai pritarti, kad į 3 straipsnio trečiosios dalies 2 punktą, kur parašyta “galima sumažinti Amnestijos įstatymu laisvės atėmimą vieneriais metais nepilnamečiams, nuteistiesiems laisvės atėmimu už nusikaltumus, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte”, būtų įrašytos moterys, I, II grupių invalidai ir vyresni kaip 65 metai vyrai.

PIRMININKAS. Kolega, kol kas tokio teikimo aš neturiu. Ateityje! Gerai. Ačiū, kolegos. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti komiteto teikiamam variantui? Galime pritarti. Tai, kiek aš suprantu, kol kas nelieka A.Sakalo siūlymo ir Žmogaus teisių komiteto siūlymo, kad įvertintume geranoriškai, todėl iki priėmimo, kolegos, prašom dar teikti savo įsivaizdavimų. Geriau, kad sutartume dėl tokio humaniško ir sudėtingo projekto.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142², 142⁴, 145, 163¹¹, 221, 232¹, 259¹, 262, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1068(3) (priėmimas)

Svarstymas baigiamas. Dabar trečiasis klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142², 142⁴, 145, 163¹¹, 221, 232¹, 259¹, 262, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1068(3). Priėmimas. Kolegos, kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jums priimti pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto trečiasis variantas. Kaip pamenate, svarstymo metu rastas bendras sutarimas dėl teiktų siūlymų ir pastabų. Šiame projekte yra atsižvelgta į Seimo nario pono K.Trapiko pirmą ir antrą pataisas, jis sutiko, kad trečia pataisa nebūtų priimta. Pritarta gerbiamojo Seimo nario R.Smetonos siūlymams, teisingumo viceministro gerbiamojo G.Švedo siūlymams bei Seimo Ekonomikos komiteto siūlymams. Naujų siūlymų ar pataisų negauta, todėl būtų galima priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Prašom pagelbėti mums priimti, jeigu būtų kokių abejonių dėl kurio nors straipsnio.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio? A.Medalinskas norėtų kalbėti 1 straipsnio dėl bazinio įstatymo 142² straipsnio.

A.MEDALINSKAS. Dėl 142 straipsnio. Būtų toks klausimas ir pasiūlymas, jeigu tą būtų galima padaryti bendru sutarimu. Supratau, kad čia buvo kreipiamas dėmesys daugiausia į baudas, kaip jas sumažinti. Tuo įstatymas yra pažangus. Bet liko tokia formuluotė, kaip keleivių vežimas keleiviniu transportu, kurio apipavidalinimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nelabai suprantu, kaip galima bausti vairuotoją už tai, kad jo automobilio apipavidalinimas neatitinka teisės reikalavimų? Gal tą apipavidalinimą galėtume išbraukti, nes tikriausiai iš labai senų laikų atėjęs tas dalykas, kai nebuvo galima nieko keisti.

A.H.STASIULEVIČIUS. Galiu pasakyti, kad šis klausimas nei svarstant komitete, nei Seimo Ekonomikos komitete, nei Seimo Teisės departamento išvadose neužkliuvo. Dabar negalėčiau tiksliai pasakyti, bet manau, kad tokia formuluotė yra kitose kodekso normose. Nemanau, kad tai būtų esminis dalykas.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom aktyviau dalyvauti svarstant projektus, o ne per priėmimą pirmą kartą juos perskaityti. 1 straipsnis, kolegos, priimamas bendruoju sutarimu, ar ne?

2 straipsnis? Ir 2 straipsnis gali būti priimamas bendruoju sutarimu.

3 straipsnis? Priimamas bendruoju sutarimu.

4 straipsnis? Taip pat priimamas.

5 straipsnis? Priimamas.

6 straipsnis? Priimamas.

7 straipsnis? Priimamas.

8 straipsnis? Priimamas.

Ir 9 straipsnis? Priimamas. Ačiū, kolegos, įstatymas priimtas pastraipsniui.

Dabar kokia jūsų nuomonė dėl jo viso? Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pateiktoms Administracinių teisių pažeidimo kodekso pataisoms iš tiesų reikia pritarti. Dėl to reikia pritarti, kad tai yra susiję su keleiviniu transportu, kuris kursuoja tiek valstybės, tiek tarpvalstybiniais keliais, vietiniais keliais. Manau, kad šis aiškumas, kad ir transporto priemonė, ir laikymasis taisyklių, kurios turi galioti, turi būti atitinkamai vertinamas tiek piliečių, tiek kontroliuojančių institucijų. Dabar pakoreguotos sankcijos, t.y. baudos, šiose pataisose yra labai aiškios. Manau, kad jos yra laiku. Todėl kviečiu balsuoti už pataisais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Galima tam pritarti, ypač kad 163¹¹ straipsnyje mažinamos šitos absurdiškos baudos, kurios buvo už prekių gabenimą be dokumentų, kai baudos siekė net 50 tūkst. litų, o dabar jos mažinamos iki 550 litų. Tai yra protingas sumažinimas ir dėl to galima sveikinti to įstatymo pataisymus.

Vis dėlto norėčiau pasakyti, jog šiame pataisytame variante, kaip sakiau, liko tokie šedevrai kaip transportas, kurio apipavidalinimas neatitinka kažkokių normų, ir vairuotojas gali būti baudžiamas. Liko toks šedevras, kaip leidimas pareigūnui akivaizdžiai matyti, kad kažkokia prekė, gabenama automobilyje, nėra skirta ar yra skirta asmeniniam poreikiui, t.y. palikta subjektyvių momentų. Bet vis dėlto tai yra žingsnis pirmyn, dėl to siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Mūsų posėdžiauja 77. Balsuojame, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos. K.Kuzminską išregistravau, kaip nesantį savo vietoje.

72 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas ir su K.Kuzminsko balsu.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2122* (priėmimas)

1-4 – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2122. Priėmimas. Kolegos, tribūnoje A.Raškinis. Žiūriu į V.Bogušį ir laukiu sutarimo šiuo klausimu. Pone pranešėjau.

A.J.RAŠKINIS. Mes su kolega Vytautu sutarėme. Aš paaiškinsiu aplinkybes. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimas buvo teikiamas, jau aiškinau, dėl tokių momentų. Dėl to, kad buvo spragos atestuojant tuos asmenis, kurie turi teisę vykdyti konservavimo, restauravimo, atkūrimo projektavimo darbus. Kai Seimas pareikalavo iš Vyriausybės atsiliepimų, ir patys teikėjai, kolega Vytautas teikė ministerijos paprašytas, kai patys teikėjai dar kartą peržiūrėjo, ką jie teikia, pastebėjo, jog dar reikia, kad būtų korektiška pataisa pakeisti ir 23 straipsnio penktąją dalį. Jie labai skubiai parengė tas pataisas. Šiuo metu turiu padarytus ir 6 ir 23 straipsnių pakeitimus, bet nėra įregistruota. Gal būtų mums išmintingiausia pradėti priėmimą ir padaryti priėmimo pertrauką. Per tą laiką mes suderintume procedūras, kaip būtų galima efektyviau priimti šį įstatymą su reikiamomis pataisomis. Kolega Vytautas pritaria šitam.

PIRMININKAS. Gal, kolegos, nėra ko delsti, jeigu ten tiktai techninio derinimo reikalai ir jeigu jūs turite šį projektą. Aš suteikiu žodį dėl motyvų kalbėti V.Bogušiui. Gal sutariame, kolegos?

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, viskas būtų gerai, bet vėl noriu konkretizuoti ir nustatyti tikslią datą, kada tas suderintas projektas pagaliau pasieks Seimą? Tiksliai tiksliai paprašome Vyriausybės, nes čia nedidelės problemos.

A.J.RAŠKINIS. Mes turime tekstą. Tik bijau, nes tai yra kito straipsnio pakeitimas, kad mums gali tekti pereiti visas pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūras. Dėl to reikia pažiūrėti ir patikslinti… Jeigu mes antrąją dalį labai greitai prasuktume, po to, padarę šito priėmimo pertrauką, galėtume priimti juos abu drauge, aš taip įsivaizduoju.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu jokių problemų nėra (dar suteikiu Ž.Jackūnui žodį), antradienį galime daryti pateikimą, o ketvirtadienį svarstymą ir priėmimą ir kartu juos priimti. Jeigu tik technikos reikalai čia. Dabar – Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat sutinku su gerbiamojo pranešėjo A.Raškinio siūlymu padaryti pertrauką, nes reikia suderinti iš karto abiejų straipsnių pakeitimus: nekorektiška priimti straipsnį, kuris lyg ir iš dalies, lyg formaliai, bet vis dėlto prieštarauja kitam priimamam straipsniui. Siūlyčiau per savaitę, per dvi tą padaryti.

PIRMININKAS. Bet per savaitę, per dvi nėra įvykdoma V.Bogušio sąlyga.

A.J.RAŠKINIS. Kaip galima greičiau.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, čia nėra jokios bėdos. Mes sutariame: antradienį – pateikimas, ketvirtadienį – svarstymas ir priėmimas. Ačiū, kad gražiai sutarėme.

PIRMININKAS. Taigi A.Raškinis ir Ž.Jackūnas mėgina šį sutarimą realizuoti. Taip pat ir būti mediatoriai tarp Vyriausybės ir V.Bogušio. Kolegos, Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2122 priėmimo pertrauka. Ačiū.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2172(3*) (svarstymas)

1-5 – Nr.P-2172(3) projektas. Šiandien svarstome.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas, jis susijęs ir su 1-6 klausimu, bet gal kalbame atskirai. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją A.Raškinį.

A.J.RAŠKINIS. Dar kartą laba diena. Gerbiamieji kolegos, klausimas jau buvo pateiktas, buvo svarstomas, buvo padaryta svarstymo pertrauka ir dabar mes turime jį toliau svarstyti. Svarstymo pertraukos metu buvo dar padaryti kai kurie kiti pakeitimai. Buvo atsižvelgta į mūsų Teisės departamento pastabą. Teisės departamentas mano, kad jeigu mes norime tiksliau kalbėti apie šių mokyklų finansavimo klausimus, mums reikėtų, be žodžio “finansuoti”, dar įrašyti ir žodį “išlaikyti”. Taigi mes atsižvelgėme į šitą Teisės departamento siūlymą, be to, buvo Švietimo ministerijos siūlymas. Švietimo ministerija mano, kad būtų galima galvoti apskritai apie visų nevalstybinių mokyklų finansavimą, tačiau, jos nuomone, jeigu formuluotė liktų tokia, kokia ji yra, būtų šiek tiek per plati, ir iš tikro finansinių sunkumų gali būti. Dėl to ji siūlo įrašyti apribojimą – tik bendrojo lavinimo vidurinėms mokykloms. Todėl mes irgi atsižvelgėme į šitą jų pageidavimą, taikome susiaurinimą, siūlome skirti finansavimą tiek pat ir taip pat, finansavimą ir išlaikymą, bet tik bendrojo lavinimo vidurinėms mokykloms, kad nebūtų galima išplėsti, nes gali atsirasti finansinių sunkumų. Taigi štai tokie padaryti šio įstatymo papildymai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto pranešėją J.Listavičių – komiteto pirmininką. Biudžeto ir finansų specialisto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio nuostatas, draudžiančias diskriminaciją, įskaitant ir religijos pagrindais, įstatymo projekto nuostata gali sukelti problemų, nes tradicinių religijų bendruomenių įsteigtos mokyklos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto, o netradicinių bendruomenių mokyklos tokio finansavimo negaus, arba jų finansavimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje nurodyta: švietimo įstaigos yra valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės. Tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigų išskyrimas iš kitų nevalstybinių švietimo įstaigų įstatyme finansavimo aspektu gali sukelti kitų nevalstybinių įstaigų nepasitenkinimą ar supriešinimą. Finansavimas turėtų būti skiriamas mokiniui, o ne mokyklos steigėjui. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą antrą kartą, po pirmojo svarstymo nesulaukęs Vyriausybės sprendimo, remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuomonę, kad reikia keisti ne Švietimo įstatymą, o Nevalstybinio švietimo rėmimo taisykles, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu, kurios neatitinka Švietimo įstatymo normų.

Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria įstatymo projektui ir siūlo padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki bus teigiamai išspręsti anksčiau paminėti klausimai ir atlikti numatyti darbai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi abu įstatymai susiję, nepaisant posėdžio pirmininko tokio lyg ir pageidavimo, man atrodo, kad nevertėtų jų atskirti, nes jie vienas be kito nieko naujo neduotų.

Labai daug dalykinių aspektų jau išdėstė kolega J.Listavičius, tačiau aš norėčiau dar keletą paminėti, ir pirmas klausimas yra toks. Ar iš tiesų šitas projektas yra suderintas su Savivaldybių asociacija? Kodėl toks klausimas? Todėl, kad beveik visos švietimo įstaigos yra finansuojamos būtent iš savivaldybių biudžeto. Be abejo, galima atsakyti į šitą klausimą, kad dabar toks laikotarpis, kai vienų savivaldybių jau lyg ir nebėra, o kitos dar nesuformuotos, tačiau tada juo labiau nereikėtų skubėti, ir tikrai nėra argumentas pateiktas Švietimo komiteto išvadoje, kad reikia kuo skubiau teisiškai apginti tokias mokyklas. Gal gerbiamieji kolegos galėtų pasakyti, kas teisiškai jas skriaudžia? Finansų problema yra suvokiama, bet ji yra suvokiama visose mokyklose, ne tik šitose mokyklose. Būtent savivaldybės turės skirti didesnę dalį švietimui skirtų lėšų negu iki šiol tradicinių religinių bendruomenių mokykloms, jos bent turėtų šitą žinoti, juo labiau kad biudžetai, kaip žinote, dabar jau yra paskirstyti.

Antras argumentas. Sudaromos nelygios sąlygos įvairioms privačioms mokykloms, t.y. nevalstybinėms ir ne savivaldybių mokykloms. Ir iš tiesų nėra argumentų, kad vienos ar kitos mokyklos yra geresnės už kitas, todėl jas reikia papildomai finansuoti. Buvo pateikta keletas kriterijų. Sakysime, vienas iš jų, kad didelis konkursas, bet puikiai žinote, kad toli gražu ne į visas tradicinių religinių mokyklų vietas yra toks didelis konkursas kaip į Vilniaus jėzuitų gimnaziją. Yra dar vienas kolegų pateikiamas argumentas, kad iš ten daug įstoja į aukštąsias mokyklas, bet turbūt neprieštarausite, kad tos mokyklos atsirado ne prieš 10 metų, ir tie vaikai, kurie atėjo į paskutines klases, išėjo iš eilinių valstybinių ir savivaldybių mokyklų, kur gavo pagrindus.

Trečias dalykas. Taip akivaizdžiai bloginamos sąlygos valstybinėms ir savivaldybių mokykloms. Galima sakyti, kad štai jos nėra geros, bet ar tikrai nėra gerų valstybinių ir savivaldybių mokyklų, ar tikrai ten nedirba atsidavę pedagogai? Ar tikrai joms reikia dar sumažinti finansavimą, ar jų sąlygos dabar yra geros? Ar jūs nematėte ir perpučiamų langų, ir kiaurų stogų, ir negaunamų atlyginimų, ir visokių kitokių dalykų? Galima sakyti, kad nemažinamos yra lėšos valstybinėms mokykloms, bet tai tėra tik demagogija, nes tą patį kiekį pinigų reikės dalinti į daugiau dalių. Tai dalykinė pusė.

Tačiau liko dar viena šiek tiek emocinė pusė, aš apie ją kalbėsiu trumpai, nes tai turbūt neturės didelės įtakos balsavimo rezultatams. Aš norėčiau iš trijų klausimų paklausti tik vieną. Ar kolegos, teikę šitą įstatymo projektą ir taip jį aistringai pristatę iš Seimo tribūnos, laikantys save tokiais dvasingais žmonėmis, nemanytų, kad neturėtų siūlyti projektų, kurie konkrečiai yra susiję su jų interesais? Aš turiu galvoje konkrečiai mūsų Seimo narių vaikus, kurie mokosi Jėzuitų gimnazijoje. Ar tinkama, kad Seimo narys eina ir į Vilniaus miesto Savivaldybės komitetą ginti būtent tą dalyką, kad šiai mokyklai reikia skirti daugiau, nes ten sunku. O kur lengva? Taigi čia klausimas, į kurį turbūt atsakysite kiekvienas. Aš tikrai pritarčiau papildomo komiteto siūlymui bent jau daryti pertrauką, jeigu ne daugiau.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Papildomas komitetas ir S.Burbienė siūlo nepritarti, pagrindinis siūlo pritarti.

Kokia po svarstymo jūsų nuomonė? Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Dirbu Biudžeto ir finansų komitete, tačiau mano nuomonė nesutapo su daugumos nuomone. Nėra čia jokio supriešinimo su kitomis religinėmis bendruomenėmis, netradicinėmis religinėmis bendruomenėmis. Nėra jokio supriešinimo su Savivaldybių asociacija. Ne viena tokia mokykla, apie kurią kalba įstatymas, t.y. tradicinių religinių bendruomenių mokykla, neįsikūrė savivaldybėje be mero žinios, be savivaldybės tarybos žinios. Nė viena tokia mokykla, teikianti bendrąjį išsilavinimą, neįsikūrė be Švietimo ministerijos žinios. Jos turi Švietimo ministerijos licencijas. Žmonės žino, kad duodamas leidimas steigti. Tiek savivaldybė, tiek Švietimo ministerija žino, kad tokia mokykla yra reikalinga savivaldybės žmonėms. Jėzuitų gimnazijoje mokosi 450 moksleivių, norinčių įstoti yra keturis kartus daugiau. Ponia S.Burbienė tikrai supranta, kad 450 moksleivių nėra vien Seimo narių vaikai. Tokia pat padėtis yra Pakruojo katalikiškoje pradinėje mokykloje. Ten nėra nė vieno Seimo nario vaiko. Norinčių mokytis ten irgi yra 4-5 kartus daugiau, negu priima mokykla. Taigi jokio supriešinimo, mielieji, čia nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai: aš siūlyčiau pritarti papildomo komiteto nuomonei – daryti pertrauką ir tą klausimą svarstyti papildomai.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Bendrojo sutarimo nėra. Ar pritariame po svarstymo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektui?

Už – 50, prieš – 5, susilaikė 9. Projektui Nr.P-2172(3) pritarta po svarstymo.

Švietimo įstatymo 15 ir 41 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2192(3*) (svarstymas)

Ar dar, kolegos, kalbėtume dėl Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Čia buvo kalbėta iš principo dėl abiejų. A.Raškinis pritartų. Ar galime praėjusio balsavimo rezultatus taikyti šiam projektui? Dėkui. Nebendruoju sutarimu pritariame Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2192(3). Ačiū. Ir trumpa replikėlė, kaip labai mažybiškai sako A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į Europos dokumentus, nes čia buvo kalbama, kad Europoje gali būti ne taip suprasta. Aš jums noriu pateikti dokumentą – Europos Tarybos rekomendaciją “Religy and Demokraty (…)”. Šia rekomendacija yra specialiai rekomenduojama valstybėms, vyriausybėms glaudžiau bendradarbiauti su tradicinėmis religinėmis bendrijomis, kad tokiu būdu būtų sudarytos šiokios tokios kliūtys plisti sektoms. Europa labai susirūpinusi sektų plitimu, todėl visaip remia ir skatina vyriausybių bendradarbiavimą su tradicinėmis religinėmis bendrijomis. Taigi aš noriu pasakyti, kad tai, ką mes šiuo metu darome, iš tikrųjų, kolege Sigita, atitinka Europos tendencijas ir susirūpinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė Sigita įtikinta. Dirbam toliau.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-789(2*) (svarstymas)

1-7 senas projektas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-789(2). Seimo narys R.Smetona ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pirmosios dalies dvidešimt aštuntajame punkte buvo numatyta atleisti nuo žyminio mokesčio šalis, besikreipiančias į teismą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 1997 m. liepos 1 d. priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir kad šių bylų šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pirmosios dalies tryliktajame punkte yra nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami (cituoju) “asmenys, pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus”. Minėta nuostata leidžia teigti, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus gali nustatyti ne tik kodeksas, bet ir kiti įstatymai, šiuo atveju jau minėtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis, todėl ir siūlome Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pirmosios dalies dvidešimt aštuntąjį punktą pripažinti netekusiu galios. Toks yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas. Siūlome jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar pritariame tokiam sprendimui, kuris buvo tiką ką įvardytas? Pritariame po svarstymo Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-789(2).

