Septintasis (442) posėdis
2000 m. kovo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. kovo 21 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Pradedame posėdį. Registruojamės. Pradedame, kolegos, registruotis. Prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė, kuri visiškai nesikeitė jau gal pusantros savaitės. Tai, kas patvirtinta Seniūnų sueigoje, mėginame šiandien svarstyti. Iš jų svarbiausi dalykai – apsisprendimas dėl trijų Prezidento vetuotų projektų, taip pat kiti svarbūs reikalai. Registruojamės. Kol kas mūsų ne ypač gausu, 50 Seimo narių užsiregistravo. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Nėra prieštaraujančių nė vienoje pusėje. Šios dienos darbotvarkei yra pritarta.

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2368(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Pirmasis klausimas, kolegos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2368, kurį šiandien turime priimti. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Kviečiu į tribūną S.R.Petrikį – Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją. Pradedame Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo priėmimą. Jokių problemų nėra, tiktai A.Švitros pataisa. Pone pranešėjau, bendros pastabos ir dėl tos pataisos.

S.R.PETRIKIS. Neturiu pataisos paskutinės redakcijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime antrąjį projektą, projekto Nr. P-2368 antrąjį variantą. Pone pranešėjau, kokia dabar būklė? Mes turime priimti, taip?

S.R.PETRIKIS. Aš manau, mes turime priimti, ypatingų prieštaravimų nėra. Pono A.Švitros pataisos esmė buvo tokia, kad toms įmonėms, kurioms buvo prašyta daugiau kaip 50%… Tai buvo pataisa, ar 50% įeina, ar neįeina. Manau, kad turėtų įeiti ir kad redakcija turėtų būti tokia: “ ne mažiau kaip 50%”. Tada įeis ir 50%, ir daugiau kaip 50%.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, tekste yra “daugiau kaip 50%” – ir taip viskas aišku.

S.R.PETRIKIS. Kad būtų “ne mažiau”, tai bus ir 50%, ir 51%, ir t.t.

PIRMININKAS. Jeigu, kolegos, jus tenkintų toks kalbinis kitos konstrukcijos įrašymas vietoj “daugiau kaip 50%”, tai galėtume sutikti su šiuo variantu. Ar jokių prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar dabar dėl A.Švitros galime sutarti pirmiausia? Dėl “ne mažiau kaip 50%” sutariam? Daugiau pataisų nėra, ar ne? Taigi Alg.Butkevičiui įjungiu mikrofoną kalbėti lyg ir dėl motyvų, o šiaip tai…

ALG.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau paklausti. Gal reikėtų išbraukti žodžius “kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija”, nes manoma, kad nuo liepos 1 dienos įkalinimo įstaigos priklausys Teisingumo ministerijai? Ar neiškils problemų? Aš paskui, aišku, dėl motyvų kalbėsiu.

S.R.PETRIKIS. Taip, žinote, iš tikrųjų taip yra. Aš manau, čia galimi du variantai, kai bus daromas perdavimas Teisingumo ministerijai, tada bus priimta daug įstatymų ir tą patį pataisymą galėsime padaryti arba galima jį išbraukti. Aš tai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, principas yra iškeltas. Mes turime tekste “kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija”. Jeigu pavyktų, paskui mes galime… Iš principo pritariame, vis tiek sutinkame. O dėl pavaldumo, išsprendžiame techniškai, kad nekeltų pavaldumo pasikeitimas kokių nors… Kad mums nereikėtų vėl taisyti šio straipsnio. Jeigu rastume kokią formuluotę ar su Teisės departamentu, ar su?.. Gerai, kolegos. Ar ir Teisingumo ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, ar kaip nors kitaip sutarsime, bet iš principo niekas neprieštarauja, ar ne? Taigi redaguoti paliekame šį momentą, ar Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija, ar ir kiti dalykai, bet faktas – “ne mažiau kaip 50%”. Ačiū. Tai dabar dėl motyvų, jeigu jūs, pranešėjau, daugiau nenorite kalbėti?

S.R.PETRIKIS. Dar vienas buvo. Vietoj žodžio “ligonių” buvo siūloma rašyti “pacientų”.

PIRMININKAS. Tai tam jau buvo pritarta per svarstymą. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio! Prašyčiau tylos! Kai kairė pusė buvo tuščia, buvo ypač nejauku, dabar, žinoma, ramiau, kai toks triukšmas, bet vis tiek gal mėginkime rasti vidurį tarp tuštumos ir tarp didelio triukšmo? Kas kalbėtų dėl motyvų? Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratų frakcija svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir pritarė šio straipsnio pataisoms. Ji mano, kad priėmus šį įstatymą tikrai truputį pagerės įkalinimo įstaigose esančių darbuotojų užimtumas, bus sukauptos lėšos, kurių sąskaita bus galima padengti teismų priteistus ieškinius ir alimentus, taip pat bus galima sukurti ir Nuteistųjų fondą, kurio lėšos bus skiriamos įvairiausioms pašalpoms. Ačiū. Mes pasisakome už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, ši priemonė, aišku, galbūt padės įkalinimo įstaigose įsteigti daugiau naujų darbo vietų, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra ne vienintelė priemonė. Galbūt mokestinėmis preferencijomis galima būtų pasiekti ir geresnį rezultatą, jeigu į šias įstaigas būtų galima investuoti privatų kapitalą su tam tikromis mokesčių lengvatomis. Tai aš tiek. O šiaip tai yra tik dalinė priemonė, kurią čia galima priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar sykį registruojamės. Tada balsuosime, ar priimame Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymą. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, tikrieji socialdemokratai ir LDDP frakcija, aš prašyčiau tylos! Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

66 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Dabar, kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man tenka maloni pareiga jūsų vardu pasveikinti vieną Seimo narį, jūs, be abejo, įdėmiai klausotės ir laukiate, kas tas Seimo narys. Malonu jums pranešti, kad tai yra mielas mūsų kolega Ž.Jackūnas, kuriam vakar sukako lygiai lygiai lygiai 60 metų. Mes jam linkime neblėstančios energijos! (Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikiname, linkime sėkmingų darbų ir dirbame toliau.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2306 (svarstymas ir priėmimas)

Antrasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2306. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Slavicką – pagrindinio, t.y. Ekonomikos, komiteto pranešėją.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. 1998 metais Vienoje buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomasis protokolas. Jam…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone pranešėjau. Pone Regimantai Čiupaila, “Socialdemokratija-2000”…

Pone J.Karosai, ponia K.Prunskiene, aš prašyčiau tylos! Prašom, pone pranešėjau.

S.SLAVICKAS. Jam įsigaliojus TATENA turėtų platesnius garantijų veiklos įgaliojimus mūsų šalyje. Be to, suintensyvėtų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbas. Šiuo papildomu protokolu Lietuva išreiškė savo poziciją stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą branduolinio ginklo neplatinimo srityje, be to, supaprastina inspektorių Lietuvai skyrimo sistemą ir vizų režimą. Kita vertus, agentūra įsipareigoja apsaugoti komercines, technologines ir pramonines paslaptis ir kitą slaptą informaciją, kurią ji sužino įgyvendindama šį protokolą.

Įstatymo projektas buvo apsvarstymas Ekonomikos komitete. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Iš piliečių ir visuomenių organizacijų pasiūlymų, pataisų ir pastabų negauta. Kviečiu Seimo narius pritarti įstatymo projektui po svarstymo ir ratifikuoti pasirašytą papildomąjį protokolą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar Užsienio reikalų komitetas norėtų pareikšti savo nuomonę dėl šio projekto? A.Medalinskas nedalyvauja posėdyje, taigi daugiau diskutuojančių nėra. Ar galime šiam dokumentui pritarti po svarstymo, kolegos? Galime. Seniūnų sueigoje sutarta: jeigu nekelia problemų ratifikuojami įstatymai, mes galime po svarstymo priimti. Ar niekas neprieštarautų? Niekas. Taigi, kolegos, prieš mūsų akis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Niekas. Ačiū. Registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis ratifikuojamasis įstatymas būtų priimtas, kviečiu atsakingai balsuoti. Balsuoti pradedame.

Už – 82, prieš – 1, susilaikė 1. (Balsai salėje) Nereikia. Sutartis ratifikuota, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2259* (priėmimas)

Dar vienas, kolegos, tarptautinis dokumentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2259. Priėmimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos leidžia realizuoti Lietuvos Respublikos ekonominius ir politinius interesus vykdant ir apsaugant investicijas. Sutartimi siekiama: sudaryti abiejų šalių investuotojams tarptautinėje praktikoje pripažintas bei taikomas veiklos sąlygas; pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvos Respubliką ir išplėsti lietuviško kapitalo investicijas užsienyje; skatinti abiejų šalių investuotojus steigti bendras ir užsienio kapitalo įmones; plėsti prekybą, intelektualinį, techninį ir ekonominį bendradarbiavimą tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos; ginti Lietuvos Respublikos piliečių ir ūkio subjektų, investuojančių Rusijos Federacijos teritorijoje, interesus; plėsti abiejų susitariančių šalių ekonominio bendradarbiavimo ir teisinio reguliavimo bazę. Paminėtos sutarties neatskiriamoji dalis yra protokolas, suteikiantis teisę investuotojams ginti savo interesus ir nuosavybę. Sutarties nuostatų įgyvendinimas sudarys palankias sąlygas investuoti, skatinti investicijas ir jas apsaugoti.

Kviečiu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, pradedame priėmimą. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Sutartis gerai parengta. K.Trapikas? Ne. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šios sutarties.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projekto. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

Už – 78, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Sutartis ratifikuota. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Klausimas 1-4 turėtų būti dabar svarstomas, bet buvo numatyta, kad jį preliminariai apsvarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Klausimas buvo permestas į Žmogaus teisių komitetą. Reikėtų, kad tokie dalykai nesikartotų, reikėtų, kad mes palaikytume tam tikrą tvarką, eiliškumą ir visa kita. Žinoma, aš ne prieš, bet reikia, kad kitą kartą nebūtų tokių permetinėjimų.

PIRMININKAS. O kas permetė? Seimas?

N.MEDVEDEVAS. Man taip ir neaišku, kas permetė.

PIRMININKAS. Bet dėl teksto yra problemų? Kol kas mes nepradėjom svarstyti to klausimo. Ačiū, kolega, už pastabą. Mielasis Sekretoriate, prašome išsiaiškinti, kur čia problemos.

Ar galime pradėti svarstyti, pone A.Katkau, 4 klausimą? Ar truputį luktelim, kol bus išdalyta medžiaga?

Dėl vedimo tvarkos žodį galiu suteikti per šoninį mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos A.Katkus.

J.A.KATKUS. Iš tiesų įvyko šioks toks nesusipratimas, nes pateko ne į tą komitetą. Šiuo metu…

PIRMININKAS. Turite galvoje Vyriausybės atsiųstą medžiagą, taip?

