Šeštasis (441) posėdis
2000 m. kovo 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-2390 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Pradedame popietinius klausimus. Pirmasis klausimas Nr.P-2390 – Amnestijos akto įstatymo projektas. Tai svarbus dokumentas, kurį teikia Respublikos Prezidentas. Kviečiu į tribūną A.Abramavičių – šalies Prezidento patarėją, Teisės departamento vadovą, kad jis mus supažindintų su pagrindiniais šio teikiamo įstatymo momentais. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą. Aš kalbėsiu labai trumpai, nes, manau, jūs visi įstatymo projektą turite ir esate susipažinę, tuo labiau kad iki šio įstatymo projekto pateikimo Seimui dėl jo vyko įvairios diskusijos visuomenės informavimo priemonėse, per televiziją, spaudą.

Kaip jūs žinote, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu pataisos darbų įstaigose laisvės atėmimo bausmę atlieka 14412 asmenų. Į tą skaičių įeina asmenys, kurie yra ir nuteisti, ir suimti. Tarp šių asmenų, kiek teko kalbėtis su pataisos darbų įstaigų administracija, taip pat Pataisos darbų įstaigų departamento atstovais, yra nemaža dalis nuteistų už smulkius, nesunkius nusikaltimus. Pastaruoju metu į Respublikos Prezidentą kreipėsi nemažai piliečių bei įvairių visuomeninių organizacijų, siūlydamos inicijuoti Amnestijos įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į aukščiau įvardytas aplinkybes, Respublikos Prezidentas teikia jums svarstyti Amnestijos įstatymo projektą.

Norėčiau pasakyti, kad pagal šį projektą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies numatoma atleisti asmenis, nuteistus iki 2 metų imtinai už nesunkius nusikaltimus, nuteistas iki 5 metų imtinai moteris, vyresnius kaip 65 metų vyrus, I ir II grupių invalidus, nepilnamečius. Tam tikrai kategorijai nuteistųjų pagal šį įstatymą yra numatoma sušvelninti bausmes.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į įstatymo projekto 4 straipsnį, kuriame yra įvardyta ta kategorija nuteistųjų, kuriems Amnestijos įstatymas netaikomas. Aš gal įvardysiu tik kai kurias nuteistųjų kategorijas. Pirmiausia Amnestijos įstatymas ir amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, asmenims, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat asmenims, kurie nuteisti už itin pavojingus nusikaltimus valstybei, t.y. už valstybės išdavimą, kolaboravimą, šnipinėjimą, taip pat už nužudymą bei už kitus itin sunkius smurtinius nusikaltimus. Amnestija pagal šį įstatymą netaikoma nusikalstamų grupuočių, organizuotų grupuočių nariams.

Kalbėdamas apie Amnestijos įstatymo projektą norėčiau pasakyti, kad parengtas įstatymo projektas buvo pateiktas Teisingumo ministerijai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Generalinei prokuratūrai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai. Buvo prašoma, kad šios institucijos pateiktų savo pastabas ir pasiūlymus. Visos aukščiau įvardytos institucijos pritarė pačiai amnestijai, pateikė tam tikrų pasiūlymų. Į šiuos pasiūlymus ir pastabas buvo atsižvelgta tobulinant įstatymo projektą bei rengiant jo galutinę redakciją, kuri buvo jums pateikta. Taip pat buvo preliminariai prašoma, kad trys jūsų komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Žmogaus teisių komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstytų šį projektą. Iš esmės tuose komitetuose nebuvo kalbėta prieš amnestiją ir buvo gauta tam tikrų vertingų pasiūlymų.

Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į išsakytus argumentus, aš prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir priimti įstatymą dėl amnestijos akto.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone departamento direktoriau. Aš išjungiau bendrą diskusiją. Kolegos, dėl to labai atsiprašau. Prašom įsijungti tuos 10 kolegų, kurie buvo prašę žodžio. Dar kartą atsiprašau. Suteikiu žodį A.Akstinavičiui.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jums užduoti klausimą, ne tiek susijusį su šiuo įstatymo projektu… bet, mano manymu, kartu turėtų būti svarstomi du dalykai. Jeigu mes teikiame Amnestijos akto įstatymo projektą, tai turėtume kalbėti ir apie nusikaltimo aukų reabilitacijos įstatymo projektą. Norėčiau jūsų paklausti, ar yra kas nors svarstoma ir planuojama dėl tokio įstatymo projekto? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už jūsų klausimą. Norėčiau pasakyti, kad dėl to klausimo, kiek man žinoma, yra gana rimtai diskutuojama. Visai neseniai, kiek žinau, Teisės akademijoje vyko konferencija šiuo klausimu. Iš tiesų aš pripažįstu, kad reikėtų teisiškai reglamentuoti tą klausimą, kurį jūs iškėlėte, tačiau aš ne visai sutinku, kad kaip privaloma sąlyga kartu su Amnestijos įstatymu turi būti ir tas įstatymas dėl aukų rėmimo ir pagalbos. Jo svarba aš nė kiek neabejoju ir manau, kad iš tiesų jis turi būti kuo greičiau priimtas, bet jūs pasakėte, kad būtinai kartu su Amnestijos įstatymu. Aš nemanau, kad būtinai su Amnestijos įstatymu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 5 straipsnio. Kaip bus sprendžiamas likusios dviejų trečdalių padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimas ir kokią sumą ji sudarytų? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų sunku atsakyti į jūsų klausimą, kokią tai sudarytų sumą, nes žala yra nelygi žalai. Vienas yra padaręs žalos už 200 Lt, kitas – už 2000 ir pan. Tačiau reikia turėti omeny, kad dabartiniu metu, kai nuteistieji, atliekantys bausmę laisvės atėmimo įstaigose, iš esmės nėra užimti, neturi darbo (aš bijau sumeluoti, bet man atrodo, kad tik apie 19% nuteistųjų dirba), tai tie, kurie turi tam tikrus ieškininius pareiškimus, jie per tą laiką žalos atlyginti negali. Šiuo atveju asmuo, atlyginęs trečdalį žalos, tada, kai išeis į laisvę, jis, aišku, bendra tvarka įsidarbins, turės pajamų ir bus išskaičiuojama iš jo pajamų. Jis turės tą žalą atlyginti.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Abramavičiau, Lietuvos kalėjimai yra perpildyti labai ir mažiau nusikaltusių kalinių. Esu girdėjęs, kad yra buvę panašių atvejų, kad žmogus yra nubaudžiamas kelių šimtų litų bauda, tačiau tų pinigų jis neturi ir yra uždaromas porai mėnesių į kalėjimą. Žinoma, valstybei tai labai daug kainuoja. Galbūt toks asmuo turėtų iš tikrųjų būti nubaustas, kad atliktų visuomeninius darbus. Ar jūs nemanote, kas mums apskritai reikia labai atidžiai peržiūrėti šį klausimą, kad baudos labiau atitiktų nusikaltimus?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Iš tiesų visiškai pritariu jūsų nuomonei, kad ne tik baudos, bet apskritai bausmės turi atitikti nusikaltimo pavojingumą. Aš ne kartą esu sakęs, kad mūsų baudžiamoji politika tikrai yra labai griežta, ir kai kurios bausmės (nesakau, kad dauguma) yra neadekvačios nusikaltimo pavojingumui. Elementarus pavyzdys – 310 straipsnis, tai yra naminės degtinės arba etilo alkoholio gamyba ir laikymas. 310 straipsnio trečiojoje dalyje yra numatyta, kad jeigu asmuo laiko skiedinių, kuriuose spirito yra daugiau negu 1 litras, jam numatyta baudžiamoji atsakomybė nuo 3 ir 5 metų. Ir daugiau tokių pavyzdžių galima pateikti. Aš manau, kad dabar, kai jūs svarstote naująjį Baudžiamojo kodekso projektą, jūs jį priiminėdami tikrai subalansuosite bausmes atsižvelgdami į veikos pavojingumą.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Vaitiekūnienė.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš norėjau pastebėti, kad esu įregistravusi įstatymo projektą, kuris numato kompensaciją žmonėms, patyrusiems prievartinę nusikaltėlių veiką. Bet aš norėčiau paklausti, ir mes tą klausimą uždavėme nagrinėdami Teisės ir teisėtvarkos komitete Amnestijos įstatymo projektą, dėl komisijos sudėties. Jūs ten šalia pareigūnų, kurie tikrai turi visą informaciją apie kiekvieną žmogų, numatote ir kalinių globos draugijos narius. Aš manau, kad tai yra nelabai atsakingas parašymas, nes tų kalinių globos draugijų Lietuvoje yra daug. Kai kurios iš jų konkuruoja, kai kurios turi tiktai pirmininką ir nieko daugiau. Kaip jūs numatote garantuoti tokių narių buvimą tose komisijose, ypač, kai jos susirinks ne Vilniuje? Jos paprastai registruotos miestuose. Mes ir komitete siūlėme arba kreiptis į Žmogaus teisių centro atstovą, ir tada nebūtų jokių plėšimųsi, arba iš viso, kad tik kompetentingi nariai, kurie turi informacijos, sudarytų komisiją, ir apsieitumėte be to.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už jūsų klausimą. Aš manau, kad iš tiesų jūsų klausimas svarstytinas, ir bus dar, aš manau, ir komitetuose tas projektas svarstomas, ir Seime. Iš tiesų būtų galima tą klausimą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 3 straipsnio. 3 straipsnyje yra numatyta, kad bausmė gali būti sumažinta dvejais arba pusantrų metų, ir šitą klausimą sprendžia Amnestijos komisija. Tačiau mane šiek tiek stebina, kad gali būti sumažinamos tokios, sakykim, rimtos baudos, kaip tyčinis kūno sužalojimas, išžaginimas, tarnybos įgaliojimų viršijimas, kontrabanda, pinigų plovimas, ir šie klausimai yra pavedami spręsti Amnestijos komisijai. Palikus tai spręsti Amnestijos komisijai, kyla tam tikrų abejonių, kad gali būti tuo piktnaudžiaujama. Jūs patyręs teisininkas ir ar negalėjote numatyti kitokio metodo, ne per komisiją, o, sakykim, gerokai padirbėti ir parengti gana tobulą įstatymą, kad nereikėtų kam nors spręsti, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų įdomų klausimą. Atsakydamas į jūsų klausimą, aš norėčiau pasakyti, kad, aišku, piktnaudžiavimų išvengti visada yra sunku. Bet kalbant apie šią formuluotę, aš norėčiau pasakyti, kad ankstesniuose (tai yra ne pirmas Amnestijos įstatymo projektas, o jau šeštasis) šio įstatymo projektuose irgi yra numatyta tokia tvarka, kad tai sprendžia amnestijos komisijos, ir didelių nusiskundimų tikrai neteko girdėti, kad būtų labai didelių piktnaudžiavimų. Šiuo atveju yra tokia situacija, kad pagal Amnestijos komisijos sudėtį tuose posėdžiuose dalyvauja žmonės, kurie geriausiai pažįsta tą nuteistąjį, ir būtent jie geriausiai gali spręsti, ar iš tiesų jam taikyti amnestiją, ar netaikyti. Tuo labiau kad ten yra numatyta, kad Amnestijos komisijos posėdžiuose dalyvauja ne tik administracijos atstovai, bet, kaip minėjo jūsų gerbiama kolegė, ir kalinių globos atstovas, ir prokuroras, ir, aš manau, kad šiuo atveju, bent dabar, tai būtų vis dėlto geriausias variantas. O dėl tų nusikaltimų aš norėčiau pasakyti, kad šiame straipsnyje yra numatyti tikrai ne patys sunkiausi nusikaltimai. Patys sunkiausi nusikaltimai yra numatyti 4 straipsnyje, už kuriuos amnestija iš viso negali būti taikoma.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte, pasirašytame Prezidento vardu, parašyta, tarsi amnestija taikoma 2000 metų proga, nors ta proga gali būti ir kita, bet ar buvo svarstoma, rengiant šį amnestijos aktą, kas vis dėlto garantuos (aš turiu omenyje pirmiausia valstybės institucijas) šitų asmenų, kurie patenka į mūsų tarpą, adaptaciją? Ar yra daroma išankstinė atranka tokių asmenų, kuriems galėtų būti taikoma amnestija, ir ar kokiu nors būdu nereikėtų įstatyme nurodyti, kad jie turi būti atitinkamai parengti?

