Aštuntasis (443) posėdis
2000 m. kovo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R.J.DAGYS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, popietinį posėdį skelbiu pradėtą. Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Kolegos, registruojamės ir tęsime savo šios dienos darbus, tiksliau, pradedame popietinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, rytą, kai mes balsavome dėl Prezidento veto dėl to, ar būtų įstatymo projektas priimtas su Prezidento pataisomis, posėdžio pirmininkas apsiriko dviem balsais, todėl mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją. Tai padarė Seimo Pirmininkas ir aš čia viešai. Etikos ir procedūrų komisija padarė išvadą, kad kai kurie Seimo nariai yra nesupratę esmės, todėl pasiūlė pakartoti balsavimą. Žodžiu, galime konstatuoti, kad yra pažeista įstatymų leidybos procedūra, buvo pažeistos Statuto nuostatos. Tai pirmiausia mano kaltė. Mums reikės apsispręsti. Seimas turėtų balsuoti pagal Seimo statuto 160 straipsnį, ar pripažinti netekusiu galios mūsų priimtą sprendimą dėl Aukštojo mokslo įstatymo, ar palikti galiojantį įstatymą. Taigi, kolegos, 15.30 val. aš kviečiu tuos, kurie mane girdi, dalyvauti kartojant balsavimą dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto pataisų.

Mūsų užsiregistravo 50 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, J.Bernatonis – dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai, tiesą pasakius, esu nustebęs ir nesuprantu jūsų. Jeigu jūs klaidingai pasakėte, vadinasi, tiesiog nebuvo priimta, taigi tas jūsų pasakymas negalioja. O kodėl mes turėtume dar kartą perbalsuoti? Neturime ką veikti?

Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2313(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Taigi dirbam, gerbiamieji kolegos, toliau. Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2313(2). Svarstymas, gerbiamieji kolegos. Kviečiu į tribūną V.Lapę, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisas teikia Vyriausybė. Pataisos, kaip jūs žinote, yra susijusios su nauja kaimo ir žemės ūkio strategija, kuri yra orientuota į Europos Sąjungą, o mes jau pradėjome taikytis prie daugumos Europos Sąjungos reikalavimų, todėl, matyt, ir šitas įstatymo projektas atitiko mūsų laiko dvasią ir mūsų norus. Komitete jam buvo pritarta bendru sutarimu, be didelių pastabų. Viena kita pastabėlė buvo padaryta ir Vyriausybės atstovai ją priėmė. Didelių pasiūlymų komitetas nėra gavęs. Turime Teisės departamento išvadą, tačiau mes su specialistais išnagrinėjome turinį ir departamento siūlymą. Manome, kad keisti ketvirtąjį šio įstatymo straipsnį, kuris yra minimas, nereikėtų, nes tas straipsnis, ta dalis, apie kurią kalba teisininkai, nėra keičiama. Jinai paliekama tokia, kokia buvo senajame įstatyme. Suderinus su šiandien galiojančiu Konkurencijos įstatymu, galima sakyti, kad nei šiam, nei Konkurencijos įstatymui, nei kitiems tos pataisos neprieštarauja, todėl siūlau Seimui, jeigu būtų galima, padiskutavus pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui, pone komiteto pirmininke. Dabar kviečiu dėl šio klausimo kalbėti J.Listavičių. J.Listavičius, kolegos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pasirengimas stoti į Europos Sąjungą ir parengta žemės ūkio strategija reikalauja tam tikrų politinės ekonominės žemės ūkio plėtros pakeitimų bei pertvarkymų. Dėl to reikia keisti, tikslinti ir 1994 metais priimtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai ir papildymai orientuoti į stojimo į Europos Sąjungą programos žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonių realizavimą. Stojimo į Europos Sąjungą paramos priemonės numato Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą. Tai leis padidinti valstybės finansines galimybes remti žemės ūkio subjektų modernizavimą, didinti konkurencingumą ir spartinti kaimo plėtros procesą. Kai kurias Lietuvos žemės ūkio stojimo į Europos Sąjungą programos priemones numatyta 2000–2006 metais finansuoti iš Europos Sąjungos (…) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtros programai skirtų lėšų. Šioms lėšoms administruoti įsteigta Valstybinė nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos.

Susipažinus su Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo projekto pakeitimais ir papildymais kyla tam tikrų neaiškumų ir klausimų. Pakeitimai ir papildymai visų pirma susiję su nemažomis lėšomis. Kyla natūralus klausimas, ar numatytų iš Europos Sąjungos fondų lėšų užteks? Tačiau kitų lėšų poreikio, jų kaupimo ir naudojimo klausimai įstatymo projekte nesprendžiami, neįvardijamos programos, neminimas ir kitas, išskyrus agentūras, žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo asignavimų valdytojas. Taigi optimizmo ir lėšų poreikių daug, o galimybės jas sukaupti ir efektyviai naudoti neaptartos.

Panagrinėkime keletą konkrečių įstatymo projektų nuostatų. Štai penktame arba… tai yra trečiame… arba penktojo straipsnio pirmosios dalies 10 punkte viena iš valstybinio reguliavimo priemonių yra palaikomos žemės ūkio subjektų pajamos. O kur visas to palaikymo mechanizmas, reikalingų lėšų poreikis ir jų panaudojimo principai? Svarbiausia, iš kur imsim lėšų, kai agentūros lėšų nepakaks?

5, arba 9, straipsnyje dar paliktos kooperuotomis žemės ūkio lėšomis pastatytos sanatorijos, kurioms numatomas tikslinis finansavimas iš įvairių šaltinių. O kas tie įvairūs šaltiniai, kai nebiudžetiniai fondai iš biudžetinių lėšų nebus sudaromi?

Nebandoma atsisakyti ir žemės ūkio produkcijos supirkimo subsidijavimo. Numatomas tikslinis finansavimas žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams mažinti, bet nepateikiamos net principinės nuostatos, kaip ir kokių lėšų sąskaita minėtos priemonės bus vykdomos. Papildžius 5, arba 9, straipsnį naujomis nuostatomis dėl žemės ūkio subjektų pajamų palaikymo, žemės ūkio ir maisto produktų intervencinių pirkimų nuostolių bei papildomų išlaidų, susidariusių dėl šių pirkimų, padengimo, privataus saugojimo rėmimo, manau, reikėjo pateikti, koks lėšų poreikis minėtoms priemonėms vykdyti reikalingas per metus, bei reikėjo pateikti tikrus intervencinio pirkimo nuostolių ar papildomų išlaidų limitus. Negi ir toliau bus dengiami šimtamilijoniniai žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo nuostoliai, nors ir pavadinti intervenciniais? O kokios privataus saugojimo rėmimo apimtys? Kokie tokio saugojimo reikalavimai? Kokios galėtų būti skiriamos lėšos? Neaišku, kodėl paliktas 5, arba 9, straipsnio pirmosios dalies 18 punktas.

Esant įstatymo projekte minėtiems neaiškumams ir neapibrėžtumams, reikėtų pasirinkti jų pašalinimo būdą arba sprendimą. Tai būtų galima padaryti arba šio įstatymo projekte atskiru straipsniu, jame suformulavus Vyriausybei tam tikrus įpareigojimus, arba reikėtų parengti atskirą įstatymo projektą dėl šio įstatymo projekto įgyvendinimo.

Negalima palikti įstatymo projekto vien neblogų ketinimų lygio, koks jis yra paliktas šiuo metu. Jeigu yra visiškai aiškios Nacionalinės mokėjimų agentūros galimybės, turi būti analogiškai aiškios ir Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos galimybės. Tik tokiomis sąlygomis galima vykdyti ir kontroliuoti konkrečias užduotis ar priemones, ir vykdyti numatytas programas. Remiantis minėtu, įstatymo projektui būtų galima pritarti tik esant aiškumui dėl kasmetinio lėšų poreikio ir skirto finansavimo minėtoms nuostatoms įgyvendinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį V.Velikonį.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, Kovo 11 d. minėjime iš šios tribūnos buvo pasakyti žodžiai: “Žemės ūkis – akmuo po valstybės kaklu”. Niekas šių žodžių nepaneigė. Aš labai gerai prisimenu 1994 m. gruodžio 22 d. vėlyvą vakarą, kai lauke buvo prieššventinis šurmulys ir buvo priimtas šis įstatymas iš devynių žodžių. Šis įstatymas, kuris šiandien buvo paminėtas, tikrai labai pagyvino finansinį Lietuvos kaimo gyvenimą, įžiebė viltį jam toliau gyventi. Kur paslaptis? Paslaptis – skaičiuje 10. Ten buvo nurodoma, kad iš nacionalinio biudžeto išlaidų 10% skirti kaimui. Metai bėgo, vis mažiau ir mažiau buvo skiriama, įvairūs kordebaletai buvo sugalvojami, kaip suprasti šį įstatymą, ir apie 2 mlrd. 1997-1998-1999 metais ištekėjo atgalios. Todėl galima nesistebėti ir rinkimų kai kuriais rezultatais.

Siūlomi pakeitimai yra iš tikrųjų labiau redakcinio pobūdžio, neprincipiniai. Pavyzdžiui, anksčiau visiems buvo žinomas terminas “mažo našumo žemės” dabar tos žemės vadinamos “mažiau palanki ūkininkauti vietovė”. Gal toks naujadaras palengvins dalią žmonių, ūkininkaujančių tokiose vietovėse, nors, mano įsitikinimu, ūkininkavimo vertės pagrindiniu, lemiančiu kriterijumi ir toliau liks žemė, o ne vietovė. Na, tegul čia pasakys savo žodį kalbininkai.

Panašiai galima būtų pasakyti ir apie 2 straipsnio dvyliktosios dalies pakeitimą, kur žodžiai “bioorganinė žemdirbystė” keičiami žodžiais “ekologinis žemės ūkis”. Žodžiai “ūkininkavimo būdas” keičiami žodžiais “ūkininkavimo sistema”, žodžiai “mineralinės trąšos” keičiami žodžiais “sintetinės trąšos”, žodžiai “ekologiškai švari produkcija” keičiami žodžiais “ekologiški žemės ūkio produktai” ir t.t.

Matote, kad čia iš esmės skirtumų ir nėra. Visiškai pritariu 2 straipsnio papildymui 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalimis, nes orientuojantis į Europos Sąjungą šiuos naujus žodžių junginius kaip SAPARD, kaip intervencinė kaina, kaip intervenciniai pirkimai, tikslinė kaina ir t.t. turi žinoti ir mokslininkas, ir politikas, ir kaimo žmogus.