Pašarų įstatymo projektas Nr.P-2264(2*) (svarstymas)

Iki 11.00 val. dar 10 minučių. Gal jau galėtume pradėti Pašarų įstatymo projekto svarstymą? Pašarų įstatymo projekto Nr.P-2264(2) svarstymas. Pranešėjas – V.Lapė, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Svarstymas.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, svarstomas Pašarų įstatymo projektas Nr.P-2264 yra gana specifinis. Didelio susidomėjimo Seime jis nesukėlė. Dėl jo savo nuomones išsakė mūsų žemės ūkio institutų mokslo žmonės, pašarų specialistai. Svarstant komitete tiek autoriai, tiek specialistai turėjo galimybę išdėstyti savo nuomonę. Jiems dauguma atvejų yra pritarta. Parengtam naujam variantui Kaimo reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu, todėl, manau, būtų tikslinga pritarti jam po svarstymo, nes nėra kitų pasiūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielas Kaimo reikalų komiteto bendrasis sutarimas. Ar dar turėtų būti pranešėjų? Ne. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Pašarų įstatymo projektui Nr.P-2264(2). Kitą savaitę priimsime.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2391 (pateikimas)

Gerbiamieji, rezervinis pirmasis klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2391. Jį pateikia Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu vyksta įmonių reorganizavimas. Susiduriame su tokia situacija, kad reorganizuojant valstybės ir savivaldybės įmones, po to reikia… Jeigu yra akcinė bendrovė, ji gali būti reorganizuojama tiktai į akcinę bendrovę, kurios savininkas būna vien tik savivaldybė arba valstybė. Tuo atveju, jeigu daugiau negu du trečdaliai balsų priklauso savivaldybei arba valstybei, turi būti sudaroma valdyba, akcijos turi būti registruojamos biržoje ir t.t. Reorganizavimas užsitęsia, valstybė yra tiktai vienas akcininkas, taigi ir savininkas, ir kyla papildomų sunkumų tiems procesams atlikti. Todėl yra siūloma įstatymo pataisa, kad reorganizuojant akcinę bendrovę būtų galima reorganizuoti ją į akcinę bendrovę ir uždarąją akcinę bendrovę. Tokia yra pataisa, ji leistų greičiau atlikti reorganizavimo procesus. Neigiamų pasekmių neturėtų būti. Turėtų būti tiktai teigiamos pasekmės, nes tą procesą būtų galima atlikti greičiau ir efektyviau.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, sakykite, kodėl reorganizavimo metu būtina iš karto pereiti prie uždarosios akcinės bendrovės tipo? Uždaroji akcinė bendrovė – tai iš principo vos ne šeimyninė įmonė, kur akcijos yra pasiskirsčiusios tarp nedaugelio akcininkų, ir nesvarbu, kad valstybė yra akcininkė, bet tai visiškai neatitinka visuomeninės arba valstybinės įmonės tipo. Kokiu tikslu norima sukurti tokią įmonę, o ne akcinę bendrovę, kuri yra kur kas geriau peršviečiama, o juk tai daro ir Vertybinių popierių komisija? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis kolega, taip, jūs būtumėte teisus, jeigu būtų keli savininkai. Šiuo atveju savininkas yra valstybė arba savivaldybė. Jokių interesų ar ko nors čia nėra. Tik šis reorganizavimo procesas, kai yra vienas savininkas, labai ilgai užsitęsia. Šiuo metu vyksta daug reorganizavimo procesų ir mes norime, kad tai vyktų greičiau. Jeigu būtų keli savininkai, aš visiškai sutikčiau, kad taip ir turėtų būti daroma. Dabar, kai valstybė arba savivaldybė turi 100% ir žaidžia tą žaidimą – sudaro akcinę įmonę, užregistruoja biržoje, sudaro valdybą… Kam ta valdyba reikalinga, jeigu visi tos valdybos nariai turi balsuoti taip, kaip nutaria savininkas? Kam tokie žaidimai? Taip galiu atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat turiu panašaus turinio klausimą. Ar bus naudinga valstybei arba savivaldybėms, kai bus išvengta atitinkamos apskaitos ir kontrolės? Mes per uždarąsias akcines bendroves to lyg ir siekiame. Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Galėčiau atsakyti taip, kaip atsakiau ir pirmą kartą. Savininkas yra vienas – valstybė. Manau, kad ji gali normaliai atstovauti. Dabar tos valstybės institucijos, kurios įgaliotos atstovauti akcijoms, vis tiek gali ginti tiktai valstybės interesus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji konservatorių ir krikščionių demokratų kalbovai, prašyčiau tylos! Klausimai baigiami. Ar pritariame po pateikimo šiam dokumentui? L.Sabutis – už.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų pataisa verta dėmesio ta prasme, jog derėtų dabar po to, jeigu mes pritartume, svarstyti tai kartu su projektu Nr.P-2373, kuriame 19 straipsnis taip pat yra papildomas nauja septintąja dalimi, t.y. keičiamas valstybės įmonės teisinis statusas ir įmonė reorganizuojama į biudžetinę įstaigą. Šiuo atveju pagal siūlomą projektą reorganizuojama į akcinę bendrovę arba į uždarąją akcinę bendrovę. Pritariu dar ir todėl, jog yra vienas savininkas ir valdytojas, todėl jis faktiškai priima sprendimą, kai turi du trečdalius tokių akcijų. Manau, čia būtų supaprastinta procedūra ir visiškai tinkama pataisa, todėl pritariu.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Prašyčiau tylos! Nuosaikūs ir ne tokie nuosaikūs, modernūs ir normalūs! Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Aš negalėčiau pritarti šiam įstatymui ir štai dėl ko. Vis dėlto valstybės turtas, kai jis atiduodamas į akcinę bendrovę, yra kitaip apskaitomas, daromi kiti žingsniai, aš turiu galvoje privatizavimą. Aišku, norint valstybės turtą kuo greičiau privatizuoti, tokia įmonės forma būtų labai priimtina. Bet aš manau, kad visas Seimas manytų ir norėtų, kad šis procesas vyktų skaidriai, normaliai ir gerai, taigi tokio valstybės turto perėjimo prie uždarosios akcinės bendrovės neturėtų būti. Nemanau, kad ten yra labai dideli trukdžiai, ypač kai yra vienas savininkas. Jeigu bus nuspręsta toliau įmonę privatizuoti, tai bus galima padaryti pagal mūsų galiojančius įstatymus. Daryti tokią nuolaidą dabar, manyčiau, netikslinga. Aš prieš.

PIRMININKAS. Gal galima bendruoju sutarimu po pateikimo pritarti ir Ekonomikos komitetui pavesti išnagrinėti kaip reikia? Prieš yra, ir dar reikia registruotis. Kolegos, pritariame po pateikimo ar ne? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame registruodamiesi Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektui, pateiktam S.R.Petrikio. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime svarstyti balandžio 20 d., kolegos? Balandžio 20 d. įrašome, nes niekas iš Ekonomikos komiteto tam neprieštarauja. Manau, tai nėra pats sudėtingiausias projektas. (Balsas salėje) Niekaip negaliu sulaukti registravimosi duomenų. Kolegos, buvo, matau, kad buvo, tiktai… (Balsai salėje) Kolegos, teks luktelti ilgėliau mūsų posėdžių salėje. Teisingumo ministro nėra, matyt, jo ir nebus. Viceministras turėtų ateiti. Matau A.Katkų, matau krašto apsaugos ministrą ir kitus suinteresuotus kolegas, taip pat ir A.Sakalą. Gal STT įstatymo projektą galime pradėti svarstyti?

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493(A)2. Baudžiamojo proceso kodekso 25, 47, 134, 142, 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1494(A)2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2203(2*). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205(2*). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2206(2*). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2207(2). Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2208(2*) (svarstymas)

Kolegos, 1-10a projektas (ir kiti su juo susiję lydimieji projektai) – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas. Svarstymas. Nesulaukiu gyvo kompiuterio. Kviečiu į tribūną kalbėti A.Sakalą – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kalbu komiteto vardu. Komitetas pavedė man pateikti komiteto nuomonę. Galiu pasakyti tiek, kad komitetas nesprendė politinės klausimo pusės, komitetas sprendė teisinę klausimo pusę. Galiu pasakyti, kad ši tarnyba numatyta kovoti su korupcija ir tai įstatyme visur pažymėta, tik šitiems reikalams – kovoti su korupcija. Visur buvo pataisyta, kur buvo kitokios buvusios STT pareigybės, dabar – kovoti su korupcija.

Toliau dėl kovos su korupcija (kadangi korupcija be labai aukštų pareigūnų dažniausiai yra neįmanoma) buvo svarstoma, kam turėtų būti pavaldi arba kas turėtų skirti šios institucijos vadovą. Lig šiol vadovas buvo skiriamas… tai buvo ministerijos padalinys, o, kaip žinome, esant ministerijos padaliniu kovoti su korupcija, į kurią įsivėlę kitų ministerijų ar tos pačios kokie nors aukšti pareigūnai, iš esmės neįmanoma. Todėl komitetas pritarė siūlymui, kad šios tarnybos vadovą turi skirti Prezidentas Seimui pritarus.

O toliau galiu pasakyti tiek, kad viskas sureguliuota, įstatymų pakeitimai padaryti. Pakeitimai kituose įstatymuose nežymūs. Atsižvelgiant į tai, kad STT vykdys kai kurias funkcijas, tarp jų ir procesines funkcijas, visur įrašytos STT pareigūnų pareigybės. Komitetas siūlo pritarti šiam įstatymui po svarstymo, o Seimo valia elgtis taip, kaip jis išmano, bet komitetas prašo jūsų pritarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dabar kitas pranešėjas. Papildomojo komiteto išvadą pateikia A.Katkus – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Aš turiu išvadą, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomasis, savo noru svarstė šį projektą.

J.A.KATKUS. Savo noru mes svarstėm, nes kaip šio projekto iniciatorius yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Reikia pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai išsamiai svarstė šitą įstatymą, dalyvavom svarstant, taip pat ilgai ir kruopščiai dirbo mūsų patarėjai, pasitelkdami operatyvinės veiklos atstovus. Buvo derinama, buvo daug pasiūlymų, tai yra labai ilgai, kruopščiai ir atsakingai viskas buvo daroma. Iš esmės yra pritarta ir susitarta dėl šito įstatymo pateikimo, atsižvelgta į daugelį pastabų ir Teisės departamento, ir kitų institucijų, kurios turi teisę tą daryti. Taip pat galiu pasakyti, kad šiandien pataisų ir pasiūlymų gal nesvarstykim. Yra vienas pasiūlymas. Aš manau, kad apsispręsime jau priimdami šį įstatymą, todėl kviečiu pritarti po svarstymo tiek įstatymo projektui Nr.P-1493(A)2, tiek ir jį lydintiems įstatymams. Kaip sakė pranešėjas ponas A.Sakalas, ten iš esmės yra tik pakeista ir įtraukta Specialiųjų tyrimų tarnyba kaip tokia į visus lydinčius įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti B.Visokavičienę, ne kaip papildomojo komiteto pranešėją, o kaip nuomonės socialinių reikalų požiūriu reiškėją.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė mūsų komiteto išvados ir pasiūlymų. Todėl man savo vardu teko pateikti pasiūlymus svarstymo stadijai. Pasiūlymų esmė yra VII skirsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai aptarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinį aprūpinimą. Todėl siūloma keisti VII skirsnio pavadinimą: įrašyti – Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir socialinės garantijos vietoje buvusio pavadinimo – “Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialinės garantijos. Ir analogiškai turinyje išdėstyti nuorodas į įstatymus, kurie reglamentuoja darbo apmokėjimą, kurie reglamentuoja socialinį draudimą ir kurie reglamentuoja kitas socialines garantijas. Vadinasi, straipsnis būtų formuluojamas taip: Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos dydis, priedas už tarnybos stažą ir priemokos nustatomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis; priedą už laipsnį iki 30% pareiginės algos dydžio nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ir trečias punktas – Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę į teisėsaugos institucijų darbuotojams nustatytas socialines garantijas. Kviečiu Seimą pritarti mūsų pasiūlymui ir balsuoti už jį. O kartu ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. V.Čepas, kiek esu girdėjęs, yra prašęs žodžio kalbėti diskusijoje dėl šio labai svarbaus projekto. 5 minutės. Kita kalba – 7 min.

V.ČEPAS. Šiuo įstatymu Seimas įteisins Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip savarankiškos, operatyvinę veiklą vykdančios įstaigos, statusą. Būtent dėl to savarankiškumo ir kyla didžiausios diskusijos. Esantys prieš savarankiškumą teigia, kad kovoti su korupcija… korupcijos tyrimas, jos užkardymas yra pagrindinis Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinys, kad ir dabar STT, kai ji yra sudėtinė policijos dalis, niekas netrukdo to daryti. Atvirkščiai, ji gali laisvai disponuoti visa policijos turima informacija, naudotis kitų policijos struktūrų paslaugomis. Kitas argumentas prieš – kad šiame įstatyme numatytos STT pareigūnų teisės, pareigos bei atsakomybė iš esmės niekuo nesiskiria nuo policijos pareigūnų teisių, pareigų ir atsakomybės, numatytų Policijos įstatyme.

Trečias argumentas prieš – Specialiųjų tyrimų tarnybos savarankiškumas sukeltų daug organizacinių problemų, padidintų įstaigos finansines sąnaudas, apie tą kalbėjo kolegė B.Visokavičienė. Taigi visos abejonės apibendrinamos taip: STT pareigūnai, tirdami korupciją, neturės didesnių įgaliojimų negu kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, atvirkščiai, viskas dar labiau komplikuosis, bus sudėtingiau keistis informacija, naudotis policijos operatyvinėmis įskaitomis, informaciniais fondais, specialistais, ekspertais, areštinėmis.

Pasisakantys už savarankiškumą apeliuoja į itin padidėjusius korupcijos mastus, į tai, kad korupcija per pastaruosius metus ypač suklestėjo policijoje, pasienyje ir kitose teisėsaugos struktūrose. Esant tokioms sąlygoms, STT savarankiškumas leis nepriklausomai ir kur kas plačiau panaudoti operatyvines priemones, atskleisti korupciją aukščiausiuose valdžios ir politiniuose sluoksniuose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statusas apibrėžtas šio įstatymo 3 straipsnyje – “Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga valstybės teisėsaugos įstaiga”. Tokia formuluotė lyg ir garantuoja savarankiškumą, tačiau nuo ko? Formuluotė – “atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui” – aiškiai sufleruoja, kad savarankiškumo nuo pagrindinės blogybės – politinių jėgų -Specialiųjų tyrimų tarnyba neturės. Seimas per politines partijas, komitetus, per Seimo daugumą nesunkiai galės veikti, reguliuoti ir kitaip daryti įtaką tarnybos veiklai. Todėl kur kas korektiškiau atrodytų, jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų atskaitinga Prezidentui, o Seimui, kaip kontroliuojančiai institucijai, reguliariai teiktų ataskaitą, t.y. atsiskaitytų už nuveiktus darbus. Dabar gi Specialiųjų tyrimų tarnybos savarankiškumas bus daugiau deklaratyvus nei realus. Specialiųjų tyrimų tarnybai nėra svarbu būti priklausoma ar nepriklausoma nuo policijos. Esminis savarankiškumo momentas yra Specialiųjų tyrimų tarnybos nepriklausomybė nuo politinių jėgų, kurios dažnai net nesąmoningai, esant tokiai straipsnio formuluotei, galės daryti įtaką tarnybai.

Su savarankiškumu yra susijęs ir įstatymo 12 straipsnis, aptariantis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybę. Cituoju: “Tarnybai vadovauja direktorius, kurį Seimui pritarus skiria ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia išvadas Seimui dėl komiteto kandidatų eiti šias pareigas tinkamumo”. Tokia yra ir konstitucinė nuostata. Deja, praktika rodo, kad tokia formuluotė vadovo skyrimo galią visada nukreipia Seimo naudai, kitaip tariant, vėl jį daro priklausomą nuo politinių jėgų. Visiems gerai žinomas ir šią tiesą iliustruojantis pavyzdys yra dar mums neišblėsęs iš atminties kontrolieriaus skyrimas, kai tik iš trečio karto labai sunkiai pavyko paskirti šią svarbią valstybės figūrą.

Baigdamas noriu pabrėžti, ne tik neišspręsta šios tarnybos savarankiškumo problema, bet ir tai, kad Specialių tyrimų tarnyba tampa dar vienu savarankišku operatyvinės veiklos subjektu, rodos, penktu. Tuo tarpu Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, gyvybiškai svarbi visiems operatyvinės veiklos subjektams, iki šiol dulka Vyriausybės stalčiuose.

Centro frakcija turi ir kitų pastabų dėl šiandien čia svarstomo įstatymo, sakykim, ir dėl neretai pasitaikančių formuluočių. Pavyzdžiui, 9 straipsnio pirmasis skyrius: “pilnu mastu vykdo operatyvinę veiklą”. Tikriausia versta iš “polnim objomom ispolniajet operativnuju dejetelnost”? Bet tai jau yra technikos reikalai, dėl kurių vargu ar verta čia diskutuoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, ypač už pastarąją pastabą dėl pilnų mastų. V.Andriukaitis. Nedalyvauja posėdyje. A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų pasidžiaugti, kad pagaliau Seime svarstomas vienas svarbiausių įstatymų – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, tarnybos, kurios paskirtis – kovoti su korupcija. Visi žinome, kad korupcija sunkiai gydoma visuomenės liga, todėl noriu pacituoti Tarptautinio skaidrumo misijos pareiškime išsakytas mintis: “Korupcija yra vienas didžiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių. Ji griauna geras Vyriausybes, fundamentaliai iškreipia viešąją strategiją, skatina neteisingą išteklių paskirstymą, kenkia privačiam sektoriui ir privataus sektoriaus plėtrai, o ypač daug žalos padaro vargšams. Ją kontroliuoti įmanoma tik bendradarbiaujant daugybei integruotų įvairių sistemų atstovų, svarbiausia, įtraukiant valstybę, visuomenę ir privatų sektorių”.

Norėčiau pritarti šiam įstatymui ir pateikti keletą pastabų. Pirmiausia dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atskaitomybės. Pagal įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atskaitinga Prezidentui ir Seimui, yra visiškai praleista Vyriausybės institucija. Konstitucija įpareigoja Vyriausybę atsakyti už viešąją tvarką, todėl manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi būti atskaitinga ir Vyriausybei. Kodėl reikia įrašyti Vyriausybę? Ką tik patvirtinome Vyriausybės programą, kurioje numatyta teisinės sistemos reforma, apimanti nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos sistemas, numatomos įgyvendinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontrolės priemonės, kurios turėtų būti nuolat atnaujinamos ir patikslinamos pagal realią kriminogeninę būklę. Be Vyriausybės pastangų ir paramos, Specialiųjų tyrimų tarnybai veikti būtų sudėtinga. Prezidento institucija yra pakankamai silpna, ji neturi struktūrų, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba pakibtų ore.