Tai viena dalis klausimo. Antra dalis klausimo, vis dėlto turbūt reikėtų kokios nors įpareigojančios normos, kad su nuteistaisiais vis dėlto… tas jų pareigos atlikimas, įdarbinimas ir, kaip minėjo, kolegos, tam tikra prasme suskirstymas. Tai yra didelė problema, ne vien to amnestijos akto. Per tiek metų mes stebime, kad jie beveik savo turiniu nesiskiria, perrašomi vienas po kito, tam tikrai grupei pritaikomi ir toliau vėl gyvenimas eina įprasta vaga. Kokie čia būtų samprotavimai jūsų, kaip Prezidentūros atstovo?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad jūs palietėte labai įdomų ir gan sudėtingą klausimą, tai yra nuteistųjų socialinės adaptacijos klausimą. Aš manau, kad pačios socialinės adaptacijos klausimų kaip tokių gal šiame įstatyme ir nereikėtų liesti, nes yra kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja socialinės adaptacijos klausimus. Aš norėčiau išvardyti kai kuriuos iš jų. Tai yra Socialinių paslaugų įstatymas, Bedarbių rėmimo įstatymas, taip pat, pavyzdžiui, Vyriausybė 1993 m. liepos 23 d. priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikoje gyvenančių socialiai remtinų asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos arba praradusių teisę į apskaitos… Taip pat Vyriausybė 1996 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, ir panašiai. Šiuo atveju, manyčiau, gal reikėtų peržiūrėti tuos mano anksčiau įvardytus teisės aktus, o dėl jūsų antrosios klausimos dalies, aš manau, kad iš tiesų svarstant toliau galima būtų pagalvoti apie tam tikrus įpareigojimus, kad tas žmogus, kuris paleidžiamas iš įkalinimo vietos, būtų dar tam tikrą laiką stebimas, kontroliuojamas ir jam teikiama tam tikra socialinė parama.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, aš iš karto norėčiau pradėti nuo 1 straipsnio. Būkite geras, paaiškinkite ir man, ir žmonėms, jeigu kas klauso. 1 straipsnio pabaigoje kalbama apie nuteistus iki dvejų metų, o paskui sakoma: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, I ir II grupės invalidai ir nepilnamečiai, nuteisti iki 5 metų imtinai. Ar tie 5 metai galioja tik nepilnamečiams, ar visiems, ir moterims, ir vyrams per 60 metų, ir I ir II grupės invalidams? Nes tai labai svarbu. Jeigu jūs dabar neatsakysite, bent paskui tą redakciją išsiaiškinkite. Kam tie penkeri metai galioja? Ar tik nepilnamečiams, ar visiems, išvardytiems po kablelio?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, aš tikrai norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju mintis…

E.J.KUNEVIČIENĖ. 1 straipsnio.

A.ABRAMAVIČIUS. Aš žinau, nes, tarp kitko, dėl to, ką jūs pasakėte, jau buvo pastaba. Ir prieš teikiant jums buvo kita formuluotė, aš galiu ją perskaityti. Buvo taip pasakyta, kad nuteistos iki penkerių metų imtinai moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, I ir II grupės invalidai, nepilnamečiai. Mums buvo pateikta pastaba, kad šiuo atveju irgi neaišku, ar penkeri metai liečia tik moteris, ar ir visus kitus. Mes, kad būtų aiškiau, performulavome tą straipsnį, ir mintis buvo ta, kad tie penkeri metai liestų ne tik nepilnamečius, bet visus prieš tai įvardintus asmenis: ir invalidus, ir vyresnius kaip 65 metų vyrus. Jeigu jums neaišku, mes šiuo atveju bandysim su lituanistais suderinti šio straipsnio redakciją. Arba galima taip padaryti. Čia yra redakcija, bet aš ją priimu. Iš tiesų, jeigu neaišku, reikės ją pakoreguoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte rašote, kad bausmę atlieka nemažai asmenų, nuteistų už nesunkius nusikaltimus. Ar mes galim tikėtis daugiau informacijos, už kokius nusikaltimus kiek maždaug tų žmonių atlieka bausmę, kad galėtume lengviau apsispręsti, kuriems iš tikrųjų galima suteikti amnestiją, kuriems galbūt ir neverta. Kad amnestija iš tikrųjų būtų suteikta tiems, kurie nesunkius nusikaltimus padarė, kad ta lengvata nebūtų taikoma padariusiems sunkius nusikaltimus, kaip jau čia minėjo kolega A.Sėjūnas. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų sutinku su jumis, jog asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, negali būti taikoma amnestija. Šiuo atveju būtent 1 straipsnis ir nustato, kad padaręs nesunkų nusikaltimą asmuo atleidžiamas nuo likusios bausmės, t.y. nesunkūs nusikaltimai iki dvejų metų. Yra aiškūs kriterijai: visai nesunkus nusikaltimas, t.y. nepatenka į BK 8¹ straipsnyje numatytą sąrašą, ir turi būti nuteistas ne daugiau kaip 2 metams laisvės atėmimo. Pavyzdžiui, toliau yra kalbama irgi apie nesunkius nusikaltimus, nes yra sakoma, kad moterys, vyrai iki 65 metų, taip pat vien tik moterys, invalidai yra atleidžiami nuo neatliktos bausmės, jeigu jie nuteisti ne daugiau kaip 5 metams. Ir paskui dar toliau, kaip aš jau sakiau, yra 4 straipsnis. Jis įvardija visus asmenis, į tą straipsnį patenka ir invalidai, ir moterys, ir nepilnamečiai, ir vyresni nei 65 metų žmonės, kurie yra padarę itin sunkius nusikaltimus. Faktiškai 4 straipsnyje yra įvardyti sunkūs nusikaltimai, ir už jų padarymą amnestija netaikoma. O jeigu jus domins konkretūs skaičiai, mes galėsim paprašyti Pataisos reikalų departamento, kad jis tuos skaičius konkretizuotų. Bet jeigu jus domina, aš galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, tokių asmenų, kurie nuteisti iki dvejų metų, tik iki dvejų metų, dabar atlieka bausmę ne daugiau kaip 890.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jus paklausti dėl 11 straipsnio. Jame kalbama apie komisijų sprendimų apskundimus. Čia išvardyta, kad galima apskųsti per 10 dienų. Apylinkės teismas nagrinėja tokį skundą esant reikalui. Toliau, esant reikalui, nagrinėja Apygardos teismas, ir jau jo sprendimas yra galutinis. Prašau pasakyti, kaip šita norma atrodys, kai ją taikysim 2 straipsniui? Čia kalbama apie nusikaltimų padarymą dėl neatsargumo, jeigu tokių asmenų neatlikta bausmės dalis yra vieneri metai arba trumpesnė. Mano supratimu, žinant mūsų teismų, na, sakykim, spartų darbą, tai faktiškai šitai kategorijai asmenų turbūt ir neteks sulaukti sprendimo. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Norėčiau, atsakydamas į jūsų klausimą, pasakyti, kad šiame įstatyme yra 13 straipsnio pirmoji dalis, kurioje yra pasakyta, kad amnestija turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Aš manau, kad šitas laikotarpis, šitas terminas yra tam tikras įpareigojimas teismams tokias bylas kuo greičiau išnagrinėti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau jūsų paklausti štai ko. Jūs minėjote, kad šiuo metu nuteistųjų yra apie 14,5 tūkst. Man įdomu, kiek nuteistųjų palies šita amnestija, ir kiek nuteistųjų, kurie yra padarę finansinius ekonominius nusikaltimus. Ir trečia, kiek procentais palies vyrų ir kiek moterų šita amnestija? Juk jūs turėjot apskaičiuoti, kokios pasekmės bus.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų mes skaičiavom, domėjomės, ne vieną kartą aš asmeniškai skambinau Pataisos reikalų departamento direktoriui, kuris pateikė preliminarius skaičius. Noriu pasakyti, preliminarius. Kodėl jie yra preliminarūs? Todėl, kad, jūs puikiai žinote, šiame įstatyme yra 5 straipsnis, kuriame pasakyta, kad amnestija taikoma tiktai tiems asmenims, kurie atlygino ne mažiau kaip vieną trečdalį žalos. Taigi atsakydamas į jūsų klausimo antrąją dalį dėl ekonominių finansinių nusikaltimų, manau, kad ten bus labai mažai atvejų, nes jeigu yra labai didelė žala, jūs žinot, kad jinai yra ir neatlyginta. Tai ten tikrai palies labai mažą skaičių asmenų.

Dabar pagal kategorijas, jeigu jus domintų. Pagal kategorijas. Šiuo metu iki dvejų metų yra nuteista 890 žmonių. Iki penkerių metų nuteistos 223 moterys. Vyresni kaip 65 metų vyrai yra 8. I ir II grupių invalidų yra 35. Nepilnamečių yra 213. Taigi iš viso, formaliai žiūrint, yra 1369 nuteistieji. Tačiau reikia turėti omenyje, kad visi jie nebus paleisti, nes jie bus paleisti tik su sąlyga, jeigu vienu trečdaliu bus atlyginę žalą. Taigi pagal tokius preliminarius, labai preliminarius, skaičiavimus (aš kalbėjau su Pataisos reikalų departamentu, man teko būti Pravieniškėse, kalbėti su administracija) iš viso realiai būtų apie 800 žmonių, 800–900 nuteistųjų būtų išleista iš pataisos darbų įstaigų. Išleista. O sumažinimas, t.y. metais, puse metų arba dvejais metais būtų pritaikytas per 3 tūkst. nuteistųjų. Tas sumažinimas, būtent bausmės sumažinimas. Ne paleidimas, jie nebūtų paleisti, bet jiems bausmė kažkiek būtų sumažinta, tai, matyt, būtų nuo 3 iki 3,5 tūkstančio. Bet čia, aš dar kartą sakau, gerbiamasis Seimo nary, yra labai preliminarūs skaičiai, nes yra sąlyga – žala, yra Amnestijos komisijų sprendimai, todėl labai sunku tiksliai pasakyti. Bet čia yra labai preliminarūs skaičiai.

PIRMININKAS. Taigi visi klausimai, labai ilgi klausimai. Ar pritariame po pateikimo šiam dokumentui? Pritariame.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Pritariame Amnestijos akto įstatymo projektui po pateikimo. Skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindinį, Žmogaus teisių komitetą – papildomąjį. Planuojame svarstyti kovo 30 d.

Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2376 (pateikimas)

Registruojamės. Kviečiu į tribūną Seimo narį ir ministrą Č.Stankevičių, kad jis pateiktų mums Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo projektą, kurio Nr.P-2376. Prašom, pone ministre. Mes registruojamės.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Seime, įstatymas yra naujas. Tai yra Seimui pirmą kartą teikiamas tokio turinio ir tokio pobūdžio įstatymas. Jis parengtas vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karto tarnybos įstatymu, kuris numato, kad statutas, kuriuo reglamentuojamas ginklų naudojimas ir panaudojimas, turi būti Seimo tvirtinamas įstatymu. Taigi tokio statuto projektą ir tokio įstatymo projektą šiandien Lietuvos Vyriausybė ir teikia. Įstatymas reglamentuoja ginklų naudojimą taikos metu. Pačiame statute pasakyta, kad karo metu jis nereglamentuoja naudojimo. Ir ginklų naudojimas yra… Šis statutas reglamentuoja visų subjektų, t.y. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių, ginklo naudojimą, nustato to naudojimo apribojimus. Statutas, be to, ką aš minėjau, kad karo metu nereglamentuoja, taip pat nereglamentuoja kovinių ginklų naudojimo tarptautinėse operacijose, taip pat mokymo tikslais. Reglamentuoja kovinių ginklų naudojimą pagal paskirtį Lietuvos Respublikoje taikos metu. Įstatymas buvo rengiamas ilgokai. Kai buvo rengiamas pirmą kartą, buvo daug kartų tobulinamas, buvo derinamas su ministerijomis, su Vidaus reikalų ministerija, kuri turi ginklų naudojimo patirtį, su Teisingumo ministerija ir Vyriausybe. Dabar šis projektas teikiamas Seimui. Aš turbūt tuo savo trumpą pristatymą baigsiu, prašau pritarti tokio įstatymo ir Statuto pateikimui ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Pone ministre, du klausimai – J.Listavičiaus ir A.Kašėtos. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 14 straipsnio pirmosios dalies 5 ir 6 punktų. Ar nereikėtų konkretizuoti karių ar kitų asmenų sulaikymo neįmanomumo atvejus arba priežastis, suteikiančius teisę naudoti kovinius ginklus? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Priežastys tose dalyse ir nurodytos. Kai žmogus priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ir sveikatai būdu, tai reikia panaudoti ginklą jį sulaikyti. Kita vertus, yra nustatoma sąlyga, kai kitaip sulaikyti neįmanoma. Apribojimai yra pačiame straipsnyje. O apskritai visų atvejų, mano manymu, negalima detaliai aprašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, kaip galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvados 4 punktą, kuriame rašoma: “21 straipsnio antrosios dalies 1 punkte nustatyta, kad vadas, viršininkas ar įgaliotas civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas turi teisę duoti teisėtą įsakymą panaudoti kovinį ginklą ar specialiąsias priemones”? Toliau daroma išvada, kad svarstytina. Ar nebūtų tikslinga žodį “teisėtą” išbraukti kaip perteklinį, nes vartojant tokią sąvoką galima suprasti, kad kitais atvejais galima duoti ir neteisėtus įsakymus?

