Pirmasis (436) posėdis
2000 m. kovo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau užimti vietas. Tuoj pradėsime posėdį ir tuo posėdžiu pradėsime pavasario sesiją. Labai prašau padaryti jūsų vidinių diskusijų pertrauką. Gerbiamieji kolegos, kiekvieną sesiją, o juolab šią, ypatingą sesiją, pradedame Lietuvos himnu. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas) Ačiū.

Šiek tiek iš anksto sveikinu visus gerbiamuosius kolegas, rytoj minėsime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau ne vienam iš jūsų ši diena taip pat gali priminti dešimtmetį, kai prieš dešimt metų kovo 10-ąją rinkosi Aukščiausiosios Tarybos deputatai į šią salę, kad iki vakaro, iki nakties, jau pradėję istorinę sesiją, atliktų parengiamuosius darbus kovo 11-ajai pasiruošti. Taigi turėsime gražių akimirkų, svarbių prisiminimų ir pamąstymų. O dabar – mūsų darbo diena.

Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas. Programą jūs turite, yra pavasario sesijos darbų programos projektas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, man, kaip kartais pirmininkaujančiam posėdžiams, taip pat miela sveikinti jus naujos sesijos proga. Linkėdamas, kad turėtume daugiau kovo 10-osios ir kovo 11-osios dienų ir naktų nusiteikimo, sugebėjimo susitarti ir priimti gerus sprendimus, aš kviečiu jus, kolegos, registruotis, kad galėtume sakyti, jog sesija prasideda iš tikro. O kol registruojamės, gerbiamieji, dar savo darbo reikalus atidedame truputį į šoną. Kviečiu į tribūną Lietuvių fondo atstovę, Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos narę D.Puškorienę.

D.PUŠKORIENĖ. Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai! Lietuvių fondas sveikina Seimą šio tikrai garbingo jubiliejaus – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga ir kaip dovaną įteikia dailininko Domšaičio paveikslą, kuris, aš tikiu, simbolizuos mūsų pasitraukimą nuo baisaus okupanto į Vakarus. Šiandien džiaugiamės su visa Lietuvos tauta, kad galime sugrįžti, galime su jumis būti ir džiaugtis laisva Lietuva. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, mūsų pavasario sesijos pirmajame posėdyje dalyvauja Suomijos parlamentarų grupė, vadovaujama Mikko Elo. Labai miela, kolegos, matyti jus mūsų posėdžių salėje. (Plojimai)

Gerbiamieji, dar vienas darbinis reikalas. Nuo šiandien tokia balsų skaičiavimo grupė, kurios kartais prireikia (prašom, kolegos, būkite visą laiką pasirengę): S.Pečeliūnas – frakcijoms nepriklausantis Seimo narys, R.Pleikys iš Tėvynės sąjungos, A.Plokšto – LDDP frakcijos, A.Račas iš Tėvynės sąjungos ir R.Rutkelytė, atstovaujanti centristams. Linkime sėkmės ir neklysti skaičiuojant.

2000 m. kovo 10 d. (penktadienis) darbotvarkė

Gerbiamieji, šiandien mes turime vieną tikrą darbotvarkės klausimą, turime pradėti svarstyti savo būsimųjų darbų planus, o būtent – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos VIII (pavasario) sesijos darbų programos” projektą.

Jeigu būtume visiškai skaidrūs ir formaliai teisūs, tai turėtų padaryti arba Pirmininkas, arba jo pavaduotojas, arba kas nors iš valdybos. Bet, gerbiamieji kolegos, mes Seniūnų sueigoje šiandien kalbėjome apie galbūt įdomesnį, demokratiškesnį mūsų šio nutarimo pateikimo būdą. Kadangi daugiau kaip 60% įstatymų projektų paprastai ateina iš Vyriausybės, gal jūs neprieštarautumėt, kad nutarimo projektą ir būsimų darbų planus pateiktų Ministras Pirmininkas, Seimo narys A.Kubilius, o aš formaliai šiandien į tribūną neičiau. Tada frakcijos ir komitetai turėtų savaitę laiko svarstyti, teikti savo siūlymus, savo matymą, savo projektus. Ir aš nemanyčiau, kad paskui reikėtų dėl ko nors ginčytis, kokio nors projekto nepriimti. Ateinantį ketvirtadienį, išgirdę frakcijų ir komitetų nuomonę, galėtume priimti tokią sesijos darbų programą.

Kolegos, ar jūs neprieštarautumėt tokiam, sakyčiau, demokratiškam kalbėjimosi su Vyriausybe būdui? Vyriausybė pateikia savo svarbiausius projektus, svarbiausią matymą, mes premjerą paklausinėjame. Man miela, kad dalyvauja daug Vyriausybės narių ir kancleris P.Auštrevičius. Kolegos, ar galėtume taip kalbėtis ir gal galėčiau pakviesti į tribūną Ministrą Pirmininką A.Kubilių? Dėkoju.

Taigi dar yra kvietimų registruotis. Registruojamės dar kartą.

Į tribūną kviečiu Seimo narį ir Ministrą Pirmininką A.Kubilių. Sutariame, kolegos, kad prieš keturias baigiame pokalbį su premjeru, nes 16 valandą jis turi kitų, žinoma, ne tokių svarbių kaip Seime susitikimų. Mes registruojamės, žodis A.Kubiliui.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-2384 (pateikimas)

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi šia galimybe, kaip įprasta, naujos Seimo sesijos pradžioje pateikti jums mūsų Vyriausybės artimiausios veiklos tikslus, kuriuos įgyvendinti kviesime ir jus; taip pat ir įstatymų projektus, kurie reikalingi šiems tikslams pasiekti.

Ši sesija iš tikrųjų yra priešpaskutinė šio Seimo kadencijoje, jeigu nebus kokių nors neeilinių sesijų. Padaryti reikia tikrai labai daug, todėl pasistengsiu kalbėti trumpai, kiek galima dalykiškiau, bandydamas skirstyti jau daromus ar numatomus daryti darbus pagal tam tikras sritis. Tikrai tikiuosi, kad taip pat dalykiškai su jumis kartu mes šiuos darbus įgyvendinsime tiek čia, Seime, tiek Vyriausybėje per visą šios sesijos laikotarpį.

Visų pirma apie makroekonomiką. Pastaruoju metu daug kalbama apie šalies ūkio būklę bei jos plėtros perspektyvas, todėl pirmiausia norėčiau kelis žodžius pasakyti apie svarbiausius šios srities darbus. Pagrindinis Vyriausybės ekonominės politikos tikslas – padėti pagrindus ilgalaikiam ūkio augimui, kuris šiandien neįmanomas be makroekonomikos stabilumo garantavimo. Tai, kad mes pasiekėme susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu, rodo, jog Vyriausybės pastangos šioje srityje buvo sėkmingos ir pripažintos tarptautinių finansinių institucijų.

Išskirčiau tris dalykus, kurie, mano manymu, yra svarbiausi užvakar patvirtintame penkiolikos mėnesių trukmės Lietuvos ir Tarptautinio valiutos fondo memorandume. Tai dabartinio valdybos modelio išsaugojimas, pastebimas bendrojo Vyriausybės fiskalinio deficito mažinimas šiais ir kitais metais bei struktūriniai pertvarkymai, kurie ne tik padėtų didinti užsienio pasitikėjimą mūsų šalies fiskaline politika, bet ir garantuotų gamybos augimą bei biudžeto pajamų didėjimą.

Kad dabartinės Vyriausybės pasirinkta finansinio stabilizavimo politika yra teisinga, patvirtino tiek sėkminga euroobligacijų emisija, įvykdyta neseniai, tiek ir Europos reitingų agentūra “Fitch”, pirmadienį nutarusi nekeisti Lietuvos kredito reitingų. Finansų specialistų vertinimu, tai leido Lietuvai sutaupyti beveik 50 mln. Lt. Priminsiu, jog pernai lapkritį mažai kas abejojo, kad Lietuvos reitingas bus sumažintas. Europos reitingų agentūros sprendimas rodo, kad, nepaisant Rusijos krizės padarinių mūsų šaliai, tarptautinės institucijos nemato didesnio pavojaus lito stabilumui ar ūkio plėtrai ir pakankamai palankiai vertina dabartinius Vyriausybės sprendimus.