J.A.KATKUS. Taip. Ta medžiaga yra dabar dauginama. Aš manau, kad galima truputį atidėti, padalinti ir padauginti tą pagrindimą, kurį pateikė Vidaus reikalų ministerija. Ji pateikė laiku, bet ne į tą komitetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, to pagrindimo buvo prašyta per svarstymo procedūras, taigi mes galėtume 4 klausimą truputį sulaikyti. Grįšim prie jo tada, kai Sekretoriatas išdalins Vyriausybės atsiųstą medžiagą ir kai jūs galėsite su ja susipažinti.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2359* (taikoma skubos tvarka) (priėmimas)

5 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2359. Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Išperkamų ir nuomininkams gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką reglamentuoja Butų privatizavimo įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu parengtų Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. Paminėtuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose yra skirtinga didesnės vertės gyvenamosios patalpos ir neatlygintinai perduodamos nuosavybėn įvertinimo, išpirkimo ir atsiskaitymo tvarka. Siekiant išvengti esamo skirtumo įstatymo projekte, numatoma vadovautis Vyriausybės nutarimo, kuris atitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nuostata. Pateiktas įstatymo projekte pakeitimas leis Vyriausybei vadovautis bendra turto nustatymo tvarka ir terminais įgyvendinant kompensacijų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymus. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas sumažinti valstybės išlaidas garantijų nuomininkams programai įgyvendinti. Kviečiu priimti įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimas. Įstatymas turi vieną straipsnį, pataisų nėra. Kas kalbėtų dėl šio projekto? Alg.Butkevičius būtų prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas iš dalies paaiškina, kada vis dėlto valstybė atsiskaitys už nekilnojamąjį turtą arba kitus įsipareigojimus. Tačiau reikia pripažinti tai, kad vis dėlto šiais metais daugelis žmonių iš esmės negaus laukiamų pinigų. Tuo pagrindu ši problema bus nukelta kitiems ir vėlesniems metams, todėl socialdemokratai yra prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė jau yra parengusi čia minėtą tvarką, kurią dabar analizuoja kai kurie komitetai. Mano supratimu, mes tikrai neabejodami turėtume pritarti ir nestabdyti nuosavybės teisių grąžinimo proceso. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš esmės beveik nieko nesprendžia. Esmė juk ta, kada mūsų piliečiai gaus tam tikrą turtą kompensacijos būdu. Pagal įstatymą Vyriausybė jau labai seniai buvo įpareigota parengti tvarką dėl vertybinių popierių įteikimo, pavyzdžiui, už žemę. Šios tvarkos nėra ir pačių vertybinių popierių nėra. Toliau, jeigu kalbėtume apie pinigus, tai vien miestuose paskutiniais duomenimis kompensacijoms už žemę reikia 1,5 milijardo litų. Niekam neaišku, iš kur tie pinigai atsiras, ir niekam neaišku, ar galima naudoti kokias nors kitokias kompensavimo formas. Šis įstatymas yra tik dėl įstatymo ir iš esmės nieko nesprendžia, todėl aš nelabai jam pritariu.

PIRMININKAS. Vis tiek mieliau girdėti “nelabai pritariu” negu “labai nepritariu”. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo tai čia nėra absoliučiai nieko naujo, niekas nieko nepablogina ir nieko nepagerina, kadangi jau labai seniai galioja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir minėtas nutarimas. Tačiau vis dėlto yra tam tikras Butų privatizavimo įstatymo neatitikimas. Remiantis tuo įstatymu yra antrasis nutarimas, tačiau paskesnis nutarimas naikina ankstesnį Vyriausybės nutarimą. Tam, kad būtų išspręstas tas klausimas ir nebūtų jokių problemų, vietoj “įstatymo nustatyta tvarka” įrašoma “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Tačiau reikia pasakyti, kaip prieš mane buvo kalbėta teigiamai, jog rengiamas ir Vyriausybės, t.y. įstatymo… nutarimo projektas, kuris pašalins Butų privatizavimo įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo neatitikimus. Kad nebūtų stabdomas tas procesas, o įstatymo projektui parengti reikia laiko, todėl ir padaryta ši pataisa. Aš kviečiu priimti įstatymo projektą, nes jokio pabloginimo čia nėra. Norint išvengti tam tikro nesusipratimo, paaiškinta, kad yra tam tikras įstatymų neatitikimas, todėl reikia vadovautis Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri atitinka, dar kartą kartoju, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, prašyčiau tylos, nes kalbės A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, tik ką ponas J.Listavičius, gerbiamas Seimo narys, patvirtino, kad įstatymas nieko nepablogina, bet nieko ir nepagerina. Man visada kyla klausimas, kam reikia įstatymų, kurie nei blogina, nei gerina, t.y. nieko nekeičia? Ar mes priiminėjame įstatymus tik dėl to, kad jie būtų priimti, įrašome į savo statistiką, kad, girdi, Seimas priėmė tiek ir tiek įstatymų, ar mes turėtume priimti įstatymus, kurie ką nors gerintų? Aš tik galiu prisidėti prie kolegos Alg.Butkevičiaus nuomonės, kuris išsakė frakcijos nuomonę, jog mes negalime balsuoti už tokį įstatymą ir balsuosime prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji kolegos, darosi keista klausyti, kai mes kalbame apie pinigus, o įstatymas nustato teises. Juk šis įstatymas tik reglamentuoja ir suteikia galimybę, kad piliečiai kada nors galėtų realizuoti savo teises, Vyriausybei atiduodama teisė spręsti jų teisių reikalus. Todėl, tikėdamas gerais Vyriausybės žingsniais, manau, kad Seimas šiuo metu nieko daugiau padaryti negali, tik priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Piliečių teisė yra atgauti pinigus, savo turtą. Užuot žaidus procedūrinius žaidimus (aš kreipiuosi į poną J.Šimėną), reikėjo rūpintis, kaip atlikti darbą. Darbo nedirbam, tobulinam tvarką. Aš manau, kai bus pinigų, valstybė susitvarkys su tuo klausimu jau be dabartinės valdžios. Sutvarkys tą tvarką. Dabar nėra pinigų ir, kaip J.Listavičius sako, tuo dalyku nei pagerinsim, nei pabloginsim. Tai geriausiai atspindi situaciją ir tą svarstymą. Jis yra veidmainiškas.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas už Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, galbūt per daug dėmesio buvo sutelkta į kolegos J.Listavičiaus ne visai tikslų pasakymą. Įstatymo pataisa šį tą pagerina, puikiai pagerina. Kaip jūs matote, tuo atveju, kai kompensuojant už nuomojamas patalpas suteikiamos didesnės vertės patalpos, tai atitinkama dalis atiduodama neatlygintinai, kaip ir buvo iki šiol, o likusią dalį savininkai privalo išsipirkti. Anksčiau buvo pasakyta “įstatymo nustatyta tvarka”, kitaip sakant, reikėtų papildomo įstatymo, o čia yra palengvinta procedūra, kad Vyriausybė savo nutarimu nustatys tą tvarką. Taigi tam tikras pagerinimas yra. Man nelabai suprantama, kodėl kairioji pusė nenori nė truputėlio nieko pagerinti. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, 4 – už, 4 – prieš. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Komitete sutarimas vos ne 100%, Seniūnų sueigoje taip pat buvo šiek tiek yra ginčų. Registruojamės ir balsuojam, kolegos, ar priimame Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuosime užsiregistravę.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Kolegos, kas manytų, jog šį Vyriausybės teikiamą įstatymą reikia paremti, kviečiu balsuoti. Dėmesio, kolegos! Balsuojame.

Už – 59, prieš – 12, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 352, 354³, 369, 370² straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 354 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2211(2*) (svarstymas)

Kolegos, rezervinis pirmasis klausimas Nr.P-2211(2) – Civilinio proceso kodekso 352, 354³, 369, 370² straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 354 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados teikėją V.Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šio įstatymo patobulintam projektui, o tai reiškia nepritaria dviem jo punktams, todėl dabar šis projektas pažymėtas ženkleliu 2. O aš tiktai pasakysiu apie tuos punktus, kuriems mes nepritarėme, ir pabandysiu paaiškinti kodėl.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio! Gerbiamieji kolegos!

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Nieko, man jie netrukdo. Civilinio…

PIRMININKAS. Pone Povilai Gyly, pone Regimantai Čiupaila! Pone Aloyzai Sakalai! Kolegos, tęsiasi posėdis. Tribūnoje V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys numato Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko teisę savo iniciatyva pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių. Tai yra išimtis iš bendrosios tvarkos, kurią numato to paties straipsnio pirmoji ir antroji dalys. Buvo taip pat siūloma suteikti teisę teikti teikimus ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų arba nutarčių, kurios neperžiūrėtos apeliacine tvarka. Vis dėlto komitetas pagalvojo, kad taip išplėsti vieno asmens teises ar dviejų asmenų teises nėra tikslinga. Ir mes šiai idėjai nepritarėme. Taip pat kilo labai aštri teorinė diskusija dėl 358 straipsnio antrosios dalies, dėl jos papildymo tikslingumo, kadangi teisės teorijoje labai įvairiai interpretuojama sąvoka “viešasis interesas”. Nuomonės čia susikirto, prie bendros mums prieiti nepasisekė ir vis dėlto buvo nuspręsta, jog sąvoka “materialinės teisės norma” yra aiškesnė, ji nesukels teismų praktikoje painiavos ir buvo pasilikta prie tos nuomonės. Tai tik tiek. O šiaip įstatymo projektui yra pritarta bendruoju sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. A.Sakalas dar prašė žodžio iš anksto, bet nepateko į mūsų kompiuterį. Taigi kviečiu į tribūną A.Sakalą. Daugiau nėra norinčių diskutuoti dėl šio projekto.

A.SAKALAS. Kolegos, aš siūlyčiau pritarti šiam siūlomam įstatymo projektui, nors man dar kyla abejonių ir aš galbūt įforminsiu pataisą dėl galimybės Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir skyriaus vedėjui daryti teikimus dėl bylų peržiūrėjimo. Todėl, kad praeityje padaryta yra pakankamai daug teismų klaidų ir tos klaidos yra nebeištaisomos. Tai aš manyčiau, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas turėtų teisę tas klaidas pataisyti, jeigu matytų, kad tikrai jos yra padarytos. Taigi aš teiksiu siūlymus. Aš tikiuosi, kad komitetas tuos siūlymus įvertins, o Seimas taip pat pažiūrės – galbūt reikėtų pritarti ir tiems siūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritariame įstatymo projektui Nr.P-2211.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1413(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis trečiasis klausimas. Ar galime jį pradėti svarstyti šiek tiek anksčiau? Rezervinis trečiasis – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1413(2), teiktas F.Palubinsko. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją J.Listavičių. Išvada, matau, griežta, kolegos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vadovaujantis veikiančiomis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, mokestiniams metams pasibaigus, kaupti pelną kaupiamojoje sąskaitoje, taikant nulinio apmokestinimo tarifą, netikslinga. Šiuo metu yra visos galimybės pirmais metais pasirengus, sakykim, supirkus medžiagas, įrenginius ir kitą reikalingą paruošiamąją medžiagą, kitais metais esant būtinumui pasinaudoti trumpalaikėmis skolintomis lėšomis tais pačiais metais grąžinant jas tų metų pelno lėšų sąskaita įvykdyti investicinius projektus bei nesinaudoti vadinamosios kaupiamosios sąskaitos lėšomis. Naujos kaupiamosios sąskaitos įvedimas ir jos lėšų neužtikrintas darbui imlus administravimas gali sudaryti palankias sąlygas piktnaudžiavimams. Esant galimybei naudoti laikinai sukauptas lėšas ne pagal paskirtį ir nesant atskirai parengtos kaupiamosios sąskaitos lėšų apskaitos kontrolės ir atskaitomybės negalima pritarti įstatymo projektui. Reikia pažymėti, kad 7 straipsnio paskutinė mokesčių tarifo redakcija įstatyme skiriasi nuo įstatymo projekto autoriaus pateiktos. Vyriausybė svarstė įstatymo projektą ir jam nepritarė, nes netikslinga nustatyti mokesčio papildomas lengvatas. Biudžeto ir finansų komitetas ne vieną kartą svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą jį atmesti. Prašau Seimo narių pritarti komiteto siūlomam sprendimui, kitu atveju irgi procedūra būtų visai aiški – dar kartą reikėtų grąžinti į Vyriausybę ir sulaukti Vyriausybės sprendimo. Vyriausybė jau kartą sprendimą priėmė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Kviečiu registruotis. Negaliu suteikti žodžio. Pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies antrąjį punktą po neigiamos komiteto išvados iš karto balsavimas, ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai. Dėl vedimo tvarkos galiu suteikti žodį F.Palubinskui. Pagrindinis komitetas siūlo projektą atmesti. Diskusijos toliau nevyksta. Galiu suteikti du žodžius dėl vedimo tvarkos F.Palubinskui.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis…

PIRMININKAS. Mūsų užsiregistravo 83. Kolega, porą žodžių ir iš karto balsuojame.