Č.V.STANKEVIČIUS. Sakyčiau, taip. Taip, kaip čia parašyta, yra svarstytina. Aš galiu paaiškinti motyvus, dėl ko buvo parašyta “teisėtas” netgi neprašydamas suteikti žodžio vienam iš pagrindinių autorių – pulkininkui leitenantui. Teisėtas todėl, kad iš principo yra galimi neteisėti įsakymai panaudoti ginklą, o tai prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei ir kitaip. Tai jau įrašyta Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatyme. Ne tik kad karys neprivalo vykdyti neteisėto įsakymo, bet ir draudžiama jį vykdyti. Manau, kad tokie motyvai paskatino įrašyti šitą žodį. Tačiau svarstymo metu mes galėsime nuspręsti, ar verta jį palikti. O kalbant apie Teisės departamento pastabas, tai jos visos yra priimtinos. O dėl to, manau, diskutuojant galėsime nuspręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Turbūt pritarsime pateiktam dokumentui, kolegos? Pritariam pateiktam Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo projektui. Dėl jo dar norėjo kalbėti A.Katkus, tačiau jis turės galimybę tai padaryti svarstant šį projektą ir išdėstyti savo griežtą nuomonę, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas skiriamas pagrindiniu komitetu. (Balsai salėje) Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Siūloma svarstyti balandžio 6 d.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20, 25, 63, 71, 72, 73, 74, 75, 77¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2377 (pateikimas)

Dabar krašto apsaugos ministras supažindins mus su dar vienu dokumentu – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr.P-2377. Pateikimas. Prašom, pone ministre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Pagrindinė priežastis inicijuoti šį pakeitimo ir papildymo įstatymą buvo Valstybės tarnybos įstatymo priėmimas ir įsigaliojimas, nes tai susiję su civiline krašto apsaugos tarnyba, su statutine tarnyba, kurią iki minėto Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo reikėjo grįsti darbo sutartimis. Tai yra pagrindinė priežastis. Šitos pataisos ir suderinimai su minėtu Valstybės tarnybos įstatymu ir yra išdėstyti 71, 72 73, 74 ir 75 straipsniuose. Taip pat, sakyčiau, ir 77¹. Tačiau yra dar porą pataisų, kurios siūlomos dėl truputį kitokio motyvo. Turiu omeny pasiūlymą keisti 20 straipsnio ketvirtąją dalį pakeičiant buvusią formuluotę – į Karo akademiją “priimami kariai arba šauktiniai” mes siūlome keisti “priimami asmenys”. Šitas pakeitimas atsirado todėl, kad nebūtų dviprasmiškumo ir būtų aišku, jog į Karo akademiją gali būti priimamos moterys, kurios nėra nei šauktiniai, nei kariai.

Taip pat 63 straipsnio pakeitimas numato šiek tiek pigesnes, mažiau kainuojančias valstybės biudžetui sąlygas dėl profesinės karo tarnybos karių aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis. Siūloma formuluotė numato, kad “Kariai – eiliniai ir grandiniai – aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse”, o ne atskira tarnybine gyvenamąja patalpa. Žemiausios grandies kariai, kurie gali gyventi su šauktiniais kareiviais, apgyvendinami kareivinėse. Aš nekomentuosiu kitų straipsnių, kurie yra pagrįsti tuo, kas jau yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme.

PIRMININKAS. Šį kartą trys klausimai. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pasinaudodamas proga norėjau pasiteirauti, ar šio įstatymo pataisos buvo derinamos su pateiktomis Vyriausybės pataisomis Valstybės tarnybos įstatymui? Ar čia yra atsižvelgta į galiojantį įstatymą, nes dabar turime bent 20 straipsnių Valstybės tarnybos įstatymui, tačiau tai buvo aprobuota Vyriausybės. Ar svarstymo metu buvo derinama?

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš esmės taip, tačiau jeigu svarstymo metu paaiškės kokie nors skirtumai, žinoma, mes atsižvelgsime, bet apskritai, taip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, ar kitose šalyse, pavyzdžiui, Šiaurės Aljansui priklausančiose šalyse taip pat yra tokios specifinės civilinės krašto apsaugos tarnybos atlikimo sutartys?

Č.V.STANKEVIČIUS. Apskritai valstybės tarnyboje nenumatyta valstybės tarnybos sutartis, tačiau mūsų karių tarnyba grindžiama specialia sutartimi, savanorių tarnyba taip pat. Sutarties neatsisakome, tik ji tampa tokia specifine sutartimi, labai panašia į karių tarnybos sutartį. O NATO šalyse yra įvairiai.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl 6 straipsnio penktosios dalies “Išlaidų, susijusių su mokymo atlyginimu”. Ar praktikoje tai vykdoma ir kokie tokio atlyginimo rezultatai, kiek maždaug išieškoma? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Į pirmąją klausimo dalį atsakau taip, vykdoma. Dėl rezultatų vienareikšmio atsakymo neturiu. Yra įvairių priežasčių ir išieškoma įvairiai. Pavyzdžiui, neseniai buvo atvejis, kuris buvo nagrinėjamas teisme, kai karys teisme norėjo nuginčyti tų išlaidų išieškojimą. Mes sutikome iš jo išieškoti gana tokią simbolišką sumą, atsižvelgdami į jo galimybes. Tačiau yra atvejis, ir jau ne pirmas, kai kariai, baigę karininkų mokyklas užsienyje (jau yra išaiškėjęs antras atvejis), po to meta mokslą ir pasinaudoję tuo mokslu nori laisvai daryti asmeninę karjerą neatitarnavę Lietuvos Respublikai. Tokiu atveju mes linkę išieškoti pilną sumą, kaip numatyta įstatyme, įskaitant ir užsienio šalyje teiktą pagalbą, nes toks žmogus užima kito žmogaus vietą. Lietuvai teikiama parama parengti tokį karininką, o valstybė jo negauna. Tokiu atveju mes linkę išieškoti visą sumą, kaip numato įstatymas. Tačiau įstatymas leidžia tokius ginčus spręsti teisme. Apie rezultatus būtų galima spręsti vėliau, kai daugiau patirties įgytum ir paaiškėtų praktika.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Net neabejoju, kolegos, kad pritarsime pateiktam dokumentui. Bendru sutarimu pritariame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pradedame svarstymo procedūras. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis. Svarstysime plenariniame posėdyje balandžio 6 dieną. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Matyt, jau susitvarkė su prokurorų atlyginimais.

Č.V.STANKEVIČIUS. Savivaldybių?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomas komitetas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos patvirtinimo" projektas Nr.P-2328 (pateikimas)

Ketvirtasis popietės projektas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos patvirtinimo” projektas Nr.P-2328. Pateikimas. Ministras Č.Stankevičius pateikia šį projektą.

Č.V.STANKEVIČIUS. Vyriausybės vardu teikiame Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą. Ši programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, kuris numato tokių valstybės programų rengimą. Ši programa susideda iš tam tikrų nuostatų, taip pat jos sudėtinė dalis yra plėtotės pagrindinės priemonės, kuriose nurodyti planuojami terminai ir dalyvaujančios institucijos – vykdytojai.

Kalbant trumpai, reikėtų pasakyti, kad pati programa plėtojama dviem kryptimis, t.y. parengties didinimo, civilinės saugos parengties ir gelbėjimo parengties didinimo kryptimis. Jos uždaviniai yra sukurti Europos Sąjungos ir NATO standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, kuri patenkintų poreikius tiek įveikiant ekstremalias situacijas, tiek ir pramoninių avarijų, tiek stichinių nelaimių atvejais, taip pat ir kitų krizinių situacijų atvejais.

Ši programa grindžiama Seimo priimtu Civilinės saugos sistemos įstatymu ir numato priemones, kurias reikia įgyvendinti, kad ta sistema atitiktų minėtus reikalavimus. Taip pat numatomas tarptautinis bendradarbiavimas.

Ir dar norėčiau pasakyti vieną dalyką, kad Vyriausybė taip pat dirba, kurdama vientisą krizų valdymo sistemą, kuri yra platesnė sistema nei civilinės saugos. Civilinė sauga tiek operacinio vadovavimo gelbėjimo veiksmams ir padarinių šalinimo veiksmams, tiek ir kita prasme bus sudėtinė dalis. Tai yra numatoma, kad Vyriausybė sukurs vientisą krizių valdymo sistemą, o civilinė sauga, žinoma, kaip dažniausiai reikalinga sistema, bus sudėtinė dalis, ir tai yra numatyta įstatyme. Aš siūlyčiau priimti šitą programą ir nagrinėti. Iš šito paketo programų tai pirmoji, teikiama Seimui, tačiau Vyriausybė teikia ir kitas nacionalinį saugumą stiprinančias programas, kurios jau taip pat yra atsiųstos į Seimą.

PIRMININKAS. Dabar klausimai. Seimo narys R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis ministre, šioje programoje, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programoje, be kita ko, yra numatyta įkurti gyventojų perspėjimo bei informavimo sistemą. Ir čia nurodyta, kad šalia jūsų pagrindinės Krašto apsaugos ministerijos dalyvauja taip pat Susisiekimo ministerija. Kaip praktiškai bus tai daroma? Ar čia bus kuriama darbo grupė? Tai yra svarbu žinoti, turint galvoje, kad Susisiekimo ministerija pagal šiuo metu galiojančią Vyriausybės programą kai ką jau yra nuveikusi ta linkme. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl gyventojų perspėjimo sistemos mes jau kai ką patikslinome. Visai neseniai aš patvirtinau su Lietuvos radijo ir televizijos komitetu, radijo redakcija suderintą programą, mes pertvarkom visuomenės informavimą radijo priemonėmis. Mes nustatėm reikalingus pakeitimus, kadangi situacija per pastaruosius metus yra gerokai pasikeitusi ir gyventojų informavimas apie ekstremalias situacijas yra labai svarbus. Tačiau to neužtenka, tai aprėpia ir sirenų sistemą, ir visa kita. Aš turiu prisipažinti, kad negaliu atsakyti konkrečiau dėl Susisiekimo ministerijos dalyvavimo. Galėsim atsakyti pakvietę Civilinės saugos departamentą į projekto svarstymą. Aš atsiprašau, kad šiandien negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia iš tikrųjų gana detaliai yra aprašyta. Ir daugiausia dėmesio yra skirta civilinės saugos pajėgų plėtotei. Bet mane kaip tik daugiau domina gelbėjimo sistemos situacija, kuri yra Lietuvoje. Sakykite, ar ji yra taip jau gerai funkcionuojanti ir pakankamai išvystyta, kad aš matau tiktai keletą priemonių, sakysim, ugniagesių rengimo centro įsteigimą, o finansavimo beveik nėra. Mano klausimas būtų toks: ar iš tikrųjų gelbėjimo sistema yra tokia gera Lietuvoje, ar gana atmestinai padaryta ta dalis?

Č.V.STANKEVIČIUS. Jau dabar Vyriausybė yra priėmusi kai kuriuos nutarimus, kuriais tos sistemos reglamentavimas yra teisiškai sutvarkytas. Aš negalėčiau jums atsakyti šiandien į tą klausimą. Aš matau, kad reikia Vyriausybės priimtus nutarimus kartu svarstant pateikti, nes faktiškai organizaciniai klausimai yra sprendžiami, kai kurie sprendimai jau yra priimti. Ypatingų situacijų atvejais kas vykdo gyventojų aprūpinimą ir t.t., yra kituose Vyriausybės dokumentuose. Ši programa numato priemones, kurios yra bendro sisteminio pobūdžio. Tačiau pati Vyriausybė jau yra, kaip sakiau, kai ką padariusi. Aš, matyt, turėsiu pristatyti ir tuos dokumentus, ir svarstymo metu atsakyti į klausimus. Apskritai mes negalim laikyti, kad gelbėjimo sistema Lietuvoje atitinka šios dienos reikalavimus. Aš manau, kad įvykdžius šią programą…

A.SĖJŪNAS. Taip, aš norėčiau dar tiktai galbūt papildyti. Sakysim, geležinkelyje avarijos, sakysim, jūroje avarijos, oro transporto avarijos rodo, kad mūsų sistema visai neparuošta. Ir iš tikrųjų reikia kažką daryti…

PIRMININKAS. Klausimas, kolega, klausimas.

Č.V.STANKEVIČIUS. Nedrįsčiau šitaip teigti. Paieškos ir gelbėjimo sistema yra paruošta. Tai, ką jūs turite omenyje, jeigu aš teisingai spėju, tai dabar aš esu pavedęs atlikti tyrimą, kodėl nebuvo duota komanda pakelti gelbėjimo sraigtasparnį ir gelbėti. Kai tyrimas bus atliktas, aš galėsiu informuoti, bet čia greičiau gal ne šio įstatymo kontekste.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl programos finansavimo. Pateiktas programos įgyvendinimo finansavimas gana sudėtingas ir gali tapti nerealiu. Ar nereikėtų jį padaryti realesnį, ypač ne tokį daugialypį? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Vyriausybė teiks Seimui visiškai naują biudžeto programinio planavimo sistemą, kuriai Vyriausybė jau yra iš esmės pritarusi ir naujas biudžetas bus teikiamas. Programinis biudžeto sudarymas, kur bus aiškiai Seimui teikiamos priemonės, laukiamas rezultatas, išmatuojamas rezultatas ir lėšos, ir prioritetai leis iš tikrųjų šitą finansavimą vykdyti efektyviausiai, atsižvelgiant į tai, kur didžiausias rezultatas gali būti pasiektas. Žinoma, sudarant tokią programą negalima apskaičiuoti finansų iš anksto, kadangi tai priklauso pirmiausia nuo ekonomikos augimo, ir tiktai per biudžeto programas, daugiametes investicijas šitie dalykai pasitikslins, bet tos priemonės, kurios čia surašytos, reikalingos.

