Projekto

                                                                                                                                      lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 102, 402, 411 IR 435 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2000 m.        d. Nr.  

Vilnius

(Žin.,1964,Nr.19-139; 1991,Nr.33-891; 1994, Nr.51-949,Nr.93-1809; 1995, Nr.51-1244,Nr.55-1353,

Nr.59-1482,Nr.106-2354,Nr.107-2394; 1996, Nr.73-1744,Nr.110-2506; 1997, Nr.39-952,Nr.99-2503, Nr.104-2619,Nr.108-2730; 1998, Nr.55-1517,Nr.112-3106; 1999,Nr.36-1065,Nr.113-3287)

1 straipsnis. 102 straipsnio 1 dalies papildymas 44 ir 45 punktais

Papildyti 102 straipsnio 1 dalį 44 ir 45 punktais:

“44) teismo antstolių kontoros prie apylinkės teismų – už ieškinius ir pareiškimus teismui, susijusius su sprendimų vykdymu;

45)pareiškėjai ir ieškovai - už skundus dėl atlikto notarinio veiksmo arba atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, už ieškinius dėl reikalavimo, pagrįsto atliktu notariniu veiksmu.”

2 straipsnis. 402 straipsnio pakeitimas

1.Pakeisti 402 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

402 straipsnis. Sprendimų vykdymo išlaidos

Iš skolininko  išieškomos, neviršijant  išieškotojo reikalavimų, šios vykdymo išlaidos:

1) 5 procentų suma nuo realizuoto skolininko turto vertės;

2) 0,5 procento suma:

nuo išieškotų  iš skolininko  sąskaitos kredito  įstaigose lėšų, kai  skolininkas   neįvykdė  sprendimo   teismo  antstolio   raginime sprendimą įvykdyti geruoju nustatytu terminu,

kai  skolininkas, kurio  turtas  areštuotas  šio  kodekso  390 straipsnio šeštosios  dalies nustatyta  tvarka, padengia įsiskolinimą praėjus terminui, nurodytam raginime įvykdyti sprendimą geruoju,

kai skolininkas, kurio turtas areštuotas po to, kai jis neįvykdė sprendimo  raginime  įvykdyti  sprendimą  geruoju  nurodytu  terminu, padengia įsiskolinimą iki areštuoto turto realizavimo pradžios.

Šio straipsnio  pirmosios dalies  1  ir  2  punktuose  numatytas vykdymo  išlaidas   draudžiama  išieškoti  iš  biudžetui  ir  kitiems išieškotojams išieškotų sumų arba kitų jų lėšų.

Iš skolininko taip pat išieškomos šios vykdymo išlaidos:

1) 1  procento suma nuo teismo sprendime nurodytų daiktų, paimtų iš skolininko ir perduotų išieškotojui, vertės;

2) 60  litų -  už sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus;

3) 100 litų - už iškeldinimą iš patalpų;

4) 50  litų - už kitas priverstinio vykdymo priemones, numatytas šio kodekso 391 straipsnio 5 punkte.

Kitos sprendimo  vykdymui reikalingos išlaidos skolininko turtui saugoti ir  pervežti, paskelbti  apie turto  pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir  ekspertinėms organizacijoms sumokėti, teismo antstolio važiavimui į  vykdymo vietą  apmokėti imamos iš to teismo, prie kurio yra  teismo  antstolis,  lėšų  ir  teisėjo  nutartimi  išieškomos  iš skolininko.

     Dėl šio  straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytų  vykdymo  išlaidų  išieškojimo  teismo  antstolis  nusiunčia skolininkui raštišką  siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo nustatytu  terminu  tą  sumą  geruoju  pervesti  į  teismo  antstolių kontoros depozitinę  sąskaitą. Jeigu  skolininkas  geruoju  šių  sumų

neperveda,  teismo   antstolis  su  pareiškimu  ir  išieškotinų  sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

     Sumos,  nurodytos  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje,  laikomos teismo  antstolių  kontoros  depozitinėje  sąskaitoje  ir  teisingumo ministro nustatyta  tvarka naudojamos  teismo antstoliams  ir kitiems darbuotojams  skatinti   bei  teismo   antstolių  kontorų  ir  teismų materialinei bazei plėsti.

     Sumos,  nurodytos  šio  straipsnio  trečiojoje  ir  ketvirtojoje dalyse, pervedamos į valstybės biudžetą.

Už  teismo  antstolio  išieškotas  šiame  straipsnyje  nurodytas vykdymo  išlaidas   iš  skolininko   pakartotinai  vykdymo   išlaidos neišieškomos.

"402 straipsnis. Sprendimų vykdymo išlaidos

Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, moka 50 litų dydžio vykdomosios bylos administravimo išlaidų. Šios išlaidos nemokamos pateikiant vykdomuosius dokumentus dėl alimentų, žalos, padarytos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo, išieškojimo, vykdant sprendimus dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių ir išieškojimo į valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo biudžetus bei vykdant sprendimus, įpareigojančius  skolininką atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu.

Išieškotojo rašytiniu prašymu vyresnysis teismo antstolis gali jį atleisti nuo vykdomosios bylos administravimo išlaidų. Vyresniojo teismo antstolio patvarkymą šiuo klausimu tvirtina apylinkės teismo teisėjas savo parašu ir apylinkės teismo antspaudu. Teisėjas, atsisakydamas tvirtinti vyresniojo teismo antstolio patvarkymą, be žodinio nagrinėjimo išsprendžia klausimą iš esmės, priimdamas nutartį. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti nuo vykdomosios bylos administravimo išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Jei išieškotojas atleistas nuo vykdomosios bylos administravimo išlaidų sumokėjimo, jos padengiamos iš apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, sąskaitos ir teismo antstolio patvarkymu šio kodekso 460 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos į apylinkės teismo sąskaitą.

