Dvyliktasis (447) posėdis
2000 m. kovo 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti popietinį mūsų plenarinį posėdį. Pradedame registruodamiesi. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji, ir nieko nelaukdami imame dirbti savo darbus. Miela, kad jau paėmėme paskutinius popietinės darbotvarkės klausimus. Galbūt 17.30 val. spėsime su viskuo susitvarkyti.

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2319(2*) (svarstymo tęsinys)

Projektas Nr.P-2319(2) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją, pagrindinio komiteto pranešėją, S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14, straipsnių dalinio pakeitimo ir papildymo, kuris numato 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifą keleivinio transporto paslaugų teikėjams, galiu pasakyti tai, kad mes privalėjome priimti tai dėl to, kad pagal Europos Sąjungos šeštosios direktyvos nuostatas yra numatyta, kad negali būti nulinis tarifas, kuris buvo iki šiol. Mes parinkome patį minimaliausią kokį galima, nes grįžti prie 18% būtų visiška tragedija maršrutiniam transportui, kuris šiandien sunkiai išgyvena. Todėl Ekonomikos komitetas vienbalsiai priėmė šitą pataisą ir papildymą. Prašyčiau, kad ir Seimas tam pritartų.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. M.Šerienė prašo žodžio kalbėti. Taigi kviečiu ją į tribūną.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Moderniųjų krikščionių demokratų frakcija nepritaria šiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui todėl, kad iš esmės tai nėra pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas maršrutinio keleivinio transporto paslaugoms, o tik didelės finansinės paramos – apie 11 mln. litų suteikimas Susisiekimo ministerijos ir vietos savivaldos institucijų nustatytų maršrutų autobusams. Taigi ir valstybiniams, ir savivaldybių, ir privatiems autobusams. Priėmus šį įstatymą jie turėtų teisę susigrąžinti iš biudžeto 18% savo sumokėto PVM, kurį sumoka pirkdami kurą, atsargines dalis, įvairias paslaugas, ir turėtų pervesti į biudžetą 5% pridėtinės vertės mokesčio, priskaičiuoto už parduotus bilietus. Pagal aiškinamąjį raštą tas skirtumas per metus sudarytų apie 11 mln. litų. Tačiau esant tokiai šalies finansinei padėčiai, neaišku, kur tas 11 mln. litų šaltinis bus šalies biudžete, kai jis taip sunkiai renkamas. Finansinė patirtis leidžia prognozuoti, kad tie 5% greitai įvairiais būdais bus perkelti (atras būdų) mokėti važiuojantiems keleiviams. Negano to, kad dabar mes svarstome daugumos lengvatų panaikinimą, dar skirsime keleiviams sumokėti ir 5% pridėtinės vertės mokestį.

Suprantame, jog reikia ieškoti būdų gelbėti valstybinius ir savivaldybių autoūkius, kad privatūs autobusų parkai jiems sudaro labai didelę konkurenciją, tačiau, Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos nuomone, tik ne tokiu būdu reikia sanuoti autoūkius, nes privačių autobusų savininkai labai nenori vesti apskaitos, nenori kasos aparatų. Pagal ką jie tiksliai sumokės tuos 5% pridėtinės vertės mokesčio? O atsiimti 18% jie tikrai turės pagal ką. Visi tikrai kruopščiai susirinks ir sąskaitas-faktūras, ir kitus dokumentus, kad pasiimtų iš valstybės biudžeto 18% pridėtinės vertės mokesčio. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, manome, kad toks autobusų parkų sanavimas valstybės biudžeto sąskaita šiuo metu tikrai neįmanomas, nes šalis tikrai nėra tokia turtinga, kad šitokiu būdu galėtų sanuoti autoparkus. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau plačiai komentuoti, bet diskusijose su maršrutinių taksi vairuotojais kaip viena iš sąlygų buvo… taip pat šios įstatymo pataisos ir jiems labai reikalingos, ne vien tik savivaldybių autoparkams.

Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Reikalaujama balsuoti. M.Šerienė reikalauja balsuoti. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Registruojamės. Kolega Justinai, jūs niekada neklystate.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. A.Matulas nedalyvauja.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Ekonomikos komitetas pritarė vienu balsu. Turiu omeny, visais balsais. Tai yra metaforiškas pasakymas, pabrėžiantis visuotinį palaikymą.

Už – 38, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl A.Žvaliausko pataisos. Komitetas nesvarstė todėl, kad tai ne šio įstatymo reikalai. A.Žvaliausko nėra, mes iki priėmimo susitarsime, ką darysime su šia pataisa. Dėkoju, kolegos.

Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2369 (svarstymas)

Projektas Nr.P-2369 – Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, teiktas Vyriausybės ir dabar mūsų svarstomas. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiuo Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu yra siūloma nedidelė pataisa – iš 5 straipsnio pirmosios dalies išbraukti paskutinį sakinį – “Ši tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto”. Kitaip tariant, ši tarnyba gali būti finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savo veiklos. Tuo labiau kad ši tarnyba ir turi savo tokią veiklą: jie gali uždirbti pinigų iš patikros, iš meteorologijos, iš kitų savo veiklos galimybių. Čia yra šioks toks palengvinimas valstybės biudžetui. Ekonomikos komitetas pritarė, jūsų taip pat prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime, gerbiamieji, pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2369. Labai greitai mums sekasi dirbti, kad tik per anksti visų darbų nebaigtume.

3a, 3b ir 3c klausimai. Nors A.Matulas ir nedalyvauja posėdyje, mes svarstome šiuos projektus. Pirmiausia 3a ir 3b – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas. Ir A.Švitros nėra posėdyje. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau dalyvauti posėdyje, kai maždaug jūsų projektai turi būti svarstomi. A.Matulo nėra, A.Švitros nėra. Gerbiamasis Sekretoriate, ar jūs mėginsite ieškoti kolegų – A.Švitros, A.Matulo ir kitų, suinteresuotų mūsų visų sveikata? Labai atsiprašau, kolegos, neįmanoma visko numatyti. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad išvardyti Seimo nariai – A.Švitra ir A.Matulas – turėtų tuoj pasirodyti, nes mes ką tik turėjome Socialinių reikalų ir Sveikatos reikalų komitetų susitikimą su Diabeto asociacijos atstovais.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, iš jūsų lūpų nuolat plaukia vilties teikianti informacija, labai dėkoju. Kolegos, 2-3a – 2-3b. Pone pirmininke, ar jūs galėtumėt kalbėti vietoj A.Švitros?

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties" 2 straipsnio" pakeitimo" projektas Nr.P-2405 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerai, kolegos. 2-4 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio” pakeitimo” projektas Nr.P-2405. Kviečiu į tribūną A.Matulą, komiteto pirmininką, kad jis pateiktų šį dokumentą.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes labai atsiprašome, kad pavėlavome. Turėjome susitikimą su Diabeto asociacijos atstovais ir tikrai tekini lėkėme. Noriu pateikti nutarimo projektą. Jo tikslas – padaryti Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties pakeitimus, nes Seimas savo nutarimu tvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį. Kadangi profesorius G.Česnys nėra išrinktas Medicinos fakulteto dekanu, Vilniaus universitetas į Nacionalinės sveikatos tarybą deleguoja dekaną docentą D.Purą. Kadangi profesorius J.Galdikas, kurį delegavo Savivaldybių asociacija, savo noru pasitraukė iš Nacionalinės sveikatos tarybos darbo, Savivaldybių asociacija į šios tarybos sudėtį deleguoja E.Gaidamavičienę, Zarasų rajono Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narę, gimnazijos direktorę. Pagal Seimo patvirtintus nuostatus Sveikatos reikalų komitetas teikia visuomenės sveikatos specialistą. Buvo labai daug diskutuota, renkami kandidatai, mes labai norėjome, kad visuomenės sveikatos specialistas būtų pasiūlytas iš Klaipėdos regiono, nes iš šio regiono nėra nė vieno atstovo Nacionalinės sveikatos taryboje. Bet, deja, tie žmonės, kurie tiko, atsisakė, nes atstumas gana tolimas iki Vilniaus, jie ir klaipėdiečiai siūlė, kad tokia atstovė galėtų būti profesorė I.Misevičienė. Komitetas vieningai pritarė siūlyti Seimui į Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį, kad visuomenės sveikatos specialiste būtų pasiūlyta profesorė I.Misevičienė. Prašyčiau pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Kolega, jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Galdikui.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pirmininke, kaip žinia, savivaldybių rinkimai yra įvykę, todėl Savivaldybių asociacija turbūt netrukus susirinks ir išsirinks naują vadovybę. Ar jūs nemanote, kad tikslinga palaukti dar pusę mėnesio, kadangi šį kartą laukėte tris mėnesius – nuo sausio mėnesio, ir iš tikro išrinkti naują Nacionalinės sveikatos tarybą su naujais Savivaldybių asociacijos nariais? Ačiū.

A.MATULAS. Aš turėčiau pasakyti kad mes, komitetas, tikrai nedelsėme. Kadangi šis oficialus Savivaldybių asociacijos siūlymas yra pateiktas gal prieš pusantro mėnesio ir žinome, kad keičiasi ir fakulteto dekanas, mes šiek tiek laukėme, todėl dabar norime, kad šis nutarimo projektas būtų priimtas. Nemanau, kad tikslinga laukti naujos Savivaldybių asociacijos sudėties, tuo labiau kad šis vieno žmogaus postas tikriausiai nėra valstybei ypač svarbus strategiškai, be to, mes visi norime, kad Nacionalinės sveikatos taryboje dirbtų ne vien medikai. Visuomeninėm organizacijom, kurių atstovai įeina į Nacionalinę sveikatos tarybą, deja, šiandien beveik visur vadovauja medikai. Mes tikrai apsidžiaugėme, kad Savivaldybių asociacija pasiūlė būtent mokytoją, pedagogę, gimnazijos direktorę, todėl siūlyčiau, kad reikia pritarti dabar, nelaukti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

A.MATULAS. Jo nėra.

PIRMININKAS. Kolega Juozas paklaus vėliau. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, kai taryba yra sudaroma personalijų principu, tai iš tikrųjų mes visados turėsime problemų vienai ar kitai personalijai pasitraukus arba pakeitus darbą, arba pasitraukus iš aktyvios pozicijos. Ar ne racionaliau būtų, bet tai yra tik mano klausimas, kad ta taryba būtų sudaroma iš asmenų pagal pareigas? Tarkime, jūs minėjote, medicinos fakulteto dekaną, galbūt būtų kita kokia asmenybė, gal koks Medicinos akademijos rektorius ar dar kas nors, ar dar kas nors, kad nereikėtų kiekvieną kartą Seimui svarstyti personalinės sudėties? Ačiū.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, toks variantas yra įmanomas. Mes netrukus teiksime Seimui svarstyti patikslinimus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų, kuriuos irgi tvirtino Seimas, ir tada galima bus apsvarstyti jūsų siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Kaip jūs iš viso vertinate šios Nacionalinės sveikatos tarybos darbą ir ar nenumatoma kokių priemonių dėl jos sudėties pakeitimo, tam tikrų papildomų priemonių, ar jus visiškai tenkina šis darbas? Ačiū.

A.MATULAS. Manau, kad Nacionalinės sveikatos taryba tam tikrą ir nemažą darbą atlieką. Vien iš to galima spręsti, kad yra parengiami labai išsamūs ir kompetentingi dalykiniai Nacionalinės sveikatos tarybos metiniai pranešimai. Šiandien galiu pasakyti, kad, aišku, mes norėtume daugiau iš tos tarybos ir esame komiteto vardu Sveikatos apsaugos ministerijai pateikę siūlymus, kaip reorganizuojant kai kurias visuomenės sveikatos institucijas, Higienos institutą, kartu integruojant Nacionalinės sveikatos tarybos darbą tą veiklą suaktyvinti. Šiandien Nacionalinės sveikatos taryba turi tiktai trijų žmonių sekretoriatą, todėl aišku, norai ir kompetencija yra didelė, bet galimybės nelabai didelės. Jeigu pavyks, ministerija realizuos mūsų pateiktus siūlymus. Manau, Nacionalinės sveikatos taryba turės solidžias institucijas, kurios galės realizuoti tai, ką jos teikia, ką jos rekomenduoja.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš noriu paklausti. Gal jums, kaip komiteto pirmininkui, žinomi gerbiamojo J.Galdiko pasitraukimo iš tarybos motyvai, gal jis nori pasišvęsti Grūto parkui ar dar kas nors?

PIRMININKAS. Galite neatsakyti į šį klausimą.

A.MATULAS. Aš galiu atsakyti. Tikrai apgailestauju, kad profesorius J.Galdikas išėjo iš Nacionalinės tarybos. Priežastys man nėra žinomos, bet jo kompetencija šioje srityje būtų reikalinga ir praverstų.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame po pateikimo nutarimo projektui, kolegos? Pritariame bendruoju sutarimo po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “ Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio” pakeitimo” projektui. A.Sakalas siūlo, kolegos, dabar ir priimti šį nutarimą.

J.Galdikui suteikiu žodį dėl vedimo tvarkos. Bet jis tikriausiai replikuos. Ar galime sutarti, kolegos, dėl ypatingos skubos ir dabar priimti? J.Galdikui suteikiu žodį dėl procedūrų.

J.GALDIKAS. Ačiū. Aš norėjau gerbiamajam J.Karosui šiek tiek priminti, kad ketinu imtis gydyti kai kuriuos ligonius.

