Trečiasis (430) posėdis
2000 m. vasario 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas. Gal neprieštarautumėt, kad pradėtume šios dienos posėdį? Neprieštaraujat. Džiugu, skelbiu posėdį pradėtą. Registruojamės ir daug kam taps ramiau.

2000 m. vasario 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Kolegos, registruojamės ir pirmiausia dėl šios dienos darbotvarkės. Ji yra tokia, kokia jums yra pateikta, bet pirmiausia buvo, formaliai kalbant, naujo nutarimo projektas Nr.2341. Jis dėl tų dalykų, dėl kurių mes praėjusį kartą esame susitarę, kad mūsų jau patvirtintos neeilinės sesijos programa galėtų būti papildyta dviem papildomais klausimais. Yra surinkta, rodos, 49 Seimo narių parašai. Taigi prašyčiau neprieštarauti, kad šiandien mes galėtume be problemų priimti šį nutarimą, iš esmės formalų nutarimą, ir kad galėtume svarstyti Seimo rezoliuciją, kuri įrašyta ketvirtuoju klausimu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo projektas kol kas atidedamas, taip pat ir pora lydinčiųjų projektų. Tikiuosi, kad iki ateinančios savaitės viskas bus suderinta. Kolegos, 17.30 val., dėmesio, šiandien mūsų parlamente kalbės Europos Komisijos prezidentas R.Prodi. Aš kreipiuosi į visus geros valios Seimo narius, ypač į visų frakcijų vadovus, kad 17 val. 30 min. mūsų parlamento posėdžių salė būtų solidžiai netuščia. Dar keletas rezervinių klausimų ir galbūt susitarsime dėl darbotvarkės bei dėl vedimo tvarkos užsiregistravus 63 Seimo nariams. Kalba J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti dėl vedimo tvarkos, kad paaiškintumėt mums, kodėl šios neeilinės sesijos iniciatoriai nedalyvauja posėdžiuose? Atkreipiu jūsų dėmesį, kad konservatorių nėra nė 40%. Dar kartą keliu klausimą: kam buvo sukviesta ši neeilinė sesija, jeigu net iniciatoriai neina į posėdžius? (Balsai salėje)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos” papildymo” projektas Nr.P-2341 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Norėčiau viltis, kad opozicija būtų pajėgi užduoti sudėtingesnius klausimus. (Juokas ir balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, žvelkit į darbotvarkę. Dabar prašau kolegiško susitarimo, kad mes be didelių pateikimų ir be didelių svarstymų priimtume nutarimą “Dėl neeilinės sesijos darbų programos papildymo”. Parašai, kolegos, yra, aš prašiau, kad jų nedalytų, jie tikrai yra. Jums, kolega Česlovai, asmeniškai dabar bus… Sekretoriatas Č.Juršėnui asmeniškai įteikia 49 Seimo narių parašus. Kolegos, ar galime be didelių diskusijų priimti šį nutarimą, pagal kurį du projektai – Nr.P-2337 ir Nr.P-2336 papildomai įrašomi? Kolegos, gal kas norėtų diskutuoti? Balsuojam. Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės, ir tada, neapsakomai geranoriškai nusiteikus visoms parlamento frakcijoms, iš karto balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos papildymo”.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kolegos, Č.Juršėnas jau baigia studijuoti parašus, o mes balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos papildymo”. Kas būtų už tai, kad sesiją papildytume dviem projektais, kuriuos siūlo 49 pasirašę Seimo nariai?

44 – už, prieš nėra, susilaikė 15. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos papildymo” yra priimtas. Ačiū. Ar galime pradėti dirbti pagal šios dienos dabar jau likusią darbotvarkę? Ačiū.

Aukštojo mokslo įstatymo projektas Nr.P-1789(4) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, pirmasis mūsų rimtas projektas yra 1-2, dėl kurio iš tikro vertėjo šaukti sesiją. Jo pagrindu mes dabar dirbsime – Aukštojo mokslo įstatymo projektas Nr.P-1789(4). Kaip jūs galite patvirtinti, visų frakcijų atstovai, dalyvavę Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose, prisiminę mūsų ankstesnius susitarimus, šį projektą svarstysime šiek tiek liberaliau ir remdamiesi daugiau žmogiškaisiais susitarimais, o ne Statuto straipsniais. Beveik viskas yra suderinta šimtu procentų. Šiandien pats kalbėjau su Rektorių konferencijos atstovais, ir jie neprieštarauja komiteto siūlomam variantui.

Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir jau per pirmąją mūsų svarstymo dalį priimtus straipsnius. Ar mes dabar negalėtume irgi pakankamai sutartinai dar mėginti grįžti prie visų straipsnių, kuriems pritarta po svarstymo, iš eilės? Mat ir pirmasis, ir antrasis, ir kiti straipsniai dar turi Teisės departamento pastabų, be to, ir dėl kitų straipsnių, dėl principinių straipsnių, yra Seimo narių pataisų. Mes nereikalausime nei 20, nei 29 Seimo narių parėmimo. Ar galėtume grįžti ir prie jau pritartų po svarstymo straipsnių priėmimo, nes komitetas dar kai ką, diskutuodamas su rektoriais, su studentais, yra paredagavęs. Ar galime, kolegos, žengti šiuo keliu? Dėkui.

Taigi, kolegos, jums yra išdalytas projekto Nr.P-1789 ketvirtasis variantas, yra išdalyta Seimo narių pataisų lentelė, yra išdalytos Seimo narių pataisos, apie kurias jau kalbėta ir apie kurias dar nėra kalbėta, yra išdalyta kai kurių straipsnių redakcija, kurią siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką Ž.Jackūną ir labai kreipiuosi į tuos kolegas, kurie buvo įregistravę savo pataisas. Galbūt galite nesiūlyti jų svarstyti, jeigu komiteto siūlomi variantai yra arti jūsų buvusio įsivaizdavimo? Pone pranešėjau, mes sutariame, kad imame šį įstatymą pastraipsniui. Taigi ketvirtasis variantas.

Ž.J.JACKŪNAS. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo minėta, per laikotarpį, kuris prabėgo nuo paskutinio aptariamo įstatymo projekto svarstymo čia, Seime, mes iš tiesų dar gavome įvairių pasiūlymų, Teisės departamento išvadą. Nori nenori tenka truputėlį grįžti ir prie jau mūsų lyg ir aprobuotų ankstesniame posėdyje straipsnių. Todėl dar kartą visų prašau, labai džiaugiuosi, kad lyg ir nebuvo prieštaraujančių, sutikti šiek tiek grįžti prie straipsnių ir pasižiūrėti į mūsų įstatymą iš eilės.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, mes vis tiek, žvelgdami į straipsnius, prie kurių grįžtam, žvelgiame į projektą Nr.P-1789(4), teiktą svarstyti. Turite šalia savęs, na, šiek tiek nestatutiškai pateiktą, suredaguotą kai kurių straipsnių variantą, ar ne? Taigi, pone pranešėjau, 1 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Teisės departamentas siūlo iš 1 straipsnio antrosios dalies sakinio išbraukti žodžius “reglamentuojantiems teisės aktams bei jo statutui” ir palikti tik “tarnyba reglamentuojantiems įstatymams”. Aš manau, kad tai galima priimti, tai tiesiog nekelia ypatingų abejonių.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio turbūt nėra norinčių kalbėti. 1 straipsnio pataisos priimamos. Po svarstymo pritariame.

2 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl 2 straipsnio yra kolegos A.Matulo siūlymas šiek tiek tikslinti rezidentūros apibrėžimą – išbraukti žodžius “klinikiniam darbui” ir vietoje jų įrašyti “medicinos praktikai”. Kolegos manymu, tai yra platesnė sąvoka, aš tikiu jo žiniomis ir autoritetu.

Manau, galima sutikti su tokiu siūlymu.

PIRMININKAS. Ar galim bendruoju sutarimu sutikti su A.Matulo siūloma redakcija? Sutinkam su aštuonioliktosios dalies redakcija. Daugiau nėra dėl 2 straipsnio.

Ž.J.JACKŪNAS. Daugiau nėra.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio nėra. 2 straipsnis irgi mūsų pritartas po svarstymo.

3 straipsnis. Ar turite kokių siūlymų?

Ž.J.JACKŪNAS. 3 straipsniui nėra jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Einame toliau. 4 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 4 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Einam toliau. 5 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 5 straipsniui yra Teisės departamento siūlymas, bet mes jam komitete šiandien pasvarstę siūlome nepritarti. Siūlau sakyti, kad jo nėra.

PIRMININKAS. Nėra, nereikia balsuoti. 5 straipsnį baigiame, jis nekinta.

6 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 6 straipsniui taip pat nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. 7 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 8 straipsnio pirmojoje dalyje buvo Teisės departamento siūlymas išbraukti sakinį “statuto nuostatos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams”. Jis laikomas pertekliniu. Bet pasitarę šiandien Seimo komitete vis dėlto nusprendėme, kad nieko labai nepakenks, o aiškumo gali būti ir daugiau. Nepritariame tam. Paliekam kaip buvo.

PIRMININKAS. Čia Teisės departamento. O R.Zuozos siūlymas dėl 8 straipsnio?

Ž.J.JACKŪNAS. Čia dar buvo įrašyta, kad reikėtų “studentų atstovybės veiklos principai nurodomi statute”. Mes sutarėme su Studentų sąjunga, kad to nereikia, kad ir taip savaime suprantame dalykai. Studentai atsiėmė savo siūlymą.

PIRMININKAS. Ir R.Zuoza gins savo siūlymą, ar sutiks su studentų nuomone?

R.ZUOZA. Aš atsisakau šitos pataisos.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. Dėl 8 straipsnio nėra problemų. Dėkui. 9 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nieko nėra.

PIRMININKAS. 10 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 11 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra profesoriaus V.Landsbergio siūlymas…

PIRMININKAS. Jis siūlo žodžiu ar raštu?

Ž.J.JACKŪNAS. Pirmojoje dalyje įrašyti žodžius “aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai”. Aš manau, kad tokia patikslinanti išlyga yra visiškai tiksli, kad biudžeto lėšos nebūtų laikomos ten, kur nedera.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutikti su papildymu po “vertybės” “nebiudžetiniai finansiniai ištekliai”?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. “Nebiudžetiniai finansiniai ištekliai”. Taip pat buvo dvi Teisės departamento pataisos, kurioms komitetas nepritarė, todėl siūlome nieko nekeisti. Aš nenoriu komentuoti, pakankamai akivaizdu.

PIRMININKAS. 11 straipsnis baigiamas. 12 straipsnis. Nieko nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Nieko nėra.

PIRMININKAS. 13 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. 14 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 14 straipsniui buvo toks siūlymas. Tiesa, mes čia papildome. Antrąją dalį papildome vienu teiginiu. “Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus”. Tiesiog norima, kad statute būtų detaliau aptariami kolegijos ir universiteto santykiai, valdymo mechanizmai ir todėl sakoma, kad statutas turi būti suderintas su universiteto taryba. Nors Teisės departamentas mano, kad tokia išlyga lyg ir saisto Vyriausybę priimant sprendimus, bet dauguma mūsų komiteto kolegų, ypač kolega V.Zabukas, kurio yra ši formuluotė, linkę manyti, kad ji yra pakankamai…

PIRMININKAS. Kolegos, komitetas siūlo papildyti 14 straipsnio antrąjį dalį kaip jums pateikta ir kaip dar pabrėžė komiteto pirmininkas. Ar galime sutarti bendruoju sutarimu? Sutariam.

Dabar 15 straipsnis ir komiteto… Įjungsim, be problemų. 15 straipsnis ir komiteto siūloma redakcija.

Ž.J.JACKŪNAS. 15 straipsnio praeitą sykį nepriėmėme dėl pataisos, kurią teikė kolega A.Raškinis. Jis mano, kad reikėtų padaryti tokią išlygą, kad gali steigti aukštąsias nevalstybines mokyklas taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos. Mūsų komiteto dauguma narių pritarė tokiam siūlymui, bet kartu labai svarbu, kad jis būtų įrašytas pirmojoje straipsnio dalyje, o ne antrojoje.

PIRMININKAS. Taigi kokia būtų pirmosios dalies redakcija?

Ž.J.JACKŪNAS. Taigi būtų tokia: “Nevalstybines aukštąsias mokyklas ar jų filialus gali steigti Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Dėkui.

Ž.J.JACKŪNAS. Antrojoje dalyje tie sakiniai yra praleidžiami ir šiek tiek redaguojama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra komiteto siūloma 15 straipsnio redakcija. A.Raškinio siūlymas atsiduria pirmojoje dalyje. Kas argumentuotų už? A.Raškinis turbūt vis tiek pasakys savo nuomonę, nes matau prieštaraujančių. Taigi A.Raškinis siūlė, komitetas priėmė.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, tas mūsų siūlymas buvo atskirai pateiktas kolegoms Seimo nariams. Iš tikrųjų jis atitinka mūsų valstybės bendrą užsienio politikos nusistatymą integruotis į euroatlantines erdves ir dėl to… Tai yra bendros mūsų politikos nuostatos, prašau ją, užfiksuojant šioje vietoje, palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kas remtų šį siūlymą? R.Zuoza remtų šį siūlymą? A.Raškinio siūlymą remia R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pataisymas kuriant nevalstybines aukštąsias mokyklas iš tiesų turi labai platų kontekstą. Manau, kad Lietuva pareiškė savo orientaciją kaip euroatlantinė valstybė, ir manau, kad tai praplečia. Ir Baltijos šalys gali kurti, ir kitos valstybės. Kažkas minėjo Norvegiją. Prieš tai buvo pataisa Europos Sąjungos valstybės. Aš manau, kad ši sąvoka platesnė ir tikrai mes turėtume pritarti šitam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš ir tada komitete buvau nustebęs, ir dabar man nesuprantama siūloma idėja. Sakyčiau, siaura ir provincialia idėja paremtas siūlymas. Juk praktiškai tai reiškia, kad mes įteisinam kai kurių valstybių diskriminaciją. Sakykim, Japonija pagal šį įstatymą panorės steigti pas mus universitetą. Ką mes darysim? Apskritai, kaip mes atrodysim šiandieninės Europos akyse su tokia provincialia nuostata? Kolegos, tai galima daryti gal atskiros apylinkės, seniūnijos atžvilgiu, be ne valstybės atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės, kolegos.

Ž.J.JACKŪNAS. Be to, ir G.Šileikis yra siūlęs prieš…

PIRMININKAS. Ir G.Šileikio siūlymas. Ar jūs sutinkate su komiteto redakcija? Ne. Jokiu būdu. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių apsisprendžiame, ar priimame komiteto variantą, o tada tarsimės dėl G.Šileikio siūlymo dėl šio straipsnio. Komitetas siūlo redaguoti straipsnį remdamasis A.Raškinio siūlymu. Kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Ar priimame 15 straipsnio redakciją, siūlomą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto? Pritariantys – už. Balsuojame, kolegos, ir nekomentuojam dabar. Gerbiamieji kolegos, būkite geranoriškesni pranešėjo atžvilgiu.

Už – 37, prieš – 14, susilaikė 2. Pasirenkamas komiteto variantas. Dabar, pone pranešėjau, dėl G.Šileikio siūlymo.

Ž.J.JACKŪNAS. G.Šileikio siūlymas yra kaip tik išbraukti tuos žodžius. Tokiu atveju mes jau apsisprendėme ir balsavome.

PIRMININKAS. Iš naujo tikriausiai nebalsuosim, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Aš tik noriu dar atkreipti dėmesį, kad 13 straipsnyje, jeigu galima, aš atsiprašau, nepastebėjau vieno žodžio. Vietoj “valstybės” yra keičiama “Vyriausybės” antrojoje dalyje. Tai siūlo Teisės departamentas ir tam mes pritariame.

O kolega L.Sabutis lyg ir atkreipia dėmesį į tai, kad Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį, kad 15 straipsnyje tarp pirmosios ir antrosios dalių, jeigu taip įrašome, esama tam tikro nesutarimo, prieštaravimo. Todėl ir pasiūlyta tai įrašyti į pirmąją dalį ir tada visi prieštaravimai atkrinta.

PIRMININKAS. Kolegos, aš norėjau pasakyti, kad dabar mes turime tik svarstymo stadiją. Iki priėmimo bus išdėstytas ir išdalintas naujas variantas. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog paprašyčiau pranešėjo, kad vis dėlto priimant galutinį variantą gal reikėtų atsižvelgti į J.Karoso pastabą dėl Japonijos. Reikėtų parinkti geresnę formuluotę negu čia yra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iki priėmimo. Jeigu mums pavyks šiandien kolegiškai susitarti po svarstymo, tai tada priėmimas bus ateinantį antradienį ar ketvirtadienį. Kolegos, derėkitės, siūlykite pataisas ir susitarsime. 15 straipsnis baigiamas.

Dėl 16 straipsnio siūlymų nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 17 straipsnio taip pat nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Dabar 18 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 18 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Dabar 19 straipsnis, kuriam tikrai yra.

Ž.J.JACKŪNAS. Studentai labai prašė vietoj Lietuvos studentų atstovybių susivienijimo, vietoj žodžio “susivienijimo” įrašyti “sąjunga” arba “sąjungos”. Mes esame priėmę, visur, kur tik yra tokie siūlymai, ten ir įrašė. Toks formalus dalykas.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 19 straipsnio problemų daugiau nėra. Sutariame. Einame toliau. 20 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 20 straipsnio pirmojoje dalyje Teisės departamentas yra pasiūlęs po žodžio “derina” įrašyti, su kuo yra derinama. Mūsų komitetas yra pasiūlęs čia įrašyti tris žodžius: “su aukštosiomis mokyklomis”, tokį patikslinimą. Prašo Teisės departamentas, aš manau, galima su tuo sutikti.

PIRMININKAS. 21 straipsnis. Nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 21 straipsniui siūlymų nėra. Ir 22 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 22 straipsnį šiandien reikia priimti iš naujo, nes jis nebuvo…

PIRMININKAS. Ne, dabar reikia apsispręsti dėl 22 straipsnio pataisų.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia pataisų yra labai daug. Bet aš noriu pasakyti, kad jį svarstant su rektoriais, su visomis suinteresuotomis pusėmis, vis dėlto yra pasiektas visiškas kompromisas, kuris atsispindi pateiktame variante ir kuriam, man atrodo…

PIRMININKAS. 22 straipsnio, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Čia yra įvairių siūlymų, daugiausia dėl tarybos formavimo sudėties. Bet po… Atsiprašau, mes kalbame dėl 22 straipsnio.

PIRMININKAS. Kalbame dėl 22 straipsnio, dėl senato.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia dėl senato. Jeigu galima, gal pasižiūrėtume iš eilės tas pataisas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš klausiu V.Zabuko, ar jis dėl trečiosios dalies turi kokių siūlymų? Tik trumpai, kolegos. Siūlys kitą trečiosios dalies redakciją.

V.A.ZABUKAS. Aš noriu labai trumpai. Aš neturiu jokių pasiūlymų, mano visi pasiūlymai buvo suderinti su komitetu. Kitų pasiūlymų irgi prašom neteikti, nes arba yra pasiekti kompromisai, arba pritarta.

PIRMININKAS. R.Čiupaila nesiūlo redaguoti? Nesiūlo. Toliau V.Andriukaitis siūlo… Nesiūlot? (Balsas salėje) Taigi, pone pranešėjau, dėl V.Andriukaičio siūlymo kitaip redaguoti devintą, dešimtą ir vienuoliktą punktus. Devintas, dešimtas priimti. Dėl vienuolikto. Pone pranešėjau, gal jūs pakomentuotumėte? Tuomet suteiksiu žodį V.Andriukaičiui.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra tik toks skirtumas, kad gavęs universiteto tarybos išvadą. Aš manau, kad ta išvada yra labai svarbi šiuo atveju. Kaip gali senatas tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą neišklausęs ir negavęs išvadų? Mes čia pasirinkome abiejų kolektyvių institucijų – senato ir tarybos pariteto principą, kuriam iš esmės pritariame. Išvada yra vertinanti, ir tai yra natūralu. Manau, kad kolega tam neprieštaraus.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį V.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš pirmo žvilgsnio būtų galima lyg ir neprieštarauti, tačiau įstatymas yra juridinių teisės aktų ir teisės normų visuma. Šiuo atveju kas bus, jeigu, tarkim, tos išvados negaus? Parašyta labai aiškiai: gavęs universiteto tarybos išvadą. O negavęs jis negali svarstyti. Gyvenime gali būti labai įvairių atvejų. Aš pritarčiau minčiai, kad reikia gauti kokį nors atsakymą ir taip toliau, bet tokia formuluotė dar reikalauja redakcijos. Iki trečiojo svarstymo būtų galima apie tai pagalvoti. Gavęs universiteto tarybos išvadą. O jeigu negavęs? Nesvarsto. Kokios teisinės pasekmės ir visa kita? Visa tai turi būti aptarta, o šiaip, aišku, tai, kad jie turi turėti tas išvadas, reziumė arba poziciją, – suprantama. Dabar yra geriau, negu buvo pritarimas, visiškai su tuo sutinku. Dabar yra geresnė formuluotė, bet reikėtų paieškoti jos redakcinės pozicijos.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, kad nereikalaujate balsuoti. Aš manau, kad bus einama ir toliau susitarimo kryptimi.