F.PALUBINSKAS. Taip, aš manau, kad gerbiamojo J.Listavičiaus pateikimas nebuvo tikslus, neatspindėjo realybės. Todėl labai gaila, kad man nebuvo duota galimybė kalbėti šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimo statuto 151 straipsnio trečioji dalis arba Etikos komisijos pirmininkas, kuris sėdi prieš jus, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas (7 – už, prieš nė vieno, 1 susilaikė) pasiūlė šį projektą atmesti. Mūsų 83 užsiregistravo. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Tam pritaria Vyriausybė. Kolegos, kas paremtų Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą? Jeigu parems 36 Seimo nariai, siūlymui bus pritarta. Balsuojame, kolegos. Pritariantys Biudžeto ir finansų komiteto išvadai už.

Už – 56, prieš – 2, susilaikė 17. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmestas.

Dėl vedimo tvarkos M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Labai gaila, kad Seimas, daug nesusimąstęs, atėmė galimybę mažoms verslo įmonėms pasinaudoti tomis pačiomis lengvatomis kapitalo investicijoms, kuriomis naudojasi didžiosios stambiosios pramonės įmonės.

Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2253 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone A.Katkau, jau turbūt galime imti Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektą, ar ne? P-2253 projektas. Pavadinimas perskaitytas. Svarstymas, atsiprašau, priėmimas. Gaila, kad Vidaus reikalų ministerijos išvada pateko ne į tą komitetą, bet čia tikrai mūsų darbo trūkumas. Prašyčiau nedaryti iš to didelių išvadų. Išvada dabar yra išdalyta. Kviečiu į tribūną A.Katkų tarti baigiamąjį žodį dėl šio dokumento.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą buvo pateikta Seimui ratifikuoti Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisas. Kaip žinote, buvo svarstymas, pereitos visos procedūros. Buvo svarstyta Žmogaus teisių komitete. Pritarta šiam projektui. Taip pat buvo svarstyta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir priėmimo metu buvo paprašyta tam tikros pažymos dėl jo kaštų ir iš viso dėl naudos Lietuvai. Šiuo metu yra pateikta pažyma, ir čia jau posėdžio pirmininkas minėjo, kad ne į tą komitetą pateko, aš nesikartosiu, manau, kad nereikia daryti iš to tragedijos. Ir jeigu kas susipažino su tomis lėšomis, kurios buvo skiriamos, galiu pasakyti, kad finansavimas pirmiausia buvo skiriamas visapusiškam bendradarbiavimui migracijos klausimais… per Baltijos jūrą, apimant prieglobsčio prašančių ir pabėgėlių klausimus. Lietuvai buvo skirta 320 tūkst. JAV dolerių. Tai patvirtino ir Vidaus reikalų ministerijos atstovas. Migracijos valdymo potencialo programai Lietuva gavo 150 tūkst. dolerių. Socialinės paramos užsieniečių registravimo centro projektui Pabradėje įgyvendinti jau realizuota 48 tūkst. dolerių, ir ketvirtas – savanoriško migrantų grąžinimo projektas – 127 tūkst. dolerių, visi buvo skirti Lietuvai. Ir ateityje numatomi neblogi projektai. Taigi finansinė nauda yra, ir, kaip žinote, šių lėšų dėka dabar mes turime Pabradės migracijos centrą, kuriame yra įrengtos patalpos ir visa kita. Pinigai išleisti pagal paskirtį. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip minėjau, svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai tokie: 12 – už, nė vienas prieš ir nė vienas nesusilaikė. Todėl siūlyčiau ratifikuoti šį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, priėmimas. Vienas straipsnis. Kas kalbėtų dėl šio dokumento? N.Medvedevas norėjo. Ar jis dalyvauja posėdyje? Daugiau nėra norinčių kalbėti, visus tenkina išdalyta Migracijos departamento išvada? Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji, atsakingai. Vėl reikia tam tikro balsų skaičiaus. Projektas Nr.P-2253. Komitetuose pritarta vienbalsiai. Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektas. Užsiregistravę balsuosime, ar šį projektą paverčiame įstatymu.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Taigi ar priimame Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymą? Pradedame balsuoti. Kolegos, tai yra sutarties ratifikavimas, prašom balsuoti atsakingai.

Už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2333(2*) (priėmimas)

Kolegos, sėkmingai dirbame toliau. Klausimas 1-6a. Projektas Nr.P-2333(2) – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. J.Listavičius padeda mums tai padaryti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projektu siekiama patikslinti galiojančią indėlių sąvoką ir draudimo įmokos dydį, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Minėto indėlio sąvoka gyventojui suteikiama ratifikavimo teisė, susieta su banko ar užsienio filialo skyriaus atliekamomis banko operacijomis. Draudimo įmoka apskaičiuojama taikant 1% metinę draudimo įmokos normą nuo gyventojų indėlių sumos. Įmoka mokama į indėlių draudimo fondo sąskaitą. Įmokų tvarką ir terminus nustato fondo taryba pagal banko sąskaitas ar indėlio sutartis. Kai indėlių draudimo sąlygos yra blogesnės pagal užsienio valstybės teisės aktus, fondo taryba iš anksto pareikalauja, kad užsienio bankas papildomai apdraustų Lietuvos Respublikos įsteigtame užsienio banko filiale, skyriuje laikomus gyventojų indėlius. Nuo papildomai draudžiamos sumos skaičiuojamos 1% metinės draudimo įmokos. Siūlau priimti įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Pradedame priėmimą. Alg.Butkevičius pritaria. 1 straipsnis yra priimamas. 2 straipsnis? Priimamas. 3 straipsnis? Priimamas. Ačiū, pone pranešėjau. Dėl motyvų Alg.Butkevičius. Labai atsiprašau, neįjungiau, kolega. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2 ir 6 straipsniams reikia pritarti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad šiame įstatyme indėlių draudimo sąvoka yra patikslinta ir apibrėžta, kad indėlių draudimo procentinis dydis sumažėja nuo 1,5% iki 1%. Teigiamai reikia įvertinti ir tai, kad kilus bankrotui arba kai yra iškelta bankroto byla komerciniam bankui, yra atskiriamos tam tikros lėšos, kurios yra panaudojamos, atliekant tam tikras banko operacijas. Šį įstatymo projektą vertinu teigiamai ir kviečiu už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuojame dėl Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kas už, kolegos?

Už – 62, prieš nėra, susilaikė 5. Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2334(2*) (priėmimas)

Lydimasis projektas Nr.P-2334(2) – Komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip jau minėta, šis įstatymo projektas yra lydimasis. Steigiant užsienio banko filialo skyrius ir laikant juose gyventojų indėlius, indėliai turi būti draudžiami ir saugomi pagal užsienio valstybės teisės aktų reikalavimus, tačiau draudimo sąlygos negali būti blogesnės negu nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų. Indėliai užsienio banko filialo skyriuje gali būti apdrausti ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėtos nuostatos ir yra pateiktos Komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitime. Kviečiu priimti įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl motyvų? A.Andriuškevičius – už? Ne. A.Plokšto – už.

A.PLOKŠTO. Aš siūlau priimti šią pataisą, nes ji suvienodina Lietuvos ir užsienio bankų sąlygas ir visi depozitai bus apdrausti vienodai.

PIRMININKAS. Dėkoju už paramą. Registruojamės. Komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas prieš mūsų akis. Užsiregistravę balsuosime, ar šį įstatymą priimame.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad ką tik aptartas įstatymas būtų priimtas? Kviečiu, kolegos, balsuoti.

Kolegos, gal sutiktumėte dar kartą pakartoti balsavimą? Mano klaida, aš suklydęs įjungiau registravimąsi ir nesulaukiau jo pabaigos. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame tik ką aptartą įstatymą. Balsuoti pradedame.

Už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2355 (pateikimas)

Rezervinis antrasis klausimas Nr.P-2355 – Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikėjas – viceministras R.Kairelis.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti ekonomiškai pagrįstą delspinigių dydį, susijusį su ne laiku išmokamu darbo užmokesčiu. Norėčiau priminti Seimo nariams, kad įstatymas buvo priimtas 1996 m. įvertinant tuometinę ekonominę būklę. Tuo metu 0,2% delspinigių norma atitiko metinę infliacijos normą ir atitiko delspinigių, kurie buvo mokami už komunalinius patarnavimus, (…) normą, kuri buvo irgi 0,2%. Šiuo metu situacija yra visai kitokia: infliacijos lygis yra kur kas mažesnis, delspinigiai už komunalinius patarnavimus šiuo metu sudaro 0,04%, todėl manome, kad būtina sureguliuoti ir delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. Šiuo siūlymu ne siekiama sumažinti tą dydį, o yra siūloma įdiegti mechanizmą, kuris sudarytų galimybę nuolatos pritaikyti delspinigių dydį prie esamo infliacijos lygio. Mes manome, kad delspinigiai nėra bausmė darbdaviui už laiku nesumokėtą atlyginimą, tam yra kiti įstatymai. Jis už tai yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Delspinigiai pirmiausia turi kompensuoti žmogui prarastas pajamas, kai jis laiku negauna šio užmokesčio. Todėl, mūsų manymu, šis mechanizmas bus labiau pagrįstas ir mes jį galėsime taikyti kartu su socialiniais partneriais aptariant trišalėje taryboje ir numatant jo indeksavimo tvarką. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jums penki klausimai. J.Listavičius pateikia pirmąjį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar nereikėtų nurodyti konkretų vartojimo kainų indekso dydį atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus, kurį viršijus būtų indeksuojami delspinigių dydžiai? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Mes tą tvarką paliekame numatyti Vyriausybei. Tiesiog, manyčiau, Vyriausybė galėtų numatyti tą tvarką, ir pasitarus su socialiniais partneriais būtų galima tą dydį numatyti.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš pirmiausia norėčiau paklausti, ar ministerija, teikdama šį įstatymą, surinko duomenis, kiek dirbančiųjų šiandien pavėluotai gauna darbo užmokestį ir kokia ta suma šiandien yra? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Mes turime duomenis, kiek žmonių pavėluotai gauna darbo užmokestį. Pagal Darbo inspekcijos duomenis apie 8% tikrintų įmonių darbuotojų negauna darbo užmokesčio 2 ir daugiau mėnesių. Yra toks dydis. Darbo inspekcija per metus darbdaviams skiria baudų už ne laiku išmokamą darbo užmokestį iki 0,5 mln. litų. Dydžių mes neturime, sumos įvertinimo nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Kolegos, dėmesio, prašyčiau tylos.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, iš esmės tai yra tos pačios eilės dalykai: tiek gauti atlyginimą žmogui, tiek sumokėti atlyginimą už jo socialinį draudimą į “Sodros” biudžetą. Mes žinome, kad jau keletą metų iš eilės socialinio draudimo biudžetui skolingi darbdaviai maždaug pusę 600 mln. litų sumos iš esmės prigyveno delspinigių pavidalu. Nėra jokių požymių, kad tuos delspinigius mes kaip nors galėtume nurašyti arba sumokėti. Jūs dabar teikiate pataisą, iš esmės beveik 4 kartus sumažinančią tų delspinigių dydį. Aš noriu paklausti, kokia ministerijos politika dėl tų prigyventų delspinigių, pirmiausia skolų Socialinio draudimo fondui pavidalu, ar yra kokia nors tendencija po šio įstatymo (jeigu mes jį priimsime) peržiūrėti anuos dydžius?