Kelia man tam tikrą abejonę ir svarstomo įstatymo projekto 4 straipsnis – “Žemės ūkio rėmimo politika”. Minėtame straipsnyje motyvuojamas žemės ūkio veiklos perorientavimas bei kitos priemonės, kurios numatytos specialioje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje. Kaip žinote, ši programa šioje salėje nėra patvirtinta ir todėl negalima apie ją šiandien ir sakyti. Taigi dar kartą dėkoju už dėmesį, siūlau pritarti įstatymo projektui. Svarbiausia – nepasikėsinti į skaičių 10. Tikiu, jog XXI amžiaus pirmųjų metų biudžete tie procentai virs milijardu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Nėra jokių ypatingų pataisų po komiteto svarstymo. Ar galime pritarti? M.Pronckus norėtų kalbėti šiuo klausimu.

M.PRONCKUS. Jeigu prieštaraujančių nėra, tai aš pritariu be ypatingų argumentų. Jeigu būtų prieštaraujančių, aš sakyčiau argumentus, žinoma. Aš pritariu tam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju, Taigi po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2113 – Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas Nr.P-2096(2*) (svarstymas)

2-2 klausimas projektas Nr.P-2096(2) – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas. Ir šio projekto turime svarstymą. Kviečiu į tribūną V.Pakalniškį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, o paskui Žmogaus teisių komiteto pirmininkas E.Zingeris pateiks savo komiteto nuomonę. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad mes sutaupysime laiko svarstydami šį projektą, pasistengsiu labai trumpai pateikti jums Teisės komiteto išvadas. Tai galime padaryti iš tikrųjų trumpai, kadangi pats įstatymo tekstas nėra sudėtingas, jis daugiau techninio pobūdžio, nustatantis, kiek ir kaip turi būti mokama, ir kas gali gauti nemokamą teisinę pagalbą. Politinė svarba glūdi pačiame įstatymo pavadinime, t.y. jo pirmuosiuose straipsniuose, kad šio įstatymo priėmimas įpareigoja valstybę teikti paramą žmonėms, kurie bylinėjasi ne tik baudžiamosiose, bet ir civilinėse bylose, jeigu jie patys neturi pakankamai pajamų, kad galėtų samdyti kvalifikuotą advokatą ir gauti teisinę paramą. Teisinės valstybės sąlygomis, be abejo, nuo to, kaip tiek baudžiamosios, tiek civilinės bylos šalys išmano teisines žaidimo taisykles, priklauso teisingumo įgyvendinimas. Taigi šio įstatymo politinė reikšmė yra ta, kad tai yra žingsnis į teisinės valstybės pamatų stiprinimą numatant galimybę žmonėms gauti teisinę pagalbą ir tinkamai dalyvauti ginant savo teises.

Pastabos, kurias mes gavome iš Aukščiausiojo Teismo, Advokatų kolegijos, taip pat Seimo narių J.Razmos ir A.Sakalo, yra įvertintos ir, kiek buvo galima, jau yra atsižvelgta į jas, tikslinant pavadinimą, tikslinant kai kuriuos straipsnius. Jums yra pateikta ta medžiaga. Bet jau po svarstymo komitete yra gautos Teisės departamento papildomos pastabos, kurios jums yra pridėtos. Aš sakyčiau, kad pirmoji ir antroji pastabos yra priimtinos, o dėl trečios galbūt dar galima būtų šiek tiek padiskutuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Zingeris dabar kviečiamas į tribūną. Paskui, jeigu atsiras tokių, jeigu pone Pakalniški, pareikalaus kas nors balsuoti dėl kokio nors siūlymo, kuriam komitetas nepritarė, tada atskira šneka. Bet gal susitarsime. Taigi, gerbiamieji kolegos, E.Zingeris – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dėl šio projekto.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas pritarė iš esmės Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos įstatymo projektui vienbalsiai. Mūsų komiteto pasiūlymas yra toks: pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, kad jis atitiktų jo turinį – “Lietuvos Respublikos lengvatinės teisinės pagalbos įstatymas”. Įrašyti žodį “lengvatinės”, buvo toks siūlymas. O projekto 18 straipsnį papildyti tokio turinio trečiąja dalimi. “Valstybės biudžeto lėšos, išleistos gynybai ir atstovavimui, pagal šį įstatymą teismo išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 113 straipsnyje nurodytu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą tvarką”. O čia pat ir pakeitimas “c” -papildyti projekto 24 straipsnį nauju punktu, kuriame būtų numatyta Vyriausybės pareiga parengti ir patvirtinti tvarką, pagal kurią išieškomos atgal į biudžetą lengvatinei teisinei pagalbai išleistos lėšos. Atgal į biudžetą išieškomos lėšos lengvatinei teisinei pagalbai. Tokie buvo mūsų bendru sutarimu pateikti siūlymai, gerbiamieji kolegos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, A.Sakalas, J.Razma yra siūlę Teisės ir teisėtvarkos komitete tam tikrų minčių, bet jos nėra suformuluotos Statuto numatyta tvarka, mums dėl jų nereikėtų apsispręsti, bet dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo dėl projekto 18 straipsnio trečiosios dalies, jeigu komiteto pirmininkas reikalauja, mes turėtume dabar balsuoti. Vytautai Pakalniški, jūs jau pasakėte savo nuomonę, gal galėčiau jus dar pakviesti į tribūną, nes Žmogaus teisių komitetas siūlo balsuoti. O aš turiu tokią galimybę suteikti, nes po svarstymo pirmiausia balsuojame dėl tų pataisų, kurioms nebuvo pritarta pagrindinio komiteto posėdyje. Taigi V.Pakalniškis dar pakomentuoja E.Zingerio siūlymą ir paskui, ko gero, teks balsuoti. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, ir gerbiamasis E.Zingeri, tai yra svarbus dalykas, bet tai ne šio įstatymo dalykas. Yra Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, kurie nustato, kaip paskirstomos teismo išlaidos. Todėl mes pritariame jūsų idėjai, kad valstybė sumokėjo, ji turi išieškoti, bet tai turi daryti Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Aš atsiprašau, kad nepasakiau, kodėl mes nepritarėme tai pastabai.

PIRMININKAS. Formaliai reikėtų balsuoti, bet jeigu komiteto pirmininkas turi įgaliojimus atsiimti šį siūlymą, tada nereikėtų balsuoti. Kolegos, o gal galima atidėti šį klausimą iki priėmimo, o per priėmimą apsispręsti galutinai? Kolegos, daug geriau, kai susitariame ne balsuojant, o kokia nors kita dalykiškesne forma. Sutariame? Gaišiname J.Bernatonio laiką, kolegos. Taigi sutarėme, kad balsuojame, jeigu reikės dėl šio dalyko balsuoti, per priėmimą. Dėkui. J.Bernatonio laikas taupomas, kolegos. Pritariame po svarstymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektui Nr.P-2096(2).

Konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2348 (pateikimas)

Dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymų, jeigu nebus rasta sutarimo, balsuosime per priėmimą, kolegos. Ar jau galėtume pateikti darbotvarkės 3 klausimą – Konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje ratifikavimo projektą Nr.P-2348? Kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą G.Švedą dėl šio projekto. Registruojamės, kolegos. Girdžiu ryžtingų kvietimų. Registruojamės.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Prezidento dekretu jums yra teikiamos ratifikuoti dvi, manyčiau, labai svarbios konvencijos civilinės ir komercinės teisės srityse. Pirmoji konvencija – dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje. Abi šios konvencijos yra Hagos konferencijos konvencijos. Jų esmė yra teisminis valstybių bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose.

Pagal pirmąją konvenciją valstybės, šios konvencijos dalyvės…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos centristai, gerbiamieji kolegos svečiai, pone daktare Bobeli, garsiai besikalbantis su žurnalistais, prašyčiau laikytis tylos! Pone pranešėjau, prašom toliau.

G.ŠVEDAS. Pagal šią konvenciją valstybės – konvencijos narės įsipareigoja pagal kitos valstybės teismo prašymą paimti vieną ar kitą įrodymą, būtiną kitoje valstybėje nagrinėjamoje civilinėje arba komercinėje byloje. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kolegos žurnalistai, prašyčiau tylos! (Šūksniai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos dar kartą! K.Kryževičius – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kreipiuosi į jus. Jūs turite juridinę teisę nutraukti šią įvesdinimo procedūrą, nes šiandien įvesdinimo procedūra ir tas šurmulys užsitęsė per daug ilgai. Aš noriu paklausti visų Seimo narių, ar ši procedūra yra numatyta Statute, ar tai yra įstatymo leidimas… mums šiandien privalomas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau laikytis tylos. G.Švedas kalba dėl savo pateikiamo projekto.

G.ŠVEDAS. Konvencija taip pat numato galimybę, kad tokius įrodymus, kurie yra būtini kitos valstybės teisminiame civilinės arba komercinės bylos procese, gali paimti tos šalies konsulinės įstaigos atstovai arba įgalioti tos valstybės asmenys. Šią konvenciją yra ratifikavusios iš esmės visos… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paprašyčiau apsaugos darbuotojų paprašyti žurnalistų laikytis tylos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dar sykį prašau tylos. Toliau kalba G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Šią konvenciją yra ratifikavusios iš esmės visos Europos valstybės ir dauguma kai kurių kitų Amerikos bei Azijos valstybių. Ši konvencija palengvintų Lietuvoje vykdomų civilinių arba komercinių bylų procesus bei padėtų kitoms valstybėms, jeigu joms reikėtų gauti vienus ar kitus įrodymus Lietuvos Respublikoje.

Ratifikavimo įstatyme pagal konvenciją yra būtina numatyti kai kurias išlygas ir pareiškimus bei paskirti centrinę įstaigą Lietuvoje. Kadangi pagal tradiciją teisminio bendradarbiavimo atvejais centrinė įstaiga yra Teisingumo ministerija, tai ir šios konvencijos centrinė įstaiga taip pat yra siūloma Teisingumo ministerija. Įstatyme yra numatomos sąlygos, kurioms esant kitos valstybės pareigūnai gali paimti Lietuvoje įrodymus, bei numatoma, kokiomis kalbomis turi būti pateikiami prašymai. Tiek būtų dėl šios konvencijos.

PIRMININKAS. Dėl konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje ratifikavimo statymo projekto, taip? Dėl pirmojo projekto. J. Listavičius turėtų jums klausimą, pone viceministre.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl ketvirto pareiškimo. Ar nebus sudarytas pretekstas galutinai užkirsti kelią gauti įrodymus iš užsienio piliečių dėl Lietuvoje vykdyto genocido? Nors čia ne tam skirta, bet pretekstas gali būti orientuojantis į šį pareiškimą. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Ne, tikrai to nebus, nes ši konvencija gali būti taikoma tik civilinėse arba tik komercinėse bylose, t.y. ne baudžiamosiose bylose. Ir antras aspektas, čia kalbama tik jau apie pradėtus civilinių arba komercinių bylų procesus teismuose.

PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Ar, kolegos, pritariame pateiktam projektui? Ar pradedame svarstymo procedūras? Pritariame Konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-2348. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Planuojama svarstyti balandžio 18 dieną. Ačiū.

Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2349 (pateikimas)

Dar, kolegos, viena konvencija, kurią pateiks teisingumo viceministras, – Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2349. Prašom, pone viceministre.

G.ŠVEDAS. Taip, tai dar viena Hagos konferencijos konvencija, kuri yra siejama su tarptautine teise kreiptis į teismą. Jos esmę labai trumpai galima būtų apibūdinti taip, kad vienos užsienio valstybės pilietis turi teisę prašyti, kad kita valstybė suteiktų jam teisinę pagalbą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji suteikia savo šalies piliečiams arba nuolatiniams gyventojams, kreiptis į tos valstybės teismą.

Tokia būtų labai trumpa šios konvencijos esmė, nes kiti konvencijos aspektai yra, sakyčiau, daugiau techninio pobūdžio. Pagal konvenciją Lietuva turi paskirti centrinę įstaigą, per kurią bus paduodami tokie prašymai. Vėlgi tokiais atvejais tradiciškai tai yra Teisingumo ministerija. Taip pat Lietuva turi priimti pareiškimą, kad ji priims tiktai per centrinę įstaigą paduotus prašymus, kad Teisingumo ministerija galėtų įvertinti, ar tos sąlygos atitinka konvencijos reikalavimus, bei numatyti, kokios darbinės kalbos turėtų būti šiuo atveju.

PIRMININKAS. Viceministre, skambutis skirtas ne jums. Jūs baigėte kalbėti? J.Listavičius nori teirautis ir dėl šios konvencijos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio trečiosios dalies. Ar nereikėtų redaguoti trečiosios dalies ir išbraukti žodžius “atitinkamai šių prašymų ir”, nes nėra pagrindo dėti prašymų vertimų ir pačių prašymų, kai vertimai ir gali būti prašymai? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Ne. Šiuo atveju yra kategoriškas reikalavimas, kad turi būti pateikiama originalo kalba ir prašymas prie jo. Šiuo atveju jau pati konvencija numato, kad turi būti, sakykim, dvigubas prašymas, tiktai skirtingomis kalbomis: viena kalba, kurią pateikia valstybė, ir antra kalba, kurią priimanti valstybė numato savo ratifikavimo įstatyme.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar pritariame? Pritariame pateiktam

Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą ratifikavimo įstatymo projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, Užsienio – papildomasis. Svarstysim balandžio 18 d. Viceministre, aš prašyčiau jus trupučiuką luktelti. Mes esam sutarę, kad šiuo metu grįžtame prie Aukštojo mokslo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes balsavome Prezidento dekretą su pataisomis dėl Aukštojo mokslo įstatymo. Ir, kaip regis, įvyko tam tikras nesusipratimas arba kai kurių Seimo narių nesuvokimas, kaip kas skaičiuojama balsuojant šiuo atveju. Matau, kad šiuo klausimu išvadą yra padariusi Etikos ir procedūrų komisija. Aš taip pat turiu savo išvadą ir teikimą Seimui, kurį dabar jums perskaitysiu.

“Šiandien balsuojant Prezidento dekretą “Dėl Aukštojo mokslo įstatymo” pasigedome tikslios informacijos apie įsiregistravusių ir balsuojančių Seimo narių santykį, būtent kad esantys salėje ir nebalsavę, jeigu tokių buvo, taps balsuojančiais prieš jau Seimo priimtą įstatymą. Manau, kad posėdžio pirmininkas galėjo geriau išaiškinti Seimui šiam atvejui taikomą Statuto straipsnį. Siūlau pakartoti balsavimą su visišku aiškumu ir įsisąmoninimu dėl Seimo priimto įstatymo likimo.”

PIRMININKAS. Dėkui, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi S.Burbienė iškėlė, tiksliai iškėlė, tam tikrus mūsų procedūros trūkumus, mes dabar gyvename pagal Seimo statuto 160 straipsnį, ir Seimo Pirmininkas kreipėsi į Seimą dėl, jo manymu, priimant įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų. Kolegos, aš tiksliai skaitau Statuto formuluotes. Etikos ir procedūrų komisija turėtų ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus perbalsuoti. Etikos ir procedūrų komisija tai jau yra padariusi. Gerbiamieji kolegos, ji konstatavo, kad buvo užsiregistravę 94 Seimo nariai. Keletas Seimo narių nebalsavo. Ir dėl to mano buvo netiksliai suskaičiuota. Taigi, jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios Statuto nuostatos ir tai lėmė sprendimą (kolegos, aš prašyčiau dėmesio), Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios mūsų sprendimą dėl Aukštojo mokslo įstatymo, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Kolegos, mes esame priėmę Aukštojo mokslo įstatymą su Prezidento pataisomis. Taigi mums dabar reikia apsispręsti balsuojant, ar pripažinti šį mūsų sprendimą netekusiu galios, ar palikti galioti mūsų jau priimtą (ginčijamą S.Burbienės) Aukštojo mokslo įstatymą. Taigi patvirtinti… (Balsai salėje) Kolegos, labai paprastas dalykas: jeigu dauguma balsuos už, Seimas pripažins, kad Aukštojo mokslo įstatymas yra priimtas klaidingai ir jis neteks galios, mes tada grįšim prie jo svarstymo procedūrų. Jeigu Seimas susilaikys arba balsuos prieš, Aukštojo mokslo įstatymas su Prezidento pataisomis (mūsų jau priimtas šiandien) bus paliktas galioti. Kolegos, prašom dar sykį įsiskaityti į Seimo statuto 160 straipsnio ketvirtąją dalį. J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal jūs galėtumėt perskaityti tą straipsnį, nes aš vis tiek niekaip nesuprantu, kokią jūs čia Seimo statuto procedūrą taikote. Juo labiau kad pirmą sykį jūs suformulavote klausimą priešingai negu antrą sykį suformulavote. Galbūt galėtumėt pasiremti Statutu ir trečią sykį tiksliai suformuluoti?

PIRMININKAS. Ponia Sekretoriato vadove, prašom J.Bernatoniui asmeniškai nunešti Seimo statutą. 160 straipsnį. “Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja (ji pateikė, kad buvo pažeista), jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ir kitos svarbios šio Statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.” Taigi jeigu prieš ir susilaikančių bus daugiau, Aukštojo mokslo įstatymas, mūsų jau šiandien priimtas vieną kartą su Prezidento pataisomis, bus paliktas galioti, kolegos. Kviečiu registruotis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, kolegos, ir pradedame balsuoti. Prašyčiau dėmesio, nes jeigu vėl prastai balsuosim, kolegos, šitas svarbus įstatymas bus laikomas nepriimtu. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dar kartą tikslinu. Mes šiandien prieš pietus esame priėmę Aukštojo mokslo įstatymą su Prezidento pataisomis. Kolegos, mes esame tai padarę. Kadangi Seimo Pirmininkas kreipėsi į Seimą dėl padarytų Statuto pažeidimų (tą patį konstatavo Etikos ir procedūrų komisija), Seimas turi balsuoti, ar pripažinti mūsų sprendimą netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Balsuojantys už manys, kad mūsų priimtas sprendimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo yra netekęs galios. Balsuojantys prieš arba susilaikantys parems nuomonę, kad reikia palikti galioti mūsų jau priimtą, kai kieno ginčijamą įstatymą. Kolegos, pradedame balsuoti.

30 – už, 54 – prieš, 9 susilaikė. Taigi, kolegos, Seimas konstatuoja, kad mes paliekame galioti jau priimtą ir S.Burbienės ginčytą Aukštojo mokslo įstatymą su Prezidento pataisomis. Ačiū, kolegos. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs šiandien tiek daug pripainiojote, kad mes siūlytume jums nusišalinti ir suteikti galimybę pirmininkauti kitam Seimo Pirmininko pavaduotojui arba Seimo Pirmininkui. (…) sprendimas, jūsų manymu, teisėtas, priimtas prisidengiant Etikos ir procedūrų komisijos abejotinu sprendimu, aš manyčiau, kad mums turbūt teks kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes kitos išeities nėra įtikinti jus laikytis Seimo statuto. Jūs jį pažeidinėjate kiekviename žingsnyje. Todėl frakcijos vardu prašom, kad nusišalintumėt, kol nepareiškėm nepasitikėjimo.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi mes esame sutarę su R.Dagiu, kad jis pirmininkauja nuo 15.30 val., aš savo noru nusišalinu, kviečiu R.Dagį pirmininkauti. Dėkui, pone Juozai Bernatoni, už paramą. Prašom, kolega Rimantai Dagy.

PIRMININKAS (R.J.DAGYS). Gerbiamieji Seimo nariai, registracija.

Karo padėties įstatymo projektas Nr.P-2357. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2358 (pateikimas)

Svarstome Karo padėties įstatymo projektą Nr.P-2357. Pateikimas. Pranešėjas – ministras G.Balčiūnas. Prašom. Pateikėjas bus ministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet mane dar per anksti pakėlėte pareigose. Gerbiamieji Seimo nariai, jums Vyriausybė teikia svarstyti Karo padėties įstatymo projektą, taip pat su juo susijusį Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektą.

Karo padėties įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kokia yra karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarka, tai tiesiogiai išplaukia iš tam tikrų Konstitucijos straipsnių. Taip pat yra siūloma nustatyti piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisių ir laisvių apribojimo galimybes, taip pat specialių pareigų nustatymo karo padėties metu tvarką bei tai, kaip tos teisės yra apribojamos ir jeigu tai yra susiję su tam tikra prasme turtinių teisių apribojimu, kokia tvarka patirti materialiniai nuostoliai gali būti kompensuojami po karo padėties atšaukimo. Įstatymo projektas reglamentuoja įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumus karo padėties metu, valstybės valdymo pertvarkymą bei teisėsaugos ir teismų sistemos veiklą karo padėties metu.

Įstatymų įsigaliojimo tvarkos įstatymo projektą yra siūloma papildyti viena nuostata, kad karo padėties įvedimas įsigalioja nuo to momento, kai tą oficialiai pasirašo Respublikos Prezidentas ir apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonės, nes karo padėtis gali būti įvedama esant ekstremalioms sąlygoms, kai normali teisės aktų įsigaliojimo tvarka sunkiai galėtų būti taikoma. Tai tiek trumpai būtų apie šiuos du įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis viceministre, norėjau pasitikslinti dėl karo sąvokos apibūdinimo, nes 2 straipsnio ketvirtojoje dalyje minimas “bet koks ginkluotas konfliktas”. Ar nemanote, kad tą sąvoką reikėtų patikslint, nes ne bet koks ginkluotas konfliktas laikytinas karu?

G.ŠVEDAS. Jeigu galite, pakartokite klausimo antrąją dalį.

A.KAŠĖTA. 2 straipsnio ketvirtojoje dalyje pateiktas karo apibūdinimas (cituoju): “bet koks ginkluotas konfliktas”. Ar nereikėtų šią sąvoką patikslinti ir apibrėžti jos turinį, nes kažin ar bet koks ginkluotas konfliktas laikytinas karu?