Ž.J.JACKŪNAS. Manau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nekalbame dėl 22 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl kokios tiksliai pataisos? Dėl šeštosios dalies nėra jokių siūlymų. Suteikiu žodį J.Karosui, kad jis atkreiptų dėmesį.

J.KAROSAS. Čia gal klaida arba aš ko nors nesuprantu. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams. Tai ar kitiems negali teikti tokių vardų? Kaip suprasti?

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, siūlymų nėra, tiktai padiskutuojam ir…

Ž.J.JACKŪNAS. Iš tiesų buvo pasirinktas toks sprendimas, koks yra užrašytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar daugiau pataisų nėra. (Balsai salėje) 22 straipsniui?

Ž.J.JACKŪNAS. Yra paties J.Karoso. Jis siūlo išbraukti tuos žodžius “einantiems…”, bet mūsų sprendimas po ilgų derinimų buvo toks. Komitetas yra tam pritaręs, aš neturiu jokių įgaliojimų keisti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Karosas kalbėjo. Kas paremtų J.Karosą? Kas kalbėtų dėl J.Karoso siūlymo? Niekas neparemia. Suteikiu žodį V.Zabukui.

V.A.ZABUKAS. Aš nenoriu paremti šio siūlymo, nes turimi omenyje ne tik tame universitete, bet ir kitose aukštosiose mokyklose ir mokslo institucijose dirbantys dėstytojai. Faktiškai šie vardai turi būti teikiami mokslininkams. O mokslininkas yra tas, kuris turi mokslinį laipsnį, vardą ir dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Taigi formuluotė yra teisinga.

PIRMININKAS. Dėl šeštosios dalies, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. Tuoj pasakysiu. Dėl šeštosios.

PIRMININKAS. Kolegos, kas remtų? (Balsas salėje) Jūs neprašot žodžio, kolega, aš negaliu niekaip įjungti. Suteikiu žodį G.Šileikiui.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakėte, kad nėra daugiau pataisų. Yra.

PIRMININKAS. Kalbame dėl J.Karoso siūlymo.

G.ŠILEIKIS. Atsiprašau. Aš dėl kitos.

PIRMININKAS. Gerai, suteiksiu jums žodį. Ar reikėtų balsuoti, kolega Justinai? Registruojamės. Ir J.Karosas siūlo išbraukti žodžius “einantiems atitinkamas pareigas”, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Iš penktosios dalies šešto punkto.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

J.Karosas iš 22 straipsnio penktosios dalies šešto punkto siūlo išbraukti žodžius “einantiems atitinkamas pareigas”. Kolegos, kas pritartų šiam siūlymui, balsuoja už, kas manytų, jog reikia palaikyti komiteto nuomonę, – prieš arba susilaiko. Pritariantys J.Karoso siūlymui – už, kiti kitaip.

Už – 15, prieš – 26, susilaikė 10. Siūlymui nepritarta.

G.Šileikio siūlymas dėl penktosios dalies aštuntosios pastraipos. Pone pranešėjau, prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Kolega siūlo išbraukti žodžius “atsižvelgdamas į universiteto tarybos siūlymus”. Aš noriu pasakyti, kad tai toks kompromisinis sprendimas, kurį mes priėmėme švietimo ir mokslo ministro siūlymu ir kuris iš esmės iš tiesų niekam nekenkia ir niekam netrukdys, nes gauti tam tikrą tarybos nuomonę apie mokslinių tyrimų plėtros studijų programas, aš manau, visada gerai. Taryboje bus visuomenės atstovų, įvairių ūkio, verslo atstovų, darbo rinką išmanančių žmonių, kurie visada gali pasakyti, kokios programos yra aktualesnės. Aš manau, kad tai visiškai nekenkia. Dalyvavę rektoriai visiškai pritaria tokiam siūlymui. Aš nemanyčiau, kad mes galėtume juos čia ypatingai kvestionuoti.

PIRMININKAS. Taigi ar G.Šileikis reikalauja balsuoti?

G.ŠILEIKIS. Be abejo. Aš manau, kad tai gali sukelti tam tikrą prieštaravimą tarp senato ir tarybos. Todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kas remtų G.Šileikio siūlymą? L.Sabutis. Ne. Na, kad neremiate, kolegos. (Šurmulys salėje) Aš negaliu… Prašom įjungti mikrofoną. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu G.Šileikio siūlymą, nes vis tiek, ko gero, ir ateityje dar reikės daug kartų diskutuoti dėl visų funkcijų tarp tarybos ir senato ir jas apibrėžti. Kol kas, aš manau, kad tai, apie ką mes kalbame 11 punkte, to tikrai pakaktų. Šiuo atveju manau, kad senatas yra ta pagrindinė institucija, kuri turėtų prisiimti daug didesnę atsakomybę. Todėl remiu G.Šileikio siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Man atrodo, kad mes truputį nesusikalbame. Taip, atsakomybė yra sena, tai yra už akademinį darbą. Tačiau pažiūrėkime į universiteto tarybos funkcijas. Viena iš pagrindinių funkcijų yra mokslinių tyrimų studijų programos plėtra. Ir nieko ypatingo nėra, kad universiteto taryba teikia siūlymus šiais klausimais senatui.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos, dar sykį kviečiu registruotis. Registruojamės. G.Šileikis siūlo kitokią 8 pastraipos redakciją, kurioje nebūtų žodžių “atsižvelgdamas į universiteto tarybos siūlymus”. Kolegos, pritariantys G.Šileikio siūlymui, balsuosite už, pritariantys komiteto pirmininko argumentams – prieš arba susilaikysite.

62 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi G.Šileikio siūlymas. Ar pritariame jam? Kokia jūsų nuomonė?

Už – 16, prieš – 17, susilaikė 15, geras siūlymas, bet abejojančių daugiau. Jam nepritarta.

Dabar dėl R.Čiupailos buvusio siūlymo, dėl penktosios dalies 4 punkto, ar kaip čia galėtume pasakyti. Jis siūlė jį papildyti. Pone pranešėjau. Buvo toks siūlymas, bet…

Ž.J.JACKŪNAS. Tikslinantis. Man atrodo, kad statute tie padalinių vadovai bus pakankamai apibrėžti – ar išrinkti, ar paskirti. Tie dalykai, man atrodo, statute aptarti ir tokia tikslinanti sąvoka “išrinktų ar paskirtų…”, taip yra jūsų siūlyme? Aš manau, kad ji yra… Mes svarstėm, svarstėm, bet manom, kad tokia formuluotė yra pakankamai aiški. Aš nežinau, ar reikia dar… Jie arba skirti, arba rinkti bus, o kurie skirti ar rinkti, nurodoma statute.

PIRMININKAS. R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau vieną kartą tokią išlygą vis dėlto sutikote padaryti, kai buvo siūloma Teisės departamento parašyti, jog statutai negali prieštarauti įstatymams. Tai irgi tam tikra prasme būtų lyg ir perteklinis dalykas. Štai žiūrėkite, joks senatas nėra ir negali būti aukštesnis negu aukštosios mokyklos statutas. O dalyje dėl statuto, t.y. 2 straipsnio šeštojoje dalyje, yra pasakyta, kad aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka ir t.t. O štai šiame penktojo penktame tarsi senatas tvirtina vien tik savo nuožiūra, o ne tuos asmenis, kurie yra rinkti arba skirti. Taigi ši aukštosios mokyklos autonomija ir tam tikra demokratija turėtų nustatyti, kokias pareigybes senatai tvirtina. Ne visas įmanomas, o tik tas, kurios išrinktos arba paskirtos statute numatyta tvarka.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš L.Sabučiui čia… Mes dabar kalbame tik dėl pataisų. Čia nėra priėmimo stadija ir dėl visų straipsnių nekalbame. Dabar galima kalbėti dėl R.Čiupailos pataisos. Ar kolega, Liudvikai, jūs turėtumėte bendrų pastabų? Dabar tik dėl R.Čiupailos pataisos. V.Andriukaitis norėtų remti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad pranešėjas turėtų priimti, nes šiuo atveju kaip tik šios dvi normos viena kitą suderina. Ir šiuo atveju nebus juridinės priešpriešos tarp to, kas yra pasakyta vėlesniam straipsnyje, ir tos normos, kuri būtent taip ir akcentuoja – “statuto nustatyta tvarka”. Aš nežinau, čia yra labai logiškas papildymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad iš principo tikrai neprieštarauja. Bet, man atrodo, kad tai yra apimanti akivaizdžias alternatyvas. Bet jeigu jūs manote, kad būtina, aš beveik linkęs pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pranešėjas priima R.Čiupailos siūlymą. Ar dar yra kokių siūlymų dėl 22 straipsnio? Rodos, nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien yra svarstymo stadija. Pritariame iš principo komiteto rengiamam projektui ir dabar apsisprendžiame dėl pataisų. Priėmimas bus ateinantį antradienį.

Suteikiu žodį L.Sabučiui ir dirbame toliau.

Ž.J.JACKŪNAS. Dar yra profesoriaus V.Vilimo.

L.SABUTIS. Gerbiamąjį pranešėją prašau dėmesio. Jūs pripažįstate ir mes jau priėmėme 8 straipsnio ketvirtąją dalį, kurioje teigiama, kad valstybinio universiteto statutą, jo pakeitimus, papildymus tvirtina Seimas. Štai 22 straipsnyje jūs norite visiškai kitą normą palikti šiame įstatyme. Penktoji dalis. Senatas vykdo pagrindines funkcijas: priima ir keičia universiteto statutą. Niekaip negalėčiau sutikti ir pirmojo svarstymo metu pasisakiau prieš. Ir dėl kitų sąvokų pasisakau, ir šiuo atveju. Čia yra nesuderinami dalykai. Universiteto statutą gali keisti tik Seimas, o ne pats universitetas arba senatas.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pakomentuotumėte keliais žodžiais? Tada dirbsime toliau.

Ž.J.JACKŪNAS. Manyčiau, kad iš tiesų verta dėmesio tokia pastaba. Gali sudaryti dviprasmybę. Aš manau, kad mes patikslinsime ją, gerai?

PIRMININKAS. Dėkui. V.Vilimo siūlymas, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. V.Vilimo siūlymas yra papildyti penktąją dalį vienu punktu – teikti siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo tų mokslo sričių, kurias plėtoja universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai. Tai yra siūlymas, dėl kurio profesorius V.Vilimas yra nepaprastai suinteresuotas. Aš nesu visai tikras, kad čia formuluotė jau stilistiškai tikrai yra pati baigtinė, bet linkęs atsižvelgti į profesoriaus siūlymą, ir aš manau, kad tikrai mes čia nepakenksime įstatymui nurodydami vieną iš tokių svarbių funkcijų.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Pritariame be jokių problemų. Ar dar yra siūlymų dėl 22 straipsnio, pone pranešėjau?

Ž.J.JACKŪNAS. Atrodo, daugiau nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. 23 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 23 straipsnio?

Ž.J.JACKŪNAS. O kas čia?

PIRMININKAS. Dėl 23 straipsnio? Dėl 24 J.Karoso siūlymas. Nėra dėl 23 straipsnio. Sutariam. Ačiū.

Mielieji kolegos, 24 straipsnis ir prašome žvelgti į redakciją, kurią išdalijo komitetas. Aš tikrai prašyčiau visus gausius siūlytojus labai rimtai pritarti šiam variantui. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad šis straipsnis yra suderintas mūsų komitete. Tiesa, kolega G.Šileikis ir J.Karosas yra pasiūlę kiek kitus tarybos sudarymo variantus. Iš tiesų jie galėjo būti svarstomi. Jie, atvirai sakant, šiek tiek keičia, pasilieka trijų dalių sudarymo principas, bet atskiros dalys šiek tiek keičiamos. Dabar, kai tarp tarybos ir senato yra nustatytas pariteto principas, aš manau, kad išlaikomas toks, koks yra pasiūlytas mūsų komiteto daugumos narių, variantas yra visiškai priimtinas, jam pritarė ir neprieštaravo visiškai mūsų posėdyje dalyvaujantys Rektorių konferencijos įgalioti du rektoriai, būtent profesorius V.Kaminskas ir K.Kriščiūnas. Aš manau, kad mums nėra prasmės peržiūrėti tų variantų, kuriuos mes jau seniai esame aptarę, suderinę.

Yra dar vienas toks siūlymas. Čia irgi įrašyta nauja 1 straipsnio antroji dalis teikia siūlymus dėl studijų, bet kadangi mes jau pritarėme tokiai Senato formuluotei, dabar yra atitikmuo ir šiame straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau, vis tiek reikėtų eiti iš eilės. 24 straipsnis yra platus straipsnis. Pirmoji dalis. Ar pirmajai daliai yra kokių siūlymų? Rodos, nėra. Antroji dalis. Turėtų nebūti. Trečioji dalis. Buvo Socialdemokratų siūlymas kitaip redaguoti. Atsiprašau, ketvirtąją dalį. Dėl trečiosios dalies nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra J.Karoso ir V.Andriukaičio siūlymai, yra dar G.Šileikio siūlymas.

PIRMININKAS. Kolegos, ketvirtoji dalis. Ar mes galim bendruoju sutarimu sutarti, kad pagrindinis tekstas yra komiteto siūlomas tekstas, o paskui apsisprendžiam dėl pataisų? Jis nėra blogas. Taigi dabar J.Karoso siūlymas, kita redakcija. Ar jūs ją teikiate ir reikalausite balsuoti?

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti kelis žodžius. Tos korekcijos, kurias paminėjo gerbiamasis pirmininkas, tai yra atitinkamai pareguliavus tarybos funkcijas, šitas variantas, kuris dabar siūlomas komiteto, yra kompromisinis ir priimtinas. Jis atitinka tą idėją ta prasme, kad mes tokią sudarymo tvarką siūlėme dėl to, kad tarybos funkcijos buvo pakankamai išplėstos. Dabar tas klausimas lyg ir yra sušvelnintas. Aš sutinku, bet vieną mažą pastabėlę prašyčiau priimti, kad į tą tarybos dalį (pasakykim ne visai tiksliai), kurią siūlo ne aukštoji mokykla, vis dėlto būtų prirašytas paprastas ir elementarus reikalavimas. Jis savaime suprantamas, bet labai svarbus – “turintys aukštąjį išsilavinimą” turėtų būti siūlomi į šitą tarybą. Tai yra elementaru, bet labai svarbu, ir aš bijau, kad gali būti paradoksali situacija, kai aukštosios mokyklos reikalus spręs žmonės su pradiniu išsilavinimu, o tai gal ne visai korektiška.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš, visiškai pritardamas tokiai minčiai, kad ta taryba turėtų būti kompetentingų žmonių taryba, vis dėlto noriu pasakyti, kad taryba yra ir globos institucija. Mes ją įvardijam kaip visuomeninės priežiūros ir globos, ji turės rūpintis, kaip gauti lėšas, kaip sudaryti galbūt sutartis, kaip rasti rėmėjus. Aš neatmetu tokios galimybės, kad, sakysim, jeigu garbingas mūsų užsienio tautietis norėtų paskirti didelę dovaną, jis, man atrodo, taip pat galėtų būti įtrauktas į tą tarybą. Jis nespręstų tų specifinių klausimų, jis rūpintųsi finansine, ūkine universiteto veiklos puse. Aš nemanau, kad toks apribojimas iš tiesų reikalingas. Juk pagaliau bus derinamos tos kandidatūros ir ministro, ir kitų. Su rektorium neabejotinai tie dalykai, aš manau, taip pat bus derinami. Todėl aš siūlyčiau pasilikti prie to varianto be didesnių tikslinimų.

PIRMININKAS. Kolega Justinai, ar reikalausite balsuoti? Dėkui. Pastaba rimta ir tokia galimybė yra, bet aš norėčiau pastebėti, kad Lietuva eina vis dėlto proto kryptimi, o ne pradinio mokslo, kaip didžiausio laimėjimo, kryptimi. Ačiū, kolega Justinai. Socialdemokratų siūlymas kitaip redaguoti. Pone pranešėjau, žodis jums. Jeigu ne, tada suteikiu žodį V.Andriukaičiui. Gal, kolega Vyteni, sutiktumėte su kompromisu? Žodis jums.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad čia yra vienas esminis momentas – ar juos skiria ministras, ar juos skiria ministras rektoriaus teikimu. Kodėl aš kalbu apie rektoriaus teikimą ministrui tų visuomenės atstovų, atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos, savivaldybės ir valstybės valdymo institucijoms, kandidatūrų? Aš noriu pasakyti štai ką. Net ir dabar tos tarybos iš tikrųjų sudaromos rektoriaus iniciatyva. Jie kviečia, ieško tų žmonių. Ar turės ministras laiko ieškoti žmonių į tas tarybas? Juk kiekvienas rektorius puikiausiai gali pritraukti įvairiausių atstovų ir jie juk yra labiausiai suinteresuoti ieškoti rėmėjų, globėjų, autoritetingų žmonių. Pažiūrėkite, juk šiuo metu universitetuose taip ir yra. Rektoriai pritraukia juos ir man atrodo, kad iš tikrųjų tai yra labai logiškas ir paprastas siūlymas, kad rektoriaus teikimu tvirtina ministras, ir jie visą laiką susitars. Ministras per savo darbus neturės jokios galimybės savo iniciatyva surinkti tuos atstovus, tuo tarpu rektoratai kaip tik tuo yra suinteresuoti. Todėl pasiūlymas iš esmės yra ir iniciatyvus, ir logiškas, ir dabartinės gyvenimo praktikos jau patvirtintas, todėl mūsų pasiūlymas – rektoriaus teikimu skiria ministras.

PIRMININKAS. Kas remtų V.Andriukaičio siūlymą? Kolegos. Kas prieštarautų V.Andriukaičio siūlymui? V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Man atrodo, yra truputį viena klaidinga pozicija. Jeigu rektoriaus teikimu viskas vyksta, tai klausimas, ar būtinas tas teikimas, gal užtenka rektoriaus įsakymo? Bet šiuo atveju mes pagalvokime – universiteto taryba tampa universiteto vidinė institucija, o viena iš vidinės institucijos savivaldų tai yra senatas. Ir dabar į senatą yra pritraukiami žmonės, kultūros darbuotojai iš šalies, iš kitų institucijų. Tai faktiškai susidarytų tokia situacija, kad patvirtintume šias dvi institucijas, tarybą ir senatą, kurios dubliuotų savo funkcijas. Kam to reikia? Tegu viena institucija prisiima išorinę funkciją, t.y. ryšys su išoriniu pasauliu, o kita institucija yra daugiau vidaus institucija, rūpinasi akademiniais mokslo reikalais. Taigi aš prieštarauju šiai koncepcijai.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, dar jums žodis, o mes registruojamės.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš irgi nepritarčiau. Aš manau, šiuo atveju tarp universiteto, ministerijos ir ministro išlaikomas pariteto principas, kurį, mano galva, tikrai labai svarbu šiuo atveju išlaikyti, nes tai yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija. Aš manau, kad tai bus bendradarbiavimas, ir tikrai nesiūlyčiau keisti tokios nuostatos. Labai svarbu turėti tokią instituciją.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti, kolega Vyteni? Užsiregistravo 67 Seimo nariai. V.Andriukaitis siūlo kitą 24 straipsnio ketvirtosios dalies koncepciją, ji buvo plačiai argumentuota. Kas pritartų A.Andriukaičio siūlymui? Kolegos, tai ką veikėte? Aš labai atsiprašau. Aš trečią ar ketvirtą kartą sakau, registruojamės. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas pritartų V.Andriukaičio siūlymui dėl ketvirtosios dalies, balsuoja už, kas palaikytų dabartinę komiteto nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 17, prieš – 27, susilaikė 17. Siūlymui nėra pritarta, lieka kompromisinis variantas. Ir dabar G.Šileikio naujai įregistruotas variantas, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Jis iš esmės kartoja tai, kas anksčiau buvo užregistruota, tik perregistruota. Tai yra šiek tiek naujesnis tarybos variantas, kuriam komitetas nėra pritaręs, ir aš negaliu, neturiu jokių įgaliojimų ir pats asmeniškai nepritariu.