PIRMININKAS. Primink nepriminęs, gerbiamasis kolega. Taigi pradedame Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio pakeitimo” projekto priėmimą. Kas, kolegos, kalbėtų dėl 1 straipsnio? A.Sakalas norėtų paremti 1 straipsnį. Ne. Paremiam bendruoju sutarimu. 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Gal kas kalbėtų mūsų vienas kito sveikatos klausimu? Nėra norinčių diskutuoti. Registruojamės.

58 Seimo nariai dalyvauja posėdyje, kiti kažkur išėję. Balsuojame, kolegos, ar priimame šį ką tik mūsų svarstytą nutarimą. Balsuoti pradedame. Tuojau, kolegos, pradėsime balsuoti. Taigi pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl šio nutarimo.

51 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Repliką po balsavimo – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš dėkingas už kolegos J.Galdiko pateiktą informaciją. Tik norėčiau pasakyti, kad karosai nėra tipiški jo pacientai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime sutarti paplėtoti šią temą plačiau? (Balsai salėje)

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr.P-2235(2). Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2236(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbam toliau. 2-3a ir 2-3b. Svarstysime du projektus. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą ir Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektą. Kartoju, svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas A.Švitra dabar kalba tribūnoje. 2-3c atskirai pateiks A.Matulas.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsiprašau už pavėlavimą.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą Vyriausybė yra pateikusi šių metų sausio 24 d. ir vasario 2 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose išklausyti Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistų siūlymai. Įstatymas yra palyginti naujas. Nežinau tiksliai, bet, atrodo, kad Europoje mes būsim bene penkti ar šešti. Savo esme ir turiniu yra gana subtilus ir apima tiktai dalį biomedicinos etikos sričių. Suprantama, kad komitetas matė nemažai trūkumų ir sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti teikiamo projekto savo variantą. Į darbo grupę įėjo profesorius V.Basys, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininko pavaduotojas, ponia T.Birmontienė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, komiteto neetatinė ekspertė, ponia D.Brogienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorė, docentas E.Gefenas Lietuvos medicinos etikos komiteto pirmininkas, D.Zeleckienė, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė, ir Sveikatos reikalų komiteto atstovas A.Švitra.

Patobulintas komiteto variantas apsvarstytas kovo 22 d. komiteto posėdyje ir papildomas šiomis nuostatomis. Siūloma 1 straipsnį papildyti antrąja dalimi, kad biomedicininiai tyrimai turi būti vykdomi vadovaujantis principu, kad asmens interesai dominuoja visuomenės ir mokslo interesų atžvilgiu. Tai yra pagrindinis įstatymo leitmotyvas ir grupė mano, kad jį reikėjo įrašyti įstatymo pradžioje. 3 straipsnyje apibrėžta biomedicininių tyrimų sąvoka. Buvo du variantai. Vienas buvo pateiktas Vyriausybės, antrasis, kurį pasirinko grupė, yra biomedicininiai tyrimai, biomedicinos mokslo hipotezių patikrinimas ir pažinimo apie žmogaus sveikatos ypatumus plėtojimas. Pasiūlę šį variantą labiau vadovavomės Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikatos apibrėžimu, tačiau dar tariamės su Mokslų akademija, tikslinam šį apibrėžimą. Jeigu jis keisis, mes jį pateiksim.

2 straipsnis papildytas nuostata, kad žmonių lavonų medicinos dokumentų biomedicininių tyrimų ypatumus nustato Lietuvos bioetikos komitetas. Na, čia iškilo tokių niuansų, sakyčiau, sunkiai nusakomų pustonių, ir sprendimo teisę palikom Lietuvos bioetikos komitetui.

3 straipsnyje patikslinta “pagrindinio tyrėjo” sąvoka, numatant, kad tyrimus su medicinos dokumentais gali daryti ne tik mokslininkai, bet ir gydytojai, turintys medicinos praktikos licencijas. Tyrimus su dokumentais siūloma atleisti nuo ekspertizės mokesčio, išduodant leidimą, ir nuo privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Tuo norėta palengvinti aukštosioms mokykloms ir mūsų sveikatos priežiūros įstaigoms. 3 straipsnio aštuntoje dalyje patikslinta ir išplėsta “pažeidžiamų asmenų” sąvoka. Pažeidžiami asmenys – tai asmenys, kurių sutikimą dalyvauti biomedicininiame tyrime gali lemti išorinės aplinkybės, kurių grupės numatytos 5 straipsnyje. Straipsnį užbaigiam nuostata, kad tais atvejais, kai gali kilti abejonių, irgi turėtų spręsti biomedicinos tyrimų komitetas. 3 straipsnį siūloma papildyti dešimtąja dalimi, apibrėžiančia “moralinės žalos” sąvoką. Moralinė žala – tai žala, atsiradusi dėl medicinos etikos reikalavimų neatitinkančios pagrindinių tyrėjų ir kitų biomedicininį tyrimą atliekančių asmenų veikos. Šiuos medicinos etikos reikalavimus numato Lietuvos bioetikos komitetas.

11 straipsnyje moralinės žalos atlyginimą siūloma apriboti iki 10 tūkst. Lt.

4 straipsnyje patikrinti biomedicininių tyrimų reikalavimai.

6 straipsnyje 4 punktas patikslintas taip, kad apimtų ne vien (…) taikymą, o visus tyrimus su kontrolinėmis pacientų grupėmis. Apibrėžta rizika, kurią gali patirti tiriamasis, ir ji privalo būti ne didesnė už naudą, kurią jis gali gauti dalyvaudamas biomedicininiame tyrime. Paprastai naudojamo gydymo tiriamasis gali negauti tik tuomet, kai nėra įrodytas tokio gydymo efektyvumas arba kai gydymo netaikymas nekelia pavojaus tiriamojo sveikatai.

10 straipsnyje siūloma įrašyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų tiriamajam apmokėjimo tvarką.

12 straipsnį siūloma papildyti tokia trečiąja dalimi: “Leidimai vaistų klinikiniams tyrimams išduodami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikimu”. Tai yra suderinimas su Vaistų įstatymu, atsisakant parengtinio tyrimo plano suderinimo su biomedicininių tyrimų etikos komisija.

Sveikatos sistemos 55 straipsnio pakeitimas daromas derinant su šiuo projektu, taip pat ir su Vaistų įstatymu.

13 straipsnyje suderinta, kaip minėjau, sveikatos sistema. Lietuvos bioetikos komitetas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka atlieka biomedicininių tyrimų apskaitą, kaupia, saugo ir teikia informaciją apie juos, užtikrindamas reikiamą informacijos konfidencialumą, taip pat rengia ir tvirtina tipines dokumentų formas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali sudaryti specialias komisijas atskiroms bioetikos problemoms spręsti.

Visuose straipsniuose Lietuvos medicinos etikos komitetas pakeistas žodžiais “Lietuvos bioetikos komitetas”, o Apskrities biomedicininių tyrimų etikos komitetas pakeistas į Regioninį biomedicininių tyrimų etikos komitetą. “Regioninis” nesutampa su mūsų administraciniu teritoriniu paskirstymu ir manoma, kad ta sąvoka bus atskira, ją nustatys Lietuvos biomedicininių tyrimų etikos komitetas. Vietoj numatytų dešimties apskričių biomedicininių tyrimų etikos komitetų siūloma steigti 2-3 regioninius komitetus ten, kur yra universitetinės aukštosios mokyklos.

14 straipsnis patikslina šių komitetų formavimo tvarką. Lietuvos bioetikos komitetas turės teisę perduoti jiems leidimų biomedicininiams tyrimams išdavimo bei priežiūros funkcijas. Patikslintos kai kurios biomedicininių tyrimų ekspertizės apmokėjimo, leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos nuostatos 15 ir 17 straipsniuose. Numatoma, kad už ekspertizę nemokės aukštosios mokyklos, valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos, kai jos yra šių tyrimų užsakovai.

18 straipsnyje įrašyta antroji dalis. Biomedicininio tyrimo atlikimas be leidimo arba nesilaikant šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, sukėlęs žalos tiriamųjų sveikatai, prilyginamas netinkamam profesinių pareigų atlikimui, įgalinant taikyti tam tikrą administracinę ir drausminę atsakomybę. Tokie yra pagrindiniai pakeitimai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kviečiu kalbėti V.Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nesu Sveikatos apsaugos komiteto narė, nesu medikė ir apskritai vengiu kontaktų su medicina, jeigu nepriverčia aplinkybės. Tačiau įstatymas, kuris šiandien svarstomas, negalėjo praslysti pro mano akis ir jausmus, todėl aš išdrįsau ateiti ir pasakyti savo nuomonę iš esmės tik vienu klausimu – dėl to, kaip čia yra reglamentuojamas tyrinėtojo, mokslininko elgesys su pačia silpniausia žmogiškąja būtybe – embrionu ir vaisiumi. Cituoju 2 straipsnį: “Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi žmonės ar jų populiacijos, embrionai ir vaisius ir t.t”. Vadinasi, įstatymas laiko, jog gyvi žmonės ar jų populiacijos, kas skamba labai biologiškai ir mano humanitarinei ausiai aštrokai, gyvi yra tik tie, kurie turėjo laimę suspėti gimti. Embrionai ir vaisius šiame įstatyme prie gyvųjų nepriskiriami.

Antrasis to paties 2 straipsnio punktas teigia, jog draudžiama kurti žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų tikslais. Tačiau nėra kitų mechanizmų, kurie galėtų užtikrinti ar įtikinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kad taip nebus daroma. Aš pasakysiu, kodėl taip manau. Viena vertus, Lietuvoje jau yra taikoma dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje technologija, arba in vitro, kurios esmė yra ta, kad užmezgama kur kas daugiau embrionų negu jų reikia pratęsti žmogiškai gyvybei. Niekas negalėtų šiandien garantuoti, kad su šiomis gyvybėmis, kurios tampa “atliekamos”, nebus daromi medicininiai eksperimentai. Kitas dalykas, aš apeliuoju į šio įstatymo 5 straipsnį, kuriame kalbama apie pažeidžiamus asmenis. Yra išvardijama, kad pažeidžiami asmenys – tai ir studentai, ir nepilnamečiai, ir asmenys, turintys psichinės sveikatos sutrikimų ir t.t., tačiau prie pažeidžiamų asmenų mes nerasime nei vaisiaus, nei embriono, nes įstatymo kūrėjas nuosekliai laikosi požiūrio, jog negimęs žmogus nėra nei asmuo, nei gyvybė.

Įstatymo 6 straipsnyje kalbama apie tai, kas turi atstovauti tiriamojo interesams, kad jie būtų apsaugoti. Taigi kiekvienas, kuris jau turi balsą arba turėjo laimę gimti, gali apsaugoti savo interesus pats arba per savo tėvus ar globėjus. Embrionas čia taip pat neminimas.

Kadangi man teko patirti tam tikrą suinteresuotų medikų sluoksnių spaudimą, taip pat pasityčiojimą spaudoje, televizijoje ir kitur, aš gana gerai jaučiu ir įsivaizduoju, jog bus labai sunku pasipriešinti tam, ką šiandien techniškai ir technologiškai įmanoma padaryti. Aš netgi galėčiau pacituoti vieno filosofo skeptiškus žodžius, kad visa, kas įmanoma, bus padaryta artimiausiu metu. Mane gąsdina ši technologijų vystymosi neišvengiamybė, kuri jokiu būdu nėra siejama su tradicinės etikos principais. Mokslininkai šiandien net neslepia, kad jie yra labai rimtai užsiėmę žmogaus klonavimo eksperimentu. Žmoniją, mąstančią visuomenę pasiekia žinios apie tai, kad žmonių gametos yra jungiamos su gyvulio gametomis. Ir, atrodo, visiškai netoli tas laikas, kai išsipildys pačių šiurpiausių fantastinių filmų apie kyborgus tikrovė, tiesiog tie filmai taps tikrove. Aš tikėdamasi, kad bus bent kiek atsižvelgta į mano pastabas, noriu pasakyti, jog galbūt iš tiesų neatsitiktinai 2000 metais, dabar, pasaulis priartėjo prie tam tikros ribos, iki kurios jis nebuvo priėjęs anksčiau. Mes atsidūrėme ties kryžkele, kur gali baigtis įprastas žmogiškasis pasaulis ir prasidėti požmogiškasis arba posthumanistinis pasaulis, kuriame vis didesnę įtaką turės atsakomybės nejaučiantys mokslininkai, ir po 10-20 metų (aš tuoj baigsiu) mes, žmonija, gyvos, mąstančios, dvasingos būtybės, galime pasijusti atsidūrę kyborgų nelaisvėje. Tiek ir norėjau pasakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas. Ar galime jam pritarti po svarstymo? Jokių didelių siūlymų nėra. A.Sakalas norėtų kalbėti dėl motyvų.

A.SAKALAS. Taip, aš atidžiai išklausiau ponios Vilijos tikrai tokias pamatuotas pastabas ir, matyt, ten būtų galima dar ką nors koreguoti. Aš galėčiau pritarti tam projektui vien dėl to, jog ten numatytas klonavimas. Tai atveria gana plačias galimybes klonuoti. Aš kaip pavyzdį pasakysiu. Bus galima klonuoti, jeigu to pageidaus kas nors, sakykime, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją arba netgi patį Seimo Pirmininką. Aš negaliu nepritarti tokiam įstatymui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektui. Ar galime pritarti po svarstymo Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Kolegos, galime? Pritariame bendruoju sutarimu ir šiam projektui Nr.P-2236.

Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2426 (pateikimas)

Kviečiu A.Matulą kelioms minutėms į tribūną. Jis pateiks vieną iš šių dviejų svarstytų įstatymų išplaukiantį projektą – Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2426.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintis įstatymas. Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – Lietuvos medicinos etikos komiteto pavadinimą pakeisti į Lietuvos bioetikos komitetą, nes mes prieš gerą mėnesį svarstėme Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnį ir pritarėme jam po svarstymo, ir čia šį komitetą įvardijome kaip Lietuvos bioetikos komitetą. Taip pat pakeičiame nuostatą, kad prieš išduodant leidimą biomedicininiam tyrimui Vaistų kontrolės tarnyba atgaline tvarka dar turėtų gauti iš to paties bioetikos komiteto patvirtintą planą. Tai yra vėlgi atgalinis veiksmas, institucija, kuri turės teikti tai institucijai, vėl turės atgaline data dar teikti planą. Mes tas nereikalingas sąvokas išbraukiame ir aš tikrai siūlau ir prašau jūsų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolega, du klausimai. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbimasis pranešėjau, skaitydamas tą tekstą, kurį jūs siūlote, aš susidarau nuomonę, kad leidimą atlikti vaisto tiriamuosius darbus išduoda komitetas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikimu. Kaip žinia, tai yra labai atsakingas procesas, ir man kyla klausimas ir norėčiau, kad jūs atsakytumėt, ar to komiteto nariai atsakys prieš įstatymą, jeigu bus nusižengta? Jeigu atsakys, tai kaip? Ar bus atleidžiami iš darbo, ar yra kokie nors rimtesni atsakomybės dalykai? Ačiū.

A.MATULAS. Pirmiausia tai atsakys pagal visus baudžiamuosius kodeksus. Jeigu bus atliekamas tyrimas be licencijos, be leidimo, tai atsakys pagal tam tikrus Baudžiamojo kodekso straipsnius, jeigu bus padaryta žala, tai vėlgi pagal padarytos žalos dydį atsakys pagal tam tikrus Baudžiamojo kodekso straipsnius. O teikiamas Medicinos bioetikos įstatymas savaime sukuria keletą mechanizmų, kad leidimą atlikti vieną ar kitą tyrimą turi duoti labai kompetentingos institucijos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Dėkui, pone pirmininke. Pone pranešėjau, aš esu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narys ir dalyvauju Socialinių šeimos ir sveikatos reikalų komiteto darbe. Mes daug darbo įdėjome kurdami Bioetikos konvenciją. Ten buvo labai didelės ir netgi aršios diskusijos, kai buvo kalbama apie žmogaus orumą, žmogaus gemalo, vaisiaus apsaugą ir atsakomybę už tuos dalykus. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pavyko apginti, tačiau ministrų komitete spaudžiant Britanijos ir Olandijos verslininkams nuomonės buvo peržiūrėtos. Šiuo metu mes puikiai suprantame, kad su bioetika susijęs verslas yra dideli pinigai ir čia buldozeriu eina piniguočiai, kad iš žmogaus eksperimentų darytų sau biznį. Čia kalbama apie tai, kas gali tą dalyką kontroliuoti. Mes žinome, kad kai su žmonėmis buvo daromi eksperimentai…

PIRMININKAS. Klausimas, kolega.

A.J.RAŠKINIS. Tuoj pat. Kai su žmonėmis darė eksperimentus Hitlerio gydytojas Mengelė, tai jis užsitarnavo kanapinę virvę. Tačiau dabar, kai tokios tendencijos atgyja, įdomu, kokia bus kontrolė ir kokios bus bausmės už tai, jeigu bus pažeidžiamas žmogaus orumas ir iš tikrųjų bus nusikalstama žmogiškajam orumui? Ačiū.

A.MATULAS. Mielas kolega, pirmiausia jūsų klausimas skirtas pagrindiniam įstatymui, ne šiam lydinčiam įstatymui. Aš noriu priminti kolegoms, kad ir gerbiamoji V.Aleknaitė, ir gerbiamasis A.Sakalas giliai klysta manydami, kad bus galima kurti embrioną biomedicininių tyrimų tikslams. Tai aiškiai yra pasakyta, ir tame pačiame 2 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad klonavimas yra draudžiamas, todėl gerbiamojo A.Sakalo išsakyta mintis man yra nesuvokiama.

Aš noriu priminti, kad jeigu mums pavyks priimti šį įstatymą pritarus po svarstymo ir tiems lydintiems įstatymams, dar kartą susirinks visos suinteresuotos žinybos, dar kartą bus apsvarstyti, išanalizuoti visi galimi apsaugos mechanizmai. Tai bus šeštoji Europos šalis, kuri turės šį įstatymą. Ir tai yra tikrai džiugu, nes šiandien yra visiškai nereglamentuotas darbas su dokumentais. Praktiškai bet kuris medikas gali pasiimti medicininius dokumentus, analizuoti, studijuoti ir publikuoti tam tikras klaidingas ar neklaidingas išvadas. Nėra įvardyta, kas yra pagrindinis tyrėjas. Šiuo įstatymu ir tais lydinčiais įstatymais mes tikrai įvedame tvarką.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis kolega. Viskas? Čia pateikimas.

A.MATULAS. Moralinė atsakomybė, yra pasakyta įstatyme, bus įvertinta iki 10 tūkst. litų. Padaryta moralinė žala.

PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo šiam dokumentui?

A.MATULAS. Bet tai yra lydintis įstatymas, mes anam pritarėme po svarstymo.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Vaistų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2426. Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis. Svarstysime balandžio 18 dieną. Taip, jūs norėjote kalbėti dėl vedimo tvarkos, replikuoti. Kompiuteryje jūs neprašėte žodžio. Pritarta po pateikimo, gerbiamieji kolegos. Dėl vedimo tvarkos V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėjau pasakyti, jog pono A.Sakalo komentaras buvo toks fantastiškas ir išeinantis už bet kokių komentavimo galimybių ribų, kad aš neišgirdau, kaip ponas A.Vidžiūnas pasakė, ar pritariame bendruoju sutarimu? Tai aš noriu pasakyti, kad aš susilaikiau dėl Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo, kadangi tol, kol nėra nuostatų, kurios išreikštų embriono interesų apsaugą, aš negaliu pritarti. Tik tą ir norėjau pasakyti. Šis bendras sutarimas negalioja, kadangi mano pritarimo tam nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nekalbėjo dėl motyvų, niekas nereikalavo balsuoti. Svarstymo procedūros pradėtos. Repliką A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš atsiprašau, kadangi stovėjau prie šio mikrofono, todėl negalėjau užsiregistruoti balsuoti dėl motyvų, taigi dabar esu priverstas pasakyti. Aš dar kartą pakartosiu. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje protestuojant nemažam skaičiui valstybių, ypač Vokietijai, kuri labai skaudžiai nukentėjo dėl eksperimentų su žmonėmis, buvo priimta nuostata – jokių eksperimentų su vaisiumi ar embrionu. Tai yra antžmogiška, tai yra hitleriška. Dėl to aš jokiu būdu negaliu pritarti nei vienam, nei kitam įstatymui, kol šios nuostatos nebus iš ten išbrauktos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš truputį apie kitą etiką norėčiau pakalbėti, apie parlamentinio darbo etiką. Mūsų kolegė Seimo narė V.Aleknaitė kalbėjo apie Seimo narį A.Sakalą jam nedalyvaujant. Aš manau, kad už akių nereikėtų apkalbėti. Tai nėra etiška. Juo labiau kad dabar Seimo narys A.Sakalas negalėjo jai atsakyti ir negalės kalbėti, matyt, dėl asmeninių klausimų. (Balsai salėje)

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1071(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, dirbame toliau. Vienas projektas, kurį turėtume svarstyti 17 val. po pertraukos, yra Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Mes tiesiog uždelsėme jo formalų svarstymą Seime. Bendruoju sutarimu Teisės ir teisėtvarkos ir Kaimo reikalų komitetai pasiūlė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti ir jau yra visai parengtas naujasis įstatymo projektas, kuris turėtų ateiti iš Vyriausybės, ar ne? Tai, kolegos, reikėtų mums formaliai baigti procedūras ir grąžinti bendruoju sutarimu iniciatoriams tobulinti. Ar galėtume bendruoju sutarimu tai padaryti?

Kolegos, gerai, registruosimės iš karto… Ar galim bendruoju sutarimu tai padaryti? Taigi bendruoju sutarimu projektą Nr.P-1071(2) – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu grąžiname iniciatoriams, t.y. Vyriausybei, tobulinti. Artimiausiu metu turėtų būti pateiktas naujas projektas. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Reikės padaryti 5-6 minučių pertrauką iki 16 val.

Posėdžiauja 57 Seimo nariai. Aš prašyčiau, kolegos, sutikti, kad ta techninė pertrauka, kaip siūlo kai kurie kolegos… Ar galėtumėte sutikti, kad dabar būtų pareiškimų skaitymo laikas? Taip. Seimo narių pareiškimai, gerbiamieji kolegos. Seimo narys K.Šavinis.

Seimo narių pareiškimai

K.ŠAVINIS. Pareiškimas. “Šventvagiška būtų prieštarauti priemonėms, kurių ėmėsi Seimas dėl “Inkaro” gamyklos kritinės padėties. Tačiau nuostabą kelia, kodėl Vyriausybė taip ilgai nesiėmė jokių priemonių susiklosčiusiai situacijai išsiaiškinti ir išnaudoti visas galimybes padėčiai ištaisyti. Viskas palikta teisėtvarkai, kuri taip pat ką nors daryti neskuba. Panaši padėtis yra daugelio Lietuvos įmonių. Tačiau skirtumas tik tas, kad jų darbuotojai nesiima akcijų, kurios keltų grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, ir todėl toliau skaudžiai kenčia.

Tokių kaip “Inkaro” gamyklos padėtis Šiauliuose yra apie dešimt. Bankrutuojančių įmonių administratoriai neįstengia atlikti įmonių likvidavimo darbų dėl turto nelikvidumo, neadekvataus jo įvertinimo ir kitų priežasčių, tačiau turi pasiūlymų bankroto procedūroms paspartinti. Ūkio ministerija nesiima bankroto procedūrą vykdančių, praktiką įgijusių specialistų pasiūlymų analizės, neteikia naujų įstatyminių pasiūlymų bankroto procedūrai paspartinti, nebendradarbiauja su teisėtvarkos institucijomis. Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės toliau tęsia savo egzistavimą, vis giliau klimpdamos į skolas dėl neparduotų patalpų priežiūros ir eksploatavimo, administracijos išlaikymo, energetinių išteklių naudojimo. Atleistiems darbuotojams ir toliau skaičiuojami delspinigiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitą dalyką: kodėl tokios skaudžios problemos sprendimas remiamas beprasmiško šou elementais, kai apskrities viršininkas perima kasininko ir nuskriaustųjų gelbėtojo vaidmenį? Kodėl apskrities viršininkas, neturėdamas įstatymuose numatytos kompetencijos, paima paskolą ir išmoka įmonės darbuotojams atlyginimus? Kodėl prireikė Seimo komisijos, kuri pasiūlytų Vyriausybei ir teisėtvarkai vykdyti jiems priskirtas funkcijas? Pagarbiai – K.Šavinis.”

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Daugiau pareiškimų nėra. 5 minutės iki 16 valandos. 16 valandą – valstybės kontrolieriaus pono J.Liaučiaus ataskaita.

Pertrauka

Valstybės kontrolės 1999 m. veiklos ataskaita

PIRMININKAS. 16 valandų, kolegos. Registruojamės. Registruojamės ir tęsime savo darbus. Valstybės kontrolieriaus pono J.Liaučiaus pokalbis su mumis. Savo darbų ir problemų įvertinimas ir paskui mūsų klausimai. Kviečiu jus, pone valstybės kontrolieriau, į tribūną.

36 Seimo nariai posėdžiauja. Ir J.Matekonienė, kaip ypatingas 37 numeris. Ponas J.Liaučius tribūnoje.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statutu, teikiu Valstybės kontrolės 1999 metų veiklos ataskaitą, parengtą atsižvelgiant į 1999 metų liepos 7 d. nutarimą. Ši ataskaita yra publikuojama Valstybės kontrolės interneto tinklapyje.

Norėčiau, prieš pradėdamas kalbėti apie skaičius, pateikti tam tikras išvadas. Laimingas, manyčiau, tas parlamentas, kai Valstybės kontrolė ar kita aukščiausia kontrolės institucija vykdo Vyriausybės finansinės veiklos kontrolę. Tačiau Valstybės kontrolė nėra ta visa apimanti totalinė kontrolė, kokia buvo iki 1990 metų ir kokia yra šiuo metu Baltarusijoje. Ji veikia bendroje finansų ir ekonominės kontrolės sistemoje kaip viena iš grandžių. Jos uždavinys – garantuoti vykdomosios valdžios atskaitingumą, ji yra savotiškas Vyriausybės atskaitingumo sargas. Todėl priminsiu teiginį, jog nėra šiuo metu Europos Sąjungoje valstybės, kuri nebūtų suinteresuota turėti solidžią aukščiausiąją valstybės audito instituciją, prižiūrinčią biudžetą, valstybės turtą, saugančią valstybės finansinius interesus, tikrinančią teisingą valstybės atskaitingumą ir taupų finansų bei turto panaudojimą. Ir priešingai, pigus revizijų aparatėlis, vadinamasis užsakymų stalas, šiuo metu niekam nereikalingas. Todėl Valstybės kontrolės, kaip konstitucinės institucijos, ir ypač Seimo praktinis rūpestis ir interesas yra, jog vykdant administracinę reformą, kuri šiuo metu Lietuvoje intensyviai vykdoma, rengiantis tapti Europos Sąjungos nare, ši institucija atitiktų standartų reikalavimus ir dėl mūsų iškelto tikslo, kad kelias į Europos Sąjungą eina per vieną dalyką – per kokybę.