Aš manau, kad tiktai gali būti koreguojami terminai, jeigu nebūtų galima finansuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame Seimo nutarimo projektui Nr.P-2328. Toliau nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime kaip ir kitus karo apsaugos ir kokios apsaugos projektus balandžio 6 d. Ačiū.

Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2342 (pateikimas)

Rezervinis ketvirtasis klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2342, gimęs iš kolegos V.Bogušio. Jis dabar jį ir pateikia.

V.BOGUŠIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Išties gimęs ne iš kolegos V.Bogušio, o gimęs Peticijų komisijoje, kurią yra įsteigęs Seimas. Šį įstatymą aš jums pateiksiu gana trumpai.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio antrojoje dalyje įrašyta Statybos ir urbanistikos ministerija. Kaip jūs puikiai žinote, dabar pavadinimas yra pakeistas ir ji pavadinta Aplinkos apsaugos ministerija, todėl įstatyme reikia pakeisti ministerijos pavadinimą. Šio įstatymo 31 straipsnis kalba apie priežiūros institucijos teises, bet niekur nesako apie jų pareigas. Priežiūros institucijos, matydamos įstatymo pažeidimus, galėjo reikalauti panaikinti pažeidimus, bet galėjo ir nereikalauti, todėl mes siūlome pataisas, kuriomis formuluotės “turi teises” keičiamos į imperatyvinio pobūdžio formuluotes, kurios reikštų, jog tikrina, reikalauja, taiko, teikia. Priėmus siūlomas pataisas kontroliuojančios institucijos negalės toleruoti jokių įstatymo pažeidimų ir privalės reikalauti, kad patys pažeidėjai laikytųsi įstatymo normų. Pavyzdžiui, savivaldybėms atsisakius ištaisyti pažeidimus Vyriausybės pareigūnai galės kreiptis į Vyriausybės atstovus apskrityje, reikalaudami sustabdyti neteisėtus savivaldybės nutarimus.

Šios įstatymo pataisos nenumato jokių neigiamų pasekmių, jokių papildomų lėšų. Teigiamos pasekmės – dar labiau priartėsime prie teisinės valstybės modelio. Reikšmingi įstatymo žodžiai yra “teritorijos”, “planavimas”, “priežiūra”. Įstatymas yra parengtas ir išnagrinėtas pagal piliečio Kadlinausko peticiją, kurią parengė Peticijų komisija, o aš, kaip pirmininkas, ją teikiu.

Jeigu kas turėsite klausimų, klauskite. Jeigu pritarsite po pateikimo, tai aš labai prašyčiau… Aišku, pagal kompetenciją daugiau turėtų nagrinėti Aplinkos apsaugos komitetas, bet aš norėčiau, kad šį klausimą panagrinėtų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes pareigūnai turės galimybę kreiptis į Vyriausybės atstovą apskrityje. Tai jau siejasi ir su Savivaldos pagrindų įstatymu, ir su Vyriausybės atstovo įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti J.Listavičius. Jam ir suteikiu žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip įstatymo projekto nuostatos siejasi su Peticijų komisijos funkcijomis. Jeigu viskas taip lengva, tai gal komisija galėtų parengti daug daugiau įstatymų projektų? Ačiū.

V.BOGUŠIS. Ačiū. Iš tiesų mūsų darbą reglamentuoja Peticijų įstatymas, kuris yra priimtas 1999 m. liepos 7 d., be to, dar yra ir nuostatos. Aš labai prašyčiau pono J.Listavičiaus nedaryti per didelės reklamos šiai komisijai, nes komisija jau yra užversta neišpasakyta daugybe peticijų. Mes neturime jokio juridinio aparato. Mes teiksim tikrai labai daug projektų, bus ir kitame posėdyje. Bet mes tiesiog nepajėgiam, todėl prašysim kažkokios pagalbos, daugiau teisininkų, daugiau patarėjų.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Turbūt pritarsime, gerbiamieji? Pritariame Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime balandžio 6 d.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2359 (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji, 3 minutės. Galbūt mes dar spėsime susidoroti su rezerviniu penktuoju klausimu. Rezervinis penktasis klausimas. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Komiteto nuomonė dėl projekto Nr.P-2359. Svarstymas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Butų privatizavimo kompensacijų išmokėjimo ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas tęsiamas. Šį procesą reguliuoja Butų privatizavimo, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. Išperkamų iš nuomininkų gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarka pateikta Butų privatizavimo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų pagrindu parengtame Vyriausybės nutarime. Vyriausybė nustatė tą tvarką. Minėtuose įstatymuose yra pateikta skirtinga didesnės vertės gyvenamosios patalpos už neatlygintinai perduotą nuosavybėn įvertinimo, išpirkimo tvarka. Siekiant išvengti įstatymuose esančios skirtingos turto vertės nustatymo ir atsiskaitymo tvarkos, siūloma vadovautis Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka. Ji atitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Minėtas įstatymo projekto pakeitimas leistų Vyriausybei vadovautis vienoda turto vertės nustatymo tvarka įgyvendinant Kompensacijų įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Įstatymo projekto įgyvendinimas sudarytų geresnes sąlygas sumažinti valstybės išlaidas garantijų nuomininkams programai įgyvendinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes šį projektą esame sutarę svarstyti skubos tvarka. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Niekas nenori kalbėti. Pritariame po svarstymo Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektui. Priimsime antradienį.

Kolegos, iki 16 val. liko minutė. Aš kviečiu Vyriausybės narius į savo tradicinę klausimų ložę. Kviečiu registruotis, nes girdžiu tokių pasiūlymų. Registruojamės. Kolegos, supažindinu jus, taip pat ir Vyriausybės narius su šio ryto Seimo sprendimu, nesusijusiu su Vyriausybės veikla, pakviesti 15 minučių pokalbio Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką poną Z.Vaigauską, kad jis informuotų apie jo matomas dabartines savivaldybių rinkimų geroves, ypač negeroves, tas juodąsias puses, apie kurias kiekvieną vakarą praneša žiniasklaidos priemonės. Pone pirmininke, kviečiu į tribūną. Pokalbiui su jumis mes skiriame 15 minučių. Tiek laiko jūs turėtumėte pranešimui ir vienas kitas klausimas. Prašom.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko informacija (dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų)

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, rinkimai vyks 60 rinkimų apygardų. Penkios iš jų sudarytos pirmą kartą. Tai bus naujų savivaldybių tarybų gimtadienis. Rinkėjų sąrašuose mes turime 2,68 milijono rinkėjų, rinkėjų sąrašai atspausdinti, pagal juos įteikti rinkėjo pažymėjimai. Tikslinant sąrašus patikslinta per 40 tūkst. rinkėjų gyvenamoji vieta. Pirmą kartą mes atspausdinome rinkėjų pažymėjimus kompiuteriniu būdu. Kandidatų sąrašuose turime beveik 10 tūkst. kandidatų, kuriuos iškėlė 28 partijos ir politinės organizacijos (po 6,5 kandidato į vieną vietą). Mes pasirengę rinkimams, bet aš tribūnoje tikrai ne dėl to, kad girčiausi gerais dalykais.

Kovo 14 d. sulaukėme informacijos, kad balsuojant paštu Vilniuje, Lentvaryje, Nemenčinėje yra papirkinėjami rinkėjai. Trečiadienį atsirado naujų skundų, kad tokie pat dalykai vyksta Švenčionyse, Šalčininkuose, dar keliuose rajonuose. Mes po pirmos informacijos iš karto kreipiamės į Policijos departamentą pagalbos ir jos sulaukėme. Taip pat per visuomenės informavimo priemones buvo informuoti rinkėjai, kad tai yra gėdinga veikla, kad už rinkėjų balsų pirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 134 straipsnį.

Baudžiamojo kodekso 134 straipsnis numato iki 3 metų nelaisvės. Rezultatai jau yra, nors mes gauname ir daugiau signalų apie tai, jog rinkėjai kai kuriose vietovėse yra bandomi papirkti. Šiandien Pagėgiuose prieš porą valandų sulaikytas vienas asmuo, kuris pirko rinkėjų balsus už pinigus. Jis sulaikytas policijos ir šiuo metu apklausiamas. Tikiuosi, kad paaiškės, kodėl jis taip darė.

Taip pat yra užvesta baudžiamoji byla ir dabar ją tiria Vilniaus rajono prokuratūra dėl Nemenčinės rinkėjų papirkinėjimo. Rinkėjų papirkinėjimas, be jokių abejonių, yra provokacija prieš rinkimų sistemą, prieš tuos, kurie sąžiningai balsuoja paštu, prie kareivius, ligonius, kalinius, prieš invalidus, pas kuriuos paštininkai atvyksta į namus. Nemanau, kad kelių rinkėjų balsų papirkimas galėtų turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams, tai galbūt yra atskirų kandidatų kokia nors veika, neišlaikę nervai arba provokacija prieš politinius konkurentus.

Vertinant iš esmės, mes tikimės, kad šitie darbai yra smerkiami visuomenės, visuomenės informavimo priemonių, netoleruojami, tačiau asocialių elementų, dalyvaujančių šioje veikoje, manau, nėra daug. Tai yra smerkiama visuomenės, juo labiau kad tokius asmenis visi nusiteikę sulaikyti. Tikiuosi, kad tokia veika baigsis. Pagal analizę, kiek balsavo žmonių paštu, tie skaičiai nėra didesni už žinomus mums anksčiau. Nemanyčiau, kad tai turės įtakos rinkimų rezultatams, tačiau kompromituoja rinkimų sistemą, man regis, pakankamai.

Vertinant teisines priemones, kurios yra priimtos Lietuvos Respublikos įstatymų, sakyčiau, kad jos, ko gero, yra pakankamos. Yra numatyta už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė, taip pat rinkimų dieną ir už kitas veikas, kurios gali padaryti žalos rinkimams, neleisti rinkėjams laisvai pareikšti savo valią. Mes tikimės, kad paaštrėjus politinei konkurencijai per rinkimus situacija bus kontroliuojama ir neigiamos įtakos rinkimų rezultatams neturės. Tuo ir norėčiau baigti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams liko 10 minučių. Kurie pirmieji pasižymėjo, tie gauna teisę klausti. R.Ozolas, po to L.Sabutis.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, vienas kreipimasis ir vienas klausimas. Mes turime duomenų, kad Lentvaryje prieš Centro sąjungą veikė asmuo, papirkinėdamas jos vardu rinkėjus. Ar reikėtų kreiptis specialiai į jus, ar kokia nors kitokia tvarka turėtų būti šiuo klausimu?

Antra. Kokių priemonių jūs, kaip Vyriausioji rinkimų komisija, ėmėtės, kad balsuojant nebūtų falsifikuojama, nes, kaip man žinoma, tai bus plačiai daroma?

Z.VAIGAUSKAS. Jeigu jūs turite konkrečias pavardes arba jeigu tie, kurie mus girdi, nes transliacija yra tiesioginė, turi konkrečias pavardes, kas pirko rinkėjų balsus, ir gali tai įrodyti, tokius duomenis reikia kuo greičiau perduoti policijos skyriams. Ir, žinoma, perduokite mums, kad mes galėtume kontroliuoti, kaip tas tyrimas vyksta.

Dabar dėl rinkėjų papirkinėjimo. Rinkimų stebėtojų, o mes jų turime daugiau nei komisijos narių… apylinkių rinkimų komisijose iš įvairių partijų yra 17 tūkst. žmonių. Rinkimų įstatymas išleistas kartu su Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Išdalyta medžiaga dėl administracinių protokolų surašymo, taip pat yra ir dėl baudžiamojo protokolo. Žinoma, rinkimų dieną budės teisėsaugos institucijos. Aš negaliu garantuoti, kad neatsiras kur nors tokių vietų ir bandymų papirkti rinkėjus arba diskredituoti rinkimų sistemą savanaudiškais tikslais. Visą laiką pasitaikydavo tokių dalykų, ir galiu pasakyti, kad per Prezidento rinkimus buvo sulaikyta netgi vienos rinkimų apylinkės komisijos narė, kuri teismo sprendimu pripažinta kalta ir gavo bausmę. Mes laikysimės pačių griežčiausių sankcijų prieš įstatymo pažeidinėtojus, bandymus papirkti rinkėjus ir taip, tikiuosi, elgsis visos rinkimų apylinkių komisijos ir jų nariai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į Rinkimų įstatymo 64 straipsnį. Antrojoje dalyje sakoma, kad už pašto skyrių darbą balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas. Tai betarpiškai jūsų, t.y. centrinės komisijos, kontroliuojama institucija. Kiek ir kur dabar yra fiksuota, kad šios pareigos neįvykdė rinkimų apylinkių pirmininkai?

Tai vienas klausimas. Antras. Ar apskritai per jūsų darbo laikotarpį buvo inicijuota, kad būtų pritaikytas Rinkimų įstatymo 64 straipsnis, kuris numato atsakomybę už tam tikrus įstatymo pažeidimus?