PIRMININKAS. Pone Gintarai, kokia jūsų nuomonė?

G.ŠILEIKIS. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje yra siūloma kita tarybos formavimo tvarka negu teikiamame komiteto projekte. Aš siūliau, kad trečdalį tarybos narių sudarytų aukštosios mokyklos studentai ir dėstytojai. Mes puikiai žinome mūsų aukštųjų valdininkų, taip pat ir ministro, ir kitų ministrų, buvusių ministrų norą daryti didelę įtaką ir veikti. Aš manau, kad valstybės įtaka universiteto autonomijai ir savivaldai turėtų būti minimali. O skirdamas žmones, iš tiesų ministras gali daryti pakankamai svarią įtaką. Aš tam prieštarauju, todėl siūlau savo formuluotę, kurią prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega Kazimierai, jūs kalbėsite dėl šio siūlymo? Ne. R.Rutkelytė norėtų kalbėti. (Balsas iš salės: iš kur Rūta dabar?) Prieš norėtų kalbėti R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, vėl kartosis tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti ir komitete, ir svarstymo procedūros metu. Iš tiesų, manau, dabar yra pateiktas kompromisinis variantas. Vis dėlto mes turėtume pradėti kurti būtent pilietinę visuomenę ir pagarbos valdžiai visuomenę, ministrai visą laiką nebus tokie negeri, kaip kolega G.Šileikis minėjo. Vis dėlto turėtume suprasti, kad šie universitetai yra valstybiniai universitetai, ir tokių sutarimų, kurie bus rasti tarp rektorių ir ministrų, vis tiek bus ieškoma. Siūlau palaikyti komiteto variantą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis remtų G.Šileikio variantą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš apskritai remčiau G.Šileikio variantą, nes jame yra ta pati pozicija – trečdalis bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Šiuo atveju, manau, reikėtų balsuoti, nes apskritai tos tarybos funkcijos ir jos situacija kol kas yra gerokai neaiški. Šiuo atveju aš būčiau už tai, kad šioje srityje būtų išlaikyta kur kas didesnė universitetų pozicija. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Dėmesingai registruojamės ir balsuosime, ar priimame G.Šileikio siūlymą, kurio esmė yra tokia: užuot trečdalį leidus skirti ministrui, jis turėtų būti skiriamas iš aukštosios mokyklos studentų ir dėstytojų.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas pritartų G.Šileikio siūlomai koncepcijai, – už, kiti – kitaip.

Už – 16, prieš – 25, susilaikė 17. Siūlymui nėra pritarta.

Daugiau siūlymų dėl ketvirtosios dalies nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Ne, nėra.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis yra siūlęs išbraukti septintąją dalį, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Komitetas tam nepritarė, nes septintoji dalis numato nuostatą, kuri savo ruožtu nustato mechanizmą, padėsiantį išspręsti galimus nesutarimus tarp tarybos ir senato. Tokia nuostata iš tiesų reikalinga. Ji iš esmės (tiesa, kiek kitu pavidalu) buvo suderinta su darbo grupe dalyvaujant Rektorių konferencijos atstovams. Nors ministerijos prašymu ji šiek tiek patikslinta, bet iš principo yra tokia pati. Mes manome, kad tokio sprendimo mechanizmo galimo konflikto atsiradimo atveju reikia, ir tas sprendimo mechanizmas yra ministras, kuris pagaliau priima sprendimą tais atvejais, kai reikia rasti išeitį iš konflikto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar V.Andriukaitis lieka su savo siūlymu?

V.P.ANDRIUKAITIS. Lieku, kolegos. Čia yra kertinis klausimas tarp daugybės žodžių šiame įstatyme. Šis kertinis klausimas skamba labai aiškiai – senato ir tarybos santykis. Šiuo atveju visiškai akivaizdžiai parodoma, kad taryba gali būti tas organas, kuris gali netgi ir nulemti senato sprendimus. Čia aš norėčiau atkreipti V.Zabuko dėmesį. V.Zabukas iškėlė klausimą, kad kol kas nėra aiškios funkcijos tarp tarybos ir senato. Jeigu iš tikrųjų taip, ir neturim praktikos, žiūrėkime, ką mes rašome. Jeigu senatas nepritaria tarybos išvadoms – jau iš karto aišku, kad senatas apskritai visada turi joms pritarti. O jeigu jis nepritaria išvadoms ir siūlymams, taryba juos svarsto pakartotinai, ir jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, apie tai praneša ministrui, kuris gali priimti sprendimą nutraukti senato įgaliojimus. Kolegos, apie kokią autonomiją tuomet kalbam? Kas įrašyta į šią septintąją dalį? Čia yra kertinis klausimas ir šiuo atveju, manau, netgi konstitucinis. Jeigu tokia redakcija lieka, vadinasi, tuomet nereikia kalbėti apie kitus kompromisus. Jeigu taryba yra visuomeninė institucija, kurios reikia globai, rūpinimuisi rėmėjams ir daug kam, apie ką ponas Ž.Jackūnas kalba, tai taip ir formuluokime, kad tai yra globėjų taryba ir visuomeninė taryba, atvira, ir ji tam tikru atveju visiškai aiškiai gali pasakyti, kur yra jos kompetencijos ribos. Šiuo atveju taryba tampa liepiančiąja institucija. Nes jeigu senatas nesutinka, taryba teikia ministrui siūlymą, kad ministras galėtų netgi nutraukti senato įgaliojimus. Kolegos, apie ką mes kalbame? Čia yra universiteto autonomijos kertinis klausimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Karosas remtų? Suteikiu žodį J.Karosui.

J.KAROSAS. Aš remiu V.Andriukaitį. Jeigu mes šitokį principą įteisinsime, iš tiesų sukursime labai įdomų precedentą – mes panaikinsime tai, kas yra konstituciška. Tai viena. Antra. Europos universitetų chartijų pripažintas principas – universitetų autonomija. Aš manau, kad mes to daryti tikrai negalim, ypač tie neturėtų pritarti, kurie laiko save palaikančiais integraciją į Europos Sąjungą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Man atrodo, yra daug skambių žodžių apie integraciją, Europą ir panašiai. Jeigu mes tikrai įsitikinsime, kad universiteto taryba yra tiktai globos taryba, gal galima ir sutikti. Bet aš savo oponentams, kurie kalbėjo, siūlau perskaityti funkcijas. Yra ir vertinimo funkcijos, kaip aukštoji mokykla atlieka savo uždavinius…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio!

V.A.ZABUKAS. …kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas ir panašiai. Ir šios tarybos siūlymai (ji nėra valdanti institucija, tai yra valstybinė aukštoji mokykla) yra ministrui, kai ministras turi priimti privalomą sprendimą. Aš noriu oponentų paklausti, kokį kitą privalomą sprendimą, kokį kitą mechanizmą pasiūlys? Kiekvieną kartą kišis į menkiausius arba einamuosius reikalus – tuomet bus autonomija? Už visą šią savivaldą prisiima atsakomybę senatas su rektoriumi priešakyje. Jeigu senatas to nesugeba, ministras turi teisę atstatydinti senatą ir tarybai pasiūlyti skelbti naujus rinkimus. Tai yra vienintelė, bet kraštutinė priemonė. Tai nėra tarybos iškėlimas aukščiau senato. Gerai įsiskaitykite, jeigu ir taryba būtų neteisi, ministras gali paleisti ir tarybą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymo išbraukti septintąją dalį, kuris dabar yra gerokai pakoreguotas ir turi daugiau sutarimo dvasios. Registruojamės. Paskui klausiu, kolegos, gal galėtume dar truputį pratęsti šio įstatymo svarstymą? Manyčiau, kad spėtume su kitais projektais. Registruojamės. Balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymo.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Ar priimame V.Andriukaičio siūlymą išbraukti septintąją dalį? Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 26, prieš – 22, susilaikė 14. Siūlymui nėra pritarta.

Dėl aštuntosios dalies, pone pranešėjau. V.Andriukaitis siūlė kitaip redaguoti.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, mes iš dalies atsižvelgėme, nes tarybos reglamente gali būti ir daugiau atvejų, kai gali būti atšaukiamas tarybos narys, ne vien tik tie atvejai, kuriuos nurodo kolega. Mes numatome, kad ten turėtų būti numatyta. Iš dalies atsižvelgta, taip.

PIRMININKAS. Sutariame. Dėkui. Dėl aštuntosios dalies problemų nėra. Tai ir viskas.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pataisos dėl 25 straipsnio. Jis mūsų dar nėra… (Balsas salėje: ar dėl 24 neleisite?) Mes nekalbame dėl straipsnių dabar, gerbiamasis kolega, tik dėl pataisų. (Balsai salėje) Taigi sutariame, dirbame toliau, ar ne? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, šitoks geras sutarimas, o jūs vėl mojuojate konstituciniais teismais? Kolegos, o gal galime šitaip sutarti, dabar darome dar vieną svarstymo pertrauką, o šiandien, atsiradus laiko, manau, dar prieš pietus, galėtume tęsti, nes su tuo, kad įstatymas yra reikalingas, sutinka visi? Ar galėtume taip sutarti? (Balsai salėje: tai kurią valandą pasakykite… ne, bet jisai dabar dar…)

Kolegos, gal galėtume dar 20 minučių padirbti, o paskui žiūrėti? (Balsai salėje: galim, galim… kyla abejonių.) Galim. Gerbiamieji kolegos, 25 straipsnis. Pone pranešėjau!

Ž.J.JACKŪNAS. Ten nėra siūlymų, atrodo.

PIRMININKAS. Taigi dėl 25 straipsnio V.Zabuko būta siūlymo. Ar galime 25 straipsnį laikyti tokį, kokį mums dabar teikia komitetas? 25 straipsniui pritarta. Dėl 26 straipsnio.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 27 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra. (Balsas salėje: kaip nėra? Yra.)

PIRMININKAS. Dėl 27 straipsnio jau yra susitarta. Dėl 27 straipsnio antrosios dalies praeitą kartą susitarta, pataisų daugiau nėra. Prie jo galėsime grįžti tik priimdami. 28 straipsnis. Dėl 28 straipsnio.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Dėl 27 straipsnio A.Matulo pataisų nėra. Dėl 28 straipsnio.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, 28 straipsnis toks, koks buvo? 29.

Ž.J.JACKŪNAS. Toks, koks buvo. Mes čia neturime…

PIRMININKAS. 29 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 30 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 31.

Ž.J.JACKŪNAS. Irgi nėra.

PIRMININKAS. 32.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 33.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 34.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Likęs, rodos, ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Ne ne, priimtas.

PIRMININKAS. 34 lieka. 35.

Ž.J.JACKŪNAS. Nieko nėra iki 37 straipsnio.

PIRMININKAS. 36 – viskas gerai. 37 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Noriu atkreipti dėmesį, iš 35 straipsnio mes siūlome išbraukti antrosios dalies paskutinį sakinį: “Šios sutartys registruojamos ministerijos nustatyta tvarka.” Tikrai jis nereikalingas. Jeigu pritartume, tai…

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos? Pritariame. Dėkoju. 36 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. 37.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra šiek tiek naujai paredaguotas. Visi paredagavimai matyti tekste. Kartu dalyvaujant…

PIRMININKAS. Dėkui. 37 priimame. 38. Ne straipsnį priimame, bet nesvarstome pataisų. Priimame komiteto redakciją. 38.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 39.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra įrašyta dar į trečiąją dalį “Lietuvos studentų sąjunga”, mes su tuo sutinkame.

PIRMININKAS. R.Zuozos siūlymas yra priimtas. Ačiū. 40.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia nėra.

PIRMININKAS. 41.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 42.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 43.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra, atrodo.

PIRMININKAS. 44.

Ž.J.JACKŪNAS. Irgi nėra.

PIRMININKAS. 45.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 46.

Ž.J.JACKŪNAS. Irgi nėra.

PIRMININKAS. Aš klausiu dėl to, kad neturiu po ranka Teisės departamento siūlymų ir nežinau, ar komitetas siūlė redaguoti. 47.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 48.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 49.

Ž.J.JACKŪNAS. 49 straipsniui yra.

PIRMININKAS. Yra R.Zuozos siūlymas, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. R.Zuoza siūlė išbraukti tokius žodžius: “gali pasirinkti dėstytoją, kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai”. Mes komitete svarstėme, gaila, kad kolega pats tuo metu nedalyvavo. Vis dėlto priėjome prie išvados, kad tai būtų labai tokia perdėm griežta forma, kai, sakysime, yra vienas dėstytojas ir staiga studentai pareiškia, kad jis netinka jiems. Mano manymu, tai gali kartais sukurti tokią dezorganizacinę situaciją. Bet tais atvejais, kai iš tiesų yra keletas dėstytojų, pasirinkti galima. Lygiai tokia pati nuostata yra įrašyta prieš gerus metus priimtame Čekijos aukštojo mokslo įstatyme. Mums pasirodė, kad ji galima. Taigi norėtume likti prie senos formuluotės, jeigu kolega…

PIRMININKAS. Dėkui. Ar, kolega, reikalausite balsuoti? Ne, R.Zuoza nereikalauja balsuoti. 49 straipsniui daugiau siūlymų nėra, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Atrodo, yra J.Karoso.

PIRMININKAS. Dėl 49.

Ž.J.JACKŪNAS. Bet jie jau buvo teikti, jau mes aptarėme.

PIRMININKAS. Taip taip, jie buvo teikti, čia mes neredaguojame daugiau.

PIRMININKAS. 50 nieko nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 51 straipsnis. 51 straipsniui yra R.Zuozos siūlymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra toks R.Zuozos siūlymas, nežinau, kaip jis…

PIRMININKAS. Ar, kolega, kalbėsite? R.Zuoza. Atsiprašau, jau nenori mūsų kompiuteris veikti. Kolega, aš prašyčiau prie šoninio mikrofono. Vėl įsijungė. Noriu suteikti žodį R.Zuozai. R.Zuoza.

R.ZUOZA. 51 straipsnio pataisa. Čia kalbama apie studentų dalyvavimą aukštosios mokyklos savivaldoje. Pačios studentų atstovybės siūlė, kad įrašytume bent jau tą sakinį: “Studentų atstovybės gali turėti juridinio asmens teises įstatymų nustatyta tvarka”. Komitetas nelabai nori šiai nuostatai pritarti, bet manyčiau, kad vis dėlto studentų atstovybės nėra specialiai įkurti universiteto padaliniai, kaip galėtų būti, ir jų įstatus, mano nuomone, galėtų registruoti universiteto, aukštosios mokyklos senatas, o ne vien patvirtinti rektorius arba nepatvirtinti. Vis dėlto senatas yra aukštesnė institucija ir pati galėtų susipažinti su aukštosios mokyklos studentų atstovybės reikalais, o ne vienas rektorius prisiimti atsakomybę tuos įstatus registruoti. Todėl mano pataisos ir yra teikiamos.

Kitas dalykas. Studentų atstovybę įregistravus rektoriui, neaišku, kokias teises gauna studentų atstovybė, ar ji yra juridinis asmuo, ar ne.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

R.ZUOZA. Taip.

PIRMININKAS. V.Zabukas – argumentai prieš.

V.A.ZABUKAS. Aš norėčiau labai padėti studentams. Man atrodo, kad ponas R.Zuoza apriboja jų teises. Jeigu studentų atstovybė ar sąjunga yra savarankiška organizacija, tai jokio senato tvirtinimo, kur dauguma dėstytojų, tikrai nereikėtų daryti. Jeigu tai atitinka įstatymą ir statutą, tai paprasčiausiai peržiūrima ir įregistruojama.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Registruojamės, kolegos. Žodis Ž.Jackūnui.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš čia tik galėčiau, man rodos…

PIRMININKAS. Registruojamės.

Ž.J.JACKŪNAS. …pridurti, kad dėl tos pataisos buvo diskutuojama su studentų atstovybių nariais, kurie dalyvavo derinant. Jie pritarė, kad geriau pasilikti vis dėlto prie tos formuluotės, kuri buvo teikiama komiteto ir anksčiau. Man atrodo, kad aš perduodu tikrai tokią jų nuomonę.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės, gerbiamieji, ir tada balsuosime dėl R.Zuozos siūlymo redaguoti 51 straipsnio pirmąją dalį.

Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Kas paremtų R.Zuozos iniciatyvą – už, kiti – kitaip.

Už – 7, prieš – 15, susilaikė 27. Siūlymui nepritarta. 52 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. 53 straipsnis – R.Zuozos siūlymas, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Čia vietoje žodžių “buvusių susivienijimų” visur parašome “studentų sąjunga” arba “sąjungos”. Tai priimtina.

PIRMININKAS. Siūlymas yra priimamas. Ačiū. 54 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 54 straipsnis yra gerokai paredaguotas, atsižvelgus į įvairius siūlymus. Į profesoriaus V.Vilimo – nurodant konsultacinę, informacinę veiklą. Atsižvelgus į profesoriaus… aš atsiprašau, į kolegos J.Listavičiaus siūlymą – kad su programiniu… Mes įrašėme į pirmąjį principą – “aukštajai mokyklai numatytoms programoms įgyvendinti” ir toliau to nekartojame, nors gal kolega mano, kad reikia tą kartoti šiose dalyse. Į penktąją dalį dar yra įrašytas vienas toks sakinys: “Ministerija gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą”, atsižvelgus į ankstesnį 24 straipsnį, kur buvo nurodoma, kad taryba gali inicijuoti auditą. Čia dar siūloma įrašyti žodžius “ministerija bet kada gali inicijuoti”, kad nesusidarytų įspūdis, kad tik tais atvejais ji gali inicijuoti auditą, kai teikia taryba arba siūlo universiteto ar kolegijos taryba. Taigi papildyti žodžiais “bet kada”. Žinoma, yra kai kurių pasiūlymų mūsų kolegų Seimo narių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos siūlytojai, aš klausiu, ar galime pritarti komiteto siūlomai šio straipsnio redakcijai? Ar niekas negins siūlymų? Dėkui. 54 straipsnio redakcija, teikiama komiteto, dabar yra tokia. Daugiau siūlymų nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Daugiau nėra.

PIRMININKAS. J.Listavičius neprašo žodžio dabar? Gerbiamieji kolegos, aš klausiu. Tai tada formaliai dėl antrosios dalies šeštojo punkto nori kalbėti J.Listavičius. Mes dabar kalbam tik apie pataisas, jeigu pataisų siūlytojai nesutinka su komiteto siūlomais kompromisais. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto tos aptakios, sakykim, kad ir 54 straipsnio antrosios dalies šeštojo punkto nuostatos nevisiškai atsako. Jeigu mes grįžtume į 22 straipsnio penktosios dalies aštuntąjį punktą, matytume, kad ten tvirtinamos ir nagrinėjamos konkrečios programos. Dabar čia iš viso – “valstybės biudžeto asignavimai skiriami sutartyje numatytai aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir plėtoti”. Kokiai veiklai, pagal ką, kas, kaip? Kas bus vėliau kontrolės objektas, su kuo derinsim? Nors 22 straipsnyje apie tai kalbama. Todėl mano siūlymas, tie keturi žodžiai nieko per daug neapkrauna, tačiau viską pastato į vietą. Tai “pagal Senato patvirtintas programas”.

PIRMININKAS. Gerai, kolega Juozai, jūs reikalaujate, kad tai būtų padaryta? O dėl kitų jūsų siūlymų. Ar visus?