Atėjęs į šią instituciją radau tokias esmines problemas. Pirma, nepakankamas kontrolierių personalas pagal įstatymų nustatytas funkcijas. Todėl būtina pasirinkti – arba mažinti funkcijas, t.y. nebūdingas Valstybės kontrolei, arba truputį padidinti jų skaičių, tuo labiau papildant tokia solidžia funkcija kaip Europos struktūrinių fondų auditas. Paskui prie tos minties sugrįšiu. Antra, nepakankama didelės dalies (tai drįstu šiandien sakyti), apie vieno trečdalio, kontrolierių kvalifikacija. Todėl darau antrą išvadą: mokymas šių specialistų, kaip, beje, ir revizorių, ir auditorių, yra brangus, reikalaujantis dvejų metų, pradedant su aukšto lygio specialistu. Taigi investicija į kokybę, į kvalifikaciją, į specializuotą mokymą. Trečia, nesutvarkyta teisinė bazė, Valstybės kontrolės jurisdikcija ir struktūra. Šiuo metu parengtas pirmasis Valstybės kontrolės įstatymo projekto variantas. Iš dalies padaryta pirminė struktūros pertvarka sumažinant 18,5 etatų per beveik tris mėnesius, t.y. aptarnaujančio personalo ir kontrolierių santykis toks – 30:70. Tai yra jau optimalus variantas, kai daugiau kontrolierių specialistų sąskaita negalima mažinti šio personalo. Tačiau šiuo metu trūksta štai ko: kai visos ministerijos kūrė Eurointegracijos skyrius arba departamentus, šioje institucijoje to padalinio nebuvo. Nebuvo Metodikos ir standartų skyriaus, nėra bibliotekos, nėra net vienos tinkamai įrengtos mokymo klasės su lenta, su technine organizacine aparatūra. Štai tokios keturios esminės problemos, kurias radau, kurias galiu jums, gerbiamasis Seime, šiandien atvirai diagnozuoti.

Organizacinė struktūra. Kaip minėjau, iš sutaupytų 18,5 etato įkurti Kauno ir Panevėžio teritoriniai skyriai ir šiuo metu jie veikia pagal sutvarkytas apskričių teritorijas. Nėra jų dalijimo, išskyrus Klaipėdos skyrių, kuris šiuo metu aptarnauja tris apskritis, ir Alytaus skyrių, kuris aptarnauja dvi apskritis. Taip pat skyriaus nėra ir Vilniuje, aptarnauja centro skyrius. Įsteigta trijų asmenų ekspertizės prevencijos grupė ir yra atstovas spaudos ryšiams. Pagaliau pradėtas paliktas nuo 1990 m. pirmojo kontrolieriaus gerbiamojo K.Uokos kontrolierių punktų naikinimo etapas. Juk nenormalu, kai šiuo metu 40 kontrolierių iš 115, t.y. 35% kontrolierių, dirba neteritoriniuose skyriuose. Jūs žinote, kaip tai sunku padaryti pagal darbo sutartį ir tariantis šalių susitarimu. Tarkim, jeigu 40 kontrolierių tektų išmokėti 2-3 mėnesių išeitinę pašalpą. Tai yra paveldas, dėl kurio reikia spręsti, nes jų darbo sąnaudos, imlumas, darbo efektyvumas yra kur kas mažesni nei dirbančių centriniame skyriuje, ką jau kalbėti apie darbo kontrolę.

Valstybės kontrolėje įvestas griežtas lėšų režimas, Vyriausybės autoūkiui perduoti du trečdaliai automobilių, nustatyti ridos limitai, telefonų, viešbučių nuomos, ir kita. Tai buvo padaryta praėjusių metų lapkričio mėnesį. Nors mes nepriklausome valdymo institucijos, Vyriausybės reguliavimo sričiai, tačiau tai buvo taikyta atsižvelgiant į analogiją. Valstybės kontrolė nepriklauso Vyriausybės reguliavimo ar pavaldumo sričiai. Taigi struktūriniai sistemos ir funkciniai teisinės bazės kūrimo darbai tęsiami. Galutinis plėtros planas, per mano kadencijos laikotarpį sudarytas strateginis plėtros planas, bus įteiktas Seimo suinteresuotiems komitetams. Jis galutinai bus suformuotas balandžio pabaigoje, po Europos Sąjungos SIGMOS ekspertų atsiųsto analizės pranešimo, kuris bus atliktas jau po dviejų misijų.

Metodinė veikla. Manyčiau, jog per tris darbo mėnesius buvo parengtos naujos dokumentavimo taisyklės siekiant įteisinti audito atlikimo procedūras, bandyti nustatyti ir sutvarkyti terminus, dėl ko mums buvo pareikšta priekaištų. Jie yra trumpesni ir jų pratęsimas yra skyriaus arba pavaduotojo dispozicija. Taip pat yra rekomenduojama dokumentų, t.y. ataskaitos, sprendimo, forma ir turinys. Senosios taisyklės aiškiai trukdė. Parengtas antras rimtas dokumentas – Įmonių finansų audito bendrųjų tikrinimų programa (pažymiu, įmonių). Ji aprobuota Valstybės kontrolės tarybos. Šiuo metu, atsižvelgiant į Lenkijos pavyzdį, rengiama labai rimta, tiksli valstybės biudžeto tikrinimo programa. Tai trečias solidus dokumentas.

Taip pat per tą trumpą laikotarpį pagal teikiamus teisės aktų projektus Seimui Valstybės kontrolė buvo pakankamai aktyvi. Aš neminėsiu jų, tik trumpai apžvelgsiu – tai Akcinių bendrovių įstatymo, Valstybės kontrolės, Valstybės skolos keturių straipsnių keitimai. Taip pat siūloma įstatymu nustatyti, jog Vyriausybės ataskaita apie valstybės skolą, kuri teikiama Seimui, būtų teikiama pagal Valstybės skolos ir tam tikrų biudžetinių metų Valstybės biudžeto įstatymų nuostatas. Tikslas – gerinti atskaitomybę apie valstybės skolą. Tiesa, reikia pažymėti, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nemažai padarė būtent po išvados apie skolą pateikimo. Pagaliau po dvejų metų Valstybės kontrolės iniciatyva Vyriausybės nutarimu patvirtinti Vidaus audito nuostatai, nors juos teikė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija.

Apeliacinis procesas yra tai, ką teismai nustato patikrinę teismine tvarka apeliaciniame ir kasaciniame procese. 1999 m. teismų rezultatai mus džiugino. Štai tokia statistika. Valstybės kontrolierius arba jo pavaduotojai išnagrinėjo 34 skundus ir dėl priimtų sprendimų visi 34 buvo apskųsti. Iš 34 apskųstųjų, išnagrinėjus ikiteismine tvarka, 20 sprendimų skundžiami reikalavimai palikti galioti atmetant pareiškėjų skundus, 4 sprendimų apskųsti reikalavimai panaikinti ir 10 – iš dalies pakeisti. Dabar formuojama nauja Valstybės kontrolės pareigūnų nuostata – atsisakyti represinio, baudžiamojo stiliaus, vengti apeliacinių skundų, nesusitarimo būdų, nenuolaidžiaujant tikrinamam subjektui, vadovui ar kuratoriui susitinkant su tikrinamojo subjekto vadovybe ir įtikinant, diskutuojant, kad tokios išvados yra paremtos, dokumentuotos ir nėra ko tęsti tolesnio ginčo. Kiek tai bus efektyvu, pamatysime baigiantis šiems metams, po metų ataskaitos įvertinimo. Dar galiu pažymėti, jog aš atsiskaitau už tris mėnesius – už spalį, lapkritį, gruodį, nes kitas darbas buvo atliktas mano pirmtako.

Pažymėčiau du rodiklius, dėl kurių praeitais metais teikiant ataskaitą buvo papriekaištauta Valstybės kontrolei, tai yra ar mažėja biudžetinis efektyvumo rodiklis ir kaip yra su ekonominiu efektyvumo… tai yra koeficientu. Yra du koeficientai. Šiuo atveju mes ataskaitoje patenkinome šį pageidavimą. Rodikliai pateikti pagal abu rodiklius – pagal vadinamąjį kaupiamąjį ir grynąjį. Grynieji, kiek šiais kalendoriniais metais – nuo sausio iki sausio, o kaupiamieji, kiek buvo padaryta šiais metais, tačiau išieškota, sakysime, į biudžetą turto arba lėšų dar pridėjus ir 1998 ar 1997 m., pagal senus sprendimus. Aš neturiu galimybės tų dviejų koeficientų palyginti su europiniais reikalavimais, tačiau manyčiau, sakyti, kad jie turėtų didėti, būtų vėl neteisinga, nes vis dėlto biudžetinės įstaigos laikosi drausmės, kelia kvalifikaciją. Todėl kad būtų galima sakyti, kad jie visą laiką turėtų didėti, būtų netikslinga. Vienas iš jų yra 0,8%, o ekonominis koeficientas yra 9,4%. Sakyčiau, kad valstybei turtas su biudžetinėmis lėšomis grąžintas santykiu 1:10, todėl ši institucija ekonomiškai veikia, sakyčiau, save išlaikanti arba save apmokanti. (Užsidegė lemputė.)

PIRMININKAS. Kolega, norėtųsi, kad Seimo nariai, tie, kurie nesusipažinę su jūsų ataskaita, pateikta internete, galėtų paklausti. Ar galėtume jau, gerbiamasis, pradėti?

J.LIAUČIUS. Taip, prašom.

PIRMININKAS. Dėkoju už pirmąją dalį. Kadangi opozicinių frakcijų seniūnai yra visiškai neaktyvūs, pirmajam klausimui žodį suteikiu J.Galdikui. Ruošiasi J.Listavičius.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, aš turiu Alytaus kontrolės skyriaus keletą išvadų, kurių viena datuota 1998 m. kovo mėnesį, kita – 1998 m. birželio mėnesį ir kurios viena kitai prieštarauja. Abi pasirašytos to paties kontrolieriaus. Norėčiau jūsų paklausti, ar ir šiandien gerbiamas Varnelė yra Alytaus kontrolės skyriaus viršininkas? Ir antras klausimas. Kokiu būdu yra parenkami ir atestuojami valstybės kontrolieriai? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Kai baigsiu atsakyti, norėčiau jūsų paprašyti pakartoti šių sprendimų pagal objektus pavadinimą. 1998 m. kovo ir birželio mėnesiais koks buvo objektas?

J.GALDIKAS. Tai yra Alytaus apskrities Kudirkos ligoninė. Patikrinimo išvados ir sprendimas 1998 m. kovo mėn. 13 d. Nr.26018 ir…

PIRMININKAS. Aš prašyčiau atsakyti dėl principinių dalykų, o paskui konkretizuosite darbo tvarka.

J.LIAUČIUS. Mes iš tiesų turėsime susitikti, nes pavaduotoja Dragašienė dabar dirba vadove, laimėjo konkursą ir dirba Alytaus kontrolės skyriaus vadove. 1998 m. kovo ir birželio mėnesiais išvadas galėjo pasirašyti kontrolierius, tačiau aš nežinau, ar buvo priimti sprendimai, t.y. ar buvo nustatyti kokie nors pažeidimai. Todėl tik grįžęs galėsiu pasižiūrėti kompiuteryje viską apie Kudirkos ligoninę ir apie priimtus sprendimus. Ponas Varnelė dirba mano pavaduotoju, todėl mes ištirsime, ar yra kokių nors neaiškumų ar problemų, jeigu jus patenkina šitoks variantas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi J.Matekonienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, noriu paklausti. Kokias priemones ar darbus Valstybės kontrolė numato vykdyti ar atlikti, kad Lietuvos Respublikos valstybės turtas ir lėšos būtų daug efektyviau naudojamos? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū. Iš tiesų tai amžinas klausimas, nes mes bandėme Valstybės turto kontrolės skyriuje savo jėgomis suskaičiuoti, kiek yra to valstybės turto. Tai pradinis taškas. Norime, kad tai padarytų ir Vyriausybė arba padedant Valstybės turto fondui, arba kitu būdu. Kad būtų užtikrinama, kad efektyviai būtų naudojamas valstybės turtas, mūsų institucija negali prisiimti atsakomybės. Valstybės turtą naudoja valstybė ir savivaldybės. Tai du didžiausi sektoriai. Savivaldybių turtą kontroliuoja savivaldybių kontrolės tarnybos, valstybės turtą kontroliuoja epizodiškai Valstybės kontrolė atlikdama savo tikrinimus, tačiau turtas yra konkretaus ministro reguliavimo sritis. Jeigu atsakomybę perkeltume vienai kokiai nors menamai institucijai, tai nežinau, kokiu aparatu ir kokia sistema ji turėtų veikti. Sakysime, keliasdešimt ar kelių šimtų milijardų turtas, kokiu būdu reikėtų tai padaryti. Valdymo institucijos pagal ministerijas, pagal premjero sudarytą programą turi būti atsakingos. Toliau. Valstybės turtas yra reguliuojamas generalinio direktoriaus, paprastai tarybos, valdybos, jeigu tai yra akcinė bendrovė, jeigu yra specialios paskirties, tai yra sudaryta įstatymu, sakyčiau, grupė valdymo institucijų. Taigi ar nuo atsakomybės, nuo šito tiesioginio institucijų valdymo, nuo ministro, nuo ministerijos pereisime prie kokios nors menamos totalitarinės kontrolės institucijos. Aš manyčiau, kad tai būtų visiškai neteisinga. Tačiau mes parašėme vieną studiją ir įteikėme mūsų parlamentinei komisijai, įteikėm rudenį, dėl valstybės turto naudojimo ir kontrolės. Aš nežinau, ar visi kontrolieriai susipažinę, tačiau mes susitarėme su viena moksline įstaiga ir, ko gero, iš sutaupytų lėšų bandysime nors pagal sutartis padaryti dar vieną probleminį tiek turto, tiek atskaitomybės įvertinimą. Tai yra teminį, analitinį įvertinimą, ko neturime gavę iš Finansų ministerijos – analitinio įvertinimo pagal esamą Lietuvos finansų kontrolę, atskaitomybės būklę, nes šie klausimai bus sprendžiami viename derybų skyriuje Finansų kontrolė. Rezultatas šiuo metu nulinis. Nė viena direktyva šiandien nesuderinta.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė. Ruošiasi M.Šerienė.