R.KAIRELIS. Dėkoju. Taip, manau, mums teks grįžti prie klausimo, ką daryti su tais susikaupusiais delspinigiais. Todėl mes ir teikiam pataisą, kad tie delspinigiai nesikauptų nepagrįsti. Kai darbdavys negali jų išmokėti, iš karto aišku, kad jie yra mirtinas krovinys, kuris kaupiasi, o paskui reikia spręsti, ką su jais daryti: ar nurašyti, ar dar toliau tęsti ir laukti, kada bus galimybė išmokėti. Reikės peržiūrėti tuos delspinigius ir bet kuriuo atveju dėl jų priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, infliacija, mes žinome, taip pat yra pinigų politikos pasekmė. Man įdomu ir aš noriu jūsų paklausti, ar keisdami šitą įstatymą, pagal kurį delspinigiai bus orientuoti tik į infliaciją, jūs pasieksite konsensą dėl visų rūšių delspinigių, nes žmogus, laiku negavęs atlyginimo, yra skolingas kažkam kitam. Kokius delspinigius taikys kitos institucijos? Turbūt pagrindinis dalykas (ir ministerijos, ir Seimo, ir Vyriausybės) yra apsaugoti žmones nuo nuostolių, kuriuos jie patiria dėl to, kad laiku negauna atlyginimo, negauna delspinigiais atlygintos kompensacijos, o tuo tarpu iš jų lupa iš visų pusių.

R.KAIRELIS. Taip, aš sutinku su jūsų teiginiu, kad reikia derinti ir su kitais delspinigiais. Mes iš esmės paėmėme tai, kas yra aktualiausia žmogui, t.y. delspinigiai už laiku nesumokėtas komunalines paslaugas. Jie tikrai užima didžiąją dalį atlyginimo, t.y. komunalinės paslaugos ir butas. Antras dalykas – vartojimo prekės. Kiek per tą laiką pabrangsta vartojama prekė. Aišku, ir kiti dalykai, su kuriais susijęs žmogus ir už kuriuos turi mokėti. Mes bandėme orientuotis ir į tai, kaip nustatyta Mokesčių administravimo įstatyme delspinigių norma – 0,06 ir komunalinių patarnavimų – 0,04. Mes pasirinkome didesnę normą, kuri dabar viršija mėnesinę infliaciją. Pagal mūsų normą mėnesinė infliacija būtų 1,8, įvertinant tai, kad šiemet buvo 1,5, bet ateityje ji galėtų būti didesnė.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nemokėdamas atlyginimo iš esmės darbdavys gauna lengvatinį kreditą, darbuotojai, negaunantys atlyginimo, patenka į pakankamai sudėtingą situaciją. Aš norėčiau paklausti. Atlyginimas nemokamas daugelyje įmonių ir iš Kauno įmonių galima pateikti labai ryškių pavyzdžių, pavyzdžiui, “Inkaras”. Kaip jūs manote, kokios priemonės turėtų būti taikomos ir kokie įstatymų pakeitimai turi būti daromi, kad darbdaviai būtų priversti laiku mokėti atlyginimą? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos sankcijos darbdaviams, kurie laiku nemoka atlyginimo. Pagrindinė priemonė, kuri taikoma darbdaviui… ir paskutiniu metu buvo pakoreguotas straipsnis numatant galimybę išskirti, kai toks nemokėjimas yra piktybiškas ir kai susijęs su objektyviomis priežastimis. Mes išskyrėme tuos du lygius. Darbo inspekcijos duomenimis, tai sudarė galimybes efektyviau reaguoti į tokį nemokėjimą laiku. Tai yra, mūsų manymu, pagrindinė priemonė, kurią reikia taikyti darbdaviui, laiku nemokančiam atlyginimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? A.Sysas – prieš.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, nors viceministras pasakė apie socialinius partnerius, kad konsultavausi su kitais savo kolegomis, bet socialiniai partneriai nepritaria tokiai įstatymo pataisai. Kodėl nepritaria? Manau, kalbama būtent apie tuos žmones ir darbuotojus, kurie uždirba labai nedidelius atlyginimus ir jiems atlyginimas nėra prabanga, o yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ministras taip ir neatsakė į mano klausimą, o vis dėlto kiek darbuotojų gauna pavėluotą atlyginimą ir kokia tai yra suma. Ministerija dar kartą siūlo įstatymo pataisą nepadariusi analizės, kokių pasekmių tai turės. Ministerija vykdo tiktai griežtą darbdavių reikalavimą, kad šią sumą reikia sumažinti. Pagal Darbo inspekcijos patikrintus duomenis, kurie, aišku, labai nedideli, tai yra 8%, tiek yra tų, kurie negauna atlyginimų du ir daugiau mėnesių. Prieš rinkimus teko susitikti ne su viena dešimtim žmonių, o su šimtais, kai biudžetinės srities žmonės negauna atlyginimų jau po du mėnesius (dirbantys biudžetinėje srityje yra mokytojai), o mes einame tokiu keliu, kad sumažiname galimybę bent per teismą išsireikalauti delspinigius. Manau, kad esant tokiai ekonominei situacijai mes sudarysime prielaidą darbdaviams dar daugiau piktnaudžiauti šia galimybe. O kalbos apie tai, kad darbdavius mes baudžiame kitais įstatymais, tai yra dar viena legenda Lietuvoje. Kalbama, kad mes turime Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus ir kad tokiu būdu darbdaviai yra nubaudžiami. Reikia atlikti analizę – jokių bausmių beveik nėra. Labai ačiū. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad ir kokiais argumentais mes remtumės, bet vis dėlto turėdami tų delspinigių dydį 0,2 ir nesunkiai sugebėdami padauginti iš metų dienų matytume, kokie tai būtų delspinigiai. Dėl to palikto dydžio 0,06 gal ir galima būtų ginčytis ir nagrinėti, tačiau kad 0,2 yra nerealus dydis šiomis sąlygomis, tai reikia tam iš tikrųjų pritarti.

Toliau dėl paties indeksavimo, kaip jau čia ir minėjom, Vyriausybė nustatys tvarką, todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti, kolegos? Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame pateiktam Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. A.Sysas tam pritarti nenorėtų. Registruojamės. 59 Seimo nariai posėdžiauja. Taigi ar pritariame po pateikimo Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir ar pradedame svarstymo procedūras? Kokia jūsų nuomonė, kolegos?

Už – 38, prieš – 6, susilaikė 10. Pradedame svarstymo procedūras. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime Seniūnų sueigoje, sutarta, balandžio 13 dieną. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti ir viceministrui R.Kaireliui, kad pagal trišalį susitarimą tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų, prieš pateikiant tokius įstatymo projektus, reikėtų pateikti ir Trišalės tarybos išvadas. Taip mes ten pasirašėme. Sutarimo tikrai ten nebuvo. Manau, kad jeigu bus tęsiamas toks spaudimas socialinėje srityje, tai galėtume ne Socialinių reikalų, o Darbdavių reikalų ministerija pavadinti jų ministeriją.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142², 142⁴, 145, 163¹¹, 221, 232¹, 259¹, 262, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1068(3) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos, dirbame toliau. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1068, antrasis variantas. Svarstymas. Tribūnoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotasis narys šiuo klausimu A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstymo metu atsižvelgėme į daugiausia redakcinio pobūdžio Seimo Teisės departamento išvadas, tačiau nepritarėme vienai pastabai dėl 221 straipsnio pirmosios dalies. Departamentas suabejojo, ar bus pakankamai aišku, kokiu atveju ir kuri institucija turi nagrinėti administracinę bylą. Komiteto argumentas buvo toks, kad Kelių transporto kodekso 8 straipsnis nustato, kad keleivių vežimą tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais licencijuoja valstybinė Kelių transporto inspekcija, o keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais, taksi – savivaldos institucijos. Todėl ir tikslinga, kad bylos, iškeltos pagal tam tikros institucijos įgaliotų pareigūnų surašytus protokolus, būtų nagrinėjamos tos pačios kompetencijos institucijų.

Svarstymo metu buvo pritarta Seimo nario pono K.Trapiko siūlymui, kad projekto 4 straipsnyje atsirastų žodis “vairuotojams”, kad vairuotojams būtų taikoma atsakomybė už vežimą lengvaisiais automobiliais, taksi, neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos. Bet buvo nepritarta pono K.Trapiko siūlymui dėl 163¹¹ straipsnio (pagal įstatymo projektą 7 straipsniui). Jis čia taip pat pasiūlė įrašyti žodį “vairuotojams”, tačiau priėmus šį siūlymą vežant įvairias prekes be dokumentų ar su suklastotais dokumentais atsakomybė tektų tiktai vairuotojui, tuo tarpu įmonių vadovai už tokio pobūdžio pažeidimus liktų neatsakingi. Todėl šiai pataisai, taip pat pasiūlius ir Ekonomikos komitetui, nebuvo pritarta.

Komitetas pritarė pono Seimo nario R.Smetonos siūlymui. Buvo pasiūlyta, jog reikia atkreipti dėmesį į gabenamų prekių vertės bei sankcijos dydžio santykį, be to, numatyti prekių konfiskavimo galimybę. Pritarta ir gerbiamojo viceministro G.Švedo siūlymui. Jis pasiūlė suskirstant 163¹¹ straipsnį į atskiras dalis pagal prekių arba krovinių vertę laikytis bendro principo. Iš esmės pritarta Seimo Ekonomikos komiteto siūlymui.

Apsvarstęs visas pataisas ir siūlymus, komitetas bendru sutarimu pritarė projektui ir pateikė savo patobulintą ir dabar siūlomą įstatymo projektą. Tačiau norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad projekte neliko jokių siūlymų ir pakeitimų, susijusių su 123 straipsnio ketvirtąja dalimi ir 142 straipsnio antrąja dalimi, nes Seimas jau priėmė visą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą Nr.P-1839, kuriame kaip tik šie straipsniai analogiški kaip ir dabar pateiktame projekte, todėl nelieka prasmės apie juos kalbėti. Siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar papildomojo komiteto išvada. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lygiai prieš vienerius metus Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos aktualius šiandien teikiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgė į kai kuriuos mano pasiūlymus, taip pat pasiūlė pagrindiniam, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetui, atkreipti dėmesį į tai, ar įstatymo projekte nustatyta galimybė sankciją taikyti vežėjams suderinta su administracinės nuobaudos skyrimo bendraisiais principais. Malonu konstatuoti, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė beveik į visus Ekonomikos komiteto siūlymus, išskyrus vieną. Siūlau Seimui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, ar jūs nereikalausite balsuoti dėl to 163¹¹ straipsnio?

Gerbiamieji kolegos, nėra pataisų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų apsispręsti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1068(3).

Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-2354 (pateikimas)

Ir iki pertraukėlės dar turime pateikti vieną projektą. Kviečiu į tribūną viceministrą R.Kairelį, kad jis mums pateiktų Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektą Nr.P-2354.

R.KAIRELIS. Teikiamas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas turėtų pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja individualius darbo ginčus. Ši tvarka yra dabar reglamentuota senajame Darbo kodekse. Jinai, mūsų manymu, neatitinka dabartinės situacijos Lietuvoje ir daugeliu atvejų apsunkina darbo ginčų nagrinėjimą. Pagal dabartinę tvarką darbo ginčai yra nagrinėjami darbo ginčų komisijose, kur darbuotojų interesams atstovauja profesinės sąjungos, taip pat profesinės sąjungos komitetuose. Po to ginčas eina į teismą. Tačiau pagal dabartinius duomenis, profesinių sąjungų daugumoje įmonių (…) tai yra siūlant darbuotojui ir darbdaviui tarpusavio konsultacijų pagrindu išspręstą tą problemą. Tai yra norma, kurią mums pasiūlė Europos Sąjungos ekspertai. Jie mums siūlo kuo daugiau klausimų spręsti tiesiogiai – darbuotojo ir darbdavio derybom ir informavimu. Jeigu šioje stadijoje nepavyksta problemos išspręsti, tada kyla darbo ginčas, kuris yra sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Mes siūlome, kad tuo atveju, kai profesinės sąjungos narys yra darbo ginčo pusė, jo interesams gali atstovauti profesinė sąjunga. Jeigu žmogus nėra profesinės sąjungos narys, jis pats renkasi, kas atstovaus jo interesams šioje komisijoje. Vėliau, jeigu ginčas nėra išsprendžiamas tuo lygiu arba šalys nėra patenkintos, arba yra tie atvejai, kai tiesiogiai į teismą kreipiamasi, ginčą sprendžia teismas.