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš noriu, kad visus. Negali būti ir kalbos apie kokį nors savavališką lėšų naudojimą, jeigu tai nėra valstybės biudžete. Tai yra abėcėlė, kad turi būti patvirtinta sąmata. Apie tai vėl pažiūrėkite 22 straipsnio penktojoje dalyje vienuoliktą punktą. Ten kaip tik kalbama apie tas sąmatas. Čia mes jas pamirštame. Ir vėl, jeigu rezultatai. O pagal ką tuos rezultatus mes nustatysim, jeigu nederinsim su programomis? Tai abėcėlė. Juo labiau kad mes apskritai kalbam apie programinį biudžetą. Tai programos šiuo atveju kaip druska košės nepagadinsite, reikia sūdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Listavičius siūlo savo matomu būdu redaguoti 54 straipsnio antrąją dalį. Kas paremtų J.Listavičiaus siūlymą? Nėra norinčių kalbėti. Ponia O.Suncovienė nori paremti. J.Olekas nori kalbėti prieš. Tik dėl J.Listavičiaus siūlymo, o ne dėl straipsnių.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį dėl žodinio siūlymo, kurį pateikė komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas. Mes raštu turim be žodžių “bet kada”. Man atrodo, kad čia iš tikrųjų yra pertekliniai žodžiai. Tai gal įrašykime “kada ne kada” ir galės kada ne kada patikrinti. O dabar, jeigu tokią galimybę turi, tai esant reikalui ir patikrins, o ne bet kada. Nesam nė į vieną įstatymą įrašę tokių žodžių, tai nesiūlyčiau, kad jūs įrašytumėte ir į šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl J.Listavičiaus siūlymų. Kolega, jūs dėl antrosios dalies redakcijos siūlysite balsuoti? Taip. Gerbiamasis Sekretoriate, prašom gelbėti, aš neturiu kompiuterio. Dėl septintosios dalies jokių problemų nėra, nes siūlymas “pagal Senato patvirtintą sąmatą” priimamas. Dėl šeštosios dalies mes turime vargų. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu kompiuterio ir negaliu dirbti.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš galėčiau tik pakomentuoti. Jeigu kolega J.Listavičius mano, kad taip labai svarbu tuos dalykus nurodyti, pakartoti, nes yra… Aš noriu pasakyti, kad tikrai yra ir 67 straipsnyje, kur atsakomybė. “Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla tvarko pagal šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą sąmatą.” Apie sąmatas kalbama ir straipsnyje apie senatą, ir apie tarybą. Aš nežinau, ar reikia visą laiką kartoti. Bet jeigu, kolega, manote, kad tai būtų svarbu, aš beveik nelinkęs prieštarauti. Manau, kad susėsim ir paredaguosim. Nedarykim iš to problemų.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pranešėjas priima visus J.Listavičiaus siūlymus dėl 54 straipsnio antrosios dalies. Dėl ketvirtosios dalies. Sutariam dėl šio straipsnio, pone Juozai? Ačiū.

55 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 55 straipsniui pataisų nėra.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar komiteto pirmininkas sutiko atsiimti žodinį pasiūlymą, ar ne?

PIRMININKAS. Kas atsitikę su mano kompiuteriu? Aš labai atsiprašau, mes turim eiti prie kito klausimo.

Ž.J.JACKŪNAS. Manau, kad vietoj žodžio “bet kada” galime parašyti “prireikus gali inicijuoti”. Bus aišku. Gerai? Jeigu tai kam nors kelia… “Prireikus ministerija gali inicijuoti aukštosios mokyklos…” Ir tai bus akivaizdu, kad bet kada. Gerai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau padaryti svarstymo pertrauką, nes be balsavimo, be kompiuterio negaliu toliau vadovauti posėdžiui. Labai atsiprašau. Dėl šito klausimo. Mes dabar galėtume imti kitus svarstymus ir dėl jų apsispręsti. Dabar padarome šio projekto svarstymo pertrauką. Šios dienos rytiniame ar popietiniame posėdyje mes turėtume baigti. J.Olekas dabar monopolistiškai turi mikrofoną.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galiu užleisti savo vietą, kad jūs galėtumėte iš čia toliau vadovauti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Ačiū, kolega.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2296(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji, trečiasis klausimas Nr.P-2296(2) – Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Mes esame sutarę dėl skubos tvarkos. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną padaryti pagrindinio komiteto pranešimą dėl Ordinų, medalių, šnekamąja kalba sakau, įstatymo pataisų. Ir kas norėjo dalyvauti diskusijose.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto posėdyje, kuris įvyko vakar, mes aptarėme teikiamą Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiam projektui mūsų komitetas pritarė, mes pritarėme gana vieningai. Bet buvo pasiūlyta keletas tokių nedidelių redakcinių pataisų. Tos redakcinės pataisos yra tokios. 95 straipsnyje vietoj ankstesnių buvusių žodžių “kuriant ir atstatant Lietuvos nepriklausomybę” mes siūlome vartoti tuos žodžius, kuriuos siūlo kalbininkai, būtent “atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę”. Tas pats yra antrajame sakinyje, šiek tiek paredaguotas sakinys. Pagaliau dar yra redakcinio pobūdžio pataisa 97 straipsnyje, kur sakoma, kad komisijos nutarimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Anksčiau buvo be dviejų žodžių “komisijos narių”. Čia galėjo kilti abejonė, ar posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, ar visų komisijos narių balsų dauguma. Toks yra patikslinimas, kad visų komisijos narių balsų dauguma yra priimami nutarimai dėl apdovanojimo. Štai tokios pastabos.

PIRMININKAS. Dėkui. Neturiu kompiuterio, bet žinau, kad bent pora kolegų norėtų dalyvauti diskusijoje. R.Smetoną kviečiu kalbėti diskusijoje. Nedalyvauja posėdyje. Kviečiu kalbėti J.Karosą. Prašom į tribūną, kolega. Diskusija dėl Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pataisų. Ar dar kas buvo prašęs žodžio? (Balsai salėje)

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad svarstomas įstatymo pasiūlymas yra vertas dėmesio ir palaikytinas.

Jis pratęsia tradiciją dalyti įvairiom progom ordinus ir medalius. Bet aš norėčiau pridėti vieną mažą pasiūlymą, remdamasis mūsų tradicija. Vakar Seimo valdyba priėmė sprendimą, kad nebūtų teikiami šitie apdovanojimai Seimo valdybos nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Jūs kalbate netiesą. Čia tik trumpai komentuoju.

J.KAROSAS. Vakar taip buvo pasakyta gerbiamojo Pirmininko, kad yra priimtas toks protokolinis nutarimas, kad nebūtų apdovanojami Seimo vadovybės žmonės. Aš manyčiau, reikėtų pratęsti, kad nebūtų apdovanojami, sakykim, buvę KGB darbuotojai, partijų, centro komiteto instruktoriai, marksizmo dėstytojai, tarp jų ir aš – žodžiu, aš norėčiau, kad būtų pratęstas tas neapdovanojamų žmonių sąrašas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, rimtėkim! Vis dėlto valstybės dešimtmetis artėja.

Ar kas kalbėtų? L.Sabutis dar norėtų kalbėti diskusijoje. (Balsai salėje) Jeigu gautume siūlymą raštu, kolegos, ko gero, pritartume.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Vis dėlto norėčiau pasiginčyti su komiteto pirmininku ir kalbininkais dėl termino. Galbūt per tam tikrą laikotarpį galima įstatyme vartoti tokią sampratą, kad buvo atkuriama: atkuriamas teisingumas, atkuriama nepriklausomybė, atkuriamieji darbai ir taip toliau. Tačiau ta diena buvo būtent valstybės nepriklausomybės atstatymo diena, toks yra ir teisės aktas – dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. Tegul jau šioje dalyje būna nuolankūs ir kiti, jog tai yra istorinė tiesa ir tuo aktu bei kitais sprendimais tą dieną buvo būtent atstatyta nepriklausomybė, todėl manau, kad ir šiame įstatyme dėl apdovanojimų šitas terminas turėtų išlikti nuosekliai. O visoms kitoms pataisoms pritarčiau. Iš tiesų tie žmonės, kurie yra nusipelnę sąžiningu savo elgesiu, darbu, galėtų būti bent tokiu būdu pagerbti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, esame ir Seniūnų sueigoje kalbėję, gal Pirmininkas dabar pasiūlytų ypatingą skubą ir galėtume priimti? Pone Pirmininke, gal galėtume dabar priimti, jeigu nekyla abejonių, kurias išdėstė L.Sabutis. Taigi baigiame šiandien svarstymą. Ir šį įstatymą priimsime ateinantį antradienį. Kolegos, iki ateinančio antradienio susitarsime ir dėl terminų, ir dėl kylančių abejonių, kad skubos darbo velniai negaudytų. Ačiū.

Seimo rezoliucijos “Dėl žmogaus teisių ignoravimo Rusijos kare prieš Čečėnijos Respubliką” projektas Nr.P-2337 (pateikimas, svarstymas)

Kolegos, toliau Seimo rezoliucijos “Dėl žmogaus teisių ignoravimo Rusijos kare prieš Čečėnijos Respubliką” projektas Nr.P-2337. Jį pateikia R.Kupčinskas. Kviečiu, kolega, jus į tribūną.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją “Dėl žmogaus teisių ignoravimo Rusijos kare prieš Čečėnijos Respubliką”. Kaip jūs žinote, šiame kare yra gausybė žmogaus teisių ir priimtų tarptautinių konvencijų pažeidimų, labai nukenčia Čečėnijos gyventojai, nesvarbu kokios tautybės, vedant Rusijos kariuomenę į karo veiksmus prieš Čečėnijos nepriklausomybę ginančius kovotojus. Todėl mes dar kartą kreipiamės į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentą, kad būtų sušauktas ETPA nuolatinio komiteto posėdis dėl visų šitų žmogaus teisių pažeidimų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vienas iš tokių žmogaus teisių pažeidimų yra tas, jog buvo sulaikytas ir nežinia kur dingo plačiai žinomas “Laisvės” radijo žurnalistas A.Babickis. Deja, mes neturime pakankamai argumentuotų ir motyvuotų žinių apie jo buvimo vietą ir likimą. Mes siūlome priimti šią rezoliuciją, kviečiu už ją balsuoti. Beje, rezoliucija yra jums išdalyta.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes vakar gavome kreipimąsi į Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Estijos parlamentus dėl Čečėnijos ir kitų tautybių žmonių likimo Rusijos filtraciniuose lageriuose, dėl žmogaus teisių pažeidimo, dėl žmonių naikinimo ir žudymo užimtose teritorijose. Todėl aš paprašiau, kad tas kreipimasis taip pat būtų išdalytas Seimo nariams. Manau, kad mūsų rezoliucija kaip tik ir atsiliepia į tą kreipimąsi, ir ne tik į tą kreipimąsi, bet ir į visus kitus pareiškimus, ginančius Čečėnijos gyventojų teises Rusijos vykdomo karo Čečėnijoje metu.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. M.Briedis norėtų jūsų paklausti dėl dokumento teksto.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis kolega, mes dar gavome mūsų kolegos A.Akstinavičiaus pataisas. Ar jūs jas priimate?

PIRMININKAS. Neturiu jokių A.Akstinavičiaus pataisų.

M.BRIEDIS. Jos išdalytos.

R.KUPČINSKAS. Labai atsiprašau, aš dar negavau ir neturiu.

PIRMININKAS. Susitarsime, kolegos. Klausimų daugiau nėra. Dėkoju. Kolegos, ar kas dabar diskutuotų dėl šio dokumento? Kviečiu tai daryti. Mes dabar gyvename pagal Seimo statuto skyrių, skirtą rezoliucijų priėmimui. Trys kolegos norėtų diskutuoti. Kviečiu į tribūną S.Čirbą. Diskusijoje dalyvauja iš tribūnos.

Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi iš tikrųjų yra pataisos, tai gal dabar nereikėtų daryti priėmimo, o po pietų, tai yra po tam tikros pertraukos, būtų didesnis sutarimas.

PIRMININKAS. Taip. Dabar padiskutuojam, susitariam, ką toliau darom, nes, manau, iš esmės visi pritariam. O jeigu yra siūlymų dėl teksto, galime tartis.

S.Čirba dėl rezoliucijos teksto.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, visiškai pritardamas tam, kad reikėtų priimti Seime rezoliuciją, norint sužinoti apie tolesnį žurnalisto A.Babickio likimą, ar įtraukti jo paminėjimą į rezoliuciją, ar neįtraukti, siūlyčiau, kad būtų sukurta darbo grupė rezoliucijos tekstui tobulinti ir artimiausiu metu, šios dienos popietiniame posėdyje, ją priimti.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Gal ir be darbo grupių išsiverstume. Dabar diskusijoje kalba B.Kuzmickas.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prisimindamas Čečėnijos konflikto svarstymą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdžiuose ir ten pasakytą kritiką Rusijos veiksmų atžvilgiu, manau, tokią rezoliuciją priimti reikia. Tik koks turėtų būti tekstas? Aš mačiau ir pono P.Kupčinsko, ir pono A.Akstinavičiaus tekstą. Pagal juos abu galima parengti tinkamą variantą, pasakant dalyko esmę. Esmė yra aiški ir pačiai Europos Tarybos Asamblėjai, mes daug čia detalizuoti neturėtume. Mano nuomone, kaip pagrindas galėtų būti pono A.Akstinavičiaus ką tik pasiūlytas variantas, gal dar jį ne visi yra matę.

PIRMININKAS. Kolegos, dar dabar neredaguojam, kalbam iš principo. O tada sutariam, kas redaguoja ir kokį dokumentą priimam. Dabar kviečiamas S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, daug diskutuoti nereikėtų. Nereikėtų per daug vargti dėl įvairių komisijų sudarymo, nes laikas tikrai yra brangus. Aš seku tuos įvykius, kurie dabar yra Čečėnijoje, ir konkrečiai tai, kas yra susiję su maskviečio žurnalisto A.Babickio dingimu. Daugelio pozicija yra tokia, kad jeigu pasaulis tylės, jeigu dar, duok Dieve, A.Babickis yra gyvas, jo gyvybei pavojus iškils kur kas didesnis. Bet jeigu pasaulis kalbės apie tai, tada yra vilčių A.Babickį išgelbėti. Todėl aš manau, kad Europos Taryba turėtų tirti šį A.Babickio dingimą, pagrobimą. Aš manau, kad tai yra aukščiausias terorizmo laipsnis, kai pati valstybė užsiima terorizmu, savo žmonių grobimu ir jų mainymu. Tai Rusijos vadovybę stato į vieną padėtį su tarptautiniais teroristais.

Taip pat aš manau, kad kolegos R.Kupčinsko rezoliucija yra gerai parengta. Maniau, kad reikėtų griežčiau, bet gal pakaks. Vakar jau Vokietijos parlamentarai kreipėsi į Rusiją, taip pat reikalaudami pasiaiškinti dėl A.Babickio dingimo. O šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos jau pačiu aukščiausiu lygiu reaguoja. Todėl nesudarinėkime įvairių komisijų, nes tai bus tik laiko gaišimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Pirmininką V.Landsbergį į tribūną. Kviečiu į tribūną, Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, žurnalisto A.Babickio atvejis parodė, kokia yra Rusijos armija Čečėnijoje šiuo metu savo jausmais ir elgesiu. Tai yra keršto, neapykantos, revanšo jėga, kuri išliejo savo neapykantą konkrečiai žurnalistui, teikusiam teisingą informaciją. Ir padėtis, kuri susidarė, kai Rusijos kariuomenė, kariškiai, suėmė A.Babickį turėdami ryšį su Maskvos institucijomis, kaip viename pranešime buvo sakoma, klausimas buvo svarstomas aukščiausiu lygmeniu. Iš tikrųjų prokuratūra Maskvoje pripažino, kad tai buvo jos sankcija, ką daryti su A.Babickiu. Po to A.Babickis, laikomas Rusijos kariškių, su jų atsakomybe už jo likimą buvo atiduotas kažkam ir paleista dūmų uždanga neva čečėnams, neva čečėnams, kovojantiems prieš Rusijos invaziją. Nors Čečėnijos Respublikos vadovybė paneigė tai, kad jie ką nors žino ir kad jis yra jų žinioje. Padėtis yra tokia, kad galbūt A.Babickis yra kerštingai nužudytas, ir visa tai, kas toliau vyksta, yra tik pėdų užtrynimas. O galbūt dar jam galima padėti akcentuojant Rusijos valdžios atsakomybę. Nes taip negali būti, kad oficialių valstybinių struktūrų suimtas žmogus paskui kažkam atiduodamas, kažkokioms kitoms struktūroms. Ir kaip ponas S.Jastržembskis suspėjo pasakyti – “toliau mes už jį neatsakom”. Tai yra absoliučiai neteisinga. Kaip tik atsakomybė dar padidėja. O galbūt jie kontroliuoja, kur jis yra, tik savo kokių nors kitų netiesioginių struktūrų rankose. Bet gali būti, kad jis nužudytas, gali būti padarytas sprendimas jį nužudyti ir likviduoti kūną, kad niekas nieko neištirtų. Todėl reagavimas reikalingas, aš pritariu šiai rezoliucijai.

Ir dabar, žvelgdamas į pono A.Akstinavičiaus pasiūlymus, manau, kad galbūt ponas A.Akstinavičius nevisiškai išsiaiškino procedūras Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, nes pateiktame pagrindiniame projekte yra tik konstatuojama, kad E.Boner siūlymas sukviesti neeilinę sesiją yra remtinas. Bet tai yra labai ilgas reikalas sukviesti neeilinę sesiją ir, ko gero, tai praktiškai neįvyks, tik mes konstatuojame, kad tų minčių buvo. Čia ne mūsų pirmųjų mintis. O realus siūlymas, toks operatyvus siūlymas yra prezidentui R.Johstonui savo sprendimu sukviesti nuolatinio komiteto posėdį, jis tai gali padaryti. Tam nereikia eiti per visus kitus komitetus, įsivelti į ilgus svarstymus, kaip mes žinome iš mūsų delegacijos dalyvavimo ten, kur pritrūkstant kelių balsų ir keliolikos balsų Rusijos vadovybei buvo duota laiko pribaigti čečėnus iki balandžio mėnesio, populiariai kalbant, po to grįžti prie šio klausimo. Tuo tarpu nuolatinio komiteto posėdis tikrai galėtų padėti išgelbėti A.Babickį, jeigu jis dar yra gyvas. Bent varžytų Rusijos kariškių veiksmus su juo, jeigu jis tebėra jų kontroliuojamų grupuočių rankose.

Štai kodėl aš manau, kad būtų geriau palikti rezoliucijos struktūrą tokią, kaip buvo, nors tos vietos, kurioje kalbama apie pritarimą E.Boner siūlymui, pono A.Akstinavičiaus redakcija priimtina, gali taip būti. Šiek tiek trumpiau ir tai nieko nekeičia. Bet kreipimasis į Parlamentinės Asamblėjos prezidentą, būtų geriau, kad ta rezoliucinė dalis būtų pabaigoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Vis tiek, kolegos, kadangi yra siūlymų, kai kas kam pritarė, kai kam – ne, keli mūsų kolegos bendrai susės per pertrauką ir pateiks tekstą, dėl kurio niekas neabejotų. Tai dabar kviečiu kalbėti A.Akstinavičių, ruošiasi P.Gylys. Prašom, kolegos, diskusija vyksta iš centrinės tribūnos. Diskutuojam, o po diskusijų nusprendžiam. Aš dabar siūlau neredaguoti savo kalbose, galbūt daugiau kalbėti iš principo, o tada susėsti ir pateikti galutinį tekstą.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reaguodamas į Seimo Pirmininko pastebėjimą, aš noriu pabrėžti, kad mano siūlomame variante išlieka tas kreipimasis ir yra aiškiai parašyta, kad kreipiasi į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentą kviesdamas jį pagal ETPA statuto 15.4 straipsnį sušaukti nuolatinio komiteto posėdį. Iš esmės sutinkant su Seimo Pirmininku, galima, tarkim, sukeisti vietomis, kad remia E.Boner siūlymą, o po to eina, kad kreipiasi į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentą. Nes vis tiek, aš manau, kad taip, problema su žurnalistu A.Babickiu yra, čia jau kolegos mano kalbėjo, iškėlė tą problemą ir pabrėžė jos aktualumą, bet vis dėlto ir pačios rezoliucijos pavadinimas yra “Dėl žmogaus teisių ignoravimo Rusijos kare prieš Čečėnijos Respubliką”. Ir tas akcentas į A.Babickį yra įdėtas jau antroje pastraipoje, kurioje mes keliame didelį susirūpinimą dėl žurnalisto likimo. O mano siūlomame variante, aš manau, kad kartu įtraukdami ir žurnalisto A.Babickio asmenį mes apimam kur kas platesniu kontekstu pačią situaciją Čečėnijoje ir Rusijos vykdomą agresiją prieš čečėnų tautą.

PIRMININKAS. Dėkui. Bet, kolegos, dar sykį kreipiuosi – neredaguoti tribūnoje teksto, nes mes vis tiek nieko dabar nepasieksim, negalim iš klausos priimti siūlymo. Kviečiu dabar P.Gylį, paskui kalbės A.Raškinis. Jis bus paskutinis.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ne visiems Seimo nariams patinka praktika, kai svarbūs užsienio politikos klausimai nagrinėjami tam deramai nepasirengus, ekspromtu. Faktiškai šitas dokumentas galėjo atsirasti ir užvakar, ir vakar, ir galėjo frakcijos jį aptarti, struktūrizuoti, o dabar mes matome vienos politinės nuomonės dokumentą. Jeigu paimtume tuos dalykus, kurie yra preambulėje, jie aiškiai yra nesubalansuoti.

Kaip diskusijų Europos Taryboje dalyvis, galiu paliudyti, kad Europos Taryba skilo maždaug per pusę nagrinėdama Čečėnijos klausimą. Niekas nesiginčijo dėl humanitarinės nelaimės Čečėnijos Respublikoje, niekas nesiginčijo, kad ten yra žmogaus teisių pažeidimų, bet ten buvo sakoma, kad Rusija išlaiko teisę kovoti prieš terorizmą, taip pat už savo teritorinį vientisumą.