J.MATEKONIENĖ. Ekonomikos komitetas išvažiuojamajame posėdyje nagrinėjo alkoholio pramonės veiklą, rezultatus ir problemas. Mes rėmėmės kai kurių jūsų darbuotojų patikrinimais ir šiuo metu yra daromas patikrinimas valstybinėje įmonėje “Stumbras”. Tai turėjo įtakos pelno sumažėjimui. Turi būti atliekamas trejų metų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų patikrinimas ir jūs paskyrėte 8 dienas vienam žmogui. Ar tai įmanoma ir kokiais būdais bus atliktas patikrinimas per tokį neapsakomai trumpą laiką? Gal yra kokia nors nauja metodika?

J.LIAUČIUS. Ne, gerbiamoji Seimo nare, čia, manyčiau, yra arba nesusipratimas, arba nevisiškai tikslu. Pagal dokumentavimo taisykles 3 dienos yra skiriamos…

J.MATEKONIENĖ. 8 dienos.

J.LIAUČIUS. Ne, pagal dokumentavimo taisykles yra pradinė stadija vadinamajam dokumentų surinkimui, preliminarių dokumentų, jeigu patikrinimai yra daryti iki tol, užklausimai, nuvykimai. Yra surenkama techninė analitinė medžiaga, o po to pagal naujas dokumentavimo taisykles yra duodamos 25 dienos. Gal šiuo atveju važiuojama patikrinti tai, kas buvo tikrinta anksčiau. Bet jeigu trejų metų terminas, tai pagal dokumentavimo taisykles skiriamos 25 dienos, kurias paskui motyvuotu nurodymu pratęsiame vieną, du kartus, iki dviejų savaičių ir pan. Aš negaliu jums atsakyti nematęs pavedimo. Pavedimo tituliniame lape fiksuojama pavedimo pobūdis, data, terminas ir kas tai padarė. Nebent naujas pavaduotojas arba naujas mūsų vadovas nežinojo, bet būtų absurdas skirti tik 8 dienas. Vertinkime nelabai griežtai, o kaip…

PIRMININKAS. Kolegos, prašome taupyti laiką. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, man patiko jūsų ataskaitoje girdėta frazė, kad Valstybės kontrolė žada atsisakyti represinių veiksmų. Ar daug turite vilties, kad Valstybės kontrolės pareigūnams pavyks įtikinti, kad turi patys atsistatydinti pareigūnai padarę pažeidimus, jeigu nesiimsite represinių veiksmų? Ir dar noriu paklausti. 1999 m. Valstybės kontrolė atlikto Taupomojo banko patikrinimą. Žinau, kad ten buvo patikrinimas dėl pelno paskaičiavimo. Ar nedarėte analogiško patikrinimo šiais metais, ar ruošiatės daryti analogišką pelno paskaičiavimo patikrinimą 1999 m.?

J.LIAUČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad viskas įmanoma, tuo labiau kad Europos Sąjungos ekspertai atliko solidžią studiją. Aš pirmą sykį mačiau, kad iš tiek daug išverstų dokumentų antros misijos metu buvo audituoti Vyriausybės, Seimo, teisėsaugos, mokslinių, spaudos institucijų nuomone… mūsų audituotų ministerijų. Apie 9 ministerijas aplankė. Jų nuomonė apie mus, kokie mes jiems atrodome, – tai pakankamai solidi nuomonė ir analizė. Manyčiau, kad jie pateiks vieną iš savo penkių pranešimo dalių. Tai yra ne tik apie mūsų darbo kokybę ir stilių, taip pat vienas iš skyrių yra apie vidaus ir išorės įvaizdžio formavimą. Dabar aš šiek tiek nuskriaudžiau Seimo narį J.Galdiką, nes nepaminėjau apie mūsų atestavimo kontrolierius. Noriu dabar avansu jūsų klausimu pasakyti. Paskutinis atestavimas buvo masinis, darytas 1996 metais. Kas treji metai reikėjo daryti, o man nebuvo tokios galimybės sudaryta praėjusių metų pabaigoje. Taigi šiais metais yra pranešta: rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atlikti visuotinį mūsų kontrolierių atestavimą, tai yra įvertinimą, kokia yra jų kvalifikacija, kiek kas atitinka kokį lygį. Tai yra paskelbtos temos ir laikas, jie ruošėsi. Nėra ypatingai nieko nauja išrasta, tik tie minimalūs reikalavimai.

Dėl Lietuvos taupomojo banko pasakysiu štai ką. Mūsų Valstybės kontrolė susipažino su sprendimu, solidžiai atliko, 1999 metų gruodžio 30 dieną užbaigė tikrinimą ir priėmė sprendimą Nr.162. Šiame sprendime nurodo, jog 1998 metų pelnas buvo uždirbtas 485 tūkst. litų. Aš neminėsiu, čia nurodyta solidžių pažeidimų, bent penki solidūs pažeidimai. Man įstrigo atminty toks, kad esant tokiam mažam pelnui – 485 tūkst. litų – šis bankas 1997 metais įsteigė ir šiaip bendrovė per dvejus metus, 1997–1998 metais, skyrė akcinio kapitalo formavimui 3,5 mln., suteikė 41 mln. paskolų ir paskui iš šios bendrovės įsigijo 14 automobilių išperkant per dvejus metus. Lizingo būdu sumokės įsteigtam lizingui 101 tūkst. litų daugiau negu priklausytų. Tai, manyčiau, kai ką sako. Ir toliau esant tokiam nedideliam pelnui buvo nustatyti atlyginimų priedai, prieštaraujant banko tarybos sprendimams. Manyčiau, kad galima pagirti poną R.Martinkų, kuris atsistatydino nustačius tokius rimtus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju auditas buvo specifinis – veiklos auditas, todėl kažkodėl nedrąsiai mano pavaduotojas S.Tamošiūnas rezoliucinėje dalyje tik nurodė valdybos viršininkui M.Visokavičiui ir ponui R.Martinkui, tarybos pirmininkui, “užtikrinti”, “vertinti”, “patvirtinti”, “nurodyti” – nebuvo griežtesnės formuluotės, kaip tai daroma atliekant finansinį auditą. Šiuo atveju buvo veiklos auditas, buvo tikrinti atlyginimai, paskolos, turtas ir kita – toks teminis tikrinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, ataskaitiniais metais pagal tikrintų ūkio subjektų skundus dėl Valstybės kontrolės sprendimų teismuose iš esmės išnagrinėta 30 bylų. Dešimtyje bylų dešimt Valstybės kontrolės reikalavimų pripažinta neteisėtais. Pagal skundus dėl Valstybės kontrolės įpareigojimų sumokėti į valstybės biudžetą dividendus teismai išnagrinėjo penkias bylas ir panaikino įpareigojimus už 16,6 mln. litų sumą. Todėl noriu paklausti, ar išanalizuotos tokių rezultatų priežastys, kaip įvertinta aukštų Valstybės kontrolės pareigūnų, priėmusių neteisėtus sprendimus, veikla ir ar tai nesietina su Valstybės kontrolės pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos stoka? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Šie 16 minėtų milijonų, aš sprendžiu, kad tai buvo dėl “Anykščių vyno” dividendų. Iš tiesų šie priimti sprendimai nepriklauso nei man, nei mūsų vadovybei. Aš tikiu, kad tai buvo teisės spraga, nors buvo įvairių nuomonių, tačiau nei apylinkės teismas, nei kitas teismas bylos nesustabdė ir nebuvo užklausęs Konstitucinio teismo išvados, kaip pasielgti su tais dividendais, kurie buvo gaunami už valstybės akcijas, ir ar teisingai jie buvo panaudoti. Sprendimą priima tiesiogiai kontrolės skyriaus viršininkas, kontrolieriui atlikus darbą. Jeigu aš neklystu, jeigu iš tiesų tas atvejis susijęs su “Anykščių vynu”, tai būtų reikėję dar sykį grįžti ir ištirti pono Šmotavičiaus, Utenos skyriaus viršininko, kompetenciją. Būtų reikėję ištirti ir prieš mane dirbusio valstybės kontrolieriaus pono V.Kundroto kompetenciją. Tačiau priimti sprendimai įsigalioja, juos pakeičia teismo sprendimas ir jokio kito teisinio proceso nėra. Šiuo atveju dėl metodikos, dėl įsigilinimo priežasčių, kas padarė kokią klaidą, iš tiesų kaip institucijai galėtų būti pamoka, kaip remtis, kaip negalima daryti, tuo labiau kad buvo padaryta, mano nuomone, dėl to tikrinimo dar ir kitokių klaidų. Tačiau aš noriu jus padrąsinti, kad Teisės skyrius ir Kvotos skyrius yra sustiprinti. Surengti praktiniai kursai Teisės akademijoje, pasirinkti du papildomi žmonės, rimtai dirbę toje sistemoje. Manyčiau, kad apeliacinis procesas ir teisminis bylinėjimasis sumažės. Tą aš žadu išanalizavęs šių metų veiklos rezultatus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, mūsų pokalbio laikas baigėsi. Jūs atsakėte į nedaug mūsų klausimų. Ačiū. Komitetai gali paieškoti savo formų, kaip pasikalbėti su valstybės kontrolierium. Ačiū. Sėkmės.

J.LIAUČIUS. Ačiū jums.

Seimo nutarimo "Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo" projektas Nr.P-2320 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos. Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projektas Nr.P-2320. Šį dokumentą, seniai jau Seime įregistruotą, pateikia žemės ūkio ministras E.Makelis. Iki 10 minučių pateikti ir iki 10 minučių klausti, pone ministre. (Balsai salėje) Aš nežinau, tai prašom, pone Grušauskai. Man visai nesvarbu, kas pateiks Vyriausybės vardu šią strategiją. Būtų miela, kad pavyktų susitarti. Taigi Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, ministras E.Makelis tribūnoje. Prašome, ministre.

E.MAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, menkas nesusipratimas. Aš maniau, kad čia dėl žemės klausimų. Strategiją aš pats noriu pateikti.

Seimui patvirtinus Vyriausybės programą 1999–2000 metams, taip pat įvykus tokiems esminiams dalykams kaip Lietuvos pakvietimas derėtis dėl stojimo į Europos Sąjungą, buvo pavesta Žemės ūkio ministerijai parengti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projektą. Rengiant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos projektą buvo siekiama atsižvelgti į Lietuvos žemės ūkio privalumus, taip pat egzistuojančias problemas, įvertinti galimas integracijos į Europos Sąjungą pasekmes, taip pat apibrėžti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, pagrindinių sektorių pertvarkymo kryptis ir su tuo susijusius uždavinius. Strategija yra parengta taip, kad yra orientuota į trumpojo laikotarpio, iki 2002 metų imtinai, ir vidutinės iki 2006 metų laikotarpio priemones, kuomet yra tikėtina, kad Lietuva baigs derybas su Sąjunga.

Strategijoje aptartos prioritetinės kaimo plėtros kryptys ir būdai, žemės ūkio ir maisto šakų bei alternatyvinių kaimo verslų plėtra, kaimo socialinė situacija ir galimybės šios situacijos kitimui.

Įgyvendinant žemės ūkio strategijos priemones, numatoma remti konkretaus žemdirbio pajamas, ekonominiais svertais skatinti prekinių ūkių plėtrą, taip pat siekti, kad būtų tam tikros gamybos rūšių specializacija. Taip pat sudaryti palankias sąlygas investicijoms į modernias technologijas, skatinti aukštos kokybės produktų gamybą, susiejant tiesioginę paramą ūkiams su jose gaminamų produktų kokybės parametrais.

Siekiant pereiti nuo pagrindinių žemės ūkio produktų kainų administravimo prie rinkos reguliavimo, numatoma tiesioginėmis išmokomis skatinti aukštos kokybės produkcijos gamybą, sukurti intervencinių pirkimų-pardavimų sistemą. Kompensacijų už dalį padarytų investicijų, tiesioginių išmokų taikymas leis gamintojams, kartu ir perdirbėjams ( labai svarbu organizuoti savo veiklą atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą) maksimaliai prisitaikyti per derybų laikotarpį prie Europos Sąjungoje taikomų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių, kurios yra pagrindinė bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Ypač svarbu tai padaryti, nes yra kai kurie pakeitimai “Dienotvarkėje 2000”. Numatytos tam tikros priemonės ir kryptys naujai stojantiems nariams.

Įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, bus pasitelkti žemės ūkio mokslo atstovai, taip pat atnaujintos nacionalinės žemės ūkio programos priemonės, kurių galiojimas baigiasi 2000 metais. Numatant konkrečias priemones, būtina priimti papildomus teisės aktus, reglamentuojančius jų įgyvendinimą. Atliekama analizė apie galimas pasekmes ir poveikį Lietuvos žemės ūkiui.

Svarbiausi žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos tikslai yra moderni, šeimos ūkio pagrindu veikianti žemės ūkio ir kaimo daugiafunkcinė sistema, užtikrinanti gerą žemės ūkio produkcijos gamintojų pragyvenimo lygį, taip pat galimybė įsilieti į Europos Sąjungos rinką, vartotojus aprūpinant žemės ūkio produktais, siekiant sumažinti priklausomybę nuo produkcijos importo.

Svarbus elementas yra ir regioninius ypatumus įvertinanti ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra. Pagal teisės aktus veikianti valstybės paramos žemės ūkiui sistema grindžiama vidaus rinkos apsauga ir pajamų palaikymu, ji atitinka rinkos principus. …sąlygos dirbantiems žemės ūkyje visiško užimtumo ūkiuose, ši sąvoka pas mus jau yra įteisinta Ūkininko ūkio įstatyme… užtikrinti tinkamas pajamas pragyventi iš savo veiklos, o dirbantiems dalinio užimtumo ūkiuose – sąlygas užsiimti papildoma veikla. Pasitraukiantiems iš žemės ūkio veiklos – naujų darbo vietų kūrimas.

Labai svarbus elementas dabartinėje Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje yra aplinkos apsaugos klausimai, todėl vienas iš strateginių tikslų yra aplinkos apsaugos biologinė įvairovė, ekologinį kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija yra parengta atsižvelgiant į kitas šiuo metu valstybėje veikiančias programas, taip pat Europos Sąjungos teisės aktus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. 15 minučių liko klausti. Pirmajam suteikiu žodį V.Knašiui, paskui – J.Listavičius.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis ministre, pradėjus gyvuoti šiai naujai kaimo plėtros strategijai, baigsis nacionalinės žemės ūkio programos era. Kokios nuo 1996 iki šių metų veikiančios tos nacionalinės programos pamokos? Ir antras dalykas, kiek maždaug lėšų reikės šiai strategijai įgyvendinti iki 2002 ir 2006 metų? Kaip jūs galvojat?

E.MAKELIS. Dėkoju V.Knašiui už klausimą. Iš tiesų nacionalinėje žemės ūkio programoje buvo numatyta pakankamai daug darbų, rengė ištisas mokslininkų kolektyvas, programa buvo parengta labai kruopščiai. Kaip jau minėjau, pasibaigė kai kurių priemonių galiojimo laikas. Todėl jeigu bus apsispręsta priimti šią strategiją, tai bus tarsi darbo gairės konkrečiai kiekviename sektoriuje įvertinti tai, kas padaryta. Mes esame parengę ir priemonių įgyvendinimo komplekso apmatus. Yra įvertintos visos, mūsų nuomone, būtinos priemonės, jų įgyvendinimo būdai ir metodai. Jie bus pasiūlyti mokslininkų darbo grupėms. Sumos yra įspūdingos. Aš galiu pasakyti, kad vien, sakykim, žemės ūkio melioracijai, dėl kurios buvo pakankamai daug debatų, numatyta 243 tūkst., tačiau aš noriu pabrėžti ir kitą dalyką. Sakykim, rytoj Vyriausybės posėdyje bus svarstoma dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją principinių nuostatų. Ir mūsų kai kurie veiksmai, arba planai, taip pat turės būti suderinti, kaip aš jau minėjau, ne tik su Europos, bet ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Sakykim, vidaus parama, kuri apibrėžta pajamų palaikymu žemdirbiams 218 mln. dolerių. O investicinė dalis, kuri yra nereglamentuojama tarptautinių susitarimų, gali būti pakankamai didelė. Ir vienas iš pagrindinių strategijos tikslų – pereiti nuo vadinamosios gintarinės dėžutės prie žalios arba mėlynos dėžutės, t.y. tiesioginių išmokų arba investicinės paramos, kuri yra neribojama tarptautinių susitarimų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl finansų infrastruktūros. Kaip keistųsi finansų infrastruktūra panaikinus absoliučią daugumą nebiudžetinių fondų, finansuojamų iš biudžeto? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų dabar Vyriausybėje yra ruošiamasi naujam 2001 metų biudžeto planavimui, ir išliks labai nedidelis fondų kiekis. Tai vadinamasis Socialinio draudimo fondas ir galbūt išliks kiti fondai. Šiuo atveju aš galėčiau pasakyti, kad vis tiek turėtume spręsti šitą klausimą per programinį finansavimą. Tos priemonės, kurios dabar įrašytos į strategiją, sakykim, ar tai būtų Kaimo rėmimo fondas, ar Miškų fondas, ar Kelių fondas, ir tos programos, kurios bus nukreiptos šitiems klausimams spręsti, mūsų supratimu, turi turėti savo sudėtinę dalį. Ir tai Vyriausybėje mes maždaug esam aptarę. Jeigu, aišku, bus priimta strategija ir bus duota užduotis dėl konkrečių priemonių parengimo.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šalčius.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis ministre, malonu, kad pagal strategiją pagrindinis tikslas sukurti palankią aplinką kaimo plėtrai, užtikrinti sąlygas visiško užimtumo ūkiuose gauti tinkamas pajamas, dalinio užimtumo ūkiuose – sąlygas užsiimti papildoma veikla, pasitraukus iš žemės ūkio veiklos – naujų darbo vietų kūrimas. Iki šiol daugiausia buvo remiami visiško užimtumo ūkiuose dirbantys žemdirbiai. Kaimo žmonėms labai reikia sąlygų užsiimti papildoma veikla, labai reikia naujų darbo vietų.

Klausimas: ar žadate ir kaip žadate padidinti užimtumą kaime? Mano manymu, svarbiausia dabar padėti žmonėms surasti rinką. Turint rinką, galės imtis atitinkamo verslo, netradicinių kultūrų auginimo. Labai svarbus kooperatyvų, mažų perdirbimo įmonių kūrimas. Tai kokios jūsų ministerijos žinioje esančios jėgos užsiims tuo darbu ir kaip tai darys?

E.MAKELIS. Daugiaplanis klausimas. Dėkoju Seimo nariui už šį klausimą. Pirmą kartą teisiškai mes įvardijame, kad pas mus yra dalinio ir visiško užimtumo ūkiai.

Tas buvo padaryta Ūkininko ūkio įstatyme. Pirmiausia, kalbant apie darbo vietas, reikia kalbėti apie tai, kad neprarastume esamų darbo vietų. Naujų darbo vietų kūrimas yra nepaprastai brangus. Jeigu žiūrėtume naujos technologijos požiūriu, tai moderni technologija, sakykim, grūdų nuėmimo, kombainininko arba traktorininko darbo vieta kai kuriais atvejais kainuoja iki pusės milijono litų, o vidutiniškai – maždaug apie 200 tūkst. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų yra rinkos reguliavimo ir eksporto programos skatinimas. Aišku, turės pasikeisti paramos formos, nes kai mes oficialiai pradėjom derybas su Pasaulio prekybos organizacija, iš mūsų reikalaujama ir siekiama, kad būtų atsisakyta eksporto subsidijų. Derybinių pozicijų buvo nedidelis kiekis. Jų tiktai 10 mln. dolerių. Todėl šiuo atveju, siekiant įgyvendinti rinkos reguliavimo ir eksporto rėmimo priemones, reikės pereiti prie kitų paramos formų: vadybos, transporto saugojimo kompensavimo ir kitų priemonių. Aš noriu pasakyti tik vieną dalyką – tai yra labai naudinga, nors ir kritikuojama. Sakykim, vienas sūrio eksporto parėmimas 1400 Lt iš esmės sudaro galimybes išlaikyti vieną darbo vietą.

Tai kalbant apie tai, galima palyginti, kiek reikia išleisti pinigų norint įkurti naują darbo vietą su nauja technika.

Dabar kalbant apie tą dalį, kurią jūs minėjot, dėl kooperacijos klausimų. Mes dar 1999 metų pavasarį priėmėm programą dėl kooperacijos plėtros. Deja, tiek daug pinigų mes negalim skirti (apie tai ir Seimo nariai klausimus uždavinėjo Vyriausybės valandoje). Yra ribotos galimybės. Tačiau, manau, ir toliau šios programos įgyvendinimas turi visiškai priklausyti žemės ūkio savivaldai, turi būti žemės ūkio rankose. Dabar ši programa yra administruojama Žemės ūkio rūmų. Šiuo atveju, aš manau, kooperacijos programai derinant savo pastangas su galimybėmis iš struktūrinių fondų, SAPARD programos… galima bus kurti darbo vietas per kooperacijos sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad jūs buvot ne visai tikslus, sakydamas (ir aiškinamajame rašte parašyta), kad Nacionalinė žemės ūkio plėtojimo programa baigia galioti 2000 metais. Taip, sutinku, kad kai kurios priemonės yra įvykdytos ir jos baigia galioti. Tačiau visa Nacionalinė programa 1996 metais buvo patikslinta iki 2006 metų. Tai vienas dalykas. Toliau norėčiau paklausti, ką numatoma reglamentuoti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Iš tikrųjų šioje strategijoje neatsispindi, sakykim, kaimo plėtra, švietimo, kultūros reikalai. Kas įeina į kaimo plėtrą? Žemės ūkio plėtra – tai, suprantama, yra gamybos reikalai. Bet kaimo plėtra, aš manau, turėtų apimti ir švietimą, ir kultūrą, ir kitus socialinius dalykus. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų aiškinamajame rašte yra netikslumų. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad priemonės, dalis priemonių, baigia galioti. Kiek bus pasiūlymų Seime, koks bus, sakykim, galutinis redakcijos variantas, taip ir bus pasiremta. Aš visiškai su jumis sutinku, kad strategija negali visu šimtu procentų detaliai atsakyti į visus klausimus, taip pat ir į klausimus, kuriuos jūs iškėlėt. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kaimo socialinės plėtros uždavinių skiltyje 8 straipsnyje yra dalis atsakymų apie švietimą. Jeigu bus jūsų pasiūlymų arba, sakykim, minčių, aš sutinku, kad galima papildyti tą dalį, kad išsamiau atsakytų į jūsų norimas arba siūlomas mintis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, 77 straipsnyje – “Žemės ūkio mokslas, studijos ir mokymas” jūs rašote: “Siekiant geriau tenkinti žemės ūkio poreikius, tobulinti mokslinių institucijų veiklos koordinavimą, plėsti mokymo ir mokslo institucijų integraciją…” Nereikėtų šito pridėti, nes yra žemės ūkio aukštųjų mokyklų ir mokslinio tyrimo įstaigų integracija. Jūs aplenkiate šį klausimą. Netikslinga būtų įrašyti šitą dalyką? Bus ir antras klausimas.

PIRMININKAS. Antro klausimo nebus, kolega, nes kiti taip pat nori paklausti.

V.VILIMAS. Tada aš atsisakau pirmo, antras svarbesnis.

PIRMININKAS. Kolegos, svarstysit, tai ir įrašykit.

V.VILIMAS. Taip, gerai. Informacijos konsultavimo sistema. Ar netikslinga išvardyti konsultavimo paslaugų tiekėjus? Kas turima galvoje?

E.MAKELIS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui profesoriui V.Vilimui už klausimą. Vėlgi aš noriu pakartoti tai, kad mes nesiekėme strategijoje detalizuoti viską iki smulkmenų. Tačiau aš dar kartą noriu padėkoti jums už tas pastabas, ypač jeigu komitete bus siūlomos kažkokios kitos redakcijos, jas visiškai galima svarstyti.