G.ŠVEDAS. Karo ir tarptautinio ginkluoto konflikto tarpusavio santykis yra labai paprastas. Tai iš principo yra tas pat, tiktai karas yra tai, ką paskelbia valstybė, oficialiai konstatuoja, kad yra karas, jeigu ji to nepadaro, mes turime tarptautinį ginkluotą konfliktą. Jeigu mes pažiūrėtume į Ženevos konvencijas, kurios iš esmės numato žmogaus teisių apsaugą tiek karo, tiek ginkluoto tarptautinio konflikto metu, šių dviejų situacijų metu yra taikomos vienodos teisinės apsaugos priemonės. Mūsų supratimu, taip reikėtų suprasti ne vien tik oficialiai paskelbtą karą, bet ir tarptautinį ginkluotą konfliktą, jeigu yra įtraukta Lietuva. Sakykime, kas nors užpuola Lietuvą, prieš tai nepaskelbęs karo – mes turėtume tarptautinį ginkluotą konfliktą, kurio metu, mano supratimu, tikrai galėtų būti įvedama karo padėtis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 19 straipsnio. Ar neužtektų vietoj Vyriausybės atstovo įpareigoti ir numatyti asmeninę atsakomybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui? Ar tai nebūtų tolygu? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Šiuo atveju į jūsų klausimą atsakyčiau dvejopai: viena vertus, tai nėra imperatyvas, čia yra įtvirtinta nuostata “gali būti paskirtas”; antras aspektas yra tas, kad įstatyme nėra parašyta, kas galėtų būti Vyriausybės atstovu. Šiuo aspektu galėtų būti ir toje pačioje įmonėje dirbantis asmuo, kuris būtų įgaliotas atlikti Vyriausybės atstovo funkcijas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi, norintys paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti už arba prieš? Nematau. Gal būtų galima pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą Seime bendru sutarimu? Galima. Bendru sutarimu pritarta. Ar galima būtų pritarti bendru sutarimu kitam projektui, lydinčiajam projektui Nr.P-2358 – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 4, 6 straipsnių papildymo įstatymo projektui? Ar kas nors norėtų diskutuoti? Nematau. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Mums siūlomi numatyti komitetai. Pirmam įstatymo projektui siūloma numatyti pagrindinį komitetą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomo komiteto Seniūnų sueiga nesiūlo. Ar reikia numatyti papildomą komitetą? Ar būtų siūlymų? Nėra. Papildomo komiteto neskiriame.

Dėl kito įstatymo. Ar būtų galima pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Galima. Ar kas nors siūlo papildomą komitetą? Niekas nesiūlo papildomo komiteto. Papildomas komitetas nepasiūlytas.

Taigi pagal laiką mes galime suspėti pradėti svarstyti kurį nors rezervinį klausimą.

Dar turėtume numatyti šių minėtų anksčiau priimtų po pateikimo įstatymų svarstymo datą. Numatoma svarstyti balandžio 25 dieną. Tinka, taip? Data priimta.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2122* (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, galime svarstyti rezervinį 4 klausimą. Ar ponas A.Raškinis yra salėje? Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2122. Prašom, gerbiamasis Raškini.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, čia labai trumpas šio įstatymuko projektas. Aš priminsiu jo esmę. Kai mes turime reikalą su nekilnojamųjų kultūros vertybių objektais, tai jų statybos darbams vykdyti turi būti vykdoma atestacija. Tą atestaciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aplinkos apsaugos ministerijos (…) kvalifikacijų sąrašą. Tačiau su restauravimo darbais susiję ne vien tik statybos darbai, o yra susiję ir remonto, tyrimo, konservavimo darbai, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs statybos atestacijai. Tai natūralu, kad šitų darbų atestacijas turėtų atlikti Kultūros vertybių paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tačiau Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme šios funkcijos nėra numatytos departamentui. Taigi ši pataisa – atestavimo funkcijas priskirti Kultūros vertybių apsaugos departamentui – labai natūrali. Jokių pasiūlymų, pataisų nebuvo teikta, todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijai niekas neužsirašė. Ar galėtume šiam projektui pritarti po pateikimo? Po svarstymo, atsiprašau. Galime. Bendru sutarimu projektui po svarstymo yra pritarta.

Maisto įstatymo projektas Nr.P-2327(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime dar 7 minutes laiko pradėti kitą įstatymą. Rezervinio penkto klausimo pateikėjo nėra. (Balsai salėje) Maisto įstatymą… Mes turime baigti iki 17 valandos. Na, mėginkim. Gerai. Jeigu niekas neprieštarauja, pradėsime truputį anksčiau svarstyti Maisto įstatymo projektą Nr.P-2327, pranešėjas – M.Končius ar gerbiamasis V.Lapė. Gerbiamasis Končius, taip? Svarstymas. Prašom.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymą, įvyko klausymai, klausymuose dalyvavo ir siūlymus teikė Europos teisės departamentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Kučingis, Raudonasis Kryžius, JAV ambasados sekretorius, Higienistų ir epidemiologų sąjunga, komiteto ekspertas Kligys, Respublikos mitybos centras, valstybės vyriausiasis higienistas, Seimo nariai A.Matulas, J.Olekas, K.Kuzminskas, A.Vaižmužis, M.Končius ir Kaimo reikalų komitetas. Be abejo, Teisės departamentas taip pat teikė įvairių juridinių siūlymų.

Iš esmės į visus siūlymus yra atsižvelgta, pritarta, išskyrus keletą, kuriuos dabar paminėsiu. Nepritarta kai kurių teikėjų siūlymams 7, 10 ir 11 straipsniuose Valstybinę maisto kontrolės instituciją įvardyti konkrečiai ir vadinti Maisto ir veterinarijos inspekcija. Argumentas nepritarti buvo tas, jog tai nustato Vyriausybė, tą instituciją steigs Vyriausybė, ir čia nėra reikalo tai nustatyti. Tačiau, kadangi šiuo metu vykdant Produktų saugos įstatymą vyksta rinkos priežiūros sistemos įgyvendinimas ir ten ši institucija vadinama Veterinarijos ir maisto inspekcija, teikėjai balsavimo metu siūlys alternatyvą – Maisto ir veterinarijos inspekcija. Ne alternatyvą, o konkretų pavadinimą.

Iš dalies yra atsižvelgta į siūlymus 9 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse vietoje “institucija įgaliota vykdyti gyventojų sveikatos apsaugos valstybės valdymą” rašyti konkrečiai: “Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Ūkio ministerija”. Šis siūlymas bus teikiamas balsuoti priėmimo metu kaip alternatyvos.

Nemažai buvo Kaimo reikalų komiteto pastabų, kai kurioms nepritarta vien todėl, kad Kaimo reikalų komitetas siūlė, jog Žemės ūkio ministerija vykdytų visą maisto tvarkymo valstybinę funkciją. Kadangi tai nėra vien tik Žemės ūkio ministerijos funkcija, šiai nuostatai nepritarta. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime svarstymo procedūrą. Seimo narys V.Lapė užsirašė iš anksto kalbėti. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, šis įstatymas atsakys į daugelį klausimų, kurie iškilo priimant Prekių saugos įstatymą. Bus nustatyti visi reikalavimai, kad mūsų šalies maisto vartotojai galėtų gauti sveiką ir gardų maistą. Vartotojai bus apginti nuo falsifikuoto, nekokybiško ir kitokio maisto. Žinoma, gal nebus apginti, bet bus siekiama tai padaryti. Šiuo įstatymu nustatomos institucijų, susijusių su maisto gamyba ir pardavimu, funkcijos.

Kaimo reikalų komitetas buvo papildomas. Mes pateikėme nemažai siūlymų. Esame labai dėkingi darbo grupei, kuri nuoširdžiai išklausė mūsų siūlymus, į daugelį yra atsižvelgta. Tačiau dar keletas mūsų siūlymų yra likę, jiems nepritarta. Norėtųsi dar kartą paprašyti, kad būtų geriau tai įvertinta.

Įstatymo trečiame variante yra kelios alternatyvos. Vis dėlto mes manytume, kad būtų tikslinga priimti alternatyvas, o ne pagrindinį tekstą, nes mes paskutiniu metu priimdami kitus panašius įstatymus visur įvardijome konkrečią instituciją. Ir šiandien, man atrodo, bijoti tą pasakyti neverta.

Taip pat mes norėtume šiek tiek dar paraginti darbo grupę ir komiteto pirmininką atkreipti dėmesį į 11 straipsnio pirmąją dalį, kur kalbama “Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija”. Galbūt nereikėtų vadinti nei taip, nei kitaip, kol nebus Vyriausybė apsisprendusi, kaip tą kontrolės instituciją pavadinti. Dabar, atrodo, yra vadinama šiek tiek kitaip. Apie tai turbūt jūs žinote. Dėkoju už galimybę išreikšti savo mintis ir siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime papildomo komiteto išvadas, dėl kurių turėtume apsispręsti balsuodami, nebent komitetas atsiima tas siūlomas pataisas. Jeigu ne, tai mes turėsime procedūros metu tai padaryti. Papildomas komitetas nesiūlo balsuoti dėl tų punktų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Siūlo susitarti draugiškai. Gerai. Tada mes galime priimti tokį sprendimą, kad pritarėme šiam projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Už alternatyvą šiandien balsuoti? Aš noriu paklausti papildomo komiteto pirmininko, ar svarstymo stadijoje komitetas siūlo balsuoti dėl alternatyvų? (Balsai salėje) Tokiu atveju mes grįšime prie balsavimo procedūros ir apsisprendimo 16 val. 30 min., po to, kai išklausysime pranešėjo, gerbiamojo A.Minkevičiaus atsakymų į Seimo narių klausimus.

Prašome į tribūną Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių A.Minkevičių atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus A.Minkevičiaus informacija bei atsakymai į Seimo narių klausimus

A.MINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę iš šios aukštos Seimo tribūnos informuoti jus apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Respublikos Vyriausybės veiklą bei kai kurias problemas ir spręstinus klausimus, susijusius su viešųjų pirkimų sistemos tobulinimu, taip pat atsakyti į galimus jūsų klausimus.

1996 metų rugpjūčio 13 d. šioje salėje pirmą kartą Lietuvos įstatymų leidybos praktikoje buvo priimtas Viešojo pirkimo įstatymas. Šis įstatymas tapo tuo teisės aktu, kurio pagrindu nuo 1997 metų sausio 1 d. buvo pradėti vykdyti visi iš biudžetinių bei kitų visuomeninių lėšų finansuojami prekių, paslaugų ir darbų pirkimai. 1996 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas ir Vyriausybės sprendimas įsteigti Viešųjų pirkimų tarnybą. Tačiau dėl įvairių priežasčių praėjo gana netrumpas laikotarpis, kol tarnyba pradėjo realiai funkcionuoti. Tarnybos direktorius buvo paskirtas 1997 m. birželio 16 d., t.y. praėjus dešimčiai mėnesių nuo įstatymo priėmimo. Finansavimo, patalpų skyrimo, darbuotojų komplektavimo bei kitų organizacinių klausimų sprendimas pareikalavo dar keleto mėnesių, todėl pagrindines jai priskirtas funkcijas tarnyba iš esmės pradėjo vykdyti nuo 1998 m. pradžios.