Antroji pastaba dėl korupcijos apibrėžimo. Neseniai Lietuva prisijungė prie Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos. Baudžiamosios teisės konvencijoje yra labai aiškiai apibrėžiama korupcijos sąvoka, yra sakoma, kad yra tokios korupcijos rūšys: aktyvi valstybės pareigūnų korupcija, pasyvi valstybės pareigūnų korupcija, nacionalinių viešųjų institucijų narių korupcija, užsienio valstybių pareigūnų korupcija, aktyvi korupcija privačiame sektoriuje, pasyvi korupcija privačiame sektoriuje ir t.t., todėl būtina patikslinti korupcijos sąvoką.

Dar turėčiau pastabų dėl 5 straipsnio – dėl bendradarbiavimo. Labai gerai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi bendradarbiauti su visuomene, bet teikčiau tokį pasiūlymą, kad bendradarbiavimas turėtų būti ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, tarp jų ir su Lietuvoje jau įkurtu Tarptautinio skaidrumo nacionaliniu skyriumi, kurio pagrindinis tikslas yra vienyti visuomenės jėgas kovai su korupcija.

Turėčiau pastabų dar ir dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijų. 8 straipsnio 7 punkte yra parašyta, kad “ne rečiau kaip du kartus per metus raštu teikia informaciją dėl tarnybos veiklos gerinimo Respublikos Prezidentui ir Seimo Pirmininkui”. Siūlyčiau, kad informaciją turėtų teikti Vyriausybei ir Seimui. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai, vadovai turėtų dalyvauti visuose Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose, kuriuose nagrinėjami korupcijos klausimai.

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės skyrimo. Įstatyme yra numatyta, kad tarnybai vadovauja direktorius, kurį, Seimui pritarus, skiria, atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Vadinasi, vienam žmogui suteikiama labai daug galių – Respublikos Prezidentui, nes jis siūlo ir skiria, ir atleidžia tarnybos vadovą. Siūlyčiau, kad čia turėtų būti bendras sutarimas. Mano nuomone, turėtų būti, kad “Vyriausybės siūlymu Seimui pritarus tarnybos vadovas skiria ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas”.

Turėčiau dar pasiūlymų dėl tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo. Kadangi Seime yra opozicija, o opozicijos priedermė yra kontroliuoti daugumos arba Vyriausybės veiklą, tai tarnybos pirmąjį direktoriaus pavaduotoją galėtų direktoriaus siūlymu skirti opozicija, o antrąjį direktoriaus pavaduotoją galėtų skirti ir atleisti Seimas.

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos kontrolės. 22 straipsnyje nėra numatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolę atlieka Seimas. Tai būtų galima pavesti dviem komitetams: Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Manau, kad šiam įstatymui reikia pritarti ir parengti keletą pastabų iki jo priėmimo. Pasiūlymus pateiksime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Būtų miela, kad dėl tokių dalykinių siūlymų iš esmės būtų diskutuojama kokiu nors dalykiniu lygiu. Linkėčiau to siekti. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo tam, ką siūlo komitetas? Seimo narys A.Bartkus. Kol kas tik Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, mes iš praktikos žinome, jeigu norime, kad tarnyba neveiktų, tai padarykime ją atskaitingą labai aukštai institucijai, tada nebus kam atsiskaityti, nes tai bus gana sudėtinga padaryti. Vis dėlto Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes šiuo metu pastebime iš žiniasklaidos priemonių ir šiaip žinome, yra labai veiksminga ir reikalinga institucija, todėl jos nežlugdykime. Manau, ji turi būti pavaldi vykdomajai valdžiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai čia buvo kalbama už, taip supratau?

A.BARTKUS. Žalias, bet kalba prieš turbūt?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Atsiprašau, kolega. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas teisiškai gerai parengtas, tikrai labai daug buvo dirba, netikslumai panaikinti, todėl ar priimti šį įstatymą, ar ne, yra tik politinio apsisprendimo reikalas.

Norėčiau pakomentuoti kai kuriuos klausimus. Ar gali dabartinio statuso STT būti savarankiška? Tokių pavyzdžių jau buvo. Prisimename, kaip V.Žiemelio laikais buvo pateikta operatyvinė informacija apie vieną Vyriausybės narį ir dėl tos operatyvinės informacijos nulėkė “galva” tiek ministro, tiek ir to paties darbuotojo. Kaip matyti, savarankiškumas, esant Vyriausybės padaliniui, yra tiesiog problemiška.

Toliau. Buvo sakoma, kad STT vadovas bus labai pavaldus Seimui ar dar kam nors. Manyčiau, kad ne, nes vadovą skiria ir atleidžia tik Prezidentas, todėl vadovas gali drąsiai nebijoti, gali klausyti Seimo kritikos, gali nebijoti neteisingos Seimo reakcijos. Aš manyčiau, kad jokiu būdu tokia institucija negali būti atskaitinga Vyriausybei, nesutinku su ponu A.Sėjūnu. Jeigu ji bus atskaitinga Vyriausybei, tai ji turi likti dabartino statuso kaip yra, nereikia nieko naujo organizuoti, nes ta institucija ir skirta galimiems korupcijos faktams tirti. O korupcija be atskirų Vyriausybės tarnautojų, aukštų pareigūnų, netgi kartais ir be ministrų, yra vargiai įmanoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto siūlomam variantui ir galbūt, kolegos, šiandien neapsispręsti dėl pataisų. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Reikalaujate balsuoti, kolegos? Registruojamės. Aš siūlysiu kitą dalyką, kad pataisos, kurias įregistravo B.Visokavičienė, A.Katkus, galbūt A.Sėjūnas, būtų dar atidėtos iki priėmimo ir tada galėtume susitarti. Galbūt dar galima dalykiniu lygmeniu pakalbėti? Registruojamės. O gal nereikėtų balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju, kolegos. Registravimasis, aš matau, yra didesnė vertybė nei pats apsisprendimas dėl kokio nors projekto.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Projektui Nr.P-1493 A(2) – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektui pritariame po svarstymo. Teikiamas pataisas paliekame bendru sutarimu priėmimo stadijai.

10b klausimas – projektas Nr.P-1494 (A)2, ar dar kas kalbėtų dėl jo? Lydimasis projektas Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, taip pat susijusios su pagrindiniu projektu. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime pritarti po svarstymo. Pritariame po svarstymo Nr.P-1494 (A)2.

Kolegos, klausimas 10c – Administracinių teisės pažeidimų kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2203(2). Taip pat bendru sutarimu pritariame po svarstymo.

1-10e – Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205. B.Visokavičienė siūlo šiam… Ne. Atsiprašau. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Komitetas pritaria. Komiteto pirmininkė dar padaro viešą išvadą dėl svarstyto projekto.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra susijęs su prieš tai svarstytu Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektu. Būtina pakeisti ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, įrašant tą atskirąją tarnybą į atitinkamus straipsnius, kuri reikštų, jog papildant 2 ir 45 straipsnius, kaip siūlo komitetas, į 2 straipsnį būtų įrašyta “Specialiųjų tyrimų tarnyba” ir tuo pasiekiama, kad jie draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Į 45 straipsnį įrašant šios tarnybos pavadinimą, būtų pasiekta, kad pensijos būtų perskaičiuojamos taip pat ir šiai tarnybai.

Tačiau komitetas patobulino šį įstatymo projektą. Mūsų nuomone, 52 ir 53 straipsnių pakeitimai yra nereikalingi, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba yra nauja tarnyba ir todėl negalima toje tarnyboje užskaityti buvusio kitose tarnybose stažo. Jeigu sakysime, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas dirbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, tai jo stažas ir įmokos skaičiuojamos toje tarnyboje. Ir nėra reikalo juos dirbtinai perkelti į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Todėl manome, kad 52 ir 53 straipsnių pakeitimo reikėtų visiškai atsisakyti. Kviečiu Seimą balsuoti už mūsų komiteto patobulintą variantą ir išvadą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjai. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2205.

Projektas Nr.P-2206(2) – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keturių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Taip pat pritariame po svarstymo ir pritariame bendru sutarimu. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada yra teigiama.

10g – Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2207(2). Ar B.Visokavičienė dar tartų žodį dėl šio projekto? Pritariame. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo.

Ir paskutinis projektas, susijęs su STT nauju teisiniu reguliavimu – Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Kolegos, kad tokių sutarimų būtų daugiau. Linkiu sau ir ne tik sau.

Rezervinis 2 klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę. Dar minutė liko iki suplanuoto laiko. Gal dėl to paskubėjau.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403 (pateikimas)

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2403. Ponia pranešėja, aš jums galėčiau pagelbėti. Ponia pranešėja, aš kviečiu jus į tribūną. Pateikimas, kolegos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kalbama apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmąją dalį siūloma papildyti nauju 15 punktu, kuris formuluojamas labai trumpai, t.y. narių stojamieji įnašai, narių mokesčio tikslinės įmokos standartams rengti, sumokėti Lietuvos standartizacijos asociacijai. Pasiūlymo esmė yra ta, kad rengiant Standartizacijos įstatymo naują projektą, mums iškilo tokia diskusija ir Ekonomikos komitetas pritarė mano siūlymui, jog dalyvavimą šioje Lietuvos standartizacijos asociacijoje derėtų paskatinti ir paremti būtent lengvata, t.y. galimybe įtraukti į veiklos kaštus, o ne mokėti iš pelno narių stojamuosius įnašus ir narių mokesčius bei tikslines įmokas standartams rengti. Mes puikiai suprantame, kad kokybės problema, optimalios tvarkos įvedimas, kaip formuluojama standarto esmės sąvokoje, yra nepaprastai svarbus prioritetinis mūsų valstybės, mūsų integracijos į tarptautines rinkas, mūsų valstybės ūkinių subjektų konkurentiškumo veiksnys, prielaida. Todėl jeigu įmonėms, kurios norėtų dalyvauti standartizacijos procese ir struktūriškai, t.y. įsijungdamos į asociaciją, ir žinoma, atitinkamai įsipareigodamos mokėti įnašus, taip pat turėdamos interesą daryti tikslines įmokas standartams rengti, visa tai reikėtų daryti iš pelno, tai daugelis jų apskritai neturėtų tokios galimybės, nes šiandien su įmonių pelnu, su įmonių rentabilumu yra gana prastai. Daug daugiau atsiranda galimybių, kai tokios įmokos daromos iš veiklos kaštų, kitaip tariant, įtraukiamos į savikainą. Kadangi mes jau turime precedentą, t.y. Pramonės ir prekybos rūmus, kurie nario įnašus moka taip pat tokia tvarka, kaip yra siūloma, tai, mūsų įsitikinimu, šis įnašas taip pat galėtų būti prilygintas anam ir turėtų tokią juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatą. Kitaip tariant, įmonės galėtų būti atleistos toje dalyje, to įnašo ir tų įmokų dalyje nuo juridinių pajamų pelno mokesčio. Šiandien nelengva būtų tiksliai apskaičiuoti, kiek prarastume juridinių pajamų pelno mokesčio, tačiau standartizacijos – aukštesnių kokybės normų gamybos kultūrai, gamybos technologijoms ir pačiam produktui įdiegimo rezultatas yra kur kas reikšmingesnis dalykas siekiant aukštesnio tikslo, tai yra mūsų ūkio subjektų konkurencingumo Europos Sąjungoje ir tarptautinėje rinkoje apskritai. Taigi siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Keturi klausimai. Suteikiu žodį A.Stasiulevičiui. Kolege, prašom atsakyti į klausimus. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu klausti jus grynai dėl procedūrinių dalykų. Tiek jūsų projekto aiškinamajame rašte, tiek Teisės departamento išvadoje yra kalbama apie Standartizacijos įstatymo projektą. Jūs gi iš karto teikiate Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo projektą. Ar nemanote, kad būtų tikslinga šį projektą teikti tuomet, kai bus svarstomas Standartizacijos įstatymo projektas? Nes svarstant Standartizacijos įstatymo projektą nuostatos gali keistis, ir mes dabar neturim juridinio pagrindo remtis projektu. Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Žinoma, klausimas logiškas, mes svarstėm ir tokią galimybę, tačiau Standartizacijos įstatymo projektas jau yra gerokai pasistūmėjęs, ir mes Standartizacijos įstatyme faktiškai negalime įtvirtinti tos nuostatos, kad ji galiotų kaip atleidimas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio. Todėl iki Standartizacijos įstatymo kitų žingsnių – svarstymo, priėmimo – mes turėtume paraleliai nueiti iš šio įstatymo tam tikrą kelią. Standartizacijos įstatymo projekto rengėjai, žinoma, maloniai pritarė mūsų siūlymui, tačiau kai mes bandėm tai išreikšti Standartizacijos įstatymu, priėjome prie aiškios išvados, kad tai yra kito įstatymo reikalas, būtent teikiamo įstatymo 5 straipsnio papildymo reikalas. Manau, pateikimas, kaip padinis žingsnis, niekuo neįpareigoja galutinio rezultato, o tiesiog leidžia pasivyti Standartizacijos įstatymo projekto svarstymą šiuo klausimu ir paraleliai vėliau priimti. Žinoma, kad priėmimas galėtų įvykti ir turėtų įvykti tą pačią dieną tame pačiame posėdyje kaip ir Standartizacijos įstatymo, kai mes būsim apsisprendę dėl jo ir bus aiškesnis suvokimas, kodėl tai yra svarbu. Bet po pateikimo aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ūkio subjekto ekonominė padėtis šiuo metu yra gana sudėtinga. Aš noriu paklausti, o kokia tokiu atveju bus valstybės biudžeto pajamų vykdymo padėtis sumažinus pelno mokestį arba padidinus įmonių nuostolius? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Alternatyva yra tokia: nedarom nei standartizacijos, nei mažinam, nei didinam juridinių asmenų pajamų pelno mokesčio. Jeigu mes strategiškai suprantam mūsų galimybes taip, kad iš tikrųjų reikia stengtis augti, reikia modernizuoti gamybą, reikia įdiegti standartizaciją ne tik pačioje gamyboje, bet ir valdymo, ir rinkodaros, ir kitose srityse, tai šito nepadarę mes apie judrinių asmenų pelno padidėjimą apskritai ir biudžeto papildymą iš juridinių pajamų mokesčio vis mažiau galėsime kalbėti ir šito tikėtis. Todėl čia kalbama apie naują sėją, o jeigu mes norim daugiau pjauti ir daugiau pasidalyti, tai kalbėkim apie tai, kaip mums suaktyvinti ir pagausinti sėjos mastą, kad turėtume daugiau ką pjauti ir dalytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau jūsų paprašyti nubrėžti ribą tarp minimalių ir būtinų kaštų, kuriuos iš tikrųjų toms įmonėms turėtume kompensuoti, ir, sakykim, įmonės užsimojimo. Aš prisimenu tuos laikus, kai iš esmės buvo diegiama šakinio standarto sistema, technologinių procesų standartų sistema. Tai buvo dideli pinigai. Mes paskui, po 10 metų matėm, kad daug kur tai buvo savitikslis dalykas. Šiuo metu aš norėčiau žinoti. Tarkim, viena įmonė gali iš Eksporto rėmimo fondo gauti tam tikrą rėmimą ir ji įdiegs tą standartą, kuris būtinas jos kokybei. Kita įmonė gali šelpti standartizavimo instituciją, bet neturėti iš to jokios naudos. Ar nenorėtumėte išplėsti tą pasiūlymą, kad būtų apibrėžta kokiu nors visoms įmonėms prieinamu minimaliu dydžiu?

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Tikrai labai svarbus klausimas. Manau, kad šitam įstatyme gal ir neišeitų, ir nederėtų tą padaryti, nes kalbama apie Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą, tačiau reglamentuojant įnašų ir įmokų tvarką reikėtų tai nustatyti. Tai riboja ir pačių įmonių interesus neišlaidauti, jeigu kalbama apie nuosavas investicijas į šitą sritį. Normaliai valdoma privati įmonė ar akcinė bendrovė, kur yra sureguliuoti, normaliai išreikšti savininkų interesai, neturėtų išleisti pinigų tam, iš ko negauna realios naudos ir kas neišsipirks per keletą metų išplėtojus rinkas, įdiegus naujų gaminių technologijas ir panašiai. Ir, žinoma, čia sovietmečio analogas turbūt nelabai galioja. Tačiau mes turim ir kitokių atvejų, kai administracija savo nuožiūra kartais daro išlaidas ir pažeidžia savininkų interesus, ypač ten, kur valstybės kapitalas yra blogai valdomas. Turi būti normaliai valdomas valstybės kapitalas, valstybės turtas ir lėšos, todėl tai priklauso nuo bendros tvarkos. Jūs sakot apie rėmimo fondus. Rėmimo fondai turi patys peržiūrėti tas paraiškas, kiek jos yra pagrįstos. Aš manau, kad Vyriausybė turi nustatyti tokių įnašų, įmokų tvarką. Manau, kad Standartizacijos įstatymą mes tikrai tuo apsektu dar turėtume papildyti toliau prie jo dirbdami, jį tobulindami.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Paskutinis klausimas dėl šio projekto.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau panašiai paklausti kaip ir kolega J.Beinortas dviem aspektais. Viena – tai, kad pati asociacija nenusistatytų per didelių mokesčių, čia gal turėtų būti tam tikri apribojimai. Antra, galimi tam tikri atvejai, kai įmonės galėtų skirti lėšų rengti standartams, kurių nereikia. Kaip parašyta aiškinamajame rašte, jie būtų įskaičiuojami į gamybos ir cirkuliacijos kaštus ir įmonės sąnaudas. Mes turėtume padaryti tam tikrą apribojimą, kad nebūtų per didelių įmokų ir galimybių į sąnaudas nurašyti lėšų, kurios iš tikrųjų nėra sąnaudos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Žinoma, šioje vietoje susikerta daug įvairių veiksnių ir aplinkybių. Pavyzdžiui, kuo bus gausesnė asociacija, tuo daugiau prielaidų susidarys efektyviai dirbti ir esant mažesniems nario įnašams. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, Standartizacijos asociacijos steigime dalyvauja ir valstybės institucijos, kurios savo ruožtu turi būti reiklesnės. Žinoma, privačios įmonės taip pat sieks, kad tas įnašas būtų kuo mažiausias, tai yra pačių narių interesai bus tokie. Nemanau, kad asociacija iškris iš bendro konteksto, nes šiandien, kaip žinote, įmonės nėra labai dosnios savo asociacijoms, ypač tuo atveju, kai reikia mokėti iš pelno. Šiuo atveju mes norim, kad būtų vis dėlto padaryta išlyga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Ar galim pritarti pateiktam dokumentui? Pritariame bendruoju sutarimu, pradedame svarstyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas svarstys kaip pagrindinis komitetas. Planuojame svarstyti, komiteto siūlymu, gegužės 25 dieną. Matyt, dar teks sužinoti ir Vyriausybės nuomonę dėl šio dokumento.

Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411 ir 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2431 (pateikimas)

Kolegos, jau galėtume daryti pertrauką, bet dar yra likęs Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411 ir 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2431. Tikiuosi, kad teisingumo viceministras G.Švedas padarys tai taip skubiai, kaip kokios operatyvinės tarnybos.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybės nutarimu jums yra teikiamas Civilinio proceso kodekso keturių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiuo projektu siekiama dviejų, sakyčiau, pagrindinių tikslų. Pirma, projekte siūloma atleisti teismo antstolių kontoras prie apylinkių teismų nuo žyminio mokesčio už ieškinius ir pareiškimus teismui, susijusius su teismų sprendimų vykdymu, ir pareiškėjus bei ieškovus už skundus dėl atlikto notarinio veiksmo arba atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Antra, rimtesni siūlymai yra susiję su kai kuriais teismų sprendimų vykdymo pakeitimais. Yra siūlomi keli esminiai momentai. Vyriausybė yra patvirtinusi teismų antstolių reformos metmenis. Šis siūlymas siejamas su keliais aspektais. Pirma, siūloma šiek tiek padidinti vykdymo proceso išlaidas, kad jas apmokėtų bylą pralaimėjusi šalis. Antras dalykas, praktikoje dabar susiduriama su tokiais atvejais, kai nenupirkus per varžytines teismo antstolių parduodamo turto tą turtą skolininkas gali pasiimti natūra. Tokiu atveju apskritai nebelieka išlaidų atlyginimo. Todėl yra siūloma, kad tokiais atvejais tas turtas būtų įvertintas ir turtą pasiėmęs fizinis ar juridinis asmuo apmokėtų vykdymo išlaidas.

Taip pat šiek tiek trumpinami teismo antstolio veiksmų apskundimo terminai: per kiek laiko po turto įkainojimo turi būti apskųsta ir kurios šalies, kad ekspertai galėtų įvertinti, taip pat jo sprendimų dėl turto pardavimo terminai.

Tai tiek trumpai būtų apie pagrindines šio įstatymo projekto nuostatas.

PIRMININKAS. Apie svarbiausias šio įstatymo projekto nuostatas, aš taip tikslinu. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, ar buvo skaičiuota, kiek valstybės biudžetas neteks pajamų dėl 102 ir 402 straipsnių nuostatų įgyvendinimo? Kaip bus kompensuotos? Kaip bus tvarkoma 402 straipsnyje numatytų išlaidų apskaita, siekiant išvengti išlaidų vykdymo neapibrėžtumo? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Dėl pirmosios dalies. Iš tikrųjų valstybė nepatirs jokių nuostolių, nes, kaip matote, šiuo atveju siūloma atleisti valstybinę instituciją, t.y. teismo antstolius. Dėl notarinių veiksmų. Mūsų skaičiavimais, dabartinis žyminis mokestis yra labai nedidelis. Antra vertus, tokių skundų tikrai nėra daug.

Antro klausimo, aš, atleiskite, nelabai supratau.

J.LISTAVIČIUS. Jūs, matyt, nesusipažinote su Teisės departamento išvada. Ten rašoma, kad 402 straipsnyje reikia palikti dabar galiojančias aštuntosios dalies nuostatas. Jeigu jų būtų atsisakyta, tai būtų taip, kad išieškotos vykdymo išlaidos, iš tos sumos vėl išieškomos vykdymo išlaidos, ir taip iki begalybės. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Galbūt reikėtų patikslinti, kad nebūtų taip, kaip jūs sakote, jeigu iš tikrųjų būtų galima vertinti siūlomą projektą pagal tai, kaip Teisės departamentas pateikė pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pateiktame pakeitimo ir papildymo įstatyme numatyta, jog tais atvejais, kai teismo antstoliai aplaidžiai atlieka savo pareigas, vykdymo išlaidos apmokamos iš specialiosios teismo antstolių kontoros sąskaitos. Komisijoje nagrinėjant teismo antstolių veiklos efektyvumą nustatyta, kad daugiau kaip du trečdaliai antstolių neturi teisinio išsilavinimo, todėl daug turto areštų atliekama nekvalifikuotai ir aplaidžiai.

Noriu paklausti, kokio dydžio lėšos funkcionuoja specialiojoje teismo antstolių kontoros sąskaitoje? Ar yra tikimybė, kad jų pakaks priimamai nuorodai įgyvendinti? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų klausimas yra labai sudėtingas. Jūs teisingai atsakėte, antstolių kvalifikacija yra labai skausmingas klausimas. Šitos sąskaitos dabar tikrai nedisponuoja, mūsų supratimu, pakankamomis lėšų sumomis, bet kartu su šiuo siūlymu yra siūloma šiek tiek padidinti išlaidų vykdymo proceso apmokėjimą. Mes tikimės, kad vienas kitą turėtų padengti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų labai panašus: ar neturėtų būti ir tam tikros personalinės pačių antstolių atsakomybės ir jų pačių įnašo į tą fondą, kadangi labai lengva aplaidžiai dirbti, kai žinai, jog už tave kažkas užmoka?

G.ŠVEDAS. Jūs esate visiškai teisus, bet šiuo atveju nereikia jokių įstatymo papildymų, nes antstolių, kaip valstybės pareigūnų, personalinė atsakomybė yra tiek materialinė, tiek drausminė, tiek baudžiamoji, jeigu jie kažką padaro tyčia. Šiuo atveju mes kalbame apie padengimą tiems žmonėms, kurių naudai jie netinkamai atliko veiksmus. Valstybė visada turi regreso teisę į antstolius asmeniškai, nes jie yra visiškai materialiai atsakingi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Matyt, aš irgi to paties nesuprantu ir noriu dar kartą jūsų paklausti. Minėjote atvejį, kai iš varžytinių parduodamas turtas nenuperkamas nepaisant to, kad mažinama jo kaina, o paskui nukentėjęs asmuo jį pasiima natūra. Štai ir yra klausimas, už kokią kainą tada jis pasiima tą prekę natūra? Kaip tas įvertinimas, kurį padaro antstolis, gali būti ginčijamas ir kvestionuojamas, nes čia galimi ir tokie sandėriai: pirkėjo lyg ir nėra, atseit viskas už labai mažą kainą, už dyką, atitenka ieškančiojo sprendimu.

G.ŠVEDAS. Tais atvejais ta įkainojamo turto vertė ir yra skolos padengimo suma. Ginčyti antstolio įkainojimą turi teisę abi pusės – tiek skolininkas, tiek kreditorius. Tokiais atvejais, kai tas įvertinimas yra apskundžiamas, paprastai gali prašyti įvertinti ekspertus. Jeigu vėl kažkurios pusės nepatenkina tas vertinimas, gali būti apskųsta teismui. Šiuo atveju teismo sprendimas, kiek yra įkainojamas tas turtas, jau yra galutinis.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, turbūt pradedame svarstyti, ar ne? Pradedame svarstyti Civilinio proceso kodekso 102, 402, 411 ir 435 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Plenariniame posėdyje svarstysime gegužės 4 dieną. Ačiū. Gerbiamieji, trupučiuką atsipūskime. Toliau dirbame 12.10 valandą.

Pertrauka

Įmonių bankroto įstatymo 3, 15, 38, 41 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2309(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, mes tęsiame plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir nieko nelaukdami pradedame dirbti toliau.

Įmonių bankroto įstatymo 3, 15, 38, 41 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę – komiteto pirmininkę. Pataisų ir papildymų nėra.

Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Po svarstymo Seimas pritarė komiteto patobulintam variantui ir naujų siūlymų iki priėmimo nebuvo gauta. Todėl aš manau, kad mes galime šį įstatymo projektą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėl A.Syso pataisos dėl atskirosios nuomonės balsuota per svarstymą, apsispręsta ir daugiau balsuojama nebus. Taigi 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio nori kalbėti A.Sysas. 2 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Motyvai prieš. A.Sysas. Dėl 4 straipsnio.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti praeito mūsų svarstymo metu įvykusį balsavimą. 25 balsavo už tai, kad šis straipsnis nebūtų tokios redakcijos, 24 – už ir 9 susilaikė. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad visai neseniai mes susidūrėme su “Inkaro” darbuotojų problema ir žinome, kad pagal Bankroto įstatymo 41 straipsnį pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai. Deja, mes jau pernai padarėme meškos paslaugą darbuotojams, įrašydami į šį įstatymą du fondus. Vienas fondas veikia šiandien, t.y. bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių, ir antras, kuris dar nesukurtas, bet įrašytas. Šios dienos pataisa mes į šitą pirmumo eilę norime įrašyti valstybę su jos reikalavimais. Tokiu būdu mes dar labiau sumažiname teorinę galimybę tiems darbuotojams atgauti savo darbo užmokestį, kurį jie uždirbo sąžiningu darbu dirbdami įmonėje.

Todėl aš niekaip negaliu pritarti šio įstatymo 4 straipsnio pataisoms, nes aš manau, kad mes dar labiau pabloginsime galimybę darbuotojams atgauti jiems skirtus pinigus. Aš labai norėčiau, kad jūs, kolegos, rimtai perskaitytumėte šį straipsnį. Jūs pamatysite, kad reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo, kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga ar žuvus, yra numatyti patenkinti pirmąja eile, o mes norime įrašyti valstybės atgręžtinius reikalavimus, todėl aš kategoriškai pasisakau prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė. Dėl 4 straipsnio.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Man labai gaila, kad A.Sysas mėgina suklaidinti ir Seimą, ir televizijos žiūrovus, ir radijo klausytojus. Juk žmonės nenukentės dėl to, jeigu valstybė paskolins bankrutuojančiai įmonei pinigų, kad ji atsiskaitytų su darbuotojais, atlygintų jiems žalą, išmokėtų atlyginimus. Priešingai, valstybė ištiesia ranką ir bankrutuojančiai įmonei iki procedūros pabaigos padeda, paskolina pinigus, kad žmonėms nereikėtų nukentėti. Tai kam taip reikia klaidinti? Tačiau kai įmonė likviduojama, tokiu atveju, jeigu buvo tų pinigų atlyginimams sumokėti, tada valstybė turi teisę pretenduoti ir atsiimti tuos pinigus atgal ir padėti kitoms įmonėms. Todėl kviečiu palaikyti mūsų komiteto patobulintą variantą.

PIRMININKAS. Dar kartą registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl 4 straipsnio. Balsuosime, ar priimame Įmonių bankroto įstatymo pataisų projekto Nr.P-2309 4 straipsnį. Registruojamės. Pone Grumadai, kitoje pusėje yra kitokie argumentai.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, dėl 4 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas? Kviečiu balsuoti. A.Sysas tam prieštarauja.

Už – 42, prieš – 18, susilaikė 10, 4 straipsnis priimtas. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo. J.Beinortas. Ne? A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, reikia labai apgailestauti, kad mes priėmėme tokį sprendimą, ypač dėl 4 straipsnio. Aš manau, kad toks sprendimas leis mums, Seimo nariams, sudaryti dar ne vieną komisiją gelbėti badaujančius darbuotojus, nes susidaro dviprasmybė. Vieną dieną mes (tą pačią dieną) priimame įstatymo pataisą, kuri atima iš žmonių teorinę teisę gauti atlyginimą už sąžiningai dirbtą darbą, o po to sudarinėjame komisijas, kurios važiuoja spręsti šių klausimų. Tų klausimų bus mažiau, jeigu mes nedarysime tokių įstatymo pataisų.

Aš labai norėčiau paprašyti, kad mano kolegos, kurie balsavo už šį straipsnį, perskaitytų jų kolegos Kauno apskrities viršininko teorinius pamąstymus apie tai, kas įvyko Kauno “Inkare”. Jis aiškiai kalba apie Bankroto įstatymo 41 straipsnį, t.y. kad jis yra visiškai nesutvarkytas ir prieštarauja sveikai logikai, kai mes iš dirbančiųjų atimame paskutinę teorinę (pabrėžiu – teorinę, nes praktinės aš nematau iš viso) viltį atgauti sąžiningai uždirbtus pinigus. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dar kartą reikia kartoti tą patį. Aš nežinau, kodėl negalite suprasti, kad jeigu valstybė bankrutuojančios įmonės darbuotojams, nors to neturėtų daryti, bet vis dėlto išmoka atlyginimus ir atlygina žalą, tada tikrai nereikėtų nei piketuoti, nei badauti. Valstybė ketina tai daryti. Jūs norite šitą gerą jos iniciatyvą nustumti į paskutinę vietą. Tai yra neteisinga. Žmonės kaip tik ne nuskriaudžiami, o jiems yra atlyginama žala iki tol, kol įmonė nebankrutavo. Tačiau, žinoma, išlieka atgręžtiniai reikalavimai, kaip rašoma projekte, kad jeigu buvo skolintos lėšos darbo santykiams, tai jos yra grąžinamos taip pat pirmąja eile. Dirbantieji dėl to ne nukenčia, o išlošia.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Dabar, suprantama, ne ta svarstymo stadija, kad galėtume vėl iš naujo prie visko grįžti. Aš tik noriu prašyti, kad kai kurie mūsų kolegos Seimo nariai neįsijaustų esą mokytojai ir bandytų visiems aiškinti tai, ko nesupranta patys. O esmė yra visiškai kita. Regresinis ieškinys, kurį prisiėmė valstybė, kaip žalos atlygintoja, yra tos pačios … kaip ir Socialinio draudimo fondas, kuris gauna antrąja eile, taip kaip ir Sveikatos fondas, kuris gauna antrąja eile, ir šitų dalykų reikia nepainioti. Šia savo pataisa mes iš tikrųjų tik sumažiname darbuotojų galimybę gauti atlyginimą už darbą toje įmonėje, kuri bankrutuoja. Aš tam nepritariu, manau, kad tai yra neteisinga, ir negalima viena ranka duodant kita atimti, o reikia sverti viską vieningomis svarstyklėmis. Kolegos, aš manau, kad mes dar galime sustoti ir balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sutikti nei su pono A.Syso, nei su gerbiamojo J.Beinorto tezėmis, kadangi jos nevisiškai atitinka tiek šio įstatymo dvasią, tiek ir turinį. Be to, norėčiau pastebėti, kad šiuo metu Vyriausybėje jau yra pataisos, kurios galutinai sureguliuos darbo santykius ir darbo apmokėjimą krizės atveju. Turiu omenyje bankrotą. Mes tikimės, kad tos pataisos greitai pas mus pasirodys. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, turinys ir dvasia yra labai aiškūs – tai yra negauti žmonių atlyginimai. Šia pataisa mes dar mažiname galimybę gauti žmonėms atlyginimus. Jeigu į pirmąją eilę yra įrašoma daugiau tų, kurie turi gauti pirmąja eile, yra akivaizdu, kad jų gaunamų pinigų kiekis mažėja. Turint omenyje, kad valstybė turi tokią savybę, kad ji gali atsiimti greičiau negu pavienis žmogus, matyt, turinys ir dvasia virs daugybe badaujančių palapinių ir ką po to darys gerbiamoji kolegė, aš nežinau. Tačiau reikėtų prisiminti, kaip buvo taisomas šis 41 straipsnis ir kas buvo žadama. Buvo žadama, kad bus įkurtas fondas, kuris išspręs visus klausimus. Koks rezultatas? Fondas taip pat viską atsiima pirmąja eile. Tai koks čia pagalbininkas tiems, kurie negauna atlyginimų, jeigu jis pats iš to paties katilo semia. Todėl tikrai negalima tokiam sprendimui pritarti. Jis akivaizdžiai blogina darbuotojų situaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstėm ir priėjome prie tokios nuomonės, kad reikia pritarti šio įstatymo pataisoms. Jeigu yra atskira nuomonė… mes balsavome Seime, išreiškėme savo nuomonę, aš siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Tuoj suteiksiu žodį R.Dovydėnienei. O dabar, kolegos Seimo nariai, prašyčiau visus savo padėjėjus paprašyti užimti jiems deramas vietas, nes kairėje pusėje matau bent tris ne parlamento narius, stovinčius, kalbančius ar kitką darančius.

R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, P.Šakalinis sako, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėjo prie tokios nuomonės, bet aš noriu priminti, kad buvo ir atskiroji šio komiteto penkių asmenų nuomonė dėl to, kad iš tikrųjų pirmąja eile negalima tenkinti valstybės regresinių reikalavimų. Šiandien Vyriausybė nėra įvykdžiusi savo pažado, nėra garantinio fondo, kuris galėtų kompensuoti tam tikrą dalį negautų pajamų, jeigu darbdavys yra nemokus, yra bankroto situacija, o mes į pirmąją eilę, kai darbuotojai negauna atlyginimo ir nėra jokios praktinės tikimybės, kad jį gaus, dar įrašam valstybę, irgi reikalaujančią ta pačia eile atgauti regreso tvarka tam tikras išmokėtas lėšas. Šiai įstatymo pataisai negalima pritarti, nes bankrutuojančių įmonių daugėja, darbuotojų, kuriems nesumokėti atlyginimai, daugėja ir toks mūsų žingsnis bus niekuo nepateisinamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Registruojamės. Kolege Sigita, galbūt prieš jus sėdinti ponia sutiktų palikti plenarinių posėdžių salę. Registruojamės, kolegos! Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Įmonių bankroto įstatymo 3, 15, 38, 41 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Šiandien pataisų nebuvo. Daugelis kalbėjo prieš. Registruojamės. Ar dalyvauja posėdyje J.Olekas? Kokiame komitete, kolega Sakalai, dirbate?

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kolegos, pradedame balsuoti. Pradedame balsuoti dėl Įmonių bankroto įstatymo pataisų. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 51, prieš – 18, susilaikė 14. Prieš yra 19. Dar J.Beinorto balsas. Kolegos, įstatymas priimtas.

Transporto lengvatų įstatymo projektas Nr.P-2249(3*) (priėmimas)

Dirbame toliau. 1-12 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo projektas Nr.P-2249(3). Priėmimas. Sutarėme, kad dėl visų pataisų apsispręsime per priėmimą. Darbo grupės ir kitų kolegų siūlymu, kad nereikėtų reikalauti 29 balsų… Kviečiu į tribūną darbo grupės vadovę D.Sadeikienę. Keletas įvadinių pastabų ir tuomet žengiame pastraipsniui.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos! Darbo grupė, dirbdama prie jums, gerbiamieji kolegos, pateikto labai svarbaus ir platų atgarsį visuomenėje susilaukusio projekto, vieningai sutarė, kad projekto tikslu laikytinas siekimas sureguliuoti ir suderinti Vyriausybės teikiamas transporto lengvatas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms su valstybės finansinėmis galimybėmis ir prielaidų, teikiamų transporto lengvatų apskaitai, sudarymas. Dar darbo grupėje sutarta, kad važiuojama tik įsigijus bilietą, išskyrus mažamečius vaikus ir transporto kontrolierius. Ši nuostata, bendru darbo grupės sutarimu, yra šio projekto pagrindas. Tai suteiks galimybę kontroliuoti teikiamų transporto lengvatų apskaitą, sumažinti nuostolius, kuriuos patiria transporto paslaugų teikėjai, vežėjai ir savivaldybės, kurios privalo kompensuoti šiuos nuostolius.

Darbo grupė gavo ir išanalizavo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kurčiųjų bendruomenės narių, miestų ir rajonų merų, savivaldybių, vežėjų asociacijų ir atskirų piliečių pasiūlymus. Projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti lėšų poreikis vežėjams dėl teikiamų transporto lengvatų sudarytų apie 56,7 mln. Lt: iš savivaldybių biudžetų būtų 52,6 mln. Lt, iš valstybės biudžeto – 4 mln. Lt.

Svarstymų ir darbo grupės darbo metu išryškėjo papildomų problemų, sunkumų. Jų galimiems sprendimams, kai kurioms nuostatoms sukonkretinti pateikti pasiūlymai. Darbo grupė bus dėkinga kolegoms už dėmesingą ir geranorišką pasiūlymų ir projektų vertinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Kokia jūsų nuomonė, ponia pranešėja? A.Stasiškis turėjo siūlymų dėl 1 straipsnio. Dėl taksi jūs kažkaip kitaip išėjote iš šios padėties?