Keli žodžiai apie biudžeto ir finansų reformos reikalus. Jau dabar prasideda 2001 metų biudžeto sudarymas, todėl vienas iš svarbiausių darbų – laiku įvykdyti numatytą biudžeto reformą. Siūlydami keisti Biudžetinės sandaros įstatymą, numatome pertvarkyti biudžeto sandarą ir įdiegti strateginio planavimo bei programinio finansavimo nuostatas, didinti valstybės finansų valdymo skaidrumą ir veiksmingumą. Nacionalinio biudžeto išlaidos, kaip ir anksčiau, turėtų būti tvirtinamos Seime, tačiau siūlome suteikti Vyriausybei daugiau to, ką mes vadiname operatyvinio valdymo teisėmis, bei mažinti asignavimų valdytojų skaičių. Siūlysime įvesti strateginį Vyriausybės veiksmų ir biudžeto planavimą, kai pirmenybė bus teikiama konkretiems laukiamiems rezultatams. Pagrįsti rezultatus bei pasekmes turėtų būti reikalaujama iš kiekvieno asignavimų valdytojo. Siekdami, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų tvarkomos skaidriau ir atviriau, siūlysime sutelkti visus valstybės išteklius, kurie šiuo metu yra išsklaidyti po kelias dešimtis nebiudžetinių fondų. Tik privatizavimo lėšoms kaupti numatoma įsteigti fiskalinio rezervo fondą.

Keli žodžiai apie mokesčių sistemos reikalus ir apie pasiūlymus pertvarkyti mokesčių sistemą. Šioje sesijoje Vyriausybė numato Seimui pateikti daugelio su mokesčiais susijusių įstatymų projektus, kuriais bus siekiama supaprastinti ir sutvarkyti mokesčių sistemą bei gyventojų pajamų ir turto deklaravimą. Turiu pasakyti, kad praėjusį savaitgalį, susirinkę į neformalų pasitarimą, mes apsvarstėme “Saulėtekio” komisijos pasiūlymus, susijusius su mokesčių sistemos pertvarka. Absoliučiai daugumai pasiūlymų pritarėme. Manau, kad tai tikrai teigiamai atsilieps verslo plėtojimo sąlygoms Lietuvoje.

Manau, kad labai svarbų vaidmenį kuriant lankstesnę mokesčių sistemą turėtų atlikti Vyriausybės teikiamas Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymas. Visų pirma tikimės, kad nuo kitų metų sausio nuo 31% iki 29% bus sumažintas pajamų mokesčio dydis. Šiame įstatymo projekte taip pat turėtų būti numatytos lengvatos, skatinančios gyventojus kaupti lėšas pensijų fonduose, imti paskolas būstui įsigyti. Pagal dabartinį projektą bus įvesti leidžiami atskaitymai iki 25% apmokestinamų pajamų, kurie nebus apmokestinami pajamų mokesčiu, jeigu ta dalis bus pervedama į įsteigtus pensijų fondus ar sumokėta kaip palūkanos banko ar kitoms kredito įstaigoms už paimtą paskolą vienam gyvenamajam būstui statyti. Kaip jau minėjau, visa tai turėtų pradėti galioti nuo 2001 m. sausio 1 d. Taip pat numatome sudaryti sąlygas iki 2% pajamų mokesčio mokėti pasirinktinai arba į valstybės biudžetą, arba labdarą teikiančioms institucijoms bei valstybės pripažintų tradicinių bažnyčių, vienuolynų pastatams bei globos namams išlaikyti.

Dėl valstybinių monopolijų pertvarkymo. Nepaprastai svarbiu uždaviniu Vyriausybė laiko struktūrinius pertvarkymus, finansinio skaidrumo didinimą, konkurencinės aplinkos verslui sudarymą ten, kur iki šiol vyravo valstybinės monopolijos. Manau, tai atitinka visų Lietuvos žmonių, Lietuvos pramonės ir verslo siekius. Tik konkurencija galės garantuoti racionalias kainas, kokybiškas prekes ir paslaugas, vartotojų apsaugą nuo monopolijų interesų. Mes neatsisakome ir valstybės reguliavimo, ypač ten, kur dar išliks natūralios monopolijos.

Jau priimti Vyriausybės principiniai sprendimai, numatantys, kaip po privatizavimo atrodys šalies dujų rinka. Juose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl konkurencijos (tai techniškai vadinama trečiojo prisijungimo galimybe) ir monopolisto valstybinės kontrolės. Šioje sesijoje teiksime Dujų įstatymą, kuriame ir įgyvendinami šie mano paminėti siekiai. Netrukus bus skelbiamas viešas “Lietuvos dujų” privatizavimo patarėjo konkursas. Patarėjas privalės įvertinti “Lietuvos dujų” veiklą, atlikti finansinį ir teisinį auditą, parengti pardavimo programą, vartotojų apsaugos mechanizmą. Numatome, kad valstybė parduos nuo 41% iki 50% įmonės akcijų, o sau pasiliks nuo 24% iki 51% paketą.

Viešas didžiausios Lietuvos energetikos bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo ir privatizavimo patarėjo konkursas jau buvo paskelbtas sausio pabaigoje. Konkurse dalyvavo šešiolika garsių užsienio bendrovių ir konsorciumų. “Lietuvos energijos” reorganizavimo ir privatizavimo patarėjo prašome pateikti savo pasiūlymus, kaip geriau pertvarkyti, o vėliau ir privatizuoti įmonę. Birželio mėnesį ketiname pateikti Elektros įstatymo projektą, kuriame bus numatyta, kaip suskaldyti Lietuvos elektros energijos ūkį bei demonopolizuoti elektros rinką.

Šiuo metu susiklosčiusi sudėtinga padėtis įmonėje “Lietuvos geležinkeliai” taip pat verčia imtis ryžtingų žingsnių. Ketiname pradėti pertvarkyti ir šią sritį. Netrukus teiksime Seimui svarstyti “Lietuvos geležinkelių” reorganizavimo įstatymo projektą. Jame numatomos teisinės prielaidos, kuriomis bus siekiama atskirti geležinkelių valdytojo ir geležinkelio transporto paslaugų veiklą. Tai turėtų pagerinti šios šiuo metu nuostolingai veikiančios įmonės valdymą bei padidinti jos finansų skaidrumą.

Įgyvendindami Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytą Ignalinos atominės jėgainės I bloko uždarymą iki 2005 metų, teiksime Seimui svarstyti Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektą. Įstatymo projekte numatoma, kaip bus uždaromas I blokas, jo finansavimo principai, taip pat elektrinės uždarymo socialinių padarinių sušvelninimo programa.

Keli žodžiai apie verslo saulėtekį ir biurokratijos saulėlydį. Sėkmingam ūkio restruktūrizavimo procesui labai svarbios sklandžiai ir greitai vykdomos bankroto procedūros, aiškiai reglamentuota valstybės pagalba ūkio subjektams siekiant išvengti esminių konkurencijos principų iškraipymo. Vyriausybės siūlomame Įmonių bankroto įstatymo projekte numatytos priemonės leis paspartinti bankroto vykdymo procedūras, o Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projekte kaip alternatyva bankrotui siūlomos priemonės, kurios sudarys įmonėms palankesnes sąlygas suderinti santykius su kreditoriais, plėsti gamybą, išsaugoti darbo vietas ir kurti naujas. Tikimės, kad šis įstatymas padės atgaivinti nemokių ir nuostolingai dirbančių, bet turinčių perspektyvą įmonių veiklą.

Svarstome ir svarstysime ir daug kitų pasiūlymų, kuriuos pateikė “Verslo saulėtekio” komisijos, į kurias įsitraukė daugelis ekspertų ir verslo žmonių. Šios komisijos, esu įsitikinęs, pateiks labai konkrečius siūlymus, kuriuos mes galėsime įgyvendinti pačiu artimiausiu metu tam, kad iš tikrųjų verslo sąlygos Lietuvoje būtų radikaliai pagerintos.