Projekto rengėjai buvo parinkti trišaliu principu: šį projektą rengė profesinių sąjungų atstovai, darbdavių atstovai ir ministerijos atstovai. Projekto autoriai buvo numatę dar vieną stadiją, tai yra darbo teismą, bet šiam sprendimui nebuvo pritarta, nes tikrai šiuo metu nebuvo lėšų tokiems teismams įsteigti. Buvo apsispręsta bandyti specializuoti teisėjus darbo byloms, numatant palengvintą procedūrą. Duotas pavedimas Teisingumo ministerijai, kuri bandys šitą idėją vėliau siūlyti.

Šis projektas buvo tris kartus svarstytas Trišalėje taryboje. Jam nebuvo pritarta vienareikšmiai, nes viena iš profesinių sąjungų prieštaravo iš esmės tokiam įstatymui, manė, kad jis nereikalingas. Dauguma tokiam įstatymo projektui pritarė, kad jis tikrai būtų priimtinas šiuo metu ir galėtų palengvinti darbo ginčų sprendimą. Todėl šis įstatymo projektas buvo teiktas Seimui. Prašau pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, pirmajam suteikiu žodį klausti A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, mes daug diskutavome šiuo klausimu, bet aš manau, kad ir kolegoms bus įdomu. Ar priėmus tokią įstatymo versiją, projektą paspartės darbo ginčų nagrinėjimas teismuose? Jūs, ko gero, žinote, kad būtent dėl to profesinės sąjungos nuolat reikalavo, kad tai būtų keičiama. Ir Darbo inspekcijos ataskaitose visur yra fiksuojama, kad darbo ginčai Lietuvoje atsilieka. Kokia jūsų šio įstatymo vizija?

R.KAIRELIS. Mūsų manymu, turėtų sumažėti bylų, kurios patenka į teismą. Vien tai, mūsų manymu, paspartins likusių bylų, kurios yra teisme, nagrinėjimą. Be abejo, norint iš esmės pagerinti bylų nagrinėjimą teismuose, tikrai reikia galvoti apie specializuotų teisėjų ir teismų ateityje įsteigimą. Tai iš esmės pagerintų situaciją. Bet šis sprendimas, mūsų manymu, tikrai sumažins bylų, patenkančių į teismą, skaičių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vėlgi norėčiau priminti mūsų susitarimą, kad turėtų būti pateiktos Trišalės tarybos išvados. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad buvo tik svarstyta, tai mes irgi turėtume savo susitarimus vykdyti. Antra, aš norėčiau paklausti, ar jums yra žinomas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris nurodo, kad darbuotojams atstovauja profesinė sąjunga? Taigi jūsų teiginys, kad fizinis asmuo ar profesinė sąjunga įgalioti atstovauti darbuotojų interesams, neturėtų taip skambėti, nes profesinė sąjunga įgalioja jau egzistuojančiu įstatymu ir Konstitucinio Teismo sprendimu.

R.KAIRELIS. Ačiū. Aš tikrai priimu jūsų pastabą dėl to, kad tokio pobūdžio įstatymai turėtų būti svarstomi Trišalėje taryboje, taip ir yra daroma. Tiesiog ne visada pavyksta rasti priimtiną sprendimą, kaip buvo ir dėl delspinigių, kur profesinės sąjungos prieštaravo. Tokiu atveju Vyriausybė pagal susitarimus turi teisę pati priimti sprendimą, ką toliau daryti. Šiuo atveju mes priėmėme sprendimą dėl šio įstatymo jį teikti Seimui. O dėl profesinių sąjungų atstovavimo – taip, aš sutinku, kad profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų interesams, jinai turi jiems atstovauti, visiškai sutinku. Bet ten, kur nėra profesinių sąjungų, darbuotojas turi teisę pasirinkti arba advokatą, arba ką nors kitą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti dėl 5 straipsnio. Ar nereikėtų nustatyti senaties terminą nuo darbdavio pažeistų teisių iki darbuotojo kreipimosi dėl jo pažeistų teisių, kad nebūtų grįžtama toli į praeitį? Ačiū.

R.KAIRELIS. Ačiū. Mes dabar rėmėmės ne pažeidimo fakto laiku, o tuo momentu, kai žmogus sužino apie tą pažeidimą. Mes imame atspirties tašką šitą, kai darbuotojas sužino, kad pažeistos jo teisės, tuomet ir prasideda atskaitos terminas, kad yra mėnuo, kai jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į darbdavį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į tą klausimą, tačiau administraciniams teismams atsirado lėšų, o darbo teismams, sakote, kad nėra lėšų. Kaip dabar rengiamas Darbo kodeksas, kaip šis įstatymas atitinka rengiamą Darbo kodeksą?

R.KAIRELIS. Ačiū. Taip, šiuo metu yra rengiamas Darbo kodeksas, kuris turės darbo ginčų nagrinėjimo skyrių. Mes nemažai diskutavome ir Trišalėje taryboje, ir ministerijoje, ar nevertėtų palaukti, kol bus parengtas ir įsigalios Darbo kodeksas. Tačiau darbo ginčų situacija dabar žmonėms pakankamai aktuali, bylos tęsiasi labai ilgai, žmonės neatgauna jiems priklausančių pinigų. Mes vis dėlto nusprendėme teikti įstatymo projektą nelaukdami kodekso. Pasižiūrėsim, kaip jis veikia, kaip veikia pats mechanizmas, terminai ir visa kita, o kodekso rengėjai baigdami galėtų pakoreguoti savo projektą, įvertinti šio įstatymo veikimą. Ir pačiam kodeksui turėtų būti naudinga, kad tas straipsnis pradėtų galioti anksčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau kalbėsiančių nėra. K.Kuzminsko teigiama nuomonė.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija jau prieš dvejus metus teikė Seimui Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą. Seimas yra jam pritaręs, tačiau buvo sudaryta komisija ir, kaip matote, parengtas šios komisijos teikiamas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas. Gaila, kad jau neliko darbo teismų. Manau, kad Teisingumo ministerija, Vyriausybė galėjo surasti lėšų ir įsteigti tokius teismus. Būtų buvę daug greičiau sprendžiami darbo ginčai. Trišalėje taryboje tikrai buvo svarstytas šis įstatymas. Viena profesinė sąjunga, t.y. yra Darbininkų sąjunga, priešinosi, motyvuodama tuo, kad bus pažeistos profesinės sąjungos. Tačiau šiame įstatyme yra pakankamai reglamentuojama, kad darbuotojas, jeigu nori, gali pavesti profesinei sąjungai jam atstovauti. Siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas – tradicinė nuomonė.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Matydamas daug teigiamų šio įstatymo dalykų, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tie dalykai, kurie buvo keliami svarstant klausimus dėl atstovavimo profesinėms sąjungoms, kai numatyta, jog reikia atskiro įgaliojimo atstovauti ne savo nariui, manau, klaidingi. Tikiuosi, kad mes galėsim pataisyti svarstymo metu.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame bendruoju sutarimu, ar ne? Bendruoju sutarimu pritariame Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektui Nr.P-2354. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstysime, kaip buvo siūlyta, kad tik spėtų komitetas, balandžio 4 d. Sutariam.

Kolegos, dabar pertrauka iki 12 val. Primenu, 11.30 val. fojė paroda “Britų parlamentas”. Kolegos, visus, išpažįstančius klasikines parlamentarizmo vertybes, kviečiu dalyvauti. Kolegos, 12 val. Prezidento veto svarstymai. Prašyčiau aktyviai dalyvauti.

Pertrauka

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2294Gr.(2). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2295Gr. (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, tęsiame posėdį. Registruojamės. Trys projektai, kuriuos iš naujo svarstome šalies Prezidento valia. Šiandien svarstymas. Reikia apsispręsti, ar priimame Prezidento pataisas, ar tų pataisų nepriimame.

Klausimai 1-9a ir 1-9b. Kolegos, kviečiu kalbėti apie šiuos projektus. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šiandien, kolegos, svarstymas ir priėmimas. Aš kartoju, kad po svarstymo mes balsuosime, ar priimame visas Prezidento pataisas. Jeigu surinksime 71 balsą, pataisų nepriimsim. Gyvensime pagal Statutą. Taigi komiteto išvada, pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – išvada. Jis taip stropiai svarstė šiuos projektus, kad net įregistravo antrąjį variantą, ko pagal Statutą daryti negalima. Bet gera valia, kolegos, visada geriau negu kiti dalykai. Taigi komiteto pirmininkas.

J.A.KATKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, sviestu košės nepagadinsi. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Respublikos Prezidento dekretus ir iš esmės pritarė pasiūlymams. Balsavimo rezultatai tokie: už – 7, susilaikė 1. Išvada – iš esmės pritarti Respublikos Prezidento kovo 2 d. dekretu Nr.790 pataisytam įstatymo projektui. Aš turiu omeny grąžintą projektą Nr.P-2294. 15 straipsnio antrojoje dalyje yra įrašytas vienas žodis – “neteisėtai”. Straipsnis skambėtų taip: “Asmuo, kuris neteisėtai laiko valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir ją savanoriškai perduoda tam tikroms valstybės institucijoms, iki 2000 m. rugsėjo 15 d. atleidžiamas nuo atsakomybės už jos laikymą”. Mūsų buvo iki 30 d., yra pakeista iki 15 d. Yra du pakeitimai.

PIRMININKAS. Čia Prezidento siūlymas.

J.A.KATKUS. Teisės departamento išvados yra, taip pat yra Europos teisės departamento išvados, kuriose pažymima, kad pateiktų teisės aktų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės reikalavimai netaikomi, todėl pastabų ir pasiūlymų dėl teisės aktų projektų atitikimo Europos Sąjungos teisei neturime.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, galite ir dėl kito projekto – dėl įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio.

J.A.KATKUS. Jeigu galima, ir antrąjį – Nr.2295. Ten yra išbraukta, kad atlyginama už pateiktas valstybės paslaptis, t.y. išbraukti keturi žodžiai. Iš esmės galima pritarti minėtam dekretui Nr.791. Balsavimo rezultatai yra tokie: už – 7, susilaikė vienas. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio įstatymo projekto žodžio prašė N.Medvedevas. Nėra posėdžių salėje. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl šių projektų nėra. Taigi bendroji diskusija baigiama ir iš karto rengiamas šio įstatymo priėmimas. N.Medvedevas būtų kviečiamas į tribūną, jeigu norėtų dalyvauti diskusijoje, kaip yra prašęs, dėl grąžintų dviejų valstybės tarnybos paslaptis reglamentuojančių įstatymų projektų.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad šitas įstatymas būtų priimtas, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ten numatomi tam tikri pinigai, o aš stebiu… Atsiprašau, galbūt aš… Čia dėl migracijos, taip?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi šių projektų svarstymas. Pirmiausia grąžintas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-294. Pagal 167 straipsnį, kolegos, dabar užsiregistravę mes turime apsispręsti, ar priimame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymą iš naujo, be Prezidento pataisų. Jeigu 71 Seimo narys balsuos už šią poziciją, įstatymas bus priimtas be šalies Prezidento pataisų. Taigi grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Komitetas tokiai nuostatai nepritaria, bet aš turiu klausti ir balsuoti.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Kolegos, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymą priimame visą be pakeitimų? Kas pritartų tokiai nuomone, balsuoja už.

Už – 8, prieš – 14, susilaikė 24. Taigi įstatymas be pakeitimų nepriimtas.

Kolegos, iš karto balsuojame, ar priimame šį įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kolegos, aš galiu formuluoti taip, kaip Statute: dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Jeigu nepriimsime su pataisomis ir papildymais, visas įstatymas bus nepriimtas. Taigi, kolegos, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais? Taip siūlo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 43, prieš nėra nė vieno, susilaikė 8. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymas priimamas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kolegos, balsuojame, ar priimame šį įstatymą be Prezidento teikiamų pakeitimų. Kas pritartų, kad mūsų jau vieną kartą priimtas įstatymas būtų dar kartą priimtas, balsuoja už, kiti kitaip.