J.D.SADEIKIENĖ. A.Stasiškio pasiūlymo esmė ta, kad ne tiktai reikia įvardyti, kam taikomas tas įstatymas, bet tiksliai pasakyti, kam jisai netaikomas. Todėl pataisa buvo – išskyrus taksi transportą. Darbo grupė su šiuo pasiūlymu sutiko, bet šią pataisą pasiūlė nukelti į 3 straipsnio antrąją dalį. Jos formuluotė būtų tokia: šios lengvatos netaikomos važiuojant lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. Kad būtų aiškiau, reikėtų apibrėžti lengvųjų automobilių taksi ir maršrutinių taksi sąvokas 2 straipsnyje. Nežinau, ar jas skaityti, bet tas yra padaryta ir formuluotės yra.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, gal 1 straipsnį galėtume priimti be didelių sunkumų? 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

2 straipsniui, ponia pranešėja, yra A.Syso siūlymas papildyti ketvirtąja dalimi, taip?

J.D.SADEIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom trumpai pakomentuoti, kokia darbo grupės nuomonė, kokia jūsų nuomonė. Tuomet argumentai ir balsuosime.

J.D.SADEIKIENĖ. Kolegos A.Syso pasiūlymas, kad miesto, vietinio, reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų padidinto apkrovimo valandomis laikyti valandas nuo 6 iki 9 ir nuo 15 iki 19 val. Noriu pasakyti, kad darbo grupės nuomonė buvo vis dėlto neplėsti lengvatų ir nekomplikuoti kontrolės, nes viena iš pagrindinių įstatymo nuostatų ir buvo tai, kad mes turėtume labai tikslią apskaitą, kiek yra važiuojančių žmonių, kurie turi lengvatas. Todėl šis A.Syso pasiūlymas yra nepriimtinas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį A.Sysui argumentuoti savo siūlymą. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, darbo grupė manęs neįtikino, kad tai labai sudėtinga ir sunku. Iš principo mes nenorim pradėti taikyti labai lanksčių sistemų. Mūsų autobusai ir troleibusai mieste bet kokiu atveju – ar pilni ar tušti – vis tiek važiuoja. Mano siūlymas yra įvesti vadinamąsias piko valandas, kai dalis žmonių neturi teisės nemokamai važiuoti. Aš pirmiausia turiu omenyje pensinio amžiaus Lietuvos gyventojus, kurie labai dažnai naudojasi ta lengvata. Įvedę piko valandas, mes suteiktume galimybę būtent mažas pajamas gaunantiems žmonėms pasinaudoti transporto priemonėmis ir kartu neapkrauti jų tada, kai naudojasi žmonės, kurie moka už bilietus. Todėl kviečiu kolegas pritarti mano siūlymui, nes tai būtų kažkas naujo mūsų įstatymų leidyboje. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš šį siūlymą – A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš paspaudžiau raudoną mygtuką, bet nesu visiškai prieš. Vis dėlto sakyčiau, kad kolegos A.Syso pataisai nereikėtų pritarti, nes jo nuostatą bandau realizuoti savo pasiūlymu suteikti savivaldybėms teises, kad tas ar kitas važiavimo lengvatų valandas arba savaitės dienas nustatytų savivaldybės. Bijau, kad įstatyme įrašytos valandos pradės kirsis su to ar kito miesto faktiška padėtimi, nes piko valandos nėra astronominis dalykas, jos visur vienodos. Iš esmės tokią galimybę reikėtų suteikti savivaldybėms, bet kita forma, o ne tokia, kaip yra pateikta kolegos A.Syso.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių argumentuoti. A.Sysas reikalauja balsuoti? Registruojamės. Registruojamės, kolegos Seimo nariai. A.Sysas 2 straipsnį siūlo papildyti savo įsivaizduojama ketvirtąja dalimi, kuri čia buvo plačiai komentuojama. Kolegos, balsuosime dėl A.Syso siūlymo. Balsuosime užsiregistravę.

Posėdyje dalyvauja 88 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Syso siūlymo – papildyti 2 straipsnį ketvirtąja dalimi. Pritariantys A.Syso siūlymui – už. 14 – už, prieš – 39, susilaikė 26, siūlymui nėra pritarta.

Ar galime bendruoju sutarimu priimti 2 straipsnį? Rodos, pranešėja, daugiau nėra siūlymų?

J.D.SADEIKIENĖ. Daugiau siūlymų šiam straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnis…

J.D.SADEIKIENĖ. Skirsis.

PIRMININKAS. …geranoriškai priimamas bendruoju sutarimu. Dėkoju.

3 straipsnis.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip. 3 straipsniui siūlymų nėra. Jis nustato lengvatų rūšis ir jų taikymo sritis.

PIRMININKAS. Ten A.Stasiškio siūlymai iš 1 straipsnio perkeliami, taip?

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, iš 1 straipsnio perkelta į šitą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galima priimti 3 straipsnį? Neapsakomai dėkoju, kolegos.

Dabar 4 straipsnis ir 4 straipsnio pirmoji dalis – pats sudėtingiausias straipsnis. Pirmoji dalis. Ponia pranešėja, ar J.Beinorto siūlymas, ar A.Syso siūlymas?

J.D.SADEIKIENĖ. Čia yra ir A.Syso, ir pono A.Salamakino, ir pono J.Beinorto, ir…

PIRMININKAS. Tik dėl pirmosios dalies.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, ir R.Kupčinsko, matau, siūlymas yra. Visų šių siūlymų viena esminė dalis yra tai, kad įstatymo projekte parašyta, kad nemokamai galima vežti vieną vaiką iki 7 metų. Kolegų yra siūloma, kad tai būtų neribojama, kad būtų galima vežti ne tiktai vieną vaiką. Mes darbo grupėje svarstėme labai ilgai ir labai dėmesingai šią nuostatą, tarėmės ir su Vežėjų asociacija, ir su Susisiekimo ministerija. Vis dėlto matome, kad toks nereglamentavimas skaičiaus vaikų, kuriuos galėtume vežti, sudarytų sudėtingą situaciją. Kolegų prašyčiau, kad galbūt šio pasiūlymo nepriimtų.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl kurio siūlymo iš pradžių? Gal J.Beinorto? Gal sutariame, kolega Beinortai? Suteikiu jums žodį, gal iš jūsų lūpų pasigirs, kad sutariate? Taigi J.Beinorto siūlymas, kolegos.

J.BEINORTAS. Mano siūlymas šiek tiek skiriasi nuo to, ką minėjo ponia pranešėja. Aš kalbu apie du ikimokyklinio amžiaus vaikus, ne apie neapibrėžtą vaikų kompaniją, o apie du. Manau, nieko nėra gražiau, kaip galvoti apie gražią, darnią šeimą.

PIRMININKAS. Gerbiamais kolega, jūs teikiate balsuoti savo pataisą? Ar A.Raškinis norėtų paremti J.Beinortą?

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, tai būtų nedidelis, bet labai simpatiškas gestas, skirtas daugiavaikėms šeimoms. Jeigu motina ant kelių turi vieną mažiuką vaiką ir pasisodintų antrą vaiką, nei vietos užimtų, nei nuostolio transportui padarytų. Paremkime, kolegos, šią J.Beinortą pataisą.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra, ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerai. Aš sakyčiau, kad mane įtikino jūsų argumentai, kad mes už gražią šeimą. Prašyčiau kolegų paremti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, priimamas kolegos J.Beinorto siūlymas, ar ne? Dėkoju. Priimamas geranoriškai taip pat. Tada A.Syso siūlymas.

A.SYSAS. Įrašydamas vaikus aš turėjau omeny tą gražią, darnią šeimą. Manau, kad toks įrašymas, kad galima vežti vieną vaiką yra diskriminacija šeimų, kurios yra nepilnos sudėties, pavyzdžiui, kai vienas tėvas ar viena mama augina du vaikus, jų materialinė padėtis ir taip yra sunkesnė, o mes kažkodėl iš jų reikalaujame dar už vieną vaiką bilieto. Todėl atsiimu savo siūlymą, kadangi priimtas J.Beinorto siūlymas.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kažkas negerai, kad taip gražiai sutariame. A.Sysas savo siūlymą atsiima.

Dabar antroji dalis.

J.D.SADEIKIENĖ. Antroji dalis dėl teisės važiuoti keleiviniu transportu nemokamai. Čia irgi turime keletą pasiūlymų, yra pono A.Syso pasiūlymas, tam tikra R.Kupčinsko pasiūlymų dalis. Aš labai nuoširdžiai prašyčiau gerbiamųjų kolegų prisiminti, kad šio įstatymo kertinis akmuo buvo tai, kad mes kiek galima mažintume nemokamų važiavimų skaičių. Žinome, kokia konfrontacija susidarė ir tarp savivaldybių, kurios negali apmokėti vežėjams tų nuostolių, kuriuos jie patyrė, ir tie nuostoliai nėra skaičiuojami. Mes nežinome, kiek šiandien yra turinčių lengvatas. Pagrindinis tikslas buvo, nors ir labai mažą dalį, bet kad žmonės pirktų bilietą, kad mes galėtume žinoti, kiek gi yra turinčių lengvatas, kiek jų važinėja, ir kad įvestume čia tvarką, kad nebūtų beprasmiški ir neteisingi vežėjų reikalavimai ir kad nebūtų nuskriausti turintys lengvatas. Todėl labai prašyčiau gerbiamųjų kolegų dėl nemokamo važiavimo palikti tik tai, kas mūsų numatyta, kad tai būtų tiktai vaikams iki 7 metų ir transportą kontroliuojantiems pareigūnams.

PIRMININKAS. Kolegos, suteikiu žodį A.Sysui, ar jis atsilieps į grupės vadovės prašymus. A.Syso siūlymas dėl antrosios dalies 2 punkto.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, neatsisakau savo siūlymo vien todėl, nes užduodu tuos pačius retorinius klausimus, kuriuos jums uždaviau, kai mes svarstėme šį įstatymą: ar kas nors matė šiandien važiuojant transportu I grupės neregį invalidą? ar mes dažnai matome važiuojantį autobusu ir miesto transportu vaiką invalidą? Mano siūlymas logiškas, nes tai yra ne tas kontingentas žmonių, kurie nuolat, diena po dienos, valanda po valandos, sėdi autobusuose ir troleibusuose ir važinėja. Manau, kad jų pajamos arba tėvų, auginančių vaikus invalidus, pajamos nėra tokios didelės. Ši maža lengvata toms šeimoms būtų Lietuvoje vykdomos socialinės politikos dalis. Aš neatsisakau savo siūlymo.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į kolegą A.Salamakiną, jo pataisa irgi analogiška, ir į R.Kupčinską. Gal galėtume balsuoti vienu kartu? Dabar suteikiu žodį A.Salamakinui, kad išdėstytų savo argumentus.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, pone pirmininke. Aš kaip tik norėjau raginti poną A.Sysą, kad jis atsiimtų savo pataisą mūsų pataisos naudai. Argumentas labai paprastas – negalima suskirstyti invalidų į kelias grupes. Jūs teikiate, kad tik regėjimo invalidai, o kuo yra kalti kiti invalidai, judėjimo invalidai ar kiti, nes jūs juos tarsi suskaldote į kelias grupes ir darote išimtį tik vienai invalidų grupei?

PIRMININKAS. R.Kupčinskui suteikčiau žodį, jeigu jis sutiktų kalbėti dėl I grupės invalidų. Jis taip pat yra pateikęs siūlymą. Kolega, prašykit žodžio, jeigu jūs jo geidžiat? R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Ačiū už suteiktą žodį. Manau, kad vis dėlto būtų galima kartu balsuoti, nors esu gavęs kreipimąsi iš aklųjų ir silpnaregių dėl nemokamo važiavimo I ir II grupės invalidams. Bet galima pasakyti, kad 5 straipsnyje pirmoje dalyje tam tikra dalis lengvatų ir suteikiama. Aš būčiau už tai, kad 80% už važiavimą vis dėlto būtų kompensuojama ir kartu būtų šiokia tokia apskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai iš dalies atsiimat savo siūlymą? Taip, iš dalies. R.Dovydėnienė norėtų remti šį esminį balsavimą.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš noriu paremti tiek A.Sysą, tiek A.Salamakiną. Kadangi A.Sysas, rodos, atsiima savo pataisą visų I grupės invalidų naudai, tai argumentuosiu tuo, kad ypač regėjimo invalidai turi problemų atsižymėti pravažiavimo talonėlį ir galimos papildomos traumos. Tikrai reikėtų I grupės invalidams, kurių kiekis yra nedidelis, palikti nemokamą teisę važiuoti keleiviniu transportu.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Žodis D.Sadeikienei.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš gerbiamajai kolegei norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų suprantu jūsų motyvaciją ir tikrai humaniškai, labai jautriai ją priimu. Dirbdami darbo grupėje ir konsultuodamiesi mes vis dėlto sutarėme įvesti mėnesinius vardinius bilietus. Aš manau, kad tai bent šiek tiek palengvintų neregių dalią ta prasme, kad jiems nereikėtų pirkti tų talonėlių ir, kaip jūs sakote, atsižymėti. Manau, čia pagal galimybes bus šiokia tokia lengvata.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl A.Salamakino principinio siūlymo, aiškiausiai suformuluoto, kad važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama teisė I grupės invalidams. Taip siūlo ir R.Kupčinskas, iš dalies jis atsiėmė savo siūlymą, ir A.Sysas. Pritariantys A.Salamakino tiksliausiai formuluotei balsuoja – už, pritariantys Vyriausybės nuomonei ir D.Sadeikienės nuomonei – prieš arba susilaiko. Balsuojam dėl A.Salamakino siūlymo.

Už – 27, prieš – 19, susilaikė 32. Siūlymui nėra pritarta. Taigi šis A.Salamakino siūlymas atkrinta. Ponia pranešėja, toliau dėl pildymo trečiąja dalimi šį straipsnį.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, dabar prašom paskaityti šitą…

PIRMININKAS. Buvo A.Syso siūlymas papildyti 4 straipsnį trečiu punktu.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip. Asmenys, sukakę 65 metus ir vyresni, turi teisę nemokamai važiuoti vietiniu ir kitu transportu. Aš manau, nieko naujo nepasakysiu. Čia ta pati motyvacija. Labai labai prašoma anuliuoti nemokamą važiavimą.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, A.Sysas siūlo papildyti šį straipsnį trečiąja dalimi. Jam ir suteikiu žodį. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad mes nepadarėm 2 straipsnio pataisos, nes būtent 2 ir 4 straipsniai yra susiję. Mano siūlymas ir buvo, kad piko valandomis visi važiuoja už pinigus. O kada transportas nėra perkrautas, dalis Lietuvos piliečių galėtų važiuoti nemokamai. Būtent pensinio amžiaus, tokią jie šiandien ir turi lengvatą. Deja, reikia apgailestauti. Kadangi jūs nepalaikėte 2 straipsnio, tai aš nesiekiu, kad būtų balsavimas dėl 4 straipsnio trečio punkto papildymo, nes tai būtų nelogiška.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. R.Kupčinsko likę siūlymai. Dėl I grupės invalidų susitarėm. Dar likę siūlymų, ponia pranešėja. R.Kupčinsko siūlymas papildyti 4 straipsnį trečiąja dalimi. Kolega, reikalausite balsuoti? R.Kupčinskas nereikalauja balsuoti dėl savo siūlymo. Dėkui. Tai lyg ir baigėsi. Dar ketvirtoji dalis, kuria siūlo papildyti šį straipsnį A.Sysas. Neatsiimate savo siūlymo, kolega?

A.SYSAS. Atsiėmiau.

PIRMININKAS. Ir dėl ketvirtosios dalies. Ačiū, kolegos. Dabar tikiuosi bendrojo sutarimo dėl viso 4 straipsnio.

Seimo narė I.Šiaulienė prieš.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai negalime balsuoti už tą straipsnį, nes iš esmės tie žmonės yra labiausiai nuskriausti. Nors ir sudėtinga valstybės finansinė padėtis, vis dėlto taupyti šių žmonių sąskaita yra nežmoniška. Tie siūlymai, kurie buvo siūlyti mūsų frakcijos arba kolegų socialdemokratų dėl I grupės ar regėjimo invalidų… Tai jokiu būdu nepagerins finansinės padėties, nepadės taupyti, bet tiktai didins mūsų priešpriešą, įtampą ir žmonių nusivylimą. Mes būsime prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad maksimaliai yra subalansuotos tos prievolės. Noriu kolegai A.Sysui pasakyti apie galimybę pasivažinėti ne piko valandom. Nemokamai, žinote, mano nuomone, tik mėnulis apie žemę sukasi. Visi kiti judėjimai yra mokami. Tik neaišku, kas už juos moka. Manau, suvokime, kad vis dėlto valstybė tam tikrom grupėm teikia pensijas ir tos pensijos yra tam tikra jau galimybė susimokėti už minimalią, mūsų sutartą minimalią prievolę. Sutarkime, jeigu visi žinosime, kad ta paslauga kainuoja, ir žinosime, kad iš tos paslaugos tereikia paimti tiktai 20%, o 80% dengia aplinkiniai, tai turėtų būti koks nors kompromisas. Nedarykim iš to politinių dividendų.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame 4 straipsnį. Registruojamės. Viskas gerai, vyrai! Registruojamės.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, už, kiti – kitaip. Už 4 straipsnį.

Už – 56, prieš – 14, susilaikė 13. 4 straipsnis yra priimamas.

5 straipsnis, ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. 5 straipsnio pirmoji dalis reglamentuoja, kad įsigyti bilietą su 75% nuolaida turi vaikai invalidai ir I grupės invalidai bei juos lydintys asmenys, vienas lydintysis. Taip pat yra kolegos A.Syso pasiūlymas, kuris skamba taip, kad vienam invalidui vienas lydintis asmuo. Darbo grupėje šitai nebuvo priimta. Manyčiau, jeigu iš tikrųjų važiuoja du invalidai ir turi vieną lydintį asmenį, tai bent šiuo metu, kada tokios valstybės išgalės, mes turėtume tuo ir apsiriboti. Jeigu būna sudėtingų situacijų, tai mes žinome, kad vis dėlto kiekviena savivaldybė turi Socialinės rūpybos skyrių, turi specialųjį transportą ir tokiu atveju galbūt galima pasinaudoti tuo specialiuoju transportu.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, gal jūs supažindintumėte su tais siūlymais, kuriems pritaria darbo grupė? Dėl 80%, dėl A.Stasiškio siūlymo. Būtų lengviau apsispręsti paskui.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, toliau yra siūlymas, kurį aš pateikiau dėl 80%. Mes atidžiai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir su Transporto ministerija, su darbo grupe skaičiavome, lyginome, kokias mes turime galimybes. Atsižvelgdami į daugybę gautų ir invalidų, ir šiaip pavienių asmenų siūlymų, vis dėlto turėtume galimybę daryti nuolaidą ne 75%, bet 80%.

PIRMININKAS. Taigi darbo grupė pritaria. Ar mes galėtume pritarti 80%? (Balsas salėje)

J.D.SADEIKIENĖ. Siūlymas yra.

PIRMININKAS. Kolega Sysai, pasikalbėkite su kolege R.Dovydėniene. Taigi priimam 80, ar ne? Dėkoju. Toliau. Dėl A.Stasiškio siūlymo.