Viešųjų pirkimų mastą ir jų plėtrą šalyje charakterizuoja tokie skaičiai. Bendra visų praėjusiais metais vykdytų viešųjų pirkimų vertė sudarė 2 mlrd. 400 mln. Lt. Tai 240 mln. Lt, arba 10%, daugiau negu 1998 metais. Perkančių organizacijų ataskaitų duomenimis, kuriuos jos pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai, praėjusiais metais Lietuvoje įvykdyti 6 tūkst. 998 viešieji pirkimai, kuriems buvo naudojamos tokios lėšos: valstybės ir savivaldybių biudžetų – per 576 mln. Lt, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų valstybės fondų – per 722 mln. Lt, valstybės vardu garantuojamų ir gautų paskolų – per 437 mln. Lt, įmonių lėšų – 542 mln. Lt, kitų lėšų – 161 mln. Lt. Iš pateiktų skaičių matome, kad viešiesiems pirkimams skiriamos gana didelės lėšos, todėl jų panaudojimo reglamentavimas turi ypač svarbią reikšmę.

Tarnybai tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant valstybės viešųjų pirkimų politiką, kurios pagrindiniai tikslai yra taupus ir racionalus visuomeninių lėšų panaudojimas, prielaidų korupcijos apraiškoms mažinimas, įstatymų bei kitų teisės aktų viešųjų pirkimų klausimais kontrolė (tai daroma kartu su kitomis institucijomis), taip pat integracijos į Europos Sąjungą priemonių realizavimas. Tarnyba savo darbe vadovavosi ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programomis, Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo, o nuo praėjusių metų spalio 1 d. – Viešųjų pirkimų įstatymais, Vyriausybės patvirtintais tarnybos nuostatais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų veiklą.

Vykdydama pavestas funkcijas tarnyba ypatingą dėmesį skiria tokioms pagrindinėms veiklos sritims: viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų rengimui, Viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų vykdymo kontrolei bei prevenciniam darbui, pirkimų sistemos analizei ir pasiūlymų dėl jos tobulinimo rengimui, informacijos apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis bei jų vykdymo rezultatus kaupimui, šios informacijos teikimui valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat visuomenei, na, ir daugybei kitų funkcijų, kurių aš dėl laiko stokos čia ir galbūt nevardinsiu.

Norėčiau pabrėžti tai, kad iki 1999 m. spalio 1 d. beveik trejus metus šalyje veikė dar 1996 metais priimtas Viešojo pirkimo įstatymas, kurio nuostatos nevisiškai atitiko Europos Sąjungos teisę bei dabartinius pirkimams keliamus reikalavimus, todėl viešųjų pirkimų sistemos tobulinimui didelės reikšmės turėjo naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimas praėjusiais metais. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose keliamus reikalavimus, naujuoju Viešųjų pirkimų įstatymu pradėta reglamentuoti vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sričių pirkimus. Be to, naujuoju Viešųjų pirkimų įstatymu nuo 2000 m. šalyje buvo įvesta nauja skundų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo tvarka. Aš čia paminėjau tiktai kelias naujoves. Naujajame įstatyme jų, žinoma, yra daug daugiau.

Siekdama laiku įgyvendinti naujojo įstatymo nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su kitomis institucijomis per palyginti trumpą laikotarpį parengė pagrindinius po įstatymų leidžiamus aktus, daugumą kurių patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Septynis aktus, kuriuos tvirtino Vyriausybė, savo jėgomis parengė pati tarnyba.

Vyksta Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesas. Atsižvelgdama į tai, kad stojimas į šią sąjungą yra prioritetinė šalies užsienio bei vidaus politikos kryptis, Viešųjų pirkimų tarnyba aktyviai dalyvauja šiame procese. Tarnyba dalyvavo rengiant naujų integracijos į Europos Sąjungą programų viešųjų pirkimų klausimais dalis. Pažymėtina, kad Europos Komisija, vertindama Lietuvos integracijos pastangas, praėjusių metų spalio 13 d. paskelbtoje metinės pažangos ataskaitoje konstatavo didelę Lietuvos pažangą viešųjų pirkimų srityje. Daug tarnybos darbo sąnaudų pareikalavo tiekėjų, rangovų pretenzijų ir skundų nagrinėjimas, sprendimų šiais klausimais parengimas bei pirkimų vertinimas. Vien per praėjusius metus tarnyba gavo 251 skundą dėl viešųjų pirkimų, arba dvigubai daugiau negu 1998 metais. Visi gauti skundai buvo išnagrinėti įstatymų nustatytais terminais ir tvarka. Kaip jau minėjau, nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja skundų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo tvarka. Dabar tiekėjų, rangovų skundus nagrinėja nepriklausoma Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija. Dirbti šioje komisijoje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka buvo atrinkta per 60 kandidatų. Šiais metais nepriklausomos komisijos pagal naują tvarką jau išnagrinėjo 6 skundus (iš viso gauta 16), taigi 10 skundų laukia savo eilės.

Tarnyba, atlikdama pirkimų veiklos prevencinį darbą, per 1999 metus patikrino ir įvertino perkančių organizacijų pateiktas informacijas apie daugiau nei 1,5 tūkst. jų vykdytų pirkimų. Skundų nagrinėjimo ir prevencinio darbo rezultatas – pakoregavus pagal tarnybos rekomendacijas ir sprendimus 9 pirkimų dokumentus gautas daugiau kaip 4 mln. Lt realus ekonominis efektas, nes šia suma pavyko sumažinti perkamų prekių, paslaugų ir darbų kainą. Palyginimui galima būtų pasakyti, kad viešųjų pirkimų 2000 m. sąmata yra beveik 5 kartus mažesnė už šią sumą.

Kaip rodo Europos Sąjungos šalių patirtis, viešųjų pirkimų sėkmė didžia dalimi priklauso nuo šiuos pirkimus vykdančių darbuotojų kvalifikacijos, jų kompetencijos, kvalifikuoto pirkimo dokumentų parengimo, todėl tarnyba nuolat rūpinasi pirkimo proceso dalyvių mokymu bei jų kvalifikacijos kėlimu. Organizuojant mokymą, susijusį su viešųjų pirkimų vykdymu, gliaudžiai bendradarbiaujama ir keičiamasi patirtimi su užsienio šalių viešųjų pirkimų institucijomis. Iš jų gauname naudingos metodinės informacinės medžiagos, palaikome glaudžius ryšius su Lenkijos, Estijos, Latvijos, iš dalies ir Švedijos, taip pat kai kurių kitų šalių viešųjų pirkimų įstaigomis. Praėjusiais metais tarnybos ar kai kurių kitų organizacijų iniciatyva buvo organizuoti 33 seminarai, kuriuose kvalifikaciją kėlė daugiau kaip 2 tūkst. specialistų, dirbančių su pirkimais susijusį darbą srityje.

Europos Sąjungos ekspertų vertinimu, mūsų Viešųjų pirkimų įstatymas yra geras. Aš norėčiau pacituoti vieną sakinį, kaip jie vertina. Įstatymo struktūra yra gera (cituoju) “ir pakankamai patogi naudotis, tačiau įstatyme pateikiamos per daug formalios taisyklės ir numatoma per daug detalių reikalavimų dėl pirkimų sandorių, nepakankamai atsižvelgiant į pirkimų veiklos ir komercinius aspektus”. Tokią išvadą iš dalies patvirtino ir šio įstatymo taikymo praktika, nors ji dar labai nedidelė – penki mėnesiai, o dalyje, kuri susijusi su skundų nagrinėjimu, yra numatyti daugiau kaip du mėnesiai. Norėčiau paminėti kai kuriuos įstatymo momentus, dėl kurių reikėtų tolesnės analizės ir tam tikrų pataisų. Pavyzdžiui, dabartinė Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija nenumato perkančioms organizacijoms atlikus viešojo pirkimo procedūras galimybę su šių procedūrų laimėtoju sudaryti bendrą susitarimą. Tokios procedūros apskritai nėra. Tokios teisės suteikimas leistų centralizuoti kai kuriuos pirkimus. Arba Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimas skelbti apie tarptautiniu mastu vykdomus viešuosius pirkimus, kaip įstatyme parašyta, “tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje”. Mūsų nuomone, tokia nuostata galbūt yra nevisiškai laiku. Ji galėtų būti realizuojama be kliūčių Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nes tai yra susiję su didelėmis materialinėmis sąnaudomis.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba dabar susiduria ir su tam tikromis jos veiklos finansavimo problemomis. Nors šios tarnybos formavimo procesas 1999 metais dar nebuvo baigtas, šiems metams tarnybai paprastųjų išlaidų skirta net 332 tūkst. litų, arba 25% mažiau negu praėjusiais metais. Nepaprastųjų išlaidų tarnybai 2000 metams apskritai nebuvo skirta. Nuo finansavimo problemų sprendimo daug priklauso ACQUIS programoje numatytų priemonių įgyvendinimas bei galimybės normaliai vykdyti kitas tarnybai pavestas funkcijas.

Baigdamas savo informaciją norėčiau pabrėžti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama pavestas jai funkcijas, nuolat jaučia Seimo komitetų ir Vyriausybės dėmesį. Už tai esame dėkingi. Kadangi pagal nustatytą reglamentą laikas baigiasi, dėkoju už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus, jeigu jų būtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A.Sysas. Nematau. Seimo narė J.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kaip aiškėja iš jūsų ataskaitos, viešųjų pirkimų srityje cirkuliuoja nepaprastai didelės lėšos. Todėl labai svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų skaidrios ir teisingos. Deja, iš įmonių gaunama nemažai nusiskundimų dėl pirkimo pasiūlymo vertinimo. Įmonės kreipiasi į jūsų instituciją, nes ji yra toji, kurioje ieškoma teisingumo dėl visų ginčytinų ir abejonių keliančių viešųjų pirkimų komisijų sprendimų. Deja, man žinoma, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įmonė, kuri prašo ištirti viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, turi sumokėti 3 tūkst. litų mokestį. Iš tikrųjų ne kiekviena įmonė yra pajėgi tai padaryti.