Ypač aktuali man šita mintis tampa pasiklausius pono A.Akstinavičiaus, kuris išplečia tekstą iki to, kad tai yra Rusijos karas prieš Čečėnijos Respubliką. Kiek žinau, Lietuvos Respublika nėra pripažinusi, ir aš kreipiuosi čia į dešiniuosius, kurie daug kartų demonstravo savo veidmainystę, viena vertus, reikalaudami iš mūsų Vyriausybės, kad mes pripažintume Čečėnijos Respubliką, ir nedaro šito, ir kartu vartoja frazeologiją, kuri sako, kad Čečėnijos Respublika yra juridinis faktas. Čia, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ir prasideda diskusija, kurios jūs vengiate. Jūs atnešate į plenarinį posėdį ir norite daugumos principu šitą dokumentą, kuris gali mums pakenkti, įspėju, jūsų balsais… (Balsas iš salės) Aš savo vardu dabar įspėju. Man atrodo, tarp saugumiečių ar dar kitaip išvertus į mums buvusią valstybinę kalbą, bolševikinė taktika nei vidaus, nei užsienio politikoje neturėtų būti taikoma, Seimo Pirmininke. Tai jūsų uždavinys ir jūsų pareigos įpareigoja taip daryti. Tai yra pasiekti, kad šiame Seime būtų priimami dokumentai, kuriuose bent kiek būtų suderinamos nuomonės. Jūs šito nesiekiate, jūs norite savo ar savo politinės grupės nuomonę primesti visai Lietuvai, ir tai yra blogai, ir tai yra visiškai nepriimtina.

Aš sakyčiau, kad jeigu šiame dokumente būtų kalbama apie humanitarinę nelaimę ir žurnalisto A.Babickio dingimą labai paslaptingomis sąlygomis ir Rusijos teritorijoje, tai man atrodo, visas Seimas priimtų šitą rezoliuciją vienbalsiai. Bet kai pradedami žaisti nelabai geri ir, manau, pavojingi žaidimai besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje, aš manau, kad tai yra neleistina.

Todėl aš esu prieš tolesnį tokį improvizavimą. Yra Užsienio reikalų komitetas, mielasis Pirmininke, galima sukviesti jį, pasikonsultuoti su politinėmis partijomis ir eiti su dokumentu į plenarinį posėdį, o ne viską daryti atvirkščiai. Nuo to kenčia mūsų parlamentinis darbas, aš manau, kad taip pat yra kenkiama mūsų valstybės interesams, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kaip aš juos įsivaizduoju ir kaip daugelis mano bendraminčių įsivaizduoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šis dokumentas buvo įregistruotas Statuto numatyta tvarka. Visos frakcijos, norėjusios svarstyti ir pareikšti nuomonę, galėjo tai padaryti. Aš labai apgailestauju dėl teksto ir dėl šito dokumento suasmeninimo. Pone Pirmininke, dabar suteikiu žodį A.Raškiniui. Labai apgailestauju dėl P.Gylio leksikos. Paskui tariamės dėl to, kaip redaguojam dokumentą, ir pirmajam suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau tik labai trumpai pateikti papildomą informaciją. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos metu, kai buvo svarstomas Rusijos karas Čečėnijoje ir ten vykdomas genocidas, man teko asmeniškai bendrauti su senu pažįstamu, žinomu žmogaus teisių gynėju, Rusijos delegacijos nariu S.Kovaliovu. Mes gana ilgai aptarinėjome situaciją Rusijoje ir iš viso ką realiai galima padaryti, ir jo mintis tuo metu buvo, – žinoma, vargu ar galima tikėtis, kad Europos ponai sutiks tai padaryti, bet reikėtų šaukti neeilinę Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją tarp sausio ir balandžio mėnesių ir bandyti… sustabdyti greičiau, nelaukiant balandžio mėnesio. Aš tiesiog manau, kad E.Boner pareiškimas buvo tų senų žmogaus teisių gynėjų tarpusavyje derintas. Todėl aš labai norėčiau, kad mūsų parlamentas ir toliau palaikytų šią mintį. Man regis, tai labai svarbu ir reikšminga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, turime iniciatyvą, turime papildomų siūlymų. Ar galime sutarti, kad sudarome darbo grupelę, suredaguojame ir priimame po pietų? Dabar dėl šio siūlymo ir apskritai dėl išsakytų minčių Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos! Aš galėčiau gana daug ką pasakyti dėl pono P.Gylio samprotavimų. Jam atrodo, kad ten įvyko katastrofa, stichinė nelaimė Čečėnijoje. Gal jis ir labai nuoširdžiai, be jokios veidmainystės apie tai kalba, bet iš tikrųjų mane stebina ne tik tai, kad nesidomima jau egzistuojančiu projektu (jau dvi dienas egzistuoja tas projektas), ir dabar ieškoma kažko, ko nepamesta, bet ir tai, kad buvo aiškiai pasiūlyta redaguoti, ir čia nėra galų gale vienos politinės grupės projektas, kaip jūs matote. Čia gali būti Seimo bendras projektas ir niekas nedraudžia ponui P.Gyliui pasisiūlyti į darbo grupę ir ten dėstyti savo samprotavimus apie stichinę nelaimę. Galbūt ir ponas P.Gylys pritartų galutiniam tekstui. Bet tai yra kelias ieškoti platesnio konsenso. Aš nesuprantu, kodėl jis taip iškraipo realią padėtį Lietuvos Seime.

PIRMININKAS. Mano, kaip Pirmininko, nuomone, tai yra pirmiausia žmogaus, žmonių ir piliečių projektas ir jo nereikėtų vertinti tokiais žodžiais, kokie sklido iš kairės.

Kolegos, reikėtų dabar sutarti, ar priimam rezoliuciją be pataisų, ar redaguojam rezoliucijos projektą? Manau, kad geranoriškas sutarimas yra. J.Valatkai dar galiu suteikti žodį dėl vedimo tvarkos, bet aš siūlau mobilią darbo grupę, kuri iki popietės parengia projektą: R.Kupčinskas, A.Akstinavičius, B.Kuzmickas, nežinau, ar Pirmininkas dalyvautų grupėje, galbūt A.Raškinis, S.Buškevičius. Kas norėtų? Tiktai sutariam dabar, kiek ir kada, ir kaip dirbam. Suteikiu žodį J.Valatkai. Dar reikia susėsti prie to dokumento.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpą repliką po kolegos P.Gylio kalbos. Nuolat stebėdamas padėtį per NTV ir ORT televiziją, taip pat per RTR televiziją ir taip toliau, pakankamai turiu informacijos. Deja, man tikrai gaila dėl tokios kalbos mūsų Seime. Aš net nenorėčiau komentuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolegos. Aš tuoj suteiksiu žodį. Ar galime bendruoju sutarimu dabar sudaryti darbo grupę, kuri po pietų pateikia mums rezoliucijos tekstą?

R.Kupčinskas dalyvauja grupėje? A.Akstinavičius? B.Kuzmickas? Trys. Kas dar, kolegos? S.Buškevičius? Taip pat. Ar P.Gylys dalyvautų darbo grupėje? Po pietų. Gal kas iš jūsų frakcijos norėtų dalyvauti? A.Raškinis. Per pietus. Kol kas aš turiu penkis. Kolegos, užtenka? P.Gylys per pietus neturi laiko. Kolegos, penki darbo grupės nariai per pietus dirba ir mums pateikia galutinį tekstą, bet tada jau žodžiu neredaguosim. Sutariam? Ačiū. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Kolegos, aš kviečiu šitą darbo grupę labai operatyviai dirbti. Šiandien, ypač po kolegos P.Gylio kalbos, pribrendo reikalas tuoj pat spręsti šituos dalykus, ir aš, iš tikrųjų pritardamas ir kolegos J.Valatkos replikai, kreipiuosi ir į tuos, kurie panašiai galvoja kaip P.Gylys, – negi taip sukietėjusios jūsų sąžinės, kad šiandien, kai mums bepolitikuojant ten žūsta tūkstančiai žmonių, tūkstančiai suluošintų likimų, jūs dar galite taip ramiai miegoti po visų šitų replikų?

PIRMININKAS. Ačiū, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke.

Pertrauka, kolegos, iki 12 valandų 5 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS. Dar turime darbų. Dalyvaujančius posėdyje kviečiu registruotis. Mielieji kolegos, aš prašyčiau rasti uždaresnę aplinką diskutuoti, o mes dabar registruojamės. Registracija. Registruojamės ir po pertraukėlės imsime įrašytą 5 klausimą Nr.P-2174 – Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Užsiregistravo kol kas nedaug. Dėl Teismų įstatymo norėtumėte? (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, nors nedaug mūsų dar yra po pertraukos, bet aš noriu informuoti ir paraginti. Popietiniame posėdyje apie pusę šešių ar panašiai čia kalbės Europos Komisijos pirmininkas ponas R.Prodi. Dalyvaus Europos komisaras G.Verheugenas. Po savo kalbos ponas R.Prodi maloniai sutiko atsakyti į parlamento klausimus. Susitarimas yra toks, kad frakcijos parenka atstovus bei klausimus ir į juos gauname atsakymą. Gali būti tikrai aktualių dalykų pasiaiškinant dėl Europos Sąjungos derybų pradžios ir tolesnės eigos bei perspektyvų. O jeigu liks laiko nuo jo tolesnės darbotvarkės, Seimo nariai gali iš anksto užsirašyti, bet be garantijos, kad užteks visiems laiko. O dėl frakcijų pirmininkų arba atstovų klausimų yra susitarta. Labai prašau turėti tą galvoje ir pasakyti kolegoms, kurių šiuo metu salėje nėra.

Be to (čia jau posėdžio pirmininkui), jeigu tvarka leidžia, man atrodo, kad tą įstatymą dėl ordinų ir medalių galėjome šiandien priimti, nes su gerbiamuoju L.Sabučiu mes jau išsiaiškinome dėl to vieno žodžio, dėl kurio buvo šiek tiek atidėta procedūra. Pone pirmininke, jūs apsvarstykite su Seimu, ar procedūros leis grįžti ir užbaigti šiandien to įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu jūsų šią kalbą kaip ypatingos skubos veikimą dėl šio projekto, ar ne?

V.LANDSBERGIS. Tai jau buvo teikiama.

PIRMININKAS. Skuba. Dabar dėl ypatingos skubos. Jis nėra redaguojamas, ar ne? Dėkui. Kolegos, matyt susitarsime ir spėsime dar iki pietų.

Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2174* (priėmimas)

Dabar Teismų įstatymo pataisos. P.Katilius kviečiamas mums padėti vadovauti.

P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, šiuo Teismų įstatymo 8 straipsnio pakeitimu siekiama patikslinti teismų nuosprendžių bei nutarčių skelbimo interneto tinklalapyje tvarką ir skelbimo pradžios datą. Po svarstymo Seimas bendru sutarimu šiems pakeitimams buvo pritaręs. Jokių pasiūlymų per tą laiką po svarstymo nebuvo gauta, todėl siūlau priimti iniciatorių siūlomus Teismų įstatymo 8 straipsnio pakeitimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų dėl jo? R.Dovydėnienė norėjo kalbėti prieš. Nedalyvauja posėdyje. Man belieka pakviesti dar kartą registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymą. Kolegos, gal jūs sutiktumėte (jeigu dar šiandien turėtume prieš pietus laiko) posėdžio pabaigoje toliau tęsti Aukštojo mokslo įstatymo svarstymo procedūras, o jeigu iki pietų nespėtume, prašyčiau leisti popietiniame posėdyje baigti svarstymo procedūras. Ne, ne, čia priėmimas. Bet aš dabar kalbu (registruojamės) dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto. Liko keletas straipsnių, gal galėtume posėdžio pabaigoje dar spėti baigti svarstymą.

Posėdyje dalyvauja 30 Seimo narių. Balsuojame, ar priimame Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymą. Kas būtų už?

28 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2296(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, tik ką susitarta, kad mes šiandien priimtume ir Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymą. Ž.Jackūnas kviečiamas į tribūną. Mes jį sutarėme priimti be redakcinių pataisų. Nėra jokių siūlymų, ar ne? Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio, kolegos? Dėl 1 straipsnio kalbančių nėra. 2 straipsnis. Nėra. 3 straipsnis. Priimame pastraipsniui. Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės dar kartą. Registruojamės. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 41 Seimo narys dalyvauja posėdyje. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsuojame dėl šio įstatymo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas? (Triukšmas salėje) Aš labai atsiprašau, kolegos, mūsų užsiregistravo 41 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Labai atsiprašau, kolegos. Balsuojame dėl šio įstatymo. Mano kaltė.

27 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 264 ir 266 straipsnių, 283 straipsnio 2 dalies, 368 straipsnio ir 378 straipsnio 6 dalies papildymo, 369¹ straipsnio 1 dalies pakeitimo bei šio kodekso papildymo 401¹ straipsniu ir tryliktuoju skyriumi įstatymo projektas Nr.P-1994(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji, galbūt sutiktumėte, kad dabar imtume rezervinį 2 klausimą. Rezerviniam klausimui dar liko 4 minutės. Bet per tą laiką pagrindinio komiteto pranešėja galėtų padaryti pranešimą. Projektas Nr.P-1994(3). Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių, 283 straipsnio antrosios dalies, 368 straipsnio ir 378 straipsnio šeštosios dalies papildymo, 369¹ straipsnio pirmosios dalies pakeitimo bei šio kodekso papildymo 401¹ straipsniu ir tryliktuoju skyriumi įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė daro pagrindinį pranešimą.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektas sukėlė tikrai daug diskusijų. Dėl šio projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo klausymą, kurio metu buvo vertinamos gautos iš įvairiausių institucijų pastabos bei pasiūlymai. Komitetas, atsižvelgęs į išsakytas pastabas bei pasiūlymus, parengė naują šio projekto variantą, kuris, komiteto nuomone, daug tobulesnis ir iš esmės skiriasi nuo pradinio. Esminiai skirtumai būtų tokie: pirma, jame numatyta tvarka turės būti taikoma ne vienai genocido nusikaltimų kategorijai, o visiems nusikaltimams, kuriems tarptautinė teisė ir mūsų Baudžiamasis kodeksas daro išimtis iš bendrų taisyklių. Pavyzdžiui, numato įstatymo galiojimą atgal, patraukimo atsakomybėn senaties nebuvimą ir pan.

Antra. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad asmenų, negalinčių dėl blogos fizinės būklės atvykti į teismo posėdį, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Dabar numatoma, kad teismas, panaudodamas šiuolaikines technines priemones: televiziją, radiją, telefono ryšį ar pan., užtikrina, kad teisiamasis galėtų duoti teismui parodymus ir pats klausinėti kitus proceso dalyvius. Jei tam neprieštarauja teismo medicinos ekspertai, teismas vyksta į teisiamojo buvimo vietą ir ten atlieka procesinius veiksmus. Teisiamojo prašymu atskiruose procesiniuose veiksmuose jis gali gintis per advokatą. Tokia tvarka neprieštarauja Europos Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos teiginiui, kad teisiamasis turi teisę gintis pats arba per advokatą. Nepaisant to, projektas numato dvi papildomas garantijas tokiems teisiamiesiems. Pirma, kai jie apskundžia nuosprendį apeliacine tvarka, tai jų prašymu Apeliacinis teismas turi pakartoti tuos teismo nenagrinėjimo veiksmus, kurių surinktų įrodymų vertinimą ginčija teisiamasis. Antra. Teisiamasis, jei jis mano, kad nepakankamai gerai apsigynė pirminio bylos nagrinėjimo metu ir yra pajėgus kartoti teismo procesą, gali pareikalauti panaikinti teismo nuosprendį ir peržiūrėti bylą iš naujo. Ši teisė suteikta, atsižvelgiant į Europos Žmogaus teisių teismo konkrečios bylos išaiškinimą. Tokiu būdu projekte atsižvelgiama į šių bylų proceso ypatumus dėl asmenų, kaltinamų paminėtų sunkių nusikaltimų padarymu, ir numato papildomas garantijas, palyginti su dauguma kitų teisiamųjų. Tai nėra projektas, skirtas vienam ar dviem asmenims.

Šiuo metu yra iškelta beveik 100 genocido ir karo nusikaltimų bylų. Septynios iš jų atiduotos į teismą, bet procesas nevyksta, nes nėra tokio įstatymo, kurį šiandien svarstome. Jame numatyta tvarka nėra visiškai išskirtinė. Šiuo metu galioja Baudžiamojo proceso kodekso normos, kurios leidžia teisti už akių, ko nėra mūsų teikiamajame projekte, – “asmenys, kurie vengia teismo slapstydamiesi užsienyje”. Kai kuriose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, Čekijoje, taip pat yra taisyklės, leidžiančios teisti už akių tam tikros kategorijos nusikaltėlius. Istoriškai taip susiklostė, kad Lietuvai šis klausimas yra aktualiausias. Ji yra suvereni valstybė ir manome, kad pati gali išspręsti savo problemas. Šis įstatymo priėmimas padės ir patiems kaltinamiesiems, ir jų artimiesiems teismo proceso metu išsiaiškinti, ar jie kalti, ar ne dėl jiems inkriminuojamų sunkių nusikaltimų. Čia galbūt svarbu ne bausmė, juk projektas numato, kad nuosprendis nebus vykdomas, jei teisiamasis nepasveiks. Svarbu, kad bus išsiaiškinta, kas ir kiek kaltas dėl masinių fašistinių ir stalininių žudynių.

Todėl komitetas siūlė pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Žmogaus teisių komiteto išvada. E.Zingerio nematau. Kas galėtų pateikti? Ji yra teigiama. Dėkui. Taigi apsieiname be šios išvados. R.Smetona kviečiamas kalbėti diskusijoje.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, čia komiteto pirmininkė paminėjo tiek daug šio projekto privalumų, kad tiesiog keista, kaip ir kodėl jis iki šiol nebuvo tiek laiko priimtas. Aš, kaip ir ne viena mūsų garbinga institucija, kaip Žmogaus teisių centras, Lietuvos teisių institutas ir kitos, nepritariu šiam įstatymo projektui. Manau, kad už įvykdytus nusikaltimus, kaip tautų genocidas, dalyvavimas tautų naikinime, neturi būti taikoma senatis, kad šiais nusikaltimais kaltinami žmonės turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai neabejotina, tai visuotinė tarptautinė teisės norma. Manau, kad ir kaltinimai tokiais baisiais nusikaltimais arba teismai turi vykti laikantis Konstitucijos, įstatymų ir, žinoma, tarptautinių teisės normų. Manau, teikiamas projektas vis dėlto prieštarauja šioms normoms, kad profesoriaus V.Vadapalo teikiama Europos departamento išvada nėra tiksli ir korektiška, kad ji daugiau politinė nei teisinė.

Gerbiamieji Seimo nariai, ir ponas V.Vadapalas, ir ponas E.Zingeris, ir ponas V.Landsbergis, ir visi kiti, teikiantys, stumiantys šį projektą, žino, kad demokratinėje Europoje tokio precedento nėra, bent jau kol kas nėra. Šitaip buvo sovietinėje teisėje, jeigu tai buvo teisė. Tuomet teismo salėje teisiamojo vietoje buvo tik lentelė su jo pavarde. Siūloma grįžti bent šioje vietoje į tuos laikus. Labai gaila. Čia aiškinama, išvedžiojama, kad nuosprendis neįsiteisės, kol nuteistasis nepasveiks, kad jis galės apskųsti teismo sprendimą, kad galės stebėti teismo procesą per televiziją ir pan. Na, tik viena detalė. Labai atsiprašau, bet jeigu tas teisiamasis kurčias arba nematantis, aklas, kaip tada su tos televizijos laidos vertėjais iš teismo salės? (Balsai salėje) Visi žinome, kad elementarios žmogaus teisės į gynybą, į lygiavertį dalyvavimą procese jam bus ribotos ir čia jokios replikos ar ironija nepadės. Ribotos, nes bus pažeistas esminis teisingumo principas, pripažintas demokratiniame pasaulyje. Būtent todėl teisinėse demokratinėse Europos valstybėse, norinčiose ne mažiau už mus įgyvendinti teisingumą, tokios normos, tokio teismo už akių nėra. Jo tokio nėra. Juk visi suprantame, kad šis projektas yra politinis sprendimas, spaudimo ir šantažo Lietuvos atžvilgiu pasekmė. Mūsų nusižeminimo, mūsų prakeikto nuolankumo pasekmė.