J.D.SADEIKIENĖ. A.Stasiškis siūlo truputį sukonkretinti formuluotę: “Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio, miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais”, o toliau kaip tekste. Tai būtų viena dalis siūlymų, kuriems darbo grupė pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti siūlymui dėl vienkartinių mėnesinių vardinių bilietų? Dabar kalbame dėl A.Stasiškio siūlymo tikslinti 5 straipsnio pirmąją dalį: “Keleiviniais traukiniai bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio, miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, bilietą”. Darbo grupė priima šį siūlymą?

J.D.SADEIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. Taigi bus ir antroji dalis tikslinama analogiškai, kaip siūlė A.Stasiškis. Ačiū. Dabar kitas A.Stasiškio siūlymas dėl pirmosios dalies.

J.D.SADEIKIENĖ. Kitas A.Stasiškio siūlymas, antroji dalis, kad (dabar jau mūsų pritarta) 80% nuolaidą turi vaikai invalidai, I grupės invalidai bei juos lydintys asmenys ir (čia jau pono A.Stasiškio) “taip pat pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni”. Dėl šios antrosios dalies darbo grupėje buvo pasikeista nuomonėmis ir priimta tokia nuostata: šie žmonės labai smarkiai per savo gyvenimą yra nukentėję, ir mūsų valstybės požiūris į šiuos žmones turėtų būti išskirtinis. Darbo grupė būtų linkusi šiam siūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Taigi darbo grupė linkusi šiam siūlymui pritarti. Dabar A.Stasiškiui suteikiu dar kelis žodžius tarti dėl savo siūlymo, kuriam pritaria darbo grupė, bet dėl to kai kas prieštarauja.

A.N.STASIŠKIS. Taip, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia mes kalbame apie tuos žmones, kurie yra išskirtiniai, t.y. žmonės, kurie priešinosi okupacijoms su ginklu rankose ir kuriems valstybė pripažįsta kario savanorio vardą. Todėl, mano giliu įsitikinimu, čia yra ne socialinė parama, bet valstybė privalo tokiems žmonėms įvairiais būdais pareikšti savo pagarbą ir padėką. Tai yra tokia moralinė pusė. Praktinė, pragmatinė pusė yra štai kokia: šiuo metu karių savanorių statusas pripažintas 2647 asmenims, iš jų gyviesiems 1017, kitiems – po mirties, taigi kalbame maždaug apie 1000 žmonių grupę, kurių didelė dalis yra 75–80 metų amžiaus, kurie yra pakankamai nejudrūs. Taigi kalbame apie keliems šimtams žmonių suteikiamą galimybę. Mūsų skaičiavimais, tai sudarytų apie 29–30 tūkst. papildomų lėšų. Todėl aš drįstu tvirtinti, kad praktinė pusė čia beveik neturi reikšmės, ir aš labai prašyčiau Seimą pritarti šiam mano pasiūlytam papildymui kaip moralinei nuostatai. Šiuos žmones mes privalome išskirti kaip ypatingą žmonių kategoriją. Dar kartą kartoju: tai žmonės, kurie išdrįso su ginklu pasipriešinti okupantui.

PIRMININKAS. Ministrė I.Degutienė dėl šio siūlymo.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų ponas A.Stasiškis labai teisingai pasakė, kad mes turėtume atkreipti dėmesį į jo siūlymą, kad tai nėra daugiau socialinės paramos rūšis, bet būtent atkreipti dėmesį į tokią negausią šiandien Lietuvoje gyvenančių žmonių grupę, kuriems bent tokiu būdu mes galėtume palengvinti judėjimą. Todėl aš palaikau pono A.Stasiškio siūlymą ir siūlyčiau Seimo nariams irgi tai pozicijai pritarti.

PIRMININKAS. Pritartume, bet suteikiu žodį A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jeigu mes pradėjome kalbėti šiame įstatyme, vienodom kategorijom kalbėtume ir toliau. Pranešėja ką tik sakė, kad principas yra mažinti lengvatų skaičių. Dabar aš noriu užduoti klausimą vėl visiems jums, ką klausiau per svarstymą. Kodėl mes atimame lengvatas žmonėms, kurie gauna tik vieną socialinio draudimo pensiją, ir labai mažą, bet kodėl paliekame lengvatas žmonėms, kurie gauna ir socialinio draudimo pensiją, ir valstybinę pensiją – I arba II laipsnio pensiją? Norėčiau priminti jos dydį: 526 Lt ir 268. Todėl man kyla klausimas: kas turi daugiau galimybių nusipirkti bilietą – ar tas, kuris gauna tik 230 Lt, ar kuris gauna daugiau nei 500 Lt? Todėl, aš manyčiau, negalima taikyti skirtingų kategorijų. Šioje salėje sėdi neregiai, mes pareikalavome, kad jie jau mokėtų už važiavimą – nors mažą dalį, bet mokėtų, nors jų lygiai taip pat grupė yra labai nedidelė. Aš negaliu sutikti su šiuo siūlymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, registruojamės. Registruojamės, kolegos Seimo nariai, ir balsuosime dėl A.Stasiškio siūlymo, kuriam pritarė Vyriausybė, kuriam pritarė ministrė I.Degutienė ir darbo grupė – papildyti pirmąją dalį jūsų turimu tekstu.

Užsiregistravę 93 Seimo nariai balsuoja, ar pritarti A.Stasiškio siūlymui pildyti 5 straipsnio pirmąją dalį. Pritariantys – už.

Už – 52, prieš – 18, susilaikė 15, siūlymui yra pritarta.

Dabar dėl B.Visokavičienės siūlymo. Dėl pirmosios dalies.

J.D.SADEIKIENĖ. B.Visokavičienė siūlo į šitą žmonių grupę dar įtraukti asmenis, kurie serga ligomis, įtrauktomis į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą, ligomis, kurių gydymui nuolat reikalinga hemodializė, toliau – kaip tekste. Darbo grupė beveik kiekviename posėdyje tai svarstė. Manome, kad gali būti ne tik hemodializės reikalingi žmonės, bet gali būti ir kitų sunkių ligų atvejų, kurių šis siūlymas neaprėptų. Manytume vis dėlto, kad šitą reikėtų išspręsti papildomomis pašalpomis, socialinių skyrių tam tikromis išmokomis – tik šitokiu būdu. Juo labiau, kaip aš ir minėjau, savivaldybių socialinės rūpybos skyriai turi specialų transportą, galbūt ir juo galima kartais pasinaudoti. Arba darbo grupė numatė, kad savivaldybės galėtų nusistatyti tam tikrą tvarką ir kai kurių kategorijų asmenims mokėti kompensacijas už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Tada, manyčiau, nereikėtų pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Jeigu nebus įrašyta į įstatymą, savivaldybės neieškos automobilių ir tų žmonių į ligoninę nevežios. Mano pasiūlymas yra skirtas žmonės, kurie kovoja dėl savo gyvybės, išlikimo. Jie laukia donorų inkstų transplantacijai ir jiems vykdoma hemodializė. Jie turi du tris kartus per savaitę tam, kad būtų išvalytas kraujas, t.y. hemodializei, važiuoti iš kaimų, iš miestelių į stambiausius Lietuvos Respublikos miestus. Tai yra žmonės, kuriems tikrai reikalinga ši lengvata. Jūs pagalvokite, kaip gali neįgalieji, gaunantys mažą invalidumo pensiją, važinėti tolimojo susisiekimo priemonėmis ir pirkti bilietus. Aš kalbu apie maždaug 75 žmonių grupę, nes I grupės invalidai, kuriems jau yra suteikta invalidumo grupė, ta lengvata naudojasi. Tačiau yra žmonių, kurie tos lengvatos neturi ir dar neturi grupės. Mano pasiūlymui pritaria ir medikai, ir Nefrologų asociacijos pirmininkas profesorius B.Dainys. Aš manau, kad daug apie tai buvo kalbėta ir Vyriausybės rūmuose, todėl prašau palaikyti mano siūlymą, tuo labiau kad nė viena savivaldybė nenuskurs, jeigu per visą Lietuvą 75 žmonėms suras galimybę taikyti šią lengvatą.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Kolega, niekaip negaliu įjungti. M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši sergančiųjų grupė yra, ko gero, vienintelė, kurių gyvybė tiesiogiai priklauso nuo to, kad jie kas trečią dieną nuvažiuotų atitinkamą kiekį kilometrų ir atliktų hemodializę. Aš palaikyčiau šį siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narė ir ministrė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų žmonės, sergantys inkstų ligomis, kuriems reikalinga hemodializė, yra rimti ligoniai ir jiems reikalinga pagalba. To niekas nenorėtų paneigti. Tačiau kodėl aš nepritariu šiam siūlymui?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo parengusi 1997–1999 metų programą. Tos programos uždavinys buvo aprūpinti visas 56 Lietuvos savivaldybes autobusais, mikroautobusais tam, kad jie būtų mobilūs ir per socialinės rūpybos skyrius, esant reikalui, galėtų nuvežti ar ligonį, ar invalidą į kitą gydymo įstaigą arba į reabilitaciją. Šiandien Lietuvos savivaldybės mūsų programos dėka turi mažiausiai po du, o kai kurios ir po tris mikroautobusus, todėl tam yra sudarytos sąlygos. Žmones, kuriems reikalinga hemodializė (o rajone daugiausiai gali būti du ar trys žmonės), tuo autobusu ar mikroautobusu, kuris yra pritaikytas žmogui su negalia vežti, galima nuvežti į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta ši procedūra. Kitas dalykas – yra ir daugiau žmonių, kurie serga kitomis ligomis. Jeigu mes ligų pagrindu skirstysim transporto lengvatas, man atrodo, mes tikrai turėsime kitų žmonių nepasitenkinimą, žmonių, kurie serga kita liga, todėl aš šiam projektui nepritariu.

PIRMININKAS. Vienas buvo už, vienas – prieš. Paremti dar norėjo E.Kunevičienė ir A.Matulas. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar priimame B.Visokavičienės siūlymą dėl pirmosios dalies.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kolegos, B.Visokavičienės siūlymas. Darbo grupė ir ministrė I.Degutienė tam nepritaria. Kas pritartų B.Visokavičienės siūlymui?

Už – 41, prieš – 10, susilaikė 27.

J.D.SADEIKIENĖ. Ir dar mano balsas.

PIRMININKAS. Susilaikė 28. Kolegos, B.Visokavičienės siūlymui yra pritarta. Ar dėl to Vyriausybės atstovė neprašo daryti pertraukos? Čia keičiasi finansiniai reikalai.

Suteikiu žodį ministrei I.Degutienei. Manau, kad susitarsim. Ponia ministre, galime dirbti toliau? Galime. Gerbiamieji kolegos, B.Visokavičienės siūlymas yra priimtas. Dirbame toliau. Dabar dar yra likęs A.Salamakino siūlymas – vienam invalidui vienas lydintis asmuo.

J.D.SADEIKIENĖ. Šiam siūlymui darbo grupė nepritaria. Vis dėlto manome, jeigu yra didesnė grupė arba du invalidai, galima, kaip jau minėjo ponia I.Degutienė ir aš sakiau, pasinaudoti prie socialinės apsaugos skyrių esančiais autobusiukais. Vis dėlto šiuo metu, kai yra tokios valstybės galimybės, per daug didelė prabanga kiekvienam turėti po lydintį asmenį. Aš sakau, iš humaniškumo galėčiau šiam siūlymui pritarti, bet aš žinau, kokios yra galimybės. Mes turime turėti realumo pojūtį.

PIRMININKAS. A.Salamakinas pateikia savo siūlymą. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, aš pabandysiu kitaip paaiškinti. Važiuoja trys neregiai invalidai: vienam reikia į Kėdainius, kitam – į Šiaulius, trečiam – į Telšius. Leidžiame, kad lydėtų vienas žmogus. Tai ką – su pirmuoju išlips, o tuos du paliks likimo valiai? Taip išeina pagal jūsų įstatymą, ar ne? Aš siūlau, jog būtų leidžiama, kad kiekvieną invalidą lydėtų vienas asmuo. Tai yra logiška. Aš nematau čia kitokios išeities. O jūs siūlote, nors ir dešimt važiuos, tik vienas lydintis asmuo.

J.D.SADEIKIENĖ. Pone Salamakinai…

PIRMININKAS. Dabar J.Karosas, ponia pranešėja.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau truputį sureaguoti dėl autobusiukų problemos. Aš ką tik buvau Lazdijuose ir tą problemą patyriau, nes kreipėsi žmogus. Reikia vieną žmogų vežti į centrą, esantį Kaune. Leisti autobusiuką su vienu žmogumi, man atrodo, daug neekonomiškiau negu leisti jam važiuoti nemokamai. Operuokime tuo dalyku realiai. Yra visiškai nelogiška, kad autobusiukai sprendžia šias problemas. Tai visiškai kitas klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Prašyčiau nustoti triukšmauti. Taip pat ir Prezidentūros atstovus, labai garsiai kalbančius mobiliuoju telefonu. Seimo narė ir ministrė I.Degutienė dėl šios problemos.

I.DEGUTIENĖ. Aš atsiprašau, ne tą paspaudžiau, bet aš norėčiau tiesiog pasakyti ponui A.Salamakinui, kad šiandien įstatyme taip ir parašyta: vienam invalidui – vienas lydintis asmuo. Visai ne taip, kaip jūs aiškinot, kad trys invalidai ir tik vienas lydintis asmuo. Jeigu žmogus su negalia važiuoja į Kėdainius, tai su juo važiuoja lydintis asmuo, jeigu kitas žmogus važiuoja kitur, tai su juo irgi lydintis žmogus. Dėl to problemos nėra.

PIRMININKAS. Ponia ministre, A.Salamakinas siūlo tikslinti pirmąją dalį: vienam invalidui – vienas lydintis asmuo.

J.D.SADEIKIENĖ. Tikrai taip.

I.DEGUTIENĖ. Dabar galioja ta pati norma ir niekas nebuvo keista. Aš dar kartą aišku…

PIRMININKAS. Čia, matyt, kalbos reikalai.

I.DEGUTIENĖ. Matyt, yra kalbinė redakcija, bet esmė ir yra vienam invalidui – vienas lydintis asmuo. Čia nieko nereikia keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti, kad… Sutarta, kad vienam invalidui – vienas lydintis asmuo. Kokią kalbinę formą įgaus šis tekstas, redaktorių reikalas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dėl pirmosios dalies nėra daugiau siūlymų, ar ne?

J.D.SADEIKIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Antroji dalis. Ponia pranešėja, yra priimtas A.Stasiškio siūlymas. Ir A.Salamakinas.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, antroji dalis reglamentuoja.

PIRMININKAS. I grupės invalidai iškrito, tada nereikėtų balsuoti, ar ne, pone Salamakinai? Dėkoju. A.Sysas reikalauja išbraukti didelę dalį antrosios dalies. Antrosios dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus. Kategoriškas siūlymas. Ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. Na, be jokios abejonės, čia vėl tie patys motyvai, kuriuos aš pasakiau ir prieš tai, ir tai pasakė mano kolega ponas A.Stasiškis. Tai yra iš tiesų be galo nedidelė grupė, t.y. tie žmonės, kurie nuo 1939 metų yra nukentėję įvairių agresijų metu, ir jeigu mes nesuteiksime šiems žmonėms tam tikros pagalbos ir nepademonstruosime tam tikro požiūrio į juos mūsų valstybėje, aš manau, tai bus neetiška.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, požiūris į žmones yra matuojamas ordinais, medaliais, Lietuvoje dar matuojamas ir valstybinėmis įvairaus dydžio pensijomis. Todėl aš vėl noriu pasakyti, kad šito įstatymo tikslas buvo sutaupyti lėšų, kad mūsų autobusų ir troleibusų parkai dirbtų normaliai. Todėl lengvatos, aš manau, turėtų būti skirstomos pagal pajamas. Noriu pabrėžti – pagal pajamas. Šitos trys kategorijos žmonių, aš manau, įrašomos ne pagal pajamas ir tai galima vadinti ne lengvatomis, o privilegijomis. Daugelis iš mūsų susitikdami su rinkėjais sako, kad privilegijų neturėtų būti. Aš manau (nes tai siūlo tam tikra kategorija žmonių), kad tai yra privilegijos. Jokiu būdu tai nėra lengvatos. Aš pasikartosiu. Šitie žmonės – tai nemaža dalis. Lietuvoje įvairiomis formomis valstybines pensijas gauna 92 tūkst. žmonių. Vadinasi, visi jie pagal šitą pataisą dar turės lengvatą važinėti transportu. Jeigu mes nutariam taupyti, taupyti tų pensininkų sąskaita, tų aklųjų sąskaita, tai šitie ponai tikrai turi už ką sumokėti už bilietus ir jų kančios valstybės yra įvertintos visai kitokia forma.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, maniau, jūs jau baigėt kalbėti. Tuoj A.Sysui suteiksiu žodį baigti savo žodį. Labai atsiprašau. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, ką aš dar norėjau pasakyti? Man labai gaila, kad komisija neišreiškė nuomonės dėl mano siūlymų. Ji išreiškė nuomonę dėl visų – dėl vaikų, dėl regos invalidų, o dėl šito komisijos kažkodėl neišreiškė nuomonės. Man labai keista. Jeigu ponia pranešėja kalba apie tai, kad visa šita įstatymo pataisa ėjo per lengvatų mažinimą, tai kodėl nebuvo įvertintos šitos lengvatos? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas norėtų remti savo frakcijos kolegą.

A.SAKALAS. Taip, aš remiu savo frakcijos kolegą. Mielieji kolegos, 1990 metais mes visi buvome prieš privilegijas ir nusistatę jas griežčiausiai panaikinti. Ir štai šiandien dauguma tų pačių žmonių, kurie kovojo prieš privilegijas, pasisako už naujas privilegijas. Aš tiesiog retoriškai klausiu: kuo mes skiriamės nuo senosios nomenklatūros pagal privilegijas? Niekuo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, KGB pulkininkas ir Sausio 13-ąją žuvusių gynėjų šeimos – man skiriasi, jums ne. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Na, visa šita kategorija žmonių, kurią siūloma išbraukti, visai neseniai buvo vadinama liaudies priešais. Aš taip pat buvau liaudies priešas arba banditas. Pratęsiant seną terminologiją, dabar šituos žmones, sakoma, galima “močit v sortire”. Tai visiškai tas pat. Mūsų gerbiamiesiems kolegoms aš siūlyčiau susipažinti su Europos valstybių, kuriose atlyginimai, pensijos, uždarbiai, pragyvenimo lygis dešimt ar keliskart didesni negu Lietuvoje, pažiūra į savo karo veteranus, į pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, nukentėjusius nuo okupacijų, nuo karo veiksmų. Taigi, gerbiamieji kolegos, jūs vykdot tą pačią politiką, už kurią dabartiniai KGB pulkininkai gauna ordinus – už tai, kad jie žudė tokius kaip aš, t.y. “močili v sortire”. Taigi apsispręskit, kam mes atiduodam pagarbą, kam ne.

PIRMININKAS. Registruojamės. D.Sadeikienė. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Prašom.

J.D.SADEIKIENĖ. Antra vertus, aš nepasakyčiau, kad čia yra ir privilegija. Jeigu iki šiol, kaip žinome, šita grupė žmonių turėjo teisę nemokamai važinėti, tai dabar įstatyme numatyta, kad jie galės įsigyti lengvatinį bilietą su 50% nuolaida. Tai nėra jokia privilegija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės. Balsuosime dėl A.Syso siūlymo iš antrosios dalies išbraukti 2, 3, 4, 5 punktus.