Dėl biurokratijos saulėlydžio. Tikriausiai čia nėra ta vieta, kurioje man reikėtų ilgai aiškinti, kiek daug yra mūsų valstybinės administracijos taisytinų problemų. Faktiškai nėra srities, kurioje nereikėtų naikinti nereikalingas funkcijas, šalinti dubliavimą ar tobulinti valdymą. Nereikia įrodinėti, kad šios reformos yra bene sunkiausiai įgyvendinamos.

Kai steigėme “Saulėlydžio” komisiją, girdėjome daug skeptiškų balsų. Matyt, ne veltui. Gerai atmename, kad net kelioms Vyriausybėms niekaip nepavyko nei sutvarkyti žemės ūkio mokyklų valdymo reikalų, nei išspręsti ginčų dėl žuvų ūkio. Užrūdijusių problemų buvo aibės. “Saulėlydžio” komisijai tai padaryti pavyko vos per kelis mėnesius. Todėl šiandien skeptikų jau mažiau, ir net pasigirdo balsų, suinteresuotų stabdyti “Saulėlydžio” komisijos siūlomas reformas. Matyt, taip ir turi būti. Biurokratija itin gaji sistema, kurioje persipina daug įvairių grupinių interesų.

Pažymėtina, kad “Saulėlydžio” komisija neapsiribojo ir neapsiribos vien tik akivaizdžiausiomis administravimo problemomis. Ji pasiūlė ir pasiūlys kompleksiškai reformuoti rinkos priežiūros institucijas, taip pat imtis tikrai sunkių Vidaus reikalų ministerijos reformos reikalų, parengė metodinį klausimyną valstybinių institucijų darbo efektyvumui įvertinti. Visa tai yra susiję ir su valstybės valdymo strateginio planavimo principų įvedimu ir biudžeto reforma. Tikiuosi, kad išsamiau su “Saulėlydžio” komisijos veikla galėsite susipažinti ir iš šios komisijos pirmininko ataskaitos, kuri, kaip jau sutarta, netrukus bus pateikta Seimui.

Kalbėdami apie biurokratiją ir valstybės administravimą, negalime nekalbėti ir apie teisingesnį valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą. Valstybės pareigūnų atlyginimai yra itin jautri, pagrįstai visuomenę dominanti tema. Lygiai taip pat pagrįstai visuomenė reiškia nepasitenkinimą dabartine atlyginimų sistema, kurioje, kaip jau ne kartą esu sakęs, nėra jokios sistemos. Siekdama panaikinti dabartinių atlyginimų netvarką, padaryti pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą skaidrią ir visiems suprantamą, Vyriausybė ėmėsi ryžtingos jos pertvarkos. Seimui jau esame pateikę siūlymą svarstyti naują valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką. Norėtume sureguliuoti tiek valstybės pareigūnų, tiek valstybės tarnautojų atlyginimų dydžius, įvesti vieningą ir vientisą jų darbo apmokėjimo sistemą. Suprasdami, kad šis darbas yra ne tik nelengvas, bet ir itin jautrus, mat daugelio pareigūnų atlyginimai yra mažinami, o kai kuriems yra didinami, jau esame sutarę, kaip kartu su Seimu, su Seimo tam tikrais komitetais intensyviai dirbsime, kad dar pavasariui nepasibaigus Seimas galėtų patvirtinti naująją valstybės tarnautojų atlyginimų sistemą.

Dėl teisinės reformos. Šioje pavasario sesijoje mūsų laukia nepaprastai svarbūs uždaviniai, toliau nuosekliai kuriant modernią Lietuvos teisinę sistemą. Atsižvelgiant į naujai susiklosčiusias ekonomines, teisines, socialines bei politines sąlygas ir būtinybę reglamentuoti šiomis sąlygomis besiplėtojančius visuomeninius santykius, jau yra parengti ir Seimui pateikti naujo Civilinio kodekso pirmosios, antrosios ir trečiosios knygų projektai. Artimiausiu metu Seimui taip pat bus pateikti Civilinio kodekso ketvirtosios, penktosios ir šeštosios knygų, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio proceso kodekso projektai. Tikimės, kad naujasis Civilinis kodeksas sustiprins asmens teisių ir laisvių apsaugą, numatys veiksmingesnius pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones, sudarys palankesnes sąlygas verslo plėtotei.

Parengtas Lietuvos civilinis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius santykius bei privatinę teisę. Jo nuostatos atitinka dabartinės Lietuvos socialines ekonomines sąlygas bei bendrąsias tarptautines ir Europos teisės normos. Ne mažesnę svarbą visai Lietuvos teisinei sistemai turi visus modernius Vakarų valstybių teisinius reikalavimus atitinkantys Baudžiamosios teisės kodeksai. Šių kodeksų priėmimas būtų esminis žingsnis įtvirtinant Lietuvą kaip teisinę valstybę. Drįsčiau manyti, kad po Respublikos Konstitucijos priėmimo šiuo metu tai yra svarbiausi darbai modernizuojant Lietuvos teisinę sistemą.

Kelis žodžius apie darbo rinką ir socialinę apsaugą. Nekalbėdamas apie daugybę pasiūlymų, kuriuos rengiamės pateikti Seimui svarstyti, norėčiau atkreipti dėmesį į Garantinio fondo įstatymą, kuris, mes tikimės, leis užtikrinti bankrutuojančių įmonių atsiskaitymą su savo darbuotojais. Žmonės gaus bent dalį jiems priklausančio atlyginimo, nelaukdami ilgų bankroto procedūrų pabaigos. Ši sistema pagelbės tiems, kurių įmonėse jau turto nėra likę ar kitaip teisėtų darbuotojų reikalavimų parduodant įmonės turtą jau neįmanoma patenkinti.

Taip pat manome, kad atėjo laikas tolygiau perskirstyti darbo santykių rinkos reguliavimo atsakomybę, ją iš Vyriausybės perkeliant socialiniams partneriams, patiems darbdaviams ir darbuotojams. Todėl teiksime Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pakeitimo projektą. Jis įteisina Trišalę tarybą kaip pagrindinę instituciją reguliuojant šakinius susitarimus tarp profsąjungų, darbdavių atstovų bei Vyriausybės. Taigi kai kurių profsąjungų lyderių pareiškimai, esą Vyriausybė ignoruoja Trišalę tarybą arba ją nori visai numarinti, visiškai neatitinka tikrovės.

Kalbėdamas apie regioninę plėtrą ir savivaldos plėtrą, nenoriu kartoti tų dalykų, kurie visiems yra gerai žinomi. Norėčiau atkreipti dėmesį į naują Savivaldos įstatymą, taip pat ir į neatidėliotinas priemones, kurių mums kartu su jumis reikės imtis siekiant įgyvendinti naujų savivaldybių steigimą. Tikiuosi, kad šis procesas vyks sklandžiai, be didesnių sutrikimų. Tam reikia mūsų bendrų pastangų, nes tai yra pakankamai naujas mums visiems dalykas, ir patirties, steigiant naujas savivaldybes, visi mes turime labai nedaug.

Apie švietimo reformą. Daug dėmesio Vyriausybė skiria ir artimiausioje ateityje skirs švietimo reformai įgyvendinti. Pastaruoju metu tai tapo itin daug ginčų keliančia tema. Esu įsitikinęs, kad šioje srityje, atsižvelgiant į ilgalaikį reformos poveikį, reikia siekti kuo platesnio visų konstruktyvių politinių jėgų sutarimo. Galiu pasidžiaugti, kad šiame kelyje Vyriausybė jaučia tvirtą Respublikos Prezidento paramą. Švietimas – ilgalaikė investicija į Lietuvos ateitį, tad manome, kad perskirstydami tam skirtus pinigus turime siekti vienodesnio išsilavinimo lygio kaimo ir miesto mokyklose, subalansuoti mokinių mokymo krūvį. Švietimo reforma suteiks galimybę panaudoti lėšas, skiriamas švietimo sistemai, efektyviau. Siekiame, kad kuo didesnė lėšų dalis tektų mokymo bazei gerinti, mokytojų kvalifikacijai kelti, programoms rengti, o ne vien tik atlyginimų fondui. Jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos norėtume pakeisti mokyklų tinklo ir mokyklų mokymo programų sandarą.