Aš siūlau kitą šios problemos, kuri yra problema, sprendimo būdą. Siūlau inicijuoti, galbūt Europos Taryboje, parengimą ir pasirašymą tarptautinės konvencijos, kurioje būtų sutarta ir įsipareigota, kad už tokius nusikaltimus gali vykti teismo procesas teisiamajam negalint dalyvauti jame dėl sveikatos. Tokią konvenciją kartu su kitomis šalimis pasirašytų ir Lietuva, ji netgi gali siūlyti būsimųjų įstatymų projektus jau parengtų ar bent panašių į juos projektų atžvilgiu. Štai tuomet turėtume ir sugrįžti prie šio įstatymo svarstymo, bet ne anksčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuojančių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Yra norinčių kalbėti diskusijoje. Pirmiausia – E.Bičkauskas. Taigi A.Sakalui pirmiausia suteikiu žodį kalbėti diskusijoje. Už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas nėra vienareikšmis, galiu jam padaryti priekaištų, bet priekaištai daugiau politiniai. Mes įstatymą priimame tada, kai mus spaudžia. Būtų buvę daug geriau, jei būtume tą įstatymą priėmę patys nelaukdami užsienio valstybių ir įvairių organizacijų spaudimo. Šis teikiamas variantas yra daug geresnis už tą pirmąjį variantą. Pagal šį variantą žmogus bent nebus uždarytas į kalėjimą, turės teisę pasveikęs kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo, o tai yra didelė pažanga. Na, žinoma, būtų galima reaguoti į tai, ką pasiūlė ponas R.Smetona, pasiūlyti konvenciją Europos Tarybai arba Europos Sąjungai, bet kol mes tą konvenciją parengsime, bijau, kad nebus kam taikyti šio įstatymo iš viso. Kol ją parengsime ir kol ją priimsime. Manau, kad esant tokiom sąlygom vis dėlto reikėtų tam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš labai vertinu mūsų komiteto pirmininkės diplomatišką kalbą. Iš tikrųjų argumentai buvo išdėstyti pakankamai svarūs, tačiau aš esu prieš.

Pirma. Daugelyje pasaulio valstybių yra praktika, kai teisiama už akių, bet su nedideliu bet – bausmė negali viršyti penkerių metų. Tokia pripažinta pasaulyje praktika. Tai yra už akių, kai pasislėpęs nusikaltėlis, išvykęs į kitą valstybę ar dar kur nors pasislėpęs ir nepasirodo. Bet nė vienoje pasaulio valstybėje nėra praktikos, kad teisiamas esantis toje pačioje valstybėje žmogus, kuris yra ligonis. Pabrėžiu, niekur nėra tokios praktikos. Kuriame Lietuvoje kokią nors naują tradiciją, ką gi, kurkime, ir teisinę, bet aš balsuosiu prieš, nes tai apskritai yra ėjimas neaiškiu teisiniu keliu. O jeigu pasiduodame spaudimui neaišku kokios valstybės, tada ir toliau pasiduokime.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji, ir negalėję kalbėti už, dabar gali išreikšti savo nuomonę spausdami mygtuką “už”. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1994(3).

Užsiregistravo 43 Seimo nariai.

Kas pritartų po svarstymo šiam projektui? Reikėtų pritarti po svarstymo, kas pritaria – už, kas mano kitaip… Po svarstymo. (Balsai salėje)

Už – 29, prieš – 6, susilaikė 6. Šiam projektui pritarta po svarstymo. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.P-2279 (pateikimas)

Rezervinis pirmasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-2279. E.Bičkauskas pateikia šį projektą. Klausiu jūsų, kolegos, gal galėtume šiandien šį projektą ir priimti, jeigu tam neprieštarautų pranešėjas?

E.BIČKAUSKAS. Projektas labai paprastas. Dėl Seimo nutarimo “Dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo. Paprasčiausiai frakcijoje mes pasitarėme ir vietoje R.Melnikienės nutarėme įrašyti D.Aleksiūnienę. Aš manau, kad čia tiek paprasta, kad daugiau ir komentuoti neverta.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Nėra norinčių kalbėti, nėra norinčių klausti. Ar pritariame? Pritariame po pateikimo. Ar kas norėtų kalbėti? Ne. Ar galėtume priimti? Priimame šį nutarimą.

Registruojamės, kolegos. Registruojamės! Vietoje R.Melnikienės labai aktyviai dirbs D.Aleksiūnienė. Registruojamės!

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Ar priimame šį nutarimą, klausiu jūsų kviesdamas balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo”.

Už – 27, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas įstatymo projektas Nr.P-2311. Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2312 (pateikimas)

Kolegos, vėl pagrindinė darbotvarkė, būtent 1-6a, 1-6b. Projektas Nr.P-2311 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas. Projektas Nr.P-2312 – Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas. Šiuos projektus pateikia teisingumo viceministras G.Švedas. Prašom, kolega.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu pirmininkas leistų, aš iš karto pateikčiau jums abu projektus, nes antrasis projektas yra susijęs su pirmojo kai kurių nuostatų pakeitimu, todėl juos galima pateikti kartu.

1998 m. viduryje įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurios nuostatos per pusantrų metų taikymo praktiką atskleidė kai kurių nuostatų netikslumą teisine prasme, ir tai neleidžia Vyriausybei arba savivaldybėms tinkamai taikyti šį įstatymą. Taip pat atsiskleidė ir kai kurios grynai praktinės problemos, kurių šis įstatymas nereglamentavo ir kurias, Vyriausybės nuomone, būtinai reikėtų papildyti, kad būtų aiški valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarka.

Įstatymo projekte yra siūlomi keli tokie smulkūs pataisymai, patikslinimai. Tai yra dėl turto perdavimo panaudos sutartimi viešosioms įstaigoms. Siūloma, kad toks turtas galėtų būti perduodamas tiktai tuo atveju, kai bent vienas iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybės institucija. Taip pat siūloma nustatyti, kaip yra perduodami infrastruktūros objektai savivaldybėms, taip pat tikslinama savivaldybių turto dalis, kuria jie disponuoja, naudoja ir valdo patikėjimo teise, bei visą įstatymą siūloma papildyti nauju skirsniu, kuris reglamentuotų valstybės ar savivaldybės nereikalingo arba netinkamo naudoti turto perleidimą ir nurašymą, nes dabartiniame įstatyme tokia tvarka nenumatyta, o praktikoje mes susiduriame su tokiais atvejais ir tampa neaišku, kaip reikėtų spręsti tas kylančias problemas. Tai tiek trumpai būtų apie šiuos du įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šių dviejų įstatymų projektų – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 10 arba 24 straipsnio dešimtojoje dalyje yra nurodyta, kad neatlygintinai perdavus patikėjimo teise turtą kitam naudotojui turto perėmėjas jį užpajamuoja, o turto perdavėjas jį nurašo. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų nurodyti, kokios vertės turtas užpajamuojamas, nes čia gali būti ir balansinė, ir likutinė, ir atkuriamoji vertė, ir gali būti įvairūs variantai? Gal toks nurodymas viską sustatytų į vietas? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Man atrodo, kad iš tikrųjų jūsų klausime jau yra suformuluotas tikrai svarstytinas ir turbūt priimtinas siūlymas, kad taptų visiškai aišku tiek nurašant, tiek jį priimant. Ta turto vertė būtų tokia pati ir nekiltų nereikalingo problemų vertinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar pritariame po pateikimo šiems projektams? Pritariame.

Projektą Nr.P-2311 nagrinės Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jis nagrinės ir projektą Nr.P-2312 kaip pagrindinis komitetas. Šiuos projektus planuojame svarstyti kovo 21 d. Dėkoju.

Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2110* (svarstymo tęsinys)

Jau galime kalbėti apie septintąjį projektą Nr.P-2110 – Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tai jau kelintas svarstymo pratęsimas. Šiandien aš kviesiu kalbėti tik dviejų komitetų pirmininkus, kaip yra sutarta, o V.Čepas norėjo kalbėti galbūt dėl sutarimo motyvų. J.Listavičius – pagrindinio komiteto pranešėjas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komiteto pateiktame įstatymo projekte dėl Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo sujungtos orlaivių, reaktyvinių variklių kuro ir dyzelinio kuro žvejų laivams akcizui daromos išimtys, tai yra akcizų neapmokestinimas.

Orlaivių reaktyvinių variklių kuro akcizų neapmokestinimo klausimas iš esmės išspręstas, o dyzelinio kuro žvejų laivams neapmokestinimo klausimas dar neišspręstas ir kurui… ne pagal paskirtį nenurodytas mokėtojas. Čia dar yra toks praleistas, neišspręstas klausimas. Siekiant pasirengti minėtą įstatymą įgyvendinti, įstatymo projekte reikėtų pavesti Vyriausybei parengti atitinkamą tvarką, kad būtų galima išvengti piktnaudžiavimo perduodant dyzelinį kurą be akcizų ne žvejų laivams, nes jis gali būti naudojamas ir tam, ir tam. Tokiu atveju įstatymo projektą reikėtų papildyti dar vienu straipsniu – pavedimu Vyriausybei.

Baigiamosiose nuostatose būtų galima išskirti dvi dalis: dėl orlaivių reaktyvinių variklių kuro įstatymo įsigaliojimo data galėtų būti ir artimesnė, dėl dyzelinio kuro žvejų laivams įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta Vyriausybei parengus dyzelinio kuro žvejų laivams apskaitos ir kontrolės tvarką bei atitinkamai pasirengus.

Siūlau iki įstatymo priėmimo parengti minėtus papildymus bei pakeitimus, kartu atsižvelgti į Seimo nario R.Didžioko pataisas. Nežinau, neišdalinta, bet yra ir Finansų ministerijos tam tikri siūlymai.

Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs orlaivių reaktyvinių variklių kuro neapmokestinimo akcizų įstatymo projektui. Tokiam sprendimui pritarė Vyriausybė. Tą įstatymo projektą buvo galima priimti. Deja, Seimas priėmė kitokį sprendimą. Dyzelinio kuro žvejų laivams neapmokestinimo akcizų klausimą būtų galima spręsti atskirai. Deja, pasirinktas, kaip minėjau, kompleksinis sprendimas ir tam reikia papildomo laiko, nes iš tikrųjų dar yra neišspręstų klausimų. Pateiktam įstatymo projektui taip pat reikia laiko, todėl aš siūlau padaryti dar vieną pertrauką, kuri galėtų būti ir paskutinė. Norėčiau dar paprašyti, kad viceministrė tuo klausimu taip pat pateiktų savo nuomonę, nes klausimas nėra visiškai aiškus. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu ji prašys žodžio, mes spręsime, ar viceministrei suteikti žodį. O dabar kviečiu kalbėti A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia, matyt, reikėtų akcentuoti tai, kad pasiektas principinis sutarimas tą problemą spręsti. Akcizai lėktuvų kurui ir laivų, tarp jų žvejybinių laivų, kurui tikrai turėtų būti panaikinti, kad būtų sudarytos normalios konkurencinės sąlygos šiam ūkio sektoriui normaliai veikti ir konkuruoti. Tai yra svarbiausias dalykas. Tokiam dalykui įgyvendinti, tai problemai spręsti reikia tam tikro laiko. Visiškai logiška, kad gerbiamojo R.Didžioko teikiamame įstatymo projekte yra numatyta data, nuo kada įsigaliotų šio įstatymo taikymas tam tikram lėktuvų kurui, taip pat žvejybinių laivų kurui. Tai yra visiškai logiška. Ta nuostata, kurią teikia R.Didžiokas, ilgai ir kruopščiai buvo derinta Ekonomikos komitete, komitetas ją palaiko. Mes manom, kad tai yra teisingas sprendimas. Todėl aš savo teikiamą redakciją atsiimu ir kaip pagrindas dabar tegul būna gerbiamojo R.Didžioko teikiama redakcija, ji yra visiškai korektiška.

Siūlymas šį projektą priimti jau antradienį. Galbūt dėl datų dar truputį galima paderinti, tai yra ne toks jau principinis dalykas, – į vieną ar į kitą pusę. Tai yra svarbu ūkio subjektams, bet iš principo problema išspręsta, mes galim šitą padaryti. Manau, kad antradienį gali būti kokių nors tikslinančių redakcinių pataisų ir galbūt pasiūlymų, pakeitimų dėl vieno ar kito įsigaliojimo datos. Manau, kad tai jau nebe esminiai dalykai, o tam tikros detalės. Gali būti kokios nors alternatyvos, mes Seime tada balsuotume apsispręsdami, jeigu nebūtų iš anksto vieningo sutarimo. Tačiau svarbiausias dalykas, kad jau pasiektas sutarimas problemą spręsti. Tą sprendimą ir komitetas siūlo priimti antradienį, dar šioje sesijoje, kad Vyriausybė iš tiesų turėtų daugiau laiko pasirengti tą problemą spręsti ir jos jokiu būdu nebeatidėlioti, nes principinių nesutarimų jau nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, taigi Ekonomikos komiteto pirmininkas savo komiteto projektą atsiima R.Didžioko pataisų kaip sutartinių pataisų naudai. Pagrindas lieka Biudžeto ir finansų komiteto variantas, pagrindinio komiteto variantas. Dabar aš klausiu, ar bendruoju sutarimu galime priimti R.Didžioko siūlomas pataisas? Visų, kolegos, klausiu, pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto. (Balsai salėje) Galim.

Taigi, kolegos, visos R.Didžioko pataisos, susijusios su 3 straipsniu, su siūlymu papildyti naują 6 straipsnio pirmosios dalies 11 punktą ir susijusios su įstatymo vienos dalies įsigaliojimo data, yra priimamos bendruoju sutarimu. Šiandien baigiam svarstymą. Ar V.Čepas norėtų kalbėti dėl motyvų? Gal tada per priėmimą. Sutariam. Taigi šio projekto svarstymas yra baigiamas. Viceministrė iki šiol nėra žodžio prašiusi, ir nežinau, ką daryti. Viceministrė V.Latvienė. Svarstymą baigiam. Replika po svarstymo. Viceministrė V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Aš norėčiau paprašyti, kad dėl techninio pobūdžio būtų atsižvelgta į Finansų ministerijos siūlomą redakciją, nes pagal Seimo nario R.Didžioko pasiūlymą išeitų taip, kad negalėsim pareikalauti akcizo tuo atveju, jeigu jis bus atleistas ne šiems tikslams. Todėl yra būtina daryti pataisą 5 straipsnyje, kur yra toks kaip saugiklis, numatantis, kad jeigu kitiems tikslams bus atleista, bus pareikalautas akcizas. Tai reikalinga yra todėl, kad gamykla “Mažeikių nafta”, atleisdama benziną, atleis kuro tiekimo bazėms – ne patiems laivams, ne pačioms aviakompanijoms, o per kuro tiekimo bazes. Ir kai atleis gamykla, jis bus atleidžiamas be akcizo, vien tas kuras, einantis tuo kodu. O kuro tiekimo bazė turės kontroliuoti ir žiūrėti, ar tiems tikslams jis yra atleidžiamas. Todėl yra būtina 5 straipsnio pataisa. Taip pat dėl terminų norėčiau tiesiog paprašyti, kad reaktyviniam kurui irgi būtų paliktas terminas, spės patvirtinti Vyriausybės tvarką, nes Vyriausybė priima tvarką tvirtinti tiktai esant galiojančiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Nežinau, apie kokį atleidimą kalbėjot. Visi supratom kaip apie pardavimą, išsiuntimą ar išleidimą iš gamyklos, o ne apie kažkokį moralinių (…) atleidimą. Tikiuosi, visi suprato, apie ką buvo kalbama. Kol kas pritarta po svarstymo, Vyriausybė gali siūlyti savo pataisas per Seimo narius ar savo sprendimais. Jeigu jokių pataisų nebus, mes priimsim šį variantą, o jeigu pataisų bus, aš siūlau derinti. J.Listavičius, A.Šimėnas, R.Didžiokas ir Vyriausybės finansininkai. Iki antradienio, kolegos. O dabar reikėtų priėmimui, antradieniui paruošti mūsų šiandien pritartą variantą. Dėkui.

Dar Žemės ūkio ministerijos atstovų nėra. Ir sveikatos atstovų nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, rezoliucija bus po pietų. Kiek mes esame susitarę, iš ryto darbotvarkės dabar nėra, tai galime, kolegos, galbūt bendruoju sutarimu grįžti prie Aukštojo mokslo įstatymo svarstymo.

Aukštojo mokslo įstatymo projektas Nr.P-1789(4) (svarstymo tęsinys)

R.Dovydėnienė, socialdemokratų ir V.Andriukaičio atstovė, dalyvauja posėdyje, kiek žinau, ir atstovauja V.Andriukaičio pataisoms. Kolegos, ar galime grįžti prie Aukštojo mokslo įstatymo svarstymo? (Balsai salėje) Dėkui. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Iki kokio straipsnio? Iki 55 straipsnio mes, rodos, esame nuėję.

Pone pranešėjau, 55 straipsnis, ar ne? Nėra siūlymų?

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. 56 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 57 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 58 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. 58 straipsnis mūsų pačių iš esmės yra gerokai perredaguotas – nauja redakcija, bet teiginiai yra visi tie patys.

PIRMININKAS. Kas dėl 58 straipsnio? Bendrai sutariame. 58 straipsnis yra priimamas.

59 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra pataisų.

PIRMININKAS. Aš tikslinu, nes straipsnis yra priimamas, mes nekalbame apie jį, nes nėra pataisų. 59 straipsnis aiškus.

60 straipsnis. Pone pranešėjau?

Ž.J.JACKŪNAS. 60 straipsnyje yra pataisų. Yra kolegos R.Čiupailos pataisa. Turėtų būti besimokantys studentai, kurie iki aukštosios mokyklos nustatyto termino įvykdė programą pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus. Mes siūlome dabartinę redakciją, tai yra trečioji šio straipsnio nuostata. Ji atspindėta – Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš esmės mes atsižvelgėme, bet kitais žodžiais.

PIRMININKAS. Kolegos, nėra siūlymų balsuoti dėl šios pataisos, ar ne? Dėl šios konkrečios pataisos. Toliau, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Toliau yra..

PIRMININKAS. …išbraukti penktąją dalį.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, penktąją dalį, bet…

PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmojoje dalyje – V.Andriukaičio. Ir pavadinimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra V.Andriukaičio dalis, kurioje iš esmės atsispindi tai, kas yra pasakyta pirmojoje dalyje ir kas yra pasakyta penktojoje dalyje.

PIRMININKAS. Ponia Dovydėniene, ar jūs sutiktumėte, kad atsispindi pagrindiniai V.Andriukaičio siūlymų momentai? R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš ne visai sutikčiau, nes siūloma 60 straipsnio pirmosios dalies pataisa kalba apie valstybės paskolas, kurios suteikiamos tiems asmenims, kurie yra nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybinių aukštųjų mokyklų vietas. Manyčiau, kad labiau tiktų papildyti būtent šią dalį. Tolesnėse V.Andriukaičio pataisose yra daromos pataisos, kurios geriau parodo finansavimo galimybę ir tiems, kurie yra į valstybės vietas patekę, ir tiems, kurie yra patekę į ne valstybės vietas. Siūlyčiau balsuoti už šitą.

PIRMININKAS. Kol kas dėl pirmosios dalies, ar ne?

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlomos 60 straipsnio pirmosios dalies kitos redakcijos. Socialdemokratų netenkina kompromisinis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlomas tekstas. Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės.

Užsiregistravo 45 ir 1 Seimo narys, iš viso 46 Seimo nariai. Taigi dėl V.Andriukaičio siūlymo dėl pirmosios dalies. Kas pritartų, už, kas manytų, jog reikia palaikyti kompromisinį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto variantą, prieš arba susilaiko.

8 – už, prieš – 17, susilaikė 15, siūlymui nėra pritarta.

Dabar antroji dalis. Yra V.Andriukaičio siūlymas, pone pranešėjau. Pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus… Yra priimta?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. R.Čiupailos siūlymas, mes į tai atsižvelgėme. Mes priėmėme.

PIRMININKAS. Čia V.Andriukaičio siūlymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Tas pats. Mes priėmėme.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar V.Andriukaitis siūlė išbraukti penktąją dalį, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Kokia jūsų nuomonė?

Ž.J.JACKŪNAS. Manau, kad dabar penktoji dalis yra kita, mes jos negalime išbraukti.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė. Jūsų nuomonė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Pritariu, kad turi likti penktoji dalis, nes nebuvo pritarta pirmosios dalies papildymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nėra dėl šio straipsnio pataisų, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Daugiau nėra.