Trečia. Ar jums neatrodo, kad į Rinkimų įstatymą šiandien gyvenimas verčia įrašyti ne tik kliudymą rinkėjui išreikšti savo valią, bet ir skatinimą už išaiškintą papirkinėjimą? Ar neturėtų būti numatyta atsakomybė už tai, kad tam tikra prasme skatina dalyvauti rinkimuose, bet už atlyginimą?

Z.VAIGAUSKAS. Galbūt ir reikėtų patikslinti Baudžiamojo kodekso nuostatą, 134 straipsnį, kad visais būdais, kai rinkėjui už balsavimą mokami pinigai, tai yra papirkinėjimas ir yra nusikalstama veika. Tas straipsnis turi būti taikomas rinkėjų atžvilgiu. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai yra įpareigoti ir yra atsakingi už apylinkių pašto darbuotojų darbą, taip pat šitą veiką kontroliuoja Lietuvos pašto vadovybė. Dėl paštininkų mes ypatingų nusiskundimų neturime, atvirkščiai, pašto darbuotojai patys praneša policijai, kai tokie dalykai pastebimi balsuojant. Apylinkių komisijų nariai šiuo metu budi daugelyje Lietuvos paštų ir, atvirai pasakius, kaip minėjau tą atvejį, jie buvo piliečio, kuris Pagėgiuose pirko rinkėjų balsus, sulaikymo iniciatoriai. Kituose paštuose taip pat budi komisijų nariai.

Žinoma, didžiausią nerimą mums kelia rinkimų diena, kad nebūtų bandoma daryti įtakos rinkimų komisijos nariams, kad jie veiktų kokios nors politinės partijos naudai. Norėčiau pasakyti, jog Rinkimų įstatymas numato rinkimų komisiją sudaryti iš įvairių politinių partijų atstovų. Mes neturėdavome kokių nors rimtų problemų, kad žmonės pasiduotų kokioms nors negeroms įtakoms.

Kitas dalykas yra tas, kad iš esmės tiek pat, kiek yra rinkimų komisijų narių, tiek rinkimų komisijų darbą stebi rinkimų stebėtojų, kurie irgi yra pakankamai reiklūs. Tiesa, esame susidūrę su atveju, kai rinkimų stebėtojai patys pažeidžia Rinkimų įstatymą. Kovo 19 d. rinkimų stebėtojų, man regis, bus ne ką mažiau negu rinkimų komisijų narių, kurių dabar yra 17 tūkst. Pagal informaciją, kurią gauname iš miestų ir rajonų, mes visus rinkimų stebėtojus registruojame ir išduodame jiems pažymėjimus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis. Po to A.Stasiškis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad jūs plačiau paaiškintumėte Lentvario įvykius, kaip klausė kolega R.Ozolas. Ar ten kas nors tyrė tą reikalą? Vis dėlto šitas faktas gana plačiai nuskambėjo ir jau net mus pasiekė. Ar kas nors sužinota, kaip vis dėlto buvo perkami balsai Lentvario paštuose?

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju. Kiek mus informavo ir apygardos rinkimų komisija… apylinkės rinkimų komisija vos neverkė, sakė, kad jūs be reikalo kaltinate sakydami, kad Lentvaryje perkami balsai. Konkrečių asmenų, kurie pirktų balsus, arba pagal apibūdinimą, kaip atrodė tie asmenys, nenustatyta. Informacija iš Policijos departamento yra tokia.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Į mano klausimą iš esmės atsakė, nes šiandien į mane irgi kreipėsi iš Lentvario atvykę žmonės, kurie tvirtino, kad jau kelinta diena prie pašto perkami balsai. Vieniems moka 5 Lt, kitiems 10 Lt, todėl ir kilo skandalas, konkurencija. Buvo iškviestas seniūnas, policija. Bet kadangi jūs nieko daugiau nežinote, tai gal tiek. Gal jūs Vyriausiosios komisijos vardu galėtumėte kreiptis į piliečius, kad pinigus imtų, o balsuotų už ką kitą arba sugadintų biuletenį, gal tai atbaidytų nuo lėšų švaistymo ir tam tikras politines jėgas?

PIRMININKAS. Svarbiausia kreiptis, kad pinigus imtų…

Z.VAIGAUSKAS. Žinote, štai ką aš pasakysiu. 1997 metais, kai panašūs rinkėjų papirkinėjimai vyko Švenčionių rinkimų apygardoje, pinigai buvo mokami ir nebuvo kontroliuojama rinkėjų valia. Tai yra rinkėjai mums netgi Vilniaus apygardos teisme liudijo, kad pinigus jie pasiėmė, o balsavo visai už kitą partiją. Dabar, kiek mes girdime, tie, kurie perka balsus, reikalauja, kad biuletenis būtų atnešamas į mašiną arba į kabiną neleidžia patekti, kažkokiu būdu prisigretina pirkėjas ir patikrina, kad biuletenyje būtų padaryta ta žyma. Dar labiau negatyvi veikla ryškėja. Bet kai žmogus nori, savo balso nevertina, savo piliečio teises parduoda už pusę litro degtinės, už 5 ar 10 litų, tai, žinoma, yra skaudu, be to, dar labiau nusikalsta tie, kurie pasinaudoja žmonių silpnybėmis ir perka tuos balsus. Mes kreipėmės į Policijos departamentą ir į kitus rinkėjus, kad tokie pirkliai būtų sulaikyti ir atsakytų pagal įstatymą visu griežtumu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, iš pradžių tokia retorinė pastaba. Ar jums neatrodo keista situacija, kad faktai, užfiksuojami dėl balsų pirkimo, visų pirma yra kalbant apie tas partijas, kurios, atrodo, populiariausios reitinguose, o tos, kurios, atrodo, galėtų tokius dalykus daryti, neperka balsų ir tokių dalykų neorganizuoja. Aš manau, kad iš tikrųjų tai yra labiau provokacijų elementas negu teisinis faktas.

Mano klausimas būtų toks. Sakykite, kai jūs pasakėte, kad galite paskelbti pavardes žmonių, kurie praeityje turėjo teistumą ir kitokius nusižengimus…

PIRMININKAS. Mes sutarėm kalbėti tik dėl Rinkimų įstatymo pažeidimų.

A.MEDALINSKAS. Kaip?

PIRMININKAS. Sutarėm kalbėti dėl Rinkimų įstatymo pažeidimų.

A.MEDALINSKAS. Aš apie tai ir kalbu. Ar jums neatrodytų, jog būtų daug geriau, jeigu partijų vadovus informacija apie tokius asmenis pasiektų keliomis savaitėmis anksčiau, o ne paskutinę savaitę. Ir ar jūs nesiūlysite po šitų rinkimų į savivaldybes daryti tam tikras pataisas Rinkimų įstatyme, jog ir politinės partijos, ir visuomenė būtų geriau informuota apie tokius prasižengusius asmenis, nes šiandien yra akivaizdi situacija dėl tų balsų papirkimo ar tariamų balsų papirkimo faktų ir dėl neaiškių asmenų sąrašuose, kurių, pasirodo, yra beveik visose politinėse partijose. Tiesiog sumažės rinkėjų aktyvumas. Ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Žinoma, būtų geriau, kad apie sąrašuose esančius asmenis, kurie turi prasižengimų, partijos būtų informuojamos kiek galima greičiau. Deja, 10 tūkst. žmonių, jų patikrinimas reikalauja laiko. O aš dar galiu pasakyti, neseniai tai buvo visiškai neįmanoma. Visiškai neįmanoma. Atsirado nauja galimybė išsivysčius informacinėms technologijoms, turint duomenų bazes, Vyriausioji rinkimų komisija gali sudaryti kandidatų duomenų bazes ir taip pat Vidaus reikalų ministerija turi tokias bazes. Aš manau, kad Rinkimų įstatymą reikėtų patikslinti taip, kad mes turėtume didesnę galimybę informuoti rinkėjus apie kandidatų praeitį. Manau, apie tą labai rimtai reikėtų pamąstyti artėjant Seimo rinkimams. Bet dabar turime situaciją, kad mums, manau, vis dėlto geriau, jog rinkėjai būtų informuojami apie tą praeitį, kuri yra žinoma partijų atstovams, nes ji yra jiems perduota, kad jie neturėtų bėdų su rinkėjais.

Dabar dėl (…), kad vienoms ar kitoms partijoms yra kažkokių daugiau kenkiančių dalykų ar mažiau kenkiančių dalykų. Aš manau, kad mes tą turėtume nagrinėti, jeigu turėtume konkrečius faktus. Todėl mes esame labai suinteresuoti, kad tie asmenys, kurie perka rinkėjų balsus, būtų sulaikyti ir pasakytų, kam jie perka, kieno pavedimu ir kam jie dirba. Nes kitu atveju, nesulaikius tų žmonių, dirva interpretacijoms yra pernelyg plati.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Susitikimo su jumis laikas baigėsi. Aš linkiu sėkmės ir griežtų veiksmų kartu su kitomis teisėsaugos struktūromis, kad svarbiausias demokratijos pakilimo laikas būtų sąžiningas ir skaidrus.

Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū. Sėkmės mums visiems.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame pokalbį su mūsų Vyriausybe. Klausti užsirašė pakankamai Seimo narių. Žiūriu, iš opozicijos atstovų, iš seniūnų, vienintelis J.Valatka yra salėje. Taigi J.Valatkai suteikiu žodį. Prašom klausti, ruošiasi A.Žvaliauskas.

J.VALATKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Kaip žinoma, vyksta “Lietuvos energijos” reorganizavimo procesas, tačiau dabar valdyba priėmė sprendimą panaikinti vieną padalinį (…). Ar nebuvo galima vis dėlto palaukti viso reorganizavimo projekto, įstatymo, kuris turėtų būti priimamas Seime, ir tuomet spręsti šį klausimą? Šiuo sprendimu į gatvę bus išmesta ne mažiau 70–80 žmonių. Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Darbai, susiję su “Lietuvos energijos” reorganizavimu, yra išties didelės apimties ir mes norime, kad tie darbai vyktų iškart ir greitai. Bet dėl dukterinių įmonių atskyrimo nuo pagrindinės veiklos darbai turėtų vykti anksčiau, nes tai susiję su tuo, kad potencialūs investitoriai turėtų aiškią įmonę, į kurią gali toliau investuoti. Dėl “Tenos” konkrečiai sprendimą priėmė valdyba. Manyčiau, kad valstybė nelabai turėtų kištis į šį klausimą. Įmonės veikla yra kaip antstatas, kuris visai nereikalingas. Užtenka ten 20 ar kiek žmonių. Aišku, žmonių socialiniai klausimai labai svarbūs, bet toje įmonėje buvo labai daug neskaidrių dalykų, ir jos kūrimo vertė “Lietuvos energijoje” yra labai abejotina. Iš esmės daugiau trukdanti negu padedanti įmonės veiklai. Aš manyčiau, kad valdyba priėmė sprendimą pagal savo kompetenciją ir teisingą sprendimą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Įjungiu mikrofoną Seimo nariui A.Žvaliauskui. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

A.ŽVALIAUSKAS. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamasis kolega, jums turbūt žinoma šiandieninė konfliktinė situacija, kuri susidarė dėl cukraus gamybos kvotų paskirstymo. Man šiandien teko susitikti su Panevėžio bei Kėdainių regionų žemdirbiais, kurie taip pat nenori nusileisti. Matyt, mes dabar turime du konflikto polius ir reikės Vyriausybei ar Žemės ūkio ministerijai priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kuris patenkintų ir vieną, ir kitą pusę. Kaip jūs matote šiandieninę situaciją ir ką galvojate daryti, kad vis dėlto nebūtų, kaip šiandien teigia susirinkusieji, visos strėlės metamos į Seimą, kaltinamas Seimas ir Kaimo komitetas dėl to, kad neteisingai paskirstytos kvotos, ir kad jūs prisiimtumėte atsakomybę, nes kvotos buvo paskirstytos jūsų įsakymu?