Išieškotojo įmokėtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos teismo antstolio patvarkymu šio kodekso 460 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui.

Kai skolininkas neįvykdė sprendimo geruoju per teismo antstolio raginime nustatytą terminą,  išieškomos 5 procentų, bet nemažiau 20 litų, dydžio vykdymo išlaidos:

1) nuo turto, realizuoto tenkinant išieškotojų reikalavimus, kainos;

2) nuo išieškotų  iš skolininko ar kitų asmenų sąskaitų bankuose ar kitose kredito

įstaigose lėšų, ar lėšų esančių pas kitus asmenis.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytos vykdymo išlaidos taip pat išieškomos, jei skolininkas sumokėjo įsiskolinimą praėjus teismo antstolio raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui.

            Kai  neparduotas iš varžytynių ar be varžytynių turtas perduodamas išieškotojui, asmuo, pareiškęs prašymą pasiimti turtą sau, iki turto perdavimo akto patvirtinimo per teismo antstolio patvarkymu nustatytą terminą privalo į teismo antstolių kontoros specialiąją depozitinę sąskaitą įmokėti šio straipsnio penktojoje ir aštuntojoje dalyse nurodytas vykdymo išlaidas. Šios išlaidos grąžinamos išieškotojui, teismo antstoliui išieškojus jas iš skolininko šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka.

Kitos sprendimui vykdyti reikalingos išlaidos (skolininko turtui saugoti ir  pervežti, paskelbti  apie turto  pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti ir kt.) padengiamos iš to teismo, prie kurio yra  teismo  antstolių kontora,  lėšų.

Dėl šio straipsnio septintojoje ir aštuntojoje dalyse numatytų  vykdymo  išlaidų  išieškojimo, taip pat tais atvejais, kai šio kodekso 437 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka surašytas turto neradimo aktas,  teismo  antstolis  nusiunčia skolininkui raštišką  siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą  terminą  tą  sumą  pervesti  į  teismo  antstolių kontoros specialiąją depozitinę  sąskaitą. Jeigu  skolininkas  geruoju  šių  sumų neperveda,  teismo  antstolis  su  pareiškimu  ir  išieškotinų  sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti ir išmokėti jas apmokėjusiems asmenims. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 

Sumos, nurodytos šio straipsnio pirmojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, laikomos bei naudojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka sprendimų vykdymo sistemai tobulinti, teismo antstolių kontorų materialinei bazei plėsti, žalai padarytai neteisėtais teismo antstolio, atliekančio tarnybines pareigas veiksmais ar neveikimu, atlyginti, teismo antstoliams ir kitiems teismo antstolių kontoros darbuotojams  skatinti.

Vykdymo išlaidos, reikalingos pakartotiniems vykdymo veiksmams atlikti kai teismas šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka pripažino teismo antstolio veiksmus neteisėtais, apmokamos iš teismo antstolių kontoros specialiosios depozitinės sąskaitos ir iš išieškotojo ar skolininko neišieškomos.

Už teismo antstolio išieškotas šiame straipsnyje nurodytas vykdymo išlaidas iš skolininko pakartotinai vykdymo išlaidos neišieškomos."

3 straipsnis. 411 straipsnio papildymas  2 ir 3 dalimis

Papildyti 411 straipsnį 2 ir 3 dalimis:

"Lėšas, reikalingas ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms už turto įkainojimą apmokėti per teismo antstolio nustatytą terminą, bet ne ilgesnį nei dešimt dienų, į teismo antstolių kontoros specialiąją depozitinę sąskaitą įmoka šalis, prieštaraujanti teismo antstolio atliktam turto įkainojimui.

Jei šalis, kurios prašymu kviečiamas ekspertas turtui įkainoti, neįmoka šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų lėšų, laikoma, jog turtas įkainotas turto arešto akte teismo antstolio nurodyta kaina."

4 straipsnis. 435 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 435 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

435 straipsnis. Varžytynių apskundimas

Skundai  dėl   teismo  antstolių  veiksmų  parduodant  turtą  išvaržytynių paduodami šio kodekso 472 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškiniai dėl  pirkimo-pardavimo  sutarties,  sudarytos  įgyjant turtą iš  varžytynių, pripažinimo  negaliojančia gali  būti reiškiami bendra tvarka.

"435 straipsnis. Turto realizavimo ar perdavimo pripažinimas negaliojančiu

"Ieškiniai dėl pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, realizuojant turtą be varžytynių ar turtą perduodant išieškotojui, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo turto pardavimo iš varžytynių, be varžytynių ar turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo dienos. Šioje dalyje  numatytas vienerių metų terminas negali būti atstatomas.

 Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti ieškiniai gali būti grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų pažeidimais tik tais atvejais, kai teismo antstolio veiksmai šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka buvo pripažinti neteisėtais.

Jei teismas sandorius, nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje pripažįsta negaliojančiais, taikoma restitucija. Šiuo atveju išieškotojas grąžina pirkėjui pinigus, o pirkėjas skolininkui ar įkaito davėjui turtą."

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS