LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS	TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA 2000 03 15   Nr. P- 2269 Vilnius
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos projektas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:

1. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad  nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme, nei kituose įstatymuose kodeksai nėra įvardinti, kaip savarankiška įstatymų rūšis. Tik Konstitucijos 76 straipsnyje yra nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Todėl juridinės technikos požiūriu Seimui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, o ne civilinio kodekso projektas.

            2. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų  rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Tačiau teikiamo civilinio kodekso struktūroje įvardinamos knygos, kurių nėra minėtame įstatyme. Todėl reikėtų arba atsisakyti tokios Civilinio kodekso struktūros įvardinimo, arba padaryti pakeitimus Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų  rengimo tvarkos įstatyme.

            3. Projekto straipsniuose nevienodai rašomos nuorodos į kitus kodekso straipsnius. Daugumoje straipsnių, pavyzdžiui, 2.16, 2.31, 2.35 ir kituose nuorodos daromos į knygos straipsnius, 2.8 straipsnyje ir kt. – į kodekso straipsnį, dar kitaip nuoroda rašoma 2.119 straipsnyje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Civilinio kodekso Pirmosios knygos projektas P-1877 (2), iš kurio 1.1, 1.3, 1.9  straipsnių bei kitų straipsnių turinio galima suprasti, kad Civilinis kodeksas bus traktuojamas kaip vientisas teisės aktas, o jo atskiros struktūrinės dalys bus traktuojamos tik kaip vientiso Civilinio kodekso sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nuorodos projekto straipsniuose turi būti daromos  į kodekso straipsnius.

            4. Projekto 2.1 straipsnis aptaria civilinį teisnumą, todėl šio straipsnio pavadinime prieš žodį “teisnumo” reikėtų įrašyti žodį “civilinio”.

            5. Projekto 2.4 straipsnyje fizinio asmens civilinio teisnumo turinio apibūdinimui būtų tikslinga naudoti tik bendras sąvokas, vengiant turtinių arba kitų teisių konkretinimo. Svarstytina, ar būtina išskirti, pavyzdžiui, išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, kurios nėra itin paplitusios civiliniuose teisiniuose santykiuose. 

            6. Reikėtų keisti projekto 2.6 straipsnio redakciją, įtvirtinant, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas gali būti apribotas tik įstatymo numatytais atvejais.

7. Projekto 2.7 straipsnio 2 dalis įvardina  dvi sandorių formas: notarinę ir kitą specialią. Pastaroji sandorio forma nėra numatyta Civilinio kodekso Pirmosios knygos projekto P-1877 (2) nuostatose, reglamentuojančiose sandorių formą, todėl kyla abejonių ar derinasi minėtos projektų nuostatos. Bet kuriuo atveju lieka neaišku sąvokos ”kita speciali forma” turinys ir aplamai, kiek specialių formų galėtų būti ir kas jas galėtų reglamentuoti.    

            8. Projekto  2.8 straipsnio 2 dalies žodžius: “taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius” reikėtų išbraukti kaip perteklinius, kadangi šioje dalyje  yra nuoroda į projekto 2.7 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į projekto 2.8 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikėtų papildyti projekto 2.8 straipsnio 3 dalį, numatant , kad iš nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų amžiaus gali būti atimta arba apribota teisė savarankiškai disponuoti ne tik savo pajamomis, bet ir turtu.

            9. Tobulintinas 2.9 straipsnio tekstas. Šio straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžio “tėvų” įrašytas žodis “įtėvių”, tačiau pirmajame sakinyje bei šio straipsnio 2 dalyje įtėviai nėra įvardinami. Todėl reikėtų suvienodinti tekstą.  Kelia abejonių projekto 2.9 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad visais atvejais, norint teismine tvarka pripažinti nepilnametį veiksniu, yra reikalingas nepilnamečio tėvų, įtėvių ar rūpintojo sutikimas. Šia nuostata išeliminuojama teismų teisė taikyti emancipaciją tais atvejais, kai bus nustatyta, kad tėvai ar rūpintojai aiškiai pažeidinėja nepilnamečių civilines teises. Minėtų nuostatų reikėtų atsisakyti, paliekant nepilnamečio veiksnumo pripažinimo klausimą spręsti teismui atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.  

            10. Reikėtų patikslinti projekto 2.17 straipsnio 3 dalies redakciją numatant, kad kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus ne tik paskutinėje jiems žinomoje gyvenamojoje vietoje, bet kitais būdais pranešti. 

            11. Svarstytina, ar projekto 2.21 straipsnio 1 dalis ir 2.40 straipsnio 2 dalis išsamiai išvardina veikas, kuriomis gali būti pažeista fizinio asmens teisė į vardą ir juridinio asmens teisė į pavadinimą, bei ar nereikėtų šių nuostatų papildyti, kad minėtos teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais.

            12. Svarstytina, ar projekto 2.23 straipsnio 2 dalies tekstą nereikėtų papildyti nuostata, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas įėjimas ne tik į asmens gyvenamąsias ar kitokias patalpas, bet ir įėjimas į privačios nuosavybės teise priklausančias, nustatyta tvarka apibrėžtas teritorijas, esančias prie gyvenamųjų ar kitokių pastatų.

            13. Projekto 2.23 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio tekstas turėtų būti redaguojamas, atsižvelgiant į Konstitucijos 22 ir 24 straipsnių nuostatas. Reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama remiantis motyvuotu teismo sprendimu arba įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, reikėtų tobulinti šios dalies trečio sakinio redakciją, nes neaišku ar jame minima teisėtai surinkta informacija, ar neteisėtai. Žinių apie asmens privatų gyvenimą, surinktų pažeidžiant įstatymus, skleidimas yra sudėtinė fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo dalis ir tokių žinių paskelbimas turėtų būti traktuojamas, kaip įstatymų pažeidimas.

            14. Projekto 2.23 straipsnio 4 dalyje ieškinio pareiškimo pagrindus, reikėtų nuosekliai suderinti su šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalimis, priešingu atveju ne visais privataus gyvenimo pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, dėl neteisėto asmens turto apieškojimo, asmens telefoninių pokalbių, korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimo bei dėl kitų neteisėtų veiksmų, nukentėjusieji turės teisę reikalauti žalos atlyginimo. Be to, reikėtų suderinti 4 ir 2 dalių terminiją.

            15. Projekto 2.24 straipsnio 1 dalis įvardina žinias apie faktus, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, tačiau šios nuostatos nesilaikoma kituose straipsnio dalyse, pavyzdžiui 4 ir 5 dalyse. Straipsnio dalių nuostatas reikėtų suvienodinti, naudojant tą pačią terminiją.

16. Reikėtų papildyti projekto 2.24 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti jį paskelbti turi ne tik asmuo, apie kurį buvo paskleistos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, bet ir šio asmens sutuoktinis, tėvai, vaikai, atveju numatytu šio straipsnio 1 dalyje.

17. Diskutuotinos projekto 2.24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kurios numato teismo teisę už sprendimo nevykdymą skirti atsakovui baudą, kuri išieškoma ieškovo naudai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žodis “bauda” šiame straipsnyje vartojamas netinkamai, nes baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą reglamentuoja ir turėtų reglamentuoti civilinio proceso taisyklės, pagal kurias bauda išieškoma ne ieškovo naudai, o valstybei. Minėtame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama ne teismo teisė skirti baudą, bet ieškovo teisė reikaluti žalos, atsiradusios dėl teismo sprendimo nevykdymo, atlyginimo.

18. Kelia abejonių, ar reikia 2.24 straipsnyje 8 dalies nuostatų. Juridinės technikos požiūriu pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą geriau būtų aptarti knygos II dalyje “Juridiniai asmenys”, darant nuorodą į 2.24 straipsnio normas.  

 19. Svarstytinos projekto 2.25 straipsnio nuostatos. 2 dalyje numatyta, kad neveiksnaus asmens organo pašalinimui būtinas teismo leidimas. Diskutuotina, ar būtinas teismo leidimas pašalinti asmens organą būtinojo reikalingumo atvejais, kai reikia gelbėti asmens gyvybę. Kita vertus, reikėtų pagalvoti ar šis klausimas galėtų būti priskirtas teismo, o ne gydytojų ir sveikatos apsaugos institucijų kompetencijai.  Iš 4 dalies nuostatų yra neaišku, ar po asmens mirties norint panaudoti mirusio asmens organus persodinimui reikia visų išvardintų asmenų sutikimo ar tik vieno iš jų. Be to, neaišku, ar reikia giminaičių sutikimo ir ar giminaičiai turi teisę neduoti sutikimo, jeigu tokį sutikimą davė pats asmuo prieš mirtį. Projekte reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad giminaičiai savo valią dėl mirusio asmens organų panaudojimo persodinimui turi teisę išreikšti tik nesant paties asmens pareikštos valios. Aplamai, kyla abejonių ar šiame straipsnyje aptariamus klausimus turi reglamentuoti Civilinis kodeksas. Reikėtų apsvarstyti šio straipsnio ir Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo santykį. Taip pat diskutuotina, ar žmogaus organai gali būt civilinės apyvartos objektu.  

            20. Projekto 2.30 straipsnio 1 dalyje ir 2.32 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti kokie asmenys turi teisę kreiptis į teismą. Priešingu atveju galima suprasti, kad teismas šiuose straipsniuose minimus klausimus sprendžia savo iniciatyva. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įtvirtinti pareigos asmeniui, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu, kreiptis į teismą dėl atitinkamų sprendimų panaikinimo.    

            21. Juridinės technikos požiūriu projekto I dalies “Fiziniai asmenys” visų straipsnių pavadinimuose turi būti rašomas ne asmens, o fizinio asmens terminas.

            22. Projekto 2.46 straipsnio nuostata, kad juridiniai asmenys savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, prieštarauja šio straipsnio 2 daliai, kur pasakyta, kad patikėjimo teise valdomas turtas priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. Todėl reikėtų išbraukti žodį “savo”.

            23. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą steigiant profesinę sąjungą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 30 steigėjų arba steigėjai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, todėl  projekto 2.38 straipsnio 2 dalyje po žodžio “steigėjų” esantį žodį “ir” reikėtų pakeisti žodžiu “ar”.

            24. Projekto 2.42, 2.45 ir kituose straipsniuose minima sąvoka “juridinio asmens teisinė forma”, tačiau neaiškus šios sąvokos turinys. Iš projekto 2.33 straipsnio galima suprasti, kad juridinio asmens teisinės formos yra įmonė, įstaiga ir organizacija. Tačiau ar tokia informacija dokumentuose bus pakankama ir ar nereikia nurodyti įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšį, pvz., akcinė bendrovė, valstybės įmonė, visuomeninė organizacija, politinė partija, ir panašiai.

            25. Projekto 2.47 straipsnio 4 dalyje, visų pirma, turėtų būti įtvirtinta juridinio asmens pareiga nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui apie buveinės pakeitimą.

            26. Projekto 2.51 ir 2.52 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad juridinio asmens filialas ir atstovybė turi teisę pradėti veikti nuo tada, kai pateikiamas prašymas pakeisti įmonės (kažkodėl ne  juridinio asmens) registravimo duomenis juridinių asmenų registrui. Tokia nuostata išeliminuoja juridinio asmens teisę vienu metu steigti juridinį asmenį bei jo filialą ir atstovybę. Be to, filialai ar atstovybės registruojami juridinių asmenų registre, todėl reikėtų nustatyti, kad jie turi teisę pradėti veikti nuo įregistravimo momento.

            27. Reikėtų tobulinti 2.55 straipsnio redakciją, pirmiausia įvardinant, kad steigėjai nustato, kas turi teisę sudaryti steigiamo juridinio asmens vardu sandorius ir nustatyti, kad šie sandoriai juridiniam asmeniui sukelia teisines pasekmes, kai juos patvirtina atitinkamas juridinio asmens valdymo organas.          

            28. Diskutuotinos projekto 2.73 straipsnio 6 dalies nuostatos. Svarstytina, ar žyminio mokesčio dydis yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. 

            29. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 16 ir 17 punktus teisę skelbti nepaprastąją ir karo padėtis turi ir Respublikos Prezidentas. Todėl reikėtų papildyti projekto 2.74 straipsnio 2 dalies redakciją.  

            30. Juridinės technikos požiūriu reikėtų tobulinti projekto 2.75 straipsnio 2 dalies redakciją, nustatant kad įstatymo ir steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinio asmens teisės ir pareigos gali atsirasti iš jo dalyvio sandorių ir kitų veiksmų.

            31. Ne visai aišku, ar Projekto 2.76 straipsnio 2 dalyje kalbama apie administracijos vadovą ar apie kitus valdymo organus. Be to, šios dalies nuostatos juridiniams asmenims, turintiems direktorių valdybą, kažin, ar pagrįstai nekelia reikalavimo turėti administracijos vadovą. Reiktų apsvarstyti, ar iš vis reikalinga Civiliniame kodekse įvardinti vadovo pavadinimą, nes tuos klausimus sprendžia steigėjai. Be to, įvardinant direktorių valdybos sąvoką, reikėtų numatyti jos kompetenciją ir atsakomybę.

            32. Projekto 2.77 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti “kiekybinio  atstovavimo” sąvoką. Be to, kelia abejonių nuostata, kad visais atvejais, kai juridinio asmens vardu gali veikti keli asmenys, o  sandorį sudaro tik vienas iš jų, sukels teisines pasekmes juridiniam asmeniui.

            33. Diskutuotina, ar yra pakankamas projekto 2.84 straipsnio 2 dalyje pateikiamas išsamus protokolo privalomų duomenų sąrašas. Svarstytina, ar nereikėtų į ši sąrašą įtraukti susirinkimo darbotvarkės bei asmenų parašų, be kurių protokolas nebūtų dokumentas. Be to, ar nevertėtų palikti galimybę kitus būtinus protokolo reikalavimus nustatyti kitais įstatymais. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje terminą “sprendimai” reikėtų suderinti su 2.85 ir kt. straipsnių nuostatomis, kurios įvardina, kad kolektyvinis valdymo organas priima nutarimus.             

            34. Projekto 2.85 straipsnio 4 dalyje įrašyta su balsavimu ryšio neturinti nuostata, kuri ne tik nesiderina su straipsnio turiniu, bet ir nėra atskleista. Tobulintina ir 6 dalies redakcija, nes neįvardinama jos sąsaja su 2 dalies tekstu. Be to neaišku, apie kokį posėdžio pirmininko sprendimą čia rašoma. Aplamai, reikėtų iš esmės tobulinti visą šio straipsnio tekstą.

            35. Projekto 2.86 straipsnyje nekalbama apie nutarimo patvirtinimą, todėl šio straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Iš straipsnio teksto neaišku, kas turi teisę pripažinti nutarimus neteisėtais. Straipsnio 3 dalyje prieš žodį organo reikėtų įrašyti žodį “valdymo” .

            36. Reikėtų patikslinti projekto 2.88 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą “kad būtų sušauktas juridinio asmens susirinkimas”, prieš žodį “susirinkimas” įrašant žodį “dalyvių”.  Kelia abejonių šio straipsnio 4 dalies nuostata, kad iki juridinio asmens dalyvių susirinkimo dėl juridinio asmens reorganizavimo galima bus susipažinti su tęsiančių veiklą ir naujai įkurtų juridinių asmenų “ steigimo dokumentais”, o ne jų projektais.

            37. Projekto 2.106 straipsnį reikėtų perkelti į Knygos V skyrių “Juridinio asmens steigimas”.

            38. Projekto 2.107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens akcijų (dalies, pajų) priverstinio pardavimo neparemta galiojančiomis teisės normomis ir nesiderina su Konstitucijos nuostatomis apie prokuroro kompetenciją. Šio straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nurodoma, kad teismas privalo informuoti juridinį asmenį dėl kurio akcijų (dalių, pajų) nagrinėjama byla. Šia nuostata pažeidžiamos procesinės teisės normos. Reiktų nustatyti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą turėtų nurodyti, jog šis juridinis asmuo dalyvautų byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Be to, 3 dalies nuostatos, kad šių bylų nagrinėjime turi privalomai dalyvauti advokatas taip pat neparemtos teisės normomis ir apsunkina byloje dalyvaujančių asmenų padėtį.    

            39. Pagal Įmonių įstatymo 8 straipsnį ūkinės bendrijos turtas yra ne visas jos dalyvių turtas, o tik tas, kurį jos dalyviai apjungė į bendrąją dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, projekto 2.108 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikėtų įtvirtinti, kad dėl priverstinio pardavimo į teismą turi teisę kreiptis vienas ar keli bendrijos nariai, kurių dalys ne mažesnės kaip 1/3 viso į bendrąją dalinę nuosavybę apjungto turto. Be to, svarstytina, ar pagrįstai 1 dalies 3 punkte teisė kreiptis į teismą nesuteikiama kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariams.

40. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 2.108 straipsnyje įtvirtinti ieškovo pareigą prieš pateikiant teismui ieškinį dėl atsakovo priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo įnešti į notaro depozitinę sąskaitą užstatą, kas garantuotų atsakovo išlaidų ir nuostolių padengimą, teismui atmetus ieškinį. 

41. Projekto 2.109 straipsnį reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kad jo nuostatos išdėstytos nenuosekliai ir neaiškiai. Visų pirma, 1 dalyje nurodoma, kad priėmus sprendimą atsakovas be ieškovo sutikimo negali atlikti įvardintus veiksmus, nors teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs ir kad tokius veiksmus gali atlikti tik teismo leidimu. Reiktų įtvirtinti nuostatą, kad priėmus sprendimą dėl ieškinio patenkinimo, teismas turėtų nustatyti jo įvykdymo užtikrinimą ( CPK 223 straipsnis) ir gali leisti ar neleisti atlikti projekte minimus veiksmus iki sprendimas įsiteisės. Projekto nuostata, kad tuo laikotarpiu atsakovas turi teisę tai daryti tik ieškovui sutikus, pažeidžia teisėtumo principus. Projekto 2.109 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio ”įsigaliojimo” reikėtų rašyti žodį “įsiteisėjimo”. Be to, frazė “ išskyrus pagal šį skirsnį” nėra suvokiama.      

            42. Akcijų (dalių, pajų) kaina turėtų būti nustatoma teismo nutartimi, atsižvelgiant į tai reikėtų koreguoti  projekto 2.112 straipsnio 1 dalies redakciją. Be to, sunku įsivaizduoti 2 dalies paskutinio sakinio nuostatų, reikalaujančių tuo pačiu metu sumokėti į sąskaitą pinigus ir išduoti dokumentus, įgyvendinimą.

            43. Diskutuotinas projekto 2.113 straipsnio nuostatas reikėtų suredaguoti taip, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išsiaiškintų, ar yra asmenų, turinčių pirmenybės teisę, ir esant pagrindui nuspręstų, kad akcijos (dalys, pajai) parduodami pirmenybės teisę turintiems asmenims.

            44. Projekto X skyriaus tekstą reiktų iš esmės tobulinti. Visų pirma, 2.116 straipsnyje kažkodėl nurodoma, kad kreipiamasi į teismą dėl eksperto paskyrimo, o 2.118 straipsnyje rašoma apie pareiškimą dėl veiklos tyrimo. Antra vertus, projekto 2.123 straipsnyje įvardinamos teismo taikomos priemonės , kurias teismas gali taikyti tik priimdamas sprendimą. Šio skyriaus tekstą reikėtų suredaguoti atsižvelgiant į civilinio proceso kodekse įvardintas procedūras. Asmenys, įvardinti projekto 2.117 straipsnyje, turėtų teisę paduoti teismui pareiškimą, prašydami ištirti juridinio asmens veiklą, nurodydami aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ir pateikdami atitinkamus įrodymus, jie turėtų teisę prašyti teismą paskirti ekspertus. Teisėjas, ruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, turėtų gauti juridinio asmens atsiliepimą į pareiškimą, pareikalauti kitų asmenų paaiškinimų ir spręsti klausimą paskirti ar nepaskirti ekspertus. Atmesdamas prašymą pakirti ekspertus, teisėjas atsisako priimti pareiškimą. Paskyręs ekspertus, teisėjas turėtų suformuluoti jiems klausimus, atsižvelgdamas į ieškovo pareikštus argumentus. Nagrinėdamas bylą teismas turėtų apklausti šalis bei kitus asmenis, reikalui esant, išklausyti ekspertų paaiškinimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turėtų teisę atmesti ieškinį arba jį patenkinti, taikydamas projekto 2.123 straipsnio nuostatas.

            45. Kelia abejonių projekto 2.120 straipsnio 1 dalyje numatyta eksperto teisė apklausti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, darbuotojus ir kt. asmenis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad apklausti asmenį civilinėje byloje yra išimtinė teismo teisė.    

46. Kelia abejonių projekto 2.125 straipsnio 2 dalyje įrašytoji nuostata, jog jei asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti,  kad jis skiria kitą asmenį savo atstovu (pabr. mūsų), nes nuostata “skiria” nevienareikšmė nuostatai “paskyrė”.

            47. Projekto 2.132 straipsnio 3 dalies tekstą galima suprasti, kad pelno nesiekiantys (komerciniai) juridiniai asmenys  įgaliojimus turės duoti tik prokūros forma. Todėl reiktų patikslinti šios dalies tekstą, įvardinant, kad tokių juridinių asmenų įgaliojimams gali būti taikomos šio kodekso 2.168 - 2.177 straipsnių nuostatos.

            48. Tikslintinas 2.137 straipsnio 1 dalies tekstas, nes jame du kartus įvardintasis žodis “įgaliotinis” apibrėžtas skirtingai.

            49. Projekto 2.161 straipsnio 4 dalies nuostata apie tai, kad atstovu nėra pripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jei jie veikia įstatymo ar juridinio asmens steigimo dokumentų nustatytose ribose, nėra aiški. Visų pirma, neaišku, ar turima galvoje nuostatos, kad atstovais negali būti juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, kurie įvardinti įstatyme ar tais atvejais, kai jie veikia juridinio asmens steigimo laikotarpyje.

            50. Projekto 2.170 straipsnio 2 dalyje bei projekto 2.173 straipsnio 2 dalyje ir 2.176 straipsnio 2 dalyje įvardinama nuostata, kad prokūra turi būti įregistruojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Registruoti vieną iš juridinių asmenų atstovavimo formų – prokūrą specialiai teisės normomis nustatyta tvarka nebūtų teisinio pagrindo. Reiktų apsvarstyti, ar nevertėtų nustatyti, kad prokuristui išduodamą įgaliojimą tvirtina notaras.

            51. Diskutuotina, ar projekto 2.172 straipsnio 2 dalies nuostatos apie prokūros apribojimą neturi įtakos tretiesiems asmenims, nes tai leistų prokuristui prokūrą panaudoti prieš atstovaujamąjį.

            52. Reiktų apsvarstyti, ar projekto 2.177 straipsnio turinį nereikėtų perkelti į projekto XI skyrių, kuriame reglamentuojamos bendrosios atstovavimo normos. Šiame straipsnyje įvardinami veiksmai, kuriems atlikti įgaliojimas nereikalingas. Visų pirma, juridinio asmens darbuotojai, atlikdami kasdieninius ir įprastinius veiksmus, vadovaujasi ne vien prokūros nuostatais, bet ir bendromis atstovavimo normomis. Todėl nuoroda, kad pagal analogiją taikomos tik prokūros nuostatos, nėra pakankamai pagrįsta. Be to, šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatose minima ne prokūra, o teisės parduoti, išduoti, priimti prekes ir atlikti kitus veiksmus be įgaliojimo.          

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                     P. Skaisgiris

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                     V. Stankevičius

Sutinku:

L. e. Teisės departamento direktoriaus pareigas                                             K. Virketis