E.MAKELIS. Dėkoju ponui A.Žvaliauskui už klausimą. Iš tiesų, jeigu taip įvertintume, šiandien yra konfliktinė situacija. Yra žemdirbių priešprieša, tiek Šiaulių, tiek Panevėžio, tiek Marijampolės zonų. Šios kvotos buvo paskirstytos remiantis Vyriausybės nutarimu dėl bendros balto cukraus kvotos. Ji buvo 112 tūkst. tonų. Pats apskrities viršininkas ponas Jankauskas su buvusiu fabriko direktoriumi Grygu kreipėsi, tuo metu buvo ypač bloga padėtis Marijampolės fabrike, todėl buvo perskirstyta dalis cukrinių runkelių, užauginamų Marijampolės zonoje, likusiems kitiems trims fabrikams. Iš tiesų aš matau šiandien konfliktą ir platesne prasme, tai yra konfliktas tarp “Danisco” kontroliuojamų fabrikų ir Marijampolės cukraus fabriko. Šiandien, tų pačių žemdirbių prašymu, tos kvotos buvo paskirstytos dvejiems metams. Šitą visi žinojo prieš dvejus metus. Dabartinė situaciją, kai praėjusiais metais buvo priimtas Cukraus įstatymas, yra tokia, kad jeigu kvotos yra perskirstomos, jos turi būti perskirstomos proporcingai. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas, Lietuvoje egzistuoja cukraus režimas. Jis irgi yra susietas su Biudžeto įstatymu, nes akcizas yra apskaičiuojamas atskira eilute, surenkamas ir grąžinamas cukriniams runkeliams auginti. Geriausia situacija šiandien būtų patiems žemdirbiams, nes iš principo jau buvo beveik pasiektas susitarimas ir su (…), o kartu ir su “Danisco”, kad būtų išmokėti 35 mln. to akcizo į priekį, iki balandžio mėnesio. Status quo yra nulinė situacija, dvejų metų kvotų nelieka. Jeigu jau bus tokia situacija ir toliau bus priešprieša eskaluojama, o tai yra labai negerai, reikia spręsti ir didėjimo kvotą. Valstybei tai yra naudinga stojant į Europos Sąjungą, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad reikia pakeisti Cukraus įstatymo 7 straipsnį, taip pat ir Biudžeto įstatymą. Pirmasis susijęs su kvotų proporcingumo skirstymu, o kitas – su akcizais, turi būti papildomai priskaičiuojama.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius. Po to V.Bogušis.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš taip pat norėčiau paklausti žemės ūkio ministrą, nes šiuo atsakymu iš dalies esu nepatenkintas, nes jūs truputį suklaidinote Seimo narius. Vis dėlto kai Marijampolės cukraus fabrikui buvo sumažinta kvota, tai buvo pažeistas įstatymas. Vienam fabrikui kvotos neleidžiama mažinti. Vadinasi, jeigu kas nors kreipsis į teismą, tai jūs teisme šią bylą pralaimėsite. Kita vertus, reikia pripažinti, kad tuo metu kvota buvo sumažinta dėl to, kad Marijampolės cukraus fabrikas buvo nepajėgus perdirbti tokio kiekio cukrinių runkelių. Juk niekas šiuo metu nekalba apie kvotų perskirstymą, o kalba apie kvotos grąžinimą arba jos atkūrimą. Manau, šiuo metu šią problemą reikia spręsti realiai, nes jūs matote, kas darosi. Kai kurie daro politiką. Aš esu opozicijoje, bet tikrai nesu to šalininkas ir tie piketai tikrai neprives prie gero. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Galiu pasakyti tiek. Komentuodamas Cukraus įstatymo 7 straipsnį galiu pasakyti, kad keičiant bendras cukrinių runkelių auginimo supirkimo ir perdirbimo kvotas, jos proporcingai didinamos ar mažinamos visiems kvotų turėtojams. Perdirbimas taip pat visiems. Dabar noriu pasakyti, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas 1999 m. vasario 18 d. Vasario 26 d. kaip Vyriausybės įgaliota institucija mes nustatėm tvarką, suderinom su Žemės ūkio rūmais ir paskirstėme tas kvotas. Cukraus įstatymas priimtas metų vidury, jūs tai žinote. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų nutarimu kvota paskirstyta dvejiems metams ir Vyriausybės priimtas nutarimas irgi dvejiems metams, tai dėl perpaskirstymo aš tikrai atsidursiu teisme. Nematau kito mechanizmo, kaip tik įstatymų pataisos ne tik šito, bet ir kito – Biudžeto įstatymo, kur numatyta, jeigu bus didinama kvota, padaryti pataisą. Jeigu, jūs manote, kad galima padaryti kitaip, tai aš būsiu labai dėkingas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi J.Senkevičius.

V.BOGUŠIS. Aš iš tiesų norėčiau paklausti Ministro Pirmininko, nes į jį niekas šiandien nesikreipia. Taigi, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs įgaliojote Vyriausybę iki birželio 30 d. pateikti Seimui pasiūlymą, įstatymą, kad vietoj 13% autorinio honoraro mokesčio būtų mokama 20%. Jūs teigėte, kad tai yra įsipareigojimas Tarptautiniam valiutos fondui ir t.t., bet pasiūlėte jūs, o ne Tarptautinis valiutos fondas. Plačiau pažiūrėjus į švietimo, kultūros darbuotojus ir kitus, kurie dirba ir gauna atlyginimus kaip honorarą, o kultūros darbuotojai iš tiesų yra atsidūrę podukros vietoje, tai tokie jūsų veiksmai, mano manymu, mūsų kultūros puoselėtojus nustums į visišką skurdą. Kur tos prielaidos ir kodėl jūsų imatės tokios iniciatyvos, nes mane tai gąsdina, yra tokie preliminarūs paskaičiavimai, kad tai duotų biudžetui 15–17 mln. Lt. Pagal visą mūsų biudžetą tai katino ašaros, tačiau žmones jūs labai nuskurdinsite. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš raginčiau gerbiamąjį kolegą V.Bogušį, taip pat ir tikrus kūrybinius darbuotojus nesigąsdinti. Mes turime, kaip ir daugelyje kitų sričių, problemų, kurios kyla iš išimčių taikymo. Honoraro apmokestinimas mažesniais tarifais (tai galbūt ir būtų suprantama tikrų kūrybinių darbuotojų, t.y. rašytojų, dailininkų, skulptorių, atžvilgiu) sukelia papildomų problemų. Daugelis kitų darbų, kurie šiaip jau neturėtų būti laikomi kūrybiniais, pradedami laikyti kūrybiniais, kad būtų galima pritaikyti sau šią išimtį. Jūs pats gerai žinote, kaip šiandien mokami atlyginimai laikraščiuose dirbantiems žurnalistams. Tai yra kasdieninis darbas, turintis kūrybinio darbo požymių, tačiau už tai yra normalus atlyginimas, kurį reikia normaliai mokėti. Kitu atveju tie patys žurnalistai pakliūna į labai nedėkingą situaciją, kai jie šitokiu būdu verčiami nepasirūpinti savo pensija. Kai daugelis laikraščių kalba apie sąžiningą mokesčių mokėjimą, būtų gerai, kad jie patys sau šituos reikalavimus pritaikytų. Dar kartą noriu pakartoti, kad čia tik vienas pavyzdys, o jų galima rasti labai daug, kai žmonės, uždirbantys per mėnesį po keliasdešimt tūkstančių, savo darbą vadina kūrybiniu darbu, atlyginimą laiko honoraru ir taip sau pritaiko lengvatinį mokestį. Pritaikyti lengvatinį mokestį visi esame gudrūs. Viena iš galimybių užkirsti kelią šiam gudriam naudojimuisi lengvatomis – iš viso atsisakyti tokių lengvatų. Tačiau kūrybiniams darbuotojams, tiems, kurie gauna realų honorarą už knygas, už parduotus meno kūrinius, Finansų ministerija rengia, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, tvarką, pagal kurią dalį honoraro, dalį gautų pinigų bus galima priskirti sąnaudoms ir jų neapmokestinti šiuo mokesčiu. Todėl tikri kūrybiniai darbuotojai turėtų nenukentėti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Senkevičius, ruošiasi V.Vilimas.

J.SENKEVIČIUS. Noriu pajudinti poną premjerą, tačiau ne tokiu globaliniu klausimu. Norėčiau grįžti į nelabai tolimą praeitį, kai veikė pono S.Kubiliūno Seimo komisija dėl vadinamųjų lengvatinių sklypų. Tada kilo daug abejonių dėl vieno sklypo Antakalnyje ponui ministrui S.Kakčiui skyrimo teisėtumo. Jūs tada pažadėjote, kad tam reikalui tirti bus sudaryta administracinė komisija ir jeigu bus tam tikras rimtas pagrindas, bus kreipiamasi į teisėsaugos organus. Aš, kaip anos komisijos narys, norėčiau sužinoti, ar tokia komisija buvo sudaryta ir kokie buvo jos veiklos rezultatai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Komisija buvo sudaryta, ji pateikė savo išvadas ir jos jums yra žinomos. Pagal tos komisijos išvadas buvo priimami sprendimai ir pasiūlyta Vilniaus apskrities administracijai peržiūrėti pardavimo sutarties aplinkybes. Toliau yra daug teisinių procedūrų. Aš nežinau, kokia dabar yra situacija, tačiau tai, kas buvo mūsų pažadėta, buvo padaryta. Komisija, sudaryta mano sprendimu, savo išvadas yra pateikusi.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi J.Bernatonis.

V.VILIMAS. Noriu paklausti žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, jūsų inicijuotame 2000 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarime Nr.274 “Dėl lėšų paskirstymo Kaimo rėmimo fonde” žemės ūkio užsakomiesiems ir tiriamiesiems darbams numatyta 3,4 mln. Lt, t.y. dvigubai sumažinta negu būdavo anksčiau. Tai yra suprantama, nes reikia taupyti lėšas, reikia dengti praeitų metų skolas. Tačiau toliau jūs teikėte kitoms paslaugoms. Konsultavimui – 6,5 mln. Lt. Tai nesumažinta. Kas bus šių paslaugų teikėjai, kitaip sakant, kam teks tie 6,5 mln. Lt? Ar tai yra privačios, valstybinės ar kitos organizacijos?

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui V.Vilimui už klausimą. Iš tiesų jūsų skaičiai yra tikslūs. Aš galiu pasakyti taip, kad šiuos klausimus rytoj Žemės ūkio rūmuose nagrinėja prezidiumas. Atsižvelgiant į tai, kokie bus pasiūlymai, tokie bus ir sprendimai. Bet aš galiu jums pasakyti tai, kad ir jūsų buvusi darbovietė – universitetas, ir žemės ūkio tyrimo institutai bus tie pretendentai bendruosiuose konkursuose dalyvauti ir gauti lėšas pagal šitą eilutę. Bet dar kartą noriu pabrėžti, kad rytoj Žemės ūkio rūmuose mes dar išklausysime Žemės ūkio rūmų nuomonę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Ruošiasi J.Listavičius.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko du klausimus pasirinktinai. Tai yra paklausti du, o Ministras Pirmininkas gali atsakyti į tą, kuris jam atrodo lengvesnis. Ar galima būtų taip?

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas nesirenka lengvų kelių.

J.BERNATONIS. Tai galbūt pirmiausia toks ekonominis kyla klausimas. Metų pradžioje buvo pasiskolinta beveik 1 mlrd. litų. Įdomu būtų sužinoti, kur panaudoti šie pinigai. Buvo žadama, kad kurį laiką jie bus laikomi kaip atsargos ir tik po kelių mėnesių pervedami už buvusias valstybės skolas. Jeigu taip, tai norėčiau, kad būtų man paaiškinta, ar ekonomiška pasiskolinti metų pradžioje, o naudoti juos tik po dviejų, trijų ar daugiau mėnesių?

Antras klausimas politinis. Mes iš spaudos sužinojome, kad aštrėja konfrontacija tarp Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento V.Adamkaus ir Konservatorių frakcijos. Kieno pusėje mūsų Vyriausybė?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs klystate, kaip kartais klysta ir žiniasklaida, ir kai kurie pokalbiuose nedalyvaujantys arba ne taip interpretuojantys pareigūnai. Konfrontacijos nebuvo, nėra ir nebus. Aš tą galiu patikinti. Vakar apie tai kalbėjome ir frakcijos posėdyje. Šiandien aš susitikau su Respublikos Prezidentu, mes aptarėme daug visiems svarbių klausimų. Tikrai turiu pasakyti, kad kalbėjomės labai konstruktyviai ir be jokių konfrontacijos, kurios galbūt jūs trokštumėte, požymių.

PIRMININKAS. O tą lengvesnį klausimą, dėl pinigų, galėtumėte atsakyti?

A.KUBILIUS. Lengvesnis klausimas dėl pinigų, pagal poną J.Bernatonį. Aš manau, kad pirmas klausimas, į kurį aš atsakiau, buvo kur kas lengvesnis, o pinigai visada yra sunkus klausimas, bet į šį klausimą, kurį jūs paklausėte, būtų nesunku atsakyti. Mes skolinomės tada, kai buvo pačios palankiausios skolinimo aplinkybės tarptautinėse finansinėse rinkose. Ir aš džiaugiuosi, kad mūsų Finansų ministerija, jos vadovai sugebėjo šią skolinimosi operaciją atlikti labai efektyviai. Tai yra ir įvertinimas mūsų vykdomos griežtos finansų politikos. Iš tikrųjų tai rodo, kad tarptautinėse finansinėse rinkose Lietuvos finansų sistemos patikimumu yra visiškai pasitikima. Tie pinigai, kaip jūs žinote, yra naudojami tiems tikslams, kuriems juos leidžia naudoti jūsų patvirtintas valstybės biudžetas, visų pirma deficitui finansuoti.

J.BERNATONIS. Ačiū, kad nuraminote klystančią opoziciją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruoštųsi J.Matekonienė, jeigu būtų posėdžių salėje.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti ūkio ministrą. Du trumpi klausimai. Pirmas. Kokios galimybės paspartinti valstybės investicijų plano, ypač finansavimo, vykdymą bei efektyviau spręsti nebaigtos statybos klausimus, patiriant mažiausius nuostolius?

Antras. Kada bus pakeista spalvotojo metalo laužo supirkimo tvarka, kad būtų sustabdytas elektros laidų ir spalvotųjų metalų įrengimų iš elektros tinklų grobstymas bei naikinimas? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Dėl investicijų gal padės atsakyti finansų ministras, o aš nuo antrojo klausimo pabandyčiau. Iš tikrųjų yra kur kas padidėjęs spalvotųjų metalų grobstymas ir padaugėję nelaimingų atsitikimų, susijusių su tais grobstymais. Yra priimti sprendimai, kad iš dalies nutraukiamas kai kurių spalvotųjų metalų įmonių licencijavimas, taip pat tų, kurios padarė pažeidimus šioje srityje, taip pat sugriežtinama tvarka. Šie sprendimai jau padaryti ir yra sureaguota į dabartinę situaciją. Kita vertus, ta situacija yra sukelta šalies tam tikros ekonominės būklės. Tie įvykiai dažnesni rajonuose, kur yra padidėjęs nedarbas. Tai yra ir socialinė, ir ekonominė problema. Manau, kad šiuo metu mes valdom tą situaciją tiek, kiek yra įmanoma, reguliuojant spalvotųjų metalų supirkimą.

V.DUDĖNAS. O į pirmą klausimą aš stengsiuosi atsakyti. Žinoma, buvo pradėta gana daug ir gana didelių investicinių projektų prieš metus ar dvejus, ir kai kurie tik pradėti, kai kurie įpusėti, o kai kurie jau baigiami. Kaip žinote, mums labai trūko resursų šiais metais. Sudarant realistinį biudžetą pagal sąlygas daug investicinių projektų buvo nutraukta. Tie, kurie liko, tai bus daugiausia finansuojami kaip tik iš paskolų. Didelė dalis paskolų, kaip ponas J.Bernatonis klausė, taip pat eis investiciniams projektams, kita dalis, žinoma, dabartinių paskolų aptarnavimui. Taip pat aš tikiu, kad metų viduryje mes turėsim progą pagerinti padėtį, nes ir dabar jau yra tam tikrų požymių, kad surenkam daugiau lėšų į iždą. Pagal statistiką sausio, vasario mėnesį jau ir įmonės geriau dirba, ir yra tam tikras eksporto, importo pokytis. Tai jau atsiliepia mūsų mokesčių surinkimui. Mes tikimės, kad kartu su planuotu deficitu įvykdysime šio ketvirčio biudžetą. Tikėkimės, kad padėtis pagerės ir galėsim tęsti investicinius projektus.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį K.Kuzminskui. Ruošiasi K.Šavinis.

K.KUZMINSKAS. Mano klausimas tikriausiai aktualus kelioms ministerijoms, tačiau norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką A.Kubilių. Kauno mieste viena iš didelių problemų yra buvusios kareivinės. Šiuo metu jos perduotos Turto fondui. Turto fondo direktorių klausiau, ką numato daryti, kaip sekasi šias kareivines, šiuos pastatus privatizuoti. Jis turi labai didelių problemų su paminklosaugos tarnybomis. Kaip žinote, kai kurios kareivinės statytos caro laikais ir įtrauktos į paminklosaugos apsaugos interesų sritį. Atsiranda pirkėjų, tačiau paminklosauga užkerta kelią ir atsisako vykdyti tuos reikalavimus, kuriuos jie kelia. Kaip numatote spręsti šią sunkią problemą?

A.KUBILIUS. Aš negalėčiau kaip nors detaliau pakomentuoti ir atsakyti į jūsų klausimą. Jeigu iš tikrųjų kultūros paveldo darbuotojai kelia kokius nors ypatingus reikalavimus investicijoms į šiuos objektus, tai kažin ar kiekvieną sykį tai yra labai racionalūs reikalavimai. Jeigu aš gerai suprantu, aš nesu detaliai susipažinęs su ta problema, bet iš to, ką tenka matyti spaudos publikacijoje, man atrodo, jog jeigu ten ir toliau bus keliami tie kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, to paveldo iš viso nebeliks. Galbūt iš tikrųjų jūsų paakinti mes pabandysime pasitarti su kultūros ministru, kurio dabar nėra posėdyje, ir paieškoti kokių nors būdų, kad galėtų ateiti investicijos į šiuos pastatus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi A.Bartkus.

K.ŠAVINIS. Klausimas valdymo reformų ir savivaldybių ministrui. Kovo 19 d. prognozuojame savivaldybių gimtadienį, ko žmogui, matyt, neįmanoma prognozuoti, todėl tikiuosi, kad ministerija tam deramai rengiasi. Tačiau mane neramina Vyriausybės nutarimas, priimtas tik kovo 9 d., kuriame numatyta mažiau nei 2 milijonai litų patalpoms įrengti. Gerbiamasis ministre, ar jūsų numatyta programa, kiti papildomi teisės aktai ir viskas jau taip sutvarkyta, kad savivaldybės tikrai galės pradėti savo darbą nuo gegužės 1 d.?

J.RUDALEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl pinigų. Turbūt nieko naujo nepasakysiu, yra tiek, kiek yra. 2 milijonai yra skirti pagal sudarytos komisijos, kuri buvo vietose ir realiai įvertino situaciją, kiek dabar reikia būtiniausių lėšų ne vien kai kurių savivaldybių pastatams įrengti ir įsigyti, bet ir technikai įsigyti bei kitiems panašiems dalykams, išvadas.

Dabar dėl tolesnės reformos eigos. Jūs jau minėjote, kad pagal įgyvendinimo įstatymą naujos savivaldybės turėtų pradėti veikti gegužės 1 d. Mes tikimės, kad taip ir bus, nes ministerija patvirtino šio neilgo laikotarpio detalų naujų savivaldybių steigimo ir organizacinių veiksmų planą, taip pat patvirtino laikinuosius administratorius, kurie vietose pakankamai gerai dirba. Taip pat priimtas Vyriausybės protokolinis sprendimas dėl naujų savivaldybių steigimo organizacinių klausimų sprendimo, patvirtintas detalus veiksmų planas, kaip, kokiais tempais bus steigiami mūsų, taip pat valstybės struktūrų padaliniai naujose savivaldybėse. Kaip jūs žinote, numatytas ir biudžeto padalijimas iki gegužės 1 d. Kol pradės veikti naujos savivaldybės, senoms savivaldybėms suteikiama teisė vykdyti visas finansines operacijas, mokesčius ir kitas aptarnavimo funkcijas.

Tiesą sakant, buvo savivaldybių atstovų, taip pat apskričių, kuriose steigiamos naujos savivaldybės, pasiūlymų tą terminą nukelti iki liepos 1 d., tačiau yra toks politinis momentas ir mes, nenorėdami padaryti tam tikros neigiamos įtakos tai reformai, sutarėme, kad tai turėtų vykti nuo š.m. gegužės 1 d.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

A.BARTKUS. Mano klausimas finansų ministrui gerbiamajam V.Dudėnui. Bet šiaip aš apgailestauju, kad šiandien nedalyvauja opozicijos atstovai ir neišnaudoja galimybės kaip opozicija spausti Vyriausybę. O šiaip aš, sakydamas, kad Vyriausybė stengiasi, jog vežėjai, taksistai, lietuviškos mėsos perdirbėjai įsigytų kasos aparatus (ir yra daromi dideli žingsniai), norėčiau paklausti, kokiais būdais stengiatės apsaugoti Lietuvos rinką nuo legaliai ir nelegaliai įvežamos produkcijos iš užsienio? Ką jūs darote, kad nebūtų kuriamos darbo vietos užsienyje? Labai ačiū.

V.DUDĖNAS. Žinoma, apginti vietinę rinką nuo tarptautinės rinkos yra sudėtinga, ypač kai mes norime įstoti į Europos Sąjungą, taip pat Pasaulio prekybos organizaciją. Mes negalime taip laisvai naudoti protekcionistinę muitų sistemą. Žinoma, kitas dalykas yra ir kontrabanda. Kontrabanda visą laiką buvo ir lieka gana didelė problema. Dabar muitinės turi naują vadą. Jis, atrodo, energingas ir ėmėsi tam tikrų organizacinių veiksmų. Taip pat bandysime galų gale užbaigti tą ASYCUDA sistemą, kuri buvo diegiama kelerius metus, bet, pasirodo, iki šiol net nebuvo parengtas planas, kad būtų galima pasinaudoti lėšomis, kurios yra gaunamos iš Europos Sąjungos. Man sunku įsivaizduoti, kodėl nebuvo net plano, kad galėtume pasinaudoti milijonais eurų.

Kasos aparatai, žinoma, kitas klausimas. Jie yra naudojami įvairiose srityse, visur. Mes irgi nebūsime išimtis. Jeigu turėtumėte ką nors ypatinga, tai aš mielai atskirai su jumis pakalbėsiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius. Ruošiasi R.Kupčinskas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, šiandien mes pritarėme jūsų pateiktam Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą (trumpinu pavadinimą) įstatymo projektui. Jame numatyta, kad dalį gyvenamųjų patalpų nuomininkai galės išsipirkti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi projektas svarstomas ir priimamas skubos tvarka, yra pagrindo manyti, kad jūs jau aptarėte būsimą tvarką. Jeigu taip, gal galėtumėte trumpai pakomentuoti jos esmę? Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tas klausimas jau teikiant šį įstatymo projektą buvo užduotas. Mes esame parengę tą tvarką, kuri dabar yra pateikta Seimo socialinių reikalų komitetui. Jis nagrinėja. Detalių aš daugiau negalėčiau komentuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis premjere, vasario pradžioje aš kreipiausi į jus, kad būtų sutaryta vyriausybinė komisija dėl “Inkaro” bendrovių problemų, ypač dėl atlyginimų nemokėjimo. Norėčiau sužinoti, kas tuo klausimu yra padaryta, juolab kad dalis UAB “Inkaro avalynė” bendrovių, kurios yra toje grupėje, darbuotojų kovo 6 d. pradėjo bado streiką. Jie pasiryžę badauti, kaip šiandien gavau pareiškimą, net iki tragiškos baigties. Taigi norėčiau sužinoti.

Ir dar vienas klausimas, jeigu galima, ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kokie nesklandumai, kokios kliūtys (gal jas galima pašalinti?) ir kodėl jos daromos, kad Kauno gelžbetoninių atramų gamykloje nebūtų gaminami lietuviški gelžbetoniniai pabėgiai, juo labiau kad tai buvo aprobuota ministro V.Babiliaus ir aukštesnių “Lietuvos energijos” vadovų? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš labai trumpai norėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Iš tikrųjų mūsų galimybės spręsti tokių privačių savininkų valdomų įmonių problemas yra labai ribotos. Šiuo atveju neturėtume žiūrėti į Vyriausybę kaip į įrankį, kuris gali visas problemas išspręsti. Aš šiandien dar sykį kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad kiek galima greičiau paskubintų visų teisinių aspektų, susijusių su AB “Inkaras” problemomis, aiškinimąsi, nes, mano įsitikinimu, ten yra iš tikrųjų… na, aš negaliu neturėdamas kokių nors teisinių dokumentų, bet mano įsitikinimu, ten tikrai daug ką turėtų kiek galima greičiau ištirti teisėsaugos pareigūnai.

Dėl kitų socialinių reikalų. Mes esame labai apriboti įstatymų ir finansinių galimybių, ir kaip nors padėti tiems žmonėms mums yra ypač sunku. Be abejo, Socialinių reikalų ministerija ir Ūkio ministerija daro ir darys, ką gali, kad tokios problemos būtų sprendžiamos. Šiuo atveju mes turėtume žiūrėti į esminį tokių įmonių problemų sprendimą, nes tokių įmonių yra ne viena. Tas sprendimas yra per Garantinio fondo įstatymą, ir būtų gerai, kad jam pritartų visos Trišalės tarybos pusės, ir kiek galima greičiau jis būtų svarstomas Seime. Taigi per garantinį fondą, per tam tikrus atskaitymus nuo įmonių, dirbančių galbūt šiandien be tokių didesnių problemų, galėtume solidariai spręsti tokias problemas. Kito kelio šiandien nėra. Gal galėtų ką nors dar pridurti socialinių reikalų ministrė?

I.DEGUTIENĖ. Premjeras iš esmės viską paaiškino. Be abejo, kaip toks gelbėjimosi ratas, bet jis nesprendė visų problemų, buvo bankrutuojančių įmonių fondas, susijęs su darbo santykiais… darbuotojų reikalavimus tenkinti. Tame fonde šiandien trūksta lėšų. Turbūt nepalankiausia yra tai, kad kai pradėjo veikti fondas, mes bandėme padėti privačiose įmonėse dirbantiems darbuotojams ir skyrėme lėšas, deja, į tą fondą pagal įstatymą ir pagal Vyriausybės nutarimą turėjo grįžti lėšos, tačiau jos negrįžo. Šiandien, kai yra tokia kitų įmonių darbininkų situacija, mes jiems realių galimybių padėti neturime. Vienintelis šaltinis ir sprendimo būdas, kaip premjeras sakė, yra Garantinio fondo įstatymas, bet šiandien mes negalime suderinti pozicijų tarp darbdavių ir profsąjungų dėl Garantinio fondo įstatymo nuostatų.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

V.P.MILAKNIS. Čia nebuvo atsakyta, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpai. Mes turime po vieną klausimą vienam ministrui.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis ministre Milakni…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Dabar atsako ministras V.Milaknis. Vienas klausimas vienam ministrui. Pone ministre.