PIRMININKAS. 61 straipsnis. Jis buvo siūlytas išbraukti, bet dabar nėra dėl jo siūlymo, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Kadangi priėmėme, jog gali būti tokia iš principo, manau, kad nėra… Noriu pasakyti kolegoms. Čia yra, man atrodo, šios dalies problematiškiausias straipsnis. Iš tiesų čia mes numatome, kad pagal sutartį aukštoji mokykla gali priimti tam tikrą kiekį, nustatytą sutartyje, studentų, kurie sutinka sudarydami atitinkamas sutartis su aukštąja mokykla mokėti už studijas. Jiems taip pat sudaroma galimybė, kaip ir bet kuriems kitiems, gauti paskolą, žinoma, konkurso tvarka. Tuo vis dėlto sudaroma galimybė jiems, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, realizuoti savo teisę į civilinį sandorį su valstybine aukštąja mokykla. Tai viena.

Antra. Manau, kad ši nuostata tiesiogiai neprovokuoja konflikto su Konstitucijos nuostata, nes sakoma, jog aukštoji mokykla gali priimti, jeigu sutartyje taip numatyta. Jeigu sutartyje nebus leista tai aukštajai mokyklai priimti tokių moksleivių, jie nebus priimamai. Manau, kad visada verta priimti dalį tokių studentų, žinant, kad nemaža, palyginti reikšminga dalis studentų, priimtų į valstybės finansuojamas vietas, nubyra. Dažnai jau III, IV ar V kurse lieka… nubyra trečdalis studentų. Po to gauname priekaištų, kad studentų ir dėstytojų santykis yra labai mažas. Tokie dalykai, manau, iš principo leidžia sutikti, kad gali būti tokia studentų kategorija, ir tą mes savo įstatyme numatome. Padarysime, nors su tam tikra kontroversija.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis siūlo šį straipsnį išbraukti. R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš norėčiau pritarti V.Andriukaičio siūlymui, nes išbraukus 61 straipsnį, tos nuostatos yra perkeliamos į 62 straipsnį. Siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra principinis šio įstatymo klausimas ir principinis klausimas, ar Lietuvoje bus mokamas, ar nemokamas aukštasis mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Noriu pabrėžti žodį “valstybinėse”. Apeliaciją į Konstituciją nebe pirmą kartą kartojam, kad gerai besimokantiems aukštosiose mokyklose garantuojamas, laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Pas mus kol kas nėra privačių aukštųjų mokyklų, kuriose norintys galėtų mokėti, o pagal Konstituciją tiktai blogai besimokantys studentai gali mokėti už studijas. Bet blogai besimokantys studentai neturėtų mokytis aukštosiose mokyklose. Ką darysi, turime tokią Konstituciją. Priėmus 61 straipsnį, jo neišbraukus, aš noriu pabrėžti, pirmininke, čia yra pabrėžta, kad nuoseklioms studijoms imamas mokestis, o 60 straipsnyje – apskritai gali studentai studijuoti savo lėšomis neakivaizdinėse, kitose studijose, galbūt tai yra įmanoma. Mano siūlymas yra 61 straipsnį išbraukti. Ir valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams turi būti garantuojamas, kaip numatoma Konstitucijoje, nemokamas aukštasis mokslas. Arba keiskime Konstituciją, arba, priimdami įstatymus, jos laikykimės. Todėl siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti ir apsispręsti.

PIRMININKAS. Taigi buvo siūlymas išbraukti 61 straipsnį. Kas tam prieštarautų? A.Raškinis norėtų prieštarauti siūlymui išbraukti, bet neprašo žodžio. A.Raškinis. Jis palaiko komiteto variantą.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, čia vienas iš pačių mūsų daugiausiai diskutuotinų klausimų. Šiuo metu nusistovėjusi praktika, jeigu neskaičiuosime to, kad buvo padaryta keletas pažeidimų ir savivaliavimų, ir sutvarkyti įstatymai tai sutvarkytų, vis dėlto įvestų normalią civilizuotą tvarką. Kad ir kaip būtų, apie penktadaliui ar šeštadaliui studentų papildomai sudaro galimybę studijuoti Lietuvoje šiomis sąlygomis daugiau, negu tai galėtų padaryti valstybė. Mūsų visuomenės kvalifikaciniam lygiui, darbo vietų augimui yra labai svarbu turėti galimybę turėti kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Jeigu vaikų tėvai arba patys vaikai sugeba savo lėšomis studijuoti, manau, būtų didelė neteisybė kokiu nors būdu uždrausti šį dalyką arba laukti, kol bus įsteigtos privačios mokyklos. Galų gale jos niekada negarantuos gerų studijų. Galima ieškoti tam tikrų teisinių kolizijų, tačiau ši praktika pasiteisino, ir aš žinau, kaip tėvai stengiasi, kad aukštosiose mokyklose jų vaikai pakliūtų į tas mokamas vietas. Tai kodėl jiems tai uždrausti? Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. V.Andriukaitis, R.Zuoza siūlo išbraukti 61 straipsnį. Komitetas mano, jog šį straipsnį reikia palikti. Registruojamės ir sprendžiame, ką darome su V.Andriukaičio pataisa. Komiteto pirmininkas, pats pateikdamas ir gindamas savo nuomonę, negali balsuoti. Kol kas šiuo požiūriu mes turime savo organizacinių problemų. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kas, kolegos, palaikytų V.Andriukaičio siūlymą išbraukti 61 straipsnį? Balsuojame.

7 – už, 27 – prieš, susilaikė 5. Siūlymui nėra pritarta. Tada 61 straipsnis lieka toks, kokį jūs siūlote, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui.

62 straipsnis. V.Andriukaitis.

Ž.J.JACKŪNAS. 62 straipsnyje yra įvairių papildymų, taip pat yra Vytenio siūlymai, kurie, mano galva, beveik iš esmės atitinka ir aš nematau tokių principinių skirtumų.

PIRMININKAS. Tai jūs iš principo priimat, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš priimu, koks mūsų yra siūlomas. Bet aš nematau ryškesnio skirtumo tarp to, ką siūlo kolega.

PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegė R.Dovydėnienė, atstovaujanti V.Andriukaičiui, parems komiteto variantą. Tokia mano viltinga nuomonė. Prašome, kolege.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš labai dėkinga komiteto pirmininkui už tai, kad jis laikosi nuostatos, kad tai beveik atitinka straipsnį, tačiau siūloma pataisa turi tam tikrų niuansų ir, manyčiau, kad būtų tikslinga balsuoti dėl 62 straipsnio pataisos.

PIRMININKAS. Ten ir pavadinimas. Galėtume iš karto ir dėl pavadinimo, ir dėl esmės. Ar kas kalbėtų? Niekas. Kviečiu registruotis dar kartą, ir balsuosime dar dėl vieno V.Andriukaičio siūlymo kitaip suredaguoti 62 straipsnio pavadinimą ir kitaip išdėstyti šį straipsnį. Registruojamės. 44 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Ar pritariate V.Andriukaičio siūlymui kitaip redaguoti 62 straipsnį ir jo pavadinimą? Pritariantys – už.

Už – 9, prieš – 20, susilaikė 8. Lieka kompromisinis variantas, ne V.Andriukaičio siūlymas. Viskas dėl šio straipsnio, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. 63 straipsnis. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra mūsų komiteto pataisa. Anksčiau mes buvome trečiojoje dalyje rašę, kad valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama. Dabar tą nuostatą papildome tokia labiau įprastine – “taip pat labai gerai besimokantiems studentams”, siekiant skatinti gerai besimokančius studentus. Be to, antrojoje dalyje siūloma išbraukti žodį “valstybinė”. Bet yra ir kai kurių kitų kolegų V.Andriukaičio ir J.Karoso pasiūlymų.

PIRMININKAS. Taip, yra. Tai dėl V.Andriukaičio ar Dovydėnienė reikalautų balsuoti? R.Dovydėnienė. Jai suteikiamas dabar žodis. Seimo narė R.Dovydėnienė. Pirmiausia dėl pirmojo punkto pirmosios dalies, ar ne?

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, yra siūloma balsuoti pakeičiant šį punktą “studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti”.

PIRMININKAS. Viskas. Kas remtų šį siūlymą? Nėra tokių drąsių. Gal galime nesiregistruoti, kolegos? Ačiū. Balsuojame dėl V.Andriukaičio siūlymo kitaip redaguoti 63 straipsnio pirmosios dalies pirmąjį punktą ir jį suredaguoti taip: “studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti”. Kas pritartų V.Andriukaičio redakcijai? Čia dar tik svarstymas.

Už – 8, prieš – 19, susilaikė 8. Siūlymui nėra pritarta. Dabar trečioji dalis. J.Karoso siūlymas, V.Zabuko siūlymas ir R.Zuozos siūlymas. Ar radote kokį sutarimą, kolega?

Ž.J.JACKŪNAS. Mes vis dėlto komitete pasilikome prie tų nuostatų, kurios yra pasiūlytos trečiojoje dalyje, būtent tokios formuluotės. Ir nepriėmėme nei kolegos R.Zuozos, nei J.Karoso, nors jos šiek tiek koreguoja tą nuostatą.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar dėl pataisų. Pirmiausia J.Karoso pataisa trečiojoje dalyje išbraukti paskutinius žodžius “kuriems reikalinga socialinė parama”. J.Karosas argumentuotų dabar, jeigu, žinoma, norėtų, savo siūlymą. Prašom.

J.KAROSAS. Aš pasakysiu tai, kas jau buvo kalbėta gerbiamojo R.Zuozos. Juk mes šiuo atveju remiamės ta nuostata, kuri fiksuota Konstitucijoje, kad gerai besimokantys studentai yra remiami. Dėl to ir siūlome išbraukti žodį, diferencijuoti tą žodį ir padaryti taip, kaip yra toliau padaryta, t.y. išplečiame sąvoką “labai gerai” į “gerai besimokantys”. Tai, man atrodo, labai normalus reikalavimas, kuris sutampa su visais konstituciniais mūsų valstybės dokumentais. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas remtų J.Karoso siūlymą? L.Sabutis remia J.Karoso siūlymą.

L.SABUTIS. Taip, aš noriu atkreipti ir Seimo narių dėmesį, kad šios trečiosios dalies pabaiga yra nelabai logiška, nes gerai ar labai gerai yra tas pat. O jeigu žvilgtersime į konstitucinę nuostatą, tai valstybė gali finansuoti tik gerai besimokančius. Antra pastaba dėl šios redakcijos, jog niekur šiame įstatyme, nors mes ir siūlėme, neapibrėžta, ką reiškia gerai mokytis ar gerai besimokantys. Tai yra labai svarbi sąvoka. Tuo labiau kad tai yra susiję su finansinėmis išlaidomis. Todėl dar vieną tokį trūkumą galėčiau pastebėti šioje redakcijoje, kad ir priedas yra netinkamas, ir sąvokos, kas yra gerai besimokantis, šiame įstatyme nėra. Konstitucija tik pasakė, kad gerai, o kaip tas gerai atrodo, turėjo išspręsti šis įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkui. S.Čirba norėtų kalbėti, bet jis gali tik prieštarauti J.Karoso siūlymui.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt neįsiskaitėte iki galo į Konstitucijos tekstą. Konstitucijoje sakoma, kad gerai besimokantiems mokslas nemokamas, o šio įstatymo 3 dalis kalba apie biudžeto lėšų skyrimą stipendijoms. Konstitucija šiuo atžvilgiu apie stipendijas nieko nekalba. Valstybė stipendijų gali iš viso nemokėti. Aš galiu pasakyti, kad remiu komiteto parengtą redakciją. Gerai besimokantis gali gauti socialinę paramą ir tas gerai besimokantis yra nustatytas atskiru Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu tai yra studentas, gaunantis ne mažiau kaip 6 balus. O labai gerai besimokantiems turbūt bus irgi nustatyta Vyriausybės nutarime, kad tai turbūt ne mažiau kaip 9–10 balų gaunantys studentai.

PIRMININKAS. Taigi R.Zuoza. Aš negaliu daugiau leisti kalbėti. Kaip? (Balsai salėje) Tai bus jūsų pasiūlymas, jūsų redakcija. Dabar mes kalbame tik dėl J.Karoso. Susitvarkome su J.Karosu, tada kalbėsime dėl platesnio siūlymo. Gerbiamieji, registruojamės. Atleiskite, buvau netikslus. Susitvarkome su J.Karoso pataisa. (Balsai salėje)

Registruojamės! (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos. (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuosime, ar išbrauksime iš trečiosios dalies žodžius “kuriems reikalinga socialinė parama”. Taip siūlo J.Karosas. Kolegos, kokia jūsų nuomonė dėl J.Karoso siūlymo? Komitetas tam nepritaria. (Balsai salėje)

Už – 10, prieš – 19, susilaikė 10. Siūlymui nėra pritarta.

Dabar R.Zuoza irgi tikslina šią dalį. Pone pranešėjau!

Ž.J.JACKŪNAS. R.Zuoza siūlo, kad valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas Vyriausybės nustatyta tvarka. Mano galva, vis dėlto įstatyme reikėtų pasakyti, kam yra skiriamos, o ne duoti visais atžvilgiais nuorodą į Vyriausybės teisės aktus. Aš siūlyčiau, kad daugiau aiškumo būtų, kur mes sutariame.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų, manau, tai yra kaip tik kompromisinis variantas, nes kalbėjusieji minėjo, kad negalime įstatyme nustatyti ir nesame nustatę, kas yra gerai besimokantis, kas yra labai gerai besimokantis, o tai yra nustatoma Vyriausybės nutarimuose.

Kitas dalykas. Mes ne vien socialiai remtinus turime remti stipendijomis, bet skatinti ir tuos, kurie gerai mokosi, pasiekia gerų mokymosi rezultatų. Todėl šiame įstatyme yra labai daug nuostatų -Vyriausybės nustatyta tvarka. Gal mūsų gyvenimas gerės ir pinigų stipendijoms galėsime skirti arba neskirti. Palikime tai spręsti Vyriausybei pagal galimybes, kiek ji galėtų skirti lėšų, ir nustatyti tą tvarką. Įstatyme ar labai gerai, ar gerai besimokantys… yra ta nuostata Konstitucijoje, kuri irgi stipendijų neįpareigoja skirti. Aš manau, tai yra kompromisinis pasiūlymas ir kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Kas remia R.Zuozos siūlymą? V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Aš neseniai kalbėjau su viceministru. Vyriausybė palaikytų formuluotę, kurią siūlo kolega R.Zuoza. Vienas dalykas, ten labai gerai, gerai besimokantis, o jeigu atsiras puikiai besimokantis, nes mes paliečiame balų sistemą. Pasakykite, jeigu labai gerai besimokantiems studentams neskirsime stipendijų, tai gal demonstracijų galime sulaukti? Man atrodo, pagal savo galimybes palikime tai nustatyti Vyriausybei. Aš pritarčiau R.Zuozos pasiūlymui, kad aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri gali keistis nebūtinai įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nėra norinčių kalbėti.

Registruojamės! Pone pranešėjau, jūs dar galite pakomentuoti. Balsuosime dėl R.Zuozos siūlymo kitaip redaguoti trečiąją dalį.

Ž.J.JACKŪNAS. Žinoma, galima būtų pritarti kolegos R.Zuozos siūlymui, bet aš turiu dar kartą priminti, kad komitete svarstant mes vis dėlto buvome pasisakę, tarp jų ir kolega profesorius V.Zabukas, būtent už tą, ypač pabrėžiant būtinybę paskatinti. Tą ir norėjome nurodyti, kad taip pat labai gerai besimokant. Žinoma, gerai besimokantiems, tiems, kuriems tikrai reikia paramos, gali būti skiriamos stipendijos. Mano galva, pagrindinės kryptys nurodomos, kam mes skiriame.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi R.Zuoza dabar siūlo savo matomu būdu redaguoti šio straipsnio trečiąją dalį. Kas paremtų R.Zuozos siūlymą, tie balsuoja už, kas paremtų komiteto nuomonę, – prieš arba susilaiko. Kol balsuojame, aš labai atsiprašau tų Seimo narių, kurie labai suinteresuoti Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo pataisomis. Šio įstatymo liko keturi straipsniai ir aš, kolegos, prašyčiau nepykti, spėsime viską padaryti.

27 – už pataisą, prieš – 6, susilaikė 4. R.Zuozos pataisa yra priimama. Daugiau pataisų nėra. V.Zabukas jau nieko daugiau nesiūlys, ar ne? Pone pranešėjau, viskas su šiuo straipsniu, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 64 straipsnis. V.Andriukaičio siūlymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra gerokai redaguojamas. Mes siūlome laikytis tos formuluotės, kurią mes siūlome. V.Andriukaitis čia daugiau orientavosi į kiek ankstesnes formuluotes, mes esame šiek tiek perredagavę ir suderinę su visa darbo grupe. Aš siūlyčiau vis dėlto laikytis mūsų varianto.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taupydama laiką ir matydama, kad iš tikrųjų straipsnis yra perredaguotas, aš atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. Problemų dėl 64 straipsnio nelieka.

65 straipsnis. V.Andriukaičio siūlymas. (Balsai salėje)

Ž.J.JACKŪNAS. 65 straipsnyje irgi yra nemažai mūsų pačių patikslinimų. Juos esame visi suderinę, bet vėl yra kolegos V.Andriukaičio siūlymas dėl…

PIRMININKAS. Jūs viską, sako, priimate.

Ž.J.JACKŪNAS. Bet man atrodo, kad čia iš esmės yra tas pats. Taip.

PIRMININKAS. Pritarta. Taigi komitetas priima V.Andriukaičio siūlymus dėl 65 straipsnio. Baigiame. V.Zabukas ar dar siūlo? Ne. 66 straipsnio jis nesiūlo. Dėkoju. Dabar dėl esamo 66 straipsnio nėra problemų, ar ne?

Ž.J.JACKŪNAS. Ne, nėra. Čia tiesiog mes patys kai ką patikslinome, truputėlį atsižvelgdami…

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar 67 straipsnis. 67. Įstatymo įgyvendinimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Jam kol kas siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Nėra?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. 68 straipsnis. J.Karoso mintys.

Ž.J.JACKŪNAS. Kolega gal galėtų… Aš manau, kad jis teikia šiek tiek ankstesniam variantui, kuriame… Prašome. Taip.

PIRMININKAS. Vis tiek suteikiu žodį J.Karosui dėl 68 straipsnio.

J.KAROSAS. Dėl minčių genialumo aš sutinku, bet tiktai… Čia viskas yra lyg ir tvarka. Aš neturiu čia nieko.

Ž.J.JACKŪNAS. Dar čia yra kolegos A.Andriuškevičiaus siūlymas, į kurį mes, man atrodo, esame šiek tiek atsižvelgę. Tiesa, čia buvo 63.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 68 straipsnis irgi yra baigiamas.

Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, baigiame kalbas dėl pataisų ir baigiame svarstymą. Čia buvo svarstymo, kolegos, pratęsimas. Mes pritarėme komiteto variantui. Dabar sutariame, kad susitariame dėl pataisų. Jokių didesnių pritarimų nereikia. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą iš pradžių pritariame komiteto siūlomam variantui (tai esame darę), paskui kalbame dėl pataisų. Taigi svarstymas, gerbiamieji, baigiamas. (Balsai salėje) Šiandien… L.Sabutis galėtų atkreipti dėmesį, jeigu kalbėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom per vidurinį mikrofoną. L.Sabutis atkreipia dėmesį.

L.SABUTIS. Dėkoju. Kitaip, matyt, jūs nebūtumėte atkreipę dėmesio, bet iš tikrųjų aš nerimauju dėl kai kurių pastabų, kurios buvo pasakytos pirmojo svarstymo metu. Dabar, jeigu žvilgtelsite į šį jau tartum aprobuotą projektą, yra 24 straipsnio penktoji dalis, kurioje vėl teigiama, kad aukštosios mokyklos tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tartum Seimo nariai yra tarnautojai. Tai yra viena. Taip pat seka logika, kad kiti politikai, kaip Prezidentas arba savivaldybių tarybų nariai, gali būti šios tarybos nariai. Dėl to ši redakcija yra netiksli.

Taip pat labai trumpai. Manau, vertėtų atkreipti dėmesį į 28 straipsnį, kuriame norma po normos kalbama apie privalo, privalo, privalo. Dėl laiko stokos nenoriu daugiau komentuoti.

51 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad visuotinio studentų susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo. Iki šiol tokių dalykų nebūdavo. Pažeidžiant įstatymą bus priimtas sprendimas, bet jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė, vadinasi, tampa teisėtu. Sąvoka visiškai netinkama. Sutartys sudaromos su ministerija. Kažin ar su ministerija galimos sutartys kaip tokios, visame įstatyme tai yra kartojama. 60 straipsnyje kalbama apie nemokamo aukštojo mokslo laidavimą, bet nė vienas straipsnis nenurodo, kaip tai yra daroma.

