Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2000 m. kovo 27 d. Nr.
Vilnius
dėl Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto (P-789)
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Pirmininkaujanti: G. Imbrasienė, nariai: V. Aleknaitė-Abramikienė, V. Žiemelis, P. Katilius, V. Pakalniškis, J. Razma, A. Sakalas, V.Martišauskas, R. Smetona, A. H. Stasiulevičius, E. Bičkauskas, Č. Juršėnas. Komiteto patarėjai: L. Zdanavičienė, A. Kabišaitis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
Seimo Teisės departamento išvada: Alternatyvių projektų Juridiniame skyriuje negauta. Projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo A. Kabišaičio pastabos: Įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 18 bei 191 straipsniai numatė teismams nebūdingą funkciją - prašymų dėl nuosavybės teisių atstatymo nagrinėjimą tais atvejais, kai kreipiamasi dėl gyvenamųjų namų (arba jų dalių), ūkinės komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims. Atitinkamai Civilinio proceso kodekso 102 str. 1d. 28 p. buvo numatyta atleisti nuo žyminio mokesčio šalis besikreipiančia su tokiais prašymais. 1997 m. liepos 1 d. priėmus naujos redakcijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą minėtos teismų paskirčiai prieštaraujančios funkcijos atsisakyta. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Civilinio proceso kodekso 102 str., kuris nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, nėra nustatyta, kad ši, įstatyme minima asmenų kategorija, atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 str., jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis. Vertinant šią nuostatą iš vienos pusės, galima teigti, kad, esant baigtiniam sąrašui, kitų įstatymų normos, numatančios papildomus prie šio sąrašo atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus, prieštarauja Civilinio proceso kodekso normoms, tačiau iš kitos pusės, kodekso 102 str. 1 d. 13 punkte nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami "asmenys, pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, - už apeliacinius ir kasacinius skundus". Minėta nuostata leidžia teigti, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus gali nustatyti ne tik kodeksas, bet ir kiti įstatymai.
Remiantis aukščiau išdėstytu siūlytina nekeisti Civilinio proceso kodekso 102 str. 1 d. 28 punktą, o pripažinti jį netekusiu galios.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų, pataisų, pastabų negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymų, pataisų, pastabųnegauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų, pataisų, pastab negauta.
6. Seimo papildomų komitetų nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto narių atskirosios nuomonės negauta.
Priedai:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė G. Imbrasienė