Dabar dėl antro klausimo, kad reikia konkrečiai išvardyti. Aš manau, galima tą padaryti. Nors, kita vertus, gali atsirasti ir kitų subjektų, kurie gali užsiimti konsultavimu. Šiuo atveju Lietuvoje veikia subjektai, kurie užsiima konsultavimu, t.y. mokslo, aukštųjų mokyklų sistema, dalį darbų atlieka žemės ūkio mokyklos, Žemės ūkio rūmai užsiima tam tikra konsultacine veikla, yra konsultavimo tarnyba, žemės ūkio mokslinio tyrimo institutai, yra inovacinis centras, kuriasi ir kitos firmos. Manau, jeigu norima sukonkretinti šitoje vietoje, galima tą svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte pasakyta, jog žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti reikės priimti 15 įstatymų, vieną Seimo nutarimą, atnaujinti Nacionalinę žemės ūkio programą ir priimti daug papildomų teisės aktų, reglamentuojančių konkrečių priemonių įgyvendinimą. Noriu sužinoti, ar tą darbą žadate atlikti šio Seimo kadencijos laikotarpiu, ar tai užims ilgesnį laiką? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui ponui V.Velikoniui už klausimą. Šiaip ar taip, aš manau, reikėtų žiūrėti į aiškinamajame rašte išdėstytas mintis kaip į požiūrį, kurioje vietoje ką mes manom, jog reikėtų daryti. Todėl mes ir įtraukėm į strategiją. Šis raštas buvo parengtas pakankamai seniai. Kaip Seimo bus nutarta, kurias kryptis liesti, kokiomis formomis tai padaryti: ar Vyriausybės nutarimais, ar teisiniais aktais, kurie yra priimami Seime, taip ir bus. O dėl laikotarpio – čia jau yra kitas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, turiu klausimą, pratęsiantį ką tik girdėtą klausimą. Parašyta, kad dalis šios strategijos turi būti įgyvendinta iki 2002 metų, t.y. artimojo laikotarpio strategija. Suprantu, kad tam tikra konkreti dalis tikrai turėtų būti įgyvendinta jau per šiuos metus. Ar galėtumėte pasakyti, kokie punktai iš šios formuojamos strategijos galėtų būti visiškai įgyvendinti per šį laikotarpį? Ir jeigu taip, iš kokių lėšų tai galėtų būti padaryta, nes žiūrėdamas į finansavimo punktą aš galiu pasakyti, jog smulkaus, vidutinio verslo skatinimo fondo mūsų Vyriausybė per porą metų taip ir nesukūrė su Europos Sąjunga. Banko kreditai už valiutą siekia beveik 20% metinių palūkanų ir joks ūkininkas jų negalėtų atiduoti. Ar Vyriausybė žada dengti tuos dalykus? Privatizavimo fondas apytuštis. Na, ir daugybė kitų panašių klausimų, kurių tikrai kyla, kad paprastas žemdirbys, paėmęs į rankas šią programą, galėtų patikėti, jog bent jau šiais metais kai kas gali tapti kūnu. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju. Klausimas iš tiesų yra aktualus. Minėti klausimai, kuriuos išvardijote: kreditavimo sistema ir reikalai, susiję su investicijomis panaudojant kreditus, kaip jau minėjau, yra ne vien tiktai Žemės ūkio ministerijos darbo objektas. Todėl mes išvardijom visas institucijas. Jeigu, sakykim, strategijos priėmimo atveju būtų daromi kiti žingsniai, kas turi dalyvauti ir kokia forma sprendžiant šiuos klausimus. Aš visiškai sutinku su jumis, kad dabartinė kreditavimo sistema ir ypač egzistuojantys palūkanų dydžiai yra pakankamai sudėtingi siekiant investuoti į ūkio modernizavimą. Manau, tas klausimo aspektas yra pakankamai sudėtingas, bet vien tiktai Žemės ūkio ministerijos pastangų čia neužtektų.

Ką galima būtų padaryti šiais metais, iš principo bent jau siekiant, kad būtų atsakyta į pagrindinius rūpimus klausimus? Manau, pirmiausia tie klausimai susiję su struktūrinių fondų panaudojimu, klausimai susiję su visišku nacionalinės agentūros struktūros suformavimu, kad galima būtų pradėti, pasiruošti ir pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia struktūriniai fondai. Kas dėl konkrečių dalykų, perėjimo prie paramos formų pakeitimo, tai mes šiandieną svarstėme reikalus, susijusius su Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją problemomis. Apie 38%… šiandieną galima įvardyti, kaip atitinkančius tiesiogines išmokas arba paramos formas, egzistuojančias Europos Sąjungoje, ir tarptautiniu požiūriu tinkamas. Kitus dalykus, tai yra kitas paramos formas, reikia dar kartą peržiūrėti ir parengti tą sistemą pasitarus su Žemės ūkio rūmais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas, paskutinis klausimas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo kryptyse šalia javų ūkio, pieno ūkio, mėsos ūkio ir kitų yra cukrinių runkelių ūkis. Norėčiau paklausti, kodėl iš visų šakniavaisių kaip atskiras ūkis išskirti cukriniai runkeliai? Ačiū.

E.MAKELIS. Iš tiesų geras klausimas. Dėkoju Seimo nariui dėl cukrinių runkelių. Taip, tai yra specifinė šaka. Cukraus arba cukraus režimas visose valstybėse turi specifinį reguliavimą. Per artimiausias dvi savaites, maždaug apie balandžio mėnesio vidurį arba antrąją pusę, Europos Sąjungoje bus priimtas cukraus režimas kitiems penkeriems metams. Toliau, mes nesame uždara sistema ir cukraus režimas visada yra susijęs su rinkos apsauga, taip pat kvotų klausimais, kurie susiję su gamybinių pajėgumų fabrikuose panaudojimu. Aš nemanau, kad čia visai atsitiktinai, kaip jūs įvardijote, tie runkeliai išskirti. Iš esmės tai yra cukraus rinkos reguliavimo sistemos sukūrimas, aišku, šią sistemą galima bus sukurti tik tada, kai bus priimtas visas kompleksas Cukraus įstatymo pataisų. Su tuo susijęs kitas žingsnis – cukraus režimo įgyvendinimas arba, kaip sakant, paruošimas ir patvirtinimas.

PIRMININKAS. Pone ministre, dar daug yra klausimų dėl jūsų teikiamo nutarimo projekto. Laikas senokai baigėsi. Taigi, kolegos, tikriausiai sutiksime, kad bus pradėtos šio nutarimo projekto svarstymo procedūros, kad Kaimo reikalų komitetas turėtų ką daryti. V.Einoris prieš. Ačiū, pone ministre. Siūlome net nepradėti svarstyti to dokumento?

V.EINORIS. Ne, tai aš vis tiek turiu keletą sakinių pasakyti. Perskaičiau vadinamąją strategiją ne vieną kartą ir ieškojau atsakymo į klausimą, kur gi čia strategija, taktika. Aš padariau išvadas, kad labiau tiktų šis vadinamasis dokumentas kaip vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams įvadas, kaip metmenys, na, jeigu ne metmenys, pripažinsite, kad netinka, tada aš pasakysiu, tai yra lozungų rinkinys. Jokios čia strategijos aš nematau – atmintinė, ir daugiau nieko. Yra parengta strategija, ne V.Einorio parengta strategija, o 54 žymiausių mūsų mokslo ir mokymo įstaigų specialistų, profesorių, dėstytojų, geriausios jėgos buvo pritrauktos, ir ši strategija galiojo iki 2005 metų. Kai kurios priemonės jau netinka, keičiasi laikas, todėl ar nebūtų buvę pigiau ir greičiau atlikti šios esamos strategijos, kuri dabar galioja, ekspertizę, atlikti koregavimą ir iš tikrųjų sukurti strategiją, apie kurią mes mąstome. Aš dar kartą šiąnakt perskaičiau visą šią 86 puslapių buvusią strategiją, vadinamąją Nacionalinę plėtojimo programą, tai ten skaičiavimai, ten viskas yra ir aš nerandu nieko tokio, ką būtų galima išmesti ir nebūtų galima taikyti mūsų ateičiai. Kad reikia koreguoti, gėriui galo nėra, tai aš suprantu. Siūlyčiau nesvarstyti šio pateikto dokumento, o reikia sukurti iš abiejų vieną, tegul ekspertai pasidarbuoja ir iš tikrųjų pateikia labai rimtą Kaimo ir perdirbamosios pramonės plėtojimo strategiją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, per šį, rodos, ne taip ilgą laikotarpį kaime įvyko ypač didelių struktūrinių pasikeitimų. Per penkerius metus įvyko didžiulis pasikeitimas, todėl, man atrodo, šiandien būtina peržiūrėti anksčiau parengtą strategiją. Kitas, sakykime, toks reiškinys tai yra mūsų noras ir mūsų konkretūs darbai integruojantis į Europos Sąjungą. Senoji strategija tikrai neatitinka tų reikalavimų. Manau, kad ji yra gal ne visai tobulai parengta, mes, Kaimo reikalų komitetas, jeigu pavesite mums, ir Gamtos apsaugos komitetas galės prisidėti, ir visi, kurie yra susiję su žemės ūkiu, bandysime parengti gerą, atitinkančią šį laiką strategiją. Jai reikia pritarti.

PIRMININKAS. Gal vis dėlto, kolegos, pradedame svarstyti, ar ne? Pone Vytautai? (Balsai salėje) Tai ko reikia, registruotis ar balsuoti? Tai bendruoju sutarimu sutariame ir registruojamės. Registruojamės, kolegos, tada klausime, ar duodame darbo komitetams, pirmiausia Kaimo reikalų komitetui, ar paliekame juos be darbo? Turiu galvoje, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo” projektui? Registruojamės. Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Gal dabar galime pritarti po pateikimo? (Balsas salėje: ne, negalima.) Kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume šio dokumento svarstymą? Kolegos!

29 – už, prieš – 5, susilaikė 8. Pradedame svarstyti nutarimą Nr.P-2320. Kaimo reikalų komitetas pagrindinis, papildomi yra Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas. Turėtume spėti iki gegužės 18 d. Ar dar vėliau? Gegužės 18 dieną, kolegos, svarstymas plenariniame posėdyje. Ypač papildomų komitetų prašome artimiausiu metu pradėti svarstyti šį dokumentą.

Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408 (pateikimas)

Kolegos, dar vienas svarbus dokumentas – Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2408. Jį pateikia ūkio viceministras V.Junevičius. Pateikimas. Pradedame. Tribūnoje V.Junevičius.

V.JUNEVIČIUS. Ačiū, pirmininke, ačiū, Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metų spalio 5 dieną patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kuri numato tęsti energetikos ūkio restruktūrizavimą, atskirti elektros energijos gamybą, perdavimą bei skirstymą. Kadangi numatomas specialios paskirties akcinės bendrovės reorganizavimas atskiriant elektros energijos gamybos, perdavimo bei skirstymo veiklas, taip pat pagrindinėje veikloje nedalyvaujančias specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” padalinius yra sudėtingas, teikiamas įstatymo projektas nustato pagrindinius bendrovės reorganizavimo principus bei kai kurias specialias nuostatas, leidžiančias greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis įvykdyti reorganizavimo procedūras. Šiuo metu galiojanti Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad reorganizuojama bendrovė turi baigti veiklą ir po reorganizavimo ji turi būti išregistruojama iš įmonių rejestro. Ši procedūra užtrunka daug laiko ir reikalauja daug lėšų. Išregistravus reorganizuojamą specialios paskirties akcinę bendrovę “Lietuvos energija” iš įmonių rejestro ir įsteigus naują juridinį asmenį, reikėtų pakeisti visas sutartis, įskaitant ir paskolų sutartis. Teikiamame projekte numatoma, kad specialios paskirties akcinė bendrovė “Lietuvos energija” reorganizuojama bendrovių skaidymo būdu, t.y. iš specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija”, kuri tęsia veiklą, išskiriant turto teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu steigiant naujas akcines bendroves.

Projektas numato, kad specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” filialo Lietuvos elektrinė priskirto komunalinio ūkio turto pagrindu įsteigtos bendrovės akcijos nuosavybės teise perduodamos Elektrėnų savivaldybei, sumažinant valstybei nuosavybės teise priklausančių specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” akcijų skaičių. Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” gamybos inžinerinės infrastruktūros objektai, socialiniai objektai, pastatai ir jų dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus gali būti perduoti savivaldybių nuosavybei sumažinant specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” įstatinį kapitalą ir valstybei nuosavybės teise priklausančių specialios akcinės bendrovės “Lietuvos energija” akcijų skaičių. Apie specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” įstatinio kapitalo mažinimą viešai skelbiama du kartus su ne mažesniu kaip 14 dienų intervalu. Dėl įstatinio kapitalo mažinimo specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” įstatų pakeitimai įmonių rejestre atskirai neregistruojami.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl specialios paskirties bendrovių veiklos sričių pakeitimo” įstatymą, kuriuo Lietuvos valstybinė energetikos sistema, vėliau reorganizuota į akcinę bendrovę “Lietuvos energija” bus išbraukta iš minėto įstatymo antrojo priedėlio. Todėl teikiamame įstatymo projekte numatoma, kad reorganizavimo metu bus panaikinamas specialios paskirties bendrovės statusas.

Projektas numato, kad į specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” atskiriamas elektros tinklų eksploatavimo regioniniams filialams priskirtas turtas, išskyrus 330 kilovoltų ir 110 kilovoltų įtampos magistralines elektros perdavimo linijas, 330 kilovoltų transformatorines pastotes bei jų veikimui ir valdymui reikalingus pastatus, statinius, įrangą ir kitą turtą. Atskiriamo elektros tinklų eksploatavimo regioniniams filialams priskirto turto pagrindu steigiamos ne mažiau kaip dvi skirstomųjų elektros tinklų akcinės bendrovės. Tikslus akcinių bendrovių skaičius bus nustatytas atlikus ekonominę viso elektros energetikos sektoriaus analizę.

Teikiamas įstatymo projektas numato, kad iš specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” atskiriamas jos filialams Lietuvos elektrinė ir Mažeikių elektrinė priskirtas ir elektros bei šilumos energijos gamybai naudojamas turtas. Šio turto pagrindu steigiamos elektros energijos gamybos bendrovės Lietuvos elektrinė ir Mažeikių elektrinė. Pradiniame etape po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės “Lietuvos energija” funkcijoms įvykdyti priskiriamas visas turtas, neperduotas steigiamoms bendrovėms, įskaitant dispečerinį centrą, kompiuterinį centrą, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei Kauno hidroelektrinę. Siekiant supaprastinti reorganizavimo projektą, šiuo metu specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” nepagrindinės veiklos padalinių turto pagrindu steigiamos dukterinės bendrovės, o įkurtų dukterinių bendrovių akcijos bus perduodamos “Lietuvos energijos” akcininkams proporcingai jiems priklausančių šios bendrovės akcijų skaičiui atitinkamai sumažinant “Lietuvos energijos” įstatinį kapitalą.