V.P.MILAKNIS. Dėl gelžbetoninių pabėgių gamyklos Kaune. Mes nepritarėme tiktai “Lietuvos energijos” kompanijos dalyvavimui, nes tai prieštarauja koncepcijai, kurią dabar priėmė Vyriausybė, kad būtų atskirta nepagrindinė veikla. Yra galimybė įsigyti kokiu nors būdu tas patalpas ir tą gamyklą toms įmonėms, tiems būsimiems investitoriams, kurie norėtų užsiimti ta veikla. Mes skatintume ir palaikytume tą veiklą, bet nenorėtume, kad “Lietuvos energija” dalyvautų jai nebūdingoje veikloje. Manyčiau, kad mes netrukdome tai veiklai. Čia yra tų akcininkų klausimas, kaip toliau investuoti ir plėsti verslo planą, kuris būtų labai svarbus.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narė N.Ambrazaitytė. Ruošiasi A.Kašėta.

N.AMBRAZAITYTĖ. Mes dažnai susiduriame su įvairia falsifikuota ir nekokybiška produkcija, plūstančia į Lietuvą. Toks svetimos produkcijos – tiek maisto, tiek pramoninių prekių antplūdis žlugdo mūsų lietuvišką pramonę, kuri yra ir kokybiškesnė, kartais ir kur kas sveikesnė. Ar įmanoma, t.y. ar kontroliuojama įvežama produkcija, jos kokybė, standartai, kiekiai? Kaip ginama mūsų rinka, mūsų gamybininkai?

PIRMININKAS. Klausimas platus, kaip mūsų kartais turimi sunkumai. Kas atsako į šį klausimą? Ar ministras E.Makelis? (Balsai salėje) Pone premjere, porą konkrečių pavyzdžių.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų mes turime ginti rinką nuo nekokybiškos produkcijos. Šiandien esanti vartotojų teisių apsaugos ir rinkos priežiūros institucijų sistema nėra galbūt visada veikianti labai efektyviai. Todėl mes parengėme planą, kaip reformuoti, kad sistema būtų vieninga ir efektyvi, kad liktų dvi pagrindinės institucijos, t.y. veterinarijos ir maisto produktų kokybės priežiūros institucija ir ne maisto produktų institucija.

Kita vertus, be abejo, mes turime matyti, kad į Lietuvą yra įvežama labai daug padėvėtos produkcijos. Ši prekybos rūšis yra tapusi labai populiari. Ja užsiima labai daug žmonių. Mes turbūt turime bendrą problemą, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų pasaulio ir Europos valstybių, tokia prekyba leidžiama užsiimti patentus turintiems asmenims. Kiek mane informavo ekspertai ir ministerijų atstovai, niekur daugiau tokios praktikos nėra. Todėl mes turėtume pasižiūrėti bendrai į mūsų prekybos sistemą, kaip ji veikia, kas užsiima ta prekyba, kokia yra finansinė atskaitomybė tų, kurie užsiima prekyba, kad eidami po truputį, negąsdindami tų, kurie užsiima šia veikla, bet normalizuodami visą šią sistemą, galėtume pasiekti, kad ir prekyba būtų normalesnė, ir rinkos priežiūra efektyvesnė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Paskutinis klausimas šiandien.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gebėjimą valdyti krizines situacijas, bendradarbiavimą krizių prevencijos ir valdymo srityje tarp įvairių žinybų ir institucijų, 1998 m. gruodžio 8 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo įkurta darbo grupė nacionalinės krizių valdymo koncepcijos projektui parengti. Deja, iki šios dienos ta koncepcija nėra parengta. Buvo vienas ar keli variantai, bet jie atmesti. Tuo tarpu 1998 m. PHARE programoje numatyta skirti apie 450 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijai įgyvendinti. Taigi laikas bėga, ir mes priartėjame prie tos pavojingos ribos, kai, ko gero, tie 450 tūkst. taip ir nebus paimti. Todėl noriu paklausti, ar bus ta koncepcija parengta? Ir kada jūs ją patvirtinsite?

A.KUBILIUS. Po to, kai Seimas praeitų metų pabaigoje patvirtino Vyriausybės krizės prevencijos programą, Lietuvoje krizių artimiausiu metu neprognozuojama. Kalbant rimtai, galbūt ministras Č.Stankevičius galėtų išsamiau pasakyti. Kiek aš esu informuotas, artimiausiu metu mes Vyriausybėje svarstysime patobulintą krizių valdymo koncepciją. Bet paprašysiu ministro Č.Stankevičiaus išsamiau jus dar informuoti.

PIRMININKAS. Pone ministre, labai trumpai.

Č.V.STANKEVIČIUS. Labai trumpai. Mano supratimu, projektas pataisytas, darbo grupė savo darbą padarė, bet ministrų preliminariniame aptarime dar buvo pastabų, pagal jas tas projektas yra pakoreguotas. Manau, kad jis bus įtrauktas į darbotvarkę, kai tik bus galima, ir bus galima jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 5 iš opozicijos, 10 iš pozicijos arba poziciškai nusiteikusių frakcijų paklausė Vyriausybės. Linkime jai sėkmės. Vyriausybės valandą baigiame.

Jeigu dabar Seimo nariai nebūtų labai aktyvūs puldami privačiai Vyriausybės narius, mes galėtume pratęsti posėdį ir per 20 minučių baigti šios dienos darbus. Bet jūs matote karingą nusiteikimą kolegų, ir kaip jie artėja prie Vyriausybės ložės. (Triukšmas salėje)

Aš dar sykį prašau gerbiamuosius Vyriausybės narius, patį premjerą, taip pat ir visus aktyvius mūsų kolegas… Gerbiamieji kolegos, trečią kartą prašau baigti diskusijas kairiajame salės kampe. Pone ministre Milakni ir ponia Ambrazaityte! Pone Ambrazaityte, aš prašyčiau!

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2375 (pateikimas)

Kolegos, tęsiame darbą toliau. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir dirbame toliau. Užsiregistravę svarstysime du likusius projektus, su kuriais mus supažindins aplinkos ministras. Iš pradžių mums bus pateikiamas projektas Nr.P-2375 – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu, pone ministre, jus į tribūną. Mūsų užsiregistravo ne ypač daug – 27.

Prašom, pone ministre.

D.LYGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnis papildomas dviem sąvokomis, kurios vartojamos žemės santykius reguliuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o šio įstatymo III skyriaus “Detalusis planavimas” 17, 20 straipsniai: detaliojo planavimo privalomumas – nurodyti veiklą ir veiksmus, kuriuos reikia numatyti rengiant detaliuosius planus, tačiau nenurodyti atvejai, kai šiuos veiksmus planuojant pakanka rengti tik statybos ar kitus projektus. Panaši situacija ir koreguojant ribą tarp dviejų žemės sklypų. Tuo tarpu užtenka parengti žemės sklypų bei ribų brėžinį. Savivaldybės taryboje tvirtinti dabartinės redakcijos visus detaliuosius planus nėra tikslinga, nes daugelyje jų sprendžiami ne visuomenės, o tik pavienių fizinių ar juridinių asmenų interesai. Todėl tarybai suteikiama teisė nuspręsti, kokius planus tvirtina taryba, o kokius – valdyba. Dažnai yra savivaldybių, kuriose tarybos susirenka labai retai, o detalieji planai taip ir lieka nepatvirtinti, todėl yra pažeidžiami ir gyventojų, ir investuotojų interesai. Todėl manome, kad šios pataisos paspartins ir situaciją paaiškins, kada reikia rengti detaliuosius planus ir kas juos tvirtina. Todėl prašyčiau pritarti šiam įstatymo pataisų ir papildymų projektui.

PIRMININKAS. Klausti nenori niekas, pone ministre. Tai reiškia, kad bendruoju sutarimu pritariame pateiktam Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2375. Aplinkos apsaugos komitetas toliau svarstys. Svarstysime posėdyje balandžio 6 d.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas Nr.P-2346 (pateikimas)

Ministras D.Lygis mums dar pateikia Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektą Nr.P-2346. Prašom, ministre, žodis jums.

D.LYGIS. Ačiū. Vykdant Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programą ir siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir preparatų kenksmingo poveikio, atsirandančio dėl joms būdingų savybių, parengtas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti cheminių medžiagų ir preparatų saugaus tvarkymo nuostatas. Siekiant mažesnio cheminių medžiagų ir preparatų neigiamo poveikio, būtina reglamentuoti jų naudojimo tvarką, nustatyti priemones, kurių būtina laikytis tvarkant chemines medžiagas. Priėmus šį įstatymą būtų išvengta kai kurių galiojančių teisės aktų prieštaravimų bei jų neatitikimo Europos Sąjungos reikalavimams. Daugelis iš šių reikalavimų yra visiškai nauji Lietuvai, tačiau tai yra esminiai šios srities aspektai, kurie pareikalaus tam tikro administracinio pertvarkymo, taip pat ir papildomos veiklos pramonės bei kituose ūkio sektoriuose. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti teisės aktai įtvirtins vieningą, visapusišką cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo sistemą ir garantuos saugų bei tobulą šių medžiagų naudojimą.

Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reglamentavimas Lietuvoje pagal Europos Sąjungos direktyvų nuostatų reikalavimus sudarys sąlygas mūsų pramonės įmonėms tiekti į tarptautinę rinką chemines medžiagas ir preparatus lygiomis teisėmis ir garantuos laisvą prekybą tarp valstybių, taip pat saugų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą. Prašau Seimą pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau.

Dabar klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 16 straipsnio – vidaus audito. Norėčiau paklausti, ar buvo atliktas pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų anksčiau susidariusių kiekių, paskirties ir panaudojimo vidaus auditas ir kokie jo rezultatai? Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū. Iš tikrųjų tai klausimas, kurį aš uždaviau savo specialistams prieš pateikdamas šį įstatymą. Auditas dar nėra atliktas. Yra tik preliminarūs skaičiavimai, tačiau šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m., o kai kurios jo nuostatos – net nuo 2004 m.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar šio įstatymo vykdymas papildomų lėšų iš biudžeto reikalaus ir kiek? Ar tai jau buvo svarstyta, numatyta? Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū. Iš tikrųjų šio įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų, nes reikės sukurti ir priežiūros tarnybas. Dabartiniu metu vykstant reorganizavimui jau yra numatyta, kad ne maisto medžiagų rinkos priežiūros tarnyboje turėtų atsirasti tokia tarnyba, o visas kitas išlaidas turėtų padengti patys importuotojai, eksportuotojai ir gamintojai.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame šiam projektui, kolegos? Šiam Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektui Nr.P-2346 pritariame po pateikimo. Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis. Svarstysime balandžio 6 d. Sveikatos reikalų komitetas – papildomas komitetas.

D.LYGIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre.

Savaitės (nuo 2000 03 20) darbotvarkės projektas

Kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Ar jų esama? Nėra. Džiaugiuosi. Gerbiamieji kolegos, tada prašyčiau leisti nekviesti į tribūną pirmininkauti F.Palubinsko. Aš trumpai. Jums yra išdalyta kitos savaitės darbotvarkė. Formaliai mes kitą savaitę turėtume rengti neeilinius posėdžius, nes šiandien pasiskelbėme svarstą šių metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo pataisas. Seniūnų sueigoje sutarėme, kad nedarysime formalių savo santykių. Jeigu jūs siūlytume, mes galėtume tuos posėdžius vadinti neeiliniais, bet vis dėlto Seniūnų sueigoje ir toliau aptartume svarbiausius reikalus. Kolegos, visi šie projektai, kurie įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę, yra aptarti Seniūnų sueigoje.

Primenu, antradienį Prezidento grąžintų trijų projektų svarstymas, taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, žemės ūkio kai kurie projektai, svarbūs reikalai. Ketvirtadienį taip pat yra krūva svarbių projektų, tarp jų vienas iš tokių labiausiai komentuotų – Transporto lengvatų įstatymo projektas, dėl kurio mes esame sutarę, kad jį turėtume priimti. Cukraus įstatymas ir kiti svarbūs bei labai svarbūs įstatymų projektai.

Kolegos, jeigu jūs nesakytumėte nieko pikta, galėtume susitarti ir patvirtinti kitos savaitės preliminarią darbotvarkę. Ačiū. Preliminari kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta. Labai džiaugiuosi geranoriška šios dienos atmosfera, nuotaika. Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Aš asmeniškai, kaip posėdžio pirmininkas, dėkoju J.Bernatoniui, vieninteliam iš tvirtosios opozicijos išbuvusiam iki galo. Ačiū, kolega Juozai. Registruojamės, gerbiamieji, ir skelbsiu posėdį baigtą.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Šios dienos vakarinį posėdį baigiame.