“Be pateisinamos priežasties” – septintoji dalis. Kas tai yra nedalyvavimas be pateisinamos priežasties moksle arba darbe, įstatyme neapibrėžta, kaip yra gerai apibūdinamas šiuo įstatymu, nepasakyta.

64 straipsnyje – “paskolos studijoms apmokėti ir studentams remti”. Leiskite suabejoti šia redakcija, ką reiškia “studentams remti” ir t.t. Todėl, neturėdamas kitos progos, noriu dar kartą pakviesti iki priėmimo pateikti tikslią redakciją, tada mes galėtume savo pastabas arba pasiūlymus pateikti. Dabar tai yra beprasmiška, nes komitetas turi savo nuomonę, kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę, o šio įstatymo redakcija dar yra nevisiškai korektiška.

PIRMININKAS. Kaip posėdžio pirmininkas, matęs visus redagavimo vargus ir bendrą darbą, turiu apgailestauti viešai, kad L.Sabutis iki šiol nėra pateikęs siūlymų, kuriuos mes galėtume svarstyti svarstymo metu, dėl šio projekto. Kolegos, rytoj bus registruojamas priimti skirtas variantas, prašom teikti pataisas, bet geriausia diskutuoti su komiteto pirmininku. Priėmimas antradienį, kolegos. Čia buvo svarstymo pabaiga.

A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, noriu labai pasidžiaugti, kad mes labai didelį ir svarbų etapą perėjome. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Svarstydami komitete, įvairiose darbo grupėse, šnekėdami su specialistais, beveik kiekvieną kartą kalbėdavome apie tai, kad šiuo metu yra visiškai nenormalios ir nesureguliuotos mokslo ir studijų personalo atlyginimų proporcijos. Buvo kalbama, kad štai priiminėsime įstatymą ir ten jau sutvarkysime. Įstatyme tam vietos neliko, bet žinau, kokie yra lūkesčiai dėl to. Labai kviesčiau ar protokoliniu nutarimu, ar kaip kitaip priimti įpareigojimą tą dalyką sutvarkyti. Buvo manoma, kad dabar bus tvarkoma atlyginimų skalė visiems valdininkams ir ten bus, bet ir ten nėra. Aš labai bijau, kad ta padėtis visai neskatina jaunų žmonių eiti į mokslo bei studijų profesūrą, nes, pavyzdžiui, mokytojai gauna du kartus didesnį atlyginimą už asistentą. Tai jiems visiškai nesuprantama. Siūlau jums tą atsiminti ir padaryti drauge su šio įstatymo priėmimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, problema yra labai aiški ir aktuali, kaip jūs ją išdėstėte. Jeigu bus parengtas dokumentas ar protokolinio nutarimo tekstas, ar koks kitas siūlomas sprendimo būdas, nežinau, ar įstatymo tekste, ar šalia, mes, be abejo, per priėmimą svarstysime. Prašyčiau nepalikti šios problemos išreikštos vien žodžiais.

Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2313 (pateikimas)

Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2313. Pateikia žemės ūkio ministras E.Makelis. Prašom, pone ministre.

E.MAKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos ekonominių santykių valstybino reguliavimo 2, 4, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Siūlomais pakeitimais ir papildymais siekiame išplėsti žemės reformos politikos sritis bei priemones taip, kad jos iš dalies atitiktų ir Europos Sąjungos reikalavimus stojant. Kartu būtų galima pasinaudoti SAPARD lėšomis pirmiausiai kai kurioms priemonėms žemės ūkio subjektams modernizuoti, jų konkurencingumui didinti, alternatyviai veiklai skatinti. Noriu informuoti, kad nuo 2000 metų kasmet numatoma skirti po 29 mln. eurų, o tai iki 2006 metų sudarytų beveik 207 mln. eurų Lietuvai.

Siekiant garantuoti SAPARD taip pat reikalingos ir naujos institucijos, kaip Nacionalinė mokėjimų agentūra, kuri turi būti įteisinta, įregistruota ir kartu administruotų šią paramą. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą siūloma pakeisti sąvoką “mažo našumo žemės” į sąvoką “mažiau palankios ūkininkauti žemės”.

Trečia. Taip pat numatyti konkrečias priemones remti žemdirbio pajamas, taikant ir kitus instrumentus, kaip intervencinės ir tikslinės kainos. Jos šiuo metu taip pat naudojamos ir taikomos tiek Europos Sąjungoje, tiek Vidurio Europoje.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui kovo 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji (…) įgaliota institucija yra įrašoma Konkurencijos taryba. Todėl reikia pakeitimo, kad Konkurencijos taryba tampa Konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijos turto teisių ir pareigų perėmėja. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone viceministre, vieną klausimą jums norėtų pateikti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 1 straipsnio paskutinės dalies – tikslinė kaina. Noriu paklausti. Kas parengs žemės ūkio ir maisto produktų tikslinių kainų kainininką? Kiek reikėtų lėšų jam įgyvendinti? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš esmės tai yra labai svarbus klausimas. Europos Sąjungoje naudojama ši ekonominė sąvoka ir priemonė – tiek tikslinės kainos, tiek intervencinės kainos. Jos yra tarpusavyje derinamos. Šių priemonių pagrindinis metodikos pagrindas yra žemdirbių pajamų palaikymo išlaidų balansas. Jis yra vedamas pagal vadinamųjų ūkio apskaitos duomenų tinklo duomenis. Jau treti metai Lietuvoje yra plečiamas respondentinis ūkio apskaitos tinklas, taip pat žemės ūkio įmonės jau nuo 1990 metų veda buhalterinę apskaitą. Įvertindami žemdirbių pajamų išlaidų balansą tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, turėsime nustatyti, kokias norime matyti tikslines pieno, mėsos, grūdų kainas. Pagrindinį darbą šioje srityje turės atlikti Agrarinės ekonomikos institutas.

PIRMININKAS. Dėkui. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? V.Einoris norėtų paremti projektą. Dėkoju, ministre.

V.EINORIS. Paremiu. Siūlau balsuoti, nelaukti.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Velikonis remia…

V.VELIKONIS. Bendru sutarimu – dar geriau.

PIRMININKAS. Čia bendras sutarimas – vienas kalbėjo už ir V.Velikonis dar norėjo paremti. Niekas neprieštarauja, pritariame po pateikimo. Kaimo reikalų komitetas pagrindinis. Svarstysime kovo 16 dieną.

Maisto įstatymo projektas Nr.P-2327 (pateikimas)

Darbotvarkės 9 klausimas – Maisto įstatymo projektas Nr.P-2327. Pateikia sveikatos viceministrė R.Vaitkienė.

R.VAITKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Lietuvos Respublikos maisto įstatymo projektą. Šis projektas parengtas, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr.961, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr.1305 “Dėl nacionalinės ACQUIS priėmimo programos patvirtinimo”, Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr.8-1205 “Dėl prioritetinių įstatymų projektų, susijusių su nacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetų priemonių, spartinančių Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, 1999 m. I–III ketvirčių planu, rengimu ir priėmimo paspartinimu”.

Maisto įstatymo tikslai ir uždaviniai. Šis įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą ir sutikimą su įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytais reikalavimais, maisto gamintojų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę. Įstatymu siekiame užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, visuomenės sveikatos saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimus. Kad maistas atitiktų tarptautinius, laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto pramonė galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje, būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata. Priėmus Maisto įstatymą, bus užtikrintas Lietuvos teisinės sistemos maisto srities sutikimas su Europos Sąjungos bei kitų išsivysčiusių šalių įstatymais, bus pašalintos formalios maisto produktų eksporto kliūtys į šias šalis, pagreitės įstatymus papildančių teisės aktų rengimas ir jų taikymas. Pagal šio įstatymo nuostatas maistas yra bet kokia medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas ar žaliava, skirta žmogaus mitybai. Aptariami visi maisto ruošimo ir teikimo vartotojams grandinės etapai: nuo lauko – iki stalo, t.y. kaip maistas turi būti tvarkomas laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Gautas Europos Sąjungos pareiškimas dėl maisto saugumo Pasaulio sveikatos organizacijos vykdomosios tarybos 105 sesijoje. Jame teigiama, jog maisto saugumas yra esminis politikos prioritetas Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus norėtų pasiteirauti dėl teikiamo projekto.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji prelegente, Maisto įstatymas turėtų apimti du esminius arba principinius dalykus: būtent reglamentuoti, kad kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis gautų pakankamą maisto kiekį ir, antra, maisto kokybės reikalai. Šitas teikiamas Maisto įstatymas, kaip jūs teikiate jį, apima tiktai antrąją dalį. Todėl klausiu, ar pavadinimas Maisto įstatymas, kaip jūs manot, atitinka turinį? Man atrodo, kad būtų galima vadinti Maisto kokybės įstatymu, tada jis atitiktų turinį. O Maisto įstatymas, deja, neatitinka turinio. Koks turėtų būti iš tikrųjų Maisto įstatymas?

R.VAITKIENĖ. Jeigu jūs leisit, aš paprašysiu atsakyti į jūsų klausimą Respublikinio mitybos centro direktorę ponią K.Kadziauskienę, kuri tiesiogiai dalyvavo rengiant šį įstatymą.

K.KADZIAUSKIENĖ. Ar galėčiau?

PIRMININKAS. Prašom. Daugiau klausimų nėra, ponia viceministre. Ačiū.

K.KADZIAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Norėčiau atsakyti, kad maisto kokybės klausimai šiuo metu einant į Europos Sąjungą nėra esminiai. Yra maisto saugos klausimai. Tie dokumentai, kuriuos mes integruojam į Lietuvos teisės aktus, daugiausia apima maisto saugos klausimus. Kokybės ir gausos reikalavimai nulemiami, mūsų nuomone, kitais teisės aktais. Vienam įstatyme būtų labai sudėtinga nurodyti, kaip gausiai turėtų būti gaminamas tas maistas. Tačiau yra vienas esminis klausimas, kurio tikrai nėra kituose įstatymuose, t.y. su maistu susijusi gyventojų sveikata. O tai yra kaip tik tai, ko jūs ir klausiat, t.y. subalansuotas maistas ir jo poreikiai, tiriant faktinę mitybą per programas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume pritarti pateiktam projektui? Bendruoju sutarimu tai padarom. Skiriame pagrindinį komitetą – Sveikatos reikalų komitetą. O svarstysim kovo 16 d. (Balsai salėje) Gerai, aš dėl maisto nieko neprieštarauju. Tiesiog seniūnai to nepasiūlė. Papildomasis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Dėkui.

Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2338 (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas. Nr.P-2338 projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos. Aš pabandysiu tikrai labai trumpai, jeigu jau taip aktualūs pietūs, pateikti šį klausimą. Kaip pamenate, praeitų metų gruodžio mėnesį baigėsi Lietuvos nacionalinės televizijos tarybos įgaliojimų laikas. Kita vertus, ten atsirado nemažai finansinių problemų. Vyriausybė irgi turėjo abejonių dėl jos tarybos galimybių atsakingai prižiūrėti kai kuriuos Nacionaliniame radijuje ir televizijoje vykstančius finansinius dalykus. Tai viena tokia šitos problemos pusė. Kita problemos pusė – tai, kad dėl tų finansinių problemų susidarė laikinoji Seimo narių grupė ir parengė Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pataisas. Jis buvo perduotas komitetui, komiteto paredaguotas, Seime buvo priimtas, tačiau Prezidento dekretu buvo atmestas. Mes priėmėm Prezidento dekretą, ir Seimas įpareigojo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą parengti naują variantą. Savo ruožtu komitetas įpareigojo Kultūros pakomitetį parengti tą projektą. Iš tikrųjų buvo labai skubiai dirbama, buvo daug įvairiausių interesų, atsiliepimų ir diskusijų. Darbe dalyvavo, buvo pakviesta ir Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, buvo radijo ir televizijos žmonių siūlymų, buvo gauta siūlymų iš Lietuvos vyskupų konferencijos, buvo gauta siūlymų iš žiniasklaidos atstovų, iš Lietuvos žurnalistų sąjungos. Mes kvietėm į darbo grupę, kad dalyvautų Prezidentūros atstovai, bet jie pasakė, kad jiems galbūt būtų netikslinga tiesiogiai dalyvauti darbo grupėje. Jie sutiko konsultuoti ir dalyvauti aptarime. Štai po tokių ilgų įvairių diskusijų, gana smarkiai skubant (mes norėjom, kad būtų dar šiam pratęsime pradėta pateikti), gana staiga buvo parengtas toks, sakykim, maksimaliai kompromisinis (įsivaizduoju, kad viską patenkinti yra labai sudėtinga) projektas. Jį ir teikiu.

Dabar noriu tiktai patį projektą pakomentuoti, jo sudarymo principus. Viena iš mūsų tokių gairių buvo dokumentas, šito Visuomenės informacijos įstatymo modelis, kuris yra parengtas užsienio ekspertų ir kuriame gana detaliai yra rekomenduojama, kaip apibendrinant visų demokratinių valstybių patirtį apskritai tai būtų galima daryti. Pavyzdžiui, tarybos formavimas, administracinės tarybos buvimas ir kiti dalykai yra taip padaryti, kaip rekomenduoja šis modelis. Jis taip pat rekomenduoja būtent mišrų tarybos formavimą.

Kita vertus, mums vis dėlto buvo gana svarbu, kad būtų parengtas toks įstatymas ir toks tarybos formavimas, kuris nesulauktų visai kontroversinių reikalavimų ir kad po kokių nors kitų Seimo rinkimų ar Prezidento rinkimų kad nebūtų vėl iš naujo įstatymas taisomas. Prezidentūra labai atkreipė dėmesį, kad reikia ieškoti kompromisinių sprendimų. Todėl šitoje vietoje mes irgi kiek galima tokių sprendimų ieškodami, atsižvelgdami į įvairius interesus, manome, kad, ko gero, tam tikra prasme tai yra pasiekta. Kiek mes konsultavomės su Prezidentūra, mums susidarė įspūdis, žinoma, ne tiesiai su Prezidentu, jog esminių tokių griežtų prieštaravimų dėl šio mūsų teikiamo projekto iš Prezidentūros galbūt neturėtų būti. Trumpai, kolegos, tokios pastabos. Jeigu reikia, dar aš galiu atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Privalu tai padaryti, kolega. J.Karosui pirmiausia reikėtų atsakyti.

J.KAROSAS. Aš norėčiau paprašyti, kad liktų paskui ir pasisakyti pritariant, jeigu bus tokie dalykai.

PIRMININKAS. Bus dėl motyvų kalbos, jeigu vertės.

J.KAROSAS. Gerai. Klausiu, kaip jūs vertinate, ar įvertinote, ar kaip ketinate atsižvelgti į Teisės departamento išvadą?

A.J.RAŠKINIS. Ačiū, kolega. Teisės departamento išvados yra prasmingos ir ne vienas punktas. Na, ne visos vienodai prasmingos. Bet ne vienas punktas turi prasmę į jį atsižvelgti. Ypač, sakykim, dėmesio vertas 3 punktas, kuriame kalbama, kad galbūt nereikėtų siekti, kad personalinė Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėtis būtų tvirtinama Seime. Jeigu, sakykim, Prezidentas ar pats Seimas paskiria, tai lyg ir nelabai korektiška Prezidento skirtą asmenį dar po to tvirtinti. Galbūt į šitą dalyką iš tikrųjų būtų galima, manyčiau, atsižvelgti.

Sakykim, kai kurie kiti siūlymai vietoje “komercines pajamas” kitokius žodžius pavartoti. Tai yra prasmingi siūlymai, manau, į juos bus galima atsižvelgti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, LRT valdymo aukščiausia institucija yra taryba. Išties jos formavimo būdas yra šiek tiek tobulesnis negu buvo, bet kaip aukščiausias organas LRT valdymo institucija formuoja biudžetą, tvirtina sąmatas, ir tarybos narys gauna gana neblogą atlyginimą už posėdžius, bent šiuo metu gaudavo nuo 600 Lt iki 800 Lt per mėnesį. Bet visą laiką būdavo viena bėda: kaip jie atsiskaito visuomenei? Dabar pirmininkas atsiskaitys Seimui, tačiau kaip tie deleguoti tarybos nariai? Ar jie atsiskaito per deleguotas institucijas? Tai yra tos visuomeninės organizacijos kaip Vyskupų konferencija ar Mokslo taryba, atsakinga už jų veiklą. Ar už nieką nėra atsakingos tos, kurios delegavo, ir kartu tos tarybos narys vėlgi neturi apibrėžtos atsakomybės? Ačiū.

A.J.RAŠKINIS. Mes šiuo atveju bandėme priartėti prie to modelio, kuris pas mus yra įgijęs tam tikras tradicijas. Tai yra ir Valstybinės lietuvių kalbos, ir Mokslo tarybos, ir Paminklosaugos komisijos arba Lietuvos sveikatos tarybos. Tai yra institucijos, kurias vienaip ar kitaip steigia arba formuoja savo nuostatais ir įstatymais Seimas ir yra įprasta atsiskaitymo tvarka. Jie rašo ataskaitą, jie atsiskaito kaip vienetas, jie atsiskaito pas mus Seime iš tribūnos, jiems užduodami klausimai, o tie atskiri nariai iš tikrųjų yra atsakingi skyrusioms institucijoms. Yra numatyta galimybė, kad pati taryba, kaip vienetas, jeigu jos narys prastai elgiasi, nedirba darbo, gali pareikalauti iš skyrėjo, kad jis būtų atleistas ir paskirtas naujas. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti pereinamojo laikotarpio trukmės, keičiant valstybės biudžeto finansavimą į abonentinį mokestį?

A.J.RAŠKINIS. Aš nevisiškai dabar galiu įsigilinti į jūsų siūlymą, tačiau mes esame komitete nusprendę, kad drauge su šiuo įstatymu, kuris dabar yra pirmas, tuoj pat bus rengiamas ir teikiamas Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriame bus detalizuota ir funkcijos, ir visi tie dalykai. Jeigu jūs savo pasiūlymus pateiksite, manau, bus galimybė įtraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi klausimai. J.Karosas norėjo kalbėti dėl motyvų. Nežinau, už ar prieš? J.Karosas.

Ačiū, pone pranešėjau.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, man atrodo, kad jau mes pakankamai ilgai su šia problema esame įstrigę. Esminis dalykas, matyt, yra, kaip gerai suprantame, tarybos formavimo principai. Kaip žinote, tam tikras nesutarimas, tam tikra problema iškilo formuojant tarybą. Aname projekte, kurį Prezidentas atmetė, buvo būtent pripažįstamas tam tikras visuomeninių organizacijų įtraukimas į šį institutą. Būtent todėl paskutiniame variante, kad išvengtume šio ginčo, nes labai sunku atrinkti visuomenines organizacijas, nėra tų kriterijų, buvo imtos institucijos prie valstybės institucijų, taip vadinkim, ir toks projektas buvo svarstomas komitete. Gerbiamasis A.Raškinis tada dar pasiūlė pridėti dvi visuomenines organizacijas, t.y. Šeimos centrą ir Kalbos komisiją, bet dabar aš jų čia nematau. Bet dabar atsirado Vyskupų konferencija. Vadinasi, visuomeninių organizacijų principas kokiu nors būdu bandomas taikyti formuojant tarybą. Tai truputį lyg ir netenkintų, kodėl mes renkamės vieną, o ne kitą.

Antras dalykas, kuris man užkliūva ir aš jį pasakau. Kai Seimas skiria keturis narius ir mes neapibrėžiame jokio skyrimo principo, tarkim, du iš opozicijos ar pozicijos, ar panašiai, mes iš karto sudarome galimybę, kad visi keturi nariai bus daugumos paskirti, nes jie turi daugumą, o tai, matyt, ne visai demokratinė Seimo deleguotų žmonių parinkimo procedūra. Štai dvi pastabos, dėl kurių man šis straipsnis ir kelia tam tikrų abejonių. Dėkui.

PIRMININKAS. Pritariame po pateikimo Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2338. Skiriame pagrindinį komitetą – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Kolegos, esame Seniūnų sueigoje sutarę, kad svarstysime šį projektą vasario 15 dieną. Taigi yra siūloma, kad šioje neeilinėje sesijoje mes jį ir priimtume. Ar galėtume bendruoju sutarimu susitarti dėl skubos tvarkos, bet, žinoma, svarstyti iki antradienio, tada ketvirtadienį priimame? Ar galėtume bendruoju sutarimu tai padaryti? Dėkui. Formaliai tai Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas. Aš manau, kad ir kiti prisideda prie to. Taigi šį projektą svarstysime antradienį.

Gerbiamieji, ryto darbotvarkė yra baigta. Skelbiu pertrauką iki 15.00 valandos.