Projekte numatoma sutrumpinti įstatinio kapitalo mažinimo procedūrų terminus, nes Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnis numato, kad kapitalo mažinimas registruojamas ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo mažinti bendrovės įstatinį kapitalą. Teikiamam įstatymo projekte siūloma paprastesnė, trumpesnė “Lietuvos energijos” reorganizavimo procedūra, atsisakant kai kurių Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio.

V.JUNEVIČIUS. Projekte numatoma, kad reikalavimo teisė Baltarusijos Respublikos akcinei bendrovei “Belenergo” už pateiktą elektros energiją perduodama po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei “Lietuvos energija”. Šiai bendrovei taip pat perduodamas įsiskolinimas valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė. Projekte numatoma, kad specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip dviem trečdaliais balsų gali priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir patvirtinti reorganizavimo projektą prieš tai Vyriausybei pritarus šiam projektui. Numatoma, kad po specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo veiksiančių bendrovių, įskaitant ir ne pagrindinės veiklos, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos bus privatizuojamos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Neigiamų teikiamo įstatymo projekto padarinių nenumatoma. Priėmus teikiamą įstatymo projektą papildomai keisti kitų įstatymų nereikės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, prašyčiau dar sykį tylos. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Iš pradžių 10 minučių klausti. A.Sakalas humaniškai perleidžia savo klausimą J.Matekonienei.

J.MATEKONIENĖ. Šiandien siūlomas reorganizavimo įstatymas jau reikštų, kad pats reorganizavimo projektas parengtas, jis įvertintas teigiamai ir mums reikia tik įstatymo. Deja, mes to projekto nematėme, jo įvertinti negalėjome. Ar tai nėra bėgimas prieš traukinį? Ir dar todėl, kad aš turiu, pavyzdžiui, vidinio “Lietuvos energijos” audito duomenis, kur 1998 metais bendrovė neturėdama nei nuosavų, nei skolintų lėšų pati iš apyvartinių lėšų 231 mln. panaudojo investiciniams projektams. Tai šita suma yra minusinė, yra skolos. Sakykit, kas po reorganizavimo apmokės? Tai yra tik maža dalis. Taip pat ir kitas skolas, ar jos irgi bus motininei įmonei priskirtos, o kitos bus švarios, gražios ir privatizuotos?

V.JUNEVIČIUS. Ačiū. Ne, jokiu būdu. Į pirmą klausimą -reorganizavimo projekto nėra, šitas įstatymas ir turėtų sudaryti pagrindą rengti reorganizavimo projektą, kurį turėtų priimti akcininkų susirinkimas pritarus Vyriausybei.

Dėl apyvartinių lėšų. Taip, “Lietuvos energija” turi paėmusi maždaug apie 400 mln. Lt paskolų tam, kad galėtų atsiskaityti. Ir tai dar trūksta daug pinigų, reikės dar papildomai persiskolinti, kad galėtų atsiskaityti su Ignalinos atomine elektrine už pateiktą elektros energiją.

J.MATEKONIENĖ. Ne apie tai kalba eina…

PIRMININKAS. Kalbama ne apie tai. Niekas niekur nevaikšto. Seimo narys…

V.JUNEVIČIUS. Taip, be abejo, “Lietuvos energijai” reikia daug investicijų ir jų reikės dar labai daug, nes, deja, energetikos ūkis yra gana apleistas. O patikimas elektros energijos tiekimas reikalauja, kad tos investicijos būtų daromos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis viceministre, manyčiau, kad jūsų teikiamas įstatymo projektas yra pakankamai nenuoseklus. Man atrodo, kad jūs savo įstatyme įrašote tas dalis, kur įstatymo įgyvendinimo tvarka. Taip rašote, bet taip neturėtų būti. Pagrindiniame įstatyme turėtų būti patys principai, kurie turėtų būti nustatomi remiantis reorganizavimo projektu, apie kurį kalbėjo kolegė J.Matekonienė. Klausimas būtų toks. Kaip jūs įsivaizduojate Elektrėnų elektrinę, Lietuvos elektrinę, atskyrus ir perdavus ją savivaldybei, kaip galima organizuoti darbą, kai šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės turi dirbti koordinuotu tam tikru režimu? Jų darbas tam tikru požiūriu yra vientisas, o jūs jas dabar skaidote.

V.JUNEVIČIUS. Ačiū. Lietuvos elektrinė neperduodama savivaldybei, savivaldybei perduodamas tik komunalinis ūkis, t.y. čiuožyklos, šildymas ir kita. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, kalba viceministras V.Junevičius.

V.JUNEVIČIUS. Dėl sistemos darbo. Pagrindinis principas yra atskirti elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą. Tokia yra idėja ir ta idėja pasitvirtino iš esmės visame pasaulyje. Lietuva turbūt liko vienintelė Europoje valstybė, kurioje nėra atskirta elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas. Tai yra gana didelis trūkumas, nes pirmiausia elektros energijos tarifų nustatymui trūksta skaidrumo, antra – ne visi “Lietuvos energijos” kaštai yra ekonomiškai pagrįsti. Šitų veiklų atskyriams kaip tik ir leistų kur kas labiau suprastinti, praskaidrinti tarifų nustatymą ir įvertinti, kurie kaštai yra ekonomiškai naudingi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti. Kokio reikėtų finansavimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti atskirais metais ir iš kokių šaltinių jis galėtų būti skiriamas? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Reorganizavimo projektas iš esmės susidarys iš dviejų dalių kaštų. Pirmoji dalis – pinigai, kuriuos reikės apmokėti patarėjui, kuris dirbs reorganizuojant “Lietuvos energiją” ir privatizuojant paskirstymą ir generavimą, ir antra dalis kaštų – tai bus “Lietuvos energijos” kaštai, nes tai bus papildomas darbas. Patarėjo darbą numatoma finansuoti iš Privatizavimo fondo lėšų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, jūsų pateiktas įstatymas numato reorganizavimo būdą ir tvarką. Žodžiu, po reorganizavimo atsiranda nauji ūkio subjektai, t.y. gamybos įmonės, perdavimo tinklas, paskirstymo tinklo įmonės, bet įstatymas nenumato tų naujų ūkio subjektų santykių. Jūs tą klausimą bandote apibrėžti 3 straipsnio vienuoliktojoje dalyje ir perduodate tą dalyką žemesnei pakopai, žemesniam lygiui, akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo protokolui, kuris patvirtins patį projektą, kuris bus rengiamas po šito įstatymo įgyvendinimo. Toks ūkio subjektas kaip Ignalinos atominė elektrinė nėra pavaldus, sakysim, akcininkų susirinkimo protokolas nebus jai privalomas, taip pat nebus privalomas termofikacinėms elektrinėms. Joms įtakos neturės net Vyriausybės patvirtinimas, nes tai yra savivaldybės – Vilniaus ir Kauno – termofikacinės elektrinės. Ką jūs manote daryti, kad tie nauji ūkio subjektai pradėtų veikti, kad būtų reglamentuoti jų santykiai: kas perka, kas parduoda, kaip tarp savęs atsiskaito ir visa kita?

V.JUNEVIČIUS. Galima pasakyti, kad tai du klausimai. Pirmasis dėl reorganizavimo projekto. Tai yra Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimas, kad reorganizavimo projektą tvirtintų akcininkų susirinkimas, nėra kokia nors išimtis “Lietuvos energijos” klausimu. Jeigu kalbėtume apie Ignalinos atominę elektrinę arba termofikacines elektrines, tai jos ir dabar veikia ne pagal “Lietuvos energijos” akcininkų susirinkimų protokolus, o visai kitais principais. Šis įstatymas, kaip ir pavadinimas sako, yra “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektas, todėl jame nėra nuostatų, kaip veiks ūkio subjektai, tarp jų ir Ignalinos atominė elektrinė, nes ji nėra šito įstatymo objektas. O rinkos dalyvių santykius turi nustatyti Elektros įstatymas, kurio projektas šiuo metu yra svarstomas.

PIRMININKAS. Dar S.Slavickas gali klausti.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 2 straipsnio trečiosios dalies. Nuo specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” atskiriama Lietuvos elektrinė, o paskui įsteigiama akcinė bendrovė “Lietuvos elektrinė”. Aš norėčiau paklausti, kaip rinkos sąlygomis išgyvens minėta “Lietuvos elektrinė”, jeigu ji šiuo metu dirba tik 3% apkrovimu? Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. “Lietuvos elektrinė” turės išgyventi parduodama rezervą ir elektros energiją. Tai skatins “Lietuvos elektrinę” veikti efektyviau, nes dabar, būdama “Lietuvos energijos” sudėtyje, ji neturi jokio suinteresuotumo dirbti efektyviau ir išsilaikyti. Visus tuos kaštus mes įskaičiuojame į bendrus elektros energijos tarifus ir apmokame visi tam, kad “Lietuvos elektrinė” nedirbtų. Parduodama rezervą “Lietuvos elektrinė” turės užtikrinti tam tikrą minimumą, kuris leistų jai palaikyti tą rezervą, o likusią pajamų dalį turės užsidirbti ieškodama galimybių parduoti elektros energiją.

PIRMININKAS. Pone viceministre, buvo skirta pakankamai laiko jums atsakyti į klausimus. Ačiū.

V.JUNEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Šį kartą ačiū. Kolegos, ar pritariame pateiktam dokumentui? M.Pronckus įsijungė pirmasis – prieš.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kaip čia pasakius, mes tokį etapą jau išgyvenome, kai kolūkiuose buvo sudaromi kompleksai. Kas atsimena tą periodą, puikiai gali įsivaizduoti, kas iš to išėjo. Panašiai ir čia dabar daroma. Aš siūlyčiau paskaityti kai kuriems kolegoms energetikų laikraštėlį “Žiburys”, kuris aprašo, kas įvyko su “Geotermo” elektrine, kuri statoma prie Klaipėdos. Pasirodo, prieš statybą savivaldybė sudarė sutartį, kad pirks visą elektros energiją. Dabar atsisako visos elektros energijos pirkimo, ir ši elektrinė “pakimba”. Įdėti milijonai, ir nežinia, kaip ji egzistuos. Mane apskritai domina, kaip čia išeina, kai tokie svarbūs dalykai kaip Lietuvos energetika… kai, pavyzdžiui, norint pastatyti tualetą reikia projekto, o išskaidant šitą dalyką nereikia jokio projekto, jokio pagrindimo, jokių ekonominių skaičiavimų, nieko nereikia. Pakišo kažkokį popierėlį po Seimo narių nosimis be jokių ekonominių skaičiavimų, ir prašau, ir pirmyn, o kas iš to išeis, niekam neaišku. Todėl aš griežtai prieštarauju. Kol nėra rimto ekonominio pagrindimo, rimtų skaičiavimų, žmonių, kurie po to būtų atsakingi už tai, ką jie čia paskaičiavo, parašų, tokiam dalykui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų energetikos kompleksas kartu su Lietuvos geležinkeliais, manau, yra dvi pačios sudėtingiausios problemos mūsų reformų kelyje. Deja, jas teks pradėti spręsti iš esmės tiktai dabar, nors tai turėjo būti išspręsta prieš trejus, ketverius metus. Jau turėjo būti išspręsta. Tačiau jau vien iš Seimo narių klausimų matyti, kad iš tiesų problema yra tikrai sudėtinga. Todėl aš manau, kad tą darbą reikia pradėti. Tikriausiai mūsų komitetas bus pagrindinis ir tik vieno dalyko norisi paprašyti – kadangi mes dabar svarstome net keturis labai sudėtingus įstatymų projektus, reikia nuspręsti dėl terminų, o kad temą pradėti reikia, manau, niekas neabejoja. Mes komitete nagrinėsime šį klausimą labai rimtai. Abejoju, ar komiteto nariai balsuos nežinodami, už ką balsuoja, be abejo, jie nagrinės labai rimtai. Taigi po pateikimo reikia pritarti, darbą reikia pradėti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Tada susitariame, ar pritariame po pateikimo Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projektui. Ekonomikos komitetas jau nusiteikęs dirbti, kolegos. 44 Seimo nariai posėdžiauja ir pradedame svarstyti šį projektą, kolegos.

24 – už, prieš – 7, susilaikė 6. Dar vienas balsas už. Taigi pradėta Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Dabar tariamės, komiteto pirmininke. Seniūnų sueigoje buvo sutarta kiek įmanoma be ypatingų skubų, bet paskubinti šio projekto svarstymą. Suplanavome balandžio 11 dieną. Jūs siūlote balandžio 18 d.? Balandžio 18 dieną, kolegos. Bet tada jau gal turėsime rezultatą? Turėsime. Pirmininkas, pasakęs, kad dirbsime, pasako tarp eilučių, kad turėsime svarstytiną projektą. Biudžeto ir finansų komitetas – papildomasis komitetas. Ačiū, gerbiamieji.

Tai šios dienos darbai lyg ir baigti, kolegos. (Balsai salėje) Pasakydami L.Sabučio repliką, kad dešinė pusė nebuvo ypač kolegiška, baigiame šios dienos posėdį.