Mano klausimas būtų toks, kokiu tikslu įvestas tas mokestis? Ar jis suderintas su kitais teisės aktais? Prašom pakomentuoti. Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Iš tiesų, kaip rodo tarptautinė patirtis, Europos Sąjungos šalyse viešųjų pirkimų srityje cirkuliuoja apie 10–12% bendrojo nacionalinio produkto. Mūsų šalyje šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis, t.y. apie 6%. Kaip jūs teisingai pabrėžėte ir kaip aš čia paminėjau, skaičiai yra pakankamai įspūdingi.

Šiuo metu, padidėjus konkurencinei kovai rinkoje, atsirado ir daugiau skundų. Jų skaičiaus padidėjimą beveik dvigubai praeitais metais, palyginti su 1998 m., būtent tuo ir būtų galima paaiškinti.

Kita vertus, jeigu mes palyginsime mūsų gaunamų skundų skaičių, pavyzdžiui, su Lenkijoje gaunamų skundų skaičiumi, tai jis yra panašus. Lenkijoje praėjusiais metais buvo gauta 1200 skundų. Jeigu skaičiuosime maždaug 1000 pirkimų, tai bus panašūs skaičiai.

Dėl apmokėjimo už skundų nagrinėjimo išlaidų padengimą. Toks mokestis yra nustatytas, iš dalies perimant ir kaimyninių šalių patirtį. Lenkijoje yra imamas 4 tūkst. zlotų mokestis, kuris prilygsta beveik 4 tūkst. litų. Estijoje yra imamas mokestis už skundo nagrinėjimą, kadangi skundą nagrinėja ne institucija, išlaikoma iš biudžeto, o nepriklausoma institucija. Ji nepavaldi. Šiuo metu iš 60 žmonių, kurie buvo deleguoti į skundų nagrinėjimo komisijos narius, yra atrinkti 44. Jie buvo apmokyti, atestuoti ir yra įtraukti į sąrašą, kuris yra oficialiai paskelbtas “Valstybės žiniose”. Iškilus konfliktinei situacijai, nesutarimui tarp perkančiosios ir tiekiančiosios organizacijos, kai yra paduodamas skundas Viešųjų pirkimų tarnybai, tiekiančioji organizacija iš šio sąrašo pasirenka bet kurį tos nepriklausomos ginčų komisijos narį, kuris yra deleguotas įvairiausių biudžetinių, visuomeninių ir kitų organizacijų, perkanti organizacija taip pat pasirenka, o trečią asmenį iš šio sąrašo paskiria Viešųjų pirkimų tarnyba. Štai šių trijų žmonių komisija kiekvieną skundą nagrinėja atskirai ir yra sudaroma kiekvienam atskiram skundui.

Kadangi komisijos nariai nėra tarybos darbuotojai, jie nėra apmokami iš tarnybos sąmatos, o yra apmokami iš to mokesčio, kurį sumoka skundą paduodančioji pusė. Išlaidos yra išskaitomos iš neteisiosios pusės. Jeigu skundą padavusi pusė yra teisi, jai yra grąžinamas visas įnašas. Imamas 3 tūkst. litų įnašas, bet faktinės išlaidos, kaip rodo praktika (pirmieji šeši skundai jau išnagrinėti), sudaro apie 700–800 litų. Biudžetinių įstaigų valdininkai, kiti atstovai, įtraukti į šį sąrašą, negauna atlyginimo, gauna tiktai privačių struktūrų atstovai arba pensininkai, arba tie žmonės, kurie gali gauti atlyginimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, ne paslaptis, kad visuomenė su nepasitikėjimu žiūri į Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą mūsų šalyje. Jūsų institucijai, be kita ko, pavesta ir kontrolė. Noriu paklausti, ar geriau taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas? Ar mažėja pažeidimų pasirenkant konkurso laimėtoją? Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Beveik galėčiau vienareikšmiškai atsakyti, kad gerėja, pastebimai gerėja. Aš jau savo trumpame pranešime minėjau, kad įstatymas, kuris galiojo iki šiuo metu veikiančio, išvydo dienos šviesą be jokių lydimųjų aktų, be jokios praktikos. Žinoma, jo taikymo pradžia buvo pakankamai sudėtinga. Kita vertus, buvo ir nebloga mokykla. Naujasis įstatymas buvo priimtas jau kartu su paketu būtiniausių jo normaliam funkcionavimui reikalingų įstatymų. Žinoma, ateityje tarnybai dar reikės parengti tvarką, nurodymus, metodinę medžiagą ir t.t. Bet svarbiausi dokumentai pradėjo veikti kartu su įstatymu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis direktoriau, kadangi jūsų tarnyba yra ir kontroliuojanti, jūs šiandien įvardijote pakankamai dideles sumas, kuriomis disponuoja mūsų viešieji pirkimai. Ar jūs kartais neanalizavote, kiek vis dėlto iš tų sumų lieka Lietuvoje, kiek patenka į užsienį? Paminėsiu tokį pavyzdį, kaip tas nelemtas plastmasinių gyvulių ženklinimo ženklų užsakymas kitur. Kaip jūs žiūrite į tai? Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Ačiū. Galbūt ta informacija, kuria mes disponuojame, dar nėra labai išsami ir tiksli, nes mes turime problemų dėl informacinės sistemos diegimo ir kūrimo, bet mes bandėme analizuoti. Mūsų skaičiavimais, apytikriai tai turėtų sudaryti 6–7% visų prekių pirkimo apimties. Aš negaliu 100% garantuoti už tikslumą, bet maždaug tiek.

Dabar ar čia gerai, ar čia blogai? Žinoma, būtų geriau, kad liktų didesnė suma mūsų šalyje, bet, kita vertus, riboti, kaip nors reguliuoti šiuos procesus pačiu įstatymu, man atrodo, šiuo metu neišeina.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pone Minkevičiau, aš norėčiau užduoti panašų klausimą, bet ne dėl tų pinigų, kurie išvežami į užsienį. Esant tokiam nevienodam regioniniam užimtumui Lietuvoje, ar iš tikrųjų yra ūkiška, kai vadovaujantis šiuo įstatymu, pavyzdžiui, Jurbarke statybos darbus atlieka Mažeikių įmonė, o Mažeikiuose – Jurbarko įmonė ir atitinkamai toks pasiskirstymas?.. Jūs minėjote, kad esate atsakingi už teisės aktų rengimą. Ar tas dalykas negalėtų kaip nors atsispindėti įstatyme ir sudaryti sąlygas konkursams skelbti apskrityje išsaugant tam tikras darbo vietas apskrityje? Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Kai aš kalbėjau apie visų poįstatyminių aktų leidimą, turėjau omenyje tuos dokumentus, kurie išplaukia iš galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo. Įstatymas yra toks, koks yra. Man atrodo, jo naujasis variantas skiriasi nuo ankstesnio tuo, kad yra atsisakyta preferencijų, t.y. lengvatų ir pirmenybės vietiniams tiekėjams sudarymo. Tai prieštarautų Europos teisės reikalavimams, turint omenyje integracijos procesą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš iš karto noriu reaguoti į jūsų atsakymo paskutinį sakinį. Štai tokia informacija, kurią perskaičiau laikraštyje. Statybos darbų asociacijos vienas iš vadovų, grįžęs iš Kosovo krašto, sakė, kad ten yra tiesiog neįsivaizduojamo masto atstatomieji darbai. Tačiau jis aimanavo, kad Lietuvos statybininkai, kurie ten tikrai galėtų dirbti, iš esmės negaus užsakymų, nes tos šalys, kurios ten kviečia ir daro, suteikia preferenciją būtent savo statybininkams, savo medžiagoms, savo transportui. Kitaip tariant, Europos šalys gina savo pinigus, gina savo darbo vietas. Aš norėčiau pasakyti, kad, matyt, Lietuvai irgi reikėtų ginti. Bet tas gynimas gali kilti tik po to, kai mes gausime pakankamai gerą informaciją iš jūsų tarnybos ne kasmet, bet beveik kas mėnesį informuojant mūsų struktūras, ką reikėtų taisyti.

Bet mano klausimas kitas. Mano klausimas tiesiogiai susijęs su Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonių produkcijos pirkimu, kai jų produkcija perkama viešųjų pirkimų būdu, tačiau netgi valstybinės institucijos (turiu omenyje įvairias ministerijas) ignoruoja mūsų įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, kad pirmiausia reikia palaikyti mūsų neįgaliųjų registruotas įmones. Jūs paminėjote, kad šiek tiek vykdysite ir prevenciją. Ar kaip prevencinis darbas negalėtų būti jūsų susipažinimas su norminiais aktais, reglamentuojančiais pirkimą iš invalidų įmonių, jų analizė? Kaip tas vykdoma?

A.MINKEVIČIUS. Galbūt nuo klausimo pradžios. Kosovas – ta šalis, kuri dar nėra Europos Sąjungos narė, be to, nestovi ir eilėje, todėl jie nesivaržo ir, žinoma, daro, kaip jiems patogiau. Ta prasme galbūt mums tai nelabai galėtų būti pavyzdys.

PIRMININKAS. Kalbama ne apie Kosovą, pranešėjau, ne Kosovas (…) Europos Sąjungos valstybes, Europos Sąjungos valstybės kaip tik prašo padidinti mūsų įmonių konkurencingumą. Taigi Europos Sąjunga čia niekuo dėta.

A.MINKEVIČIUS. Dabar dėl invalidų, silpnaregių ir kitų. Mes rinkome tam tikrą informaciją šiuo klausimu, turime ją sukaupę, dalyvavome svarstant šią jūsų minėtą problemą (ji išties tai įmonių ir dirbančiųjų kategorijai yra labai aktuali) Ūkio ministerijoje. Šiuo momentu buvo padaryta tokia išvada, kad įstatyme nereikėtų daryti pataisų, o kokiais nors aplinkiniais keliais vis dėlto reikėtų rasti sprendimą. Aš manyčiau, kad pačiu artimiausiu metu bus rastas sprendimas, nes Ūkio ministerija labai geranoriškai supranta šią problemą.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Pone Minkevičiau, skundžiamasi, kad viešųjų pirkimų konkursų ir kitokia metodika yra dažnai vartojama tik pro forma. Todėl ir klausiu, ar tarnyba atlieka kokią nors tokių viešųjų pirkimų skaidraus vykdymo kontrolę savo iniciatyva, t.y. ar tarnyba atlieka nuodugnius tikrinimus savo iniciatyva? Ar tik laukiate skundų? O jeigu tik laukiate skundų, ar manote, kad šis būdas yra iš tikrųjų pakankamas garantuoti viešųjų pirkimų skaidrumą?

A.MINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vienareikšmiai galbūt aš negalėsiu atsakyti, bet tarnyba ir savo iniciatyva preferencine tvarka (aš paminėjau savo trumpoje kalboje) įvertino pusantro tūkstančio pirkimų. Atliekant tuos įvertinimus iki sutarties pasirašymo, buvo pastebėta kai kurių netikslumų ir perkančiosios organizacijos buvo priverstos padaryti pataisymus. Kaip aš minėjau, per 4 mln. litų buvo sutaupyta. Be to, kai kurie pažeidimai, atliekant tokį prevencinį darbą, nebuvo esminiai, galbūt neturėjo įtakos galutiniams rezultatams, bet tarnyba visais atvejais, kai pastebėdavo nors ir procedūrinio pobūdžio pažeidimų, tai užfiksuodavo ir informuodavo pirkimus atliekančias įmones. Tokiu būdu buvo atliekamas ir (…) darbas, ir atliekami patikrinimai.