Už – 10, prieš – 8, susilaikė 26. Įstatymas be pakeitimų nėra priimtas. Iš karto balsuojame, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymą priimtume visą, su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kas būtų už šią nuostatą – už, kiti kitaip.

Už – 37, prieš nėra nė vieno, susilaikė 11. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo 1 straipsnio papildymo įstatymas yra priimamas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Aukštojo mokslo įstatymo projektas Nr.P-1789Gr. (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos 1-10. P-1789 projektas, taip pat grąžintas šalies Prezidento mums pakartotinai svarstyti. Aukštojo mokslo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kovo 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Prezidento kovo 2 dienos dekretą Nr.789, kuriuo Prezidentas grąžino pakartotinai Seimui svarstyti Aukštojo mokslo įstatymą.

Komiteto nariai priėjo prie nuomonės, kad dekrete teikiamos pataisos dėl įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies, 41 straipsnio šeštosios dalies ir 60 straipsnio antrosios dalies yra pagrįstos ir joms pritarė. Dekrete teikiamoms įstatymo 24 straipsnio septintosios dalies, 27 straipsnio antrosios dalies bei 28 straipsnio trečiosios dalies pataisoms daugumas komiteto narių nepritarė. Šią komiteto narių nuomonę lemia ne tik nuostatos, kurios susiklostė per daugkartinius įstatymo projekto svarstymus komitete, bet ir trylikos Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių pareikšta nuomonė dėl Prezidento dekrete teikiamų pataisų aukščiau minėtiems trims straipsniams, taip pat Lietuvos mokslo tarybos kolegijos, Lietuvos mokslų akademijos prezidento profesoriaus B.Juodkos bei profesoriaus A.Avižienio pareikšta nuomonė dėl Prezidento dekreto.

Dekretu teikiama 27 straipsnio antrosios dalies pataisa suteikia galimybę universiteto dėstytojui dirbti pusantro etato valstybinėje mokslo ar studijų institucijoje ir visiškai neriboja dėstytojų galimybės dirbti kitose institucijose. Tokia nuostata neužkerta kelio iki šiol tebekerojančiai praktikai, kai dėstytojai vienu metu neretai užima keleriopas pareigas mokslo ir studijų ar kitose institucijose. Suprantama, kad tokiomis aplinkybėmis sunku užtikrinti deramą mokslinio darbo ir studijų kokybę aukštosiose mokyklose. Komitetas todėl nepritarė šiai pataisai.

Dekrete teikiama 24 straipsnio septintosios dalies pataisa grindžiama kiek skirtinga aukštosios mokyklos autonomijos samprata, kuri gali būti laikoma alternatyva Seimo priimtame įstatyme įkūnytam požiūriui į aukštosios mokyklos autonomiją. Daugumas komiteto narių nepritarė Prezidento teikiamai šios dalies formuluotei daugiausia dėl tokių priežasčių. Pirma. Siūloma formuluotė naikina senato ir tarybos – dviejų kolegialių universiteto savivaldos institucijų – pariteto principą, kurį, mūsų galva, tikslinga išlaikyti ypač pradiniame tarybos, naujos mūsų akademiniame pasaulyje institucijos, gyvavimo tarpsnyje.

Antra. Dekretu teikiama 24 straipsnio septintosios dalies formuluotė atspindi tam tikrą, matyt, dar sovietinio gyvenimo terpėje susiformavusią politinės psichologijos nuostatą, dvelkiančią tam tikru nepasitikėjimu švietimo ir mokslo ministru, vienu iš aukščiausių Lietuvos valstybės pareigūnų.

Trečia. Aptariama formuluotė sumenkina tarybos įtaką universiteto veiklai, nes tarybos išvados tik vienu klausimu, būtent dėl metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo, gali turėti kokių nors tolesnių pasekmių. Kitos išvados, pavyzdžiui, dėl aukštosios mokyklos sutarties su ministerija, dėl aukštosios mokyklos plėtros plano projekto, dėl studijų mokslinių tyrimų programų, rektoriaus ataskaitos apie aukštosios mokyklos metų veiklą iš esmės neturi jokios įtakos nei senatui, nei rektoriui, priėmus tokią pataisą.

Ketvirta. Siūloma dekrete formuluotė gali tarybos ir senato santykius atvesti į pato situaciją, nes teikiama formuluotė nenumato, kaip galima būtų išvengti tokios padėties senato ir tarybos konflikto atveju, ypač jeigu senatas ignoruotų tarybos išvadas ar sprendimą.

Apibendrinant išdėstytas pastabas, pažymėtina, pirma, kai kurios Prezidento dekrete teikiamos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos remiasi iš dalies skirtingomis konceptualiomis nuostatomis, kurių suderinimas bendromis komiteto narių ir Prezidentūros patarėjų pastangomis būtų padėjęs išvengti Seimo priimto teisės akto vetavimo ir to išvengti ateityje. Kartu norėčiau pasakyti, kad konceptualių nuostatų skirtumai nėra pagrindas ar dingstis suteikti tiems skirtumams konfrontacijos pavidalą ar dvasią. Antra. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai yra įsitikinę, kad nepaisant to, kokie bus Prezidento dekreto svarstymo čia rezultatai, būtina padaryti dekrete teikiamas įstatymo pataisas, kurioms komiteto nariai pritaria.

Baigdamas noriu pakviesti jus, gerbiamieji kolegos, neatmesti Prezidento dekreto (nors iš esmės komiteto nuomonė buvo kiek kitokia), kuriuo Aukštojo mokslo įstatymas grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, nepaisant, kaip minėjau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto daugumos narių nuostatos nepritarti kai kurioms dekrete teikiamoms įstatymo pataisoms, o kartu ir visam dekretui. Manau, kad esamomis tam tikro politinio ir socialinio nestabilumo paženklintomis mūsų gyvenimo sąlygomis veto ar jį atmetančio kito veto kalba bei už jo slypinti įtampų galimybė nėra protingiausias sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ypač už pilietiškesnį įvertinimą mūsų juridinių santykių. Dabar diskusija, kolegos. Kviečiu V.Zabuką į tribūną.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Susipažinęs ir išnagrinėjęs tekstą, kuris yra teikiamas Prezidento dekrete, vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad tas konstatavimas neatitinka tikrovės. Jeigu yra konstatavimas, kad įstatymo nuostatos kelia abejonių, ar jos atitinka Konstitucijos 40 straipsnį ir riboja universiteto autonomiją, tai faktiškai nuostata, kuri reglamentuoja senato ir tarybos santykius, dar labiau apriboja universiteto autonomiją. Įsitikinkime, kas tai yra taryba. Taryba – tai yra visuomeninė organizacija. Jos vaidmuo iškeliamas virš senato vaidmens, jeigu mes įstatyme nustatėme tai, kad vis dėlto yra paritetas, paritetas tarp tarybos ir senato. Ir numatėme funkcijų pasidalijimą. Pirmajame etape, kai mes susiduriame su nauja universiteto institucija – taryba, tai šiuo atveju reikia pripažinti tai, kad čia mes turime dvi kolegialias institucijas, kurios sprendžia universiteto klausimus. Ir tarp tarybos funkcijų, ir senato funkcijų turi būti ryškus funkcijų pasidalijimas, kad būtų išvengiama dubliavimo ir vienos institucijos viršenybės kitos atžvilgiu. Priešingu atveju gali atsirasti gana nemalonių konfliktinių situacijų, kurių faktiškai negalima bus išspręsti. Jeigu dekrete yra nustatoma ta nuostata, kad taryba pakartotiniu sprendimu gali priimti senatui privalomą sprendimą, tai man ši nuostata yra neįsivaizduojama. Senatas tai nėra rektorius, tai nėra asmenybė, ir senatas visus sprendimus priima balsavimu, kolegialiu sprendimu. Kaip galima įpareigoti senatą? Pasakykite, kaip galima įpareigoti, pavyzdžiui, Seimą? Aišku, palyginimą perkeliu į kur kas aukštesnį lygį, bet iš esmės senatas tai yra to paties universiteto, aukštosios mokyklos seimas.

Manome, kad vis dėlto ministro teisė nutraukti senato įgaliojimus nebuvo toks ryškus autonomijos pažeidimas, koks yra siūlomas šiuo atveju. Aišku, ministras tai gali daryti tiktai kraštutiniu atveju, kai yra fiksuojami šiurkštūs finansinės drausmės pažeidimai, tačiau tolesniam procesui ministras turėti įtakos negalėjo. Toliau sprendžia universiteto bendruomenė, pati renka naują senatą, naujas senatas formuoja universiteto administraciją. Vadovybės formavimas yra paties universiteto bendruomenės reikalas.

Šiuo metu, kai mes nežinome, kaip efektyviai dirbs tos visuomeninės universiteto tarybos, būtų rizikinga suteikti sprendžiamąją galią. Praktika parodė, kad visuomeninės institucijos turi gerokai mažiau atsakomybės negu valstybinės.

Tačiau pripažįstant tą vaidmenį, jau praktiškai pateisinus tarybos darbą galima būtų išplėsti jos funkcijų spektrą ir perimti dalį valdymo funkcijų, kurios yra uždėtos ant švietimo ir mokslo ministro pečių.

Taip pat man kelia didelių abejonių tas pusantro etato. Čia įsivyrauja privilegija iš kitų valstybinių institucijų ateinantiems dėstytojams turėti pusantro etato einant nepagrindines pareigas. Nors to paties universiteto dėstytojai gali turėti tiktai pusę etato eidami nepagrindines pareigas, nes jie jau ir taip turi vieną etatą. Ši nelygybė turėtų būti visiškai panaikinta. Kur kas protingesnis sprendimas būtų, jeigu šitas straipsnis iš viso būtų išbrauktas. Tada galima sutikti, kad čia nėra jokios diskriminacijos tam tikrų dėstytojų atžvilgiu.

Iš esmės mes dar turime viską apibendrinti. Ir kai viską apibendrinsime, turime padaryti išvadą, mes negalime dekreto karpyti atskirais straipsniais ir priiminėti…

PIRMININKAS. Kolega…

V.A.ZABUKAS. Aš baigiu. Taigi mes turime jį įvertinti visą. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad iš esmės šis dekretas pablogina įstatymo esmę, ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį R.Zuozą. 5 minutės, kolega.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia aš noriu pasidžiaugti, kad mūsų Aukštojo mokslo įstatymo svarstymas susilaukė tokio gausaus žurnalistų dėmesio, ir, manau, kad jie tikrai šį svarstymą atspindės, nufilmuos ir nufotografuos.

Dabar apie įstatymo esmę. Iš tiesų yra priimtas komiteto sprendimas nepritarti Prezidento teikiamam dekretui. Yra mūsų ekspertų institucijų, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos rektorių konferencijos, Lietuvos mokslų akademijos pateikti raštai mūsų komitetui, kad Prezidento teikiamos trys pataisos pablogintų įstatymo esmę, o trims pataisoms būtų galima pritarti.

Taigi siūlyčiau atsižvelgti į tai, ką siūlo akademinė bendruomenė, ir šį kartą nepritarti Prezidento pateiktam dekretui. Kartu, kaip siūlė komitetas, įsipareigoti pateikti įstatymo pataisas, kurios nėra esminės, bet šiek tiek pakoreguoja įstatymą, padaro jį aiškesnį dėl trijų straipsnių, ir jį teikti artimiausiame Seimo posėdyje.

Aš matau vieną tam tikro įstatymo projekto pakartotinio svarstymo tikslą Seime – sustabdyti Aukštojo mokslo įstatymo veikimą ir toliau palaikyti tam tikrą netvarką ir tai, kas vyksta aukštosiose mokyklose, finansinėse sferose ir taip toliau. Todėl mums būtina šiandien įstatymą priimti tokį, koks buvo priimtas Seimo. Kaip aš minėjau, tai siūlo ir visos ekspertų institucijos, vertinusios Prezidento dekretą.