Posėdžiauja 89 Seimo nariai. Kas pritartų A.Syso siūlymui, tie – už, kiti – kitaip.

20 – už, 39 – prieš, susilaikė 14. Gerbiamieji kolegos, siūlymui nėra pritarta. Dabar A.Stasiškis siūlo antrosios dalies 2 punkte kai ką tikslinti. Prašom, ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, A.Stasiškis siūlo antrojoje dalyje … apie vienkartinį mėnesinį vardinį važiavimo… truputį formuluotė keičiama. …

PIRMININKAS. Ne, ne, antrojoje dalyje. Ten jau priėmėm. Dabar antrosios dalies 2 punktas – jaunesni nei 70 metų…

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, jaunesni nei 70 metų. Jeigu mes priėmėme šitą pasiūlymą šio straipsnio pirmojoje dalyje, tai aš manyčiau (ir darbo grupėje buvo kalbama), šita pataisa yra priimtina.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galim bendruoju sutarimu priimti šią pataisą? Priimame šią pataisą bendruoju sutarimu. A.Sysas siūlo išbraukti 5 straipsnio penktąją dalį. Ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, vieną minutę.

PIRMININKAS. Dar bus, kolega, penktąją dalį išbraukti. Nereikalaujat?

J.D.SADEIKIENĖ. Dabar čia penktojoje dalyje dar…

PIRMININKAS. Ankstesniame, atsiprašau. A.Stasiškis siūlo papildyti šį straipsnį 7 dalim. Ponia pranešėja?

J.D.SADEIKIENĖ. Šita nuostata yra priimtina. Galbūt tiktai truputį kitaip formuluotume, kad savivaldybės savo nustatyta tvarka gali kai kurių kategorijų asmenims mokėti transporto išlaidų kompensaciją iš šios savivaldybės biudžeto lėšų. Darbo grupė pasisakė už šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti? Tikriausiai bendruoju sutarimu priimsim šį siūlymą. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų bendruoju sutarimu galima priimti. Tuo labiau kad tai paliekama kaip galimybė savivaldybėms. Ir jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tada, manau, reikėtų pritarti ir kviečiu balsuoti taip pat už.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu priimam A.Stasiškio siūlymą dėl savivaldybių teisių teikti nuolaidas. Kolegos, tai turbūt viskas, ponia pranešėja, dėl 5 straipsnio, ar ne?

J.D.SADEIKIENĖ. Taip, dėl 5 straipsnio viskas.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti dėl 5 straipsnio? Galime. Jeigu ne A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš nenoriu kartotis, bet tikrai mes negalime pritarti tokioms pataisoms, kai mes pagimdome, tiksliau, paliekame privilegijuotą grupę žmonių, kurie naudosis iš principo kitų uždirbtais pinigais. Aš manau, socialinio teisingumo tokiose įstatymo pataisose absoliučiai nėra. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 5 straipsnį. Kolegos, aš tikiuosi, jūs neprieštarautumėt, kad mes susidorotume su šiuo projektu, o paskui prieš pietus pasišnekėtume apie Ignalinos reikalus? Ačiū, kolega Salamakinai. Taigi registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame 5 straipsnį.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis? Pradedame balsuoti.

Už – 55, prieš – 6, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

6 straipsnis, ponia pranešėja.

J.D.SADEIKIENĖ. 6 straipsnyje yra kolegos J.Beinorto pasiūlymas dėl pavadinimo. Šitą pasiūlymą priimame.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti keisti straipsnio pavadinimą taip, kaip tikslina J.Beinortas? Sutariame. Ar galime, kolegos, priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis galėjo būti priimtas bendruoju sutarimu. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš iš esmės neprieštarauju, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad 6 straipsnio antrojoje dalyje yra įrašyta labai simbolinė nuostata, jog aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams gali pačios aukštosios mokyklos 50% kompensuoti važiavimą tolimųjų reisų autobusais. Ši teisė yra labai simboliška. Aš komisijoje siūliau suvienodinti galimybę tiek studentams, važiuojantiems keleiviniais traukiniais, tiek autobusais. Keista, kad dabar važiuojant tik traukiniais garantuota reali galimybė įsigyti lengvatinį bilietą, o važiuojant autobusais pasilieka tik simbolinė galimybė, kurios aukštosios mokyklos, esant šiandieninei finansinei situacijai, tikrai nesudarys, nes net neturi lėšų sumokėti už šildymą. Manau, negerai čia yra suformuluota ir, deja, komisija su Vyriausybe nesurado kitokių sprendimų.

PIRMININKAS. Bet, kolege, nereikalaujate balsuoti dėl 6 straipsnio? Dėkoju. 6 straipsnis yra priimtas.

7 straipsnis ir kita B.Visokavičienės siūloma redakcija.

J.D.SADEIKIENĖ. B.Visokavičienės pasiūlymui nepritarta ir pasakysiu, dėl kokių motyvų. Todėl, kad kiekvieną mėnesį visiems invalidams, kurie turi judėjimo funkcijos sutrikimų (o tai iš esmės yra žmonės, kurie važinėja invalidų vežimėliais), mokama 0,25% minimalaus gyvenimo lygio transporto išlaidų. Mokama tiems, kurie turi įsigiję specialiuosius automobilius, ir tiems, kurie jų neturi. Jeigu pagal B.Visokavičienės pasiūlymą mes dar 0,25% padidintume kompensacijas tai grupei, kuri turi įsigijusi invalidų vežimėlius, vadinasi, mes vėl truputėlį diferencijuotume. Vieniems lieka 0,25%, o kitiems – 0,5%. Mes nemanome, jog tai būtų geras dalykas.

Be to, noriu pasakyti, kad mūsų teikiamame projekte yra numatyta dar tokia pagalba, kad vieną kartą per šešerius metus invalidai gali gauti iki 32 MGL dydžio kompensaciją specialiesiems automobiliams įsigyti. Šiuo metu galiojančiame įstatyme buvo numatyta, kad jie tai gali gauti tik kas aštuonerius metus. Vadinasi, yra numatytas tam tikras palengvinimas ir pagalba. Prašyčiau kolegų vis dėlto neplėsti šito, nes iš tikrųjų tam, kam pritarė Vyriausybės projektas… mes išeitume iš tų ribų ir tai neatitiktų finansinių galimybių, kurias šiuo metu turime.

PIRMININKAS. B.Visokavičienės siūlymas – kita šio straipsnio redakcija.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Mano siūlymo esmė yra ta, kad neblogintume neįgaliųjų padėties. Visose civilizuotose valstybėse neįgalieji yra integruojami į visuomenę. Jūs pagalvokite, juk yra žmonių, kurie turi judėjimo negalią. Arba jie guli lovoje, arba jie gali bendrauti su aplinkiniais. Teisingai, Vyriausybė kompensuoja specialiųjų automobilių įsigijimą. Todėl nemažinkime tų specialiųjų automobilių eksploatavimo išlaidų. Tai yra 32 litai. 25% MGL yra 32 litai. Kodėl mes iš neįgaliųjų, nepadidinę jiems pensijų, norime atimti tuos 32 litus? Ir taip mūsų sąlygomis judėjimo negalios invalidai yra labai apriboti ir turi labai mažai galimybių bendrauti. Aš manau, kad nereikėtų neišsprendus jų pajamų lygio, invalidumo pensijų padidinimo mažinti dar tokias kompensacijas. Todėl labai kviečiu Seimą atsižvelgti į tų žmonių padėtį. Specialiaisiais automobiliais naudojasi apie 3 tūkst. neįgaliųjų ir, manyčiau, valstybė nesugrius dėl to, jeigu mes paliksime bent jau tai, ką iki šiol turėjo neįgalieji.

PIRMININKAS. Kolegos krikščionys demokratai, prašyčiau tylos. Aš suprantu, kad retai sueina frakcija, ministrai, bet vis tiek prašyčiau tylos. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų ponios B.Visokavičienės pasiūlyta pataisa šiandien galioja, t.y. tiems judėjimo invalidams, kurie turi iš valstybės nupirktus automobilius, dar kompensuojama 25% benzinui įsigyti. Tai pirmoji nuolaida, kurią mes padarome, yra ta, kad tie automobiliai valstybės lėšomis bus perkami ne kas aštuoneri metai, o kas šešeri metai. Be to, palyginus su kitais invalidais, judėjimo negalios invalidai turės tris transporto kompensacijas. Pirma – 80% važiavimo, dar jie turi 25% papildomų nuolaidų, kai gali važiuoti kitu transportu, nebūtinai visuomeniniu, ir dar jiems iš valstybės biudžeto yra skiriama lėšų kas šešeri metai įsigyti personalinį, būtent pritaikytą judėjimo negalią turintiems asmenims, transportą. Tai būtų ketvirtoji lengvata. Kai mes kalbėjome apie akluosius, buvo argumentas, kad jų nereikia išskirti iš kitų invalidų grupių. Vadinasi, bendra nuostata ir yra, kad visi žmonės su negalia turi turėti vienodo dydžio ir lygio lengvatas. Todėl aš šiai pataisai nepritariu.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė siūlys balsuoti dėl šios pataisos. Registruojamės, kolegos. Ponia pranešėja, jums žodis. Registruojamės ir balsuosime dėl B.Visokavičienės siūlomos 7 straipsnio redakcijos.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad aš nemanyčiau, jog reikėtų diferencijuoti tuos žmones, vis dėlto juos reikėtų vienodai remti. Prašyčiau kolegų apie tai pagalvoti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas pritartų B.Visokavičienės siūlymui dėl 7 straipsnio, balsuoja už, kiti – kitaip.

Už – 15, prieš – 22, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta. Tai turbūt reiškia, kolegos, kad dabar pritarsime 7 straipsniui? 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis ir J.Beinorto siūlymas papildyti penktuoju punktu.

J.D.SADEIKIENĖ. Kolegos J.Beinorto siūlymas kyla turbūt iš to, kad mes buvome susitikę su Kauno rajono savivaldybės meru ir žinome, kad didžiųjų miestų savivaldybės turi problemą, kai pavasario ir rudens sezono metu yra labai aktyvus važinėjimas iš miesto į sodus bei įvairias poilsio vietas. Todėl rajono savivaldybės patiria nepaprastai didelius nuostolius. Kauno rajono meras… ir, kiek žinau, kolega J.Beinortas atliko tokią analizę Panevėžio mieste, iš to susiformavo toks teikimas, kuriam iš tiesų darbo grupė pritaria. Jis skamba, kad dėl važiavimo vietinio, priemiestinio, reguliaraus susisiekimo autobusais, vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių teritorijas, iš kurių viena yra didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus, savivaldybė… iš miesto ir žiedinės savivaldybės biudžeto solidariai, pagal tarpusavio susitarimą. Vadinasi, sudaroma galimybė jiems susitarimo būdu pasiskirstyti šias išlaidas. Darbo grupė pritaria, prašyčiau kolegų pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gal randame bendrąjį sutarimą, kolegos? Pritariame bendruoju sutarimu, ar ne? Pritariame. K.Šavinis norėtų prieštarauti. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš galbūt prieštaraučiau tik tiek, kad įvardyti didieji miestai, bet Marijampolė išbraukta. O antras dalykas yra kurortiniai miestai, kurie tokią pat problemą turi. Gal tos apimtys mažesnės, bet jų biudžetui santykinė įtaka yra lygiai tokia pati, todėl tas straipsnis tikrai labai netikslus.

PIRMININKAS. Kiek vėluodamas suteikiu žodį J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Marijampolė, kaip žinote, iš žiedinės savivaldybės tapo pilnateise savivaldybe, turinti ir miestą, ir apymiestį. Todėl Marijampolės problema yra kitokia, negu, sakykim, Panevėžio arba Kauno. Dabar, kaip matėte, šio mano įstatymo projekto pataisoje yra skatinimas savivaldybėms tarpusavio susitarimą fiksuoti pagal tai, kokius kaštus turėtų dengti viena savivaldybė ir kita savivaldybė iš savo biudžetų. Todėl aš kolegai K.Šaviniui sakau, jeigu mes apskritai galėtume įdiegti pinigų ėmimą, o paskui paslaugą, tai visose savivaldybėse tas galėtų būti įdiegta. Šiuo atveju gesinamas gaisras labai jautrus, kai dvi savivaldybės tarpusavyje neskatinamos susėsti ir aiškintis, kuri kuriai daugiau kompensacijų perveda.

PIRMININKAS. Turbūt K.Šavinis nereikalaus balsuoti? Dėkui. J.Beinorto siūlymui yra pritarta. Tai viskas, ar ne? Su Susisiekimo ministerija susitarta? Taip. Kolegos, tikiuosi, 8 straipsnis bus priimamas? 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Siūlymų nėra. Įsigaliojimo reikalai.

J.D.SADEIKIENĖ. Jokių pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 9 straipsnį priimame.

10 straipsnis.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip pat nėra jokių siūlymų.

PIRMININKAS. Priimame.

11 straipsnis.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip pat siūlymų neturime.

PIRMININKAS. Priimame.

12 straipsnis.

J.D.SADEIKIENĖ. Taip pat nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Priimame. Ponia pranešėja, prašom dėkoti dėl priėmimo pastraipsniui.

J.D.SADEIKIENĖ. Iš tikrųjų kolegoms labai labai dėkoju už šį įstatymą. Žinome, kad šią dieną iš tikrųjų yra labai problemiška savivaldybių padėtis, jos šio įstatymo priėmimo labai laukia, nes nežinojo, kaip bus su jų išlaidomis, kaip bus su šių lengvatų kompensavimu. Manau, iš tikrųjų visos savivaldybės šiandieną bus dėkingos kolegoms taip pat, kaip ir aš, kad buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Turiu pasakyti, kaip niekad iš tiesų šiandieną aš pamačiau, kiek yra lengviau būti opozicijoje. Daugelį straipsnių priiminėdami, galbūt iš humaniškų pozicijų žiūrėdami iš tikrųjų norėtume, kad būtų kitaip, bet žinodami tas realijas ir tas finansines galimybes, kurias šiandieną turi mūsų valstybė, kitaip vis dėlto pasielgti negalėjome. Dar vienas dalykas, manau, susiskaičiuosime turinčius lengvatas, o kai bus tvarka, tada tikrai bus galima ir pagalbą didesnę duoti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja, bet Seimo nariai dar labai plačiai kalbės dėl motyvų ir balsuosime dėl viso įstatymo. D.Aleksiūnienė – pirmoji kalbėtoja dėl motyvų.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, transporto lengvatos yra viena iš netiesioginės paramos formų. Centro frakcijos nariai yra įsitikinę, kad visos netiesioginės paramos formos turėtų būti reformuotos. Teikti socialinę paramą, kompensuojant paslaugas teikiančioms įmonėms, ne tik transporto, bet ir šilumą gaminančioms, už socialiai remtinų žmonių aptarnavimą yra neefektyvu ir socialiai neteisinga. Visos socialinės išmokos, kurios nėra susijusios su draudimu, turėtų būti integruotos į vieną socialinę pašalpą ir mokamos tiesioginių išmokų forma, kitaip sakant, žmogui tiesiai į rankas. Aišku, invalidams turėtų būti taikomos didesnės pajamų normos, nes jų gyvenimo kaštai yra kur kas didesni. Transporto lengvatų įstatymas, kurį šiandien priimame, nesprendžia klausimo iš esmės. Iš viso neaišku, kodėl jis keičiamas. Ekonominis efektas, jeigu jis ir bus, nebus adekvatus pagalbai skurstančiam žmogui. Centro frakcijos nariai, pripažindami paramos važiavimo transportu būtinumą, balsuos laisvai, tačiau prieš nepasisakys. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo atidėtas Transporto lengvatų įstatymo priėmimas, buvo vilties, kad tam tikros nuostatos bus pakoreguotos ir darbo grupė atsižvelgs į tų asmenų, kuriems labiausiai aktualu šiandien turėti transporto lengvatas, interesus. Labai gaila, tačiau įstatymo paskutinysis variantas netenkina visų interesų grupių, ypač invalidų. Šiandieninė mūsų pataisa, kad 80% nuolaida vaikams invalidams ir I grupės invalidams yra geresnė negu 70% ar 75%, tačiau nevisiškai gera. Mažindami lengvatas vieniems, mes vis dėlto suteikiame tam tikrai kategorijai lengvatas, kurių galėtume ir atsisakyti. Todėl aš nesiūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, nėra labai malonus dalykas dalyti lengvatas arba jas naikinti. Manyčiau, mes šį neišvengiamą įstatymą svarstėme ne todėl, kad čia kam nors norisi ką nors apiplėšti ar iš ko nors atimti, nes transporto situacija, autobusų parkų situacija, žmonių, kurie dirba tuose parkuose, situacija yra visiems gerai žinoma ir ji toliau buvo nepakenčiama. Mums iš tikrųjų reikėjo pasakyti, kad nėra nemokamo važiavimo. Mums reikėjo pasakyti, fiksuoti viską, kas susiję su važiavimu, paslaugų kiekiu ir su paslaugų kompensacijos lygiu. Manau, mes šiuo momentu esame padarę žingsnį į priekį, tačiau visai sutinku su gerbiamąja D.Aleksiūniene. Iš tikrųjų mes turėtume kalbėti turbūt apie pašalpas, skirtas ne vien tiktai transportui, bet ir apie pašalpas apskritai įvairių kategorijų asmenims, jos turėtų eiti tiesiai į vartotojų rankas, tai būtų, žinoma, geriau. Aš tikiu, kad ateityje taip ir padarysime.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Man iš tiesų labai gaila, kad transporto lengvatų naikinimas labiausiai palies skurdžiausiai gyvenančius žmones, o to daryti negalima. Žinoma, reikėjo Vyriausybei, atsisakant transporto lengvatų, sinchroniškai peržiūrėti visas tas socialines grupes, kurios gyvena iš mažiausių pajamų ir vos pragyvena, ir neskurdinti jų dar labiau. Galima buvo panaikinus transporto lengvatą vienai ar kitai socialinei grupei šiek tiek padidinti, sakykim, jų invalidumo pensiją, tada nereikėtų organizuoti sudėtingos apskaitos ir būtų paprasčiau visą tai įgyvendinti. Bet, deja, tai nebuvo padaryta. Todėl tokiam Transporto lengvatų naikinimo įstatymo projektui aš pritarti negaliu. Juo labiau kad visai nebuvo atsižvelgta ir į tuos žmones, kuriuos jau gamta diferencijavo, kurie yra ir taip labai daug praradę ir negali šiandieną integruotis į visuomenę. Valstybė negali pakankamai skirti jiems lėšų, o mes dabar dar kartą pabloginame jų padėtį. Todėl aš balsuosiu prieš šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų svečiai ir žurnalistai jau negali susikalbėti tarp savęs, jie negali girdėti savęs, nes yra labai triukšmingas fonas. J.Valatka galbūt savo argumentais nustelbs triukšmą kairėje pusėje.

J.VALATKA. Ačiū, pirmininke, bijau, kad gal ne. Labai lengva politizuoti šį klausimą, bet mes dirbome Ekonomikos komitete, susitikome su transporto darbuotojais ir kalbėjome iš viso apie šių įmonių gyvenseną, todėl galime drąsiai teigti, kad alternatyvos yra tokios: visuomeninis transportas arba privatus transportas. Įdomu, kaip mes kalbėsime apie privataus transporto lengvatas? Aš to nenorėčiau. Manyčiau, surastas šioks toks kompromisas, aišku, visi patenkinti nebus, ir vis dėlto reikia palaikyti šį įstatymą, nes šis transportas turi gyvuoti.