Dėl žemės ūkio politikos. Manyčiau, kad svarbūs sprendimai laukia mūsų žemės ūkio srityje. Siūlysime Seimui patvirtinti žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją. Šiame projekte apibrėžiama žemės ūkio ir kaimo plėtros politika 2000–2006 metais. Strategijoje nurodyti šios politikos tikslai, plėtros principai ir svarbiausi prioritetai, nurodoma, kaip reguliuoti žemės ūkio ir maisto produktų rinkas. Vyriausybė yra tos nuomonės, kad negalima toliau tęsti iki šiol vykdytos žemės ūkio politikos, kai buvo griežtai valstybės reguliuojamos produktų kainos. To pasekmės – neįvykdyti pažadai, kaip buvo pernai. Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko savo pažadus, duotus šiais metais žemdirbiams, įgyvendinti ir iki kovo 15 d. mes jau išmokėjome žadėtus 90 mln. Lt Kaimo rėmimui fondui.

Turime kurti žemės ūkio politiką perimdami gerą Vidurio Europos valstybių patirtį, atitinkančią mūsų valstybės europinės ir pasaulinės integracijos siekius. Tikimės, kad Seimas dar kovo mėnesį, t.y. iki pavasario sėjos darbų, padarys reikiamas įstatymų pataisas, patvirtins žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, kad vykdomoji valdžia dar prieš žemdirbiams pradedant pavasario laukų darbus galėtų paskelbti žemės ūkio produkcijos kainas, kaip daroma Vidurio Europos valstybėse.

Būtų galima kalbėti ir daugiau apie siūlymus, kaip keisime žemės ūkio politiką, bet manau, kad tai jau reikalauja mūsų konkretesnių pokalbių.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad prasidėjus deryboms su Europos Sąjunga turėsime daugiau dėmesio skirti įvairių įstatymų pataisoms, siekdami juos suderinti su Europos Sąjungos teise. Darbų šioje srityje yra daug, todėl labai svarbu jų neužvilkinti. Europos Sąjunga daug dėmesio skiria vartotojų teisių apsaugai. Šioje srityje esame nemažai pasiekę, tačiau kol kas nesame užtikrinę, kad į rinką patenkantis maistas atitiktų sveikatos apsaugos normas, kad nebūtų pažeidžiamos vartotojų teisės, kad būtų aiškiai apibrėžtos maisto gamintojų bei pardavėjų pareigos ir atsakomybė. Šiam tikslui įgyvendinti bus teikiamas Maisto įstatymas. Turime labiau atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kovą su piratavimu. Turime pripažinti, kad iki šiol tai pakankamai apleista sritis. Esame prisijungę prie daugelio tarptautinių konvencijų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, tačiau iki šiol nesame sutvarkę mūsų teisinės sistemos taip, kad kiekvienas autorius – ar tai būtų rašytojas, muzikantas, dailininkas, ar programinės įrangos kūrėjas – jaustų, jog intelektinė nuosavybė yra saugoma ne blogiau nei bet kokia kita nuosavybės forma.

Šiam tikslui bus teikiamos Baudžiamojo kodekso ir kai kurių kitų įstatymų pataisos. Per artimiausią laikotarpį taip pat turėsime galutinai apsispręsti ir dėl mūsų derybinių pozicijų. Kiek žinau, Seimo Europos reikalų komitetas aktyviai dalyvauja svarstant jau valstybinės Europos integracijos komisijos aptartas derybų pozicijas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad štai tokie, mūsų manymu, yra svarbiausi šio pusmečio tikslai ir uždaviniai, kuriuos įgyvendinant tikiuosi konstruktyvios Seimo paramos. Pasinaudodamas proga noriu pasveikinti visus su artėjančia Kovo 11-ąja, taip pat palinkėti visiems sėkmės rinkimuose ir, nepaisant viso kito, darbingos nuotaikos.

PIRMININKAS. Visiškai pritariu kai kuriems kolegoms, kad visiems linkėti gal ir nevertėtų. M.Pronckus klausia pirmasis. Pone premjere, jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Kolegos, 16 val. mes premjerą turime paleisti. M.Pronckus. Paskui – A.Bartkus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis premjere, žemdirbiams skolą jūs atidavinėjat tuštindami šių metų biudžete numatytą fondą. Tai nėra joks laimėjimas. Todėl keturių Seimo narių, tai būtent mano, V.Velikonio, V.Einorio ir P.Papovo, yra įregistruotas įstatymo projektas, kad praeitų metų skolą pripažintume valstybės skola ir su ja atitinkamai elgtumės. Kokia jūsų nuomonė? Ar toks įstatymas, jūsų nuomone, gali būti Seime svarstomas ir palankiai priimamas?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad ne vieną kartą buvo siūlomi panašūs teikimai dėl praeitais metais negautų pajamų į įvairius fondus pripažinimo valstybės skola. Ir visų jų atžvilgiu mes sakom labai konkrečiai ir aiškiai – ne. Tokių praeitais metais negautų pajamų ar į biudžetą, ar į savivaldybių biudžetus, ar į kurį nors fondą mes negalim pripažinti valstybės skola.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi J.Listavičius.

A.BARTKUS. Gerbiamasis premjere, aš matau, pavasario darbų programoje yra įrašytas klausimas dėl valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projekto. Yra patvirtinta Seime strategija. Ar būtina dar teikti tokį įstatymą ir taip darbotvarkę perkrauti? Ir dar greta jo galbūt lydintis turėtų būti nutarimas, nors net projekto nėra, dėl elektrinės eksploatavimo nutraukimo saugos įstatymo projekto. Jeigu jau lydintis, tai ar nereikėtų nutarimo dėl socialinių reikalų ir darbo vietų kūrimo strategijos šiame regione? Ačiū.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų tokios strategijos dėl įvairių problemų sprendimo šiame regione yra ir bus rengiamos. Kai kurios iš jų bus tvirtinamos Vyriausybėje, jeigu Seimas pageidaus, be abejo, jas bus galima svarstyti ir Seime. Mes norime Ignalinos I bloko uždarymo pasirengimo darbą dar labiau suintensyvinti, ir tam yra paskirtas ir ūkio viceministras, kuris yra atsakingas vien už šių programų įgyvendinimą. Taip pat yra priimti nutarimai dėl specialios komisijos sudarymo, kuri turėtų koordinuoti visų žinybų veiklą šioje srityje, taip pat yra patvirtintas specialaus įstatymo projektas, kuris bus atsiųstas į Seimą. Jis, mūsų įsitikinimu, yra reikalingas tam, kad iš tikrųjų būtų tiksliai reglamentuotos visos procedūros įstatymų lygiu, kaip, kada ir kokie sprendimai turės būti padaryti ir kokiomis sąlygomis, kad mes galėtume nacionalinės strategijos numatytą uždavinį – I Ignalinos atominės elektrinės bloką uždaryti iki 2005 metų – sėkmingai įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Po to – P.Gylys.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, noriu paklausti, ar rengiant, keičiant ir priimant Mokesčių bei Muitų įstatymus jų įgyvendinimas bus siejamas su automatizuotos mokesčių, muitų ir finansų informacijos kaupimo ir dorojimo sistemos įdiegimu bei eksploatavimu Lietuvos Respublikoje? Ačiū.

A.KUBILIUS. Mes tikrai skyrėme daug dėmesio tam, kad tokia sistema būtų įdiegta ir kad pirmiausia muitinės būtų tinkamai kompiuterizuotos ir apginkluotos visa kita reikalinga technika. Vakar dar sykį buvo susirinkusi vadinamoji kovos su kontrabanda komisija, kurios darbe dalyvauja visų svarbiausių institucijų atstovai ir vadovai. Mes susitarėme, kad artimiausiu metu turėtume numatyti labai konkrečių veiksmų ir pasiūlymų planą, ką reikia daryti, kad visų pirma kova su kontrabanda būtų sustiprinta muitinės sistemoje. Muitinės, matyt, gali tai daryti kur kas efektyviau negu iki šiol buvo daroma. Reikia pasiekti, kad kova su kontrabanda neapsiribotų vien tiktai vieno ar kito sunkvežimio patikrinimu, bet ir būtų pradėta labai efektyvi analitinė kova su gerokai didesnio masto galima kontrabanda vien tiktai nesąžiningai tvarkant dokumentaciją. Kaip rodo patirtis, šis baras yra tikrai mūsų apleistas. Jį reikia labai sustiprinti. Dėl to reikalingas efektyvus visos sistemos kompiuterizavimas. Kalbant apie mokesčių pataisas, mes turėtume atsižvelgti į tai, kad ateityje mokesčių surinkimo ir muitinės sistema turėtų veikti šiuolaikinių informacinių technologijų sąlygomis.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi A.Medalinskas.

P.GYLYS. Gerbiamasis premjere, jūs pateikėte programą, kuri labiau tiktų kadencijos pradžiai, o ne likus 8 mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Labai daug buvo kalbama apie pačias įvairiausias strategijas (nėra laiko jas visas išvardyti), bet jūs nekalbėjote apie išgyvenimo politiką. Juk šiandien nacionaliniame biudžete jau nėra suplanuotų maždaug 200 mln. litų. Ar nėra jūsų planuose numatyta peržiūrėti nacionalinį biudžetą kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje ir kitų neatidėliotinų priemonių, kurios leistų išgyventi? Nieko iš šitos srities opozicija negirdėjo. Gal galėtumėte dabar pasakyti, kaip ruošiatės išlaikyti Lietuvą gyvą iki rinkimų?

A.KUBILIUS. Jums padedant. Jeigu…

P.GYLYS. Jeigu konkrečiau.

A.KUBILIUS. Jeigu konkrečiau, gerbiamasis profesoriau, tai pirmiausia nereikia gąsdinti Lietuvos žmonių. Atsilikimas nuo suplanuoto grafiko nesiekia 200 mln. Lt. Mėnesio pradžioje buvo 100 mln. Lt, mėnesio viduryje jis visada padidėja, vėliau, mėnesio pabaigoje, vėl sumažėja. Iš tikrųjų biudžeto situacija mums kelia nerimą, mes tikėtumės geresnių pajamų, bet, kaip jūs žinote, pajamos pirmiausia priklauso nuo ūkio būklės. Mes tikimės, kad stabili finansinė situacija ir aplink Lietuvą gerėjanti ekonominė situacija įvairiose rinkose tikrai sudarys galimybę mūsų ūkiui atsigauti. Iš tikrųjų mes atsiliekame nuo praeitų metų pajamų. Tai nėra gerai, tačiau norėčiau pasakyti, kad vėlgi tas atsilikimas šio mėnesio pradžioje buvo apie 40 mln. Lt, t.y. šio mėnesio pradžioje 40 mln. Lt buvo surinkta mažiau negu per praeitų metų vasario ir sausio mėnesius. Jis iš tikrųjų yra pakankamai didelis, tačiau ir kai kurios priežastys yra pakankamai aiškios. Norėčiau pasakyti, kad viena iš jų yra ta, jog akcizas už tabaką buvo sumokėtas avansu praeitų metų gruodžio mėnesį, todėl praeitų metų gruodžio mėnesio pajamos buvo labai padidėjusios. O dabar atitinkamai per I ketvirtį mes negauname šitų pajamų už tabaką. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pajamos yra sumažėjusios. Be abejo, mes visi turime rūpintis, kaip įvykdyti pajamų planą, kaip padidinti surinkimą. Aš manau, kad mes ir toliau ieškosime būdų, kaip šias problemas spręsti. Mes reguliariai susitinkame su Mokesčių inspekcijos ir Muitinės vadovais, analizuojame padėtį. Jums padedant, gerbiamasis profesoriau, aš tikiuosi, jokių problemų dėl mūsų išgyvenimo nekils.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Po to – A.Plokšto.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, taupydamas mūsų visų laiką, norėčiau užduoti klausimą apie mokesčių sistemos tobulinimą, į kurį norėčiau išgirsti vienareikšmį atsakymą – taip arba ne. Visi suprantame, kad mokesčių sistemos paprastumas, stabilumas ir patikimumas yra viena svarbiausių sąlygų valstybėje verslui plėtoti, ir tai laikoma teigiama valstybės savybe. Klausimas būtų toks. Jūs rengiatės teikti Mokesčių įstatymo pataisas. Ar galite šiandien pasakyti – taip arba ne, jog šios Mokesčių įstatymo pataisos bus vienintelės, teikiamos šiais metais, kad daugiau tais pačiais metais tie patys įstatymai nebus keičiami? Ačiū.

A.KUBILIUS. Ne.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto. (Balsai salėje) Koks klausimas, toks atsakymas. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš jaučiuosi taip, lyg klausyčiau maždaug prieš metus girdėtą tekstą, tik kito finansų ministro. Jis ramino, kad nėra problemos, jog šiek tiek pinigų nėra, bet išsisuksime. Kaip matote, vieną kartą išsisukti nepavyko. Bet tiek to. Mano klausimas kitas. Iš tos informacijos, kuri pasklido spaudoje apie memorandumą su (…), išeina, kad be Mokesčių įstatymo pataisų mes neišsisuksime. Gal trumpai pasakykite, kada mes galime susipažinti su tuo ir kokios tai gali būti pataisos?

A.KUBILIUS. Pirmiausia aš kartais negaliu suprasti gerbiamųjų kolegų reakcijos. Aš niekada nesakiau, kad nėra problemų, kad nėra problemų surenkant mokesčius, kad nėra problemų finansuojant valstybės išlaidas. Nežinau, ko norėtų mieloji opozicija. Aš jums sakiau skaičius. Jūs patys ir supraskite, kokio masto tai yra problemos. Tačiau tai nėra tokios problemos, kurios šiuo metu keltų pavojų valstybės finansų stabilumui. Jeigu situacija negerės, gerbiamieji kolegos, mes ateisime ir pasakysime jums visą tiesą, jog situacija negerėja.

Dėl memorandumo. Gerbiamieji kolegos, Finansų ministerijos interneto puslapyje memorandumo tekstas yra paskelbtas. Kviečiu jus nuodugniai analizuoti jį. Noriu priminti, kad dėl mokesčių, dėl kurių taip susirūpinę kai kurie žiniasklaidos atstovai, 12 punkte sakoma taip: “Siekdama racionalizuoti mokesčių struktūrą, Vyriausybė planuoja iki 2000 m. vidurio pateikti Seimui šiuos pasiūlymus. Pirmas. Asmenų pajamų mokesčių srityje padidinti pajamų mokesčio už autorines teises dydį nuo 13% iki 20%. Tai yra iki dydžio, taikomo pajamoms ne iš darbo užmokesčio”. Šiuo atveju tai nėra koks nors mokesčių didinimas, tai yra vienos iš lengvatų peržiūrėjimas. Noriu pasakyti, kad ypač tie, kurie iš tikrųjų gauna reguliarias pajamas ir dalį iš jų bando pateikti kaip pajamas iš autorinių teisių, ypač tie, kurie dirba žiniasklaidos srityje, neturėtų kartais nevisiškai sąžiningai slėptis už rašytojų, menininkų ar dailininkų nugarų. Iš tikrųjų visi turime būti sąžiningi ir mokesčius mokėti taip pat vienodai.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Paskui V.Čepas.

M.KONČIUS. Gerbiamasis premjere, skyriuje “Statyba ir urbanistika, butų ir komunalinis ūkis” skaitau: “Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – demokratizuoti bendrijų steigimą”. Toks projektas iš esmės yra parengtas, bet to demokratizavimo nepakaks, jeigu bendrijų nariai neturės galimybių ir traukos prie namų bendrijų. O neturės todėl, kad nuosavybės klausimai nėra aiškūs ir mokestiniai klausimai neaiškūs. Be papildomai teikiamų mokestinių ir nuosavybės įstatymų, šitas įstatymas bus nepatrauklus. Kaip galvojama teikti Bendrijų įstatymą – kaip kompleksą su visais ar vieną?

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų tai labai svarbi problema ir turbūt jūs daugiau žinote už mane, kokių yra susikaupusių bendrijų veiklos problemų ir apskritai dėl mūsų visų daugiabučių namų sistemos ir šiandieninio funkcionavimo, o ypač dėl ateities. Todėl iš tikrųjų turime ieškoti būdų visi, kurie daugiau ar mažiau yra prisidėję prie šios naujos sistemos teisinės bazės funkcionavimo įkūrimo. Turime ieškoti būdų, kaip iš tikrųjų visas tas problemas, apie kurias jūs kalbėjote, galėtume efektyviau išspręsti. Aš tikrai dabar nežinau konkrečių dalykų, bet turėtume ieškoti konstruktyvių susitarimų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis premjere, be abejo, žinote, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena tokiose nedideliuose miesteliuose, sakykim, Tveruose, Salantuose, Antalieptėje, Sedoje, ir tai yra labai gerai. Deja, dabar, kadangi daugelis Seimo narių važinėjame po tokius miestelius, pastebime, o ir patys žmonės skundžiasi dėl labai skurdaus gyvenimo. Skurdą yra sukėlusi vienintelė priežastis – ten visiškai nėra darbo vietų. Kai kuriuose miesteliuose jį turi zakristijonas, klebonas, seniūnas ir yra dar pora darbo vietų. Ar jūsų kadencijos Vyriausybė numato, aš suprantu, kad tai turi būti ilgalaikė programa, bent pradėti dabar kokią nors programą, kad tiems žmonėms būtų sukurtos darbo vietos, nes jie, jūs patys sutikite, nieko negali padaryti be valstybės pagalbos? Ačiū.

A.KUBILIUS. Negalėčiau pasakyti, kad mes turėtume kokius nors tokių programų apmatus. Iš tikrųjų apie darbo vietų kūrimą mes turime diskutuoti ir kalbėti, žinau, kad artimiausiu metu tokie pokalbiai bus. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų mūsų ūkio ir ekonomikos modernizacija, žengiant integracijos į Europos Sąjungą keliu, kaip tik ir turėtų sudaryti mums daugiau galimybių tokiuose miesteliuose ir kaimuose atsirasti naujoms darbo vietoms. Kaip rodo daugelio stojusių į Europos Sąjungą valstybių patirtis, valstybių, panašių į Lietuvą savo pradinėmis sąlygomis, paimkim kad ir Airiją, kaip tik stojimas į Europos Sąjungą pakeitė žmonių, gyvenančių kaime, gyvenimo pobūdį. Ten atsirado kur kas daugiau naujų darbo vietų, ne vien tik žemės ūkis. Daugelis žmonių persiorientavo į tas naujas darbo vietas, į naujas paslaugas. Europos Sąjunga tam numato daugelį paramos formų, visų pirma per regioninės plėtros fondus. Iš tikrųjų aš ir matyčiau tokį mūsų bendro valstybės gyvenimo modernizacijos, mūsų bendros ūkio modernizacijos būdą, dėl kurio gali atsirasti naujų darbo vietų, tarp jų ir mažuose miesteliuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis premjere, korupcijos plitimas šiuolaikinėje visuomenėje yra labai sunkiai sprendžiama problema, todėl Europos, Amerikos valstybės priima tam tikras konvencijas. Prie Europos Sąjungos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos prisijungė ir Lietuva. Praėjo metai, konvencija neteikiama ratifikuoti. Kada Vyriausybė inicijuos šios konvencijos ratifikavimą? Gal galėtų teisingumo ministras atsakyti į tai?

A.KUBILIUS. Ministre, ar galėtumėte pasakyti ką konkrečiau?

G.BALČIŪNAS. Konvencija yra pasirašyta ir turėtų būti teikiama ratifikuoti kiek įmanoma greičiau, tačiau yra problema, nes mūsų įstatymai, ir baudžiamieji įstatymai, ir administraciniai įstatymai, neatitinka jos nuostatų. Įgyvendinus naują Baudžiamąjį kodeksą ta problema turėtų atkristi, todėl tikiuosi, kad šioje sesijoje jūs tikrai priimsite naują Baudžiamąjį kodeksą ir konvencija galės būti ratifikuojama.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Po to A.Stasiškis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu girdėti šiandien premjero pranešimą, teikiantį gyventojams vilčių. Noriu paklausti dėl bankrutuojančių įmonių darbininkų, kurie tikriausiai jau po kelis mėnesius negauna atlyginimų, tų bankrutuojančių įmonių yra per 350. Jūs pasakėte, kad reikia garantuoti neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimą. Iš kokių lėšų tai padarysit?

A.KUBILIUS. Aš minėjau, kad tam reikėtų priimti Garantinio fondo įstatymą, kuris numato, kad toks fondas, čia gal ponia I.Degutienė galėtų mane papildyti, toks fondas būtų finansuojamas ir iš darbdavių lėšų pagal tam tikrą solidarumo principą. Aišku, šiandien tai yra labai didelė problema. Fondas bankrutuojančioms įmonėms paremti lėšų neturi, šiuo metu kaip nors padėti tų įmonių darbininkams yra tikrai labai sunku, o ką nors pažadėti, kad ryt poryt mes išspręsime visas problemas, būtų nesąžininga.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponia ministre, ar jūs kalbėtumėte kelis žodžius?

I.DEGUTIENĖ. Premjeras viską atsakė, ko ponia E.Kunevičienė klausė. Šiandien iš tikrųjų Bankrutuojančių įmonių fonde lėšų neužtenka, kad būtų galima finansuoti visus, kurie turi reikalavimus. Tačiau ateitis, be abejo, yra tiktai per Garantinio fondo įstatymą ir jo įgyvendinimą.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Bus 16 val., o po to tarsimės, premjere.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, žmonių pakankamai pozityviai vertinamas jūsų Vyriausybės atviras, realus ir objektyvus kalbėjimas apie ūkinę finansinę šalies situaciją. Realus padėties suvokimas teikia jėgų išgyventi ir tikėjimo ateitimi. Neabejotinai yra labai svarbu, kad mūsų pramonė dirbtų kiek galima efektyviau, todėl noriu jūsų paklausti. Kokias vis dėlto jūs numatote neatidėliotiniausias priemones, tarkim, katalizatorius? Tai suaktyvintų mūsų pramonės įmonių veiklą, kai galbūt net nereikėtų galvoti, iš kur paimti pinigų, kad galima būtų atsiskaityti su žmonėms, sumokėjus jų įšaldytus atlyginimus, mat dirbančios, pradėjusios dirbti kur kas efektyviau įmonės, aišku, lėšų turėtų tam tikslui pačios. Ačiū.

A.KUBILIUS. Nežinau jokių stebuklingų receptų. Žinau vieną (ir kviesčiau visus paremti) jau visiems mums seniai žinomą šūkį: “Pirk prekę lietuvišką!” Jeigu mūsų įmonės neturės rinkų, kur parduoti savo pagamintą produkciją, jokie stebuklingi receptai joms nepadės. Todėl visų pirma mes kiekvienas asmeniškai turime rūpintis mūsų pramonės ateitimi. O antras dalykas – mes galime ir turime tikėtis, kad ir tos rinkos, į kurias mūsų pramonė eksportuoja savo pagamintą produkciją, sustiprės, aš tikiuosi, kad taip pat sustiprės ir euras dolerio atžvilgiu. Man atrodo, kad rinkimų kampanija Amerikoje mums gali padėti. Be to, manyčiau, kad taip pat ir tie įstatymai, kurie yra teikiami Seimui, visų pirma Įmonių bankroto įstatymo pataisos, taip pat ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, leistų sukurti mums naują sistemą, kuri leistų įmonėms efektyviai spręsti savo problemas. Jeigu įmonė negali egzistuoti rinkoje, jinai turi turėti galimybę labai lengvai ir neskausmingai iš rinkos pasitraukti. Šiandien visa problema, kad tas išėjimas iš rinkos yra ypač skausmingas, sukeliantis didžiulių socialinių problemų.

PIRMININKAS. Pone premjere, liko dar du klausimai. Ačiū. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Vyriausybės vadove, dažnai yra kalbama apie jaunimo tautinį patriotinį auklėjimą, tačiau ne viskas yra daroma ta kryptimi, ypač Vyriausybės lygiu. Aš turiu galvoje, kad ne per visas mūsų valstybines šventes yra keliamos valstybės vėliavos. Aš ne kartą siūliau ir jums, ir dar prieš jus buvusiems premjerams, kad Tilžės akto diena, kuri čia, Seime, buvo vienbalsiai priimta kaip atmintina diena, būtų Vyriausybės nutarimas papildytas ir tą dieną, Tilžės akto dieną, būtų keliama valstybės vėliava. Sakykite, kada šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje?

A.KUBILIUS. Valstybės vėliavos kėlimo ceremonijas reglamentuoja atitinkami įstatymai. Kaip yra šiandien numatyta, taip ir bus daroma. Aš norėčiau pasakyti, kad jaunimo tautinis patriotinis auklėjimas yra ne tiktai valstybės švenčių sąrašo peržiūrėjimas. Tai yra visų pirma mūsų mokykla, jos situacija. Aš džiaugiuosi, kad šiandien kartu su švietimo ministru turėjome galimybę Vyriausybės vardu apdovanoti penkias geriausias Lietuvos mokytojas už laimėjimus 1999 metais. Manau, kad mūsų dėmesio švietimui niekada neturėtų būti per daug. O švietimas, ir tinkamas švietimas, tikrai turėtų būti to tautinio patriotinio auklėjimo pagrindas.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, visi klausimai buvo tokie rimti. Mano klausimas taip pat bus rimtas, bet ne apie ekonomiką, ne apie socialinius reikalus, o greičiau apie Lietuvos įvaizdį. Visai neseniai, kovo 8 d., Lietuvoje buvo diskutuojama, reikia ar nereikia švęsti šitą šventę. Buvo įdomu pamatyti per televiziją, kaip Europos Komisijos prezidentas R.Prodi labai prasmingai ją paminėjo: pasikvietė veiklias moteris, padiskutavo įvairiom problemom, kurios rūpi moteriškajai visuomenės daliai, ir jas pasveikino. Lietuvoje ši šventė vertinama labai kontroversiškai. Aš labai norėčiau jūsų paklausti, koks yra jūsų požiūris į Kovo 8-ąją? Kaip manote, ar tas požiūris, kuris šiuo metu susiformavęs į Kovo 8-ąją, kaip į sovietinį reliktą, netrukdo Lietuvos įvaizdžiui Europos kontekste?

A.KUBILIUS. Matot, norėčiau padaryti pastabą, kad R.Prodi yra kilęs iš šalies, kur Kovo 8-oji atsirado natūraliai. Lietuvoje Kovo 8-oji atsirado atvežta sovietinių tankų. Todėl mūsų požiūris su R.Prodi, kurį labai gerbiu, į Kovo 8-ąją gali būti pakankamai skirtingas. Nemanau, kad iš to mums reikėtų daryti kokias nors problemas. Mes galim ir turim švęsti tai, ką norime švęsti. Kažin ar reikia valstybės vardu vieną ar kitą šventę, ypač artėjant pavasariui, primesti mums vieni kitiems.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pone premjere, ypač sudėtingas buvo paskutinis klausimas. Bet jums pavyko atsakyti į visus. Ačiū. Tikiuosi, kad Vyriausybė dar turės pasiūlymų iki ketvirtadienio, iki mūsų priėmimo, jeigu dar ne visi projektai čia pateikti. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui, kuris dabar buvo plačiai diskutuojamas? Galim? Taigi bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos” projektui. Pritariame po pateikimo. Svarsto visi komitetai. Kai kurie jau teikia savo pasiūlymus. Taip pat ir visos frakcijos rengia savo politinius pareiškimus. Kolegos, prašom būti pasirengusiems po savaitės, ketvirtadienį, mėginti priimti šį nutarimą ir savo susiplanuotus darbus teisiškai įforminti.

Savaitės (nuo 2000 03 13) - 2000 m. kovo 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Kitos savaitės darbotvarkės, kolegos, šiandien preliminariai svarstytos Seniūnų sueigoje. Kviečiu į tribūną kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kita savaitė dar paskutinė savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos savaitė. Todėl gal čia ir vengiam įrašyti pačius sudėtingiausius projektus, kurių svarstymas tą savaitę gali kartais paskatinti svarstyti ne visai racionaliai. O pradėsim nuo žemės reikalų. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kiti. Susipažinsim su Prezidento grąžintais Aukštojo mokslo ir Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projektais. Na, ir taip toliau. Turbūt ketvirtadienį mėginsim pradėti svarstyti Amnestijos įstatymo projektą. Taigi pamėginau paminėti keletą galbūt svarbesnių projektų. Be jų, žinoma, dar nemažai yra įvairių pataisų, kurioms pribrendęs laikas pakliūti į plenarinį posėdį.

PIRMININKAS. Dėkui. M.Pronckus norėtų pasiklausti.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, kaip jums atrodo, ar vis dėlto Seimo valdyba neužmiršo, kad kitą savaitę yra savivaldybių rinkimai? Tai yra rimta politinė akcija, kurioje pagal įstatymą gali dalyvauti dalis Seimo narių ir dalyvauja, o šitoks savaitės dviejų dienų darbotvarkės perkrovimas kažkaip nelabai dera su šiuo politiniu įvykiu. Sunku čia kokių nors įtarinėjimų atrasti, tačiau ar jums neatrodo, kad konservatoriai tiesiog bijo susitikti su žmonėmis, bijo važiuoti į vietas, bijo šnekėtis su jais, ir tai bando uždrausti ir kitiems, sudarydami tokią darbotvarkę?

J.RAZMA. Manau, kad konservatoriai nieko nebijo, tačiau vis dėlto jie sugeba atskirti Seimo darbą ir savivaldybių rinkimų kampaniją. Manau, nei įstatymuose, nei Konstitucijoje jūs nerasite tokių nuostatų, kad Seimas gali sustabdyti savo veiklą, kai vyksta savivaldybių rinkimų kampanija. Manau, kad tuos dalykus galima suderinti. O vienas kitas Seimo narys, kuris balotiruojasi į savivaldybių tarybas, be abejo, galės dalyvauti tose rinkimų kampanijose, nes minėjau, kad pačių sudėtingiausių projektų mes stengėmės į tą savaitę neįrašyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Preliminariai darbotvarkei, kuri, žinoma, dar gali keistis po Seniūnų sueigos pirmadienį. Galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei. Dėl vedimo tvarkos – P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausia noriu kreiptis į pirmininką…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos kalba P.Gylys.

P.GYLYS. Aš manau, kad Seimo narys M.Pronckus išdėstė labai rimtą argumentą, kodėl Seimo nariams, apskritai politikams nesudaromos sąlygos dalyvauti tokiam rimtam procese kaip rinkimai. Visi tie paaiškinimai neatsako kodėl. Kaip premjeras ką tik išaiškino, mūsų ekonomika stabili, politinė situacija gera, išorės priešai negrasina. Taigi galėtume, sakysim, ketvirtadienį dar būti su rinkėjais ir aiškinti savo partijų politiką savivaldybių klausimais. Bet šitokios galimybės daugelis iš mūsų neturės. Tai pirma dalis.

Antra. Tas jūsų gestas, gerbiamasis pirmininke, kurį mes užfiksavom, žemina visą Seimą. Aš nežinau, ar mūsų Etikos komisija mato ir stebi, kaip visada, bet tokie dalykai bet kurios šalies parlamente būtų neatleisti.

PIRMININKAS. Kolega, aš tikrai prieisiu prie jūsų frakcijos pasikalbėti, apie ką jūs dabar kalbat. O dabar, gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Bet iš pradžių, gerbiamieji, kol mūsų dar yra daugiau, aš noriu pasakyti, kad po posėdžio šiandien mes pagerbsime amžinąjį atilsį Kovo 11-osios ir Nepriklausomybės Akto signatarų kapus Vilniuje, kartu ir kitur Lietuvoje. Kitur kartu rūpinasi Seimas, kitos savivaldybės ir vietos bendruomenės. Kolegos, noriu tik informuoti, kad po posėdžio Seimo nariai A.Sėjūnas, R.Survila ir K.Šavinis padės gėlių ant signatarų Č.Kudabos, J.Minkevičiaus, V.Šadreikos, K.Antanavičiaus kapų. Čia tik tokia informacija, lyg ir rytojaus atminimo pradžia.

Seimo narių pareiškimai

Kolegos, dabar Seimo narių pareiškimai. Trys pareiškimai. Kviečiu į tribūną A.Vaižmužį.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kiti posėdžio svečiai!

Pirmiausia sveikinu visus su artėjančiu nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dešimtmečiu. Visapusiškos sėkmės visiems jums! Antra, visiems sėkmės pradedant pavasario sesiją. Dirbkime Lietuvos žmonių labui kiek galima vieningiau. Trečia, nepaskęskime rinkimų agitacijose. Žmonės ir be agitacijos žinos, už ką ir kada balsuoti. Nenusivertinkime per daug.

Dabar noriu perskaityti medikų pareiškimą. “Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, 2000 m. vasario 18 d. išnagrinėję dabartinę įstaigų funkcijų ir užduočių adekvatumo biudžetiniam finansavimui situaciją, kreipėsi į Panevėžio apskrityje išrinktus Seimo narius P.Šalčių ir A.Vaižmužį, prašydami padėti išspręsti aktualiausius klausimus.

Didžioji visuomenės sveikatos priežiūros užduočių ir funkcijų dalis iki šiol tebėra nereglamentuota įstatymais ir kitais teisės aktais. Kai kurios profilaktinės ir prevencinės medicinos sritys (darbo medicina, užkrečiamųjų ligų plitimo per maistą, atmosferos oro gyvenamojoje teritorijoje kontrolė) yra perduotos ir perduodamos institucijoms, neturinčioms specialistų šioms funkcijoms vykdyti, tuo diskredituojant pačią visuomenės sveikatos sampratą, kaip ją įvardijo Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninis komitetas 49-ojoje sesijoje (Florencija, 1999 m. rugsėjo 13–17 dienos).

Vykdant vadinamąją rinkos priežiūros institucijų reformą, visiškai neatsižvelgiama į užkrečiamųjų ligų išplatinimo priežasčių išaiškinimą ir tų priežasčių, kurių naujosios rinkos priežiūros institucijos apskritai nesugebės vykdyti, skubų sustabdymą.

Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reforma vyksta dešimti metai, tačiau iš esmės palietė tik tretinį (viršutinį) lygį, kuriame sukurti centrai yra nevaldomi, jie veikia vien savo interesais, todėl nebėra racionalaus metodinio vadovavimo ir konsultavimo žemesnio lygio įstaigoms, o automatiškas jų centrų administravimas, buhalterinė apskaita, transporto naudojimas tėra išlaidavimas.

Vykdant valstybinę taupymo politiką ir dėl to gerokai sumažinus biudžetinį finansavimą, Sveikatos apsaugos ministerija neperžiūrėjo visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms privalomų vykdyti funkcijų ir užduočių sąrašo, nenustatė, kurios funkcijos ir užduotys laikinai nevykdytinos ir nefinansuotinos.

Būtinosioms sveikatos priežiūros funkcijoms, tarp jų ir nustatytoms Vyriausybės nutarimais, vykdyti iš biudžeto tėra skirta lėšų personalo atlyginimams ir atsiskaityti su “Sodra”, nors toms funkcijoms vykdyti būtinas ir pastatų energetinis bei komunikacinis aprūpinimas, ir darbo medžiagos, ypač kaimo teritorijose, transportas.

Nuosekliai mažėjant vietinės gamybos mastams, statybų ir rekonstrukcijos darbų apimtims, mažėjant prekių įvežimui ir išvežimui bei menkėjant kitai ūkinei ir komercinei veiklai, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų galimybės uždirbti nebiudžetinių lėšų tapo dvigubai mažesnės nei 1999 metų pradžioje, tad jomis neįmanoma padengti net vien pastatų energetinio aprūpinimo kaštų.

Vykdant visuomenės sveikatos užduotis ir funkcijas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:

1. Visi be išlygų visuomenės sveikatos priežiūros ir sveikatos saugos klausimai patikėtini tik medikams, kitų sričių specialistai tegali būti medikų pagalbininkai.

2. Neatidėliotinai turi būti parengti ir priimti visi įstatymai ir teisės aktai visuomenės sveikatos priežiūros, saugos, ugdymo ir skatinimo klausimais.

3. Tretinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos privalėtų būti sujungtos į vieną įstaigą (ar bent visiškai centralizuotai valdomos) ir jų pagrindine užduotimi turėtų tapti bendravalstybinis metodinis vadovavimas visų lygių ir nuosavybės formų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms.

4. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija privalėtų tiksliai įvardyti valstybės vykdomas būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros, saugos, sveikatos ugdymo ir palaikymo priemones ir adekvačiai finansuoti jų vykdymą visuose lygiuose.”

Pasirašo Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai: I.Uginčienė (Rokiškis), V.Bagdonas (Biržai), V.Grincevičius (Panevėžys), R.Markelis (Kupiškis), A.Varvuolis (Pasvalys) ir A.Žabokas (Panevėžys). Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar į tribūną kviečiu A.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbieji kolegos, aš turiu tiesiog informaciją, kurią manęs prašė paskelbti.

“Šių metų kovo 18 d. Utenoje įvyks paskutinio Lietuvos partizano A.Kraujelio žūties 35-ųjų metinių paminėjimas. 11.30 val. – gėlių padėjimas prie paminklo žūties vietoje (Utenos rajonas, Papiškių kaimas); 13 val. – Šv. Mišios Utenos bažnyčioje; 15 val. – minėjimas Utenos kultūros rūmuose. Kviečiame dalyvauti.”

Pasirašo rengėjai: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyrius, Utenos savivaldybė, Utenos apskrities viršininko administracija.

Galėčiau pridurti: jeigu kas norės papildomos informacijos ar sumanys važiuoti, tai prašome kreiptis į mano padėjėją, į mane, į mūsų komisiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiamas J.Bernatonis skaityti savo pareiškimą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

“Gerbiamieji Seimo nariai, švenčiame Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Taip jau įprasta, kad jubiliejaus proga apžvelgiamas nueitas kelias, vertinama, kaip išsipildė lūkesčiai. Visų Lietuvos gyventojų pastangomis padaryta iš tiesų nemažai. Lietuva tapo žinoma daugeliui pasaulio valstybių, įgyvendiname demokratišką Konstituciją, turime savą, pakankamai tvirtą litą, esame pakviesti deryboms su Europos Sąjunga. Galime pasidžiaugti aktyvesniu piliečių dalyvavimu valstybės gyvenime, siekimu įtvirtinti demokratiją, sąžinės ir žodžio laisvę.

Tačiau šventinį džiaugsmą temdo ekonominis nuosmukis, krentantis gyvenimo lygis, didėjantis atotrūkis tarp saujelės turtingųjų ir didelės minios skurstančiųjų. Nedarbas tapo grėsmingiausia mūsų gyvenimo rykšte. Oficialiai skelbiamas nedarbas viršija 11%, o kai kuriose vietovėse realus nedarbas 20–25%, įskaitant paslėptąjį nedarbą. Bedarbių skaičius per penkerius paskutinius metus išaugo dvigubai. Maži atlyginimai ir pensijos, kasdien didėjančios energetinių išteklių ir paslaugų kainos, įsiskolinimai žemdirbiams didina gyventojų nusivylimą valdžia, gimdo didžiulį abejingumą valstybei ir jos problemoms.

Valstybė nesugeba apginti savo šalies gyventojų nuo smurto, vagysčių, nesaugu tapo gyventi savuose namuose, išeiti į gatvę. Valdžia nepajėgi suteikti visiems vaikams galimybės mokytis, o sergantiems – gydymo paslaugų. Atimama kiekvieno konstitucinė teisė į nemokamą mokymą, nemokamą gydymą. Aukštasis mokslas tampa tik turtingųjų privilegija. Valdžia nepalankiai vertina verslininkus, ypač smulkiuosius. Neskatinamos lietuviškojo kapitalo investicijos, vis laukiama gelbėtojų iš užsienio.

Vis dėlto norisi būti optimistais ir tikėti, kad mūsų Tautos išmintis nugalės, kad, įveikę ekonominę krizę ir atlaikę kitas negandas, antrąjį Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį švęsime demokratinėje, teisinėje, klestinčioje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

LDDP frakcijos seniūnas Č.Juršėnas.”

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos pareiškimų skaitytojai. Šios dienos posėdis skelbiamas baigtas.

Registruojamės! Registruojamės, kolegos. 35 Seimo nariai užsiregistravo posėdžio pabaigoje. Posėdis skelbiamas baigtas.