Aš tik noriu apgailestauti, kad Prezidentas neatkreipė dėmesio į svarbiausią klausimą, kuris kelia nerimą Lietuvos žmonėms, studentams, tai yra į kito Konstitucijos straipsnio dėl nemokamo aukštojo mokslo garantijų gerai besimokantiems pažeidimą. Jis lieka šiame įstatyme. Šitas įstatymas, deja, to neišsprendė. Ir, matot, kolegos, jeigu mes pradėsime iš naujo svarstyti šitą įstatymą, tokių kabliukų atsiras dar daugiau, ir mes turbūt netgi per pavasario sesiją nespėsim priimti Aukštojo mokslo įstatymo. O universitetai statutus turi ištaisyti iki liepos 15 d. Vėliau mes juos turėsime tvirtinti Seime ir nuo rugsėjo 1 d. turėtų būti pradėtas įgyvendinti Aukštojo mokslo įstatymas. Jeigu mes norime taip tempti toliau, tempkime. Bet aš siūlau šiandien Seimui griežtai apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Centro frakcijos vardu kalbės R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Pone Seimo Pirmininke, pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Centro frakcija yra nusiteikusi neparemti Prezidento dekreto (sakau tai iš anksto), tačiau mes vadovaujamės visai kitu supratimu, negu yra išdėstyta komiteto pozicijose, ir norėčiau tai pateikti.

Visų pirma mes manome, kad Prezidentas turėjo realią galimybę pabandyti ištaisyti įstatymą iš esmės, nes, kaip čia ir ponas R.Zuoza ir kiti pastebėjo, įstatymas vis dar tebėra kontroversiškas ir laukia pataisų. Visų pirma (tai svarstymo metu siūlė Centro frakcija) 1 straipsnyje buvo galima išbraukti eilutes apie valstybinio reguliavimo ribas, nes to nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato aukštųjų mokyklų autonomiją. Ir nustačius autonomijos mastą buvo įmanoma pasiekti ir tam tikro supratimo.

Dabar, kai yra sakoma, jog tarybos atžvilgiu autonomija yra pažeidžiama, tai man atrodo, kad galiojančiame įstatyme, bent jau šiuo metu priimtame, buvo pasiektas sutarimas tarp aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos, kitų institucijų, Seimo komiteto ir pagaliau paties Seimo. Sudėtinga situacija, tačiau galų gale priimtina. O toji Prezidento dekreto dalis, kalbanti apie tarybos vaidmenį, šitą pusiausvyrą, paritetą pažeidžia.

Kita vertus, jau ir profesorius V.Zabukas minėjo, jog geriausia situacija būtų, jeigu įstatyme iš viso neliktų 27 straipsnio antrosios dalies. Manome, kad Prezidentas turėjo tokią galimybę pasiūlyti atsisakyti. Tokią galimybę pateikdamas pripažino ir ponas A.Abromavičius. Mums atrodo, kad apskritai žmogaus teisės dirbti ribojimas yra ir nedemokratiškas, ir kažin ar atitinka Lietuvos teisinę sistemą. Kita vertus, mes linkę pritarti tai pozicijai, kurią Prezidentas išdėstė dėl 28 straipsnio trečiosios dalies – dėl teisės eiti profesoriaus pareigas. Tačiau dėl šito dalyko gali būti ir toliau diskutuojama, kaip dėl ne mažiau kontroversiško, ir laikui bėgant jis gali būti keičiamas. Mes pritariame ir 60 straipsnio antrosios dalies formuluotei dėl trišalės tarybos, kurią siūlo Prezidentas, tačiau manome, kad laikui bėgant ir tai būtų galima sutvarkyti įstatymo pataisa. Taigi dar kartą pabrėžiu, jog Centro sąjungos pozicija yra nepritarti Prezidento dekretui.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau diskutuoti dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto dėl Prezidento pataisų norinčių nėra. Dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš labai prašyčiau tiksliai paaiškinti procedūrą, ką reikštų kiekvienas balsavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 167 straipsnis prieš mūsų akis. Iš pradžių balsuojame, ar pakartotinai priimti mūsų jau kartą priimtą įstatymą. Žodžiu, ar priimti be Prezidento pataisų. Įstatymas laikomas priimtu iš naujo, jeigu 71 balsas paremia tokį siūlymą. Toliau balsuojame. Antrasis balsavimas, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis. Jeigu dauguma Seimo narių balsuoja už, įstatymas priimamas su visomis Prezidento pataisomis. Jeigu antruoju balsavimu Seimo nariai nebalsuoja, dauguma neparemia Prezidento pataisų, žodžiu, įstatymas, mūsų jau kartą priimtas, yra laikomas nepriimtu ir prie jo grįžti galime kitą kartą. Taigi pirmasis balsavimas. Kolegos, aš tikiuosi, dar bus kalbama dėl motyvų. Balsuosime pagal 167 straipsnio pirmąją dalį, ar priimti visą Aukštojo mokslo įstatymą be pakeitimų, tokį, koks jau mūsų vieną kartą buvo priimtas. Kolegos, tam reikia 71 balso. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? K.Kuzminskas. Nėra daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų? Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Dėmesio, dar sykį kartoju. Jeigu 71 Seimo narys balsuos už, Aukštojo mokslo įstatymas bus priimtas be pakeitimų, be Prezidento teikiamų pataisų ir papildymų. Kolegos, dabar balsuosime būtent dėl šitų nuostatų. Registruojamės.

Kolegos, užsiregistravo 88 Seimo nariai. Dėmesio! Ponia Rasa Melnikiene, pone Algirdai Sysai, aš prašyčiau sėsti į savo vietas. Taip pat ir Sigitą Burbienę. Kolegos, užsiregistravo 88 Seimo nariai. Aukštojo mokslo įstatymą jau kartą esame priėmę. Prezidentas teikia pataisų ir papildymų. Mes pirmuoju balsavimu turime apsispręsti, ar Aukštojo mokslo įstatymą priimti be pakeitimų, t.y. be Prezidento teikiamų pataisų. Jeigu 71 Seimo narys balsuos už, įstatymas bus priimtas be Prezidento pataisų. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 39, prieš – 9, susilaikė 36. Aukštojo mokslo įstatymas be pakeitimų nėra priimtas. Kolegos, iškart kitas balsavimas. Registruojamės ir iš karto balsuosime, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Jeigu dauguma Seimo narių balsuos už, pataisos ir papildymai bei Aukštojo mokslo įstatymas bus priimtas. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Jeigu balsavimo rezultatas bus neigiamas, Aukštojo mokslo įstatymas bus laikomas nepriimtu. Kolegos, prašyčiau dėmesio balsuojant. Registruojamės.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Taigi, kolegos, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuoti pradedame, kolegos. Prašom balsuoti atsakingai, kolegos.

Už – 46, prieš – 16, susilaikė 23. Aukštojo mokslo įstatymas yra priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Bet ateityje, kolegos, kviesčiau Prezidentūros atstovus, dalykinius komitetus ir frakcijas rezultatyviai bendradarbiauti, kad nebūtų tokio balsavimo.

Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2338(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 11 darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2338(2). Svarstymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešimas. Tribūnoje A.Raškinis. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau, taip pat ir…

A.J.RAŠKINIS. Kur jūs einate? Atrodo, Prezidentūrai neįdomu, kaip bus sprendžiamas Prezidento pateikto dekreto ir atmesto klausimo dėl Radijo ir televizijos tarybos formavimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nėra jokio atmetimo. Yra naujas variantas, kurį mes svarstom. Ir Prezidentūra laisva dalyvauti ar nedalyvauti svarstant. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Vienu žodžiu, kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti, kad tai yra Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio klausimas dėl Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos formavimo. Mūsų komitetas buvo pateikęs siūlymus. Prezidentas savo dekretu siūlė pakeisti. Mes priėmėme Prezidento dekretą ta prasme, kad atsisakėme savo įstatymo teikimo ir pateikėm dabar naują variantą, kuriame iš dalies atsižvelgėme (kur buvo tikslinga) į Prezidento siūlymus. Į vieną siūlymą nebuvo atsižvelgta. Tačiau Prezidentas dabar vėl pateikė savo siūlymą. Tai yra susiję su Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos formavimu. Kaip pamenate, formuojant keturias vietas iš dvylikos skiria institucijos, keturias – Prezidentas, keturias – parlamentas. Prezidentas siūlė, kad būtų aiškiai apibrėžti daugumos ir mažumos įgaliojimai, ir tie įgaliojimai gali būti paritetiniai. Todėl jis pateikė pasiūlymą, kuriuo siūlo įrašyti, kad du nariai būtų skiriami Seimo daugumos, o du – Seimo mažumos. Iš tikrųjų demokratiniais sumetimais tai galėtų būti priimtina, tiktai mūsų Seimo statute daugumos ir mažumos apibrėžimai bei nustatymas yra labai lakoniški, ne viskas išsprendžiama. Jeigu šitie dalykai tampa tam tikru procedūriniu… su procedūromis susijusios sąvokos, galbūt reikėtų tiksliau suformuluoti, kaip daugumai ar mažumai priskiriami vieni ar kiti Seimo nariai. Kadangi šito trūksta, manau, Prezidentūra … irgi priims. Aš dar pateikiau pasiūlymą, kuriuo pridedama viena frazė: du nariai skiriami Seimo daugumos, o du – mažumos, ir Seimo nariams apsisprendus dėl jų priklausymo daugumai ar mažumai. Nes Statutas tos procedūros nenumato.

Dar vienas dalykas, kurį Prezidentas teikia, – papildyti 29 straipsnį nauja dvyliktąja dalimi: “Už radijo ir televizijos siųstuvų bei jungiamųjų linijų eksploatavimą programų transliavimui lėšos skiriamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto Radijo ir televizijos centrui ar kitam LRT tarybos pasirinktam transliuotojui”. Iš tikrųjų tokia pozityvi pastaba yra geras dalykas. Tiktai dabar mūsų biudžete tam nenumatyta lėšų. Tai arba reikėtų numatyti, kad mes biudžetą perskirstysime nuo liepos mėnesio, arba pridėti dar vieną straipsnį, kad įsigalioja nuo naujų biudžetinių metų. Tai vėlgi tokia pastabėlė.

Ir dar vienas dalykas, ką siūlo Prezidentūra, kad Lietuvos radijo ir televizijos tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Tiesiog pasiaiškinome, kad Prezidentūra čia laikosi pozicijos, jog Nacionalinio radijo ir televizijos taryba yra… (oi, sunku kalbėti) … yra Seimui atskaitinga institucija ir dėl to visai natūralu, kad visą bendrą sudėtį tvirtina Seimas. Manau, kad galima būtų su tokia pozicija sutikti, nors mes komitete svarstėme labai korektiškai, jeigu Prezidento skirtus asmenis dar Seimas tvirtina. Bet jeigu Prezidentūra tą siūlo, tai, manau, galbūt prieštaravimo dėl to negalėtų būti. Štai, kolegos, viskas, ką būtų galima pasakyti prie to, ką mes jau žinome. Siūlau pritarti pastabom ir pataisom po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kalbėti A.Sakalą.

A.SAKALAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiame siūlomame projekte yra vienas principinis dalykas, kurį, matyt, reikėtų labai gerai apsvarstyti, t.y. abonementinis mokestis. Visi mes šiandieną žinome mūsų žmonių mokamąjį pajėgumą, todėl naujo mokesčio įvedimas vargu ar bus sutiktas aplodismentais. Labai rimtai abejoju dėl tikslingumo įrašytį į šį įstatymą abonementinį mokestį, nebent man paaiškintų rengėjai, kad šis abonementinis mokestis bus pradedamas imti tada, kai dauguma Lietuvos žmonių bus pajėgūs mokėti, bet ne iš karto. Mes tarsimės frakcijoje, ir galbūt aš siūlysiu pataisą, kad išbrauktume šį abonementinį mokestį iš šio įstatymo formuluotės.