Manau, kad mūsų frakcija balsuos už.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Gerbiamieji kolegos, pone J.Karosai, svogūną gausite už triukšmavimą. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Sutrikęs valstybės finansinis valdymas neleidžia dabartiniu metu surinkti nei valstybės, nei savivaldybių biudžetų pajamų, nei “Sodros” pajamų. Todėl garantuoti tiems žmonėms, kurie dabar negauna net minimalių sumų, su kuriomis jie galėtų užsitikrinti ne tik minimalias maisto, bet ir transporto išlaidas, buities išlaidas… Tokiems įstatymo pakeitimams šiuo metu pritarti negalima, nes reikia kartu spręsti pajamų garantavimą ir tada tiktai lengvatų likvidavimą, suderinamą su pajamomis. Kitaip negalima. Nuosaikiųjų konservatorių frakcija negali pritarti tiems veiksmams, kurie pažeidžia pensininkų interesus, nes šie pensininkai išvis netenka lengvatų. O kai kurie pensininkai gauna 180–200 Lt pensiją, kaip jiems tada gyventi? Negalima pritarti tokiems pakeitimams.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, į šį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, žiūriu kaip į elementarios tvarkos įvedimą. Nes tokio chaoso, koks dabar yra transporte, o man gana dažnai tenka važiuoti, dar nėra buvę. Kas nori moka, kas nenori nemoka, yra absoliuti netvarka. Todėl, aišku, aš balsuosiu už jį. Mane truputį nustebino toks, sakyčiau, visų žmonių kategorijų išbraukimas būtent mūsų kolegos A.Syso. Kad jis yra alergiškas tremtinio ar politinio kalinio vardui, tai jau seniai žinoma. Bet kad jis nusistatęs prieš geto kalinius, prieš sausio 13-osios gynėjus bei suteikimą jiems šokių tokių kompensacijų už jų parodytą patriotiškumą, tai šitas man absoliučiai nesuprantama. Siūlau kolegoms, lygiai taip pat ir vadinamajai Nuosaikiųjų konservatorių frakcijai (jos susiblokavimas su A.Sysu išvis man yra nepriimtinas) balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, atsakau, aš nesu prieš šiuos žmones, aš esu prieš privilegijas, kurias mes įdedam į įstatymą. Suprantu, kad nuo pat pradžios šio įstatymo priėmimo mes pasirinkome labai keistą kelią, mes nesvarstėme pagrindiniame komitete, o padarėm darbinę grupę, kuri buvo sudaryta irgi labai įdomiai. Mūsų frakcija iškart atsisakė dalyvauti, nes mes suprantam, kad Ministras Pirmininkas tokiu būdu nusiplovė rankas nenorėdamas spręsti šios problemos ir perdavė ją spręsti Seimui. Mes kalbame apie realijas, apie finansines, pinigines realijas. Todėl aš ir noriu paklausti, kodėl mes tuomet priimam ne realų, gerą sprendimą, o priimam politinį sprendimą, paliekam privilegijas savo elektoratui ir atimam lengvatas iš tam tikros kategorijos Lietuvos piliečių. Man tai nepriimtina, todėl aš esu prieš tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Buvo keturi už, keturi prieš. Registruojamės, kolegos. Nėra jokio pasiūlymo. Registruojamės, mielieji kolegos! Darbo tvarka viskas bus sutvarkyta. Balsuosime dėl Transporto lengvatų įstatymo projekto. Registruojamės, kolegos! Prašome atsakingai registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Transporto lengvatų įstatymas? Kviečiu balsuoti. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 65, prieš – 14, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Viena replika. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš noriu protestuoti, negavau kalbėti frakcijos vardu. Tai viena. Antra. Aš noriu trumpą repliką. Ačiū tiems, kurie labai entuziastingai palaikė šį įstatymą ir kartu konservatorių pakankamai nualintą mūsų valdžios biudžetą papildo invalidų ir biednų žmonių sąskaita. Dėkui visiems.

PIRMININKAS. Kaip viskas, kolegos, jums aišku, net pavydas ima.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-2401 (pateikimas)

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-2401. Pateikia ūkio viceministras R.Vaitkus. Trumpai pateikti, 10 minučių klausti, kolegos.

R.VAITKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektą. Visi puikiai prisimenate, dar visai neseniai, praėjusių metų spalio 5 d., Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, patvirtinantį Nacionalinės energetikos strategiją. Jame buvo numatyta atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo data, kuri sutinkamai su Branduolinės energijos įstatymo 6 straipsniu įpareigojo parengti atskirą pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymu įtvirtinamos pagrindinės nacionalinės energetikos strategijos nuostatos, apibrėžiamos eksploatavimo nutraukimo priemonės, konkretizuojami finansavimo šaltiniai, patikslinamos kai kurios procedūros, kurios Branduolinės energetikos įstatyme apibrėžtos tik bendrais bruožais. Taip pat atsižvelgiant į pasekmes ir į nedarbo didėjimą regione yra nustatomi atleistųjų darbuotojų socialinių garantijų principai.

Įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiama, jog parengiamieji darbai turi būti atlikti iki 2005 m. sausio 1 d. Šio straipsnio antrajame punkte numatoma, jog tikslią galutinio sustabdymo datą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į eksploatavimo nutraukimo programos vykdymą ir tolesnį jos finansavimą ir Lietuvos Respublikos bei tarptautinių finansinių pagalbos šaltinių galimybes.

Pagal 4 straipsnio reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, ypač Ignalinos atominė elektrinė yra įpareigota parengti kompleksinę pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą, kuri turi apimti teisines, organizacines, finansines ir technines bloko galutinio sustabdymo, taip pat įrenginių eksploatavimo nutraukimo, demontavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo, jų palaidojimo, taip pat eksploatavimo, saugos užtikrinimo dirbant vienam blokui priemones. Taip pat numatytos priemonės socialinėms pasekmėms, susijusioms su Ignalinos pirmojo blogo ankstyvu uždarymu bei darbuotojų atleidimu, sušvelninti.

Ši programa pagal įstatymą turi būti parengta iki lapkričio 1 d. Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka turi būti suderinta su suinteresuotomis ministerijomis ir iki 2001 metų pateikta Vyriausybei. Pagal 5 straipsnio reikalavimus, kur apibrėžiamas darbų finansavimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bus įgaliota derėtis su tarptautiniais finansinės pagalbos tiekėjais, t.y. Europos Sąjungos šalimis, G-7 grupės šalimis, tarptautinėmis finansinėmis institucijomis dėl lėšų šios programos priemonių įgyvendinimui. Taip pat šis straipsnis nustato vidinius finansavimo šaltinius, iš kurių svarbiausias yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigojama reguliariai teikti informaciją Lietuvos Respublikos Seimui apie gaunamą tarptautinę finansinę paramą bei eksploatacijos nutraukimo darbų eigą. Šio įstatymo tikrai labai reikia, nes pagal Nacionalinės energetikos strategiją, kuri priimta Seimo, jis turi būti parengtas ir pagal Branduolinės energetikos įstatymą prieš eksploatacijos nutraukimą turėjo būti pateiktas prieš penkerius metus, kaip numatyta įstatyme. Todėl 3 straipsnio pirmame punkte numatyta, jog neatsižvelgiant į Branduolinės energetikos įstatymo 38 straipsnio nustatytą tvarką šis įstatymas yra priimamas. Tai trumpai būtų tiek dėl pateikimo.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori paklausti 17 Seimo narių, bet, žinoma, tokios galimybės visiems nebus. 10 minučių klausti, o visus didžiuosius argumentus prašome palikti svarstymo procedūroms. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar yra apskaičiuota, kiek reikėtų lėšų Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programai įgyvendinti ir kiek numatoma jų gauti iš užsienio donorų? Ačiū.

R.VAITKUS. Pagal dabar parengtus projektus, kurie rengti Ignalinos atominės elektrinės ir mūsų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir kurie yra suderinti su Europos plėtros ir vystymo banku, tai yra pagrindiniai projektai, kurių reikia paruošiamiesiems darbams atlikti, t.y. pasiruošimui nutraukti eksploatavimą, yra apytikriai apskaičiuota apie 200 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tai yra pagrindiniams projektams, kurie įgalina pradėti eksploatavimo nutraukimą. Kaštai, kurie įvairiais metodais yra apskaičiuoti, yra labai įvairūs. Jūs žinote skaičius, kurie buvo pateikti Nacionalinės energetikos strategijoje, t.y. bendri kaštai apskritai atominei elektrinei sustabdyti, eksploatavimui nutraukti, yra 10 milijardų, taip pat visoms atliekoms sutvarkyti ir galutinai palaidoti yra paminėtas skaičius 40 milijardų. Tačiau realus skaičius, kurį žinome, yra tas, kad iki 2005 metų reikalingų projektų sąmatinė vertė šiuo metu yra 200 mln. dolerių. Pagal Europos Sąjungos pateiktus duomenis, žinote, kokia pagalba bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Praėjusiais metais pasirašytas memorandumas yra 10 mln. eurų ir nuo 2000 m. iki 2006 m. kasmet po 20 mln. eurų, bendra suma sudaro 150 mln. eurų. Pradinis etapas parengtiems projektams finansuoti papildomai reikalauja per 50 mln. eurų, o kaip žinote, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fonde yra priskaičiuota per 100 mln. litų. Taigi būtų tokie lėšų skaičiai pasiruošimo etape.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Suprantu, kad ne jūs inicijavote, pone viceministre, šitą sprendimą, ne jūs jį priėmėte ir dabar jums tenka tik atsakinėti. Tačiau įstatymo 5 straipsnio penktojoje dalyje jūs rašote (Vyriausybė teikia Seimui), jog “Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina nenutrūkstamą visų Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo etapo finansavimą. Pabrėžiu – užtikrina nenutrūkstamą. Šiandien jūs paminėjote reikalingus skaičius ir kiek mes turime tų pinigų. Klausimas toks: iš kur mes gausime kitus milijardus litų, kurie yra būtini užtikrinti nenutrūkstamą uždarymo darbų finansavimą?

R.VAITKUS. Lėšų užtikrinimas yra nenutraukiamas procesas. Mes negalime reikalauti lėšų rodydami skaičius, kad pagal kokius nors skaičiavimus mums reikia tokių lėšų. Kol nebus konkrečių darbų projektų, mes neturime jokio pagrindo reikalauti lėšų. Tikrai negalime sakyti, kad mums labai blogai, ir prašom, kas nors padėkite. Yra konkretūs projektai. Jų apskaičiavimai pagal tarptautinius standartus yra pagrindas ieškoti šitų lėšų. Šie projektai dabar rengiami. Tai nėra tik tie paminėti pasiruošimo projektai, bet yra daugybė projektų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu, su energetikos sektoriumi, kurie yra parengti, jų šiuo metu yra per 40. Projekto rengimo eigoje lėšų paieška yra nenutrūkstamas procesas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau atkreipti dėmesį į labai svarbią, mano nuomone, esminę nuostatą, kuri įrašyta 5 straipsnio penktojoje dalyje, jog draudžiama pradėti įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo etapų arba objektų projektus, darančius įtaką branduolinės saugos užtikrinimo sąlygoms, kol negarantuotas visų etapų ar objektų darbų finansavimas. Norėčiau paklausti, ar jūs nemanote, jog reikėtų patikslinti nuostatą ir po žodžio “sąlygomis” įrašyti “arba darančius pirmojo reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo procesą negrįžtamą”. Kitaip tariant, gali būti tokių darbų, dėl kurių proceso sustabdyti negalima, o finansavimo nėra.

R.VAITKUS. Be abejo. Iš esmės šitas sakinys arba sakinio pabaiga būtent į tai ir orientuota, kad neturint paruoštų finansavimo lėšų ir galimybių vykdyti techninį projektą, šita etapo dalis nepradedama.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų Vyriausybės kadencijos nepakaks tam, kad būtų pradėtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bent jau techninių problemų sprendimas. Tai reiškia, kad jūs pradedate darbus, kurie iš esmės bus užkrauti kitoms vyriausybėms. Ar jūs nemanote, kad šiam klausimui spręsti Vyriausybei reikėtų ieškoti visų partijų konsenso? Šiandien jūs pradedate gana brangius darbus, kviečiate donorų konferenciją, o pasikeitus politinei valdžiai galbūt kitos partijos nesiims tokių įsipareigojimų? Tai labai rimtas dalykas. Ar jūs manote, kad tik pati valdančioji dauguma (tiesą sakant, šiandien jau ir ne dauguma) gali priimti tokius sprendimus?

R.VAITKUS. Aš nenorėčiau nagrinėti politinės šio klausimo pusės. Tiesiog Seimo nutarimu dėl energetikos strategijos yra labai aiškiai numatyti terminai. Mes turime skaičių – iki 2005 metų. Atsižvelgdama į šitą trumpą laikotarpį Vyriausybė ėmėsi visų skubiausių priemonių pradėti darbus. Yra kalbama apie pasiruošimą nutraukti eksploatavimą. Ar anksčiau, ar vėliau šitie darbai turės būti atlikti. Jeigu eksploatavimo nutraukimo data bus nukelta į 2008 metus ar į 2010 metus, vis tiek šie pagrindiniai būtiniausi darbai, radioaktyviųjų medžiagų saugojimo vietos ir talpų paruošimas, perdirbimo įmonės ar įstaigos turės būti sukurtos. Laikas nelaukia, kiekviena prarasta diena labai brangiai kainuoja tiek finansiškai, tiek psichologiškai atominės elektrinės darbuotojams. Be abejo, nėra šios Vyriausybės uždavinys pabaigti darbus iki galo, nes realūs fiziniai projektai bus pradėti ne anksčiau kaip… Kai kurie gal ir šiais metais iš tų dešimties projektų, kurie dabar jau parengti ir yra būtini, o kai kurie bus pradėti darbo tvarka po metų ar dvejų, kad būtų baigti iki 2005 metų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi visos tos problemos susiveda į finansus, mano klausimas taip pat apie finansus. Aš turiu duomenis, t.y. sumas pinigų, kurios, kiek man žinoma, suderintos Europos Sąjungos kraštuose, t.y. yra jų bendras sutarimas. Parašyta, kad visos išlaidos – 930 mln. eurų, pirmajam blokui – 543, iš jų Lietuva šiandien jau turi 32 mln. eurų, kuo aš abejočiau, ir po 7 dar taupys kiekvienais metais. Tačiau iki 2005 metų, kai turi nebeveikti elektrinė ir turi būti pradėti visi uždarymo darbai, reikia 220 mln. eurų. Sudėjus visus – ir lietuviškus, ir europietiškus – pinigus, 58 mln. trūksta. Kokiom sąlygom, jūs manote, galima gauti tuos 58 mln. eurų? Tai viena.

Ir antra. Kadangi Europoje visiškai nekalbama apie 6 straipsnį, t.y. atleistų darbuotojų socialines garantijas, iš kur imsite pinigų šioms problemoms, taip pat renovacijai tų įrengimų, kuriuos reikės paleisti generuojant elektros energiją? Taip pat bus išlaidų, susijusių su mūsų gamintojų patirtais nuostoliais, nes gamybos kaštai išaugs dėl energijos kainų. Ačiū. Prašyčiau pakomentuoti.

R.VAITKUS. Labai ačiū už konkrečius skaičius ir klausimus. Ši trūkstama lėšų dalis, kurią jūs minėjote, yra realiai surenkama per pirmąją finansinių rėmėjų konferenciją. Mes to tikrai tikimės. Pirmoji apie savo indėlį pareiškusi rėmėja buvo Danijos Vyriausybė, kuri pažadėjo paremti daugiau kaip 10 mln. Tai rodo netgi tokios mažos šalies galimybę ir norą prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Dėl klausimų, susijusių su socialinėmis garantijomis. Dabar yra rengiami projektai ir įvardijamos sumos, reikalingos socialinėms pasekmėms sušvelninti. Joms atsiradus lygiai taip pat ieškosime paramos, nes techniniams projektams… galimos šalys jau žiūri į konkrečius projektus, kuriuos norėtų įgyvendinti prisidėjusios prie bendro tarptautinio finansavimo fondo. Kol kas mes neturime realiai parengę socialinių projektų, atitinkančių, sakykim, Europos Sąjungos standartus, tačiau turime atsižvelgti į tai, kad vis dėlto Ignalinos elektrinės uždarymo fonde bus atskira sąskaita socialinėms pasekmėms uždarant pirmąjį bloką švelninti. Be abejonės, reikės padidinti atskaitymus nuo pagamintos elektros energijos. Šiuo metu yra 6% šios sumos.

Dėl kitų pasekmių energetikos ūkiui. Dauguma projektų, kurie dabar parengti, yra labai patrauklūs investicijų prasme. Daugelis užsienio kompanijų labai atidžiai studijuoja tiek energetikos, tiek elektros, atsiprašau, tiek elektros, tiek dujų, tiek šilumos ūkio projektus, prie kurių jos gali prisidėti investuodamos ir kredituodamos esamus projektus.

PIRMININKAS. Pone viceministre, dėkui. Kolegos, prašom atleisti, klausti laikas baigėsi, be to, jau įžengėme į pietų ribas. Turbūt pritariame, kolegos, po pateikimo, ar ne? S.Malkevičius norėtų kalbėti. Vienas – už, vienas – prieš. Kolegos, negaliu nieko daugiau padaryti.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Seimas iš principo jau apsisprendė daug anksčiau. Šio įstatymo tikslas – įvykdyti Branduolinės energetikos įstatymo reikalavimą detalizuoti pirmojo reaktoriaus eksploatavimo užbaigimo procesą, reglamentuoti žinybų įsipareigojimus bei atsakomybę. Seniai pribrendo reikalas sutvarkyti energetikos sistemą. Per brangu vartotojui išlaikyti neveikiančias elektrines, jau seniai neveikiantį Ignalinos atominės elektrinės vieną reaktorių ir beveik neveikiančią Elektrėnų elektrinę. Europos Sąjungos reikalavimas – tik impulsas, skatinantis mus pradėti mažinti energetikos sistemos eksploatavimo sąnaudas, kurios tiesiogiai gula ant vartotojo pečių, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis turi abejonių.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, į pateiktą įstatymo projektą aš žvelgiu kaip į visai tuščią deklaraciją, kurioje numatyta keletas prielaidų, kurios turėtų būti įrašytos rengiant atominės elektrinės uždarymo projekto techninę užduotį. Tos pačios prielaidos yra labai nekonkrečios, nedalykiškos, todėl manau, kad šis įstatymo projektas yra tikrai nevertas rimtesnio dėmesio. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

K.ŠAVINIS. Taip.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Didesnės kalbos – svarstymo laiku. Registruojamės. Gal pradėkim svarstyti, o paskui žiūrėsim. O gal ir ne. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektui, ar pradedame jį svarstyti.

70 Seimo narių posėdžiauja. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Ar pritariame pateiktam projektui?

Už – 49, prieš – 11, susilaikė 5. Kolegos, pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Būti papildomais prašosi ir yra siūlomi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas, Europos komitetas, galbūt ir Sveikatos komitetas. Planuojama svarstyti balandžio 20 d. Galbūt spėsim, kolegos, iki to laiko susitarti.

Protokolinis nutarimas, kuris yra jums išdalintas, dėl kitokių kai kurių projektų svarstymo datų. Šį protokolinį nutarimą siūlo Seniūnų sueiga, atsižvelgdama į Ekonomikos komiteto siūlymą, Kaimo reikalų komiteto siūlymą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą. Galime pritarti. Dėkoju. Pritariame.

Pertrauka iki 15 val. Posėdis skelbiamas baigtas.