Bet aš turėčiau pripažinti, kad išties planinių patikrinimų tarnyba atliko per mažai. Pagrindiniai, išsamūs tikrinimai buvo atliekami vykdant skundų nagrinėjimą. Taip. Bet aš minėjau, kad gautas 251 skundas, kiekvienam skundui pagal įstatymą išnagrinėti skiriama 20 dienų. Tai didžiulis darbas. Ir tarnyba pakankamai garbingai susitvarkė su tomis užduotimis, nes visi skundai buvo nustatytais terminais ir laiku išnagrinėti. Dabar pagal naują įstatymą, perdavus skundų nagrinėjimo procedūras nepriklausomai ginčų nagrinėjimo komisijai, mes turbūt sutaupysime bent porą darbuotojų, kuriuos bus galima panaudoti būtent planiniams patikrinimams organizuoti, kad būtų galima patikrinti konkrečius pirkimus, jų vykdymo procedūrą bei įvertinti pagrindinių biudžetinių išteklių valdytojų ir tvarkytojų veiksmus, darbą savo šakoje, organizuojant viešųjų pirkimų sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti jūsų, kokio pobūdžio nusiskundimai vyrauja tuose pareiškimuose. Jūs minėjote, kad gautas 251 skundas. Kokios tendencijos, daugiausia dėl viešųjų pirkimų konkursų ir panašiai? Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Skundžiasi dažniausiai tie, kurie nelaimi konkurso. Kokie dažniausi skundų motyvai būna? Tai vis dėlto nekorektiškas paraiškų vertinimas. Pirmiausia pirkimo dokumentuose perkančią organizaciją… neprofesionaliai arba sąmoningai tendencingai nustato tokius vertinimo kriterijus, kuriais galima labai subjektyviai manipuliuoti. Žinoma, perkančios organizacijos turi pagrindą į tai reaguoti. Tai turbūt dėl šios priežasties, ko gero, apie 60–70% visų skundų kyla. Tiktai čia dar galima pasakyti, analizė rodo, įstatymas reikalauja, kad skundą tiekianti organizacija paduotų per 10 dienų nuo to momento, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie jos interesų pažeidimą. Juk dažniausiai gavus dokumentus dokumentų parengimo nekorektiškumą potencialusis tiekėjas pamato iš karto, bet dažniausiai tyli iki to momento, kol sužino, kaip paskirstyta konkurso dalyvių eilė, ir tiktai tada skundžiasi. Žinoma, tarnyba galėtų tokio skundo ir nenagrinėti, jeigu formaliai laikytųsi įstatymo, bet mes dažniausiai ir tokius skundus nagrinėjam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors ir užtęsėm, bet dar yra paskutinė klausianti Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad Europos Sąjunga palankiai vertina Viešųjų pirkimų įstatymą. Bet ar Europos Sąjungai yra žinoma ir kaip jūs pats tai vertinate, kad specialūs įstatymai, jeigu jų, panašių į įstatymą, suteikiantį teisę “Mažeikių naftai” pirkti iš vienintelio šaltinio, atsirastų dar daugiau ir panaikintų tuos teigiamus momentus, apie kuriuos kalbat ir jūs, ir turbūt turi omeny Europos Sąjunga gerai vertindama įstatymą? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

A.MINKEVIČIUS. Gerbiamoji ponia Prunskiene, čia Seime buvo toks sprendimas priimtas.

PIRMININKAS. Taip, ačiū pranešėjui. Daugiau klausiančių sąraše nėra. Ačiū.

Maisto įstatymo projektas Nr.P-2327(3*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji Seimo nariai, sugrįšime prie įstatymo Nr.P-2327 – Maisto įstatymo projektas. Prašyčiau į tribūną gerbiamąjį M.Končių, kuris padėtų mums apsisprendžiant dėl alternatyvų. Mes balsuosime dėl alternatyvų, kurios yra numatytos įstatymo projekte, nes papildomas komitetas dėl savo pataisų tarsis su pagrindiniu komitetu ir dabar balsuoti nesiūlo. Taigi prašom, pranešėjau.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį į 9 straipsnį, ten yra pavadinimas “Valdymo institucijų kompetencija”. Antrojoje dalyje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje išvardytos institucijos, kurios vykdo tam tikrą valdymo funkciją ir teikėjų yra vadinamos apibendrintu pavadinimu. Taigi antrojoje dalyje – “institucija, vykdanti gyventojų sveikatos apsaugos valstybės valdymą”. Pagrindinio komiteto alternatyva – “Sveikatos apsaugos ministerija, vykdanti maisto saugos ir kontrolės valstybinę funkciją pagal savo kompetenciją”. Viena alternatyva, kuri, komiteto narių nuomone, yra tikslesnė. Todėl galbūt nėra būtina palikti vėliau Vyriausybei savo dokumentuose įvardyti šią ir kitose dalyse minimas institucijas ir galima priimti tikslų pavadinimą – “Sveikatos apsaugos ministerija”. Ar visas iš karto, ar po vieną?

PIRMININKAS. Po vieną, nebent jos būtų visiškai analogiškos.

M.KONČIUS. Aš pakomentuoju visas…

PIRMININKAS. Gerai, tada jūs pakomentuokit visas, o paskui apsispręsim individualiai.

M.KONČIUS. Taip. Trečiojoje dalyje teikiamas pavadinimas “Institucija, vykdanti šalies žemės ūkio ir maisto produktų gamybos valstybės valdymą”. Siūlome: “Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją”. Jeigu atkreipėte dėmesį į prieš tai buvusią alternatyvą – “Sveikatos apsaugos ministerija, vykdanti maisto saugos ir kontrolės valstybinę funkciją pagal savo kompetenciją”, čia – “Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją”. Be abejo, maisto saugos ir kontrolės funkcijos tik iš dalies šiai ministerijai priklauso.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal mes tada kalbėkim apie kiekvieną funkciją atskirai ir iš principo, kad nesusipainiotume balsuodami.

M.KONČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Dabar dėl pirmosios alternatyvos. Alternatyvą siūlo komitetas, kad įvardytume Sveikatos apsaugos ministeriją. Kas norėtų paremti šią alternatyvą? Seimo narys A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nesiūlo, bet komitetas gavo tokį papildomo komiteto, Kaimo reikalų komiteto, siūlymą, siūlo ir kai kurie Seimo nariai, ir kai kurios institucijos. Mes manydami, kad tai tikrai yra alternatyva, kurią galima priimti, siūlom Seimui apsispręsti. Manyčiau, kad galima būtų pritarti šiai alternatyvai, kadangi kitose šio straipsnio dalyse mes įvardijam ir Ūkio ministeriją, ir Veterinarijos tarnybą, ir Žemės ūkio ministeriją, konkrečiai išvardijam šių žinybų pavadinimus.

PIRMININKAS. Taip. Prieš šią pataisą turėtų kalbėti Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Po A.Matulo kalbos aš neturiu nieko prieš, nes irgi sutinku su tuo. Dėl kitų klausimų norėjau kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ar yra prieštaraujančių? Gal galėtume bendru sutarimu pritarti alternatyvai? Pritariam bendruoju sutarimu. Alternatyva priimta. Dėl kitos alternatyvos.

M.KONČIUS. Aš komentavau.

PIRMININKAS. Jau komentavot. Ar norėtų kas nors kalbėti už arba prieš? Nematau. Kaip suprantu, lyg ir visi Seimo nariai pritartų alternatyvai, kadangi analogiška pataisa. Ar galima pritarti alternatyvai? Taip, pritarta.

M.KONČIUS. Dėkui. Ketvirtojoje dalyje teikiama – “Institucija, vykdanti šalies ūkio valdymą”, siūlome – “Ūkio ministerija pagal savo kompetenciją”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų bendruoju sutarimu pritarti alternatyvai? Taip, pritarta alternatyvai. Kitas.

M.KONČIUS. Ir penktojoje dalyje – “Institucija, vykdydama gyvūninės kilmės maisto žaliavų saugos ir kokybės veterinarinę priežiūrą pagal savo kompetenciją”, siūlome – “Valstybinė veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia diskutuoti, ar galim pritarti bendruoju sutarimu? Galime pritarti. Alternatyvai pritarta. Taigi dėl visų būtinų alternatyvų svarstymo metu yra balsuota. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendruoju sutarimu pritarti projektui po svarstymo? Galim pritarti. Taigi projektui po svarstymo pritarta bendruoju sutarimu. Ačiū.

Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2395 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume toliau priiminėti įstatymus, taupydami savo laiką, ar turėtume daryti pertrauką? Priimam toliau, einam toliau. Gerbiamasis J.Rudalevičius yra? Taip, yra. Tada svarstysime įstatymo projektą Nr.P-2395 – Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Pranešėjas – ministras J.Rudalevičius. Prašom.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūlome minėto Metrologijos įstatymo 18 straipsnio 5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: “Lietuvos metrologijos inspekcija – įstaiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos, atliekanti valstybinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę”. Anksčiau minėtoji inspekcija buvo Vyriausybės įgaliotos institucijos padalinys.

Lietuvos metrologijos įstatymo pakeitimo projektu siekiama įdiegti Lietuvos standarto, kuris buvo priimtas pagal tam tikrą Europos standartą, nuostatas ir pagrindinius principus. Europos standartas buvo parengtas siekiant didesnio pasitikėjimo kontrolės įstaigomis, atitinkančiomis jo reikalavimus. Lietuvos standartas buvo parengtas įvertinus Europos kontrolės įstaigų patirtį, atsižvelgus į Europos ir tarptautinių dokumentų reikalavimus ir rekomendacijas. Metrologijos pataisa siekiama, kad būtų labiau pasitikima Lietuvos metrologijos inspekcija kaip kontrolės įstaiga, kad ji atitiktų Europos standartuose numatomus nepriklausomumo reikalavimus. Siekiama, kad kontrolės įstaigos darbuotojai nepatirtų jokio komercinio, kitokio spaudimo, kad nebūtų daroma įtaka institucijos finansavimui. Tai užtikrintų, kad kitos organizacijos negalėtų paveikti atliekamos kontrolės rezultatų.

Šis pakeitimas buvo suderintas su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, derinant su Europos teisės normomis. Metrologijos įstatymo pataisa siekiama užtikrinti, kad Metrologijos inspekcija, kaip kontrolės įstaiga, atitiktų nepriklausomumo reikalavimus. Tai trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.