Toliau yra kitas dalykas, t.y. smulkesni dalykai. Pritarčiau pono A.Stasiškio siūlomai pataisai, kad iš keturių tarybos narių, kuriuos siūlo Seimas, du būtų skiriami opozicijos. Aš suprantu ir pono A.Stasiškio poziciją, jis rengia įstatymą ne vienai dienai, o keleriems metams, niekas nežino, kas rytoj bus opozicijoje. Jo siūlymui pritariu, sveikinu, manau, kad tikrai turėtų būti per pusę – du iš opozicijos, du iš valdančiosios daugumos.

Galėčiau dar pasakyti dėl įstatymo 6 punkto, kur tarybos sudarymą organizuoja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Man tai kelia abejonių. Jeigu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kviečia pirmąjį posėdį, viskas gerai, čia jokių abejonių aš neturiu, tačiau ką reiškia organizuoja? Ši formuluotė nėra tiksli, todėl manau, kad ją rengėjai turėtų patikslinti, kaip jie supranta žodį “organizuoja”. “Organizuoja” galima suprasti kaip kandidatų parinkimą ir panašiai. Galima ir taip suprasti. Todėl ta formuluotė nėra tiksli, kviesčiau rengėjus patikslinti. Jeigu tai bus padaryta, aš nematau, kodėl mes turėtume nepritarti. Šiandien galima pritarti po svarstymo, bet pasiliekame sau teisę teikti pataisas, ypač dėl abonementinio mokesčio. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Karosą diskutuoti dėl šio projekto.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes ilgokai ir labai painiai, sakyčiau, svarstome šį klausimą. Iš karto pasakysiu, kad pažanga pasiekta pakankamai didelė, palyginti su tuo, kas buvo iš pradžių ir kas yra dabar, bet kai kurias pastabas norėčiau pasakyti.

Pirmas dalykas dėl abonementinio mokesčio. Iš tikrųjų yra problema, bet, kita vertus, jeigu mes norime padaryti mūsų Radiją ir televiziją nepriklausomus nuo politinės konjunktūros, mes turime surasti būdą, kad ši institucija būtų nuolat valstybės remiama, nepaisant valdžios pasikeitimų ir norų. Ieškokime varianto. Jeigu negerai abonementinis mokestis, tuomet bandykime įvesti fiksuotą bendrojo vidaus produkto procentą arba mūsų biudžeto tam tikros dalies procentą, bet tai turi būti įstatymu fiksuota ir nekeičiama. Jeigu mes to nepadarysime, sakau, formos gali būti įvairios, mes vėl paliksime šią instituciją nežinioje, priklausomą nuo politinių vėjų, kai niekas jos ūkiškai tvarkyti negalės. Tai principinis klausimas, kurį iš tiesų reikia išspręsti, formų galime ieškoti įvairių.

Dabar antra pastaba. Vis dėlto užkliuvo ir tai taip pat susiję su pirmąja, būtent kad šios institucijos, turiu omenyje visuomeninio transliuotojo, taip pat neveiktų įvairūs politiniai vėjai. Savaime suprantama, tai susiję ir su tarybos formavimo principais, aukščiausiosios valdžios, kuri šitą instituciją reguliuoja. Iš karto pasakysiu, kad čia irgi pažanga yra, nes išlaikomas savotiškas kompromisinis politinių įtakų variantas, turint omenyje Prezidento instituciją, turint omenyje ir Seimo institucijas, kurios dabar jau dvi, tai yra ir opozicija, ir pozicija. Tai yra tikrai didžiulė pažanga. Manau, viskas yra lyg ir neblogai, nors čia vėl, žinoma, bus tam tikrų niuansų, nes čia pataisoje rašoma, kad “aukščiausioji Lietuvos radijo ir televizijos valdymo institucija yra taryba, atstovaujanti visos visuomenės interesams”. Na, tas pasakymas yra labai gražus, sakyčiau, žavus ir teisingas, bet kaip padaryti taip, kad iš tikrųjų būtų atstovaujama visos visuomenės interesams? Tai, žinoma, matyt pagal tai, kaip čia yra, nes tie interesai, matyt, ne visai aiškiai fiksuoti. Reikalas tas, kad mes nenustatome ir šioje pataisoje nefiksuojamame, kokiems interesams atstovaujančius žmones turėtų deleguoti į tarybą Prezidento institucija ir Seimas kaip institucija. Juk čia gali būti, kad bus tik tų pačių interesų žmonės ir tuomet, aišku, nebus atstovaujama visai tarybai, visai visuomenei, kaip čia rašoma tame sakinyje, kuris… Žodžiu, problema, aš manau, dar išlieka. Galų gale tos keturios organizacijos, kurios siūlo keturis narius, taip pat neaprėpia visos visuomenės interesų. Tas klausimas lieka dar atviras, todėl manau, kad net ir šis, jau pakankamai geresnis variantas, problemos gal neišsprendžia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mums iš tiesų svarbu neatidėliojant priimti Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą, kad būtų galima iš tiesų laiduoti tokį kryptingą, stabilų, normalų Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos darbą. Taip pat taip sudarytume tikrai palankias sąlygas pačiam Nacionaliniam radijui ir televizijai plėtoti savo darbą. Man atrodo, kad pateiktame įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte esama daug tokių pažangių momentų, kurie atveria daug platesnes galimybes ir tarybos veiklai, ir paties Nacionalinio radijo veiklai. Todėl tikrai labai svarbu priimti tokią modernesnę straipsnio formuluotę, atveriančią kur kas platesnes veiklos galimybes. Suprantama, kad priėmus šį įstatymą, reikės pakeisti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, nes ten nenumatytos yra kai kurios funkcijos, kurios yra čia siūlomos. Nenumatyta tokia institucija kaip administracinė komisija, savotiška ekspertinė institucija ūkinės finansinės veiklos klausimais, ir keletas kitų dalykų. Tikrai reikia tą padaryti, todėl Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę, kuri jau pradėjo savo darbą. Darbo grupė yra įpareigota iki gegužės 1 d. parengti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą, o bene iki spalio 1 d. parengti taip pat ir Abonementinio mokesčio įvedimo įstatymo projektą. Manau, kad tai bus padaryta ir tai svarbu iš tiesų padaryti.

Dar keletas žodžių dėl Teisės departamento pastabų. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad mes vienur rašėme, kad “skiria Seimo narius”, pavyzdžiui, “Prezidentas skiria”, o “visuomeninės organizacijos deleguoja”. O paskui, kai rašome, “jeigu nutrūksta įgaliojimai”, tai jį paskyrusi institucija turi paskirti kitą narį. Manyčiau, iš tiesų čia reikėtų pasakyti: jį paskyrusi ar delegavusi institucija ar organizacija turi paskirti ar deleguoti kitą narį.

Dar vienas klausimas, kuris yra labai svarbus ir iškeltas Teisės departamento specialistų. Klausimas toks: kas užtikrins tarybos veiklos tęstinumą, jeigu taryba atsistatydintų, nes yra numatyta tokia galimybė, kad taryba gali in corpore atsistatydinti, kartu nutrūksta ir kiekvieno tarybos nario įgaliojimai. Tada kas atsako už veiklą? Manyčiau, kad toliau svarstant mūsų komitete ir tobulinant įstatymo projektą į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Tai visos kalbos po svarstymo. Ar galima pritarti komiteto parengtam variantui? Ar galime pritarti po svarstymo, kaip paprastai darome? Pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2338(2).

Kolegos, dabar šalies Prezidento pataisos, visiškai identiškos yra G.Šileikio pataisos ir paskui patikslinimai. Patikslinimai, kas yra du Seimo nariai – daugumos, mažumos, A.Raškinio įregistruota, ir A.Stasiškis tiksliau formuluoja, aiškiau – “du paskirti nuo opozicinių frakcijų”.

Kolegos, ar negalėtume sutarti, kad iki priėmimo mes susitariame, kokios formuluotės galėtų būti vartojamos, juo labiau kad einama link susitarimo, o šiandien neapsisprendžiame dėl pataisų? Sutariame, kad 29 Seimo narių nereikėtų balsuojant ar dėl Prezidento pataisos, ar dėl A.Stasiškio papildymo, ar dėl A.Raškinio papildymo. Bet sutariame tik dėl penktosios dalies – dėl tarybos formavimo principų. Ar galėtume šitaip sutarti? Tada iki priėmimo pasirenkame formuluotę, ar priskyrus mažumai, daugumai, ar opozicinėms frakcijoms, kad dabar mums nereikėtų balsuoti dėl to varianto. Matau pritarimą, kolegos. Iki priėmimo, kolegos, susitariame, per priėmimą apsisprendžiame nereikalaudami 29 balsų dėl tarybos formavimo principo. Jeigu A.Sakalas įregistruos pataisą dėl abonentinio mokesčio, be abejo, jam reikės 29 Seimo narių balsų. Ar galime baigti svarstymą?

Žodžio prašo V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu tik pasitikslinti, ar bus galimi kitokie redagavimai? Ką pasakė ponas J.Karosas apie visos visuomenės poreikius, yra iš tikrųjų ne visai įstatyminis, o daugiau deklaratyvus pasakymas, kas yra visa visuomenė. Gal galima rašyti “visiškai visos visuomenės”, vis tiek iš to neišeina visa visuomenė visiškai visais aspektais. Ten reikėtų sugalvoti kokį nors paprastesnį ar protingesnį pasakymą, arba tiesiog “visuomenės poreikiai”. Gal tokie redagavimai bus galimi?

PIRMININKAS. Be abejo, iki priėmimo, manau, sutarsime. Taip gražiai dabar sutariame: Prezidentas, opozicija, ne opozicija ir valdančioji dauguma dėl šio projekto, susitarsime ir tada. Jeigu atsiras kokių patikslinimų, būtų miela, kad būtų derinama su komiteto pirmininku arba jis jas įregistruotų, tada man, kaip posėdžio pirmininkui, būtų ramiau. Ačiū, kolegos, baigėme dėl šio projekto. Turbūt iki pietų baigėme savo svarstymus.

Dėl vedimo tvarkos – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti, kad Aukštojo mokslo įstatymas nepriimtas, nes nebuvo pusės nuo registruotų balsavusių už. Gaila, kad pastebėjome šitą šiek tiek vėliau, bet, manau, posėdžio pirmininkas tai pastebėjo iš karto. Tai tiek informacijos. Ačiū. Tikiuosi, kad nebus siūloma balsuoti iš naujo, nes sprendimas jau priimtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visą laiką balsuodami mes turime turėti prieš akis Seimo statuto 113 straipsnį, kur visi sprendimai priimami užsiregistravusių Seimo narių dauguma. Buvo užsiregistravę 94 Seimo nariai: 46 balsavo už, 13 – prieš, 27 susilaikė, taigi dviejų balsų trūksta. Bet bėda ta, kad negaliu kompiuteryje matyti, kiek tikri visi yra užsiregistravę Seimo nariai, nes aš nuolat turiu dalyvaujančių sąrašą ir jį ne visą laiką tikrinu. Visą laiką dalyvaujančiais laikome balsavusius už, prieš ir susilaikiusius. Jeigu reikia, kolegos, galime dar kartą perbalsuoti dabar. Aš nematau jokių problemų. (Triukšmas salėje) Kol kas, kolegos, įstatymas yra priimtas. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija padarys kitą išvadą, tada grįšime ir perbalsuosime projektą. Kol kas sprendimas priimtas. Bet aš kviečiu, kolegos, būti geranoriškiems, nes dalyvaujantys posėdyje, gražiu mūsų sutarimu, laikomi tie, kurie balsavo už, prieš arba susilaikė. Taigi, kolegos, kol kas skelbiu… (Triukšmas salėje)

Jeigu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas dabar patvirtintų, mes galėtume perbalsuoti dar kartą. Gerai, kolegos, perbalsuosime po Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Aš pats, kaip pirmininkas, kreipiuosi dėl šio iškelto momento į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką.

Dabar, kolegos, skelbiama pertrauka iki 15 valandos. Po pietų pirmininkaus R.Dagys.