Atsiprašau, nepaminėjau, kad čia dalyvauja taip pat Metrologijos inspekcijos viršininkas ponas F.Petrauskas. Jeigu būtų detalesnių klausimų, jis galėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėjo paklausti vienas pranešėjas – tai gerbiamasis S.Slavickas. Prašom.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs beveik atsakėte į mano klausimą. Padalinį keičia į įstaigą, siekiama, kad būtų labiau pasitikima metrologijos institucija. Be abejo, tai labai gerai, nes didinamas jos savarankiškumas. O kaip yra kitose kaimyninėse šalyse? Kaip vertintų mūsų vadinamasis Saulėlydis? Ar čia nebus prieštaravimų?

J.RUDALEVIČIUS. Kaip minėjau, panašūs reikalavimai ir panaši situacija yra ir kaimyninėse šalyse, nes tai yra Europos Sąjungos tam tikri reikalavimai. Tuo labiau kad įstatymo 18 straipsnio pakeitimu taip pat siekiama panaikinti prieštaravimą tarp įstatymo 18 straipsnio 5 punkto ir 19 straipsnio 2 punkto nuostatų, nes Lietuvos metrologijos inspekcija yra biudžetinė įstaiga pagal registraciją bei kitus teisės aktus.

Dėl Saulėlydžio komisijos. Projektas buvo išnagrinėtas komisijos, buvo pasiūlymai dėl valstybės valdymo sistemos tolesnės struktūrinės reformos. Komisija pritarė Metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projektui. Ši įstaiga, kuri bus prie tam tikros ministerijos, neturėtų būti jungiama į jokias kitas struktūras, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos reikalavimams. Kaip matyti, ji turėtų išlikti ir ateityje kaip savarankiška biudžetinė įstaiga prie ministerijos. Prie kurios ministerijos, dabar pasakyti negaliu. Šiuo metu turbūt prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau niekas nebuvo užsirašęs paklausti. Pranešėjo prašyčiau dar pabūti dėl kito įstatymo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymui? Pritariame bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Tinka. Balandžio 18 dieną bus svarstomas šis įstatymas.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime sutaupę laiko. Jeigu jūs neprieštarausite, galėtume baigti darbotvarkę iki galo, nes Seimo narių pareiškimų nėra, niekas nieko nenori pareikšti po rinkimų kampanijos.

Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2399 (pateikimas)

Taigi dabar gerbiamasis J.Rudalevičius galėtų pateikti ir rezervinį 5 klausimą – Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jeigu neprieštaraujate. Prašom.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiui pateikiamas Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymo straipsnis reglamentuoja pramoninio dizaino savininko išimtines teises.

Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suderinti galiojantį Pramoninio dizaino įstatymą su Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl intelektualinės nuosavybės apsaugos prekyboje nuostatomis. Tai būtina padaryti siekiant Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.

Pagrindinė teisė, kurią įgyja pramoninio dizaino savininkas, įregistravęs pramoninį dizainą, yra numatyta Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnyje. Siekiant, kad įstatymo nuostatos visiškai atitiktų Intelektualinės nuosavybės apsaugos sutarties 26 straipsnio reikalavimus bei 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisinės dizaino apsaugos 12 straipsnio nuostatas, įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo projekte detaliau reglamentuojamas įregistruoto pramoninio dizaino savininko išimtinės teisės turinys, papildant veiksmais “pardavimas, siūlymas pardavimui, išleidimas į rinką su sąlyga, kad tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais”. Čia kaip tik ir matote lyginamąjį variantą su siūlomu pakeitimu.

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Projekte siūlomas nuostatas reglamentuoja 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos dėl teisinės dizaino apsaugos 12 straipsnis, Pramoninio dizaino įstatymo harmonizavimas su visomis šios direktyvos nuostatomis naujojoje ACQUIS priėmimo programoje numatytas 2001 metais.

Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus taip pat papildomų biudžeto išlaidų. Projektas parengtas įvertinant pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos ekspertų pastabas. Įstatymo projektą parengė mūsų patentų biuras. Direktorius, gerbiamasis R.Naujokas, taip pat čia yra.

Dar paminėsiu, kad įstatymo projektui buvo pritarta Vyriausybės kovo 14 d. nutarimu Nr.294. Atsižvelgdami į tai, prašytume įstatymo pakeitimo siūlomai redakcijai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, šiame projekte yra fiksuota nuostata dėl pramoninio dizaino “žymia dalimi kopijos”. Noriu jūsų paklausti. Ar yra juridiniais dokumentais nustatyti kriterijai, kokiu būdu bus nustatoma, ar “žymia dalimi” tai yra kopija, ar “nežymia dalimi”? Nuo ko tai priklausys? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Jeigu leistumėte, paprašyčiau atsakyti direktorių poną R.Naujoką, gal bus trumpiau ir konkrečiau.

PIRMININKAS. Prašom.

R.NAUJOKAS. Ačiū. Galiu atsakyti labai trumpai. Tai yra įrodinėjimo dalykas. Pagal Europos direktyvą yra numatyta, kad jeigu sutampa požymiai, tai jų ta didžioji dauguma taip ir yra nustatoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausiančių nėra. Ar mes galėtume pritarti Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2399 po pateikimo? Bendruoju sutarimu pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Papildomo komiteto Seniūnų sueiga nesiūlo. Ar reikėtų papildomo komiteto? Oficialių siūlymų negirdžiu, taigi šį kartą bus be papildomo komiteto. Numatoma svarstyti balandžio 27 dieną. Ar tinka data? Tinka. Šį įstatymą svarstysime balandžio 27 dieną. Ačiū pranešėjui.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, pratęsimo" projektas Nr.P-2388 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime svarstyti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, pratęsimo” projektą Nr.P-2388. Pranešėjas – ministras Č.Stankevičius.

Prašom į tribūną. Seimo narius prašau registruotis.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis Seime, Seimui leidus, Lietuvos kariuomenė dalyvauja taikos operacijose, taikos misijoje Kosove, taip pat nuo seniau Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pagal Seimo nutarimą, šiuo metu yra 30 karių… pagal galiojantį Seimo leidimą, šiuo metu mes turime 30 karių ir prašome leisti liepos – gruodžio mėnesiais pasiųsti kitą būrį – iki 35 karių. Tokie išankstiniai leidimai ir išankstiniai pranešimai operacijos vadovams yra reikalingi pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją, kad sprendimas dėl dalyvavimo vadovybei būtų žinomas prieš keturis mėnesius. Manydamas, kad gali būti klausimas, kiek tokia operacija kainuoja, iš anksto pasakau, jog 35 kariai per šešių mėnesių laikotarpį kainuoja apie 1,99, beveik 2 mln. litų. Iš tos sumos, žinoma, būtų galima minusuoti išlaidas, kiek kariai kainuoja Lietuvoje. Operacijos kaina yra apie 2 mln. litų. Tos lėšos patvirtintame biudžete yra numatytos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori jūsų klausti. Vienas klausimas spėjo dar atsirasti. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Anglijoje) buvo kalbama apie būtinumą dėl žinomų įvykių padidinti taikos palaikymo pajėgų kontingentą Kosove. Mano klausimas būtų toks: ar Lietuva, prisiėmusi kvotas dėl tokios apimties dalyvavimo, yra kaip nors kalbinama keisti tas kvotas tuo atveju, jeigu išaugtų poreikis? Ar jūsų ministerija ir mūsų Vyriausybė turi tam tikrą rezervą, kas būtų, jeigu iš mūsų to pareikalautų?

Č.V.STANKEVIČIUS. Tokio prašymo nėra, o parengtų karių mes turime. Tačiau misija, kaip matote, kainuoja nemažus pinigus. Aš neturiu planų siūlyti Seimui padidinti, tuo labiau kad tokio prašymo šiuo metu nėra. Matyt, pajėgesnės valstybės prisiima papildomus įsipareigojimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausimų pranešėjui nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo komiteto niekas nesiūlo. Ar yra kokių siūlymų? Siūlymų nėra. Taigi liks tik pagrindinis komitetas. Siūloma svarstyti kovo 30 d. Gerai? Kovo 30 d. svarstysime šį įstatymą.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje" projektas Nr.P-2389 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime svarstyti projektą Nr.P-2389 – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”. Pranešėjas – ministras Č.Stankevičius. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju. Pirmasis nutarimas buvo dėl Kosovo. Norėčiau pažymėti, kad Kosovo operacijoje dalyvauja kariai iš jėgerių bataliono, t.y. iš paprasto Lietuvos bataliono, tuo tarpu Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvauja tas karių kontingentas, kuris yra priskirtas Baltijos batalionui. Yra sudarytas dalyvavimo grafikas, kai visos trys valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – rotuoja savo karius ir įvairiu laikotarpiu kiekvienos šalies karių skaičius yra skirtingas. Mes esame dalyvavę, mūsų kariai yra vykdę misiją kaip kuopos dydžio vienetas, t.y. apie 150 karių. Šiuo metu siūlome nutarimą, kai pagal grafiką mums reikia pasiųsti tik 5 karininkus balandžio-rugsėjo mėnesiais. Vėliau, nuo rugpjūčio iki sausio mėn., mes turėtume pasiųsti 90 karių. Tai ir atsispindi šiame nutarime. Taip pat noriu pasakyti, kad 5 karių dalyvavimas misijoje per 6 mėnesių laikotarpį kainuos 280 tūkst. Lt, o tas 6 mėnesių laikotarpis, kai reikės misijoje išlaikyti 90 karių, kainuos 4 mln. litų. Tos lėšos yra numatytos patvirtintame biudžete. Norėčiau pasakyti, kad mums kainuoja santykinai pigiau, nes didelę logistikos paramą mes gauname iš Danijos, kurios vieneto sudėtyje dalyvauja mūsų kariai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs pabaigoje minėjote, kad Lietuvai bus suteikta dalinė Danijos parama. Ar tie 4,2 milijono yra minusavus Danijos paramą, ar iš viso? Jeigu Danijos paramą įskaičiuotume į tas išlaidas, ar būtų mažesnė?

Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, tos išlaidos yra tokios, kokios iš tikrųjų priklausytų Lietuvai, įskaitant ir kompensaciją už maistą, kurią mes… Maitinimu aprūpina Danijos dalinys, tačiau mes už maistą kompensuojame. Taigi ši suma įeina. Tačiau neįeina kitokia parama: technikos naudojimas, kuras ir t.t.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausimų nėra. Ar galima būtų nutarimo projektui pritarti po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu nutarimo projektui po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Kitų siūlymų nėra. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo komiteto niekas nesiūlė. Papildomo komiteto nėra. Svarstymo data – kovo 30 d. Kovo 30 d. tinka? Taigi data nustatyta. Ačiū pranešėjui.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi, kiek žinau, Seimo narių pareiškimų nėra, niekas nieko nenori pareikšti, taigi plenarinis posėdis yra baigtas.